- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-06-27
- Bylos Nr.
- e2S-853-413/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-01569-2023-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gintautas Koriaginas
- Pareiškėjas
- R. Z.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos R. Z. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. balandžio 5 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2YT-5461-877/2023, pagal pareiškėjos R. Z. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuotieji asmenys antstolė S. V., J. Z..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Kauno apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. e2-660-1023/2022 2022 m. lapkričio 15 d. priėmė sprendimą, kuriuo tenkino R. Z. (dabar – Z.) ir J. Z. prašymą nutraukti santuoką bendru sutarimu. Šalys sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 4 punktu susitarė, kad R. Z. įsipareigoja atlaisvinti butą, esantį (duomenys neskelbtini), t. y. grąžinti buto raktus ir iškraustyti jai priklausantį nekilnojamąjį turtą iki 2022 m. gruodžio 24 d., taip pat susitarė, jog už šiame punkte numatyto termino pažeidimą R. Z. įsipareigoja mokėti po vieno šimto eurų baudą už kiekvieną termino praleidimo dieną.
2. Antstolė S. V. (toliau – antstolė) 2023 m. sausio 4 d. priėmė patvarkymą priimti vykdyti Kauno apylinkės teismo 2023 m. sausio 2 d. išduotą vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. e2-660-1023/2022.
Šalies argumentai
3. Pareiškėja R. Z. 2023 m. sausio 20 d. pateikė antstolei S. V. skundą, kuriuo prašė panaikinti 2023 m. sausio 4 d. patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą Nr. S-23-114-353 vykdyti.
4. Skunde nurodoma, kad šalys ir jų atstovai sutarė, jog buto, esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – ginčo butas), raktai bus perduoti per atstovus, t. y. pareiškėjos atstovas advokato padėjėjas H. R. perduos raktus J. Z. atstovui advokatui M. V.. Šalių atstovai sutarė, jog raktai bus perduoti 2022 m. gruodžio 23 d. Pareiškėja raktus savo atstovui perdavė 2022 m. gruodžio 23 d., apie 12 val. Pareiškėjos atstovui susisiekus su J. Z. atstovu, jis nurodė, kad raktus pasiims po švenčių, t. y 2022 m. gruodžio 27 d. Pareiškėja skunde nurodė, jog dar Šv. Kalėdų antrąją dieną, tai yra 2022 m. gruodžio 26 d., iš J. Z. gavo elektroninį laišką, kuriame nurodoma, jog nėra vykdomas 2022 m. lapkričio 15 d. Kauno apylinkės teismo sprendimu patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 4 punkte numatytas įsipareigojimas išsikelti iš buto iki 2022 m. gruodžio 24 d. ir perduoti raktus, bei prašymas 2022 m. gruodžio 27 d. 13:00 val. atvykti prie buto su raktais ir 300 Eur bauda.
Šalies argumentai
5. Pareiškėja taip pat paaiškino, jog 2022 m. gruodžio 25 d. ji išvyko į Priekulę ir grįžo tik 2023 m. sausio 2 d. J. Z. žinojo, jog ji neturi galimybės 2022 m. gruodžio 27 d. atvykti prie buto. Taip pat nurodė, jog jau nuo 2022 m. gruodžio 23 d. jos atstovas advokato padėjėjas H. R. bandė susisiekti su pačiu Jonu ir jo atstovu bei perduoti raktus. Nepavykus susitarti telefonu, 2022 m. gruodžio 30 d. buvo parašytas elektroninis laiškas J. Z. atstovui, vėliau sužinojus, jog jo įgaliojimai yra nutrūkę 2023 m. sausio 2 d., elektroninis laiškas dėl raktų perdavimo buvo išsiųstas pačiam J. Z..
6. Antstolė S. V. 2023 m. vasario 8 d. patvarkymu pareiškėjos skundo netenkino ir skundą kartu su vykdomąja byla Nr. 0114/23/00037 perdavė Kauno apylinkės teismui. Antstolė nurodė, kad išieškotojo J. Z. 2023 m. sausio 2 d. prašyme dėl vykdomojo dokumento pateikimo ir vykdymo išlaidų apmokėjimo nurodyta, jog iš R. Z. Z. reikia išieškoti 900 Eur. 2023 m. sausio 4 d. antstolei susisiekus su išieškotoju, pastarasis pasakė, kad raktai iki šios dienos nėra sugrąžinti, todėl išieškoma suma turėtų būti 1 100 Eur (tai yra po 100 Eur už dar dvi dienas iki 2023 m. sausio 4 d. vykdomosios bylos užvedimo). Atsižvelgdama į šias aplinkybes, antstolė vykdomojoje byloje Nr. 0114/23/00037 2023 m. sausio 4 d. priėmė patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. S-23-114-353. Antstolės nuomone, jos veiksmai priimant 2023 m. sausio 4 d. patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti N. S-23-114-353 atitinka Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 651 ir 654 straipsniuose nustatytus reikalavimus, todėl naikinti 2023 m. sausio 4 d. patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. S-23-114-353 nėra pagrindo.
Atsiliepimas
7. Suinteresuotas asmuo J. Z. atsiliepime nurodė, jog pareiškėjai negrąžinus buto raktų iki 2022 m. gruodžio 24 d., jis 2022 m. gruodžio 26 d. elektroniniu paštu kreipėsi į pareiškėją, nurodydamas, jog 2022 m. gruodžio 19 d. pareiškėjos atstovas H. R. informavo, kad iki penktadienio, t. y. iki 2022 m. gruodžio 23 d. perduos buto raktus su jame esančiais kilnojamaisiais daiktais, tačiau iki pat 2022 m. gruodžio 26 d. nei butas, nei jame esantys kilnojamieji daiktai bei buto raktai nebuvo perduoti, todėl nurodė 2022 m. gruodžio 27 d. 13 val. atvykti prie buto ir perduoti raktus bei sumokėti 300 Eur baudą. Kadangi 2022 m. gruodžio 27 d., 13 val. prie buto niekas neatvyko, jokio atsakymo J. Z. nesulaukė, todėl buvo priverstas kreiptis į Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus su prašymu išduoti vykdomąjį raštą. 2023 m. sausio 2 d. teismas išdavė vykdomąjį raštą, kuris buvo pateiktas antstolei.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
8. Kauno apylinkės teismas 2023 m. balandžio 5 d. nutartimi netenkino pareiškėjos skundo dėl antstolės S. V. veiksmų.
9. Teismas nustatė, kad 2023 m. sausio 4 d. priimtas nurodymas priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. S-23-114-433, kuriuo nurodyta nuo R. Z. sąskaitos nurašyti 1 347,29 Eur. Teismo sprendimas buvo įvykdytas 2023 m. sausio 5 d., šias aplinkybes konstatavo antstolis S. U. 2023 m. sausio 5 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole.
10. Teismas pažymėjo, kad antstolio vykdymo veiksmų pagrindas yra pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas (CPK 586 straipsnis), dėl to antstolis, priimdamas vykdomąjį dokumentą vykdyti, nevertina dokumento, kurio pagrindu vykdomasis dokumentas išduotas, teisėtumo ir pagrįstumo, o tik nustato akivaizdžius trūkumus, užkertančius kelią išieškojimo pradžiai. Todėl teismas nesutiko su pareiškėjos argumentu, jog antstolės priimtas patvarkymas turi būti panaikintas. Pareiškėja, matydama, jog J. Z. atstovas vengia pasiimti buto raktus, turėjo dėti visas įmanomas pastangas įvykdyti teismo sprendimu patvirtinta sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių prisiimtą įsipareigojimą ir raktus perduoti panaudojant kitus perdavimo būdus (pavyzdžiui, išsiųsti raktus registruotą pašto siunta arba perduoti raktus pačiam J. Z. asmeniškai). Sutartimi pačios šalys nustatė įpareigojimų įvykdymo datą, todėl pareiškėjos atstovas, paėmęs iš pareiškėjos raktus, turėjo dėti maksimalias pastangas perduoti juos teismo sprendime nurodytam asmeniui.
11. Pareiškėjai susitarus perduoti raktus per atstovą, jam yra taikomos tokios pačios sąlygos ir terminai, kaip ir pačiai pareiškėjai. Tiek pareiškėjai, tiek jos atstovui buvo žinomas šalių susitartos teismo sprendime numatytas raktų ir turto neperdavimo pasekmės – bauda už įsipareigojimo nevykdymą. 2022 m. gruodžio 26 d. pareiškėjai gavus elektroninį laišką iš J. Z. tapo žinoma, jog raktai nėra perduoti. Pareiškėjos atstovas nurodė, jog 2022 m. gruodžio 27 d. apie vidurdienį susisiekė su J. Z. atstovu, kuris apie susidariusią situaciją nieko nežinojo. Tiek pareiškėja, tiek jos atstovas žinodami, jog raktai nėra perduoti ir sutartis nėra įvykdyta, nesiėmė jokių aktyvių veiksmų, jog būtų įvykdytas teismo sprendimas. Pareiškėjos atstovo skambučiai J. Z. ir jo atstovui negali būti vertinami kaip aktyvūs veiksmai, siekiant perduoti raktus ir įvykdyti teismo sprendimą. Pareiškėjos atstovo nurodytos aplinkybės dėl šventinių dienų ar vaikų atostogų taip pat negali būti laikomos pateisinančiomis priežastimis nevykdyti teismo sprendimo.
12. Nagrinėjamu atveju nenustatyta CPK 651 straipsnio 2 dalyje numatytų aplinkybių, dėl kurių Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. sausio 2 d. vykdomasis raštas Nr. e2YT-660-1023/2022 negalėjo būti priimtas vykdyti, tai yra vykdomąjį dokumentą pateikė tam teisę turintis asmuo – J. Z., vykdomasis dokumentas gali būti vykdytinas antstolės S. V., vykdomojo dokumento turinys atitinka CPK 648 straipsnio reikalavimus, prie jo pridėti visi reikalingi priedai, vykdomasis dokumentas buvo pateiktas vykdyti nepraleidus 5 metų pateikimo vykdyti senaties termino, todėl teismas darė išvadą, kad antstolė minėtą vykdomąjį dokumentą priėmė vykdyti pagrįstai, nepažeisdama teisės aktų numatytų reikalavimų.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
13. Atskiruoju skundu pareiškėja R. Z. (toliau – apeliantė) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. balandžio 5 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
13.1. Šalys 2022 m. lapkričio 15 d. ir jų atstovai sutarė, kad buto, esančio Kurpių g. 19-2, Kaune raktai bus perduoti per atstovus, t. y. buto raktus atsakovės R. Z. atstovas advokato padėjėjas H. R. perduos J. Z. atstovui advokatui M. V.. Pažymi, kad šalių atstovai patys pasisiūlė ir sutarė, jog raktų perdavimą įgyvendins atstovai tam, kad nekelti papildomų įtampų ar neigiamų išgyvenimų tiek R. Z., tiek J. Z.. Šalys iš karto sutiko su minėtuoju pasiūlymu ir patvirtino, kad taip bus geriau. Be to, buvo aptarta apsikeisti raktais, t. y. R. Z. atstovas perduos buto raktus ((duomenys neskelbtini)), o J. Z. atstovas perduos namo raktus ((duomenys neskelbtini)).
13.2. Pažymi, kad šiuolaikinės komunikavimo priemones kaip elektroninis paštas, trumposios žinutės, telefoniniai pokalbiai yra nepalyginamai efektyvesnė komunikavimo priemonė, nei fizinės pašto siuntos, tuo labiau, kai nežinomas tikslus gavėjo adresas. Svarbi aplinkybė tai, kad savo procesiniuose dokumentuose J. Z. nurodo adresą Norvegijoje: „<>...(duomenys neskelbtini)...<>“. Norvegijoje J. Z. šiuo adresu negyvena, nes ten gyvena pareiškėja. Kokiu adresu siųsti raktus Lietuvoje taip pat nėra aišku, nes nei jis, nei pareiškėja, nei jos atstovui nepasakė, kokia yra jo faktinė gyvenamoji vieta Lietuvoje ir Norvegijoje.
13.3. Kai tik pareiškėja atstovui atsiuntė J. Z. elektroninį laišką, jos atstovas iš karto 2022 m. gruodžio 27 d., 10:39 val. bandė susisiekti su J. Z. atstovu. Su atstovu pavyko susisiekti minėtosios dienos 12:56 val. Pokalbio metu J. Z. atstovas teigė, kad apie elektroninį laišką ir nepagrįstai reikalaujamą susimokėti 300 Eur baudą nieko nežinojo ir sakė, kad pasistengs nedelsiant išspręsti susidariusią situaciją. J. Z. atstovas nesakė, kad jis nebeatstovauja savo kliento. Akivaizdu, kad J. Z. savo elektroniniuose laiškuose nurodė neteisingą informaciją.
13.4. J. Z. piktnaudžiavimą savo padėtimi įrodo tai, kad jis žinodamas apie tai, jog pareiškėja yra išvykusi iš Kauno bei tai, kad J. Z. atstovas patvirtino, jog raktai bus perduoti po Šv. Kalėdų švenčių – 2022 m. gruodžio 27 d., dar Šv. Kalėdų antrą dieną – 2022 m. gruodžio 26 d. atsakovei išsiuntė elektroninį laišką, kuriame nurodė atvykti prie buto 2022 m. gruodžio 27 d., 13.00 val., perduoti raktus ir sumokėti 300 Eur baudą. Dėl rakto perdavimo pareiškėjos atstovas skambino ir pačiam ieškovui, tačiau jis į jo skambučius neatsakė. Jau vien tai suponuoja piktnaudžiavimo savo padėtimi faktą ir piktybišką delsimą atsiimti raktus.
13.5. Dėl psichologinio, fizinio, ekonominio smurto šeimoje pareiškėjos sveikata labai pablogėjo, todėl jai buvo nustatytas 100 proc. neįgalumas. Šias aplinkybes patvirtinantys dokumentai yra pateikti teismui šalių santuokos nutraukimo byloje Nr. e2-660-1023/2022. Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių pareiškėja bijojo susitikti su J. Z. dėl vėl galimo fizinio smurto prieš ją. Tačiau pareiškėja neturėjo jokio motyvo negrąžinti raktų, nes tai butų užtraukę 100 Eur baudą už kiekvieną pradelstą dieną.
13.6. Ieškovas piktnaudžiavo savo padėtimi vengdamas pasiimti raktus. Po pareiškėjos atstovo prašymų nurodytą datą ir laiką raktų perdavimui 2022 m. sausio 4 d. su atsakovės atstovu susisiekė advokatas T. V. ir nurodė buto raktus perduoti 2022 m. sausio 5 d., 13:00 val. prie buto, adresu (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos atstovas nuvyko sutartu laiku prie buto ir perdavė raktus J. Z..
Atsiliepimas
14. Atsiliepimu į atskirąjį skundą antstolė S. V. prašo Kauno apylinkės teismo 2023 m. balandžio 5 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai argumentai:
14.1. Pagal CPK nuostatas, antstolis, gavęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, privalo įsitikinti, ar nėra pagrindų šį dokumentą atsisakyti priimti, ir tik nustatęs, jog vykdomieji veiksmai gali būti pradėti, įgyja teisę ir pareigą atlikti tolimesnius veiksmus vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų tvarka. Nenustatęs įstatyme nurodytų kliūčių, antstolis patvarkymu priima vykdomąjį dokumentą ir pradeda jį vykdyti. Įstatymas nesuteikia teisės antstoliui vertinti vykdomojo dokumento teisėtumo ir pagrįstumo, o tik nustato akivaizdžius trūkumus, užkertančius kelią išieškojimo pradžiai.
14.2. Atskirajame skunde nurodomos aplinkybės, kad antstolės priimtas patvarkymas turi būti panaikintas todėl, jog J. Z. piktnaudžiavo savo teisėmis vengdamas pasiimti buto raktus, nėra ir negali būti pagrindas panaikinti skundžiamą 2023 m. sausio 04 d. patvarkymą. Pareiškėjos R. Z. nurodomos aplinkybės daugiau susijusios su paties vykdomojo rašto išdavimo aplinkybėmis, o ne jo priėmimu vykdyti ir tai nesietina su antstolio veiksmais priimti galiojantį vykdomąjį dokumentą vykdyti iš asmens, turinčio teisę jį pateikti vykdymui.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Teismas CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių ir teisinių pagrindų.
16. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjos skundas dėl vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
17. Bylos duomenimis nustatyta, kad Kauno apylinkės teismas 2022 m. lapkričio 15 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-660-1023/2022, nutraukė R. Z. ir J. Z. santuoką bendru sutarimu ir patvirtino šalių pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Šios sutarties 4 punkte šalys susitarė, o R. Z. įsipareigojo atlaisvinti butą, esantį (duomenys neskelbtini), grąžinti buto raktus ir iš jo išsikelti iki 2022 m. gruodžio 24 d. Sutarties šalys susitarė, jog už šiame punkte numatyto termino pažeidimą R. Z. įsipareigoja mokėti po vieno šimto eurų baudą už kiekvieną termino praleidimo dieną. Sutarties 5 punkte šalys pasidalino bute esantį turtą.
18. Dėl šalių tarpusavio konfliktinių santykių šalys susitarė, kad 4 punkto sąlygą dėl raktų perdavimo jos įvykdys per savo atstovus – per R. Z. atstovą advokato padėjėją H. R. ir J. Z. atstovą advokatą M. V..
19. Apeliantės teigimu, ji ginčo buto raktus perdavė savo atstovui 2022 m. gruodžio 23 d., 12.00 val., kuris raktus turėjo perduoti J. Z. atstovui advokatui.
20. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta (CPK 179 str. 3 d.), kad J. Z. 2022 m. gruodžio 27 d. Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2- e2-660-1023/2022 pateikė prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo dėl patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 4, 5 punktų numatytų įsipareigojimų nevykdymo. Teisėja 2023 m. sausio 2d. priėmė rezoliuciją: „Prašymą priimti. Išduoti vykdomąjį raštą“ (DOK-157494/2022-12-27). Vykdomąjį raštą teismas išdavė 2023 m. sausio 2 d., kuris pateiktas antstolės S. V. kontorai ir kuri 2023 m. sausio 4 d. priėmė skundžiamą patvarkymą Nr. S-23-114-353.
21. Nutraukiant santuoką bendru sutuoktinių sutarimu, kartu su prašymu dėl santuokos nutraukimo sutuoktiniai turi pateikti sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių, kurią teismas, nutraukdamas santuoką, patvirtina ir sutarties turinys įtraukiamas į teismo sprendimą (CK 3.53 straipsnio 3 dalis). Kartu pažymėtina, jog savo esme sutartis dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių prilygsta taikos sutarčiai, kuria šalys laisvo apsisprendimo būdu sutarties sąlygose pačios nusistato savo teises ir pareigas (CK 6.985 straipsnis) (Kauno apygardos teismo 2020 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-182-324/2020; Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-2162-855/2021; Panevėžio apygardos teismo 2018 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-867-227/2018). Tokia sutartimi šalys susitaria dėl viso komplekso reikalavimų, kurių patenkinimas pagal savo pobūdį gali reikšti ir civilinių teisinių santykių modifikavimą (pvz., santuokos nutraukimas), ir ko nors priteisimą (pvz., žalos atlyginimas ar tam tikrų nekilnojamųjų ar kilnojamųjų daiktų paskyrimas vieno iš sutuoktinių nuosavybėn, išlaikymo mokėjimas ir pan.). Nurodyti klausimai santuokos nutraukimo byloje privalomai spręstini nepriklausomai nuo sutuoktinių pasirinkto santuokos nutraukimo būdo, todėl tais atvejais, kai santuoka nutraukiama abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, tam tikros teismo sprendimu patvirtintos santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutarties sąlygos pagal savo turinį gali reikšti sprendimą dėl priteisimo. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad jeigu santuokos nutraukimo byloje priimto teismo sprendimo dalis dėl priteisimo atitinka priverstinio teismo sprendimo vykdytinumo požymius, dėl šios teismo sprendimo dalies gali būti išduodamas vykdomasis dokumentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170-378/2017).
22. Įvertinus šalių sudarytos ir teismo patvirtintos santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutarties 4 punkte numatytą sąlygą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog joje sulygtas šalių susitarimas negali būti vertinamas kaip atitinkantis priverstinio vykdytinumo požymius, nes jos (sąlygos) tekstas reikalauja nustatyti aplinkybes, ar sąlyga įvykdyta ar neįvykdyta, ir jeigu neįvykdyta, dėl kokių priežasčių, kokios aplinkybės lėmė, jog sutarties sąlyga galimai buvo neįvykdyta laiku, ar dėl skolininkės kaltės ar dėl kitų asmenų nebuvo įvykdyta sąlyga. Tai reiškia, kad tokios sąlygos (ne)įvykdymo aplinkybes antstolis, priimdamas vykdyti vykdomąjį dokumentą, neturi pareigos ir negali nustatinėti, tačiau siekiant išieškoti nurodytą baudą ir nustatyti jos dydį, prieš tai minėtos sąlygos (ne)įvykdymas privalėjo būti įvertintas.
23. Taigi, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas civilinėje byloje Nr. e2-660-1023/2022 gavęs išieškotojo J. Z. prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo privalėjo įvertinti šalių sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 4 ir 5 punktuose nustatytų sąlygų (ne)įvykdymo aplinkybes ir tokį prašymą privalėjo spręsti vadovaudamasis CPK 646 straipsnio 3 dalimi. Šiuo atveju tai nebuvo padaryta, kas lėmė, jog vykdomasis raštas 2023 m. sausio 2 d. buvo išduotas pažeidžiant civilinio proceso teisės normas dėl žemiau nurodytų argumentų.
24. CPK 646 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą. Šis prašymas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka. Teismui pripažinus, kad tai yra būtina, šioje dalyje nurodytas prašymas išduoti vykdomąjį raštą gali būti nagrinėjamas teismo posėdyje, pranešus dalyvaujantiems byloje asmenims, tačiau šių asmenų neatvykimas nekliudo teismui išspręsti vykdomojo rašto išdavimo klausimą. Teismas, ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą, dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti. Spręsdamas vykdomojo rašto išdavimo klausimą, teismas gali pakeisti šalių taikos sutartyje numatytų sąlygų vykdymo tvarką nekeisdamas šalių susitarimo esmės. Teismas, atsisakęs išduoti vykdomąjį raštą dėl taikos sutarties sąlygų vykdymo, išaiškina šalims teisę kreiptis dėl teismo nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, peržiūrėjimo proceso atnaujinimo tvarka. Dėl teismo nutarties išduoti ar atsisakyti išduoti vykdomąjį raštą gali būti paduotas atskirasis skundas.
25. Nagrinėjamu atveju tiek byloje nustatytos aplinkybės, tiek apeliantės atskirojo skundo argumentai patvirtina, kad Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-660-1023/2022 padaryti civilinio proceso teisės normų pažeidimai apeliantei užkirto galimybę atsikirsti į išieškotojo J. Z. prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo dėl sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių (ne)įvykdymo, šiuo klausimu teikti savo paaiškinimus, įrodymus, bei pasinaudoti teise į apeliaciją.
26. Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai privalo griežtai laikytis CPK ir jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo tvarkos. Teismų sprendimų vykdymo taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (kompetenciją) (lot. intra vires), o bet koks ultra vires (viršijant įgaliojimus) veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Antstolio pareiga siekti kuo greitesnio ir realaus įvykdymo pagal pateiktus vykdomuosius dokumentus turi būti atliekama, atsižvelgiant į tai, jog nebūtų pažeidžiami įstatymo reikalavimai ir vykdymo proceso dalyvių teisės ir teisėti interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-104-684/2017 ir jos 12 punkte nurodyta kasacinio teismo praktika).
27. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad vykdymo procesas grindžiamas bendraisiais teisiniais teisėtumo, interesų derinimo ir proporcingumo principais, kurie reiškia, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155-381/2021, 44 punktas). Be to, antstoliui taikytinas profesinio rūpestingumo standartas, inter alia (be kita ko), suponuoja, kad rūpestingas antstolis turi būti aktyvus vykdymo procese, reaguoti į vykdymo kliūtis ir dėti visas reikiamas protingas pastangas tam, kad jos būtų pašalintos (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-479-248/2015; 2020 m. kovo 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-85-403/2020 19 punktą).
28. Nurodytieji antstolio veiklos principai svarbūs aiškinant ir taikant vykdymo procesą reglamentuojančias teisės normas, be to, jie yra antstolio veiksmų teisėtumo matas ir tais atvejais, kai įstatyme tiesiogiai neįtvirtinta taisyklė, kaip susiklosčiusioje situacijoje antstolis privalo veikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85-403/2020, 20 punktas).
29. Vykdymo procesas prasideda nuo to momento, kai išieškotojas teismo jam išduotą vykdomąjį dokumentą pateikia vykdyti antstoliui ir šis vykdomąjį dokumentą priima (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-270-1075/2019, 21 punktas). CPK 651 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose nurodytos akivaizdžios kliūtys, kuriai bent vienai esant antstolis turėtų atsisakyti vykdomąjį dokumentą priimti ir vykdyti, o 8 punkte nustatyta, kad gali būti ir kitokių akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą ir pradėti vykdymo veiksmus. Nenustatęs CPK 651 straipsnio 2 dalyje nurodytų kliūčių, antstolis patvarkymu priima vykdomąjį dokumentą ir pradeda jį vykdyti (CPK 651 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155-381/2021, 55 punktas).
30. CPK 651 straipsnio 2 dalyje nereglamentuojama, kokio pobūdžio kliūtys gali būti laikomos kitomis akivaizdžiomis kliūtimis priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad akivaizdžiomis kliūtimis priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti gali būti pripažįstamos tik tokios aplinkybės, kurios besąlygiškai užkerta kelią vykdomojo dokumento vykdymui ir kurioms išsiaiškinti antstoliui nereikia atlikti papildomų veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-315-684/2019, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2023 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-90-823/2023).
31. Prieš tai apeliacinės instancijos teismas nustatė, jog sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 4 ir 5 punktuose nustatytos sąlygos (ne)įvykdymo aplinkybes galėjo nustatyti tik teismas santuokos nutraukimo byloje priėmęs atitinkamą procesinį sprendimą, tačiau ne antstolė. Ši aplinkybė antstolei turėjo būti žinoma. Atsižvelgus į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad dėl prieš tai minėtų pirmosios instancijos teismo civilinėje byloje Nr. e2-660-1023/2022 padarytų CPK teisės normų pažeidimų, buvo akivaizdi kliūtis antstolei priimti vykdomąjį dokumentą ir pradėti vykdymo veiksmus (CPK 651 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
32. Remiantis aptartomis ginčui aktualiomis teisės normomis ir kasacinio teismo išaiškinimais, darytina išvada, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias vykdomojo rašto priėmimo vykdymui teisės normas. Todėl atskirasis skundas tenkintinas, skundžiama Kauno apylinkės teismo 2023 m. balandžio 5d. nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – antstolės S. V. 2023m. sausio 4 d. patvarkymas Nr. S-23-114-353 priimti vykdomąjį dokumentą vykdymui naikintinas (CPK 337 str. 1 d. 2 p.).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. balandžio 5 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – panaikinti antstolės S. V. vykdomojoje byloje Nr. 0114/23/00037 2023 m. sausio 4 d. priimtą Patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdymui Nr. S-23-114-353.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.