Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Žilvino Terebeizos,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovių ,,Omnis Power GmbH“ ir ,,Omnis Power PTE. LTD.“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. vasario 12 d. galutinio sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovių „Omnis Power GmbH“ ir „Omnis Power PTE. LTD.“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Omnispower Baltic“ dėl skolos ir palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

16. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje apibrėžtų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą jo teisėtumo bei pagrįstumo aspektais. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

17. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal apeliacinį skundą, absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindo peržengti apeliaciniame skunde apibrėžtas apeliacinio bylos nagrinėjimo ribas, todėl pasisako dėl ieškovių apeliacinio skundo ir atsakovės atsiliepimo į jį faktinių bei teisinių argumentų.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

18. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismų praktikoje tokio ribojimo išlygos išaiškintos taip, kad teismas, spręsdamas dėl pagrindo priimti naujus įrodymus, turi patikrinti ir įvertinti: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019 33 punktą). Priimant naujus įrodymus, būtina užtikrinti priešingos bylos šalies teisę pasisakyti dėl naujų įrodymų (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-206-701/2018 54–55 punktus).

19. Kasacinio teismo išaiškinta, kad CPK 314 straipsnyje nustatyti ribojimai pirmiausia yra nukreipti prieš nesąžiningus proceso dalyvius, kurie dalį įrodymų nuslepia. Nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai ir panaudota prieš sąžiningus teismo proceso dalyvius, be to, negali būti vertinama kaip kliūtis teismui konkrečioje byloje įvykdyti teisingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-701/2016, 52 punktas; 2017 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-179-611/2017, 40 punktas; 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018, 38 punktas).

20. Kasacinis teismas yra atkreipęs dėmesį ir į tai, kad jo praktika, naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teisme galimybę, be kita ko, siejanti su teismo pareiga vykdyti teisingumą, t. y. ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti teisingą sprendimą, neturi būti aiškinama kaip įpareigojanti apeliacinės instancijos teismą priimti naujus įrodymus visais atvejais, kai jais įrodinėjamos bylai teisiškai reikšmingos aplinkybės. Pasisakydamas dėl CPK 314 straipsnio normų santykio su teismo pareiga vykdyti teisingumą, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad teismo atsisakymas priimti nors ir vėliau pateikiamą, bet turintį tokią bylai svarbią įrodomąją reikšmę, nuo kurios priklausytų bylos išnagrinėjimo rezultatas, įrodymą būtų nepateisinamas protingumo, sąžiningumo ir teisingumo požiūriu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-348/213).

21. Taigi, pagal formuojamą teismų praktiką CPK 314 straipsnyje įtvirtinti ribojimai neturėtų būti taikomi tais atvejais, kai naujai teikiamo įrodymo įrodomoji vertė nagrinėjamam ginčui yra akivaizdžiai esminė. Kita vertus, klausimo dėl naujų įrodymų priėmimo sprendimo metu naujai pateiktų įrodymų įrodomoji vertė visų bylos įrodymų kontekste dažniausiai nėra akivaizdi. Aptarta kasacinio teismo praktika negali būti aiškinama kaip reikalaujanti iš apeliacinės instancijos teismo visais atvejais priimti naujai teikiamus įrodymus vien dėl to, kad jie galbūt galėtų padaryti įtaką ginčo išsprendimo rezultatui, neatsižvelgiant į naujus įrodymus teikiančios šalies procesinį elgesį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-325-823/2020).

22. Su apeliaciniu skundu ieškovės Omnis GmbH ir Omnis PTE pateikė tris naujus įrodymus: 1) 2022 m. lapkričio 28 d. L. W. elektroninį laišką su priedais – keturiais TÜV SÜD sertifikatais, 2) prekių gamintojo išduotą ginčo prekėms ES atitikties deklaraciją su nuoroda į TÜV SÜD sertifikatus; 3) prekių gamintojo parengtus ginčo prekių duomenų lapus su nuoroda į TÜV SÜD sertifikatus. Apeliančių teigimu, būtinybė pateikti papildomus įrodymus iškilo reaguojant į siurprizines ir ginčo dalyko neatitinkančias teismo sprendimo išvadas. Atsakovė byloje laikėsi pozicijos, kad sąskaitose nurodytos ginčo prekės jai nebuvo pristatytos, todėl ieškovės turėjo pagrindą manyti, jog tiesioginiu ginčo objektu yra prekių pristatymo atsakovei ir tariamo prekių techninio defekto faktinės aplinkybės. Tačiau ieškinys buvo atmestas dėl ginčo prekių dokumentacijos tariamų trūkumų. Apeliančių teigimu, iškilo būtinumas paneigti esminę, tačiau nepagrįstą ir siurprizinę, teismo išvadą dėl prekių dokumentacijos tariamų trūkumų bei pagrįsti, kad tokie prekių trūkumai (jei jie būtų įrodyti) yra lengvai pašalinami. Apeliantės atkreipė dėmesį, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas netenkino atsakovės procesinių prašymų išreikalauti į bylą tokio pobūdžio įrodymus (dokumentus), tačiau nurodė, jog, jeigu po bylos išnagrinėjimo iš esmės paaiškėtų, kad tokie įrodymai reikalingi bylos išsprendimui, jų gali būti papildomai pareikalauta. Vietoje to, kad atnaujintų bylos nagrinėjimą ir pareikalautų ar pasiūlytų pateikti papildomus įrodymus, teismas ieškinio atmetimą grindė tokių įrodymų tariamu nebuvimu. Pasak apeliančių, nustatęs poreikį įvertinti tokius įrodymus (jų egzistavimo ar turinio aspektais), teismas turėjo atnaujinti bylos nagrinėjimą ir sudaryti ieškovėms galimybę pateikti papildomus įrodymus (dokumentus).

23. Teisėjų kolegija, spręsdama klausimą, ar yra pagrindas priimti papildomus rašytinius duomenis, pažymi, kad šie apeliacinės instancijos teismui su ieškovių skundu teikiami duomenys egzistavo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nereikalavo (nesiūlė) juos pateikti, nors skundžiamame sprendime konstatavo, kad ieškinys atmetamas dėl ginčo prekių dokumentacijos trūkumų. Apeliantės argumentavo savo poziciją, kodėl apeliacinės instancijos teismui teikia tuos duomenis, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, – siekiu paneigti siurprizines pirmosios instancijos teismo išvadas sprendime. Atsižvelgdama į civilinės bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka dalyką, teisėjų kolegija laikosi nuostatos, kad teikiamų papildomų duomenų (kaip naujų įrodymų) priėmimo klausimu tikslinga bus pasisakyti įvertinus ieškovių apeliacinio skundo ir atsakovės atsiliepimo į skundą argumentus.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

24. Byloje nustatyta, kad ieškovė Omnis GmbH pardavė atsakovei: 1) 1 014 vnt. saulės modulių, kurių modelis OP410M54-P3-BF, už 114 328,50 Eur kainą ir išrašė 2022 m. spalio 28 d. komercinę sąskaitą faktūrą Nr. OP2022063; 2) 546 vnt. saulės modulių, kurių modelis OP415M54-P3-BF, už 61 179,30 Eur kainą ir išrašė 2022 m. lapkričio 16 d. komercinę sąskaitą faktūrą Nr. OP2022065. Atsakovė pagal šias sąskaitas sumokėjo iš viso 35 033,56 Eur.

25. Ieškovė Omnis PTE pardavė atsakovei: 1) 1 240 vnt. saulės modulių, kurių modelis OP550M72-P3, bei 1 014 vnt. saulės modulių, kurių modelis OP415M54-P3-BF, už 314 332,65 Eur kainą ir išrašė 2022 m. rugsėjo 1 d. išankstinio mokėjimo sąskaitą Nr. OP220901A bei 2022 m. lapkričio 11 d. komercinę sąskaitą faktūrą Nr. OP220901A; 2) 2 028 vnt. saulės modulių, kurių modelis OP415M54-P3-BF, už 226 979,58 Eur kainą ir išrašė 2022 m. lapkričio 25 d. komercinę sąskaitą faktūrą Nr. OP220916B. Pagal nurodytas sąskaitas atsakovė sumokėjo 67 663,80 Eur.

26. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad prekės pagal ieškovių pateiktas 2022 m. spalio 28 d. sąskaitą Nr. OP2022063, 2022 m. lapkričio 16 d. sąskaitą Nr. OP2022065, 2022 m. lapkričio 11 d. sąskaitą Nr. OP220901A ir 2022 m. lapkričio 25 d. sąskaitą Nr. OP220916B buvo pristatytos ir perduotos atsakovei šalių sutartomis sąlygomis. Teismas taip pat nustatė, kad atsakovės prieštaravimuose dėl preliminaraus teismo sprendimo išdėstyti teiginiai apie ieškovių parduotų prekių defektus nepasitvirtino. Teismas pripažino, kad atsakovės pateiktos VšĮ Perspektyvinių technologijų taikomųjų tyrimų instituto 2023 m. rugsėjo mėn. atliktų bandymų ataskaitos nepagrindžia, kad saulės moduliai, kurių modeliai OP410M54-P3-BF ir OP415M54-P3-BF, yra su defektais.

27. Apeliacinės instancijos teisme bylos šalys šios nutarties 26 punkte nurodytų pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių bei išvadų neginčija, todėl teisėjų kolegija dėl šių pirmosios instancijos teismo sprendimo aspektų nepasisakys ir vertins pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies dėl ginčo gaminių (prekių) privalomojo ženklinimo ir techninės dokumentacijos atitikties teisės aktų reikalavimams įvertinimo teisėtumą ir pagrįstumą.

28. Pirmosios instancijos teismui buvo pateikti šie klausimo nagrinėjimui aktualūs duomenys:

28.1. Bandymų ir sertifikavimo įstaigos VDE prekinio ženklo patvirtinimo sertifikatas Nr. 40053657, kuris 2021 m. birželio 25 d. išduotas gamintojos Omnis Inc gaminiui OPXXXM72-P3; jame nurodyta, kad šis prekinio ženklo patvirtinimo sertifikatas yra EB atitikties deklaracijos ir gamintojo ar jo įgaliotinio inicijuoto CE ženklinimo pagrindas, jis patvirtina atitikimą pagrindiniams EB žemutinės įtampos direktyvos 2014/35/ES apsaugos reikalavimams (2 t., b. l. 66–70, 3 t., b. l. 109–113).

28.2. ES atitikties deklaracija, kurią išdavė Omnis Inc, apie tai, kad šiai bylai aktualus gaminys OPxxxM72-P3 atitinka aktualius ES derinamuosius teisės aktus – Direktyvą 2014/35/ES; deklaracijoje nurodyta, kad techninė dokumentacija ir visiška atitiktis deklaracijoje išvardintiems standartams įrodo šio gaminio atitiktį minėtoje ES direktyvoje iškeltiems reikalavimams (6 t., b. l. 103–105). Pastebėtina, kad atitikties deklaracijoje nenurodyta jos išdavimo data. Ši deklaracija pateikta VDE įstaigos sertifikato Nr. 40053657 pagrindu.

28.3. Nepriklausomos testavimo ir sertifikavimo organizacijos TÜV SÜD 2022 m. lapkričio 24 d. išduotas sertifikatas Nr. Z2 117850 0005 Rev. 00, galiojantis iki 2027 m. gegužės 26 d. (4 t., b. l. 52–56, 98–102, 5 t., b. l. 43–47), ir 2022 m. lapkričio 24 d. TÜV SÜD sertifikatas Nr. N8A 117850 0006 Rev. 00 (6 t., b. l. 98–102), kuriais patvirtinta, kad savanoriškais pagrindais buvo testuotas Omnis Inc produktas OPxxxM72-P3 (xxx=525-550, kas 5 W), kuris atitinka esminius reikalavimus; ant produkto gali būti tvirtinamas TÜV SÜD sertifikavimo ženklas.

28.4. 2022 m. spalio 24 d. TÜV SÜD sertifikatas Nr. Z2 117850 0003 Rev. 00, galiojantis iki 2027 m. rugpjūčio 4 d. (4 t., b. l. 57–56, 103–107, 5 t., b. l. 48–52), ir 2022 m. spalio 24 d. TÜV SÜD sertifikatas Nr. N8A 117850 0004 Rev. 00 (6 t., b. l. 174–177), kuriais patvirtinta, kad savanoriškais pagrindais buvo testuotas Omnis Inc produktas OPxxxM54-P3-BF, xxx=nuo 390 iki 415, kas 5, xxx reiškia vardinę išėjimo galią, esant standartinėms testavimo sąlygoms (STC) kuris atitinka esminius reikalavimus; ant produkto gali būti tvirtinamas TÜV SÜD sertifikavimo ženklas.

29. Pirmosios instancijos teismas 2022 m. spalio 24 d. ir 2022 m. lapkričio 24 d. TÜV SÜD sertifikatus vertino kaip dokumentus, patvirtinančius, kad buvo atliktas atitikties atestatuose nurodytų gaminių modelių atitikimo vertinimas esminiams Direktyvoje 2014/35/ES keliamiems apsaugos reikalavimams ir nustatytoms techninėms specifikacijoms (kaip nurodyta atitikties atestatuose), tačiau nepakankamus tinkamam privalomajam gaminių žymėjimui. Teismas vertino, kad byloje pateikta ES atitikties deklaracija (be datos) nėra parengta pagal ginčo sąskaitas atsakovei parduotų saulės modulių modeliams, o ieškovės pripažino, jog ginčo sąskaitose nurodytos prekės nebuvo sertifikuotos VDE sertifikatu. Teismas laikėsi nuostatos, kad nei Omnis Inc parengta ES atitikties deklaracija (be datos), nei VDE sertifikatas nėra aktualūs nagrinėjamam ginčui, todėl nepasisakė dėl šalių argumentų VDE sertifikato tikrumo (suklastojimo) klausimu. Teisėjų kolegija neturi pagrindo visiškai sutikti su nurodytomis pirmosios instancijos teismo išvadomis.

30. Ginčo sąskaitose nurodyti saulės moduliai yra elektrotechnikos gaminiai pagal 2014 m. vasario 26 d. Direktyvą 2014/35/ES ir pagal Techninį reglamentą, todėl jiems privalomas ženklinimas CE ženklu, kuris atliekamas ES atitikties deklaracijos pagrindu.

31. Pagal Direktyvos 2014/35/ES 3 straipsnį ES rinkai gali būti tiekiami tik tokie elektros įrenginiai, kurie, būdami sukonstruoti pagal Sąjungoje taikomą gerą saugos reikalavimų inžinerinę praktiką, tinkamai įrengti, prižiūrimi bei naudojami pagal paskirtį, kuriai yra pagaminti, nekelia pavojaus žmonių ir naminių gyvūnų sveikatai ir saugai arba turtui. Pagrindiniai saugos reikalavimų elementai yra išvardyti I priede.

32. Pateikdami rinkai savo elektros įrenginius, gamintojai užtikrina, kad jie būtų suprojektuoti ir pagaminti laikantis Direktyvos 3 straipsnyje nurodytų ir I priede nustatytų saugos reikalavimų. Gamintojai parengia III priede nurodytus techninius dokumentus ir atlieka III priede nurodytą atitikties vertinimo procedūrą arba paveda ją atlikti. Jeigu atlikus nurodytą atitikties vertinimą nustatoma, kad elektros įrenginys atitinka 3 straipsnyje nurodytus ir I priede nustatytus saugos reikalavimus, gamintojai parengia ES atitikties deklaraciją ir pažymi įrenginį CE ženklu (Direktyvos 2014/35/ES 6 straipsnis). ES atitikties deklaracijoje fiksuojama, kad įvykdyti Direktyvos 2014/35/ES 3 straipsnyje nurodyti ir I priede nustatyti saugos reikalavimai. ES atitikties deklaracija atitinka IV priede nustatytą pavyzdinę struktūrą, joje pateikiama III priede aprašytame A modulyje nurodyta informacija ir ji nuolat atnaujinama. Ji išverčiama į valstybės narės, kurioje elektros įrenginys pateikiamas ar tiekiamas rinkai, reikalaujamą kalbą ar kalbas (Direktyvos 2014/35/ES 9 straipsnis). Direktyvos 2014/35/ES 22 straipsnis numato, kad, nedarant poveikio 19 straipsnio taikymui, kai valstybė narė nustato vieną iš šio 22 straipsnio 1 dalyje nurodytų faktų, ji reikalauja, jog atitinkamas ekonominės veiklos vykdytojas pašalintų susijusią neatitiktį. Jeigu nurodyta neatitiktis nepašalinama, atitinkama valstybė narė imasi visų tinkamų priemonių, kad būtų apribotas ar uždraustas elektros įrenginio tiekimas rinkai arba užtikrinta, jog elektros įrenginys būtų atšauktas ar pašalintas iš rinkos.

33. Nacionalinis teisės aktas – Techninis reglamentas – analogiškai numato, kad saulės modulių gamintojas privalo parengti Techninio reglamento 2 priede nurodytus techninius dokumentus (toliau – techniniai dokumentai) ir atlikti Techninio reglamento 2 priede nurodytą atitikties vertinimo procedūrą (toliau – atitikties įvertinimas) arba pavesti ją atlikti. Gamintojas, atlikęs atitikties vertinimą ir nustatęs, kad elektrotechnikos gaminys atitinka Techninio reglamento 5 punkte nurodytus ir Techninio reglamento priede nustatytus saugos reikalavimus (toliau – atitikties reikalavimai), parengia ES atitikties deklaraciją ir pažymi elektrotechnikos gaminį CE ženklu (Techninio reglamento 10, 11 punktai). Elektrotechnikos gaminys turi būti paženklintas CE ženklu prieš pateikiant jį rinkai (Techninio reglamento 51 punktas). Lietuvos Respublikos rinkos priežiūros institucija, nustačiusi vieną iš Techninio reglamento 66.1–66.6 papunkčiuose nustatytų faktų, reikalauja, kad atitinkamas ekonominės veiklos vykdytojas per jos nurodytą terminą pašalintų šią neatitiktį. Jeigu Reglamento 66 punkte nurodyta neatitiktis nepašalinama per Lietuvos Respublikos rinkos priežiūros institucijos nustatytą terminą, Lietuvos Respublikos rinkos priežiūros institucija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatyta tvarka, imasi visų tinkamų priemonių, kad būtų apribotas ar uždraustas elektrotechnikos gaminio tiekimas rinkai arba užtikrinta, jog elektrotechnikos gaminys būtų atšauktas ar pašalintas iš rinkos (Techninio reglamento 66, 67 punktai).

34. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šios nutarties 28 punkte išvardintų dokumentų nepakanka konstatuoti ginčo prekių – saulės modulių atitikties Direktyvos 2014/35/ES ir Techninio reglamento nuostatoms aplinkybei. Tačiau ši ir kitos byloje nustatytinos aplinkybės turėjo būti vertinamos ne tik privalomojo prekių ženklinimo trūkumų kontekste, bet ir Direktyvos 2014/35/ES 22 straipsnio bei Techninio reglamento 66 punkto taikymo prasme, t. y. galimybės pašalinti elektrotechnikos gaminio atitikties trūkumus aspektu. Pirmosios instancijos teismas tokių aplinkybių byloje apskritai neanalizavo.

35. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nepagrįstai nurodė apie ieškovių pripažinimą aplinkybės, jog ginčo sąskaitose aprašyti saulės modulių modeliai nebuvo sertifikuoti VDE įstaigoje. Pagal bylos duomenis ieškovės įrodinėjo priešingą aplinkybę, – kad prekių gamintojai Omnis Inc iki 2022 m. spalio 31 d. gaminių sertifikavimo paslaugas teikė VDE įstaiga, vėliau – TÜV SÜD organizacija.

36. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai – išduoti sertifikatai ir sąskaitos (4 t., b. l. 42–46, 88–92, 5 t., b. l. 33–37) patvirtina VDE įstaigos sertifikavimo paslaugų teikimą Omnis Inc. 2022 m. lapkričio 4 d. VDE įstaigos pranešime, atsakant į Omnis Inc 2022 m. spalio 27 d. pranešimą, informuojama, kad gaminių ženklų patvirtinimas sertifikatu Nr. 40053657 bus atšauktas nuo 2022 m. spalio 31 d. (4 t., b. l. 47–50). Elektroniniu laišku VDE įstaigos klientų aptarnavimo skyrius patvirtino, kad VDE įstaigos 2021 m. birželio 25 d. ženklų patvirtinimo sertifikatas Nr. 40053657, išduotas Omnis Inc, galiojo tol, kol jį panaikino VDE įstaiga 2022 m. spalio 31 d. (5 t., b. l. 110–115, 116–119).

37. Byloje pateikta elektroninio laiško ištrauka, kurioje nurodyta, kad „gamintoja Omnis Power USA Inc neturi galiojančių sertifikatų VDE“ (2 t., b. l. 71–72). Iš šios laiško ištraukos negalima nustatyti, kada laiškas išsiųstas ir į kokį klausimą laiške yra atsakoma. Nėra pagrindo šiame laiške esančią informaciją vertinti kaip pakankamą įrodymą, paneigiantį faktą, kad VDE įstaiga teikė ginčo saulės modulių gamintojai Omnis Inc sertifikavimo paslaugas.

38. Pirmosios instancijos teismo 2024 m. sausio 24 d. posėdyje atsakovės atstovas prašė išreikalauti ginčo prekių ES atitikties deklaracijos dokumentų paketą. Teismas protokoline nutartimi prašymo netenkino, be kita ko, nurodęs, kad, kilus būtinybei, papildomi rašytiniai įrodymai galės būti pareikalauti. Nagrinėjamu atveju ginčo šalys siekė įgyvendinti įrodinėjimo pareigą ir įrodyti arba paneigti aplinkybes, susijusias su ginčo sąskaitose nurodytų saulės modulių tinkamu privalomu atitikties ženklinimu (žymėjimu). Tačiau pirmosios instancijos teismas, netenkinęs prašymo išreikalauti papildomus rašytinius įrodymus, vėliau tokių įrodymų nebuvimu byloje pagrindė sprendimo motyvus, kuriais atmetė ieškinį.

39. Teisėjų kolegija laikosi nuostatos, kad susiklosčiusioje procesinėje situacijoje pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad nesurinkta pakankamai rašytinių įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms patvirtinti arba paneigti, negalėjo ignoruoti aplinkybės, jog teismo posėdyje buvo pareikštas prašymas išreikalauti ginčo išsprendimui galinčius turėti reikšmės papildomus įrodymus (rašytinius duomenis). Tokiu atveju teismui reikėjo atnaujinti įrodymų tyrimą ir pasiūlyti šalims pateikti trūkstamus rašytinius įrodymus, o juos pateikus ar nepateikus, – tą įvertinti kartu su kitais byloje esančiais įrodymais. Tokio procesinio veiksmo neatlikęs, teismas dėl ginčo priėmė sprendimą, kuriuo ieškovių reikalavimus visiškai atmetė, iš esmės nesuteikęs šalims galimybės pateikti visų (papildomų) įrodymų ir argumentų, reikšmingų reikalavimų ir atsikirtimų į juos patvirtinimui ar paneigimui.

40. Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad gamintojo parengtos ES atitikties deklaracijos ir prekių techninės dokumentacijos trūkumas vertintinas kaip esminis, dėl kurio ginčo sąskaitose nurodytos prekės negali būti naudojamos tuo tikslu, kuriuo atsakovė jas įsigijo – platinti Europos Sąjungos rinkoje. Teisėjų kolegijos vertinimu, ši teismo išvada stokoja nepagrįstumo, nes padaryta neištyrus visų bylos aplinkybių.

41. Išvadas dėl privalomo prekių ženklinimo ir visų būtinųjų techninių dokumentų (ne)egzistavimo teismas pagrindė atsakovės paaiškinimais ir aplinkybe, kad ieškovės nepateikė ES atitikties deklaracijos bei įrodymų, kad egzistuoja gamintojo parengta ginčo sąskaitose nurodytų prekių techninė dokumentacija, atitinkanti Techninio reglamento 2 priedo reikalavimus. Dėl galimybės remtis trūkstamų dokumentų nebuvimo (nepateikimo) faktu teisėjų kolegija pasisakė šios nutarties 39 punkte. Skundžiamo sprendimo 59 punkte išvardinęs ieškovių pateiktus prekių techninius dokumentus, teismas iš esmės nevertino jų turinio ir nepagrindė savo išvados, ar pateikti duomenys apskritai negali patvirtinti Techninio reglamento 2 priede nurodytų gaminių techninių parametrų atitikties jokia dalimi. Proceso šalies, šiuo atveju – atsakovės paaiškinimai dėl privalomojo ginčo prekių ženklinimo dokumentų jai nepateikimo nepagrįsti kitais bylos duomenimis, jie negali būti vertinami kaip objektyviai paneigiantys kitos šalies (ieškovių) nurodytas aplinkybes ir pateiktus rašytinius įrodymus.

42. Civilinis procesas grindžiamas ginčo šalių rungimosi ir lygiateisiškumo principais. Rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims: kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Lygiateisiškumo principas (CPK 17 straipsnis) įrodinėjimo proceso kontekste reiškia, kad bylą nagrinėjantis teismas ginčo šalims turi užtikrinti lygias galimybes įrodyti savo reikalavimus ar atsikirtimus bei juos vertinti lygiai teisingai pagal įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. liepos 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2014 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

43. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą akcentuotas draudimas teismui priimti siurprizinį, t. y. bylos šaliai netikėtą, sprendimą. Šis draudimas siejamas su Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencija dėl Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje įtvirtintos teisės į teisingą teismą, pagal kurią šalys turi teisę į rungtynišką procesą, reiškiančią, kad jos privalo turėti galimybę ne tik pateikti įrodymus savo reikalavimams pagrįsti, bet taip pat teisę žinoti ir komentuoti visus įrodymus ar pastabas, pateiktus siekiant paveikti teismo sprendimą. Taigi, teismo procesinis sprendimas (ar jo dalis) gali būti pripažįstamas siurpriziniu, jei jis grindžiamas argumentais ir įrodymais, apie kuriuos ginčo šaliai nebuvo žinoma ir ji neturėjo galimybės dėl jų pasisakyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-58-823/2022, 45 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

44. Teisėjų kolegija pažymi, kad šios nutarties 38–41 punktuose išvardintos aplinkybės leidžia skundžiamą teismo sprendimą vertinti kaip siurprizinį dėl dalies byloje nustatinėtinų faktų. Kaip jau pirmiau nurodyta, teismo procesinis sprendimas (ar jo dalis) gali būti pripažįstamas siurpriziniu, jei jis grindžiamas argumentais ir įrodymais, apie kuriuos ginčo šaliai nebuvo žinoma ir ji neturėjo galimybės dėl jų pasisakyti. Tokiu atveju, kai teismas priima dalyvaujantiems byloje asmenims netikėtą, siurprizinį sprendimą, šių asmenų teisė būti išklausytiems visais bylai reikšmės turinčiais klausimais yra suvaržoma. Teisėjų kolegijos vertinimu, susiklosčiusioje procesinėje situacijoje šalys neturėjo galimybės visiškai pasinaudoti įrodinėjimo teise ir pasisakyti dėl aplinkybių, kurių nurodymo sprendime pagrindu pirmosios instancijos teismas atmetė ieškinį. Toks proceso teisės normų pažeidimas turi būti ištaisytas, sudarant šalims galimybę pateikti visus svarbius (trūkstamus) rašytinius įrodymus ir išdėstyti savo argumentus dėl jų reikšmės.

45. Kaip jau nurodyta (nutarties 22 punktas), ieškovės prie apeliacinio skundo pridėjo papildomus rašytinius duomenis: 1) 2022 m. lapkričio 28 d. L. W. elektroninį laišką su priedais – keturiais TÜV SÜD sertifikatais 2) prekių gamintojo išduotą ginčo prekių ES atitikties deklaraciją su nuoroda į TÜV SÜD sertifikatus; 3) prekių gamintojo parengtus ginčo prekių duomenų lapus su nuoroda į TÜV SÜD sertifikatus.

46. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė, kad ginčo prekės – saulės moduliai – neatitinka tokiems gaminiams keliamų kokybės reikalavimų, kadangi jiems nėra gamintojo parengtos ES atitikties deklaracijos, o toks kokybės reikalavimų neatitikimas vertinamas kaip esminis, dėl kurio šių gaminių negalima platinti Europos Sąjungos rinkoje. Ieškovėms su apeliaciniu skundu pateikus naujus duomenis – ES atitikties deklaraciją ir ginčo prekių techninius dokumentus, nurodytos pirmosios instancijos teismo išvados pagrįstumas kelia rimtų abejonių.

47. Prašomais priimti ir vertinti rašytiniais duomenimis ieškovės siekia pagrįsti aplinkybes apie tai, kad atsakovei buvo perduoti ginčo prekių (atitinkamų saulės modulių modelių) TÜV SÜD sertifikatai bei gamintojo parengta jų ES atitikties deklaracija su nuoroda į atsakovei perduotus TÜV SÜD sertifikatus, buvo parengta kita šių gaminių techninė dokumentacija. Byloje reikia įvertinti, ar su apeliaciniu skundu pateikti papildomi rašytiniai duomenys galėjo lemti kitokį bylos procesinį rezultatą. Tikslinga išsiaiškinti, ar iš tiesų tokios aplinkybės, kaip ES atitikties deklaracijos nepateikimas arba jos parengimo datos, prekių kilmės vietos nenurodymas, TÜV SÜD sertifikatuose ar prekių techninėje dokumentacijoje esančios informacijos galimas trūkumas, gali būti pripažintos esminiu ginčo šalis siejusios sutarties pažeidimu. Nurodyta pirmosios instancijos teismo išvada padaryta neatsižvelgiant į Direktyvos 2014/35/ES 22 straipsnyje bei Techninio reglamento 66 punkte numatytą gaminio atitikties trūkumų pašalinimo galimybę (žr. nutarties 32–33 punktus). Išsprendus dėl pateiktų papildomų rašytinių duomenų priėmimo, reikėtų nustatyti, ar šie duomenys yra patikimi, ar jų pakanka ar nepakanka nuspręsti dėl ginčo saulės modulių atitikties Techninio reglamento 11, 45 ir 46 punktų reikalavimams, ar jais negali būti paneigtos ieškovių kvestionuojamos pirmosios instancijos teismo išvados.

48. Iš bylos duomenų akivaizdu, kad šalims buvo žinoma, jog atsakovė ginčo prekes iš ieškovių įsigijo turėdama tikslą prekes perparduoti (platinti) kitiems asmenims. Direktyvos 2014/35/ES 9 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad, prieš tiekdami elektros įrenginį rinkai, platintojai patikrina, ar elektros įrenginys pažymėtas CE ženklu, ar prie jo pridėti reikalaujami dokumentai ir valstybės narės, kurioje elektros įrenginys bus tiekiamas rinkai, vartotojams ir kitiems galutiniams naudotojams lengvai suprantama kalba parengtos instrukcijos ir saugos informacija, bei ar gamintojas ir importuotojas įvykdė atitinkamai 6 straipsnio 5 ir 6 dalyse bei 8 straipsnio 3 dalyje nustatytus reikalavimus. Kai platintojas mano ar turi pagrindo manyti, kad elektros įrenginys neatitinka 3 straipsnyje nurodytų ir I priede nustatytų saugos reikalavimų, jis netiekia elektros įrenginio rinkai, kol nėra užtikrinama jo atitiktis.

49. Atsakovė pirmosios instancijos teisme nepaneigė ieškovių nurodytos aplinkybės, kad didesniąją dalį iš ieškovių įsigytų prekių ji pardavė tretiesiems asmenims. Byloje taip pat nėra duomenų, kad atsakovė priežiūros institucijoms pranešė apie netinkamą įsigytų prekių ženklinimą (neatitiktį). Šių aplinkybių pirmosios instancijos teismas nevertino ir neanalizavo, nepaisant to, kad jos leidžia pagrįstai abejoti aiškinimu, jog dėl prekių ženklinimo trūkumų prekės negali būti naudojamos pagal paskirtį ir dėl to atsakovė neturi pareigos už šias prekes ieškovėms sumokėti. Byloje nėra duomenų ir apie galimus atsakovės nuostolius. Ieškovės siūlė atsakovei grąžinti joms ginčo prekes – saulės modulius, už kuriuos atsakovė nesumokėjo, tačiau atsakovė tokio pasiūlymo nepriėmė, nors, kaip nustatyta byloje, atsakovei buvo perduotos ieškovių prekės, už kurias ši liko skolinga.

50. CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytas savarankiškas pirkėjo civilinių teisių gynimo būdas. Subjektas, kurio interesai pažeisti, pats pasirenka, ar ginti ir kaip ginti savo interesus. Atsakovė byloje priešieškinio nereiškė ir savarankiško materialaus reikalavimo apginti jos tariamai pažeistas interesus nekėlė. Nagrinėjama byla nesusijusi su viešojo intereso gynimu, byloje nenustatyta kitų aplinkybių, kurios įpareigotų teismą peržengti ieškiniu apibrėžtas bylos nagrinėjimo ribas. Prieštaravimuose į preliminarų teismo sprendimą išdėstytais argumentais išreikšta šalies gynybinė pozicija dėl ieškiniu jai pareikšto reikalavimo, nesukurianti teismui pareigos savo iniciatyva imtis šios šalies interesų gynybos. Dėl šios priežasties teisėjų kolegija atsakovės atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, kad nebuvo poreikio savarankiškai reikšti reikalavimą dėl tariamai pažeistų atsakovės teisių gynimo CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytu pagrindu, pripažįsta teisiškai nepagrįstais.

51. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad ši civilinė byla inicijuota dėl skolos už parduotus saulės modulius priteisimo. Bylos proceso eigoje paaiškėjo, kad šalių ginčas apima ne tik su prekių perdavimo atsakovei faktu ir prekių defektais susijusias aplinkybes, bet ir saulės modulių atitikties Direktyvos 2014/35/ES ir Techninio reglamento reikalavimams aplinkybes.

Dėl procesinės bylos baigties

53. Apibendrindama išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo tinkamai išaiškintos ginčo saulės modulių atitikties dokumentų parengimo ir perdavimo atsakovei faktinės aplinkybės, galimų gaminio atitikties (ženklinimo CE žymeniu) dokumentų trūkumų reikšmė šalių sutarties vykdymui. Skundžiamo teismo sprendimo dalis vertintina kaip siurprizinė, jame buvo padarytos skubotos išvados. Visapusiškai neįvertinus šioje nutartyje paminėtų teisiškai reikšmingų aplinkybių, liko neatskleista bylos esmė dėl reikšmingos ginčo dalies.

54. Pagal CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto normas apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą teismo sprendimą ir perduoda bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. CPK 329 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad proceso teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas sprendimui panaikinti tada, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Šiuo atveju byla gali būti grąžinta iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui tik tuomet, kai šių pažeidimų negali ištaisyti apeliacinės instancijos teismas.

55. Nors apeliacinės instancijos teismas turi teisę ir pareigą išnagrinėti visas bylos faktines ir teisines aplinkybes bei išspręsti ginčą iš esmės, tačiau tokia apeliacinės instancijos teismo teisė ir pareiga nereiškia, kad apeliacinės instancijos teismas gali ir turi pakeisti pirmosios instancijos teismą. Tą patvirtina ir CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, kuriame nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas turi panaikinti apskųstą teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad sprendžiant, ar yra šios normos taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių mastą ir pobūdį, įrodymų gavimo aplinkybes – jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi ir dėl naujų aplinkybių, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme ir pagrindą perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009; 2010 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-527/2010).

56. Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs nagrinėjamoje byloje susiklosčiusią procesinę situaciją, didžia dalimi nulemtą to, kad pirmosios instancijos teismas nenustatinėjo, netyrė ir nevertino esminių aplinkybių, kurios yra reikšmingos sprendžiant dėl gaminių atitikties ir privalomo ženklinimo pagal Direktyvos 2014/35/ES ir Techninio reglamento reikalavimus, konstatuoja, jog dėl tirtinų aplinkybių pobūdžio ir apimties esminė bylos dalis apeliacinės instancijos teisme turėtų būti nagrinėjama visa apimtimi iš naujo. Tokia situacija pažeistų ginčo šalies, kuri nesutiktų su apeliacinės instancijos teismo atliktu ginčo aplinkybių nustatymu ir vertinimu, teisę į apeliaciją. Dėl to, panaikinus apskųstą teismo sprendimą, byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 329 straipsnio 1 dalis).

57. Perduodant bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų šalims paskirstymo klausimas nesprendžiamas. Bylos proceso metu šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą turės išspręsti pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą iš naujo, taip pat šis teismas turi išspręsti prie ieškovių apeliacinio skundo bei atsakovės atsiliepimo į apeliacinį skundą pateiktų papildomų (naujų) duomenų priėmimo ir pridėjimo prie bylos klausimą.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. vasario 12 d. galutinį sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.