- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-02-06
- Bylos Nr.
- eAN2-27-380/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 4-10-3-00076-2024-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Aurelija Sadauskaitė
- Pažeidėjas
- D. D.
- Advokatai
- Eligijus Karbauskas
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Aurelija Sadauskaitė
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus viršininko G. K., administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. D. atstovo advokato Eligijaus Karbausko apeliacinius skundus dėl Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2024 m. gruodžio 18 d. nutarimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Bylos esmė
1. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucijos) vyriausiosios tyrėjos 2024 m. rugsėjo 26 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-12072-2024 D. D. paskirta administracinė nuobauda – 250 Eur dydžio bauda pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 488 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis, būdamas atsakingas už UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklą, 2024 m. liepos 13 d., 22.59 val., iki 2024 m. liepos 13 d., 23.12 val., nakties metu neužtikrino, kad iš atrakcionų parko adresu (duomenys neskelbtini), Palanga, sklindantis triukšmas, grojimas garsiniais aparatais netrikdytų asmenų ramybės ir poilsio, tuo sutrikdė aplinkinių poilsį ir ramybę. Šį nutarimą administracinėn atsakomybėn patrauktas D. D. apskundė teismui.
Žemesnės instancijos teismas
2. Plungės apylinkės teismas 2024 m. gruodžio 18 d. nutarimu skundą tenkino, panaikino Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos 2024 m. rugsėjo 26 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-12072-2024 ir, vadovaudamasis ANK 565¹ straipsnio 1 punktu, administracinio nusižengimo teiseną D. D. nutraukė, nes padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių. Teismas nurodė teisės aktų nustatyta tvarka atlyginti iš valstybės lėšų D. D. patirtas 600 Eur dydžio išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip jo atstovas, paslaugoms apmokėti. Taip pat teismas nurodė daiktinį įrodymą – CD laikmeną, teismo nutarimui įsiteisėjus, palikti saugoti administracinio nusižengimo byloje.
II. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai
3. Apeliaciniu skundu Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus viršininkas G. K. prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 18 d. nutartį (turėtų būti – nutarimą) paliekant galioti Institucijos 2024 m. rugsėjo 26 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-12072-2024 be pakeitimų. Apeliacinis skundas grindžiamas toliau nurodomais esminiais argumentais.
3.1. Apeliaciniame skunde pažodžiui cituojami skundžiamo pirmosios instancijos teismo nutarimo motyvai. Institucija su apylinkės teismo argumentais nesutinka, nurodo, kad teismo nurodyti argumentai yra prieštaringi, neatitinka faktinių aplinkybių, kurios įvertintos atsietai, o ne kaip visuma.
3.2. Institucija cituoja ANK 488 straipsnio 1 dalies ir Triukšmo prevencijos Palangos miesto savivaldybės viešosiose vietose taisyklių, patvirtintų Palangos miesto savivaldybės tarybos 2016 m. gruodžio 29 d. sprendimu Nr. T2-302 (suvestinė redakcija nuo 2022 m. gegužės 5 d.), 14 punkto nuostatas, nurodo kodėl D. D. buvo nubaustas pagal ANK 488 straipsnio 1 dalį.
3.3. Apylinkės teismas skundžiamame nutarime teisingai nurodė, kad galimo triukšmo šaltinio valdytoja yra UAB „(duomenys neskelbtini)“, o ne UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuriai priklauso atrakcionams skirti įrenginiai, esantys (duomenys neskelbtini), Palangoje, o jos direktorius yra D. D. Šios aplinkybės Institucija neginčija ir laiko, jog ji teismo buvo nustatyta ir ištaisyta teisingai.
3.4. Vertinant ginčijamą pažeidimą, jo padarymo aplinkybes, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. D. skunde dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo nebuvo ginčijamas faktas, kad nurodytomis aplinkybėmis, vietoje bei laiku, atrakcionų įrenginiai veikė ir skleidė garsus dėl „paties jų veikimo“, o atrakcionų veiklos metu grojo muzika, lankėsi žmonės, kurie klegėjo, šūkavo. Šią aplinkybę teismas nustatė, taip pat pripažino, jog tokios aplinkybės yra nurodytos UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovės G. L. pateiktame skunde dėl triukšmo. Tačiau teismas padarė prieštaringą ir faktinių aplinkybių neatitinkančią išvadą, jog to nepakanka, kad D. D. kiltų administracinė atsakomybė pagal ANK 488 straipsnio l dalį.
3.5. 2024 m. liepos 16 d. buvo gautas UAB „(duomenys neskelbtini)“ skundas, kuriame įmonės atstovė G. L. nurodė, kad Palangoje, (duomenys neskelbtini), vykdoma atrakcionų (karuselių) veikla, dieną ir nakties metu nuo 22.00 val. iki 7.00 val. pastoviai keliamas didelis triukšmas, dėl to trikdoma viešoji rimtis, asmenų ramybė, poilsis ir darbas, kenčia verslas. Dėl keliamo triukšmo įmonė sulaukė neigiamų vertinimų iš klientų, sulaukė ir pretenzijos dėl pinigų grąžinimo už suteiktas paslaugas, grąžinimo priežastis – atrakcionų vykdomas triukšmas. Atstovė nurodė, kad 2024 m. liepos 13 d. nuo 22.59 val. iki 23.12 val. išgirdo, kad veikdami atrakcionai garsiai skleidžia triukšmą. UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovė prie skundo pridėjo du vaizdo įrašus – „IMG_2722“ ir „IMG_2723“. Juose matosi atrakcionai, taip pat girdisi didelis triukšmas, t. y. garsi muzika. Teismas nutartyje nepagrįstai nurodo, kad vaizdo įrašuose neužfiksuota data ir laikas kada daryti vaizdo įrašai. Bylai papildomai pateiktos telefono ekrano nuotraukos „IMG_3005“ ir „IMG_3006“. Nuotraukoje pavadinimu „IMG_3005“ matosi, kad vaizdo įrašas pavadinimu „IMG_2722“ darytas 2024 m. liepos 13, d. šeštadienį 22.59 val., taip pat matosi kita informacija apie vaizdo įrašą, jo padarymo vietą. Nuotraukoje pavadinimu „IMG_3006“ matosi, kad vaizdo įrašas pavadinimu „IMG_2723“ darytas 2024 m. liepos 13 d., šeštadienį 23.12 val., bei kita informacija apie vaizdo įrašą, jo padarymo vietą. Iš pateiktos informacijos nėra abejonės, kad pažeidimas buvo padarytas būtent 2024 m. liepos 13 d. nuo 22.59 val. iki 23.12 val.
Šalies argumentai
3.6. Sklindantį triukšmą iš atrakcionų parko, esančio (duomenys neskelbtini), Palanga, patvirtina ne tik UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovė, jos pateikti vaizdo įrašai, bet ir N. O. 2024 m. liepos 13 d. pateiktas prašymas „Dėl pinigų grąžinimo“ (failo pavadinimas „003.jpg“). N. O. minėtame prašyme nurodo, kad prašo grąžinti pinigus už apgyvendinimo paslaugas, nes dėl nenormalaus triukšmo po 22 val., kuris tęsėsi apytikriai iki 1 val. nakties iš atrakcionų parko, esančio šalia (duomenys neskelbtini) g., negalėjo miegoti, ilsėtis, todėl likusias 4 paras negyvens ir nekęs triukšmo. Turi filmuotą medžiagą, kuri buvo filmuota apie 0.13 val., ramybės metas Šventosios kurorte yra visiškai neužtikrintas. Byloje esančiame vaizdo įraše pavadinimu „1721125913518316“ matosi atrakcionai, girdisi didelis triukšmas, vaizdo įrašo 1 sekundę moteris pasako „dvylikta nakties“. Triukšmo faktą sklindantį iš atrakcionų parko patvirtina ir 2024 m. liepos 14 d. kito asmens pateikta pretenzija, kad išsikrausto iš apartamentų dėl atrakcionų keliamo triukšmo (failo pavadinimas „004.jpg“).
3.7. Pirmosios instancijos teismas nenurodė objektyvių motyvų ir argumentų, kodėl netiki šiais duomenimis bei jų patikimumu, bei nesiėmė jokių priemonių abejonėms, jei tokių teismui kilo, pašalinti (apklausti minėtus asmenis apie skunduose, pareiškimuose nurodytas bei vaizdo įrašuose fiksuotas aplinkybes). Taip pat teismas nenurodė, kuo remiantis laikė subjektyviais anksčiau minėtų asmenų paaiškinimus, kurie atitinka vaizdo įrašuose objektyviai fiksuotas aplinkybes apie triukšmą nakties metu iš atrakcionų parko, esančio (duomenys neskelbtini), Palanga. Institucijos manymu, duomenų, kurie rodytų siekį apkalbėti pažeidimą padariusį asmenį – nėra ir teismas tokių nenustatė. Pagrindo abejoti, kad toks tyčia keliamas triukšmas, kuris fiksuotas vaizdo įrašuose bei asmenų paaiškinimuose, tikrai trukdė asmenų poilsį, miegą naktį bei visuomenės rimtį.
3.8. Institucija nesutinka su teismo padaryta išvada, kad veikiant atrakcionams nekilo tokio intensyvumo triukšmas, jog tai atitiktų ANK 488 straipsnio l dalyje numatytus nusižengimo požymius. Iš byloje surinktų ir anksčiau aptartų įrodymų, t. y. vaizdo įrašų, pareiškimo, prašymo ir kitų dokumentų, akivaizdu, kad iš atrakcionų parko sklindančio didelio triukšmo buvo sutrikdyta asmenų ramybė, poilsis ar darbas. Prie administracinės bylos pridėti neigiami atsiliepimai pateikti viešoje erdvėje apie poilsį Šventojoje, parodo, kad užfiksuotas pažeidimas nėra atsitiktinis, kad didelis triukšmas iš atrakcionų parko sklinda dažnai.
4. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. D. atstovas advokatas E. Karbauskas prašo pakeisti Plungės apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 18 d. nutarimo dalį dėl atstovavimo išlaidų – nurodyti teisės aktų nustatyta tvarka atlyginti iš valstybės lėšų D. D. patirtas 1 210 Eur dydžio išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip jo atstovas, paslaugoms apmokėti. Apeliacinis skundas grindžiamas toliau nurodomais esminiais argumentais.
1.1. Apeliaciniame skunde iš dalies nesutinkama su skundžiamu nutarimu, nes apylinkės teismas nepagrįstai sumažino D. D. priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydį. Cituojamos ANK 666 straipsnio 1 dalies ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 106 straipsnio nuostatos. Nurodoma, kad pirmosios instancijos teismui buvo pateiktas prašymas iš viso 1 210 Eur (su PVM) patirtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimą. Prašyme detalizuojant suteiktų teisinių paslaugų apimtį ir jų kainą: susipažinimas su administracinio nusižengimo protokolu, nutarimu ir situacijos teisinė analizė ir konsultacija 242 eurų (su PVM); skundo parengimas ir pateikimas teismui 605 eurų (su PVM)? susipažinimas su atsiliepimu ir konsultacija 121 eurų (su PVM); pasirengimas ir atstovavimas teisme 242 eurų (su PVM).
1.2. Pažodžiui cituojami skundžiamame nutarime pirmosios instancijos teismo išdėstyti argumentai, kuriais remdamasis teismas sumažino D. D. priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydį iki 600 Eur. Su tokiomis teismo išvadomis nesutinkama.
1.3. Nors nagrinėjamu atveju apylinkės teismas konstatavo valstybės tarnautojo veiksmų neteisėtumą, tačiau teismui nepriteisus patirtų išlaidų teisinei pagalbai apmokėti neigiamos pasekmės buvo sukeltos D. D., o valstybė iš to vis tiek gavo finansinę naudą, t. y. iš administracinėn atsakomybėn patraukto asmens patirtų išlaidų, advokatui sumokėjus valstybės nustatytus mokesčius (iš 1 210 eurų valstybei yra sumokėta 21 proc. PVM (210 eurų); 15 proc. GPM. – 150 eurų; 15,52 proc. VSDĮ – 155,20 eurų; 6,98 proc. PSD – 69,80 eurų) valstybė gavo naudą. Nagrinėjamu atveju teismas, spręsdamas proceso dalyvio patirtų išlaidų atlyginimo klausimą ir nustatydamas jų dydį, turėjo nustatyti, kad konkrečios išlaidos advokato teikiamai teisinei pagalbai įgyvendinti nebuvo būtinos ir yra nepagrįstos. Tačiau teismas nenustatė, kad teismui pateiktos išlaidos teisinei pagalbai apmokėti būtų buvusios nebūtinos ar nepagrįstos, t. y. kaip matyti iš skundžiamo nutarimo, teismas nenustatė, kad prašyme dėl proceso išlaidų priteisimo nurodytos teisinės paslaugos nebūtų buvusios suteiktos.
1.4. Teismas turėjo iš esmės įvertinti tai, ar prašomų priteisti išlaidų dydis neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. 1R-184 „Dėl Rekomendacijų dėl baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose atlygintinų išlaidų advokato ar advokato padėjėjo suteiktoms paslaugoms apmokėti nustatymo patvirtinimo“ (toliau – ir Rekomendacijų), nurodytų rekomenduojamų maksimalių administracinių nusižengimų bylose atlygintinų išlaidų dydžių. Nagrinėjamu atveju D. D. prašomos priteisti patirtos išlaidos teisinei pagalbai apmokėti yra žymiai mažesnės nei nustatyti Rekomendacijose maksimalūs dydžiai.
1.5. Prašyme pirmosios instancijos teismui priteisti 1 210 Eur (su PVM) patirtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimą buvo detalizuotos suteiktos teisinės paslaugos ir jų kainos. D. D. teismo prašė priteisti 1 210 Eur, tuo tarpu už tokias teisines paslaugas pagal Rekomendacijose nustatytus maksimalius dydžius, maksimali rekomenduojama / galima priteisti suma yra 2 383,31 Eur. Akivaizdu, kad teismas neturėjo pagrindo išvadai, kad D. D. prašomos atlyginti išlaidos yra per didelės, todėl turėjo priteisti visas jo patirtas išlaidas.
Atsiliepimas
2. Atsiliepimu į Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus viršininko G. K. apeliacinį skundą administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. D. atstovas advokatas E. Karbauskas su minėtu apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jo netenkinti ir pakeisti Plungės apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 18 d. nutarimo dalį dėl atstovavimo išlaidų – nurodyti teisės aktų nustatyta tvarka atlyginti iš valstybės lėšų D. D. patirtas 1 210 Eur dydžio išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip jo atstovas, paslaugoms apmokėti.
3. Atsiliepimu į administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. D. atstovo advokato E. Karbausko apeliacinį skundą Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus viršininkas G. K. su minėtu apeliaciniu skundu nesutinka, mano, kad jis yra nepagrįstas, todėl prašo jo netenkinti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
4. Apeliaciniai skundai netenkintini.
Žemesnės instancijos teismas
5. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-35-648/2015, 2AT-98-677/2015, 2AT-65-895/2016 ir nutartys administracinio nusižengimo bylose Nr. 2AT-13-976/2019, Nr. 2AT-60-387/2022).
6. Iš Institucijos apeliacinio skundo turinio matyti, jog Institucija, remdamasi daugiausiai tais pačiais argumentais ir duomenimis, kuriuos buvo pateikusi pirmosios instancijos teismui, nurodo, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino bylos duomenis, todėl nepagrįstai panaikino Institucijos 2024 m. rugsėjo 26 d. nutarimą ir nutraukė administracinio nusižengimo teiseną D. D. pagal ANK 488 straipsnio 1 dalį. Iš administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovo advokato apeliacinio skundo turinio matyti, jog juo siekiama, kad skundžiamu nutarimu D. D. nurodytos atlyginti iš valstybės lėšų jo patirtos 600 Eur dydžio išlaidos advokato, kuris dalyvavo byloje kaip jo atstovas, paslaugoms apmokėti, būtų padidintos iki 1 210 Eur. Šiais klausimais apeliacinės instancijos teismas ir pasisako.
Dėl Institucijos apeliacinio skundo
7. ANK 7 straipsnyje nurodyta, kad asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo. Kaltė, pasireiškianti tyčia ar neatsargumu, yra būtinasis kiekvieno administracinio nusižengimo požymis – nesant asmens kaltės, negalima jo administracinė atsakomybė. Kaltės forma ir rūšis atskleidžiami ne tik išsiaiškinant, kaip traukiamas atsakomybėn asmuo suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė administracinio nusižengimo padarymą ir kokių padarinių šiais veiksmais buvo siekiama, bet kartu tiriant bei įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) administracinio nusižengimo požymius – atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant tie veiksmai buvo padaryti, ir pan.??? ???(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. rugsėjo 24 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-37-511/2024).
8. Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo nutarimo argumentų matyti, jog šis teismas, įvertinęs Institucijos D. D. inkriminuotas faktines nusižengimo padarymo aplinkybes ir remdamasis bylos įrodymų visuma, pripažino, kad šiuo atveju byloje nėra surinkta pakankamai įrodymų Institucijos nutarimui pagrįsti, todėl padarė išvadą, kad D. D. veiksmuose nėra ANK 488 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties požymių.
9. Apygardos teismas, susipažinęs su apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį motyvais, skundžiamu nutarimu ir bylos medžiaga, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė bylos aplinkybes atitinkančias išvadas ir priėmė teisingą bei bylos duomenimis pagrįstą procesinį sprendimą, kuriuo panaikino Institucijos 2024 m. rugsėjo 26 d. nutarimą Nr. 30-ANR_N-12072-2024 ir administracinio nusižengimo teiseną D. D. pagal ANK 488 straipsnio 1 dalį nutraukė. Nutraukdamas administracinio nusižengimo bylos teiseną, apylinkės teismas vadovavosi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, išsamiai motyvavo, kodėl byloje esantys duomenys neleidžia patikimai pagrįsti fakto, kad D. D. padarė jam inkriminuotą administracinį nusižengimą. Vien tai, kad įrodymai nebuvo vertinti taip, kaip norėtų Institucija, o teismas padarė jos atstovų netenkinančias išvadas dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės nebuvimo, savaime nereiškia, kad įrodymai buvo vertinti netinkamai, atsietai nuo nustatytų bylos faktinių aplinkybių, o skundžiamas nutarimas yra neteisėtas.
10. ANK 488 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už šauksmus, švilpimą, garsų dainavimą arba grojimą muzikos instrumentais, kitokiais garsiniais aparatais ar kitus triukšmą keliančius veiksmus gatvėse, aikštėse, parkuose, paplūdimiuose, viešajame transporte ir kitose viešosiose vietose, o vakaro (nuo 19 val. iki 22 val.) ir nakties (nuo 22 val. iki 7 val.) metu – ir gyvenamosiose patalpose, įmonėse, įstaigose ar organizacijose, kai tai trikdo asmenų ramybę, poilsį ar darbą.
11. ANK 488 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad viešąją rimtį trikdyti galima šauksmais, švilpimu, garsiu dainavimu arba grojimu muzikos instrumentais, kitokiais garsiniais aparatais ar kitais triukšmą keliančiais veiksmais. Šio nusižengimo sudėtis yra materialioji, nes yra būtina nustatyti padarinius, t. y. kad pirmiau nurodytais veiksmais yra trikdoma asmenų ramybė, poilsis ar darbas ???(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. spalio 31 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-81-594/2022).
12. Šioje byloje Institucijos 2024 m. rugsėjo 26 d. nutarimu D. D. buvo pagal ANK 488 straipsnio 1 dalį nubaustas už tai, kad jis, būdamas atsakingas už UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklą, 2024 m. liepos 13 d., 22.59 val., iki 2024 m. liepos 13 d., 23.12 val., nakties metu neužtikrino, kad iš atrakcionų parko adresu (duomenys neskelbtini), Palanga, sklindantis triukšmas, grojimas garsiniais aparatais netrikdytų asmenų ramybės ir poilsio, tuo sutrikdė aplinkinių poilsį ir ramybę.
13. Aptariamu atveju nėra ginčo dėl apylinkės teismo nustatytos aplinkybės, kad Institucijos nurodomo galimo triukšmo šaltinio valdytoja yra UAB „(duomenys neskelbtini)“, o ne kaip klaidingai nurodyta administracinio nusižengimo protokole ir 2024 m. rugsėjo 26 d. ne teismo tvarka priimtame nutarime – UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuriai priklauso atrakcionams skirti įrenginiai, esantys (duomenys neskelbtini), Palangoje, ir kuri 2023 m. birželio 15 d. Palangos miesto savivaldybės administracijos rinkliavų skyriaus išduoto leidimo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu adresu (duomenys neskelbtini), Palangoje, vykdo pramoginę atrakcionų veiklą, kurioje naudojami atrakcionams skirti įrenginiai, o jos direktorius yra D. D. Apygardos teismas pažymi, jog vien ši Institucijos padaryta klaida formaliai galėtų būti pripažinta absoliučiu Institucijos 2024 m. rugsėjo 26 d. nutarimo negaliojimo pagrindu, nes tokiu būdu Institucija buvo klaidingai nustačiusi administracinės atsakomybės subjektą.
14. Apygardos teismas visiškai sutinka su skundžiamame nutarime apylinkės teismo padarytomis išvadomis, jog šioje administracinio nusižengimo byloje 2024 m. liepos 13 d. įvykio metu nebuvo objektyviai nustatyta, kada ir kokiu laiku buvo skleidžiamas triukšmas, nenustatyti konkretūs triukšmo šaltiniai, kas už juos atsakingas, nebuvo nustatinėjama, ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikloje naudojamų įrenginių skleidžiamas triukšmas viršijo triukšmo ribinius dydžius, o administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės negalima grįsti vien tik UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovės skunde nurodomomis aplinkybėmis ir su skundu pateiktais duomenimis apie atrakcionams skirtų įrenginių, esančių (duomenys neskelbtini), Palangoje, keliamą didelį pastovų triukšmą tiek dieną, tiek naktį, taip pat ir bylai pateikta neinformatyvia filmuota medžiaga. Institucijos apeliaciniame skunde dėstomi argumentai šių pagrįstų pirmosios instancijos teismo išvadų nepaneigia.
15. Iš bylos medžiagos matyti, jog joje nėra surinkta objektyvių duomenų, kurie galėtų patvirtinti aplinkybę, kad 2024 m. liepos 13 d., D. D., būdamas atsakingas už UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklą, 22.59 val., iki 2024 m. liepos 13 d., 23.12 val., nakties metu neužtikrino, kad iš atrakcionų parko adresu (duomenys neskelbtini), Palanga, sklindantis triukšmas, grojimas garsiniais aparatais netrikdytų asmenų ramybės ir poilsio, tuo sutrikdė aplinkinių poilsį ir ramybę.
16. Apygardos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju Institucija iš esmės neatliko jokių tyrimo veiksmų aiškinantis pranešėjos UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovės G. L. skunde nurodytas 2024 m. liepos 13 d. galbūt padaryto pažeidimo aplinkybes – nesiaiškinta pranešėjos nurodyta aplinkybė, kad iš atrakciono parko sklindantis triukšmas, grojimas garsiniais aparatais trukdo pranešėjos ir (ar) jos atstovaujamos įmonės klientų (tuo metu besinuomojusių apartamentus) poilsiui, nebuvo objektyviai užfiksuota, kad minėtas triukšmas kaltinime nurodytu laiku būtų sklidęs, buvęs tokio lygio, kad būtų trikdęs kitų asmenų ramybę ir poilsį, į galimo nusižengimo padarymo vietą nebuvo atvykę policijos pareigūnai, jie jokiais tinkamais ir patikimais duomenimis pažeidimo nefiksavo, nebuvo apklausta ne tik skundą padavusi UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovė, bet ir apskritai nė vienas asmuo, kuris bent jau teoriškai galėtų patvirtinti apie nurodytą 2024 m. liepos 13 d. įvykio metu sklidusį triukšmą, sutrikdytą ramybę ir poilsį.
17. Apeliaciniame skunde Institucija vėl bando įrodinėti D. D. kaltę padarius ANK 488 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą iš esmės vien tik UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovės G. L. skunde raštu nurodytais argumentais apie 2024 m. liepos 13 d. įvykį ir jos Institucijai pateikta filmuota vaizdo medžiaga. Tačiau visiškai sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog minėtame vaizdo įraše, kurį galbūt su savo mobiliuoju telefonu padarė UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovė, matomas tik atrakciono (rato) vaizdas, tolumoje girdėti muzika ir galbūt žmonių klegesys, šūksniai, tačiau vaizdo įraše iš tiesų nėra užfiksuota nei filmavimo data, nei laikas, administracinio nusižengimo byloje nebuvo nustatinėjamas galimo triukšmo sklidimo šaltinis, konkreti naudojama triukšmą skleidžianti (muziką transliuojanti) įranga, taip pat, kam konkrečiai priklauso garsiniai aparatai, iš kurių sklido muzika, o administracinio nusižengimo protokole ir skundžiame nutarime buvo tik abstrakčiai nurodama, kad užfiksuoto įvykio metu veikė atrakcionų įrenginiai, kurie kėlė triukšmą ir buvo grojama garsiniais aparatais, be to, kaip jau minėta anksčiau, buvo klaidingai nustatytas ir administracinio nusižengimo subjektas.
18. Nors apeliaciniame skunde Institucija tvirtina, kad prie pranešėjos pateiktų vaizdo įrašų buvo pateiktos mobiliojo telefono ekrano nuotraukos „IMG_3006“ ir „IMG_3006“, kuriose matosi, kada daryti jos pateikti vaizdo įrašai, todėl nėra abejonės, kad pažeidimas buvo padarytas būtent 2024 m. liepos 13 d. nuo 22.59 val. iki 23.12 val., tačiau susipažinus su bylos medžiaga matyti, jog vien vizualiai išanalizavus šias ekrano nuotraukų kopijas, byloje nesant kitų objektyvių duomenų, vis dėlto nėra galimybės jų patikimai susieti su pranešėjos pateiktais vaizdo įrašais „IMG_2722“ ir „IMG_2723“. Be to, net ir pripažinus, jog minėtos mobiliojo telefono ekrano nuotraukos patvirtintų minėtų vaizdo įrašų darymo datą ir laiką, nenustačius galimo triukšmo sklidimo šaltinio, konkrečios triukšmą skleidžiančios įrangos, taip pat ir pažeidimo padarymo vietos, minėtais vaizdo įrašais remtis kaip patikimais kaltės įrodymais galimybės nebūtų. Institucijos akcentuojamas N. O. 2024 m. liepos 13 d. pateiktas prašymas „Dėl pinigų grąžinimo“ šioje byloje apskritai negali būti pripažintas įrodymu, nes šiame dokumente, be kita ko, nurodoma, jog pažeidimas įvyko Šventojoje, nors šis miestelis yra apytikriai 15 kilometrų už Palangos, o D. D. pateiktame kaltinime yra nurodyta, jog pažeidimas buvo padarytas būtent adresu (duomenys neskelbtini), Palangoje. Nors Institucija akcentuoja, kad byloje esančiame vaizdo įraše pavadinimu „1721125913518316“ matosi atrakcionai, girdisi didelis triukšmas, o vaizdo įrašo pradžioje moteris pasako „dvylikta nakties“, tačiau pažymėtina, jog D. D. suformuluotame kaltinime yra aiškiai nurodyta, jog jam inkriminuotas nusižengimas buvo padarytas 2024 m. liepos 13 d., nuo 22.59 val. iki 2024 m. liepos 13 d., 23.12 val., o ne 12 valandą nakties (vidurnaktį), todėl šiuo įrašu D. D. kaltė taip pat negali būti įrodinėjama, nes neatitinka net ir galimas pažeidimo padarymo laikas. Institucijos nurodoma 2024 m. liepos 14 d. kito asmens (kurio ranka parašyti vardas ir pavardė yra neįskaitomi) UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikta pretenzija, kad jis išsikrausto iš apartamentų dėl atrakcionų keliamo triukšmo, taip pat nepatvirtina, jog šis asmuo išsikraustė būtent dėl šioje byloje aptariamo konkretaus 2024 m. liepos 13 d., nuo 22.59 val. iki 2024 m. liepos 13 d., 23.12 val. galbūt vykusio pažeidimo (t. y. atrakcionų keliamo triukšmo). Taigi tiek abi nurodytos pretenzijos, tiek visi kiti byloje esantys viešbučio lankytojų atsiliepimai internetinėje erdvėje (kurie buvo parašyti 2024 m. birželio mėnesį, 2024 m. liepos 29 d., nors D. D. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn už jo neva 2024 m. liepos 13 d. padarytą nusižengimą) niekaip gali patvirtinti šioje byloje aptariamo konkretaus nusižengimo padarymo fakto ir nėra pakankami administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltei pagrįsti.
19. Institucijos teiginiai, jog prie šios bylos pridėti neigiami atsiliepimai apie poilsį Šventojoje parodo, kad užfiksuotas pažeidimas nėra atsitiktinis, nes didelis triukšmas iš atrakcionų parko sklinda dažnai, apskritai yra nelogiški, nes nagrinėjamu atveju Institucijos 2024 m. rugsėjo 26 d. nutarime buvo aiškiai nurodyta, kad pažeidimas buvo padarytas adresu (duomenys neskelbtini), Palangoje, o ne Šventojoje, kuri, kaip jau minėta, nuo Palangos yra nutolusi apytikriai 15 kilometrų.
20. Institucija teigia, kad jeigu pirmosios instancijos teismui kilo kokių nors abejonių dėl aptariamo nusižengimo, jis turėjo jas pats pašalinti (apklausti asmenis apie skunduose, pareiškimuose nurodytas bei vaizdo įrašuose fiksuotas aplinkybes). Tačiau su šiais argumentais sutikti negalima. Nors ANK 567 straipsnio 1 dalis numato, jog nagrinėjant administracinio nusižengimo bylas teismas taip pat privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus ir nustatant bylai svarbias aplinkybes, tačiau tai nereiškia, kad nusižengimą atskleidusi ir tyrimą atliekanti institucija savo pareigą visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirti veikos aplinkybes bei surinkti visus būtinus įrodymus gali savo nuožiūra perkelti teismui. Pagal minėtą teisinį reglamentavimą būtent institucija, atliekanti tyrimą ir turinti teisę surašyti protokolą bei nutarimą, turi pareigą patikrinti visas abejones keliančias aplinkybes bei surinkti visus įrodymus dėl administracinio nusižengimo požymių visumos, taip pat patikrinti jų leistinumą ir liečiamumą, ir spręsdama dėl administracinėn atsakomybėn traukiamų asmenų kaltės nurodyti, kodėl tam tikrais konkrečiais duomenimis remiasi arba juos atmeta, tačiau aptariamoje situacijoje Institucija to nepadarė.
21. Apygardos teismas sutinka ir su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog ANK 488 straipsnio 1 dalyje numatytas nusižengimas gali būti konstatuojamas tik tada, kai yra įsitikinama tiek asmens siekiu savo veiksmais sukelti šio straipsnio dispozicijoje nurodomas pasekmes, tiek objektyviai nustatytų asmens atliktų veiksmų ar neveikimo aiškiu neatitikimu visuotinai pripažįstamam suvokimui, kas yra viešoji tvarka ir rimtis. Šiuo atveju D. D., atsakingo už UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklą, veiksmuose nebuvo nustatyta tyčia sutrikdyti viešąją rimtį. Siekiant asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn, nepakanka to, kad viešojoje vietoje veikė atrakcionai, juose lankėsi žmonės, nes šio administracinio nusižengimo sudėtis yra materialioji, todėl privalo būti nustatyti ir šio procesinio sprendimo 13–14 punktuose aptarti padariniai, tačiau byloje nėra patikimų duomenų, kad veikiant UAB „(duomenys neskelbtini)“ atrakcionams kilo tokio intensyvumo triukšmas, kuris atitiktų ANK 488 straipsnio 1 dalyje numatytus nusižengimo požymius. Kaip teisingai nurodyta skundžiamame nutarime, UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdė veiklą, turėdama Palangos miesto savivaldybės išduotą ir galiojantį leidimą tokia veikla užsiimti jame nurodytoje vietoje ir laiku, o vien tik pranešėjos UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovės subjektyvūs rašytiniai paaiškinimai, viešbučio svečių neigiami atsiliepimai, kad atrakcionų veikla ir grojanti muzika dieną ir naktį trukdo jų poilsį, šiuo konkrečiu atveju nėra pakankami konstatuoti administracinio nusižengimo pagal ANK 488 straipsnio 1 dalį sudėties buvimą.
22. Sprendžiant klausimą dėl asmens administracinės atsakomybės, būtina vadovautis nekaltumo prezumpcijos principu, įtvirtintu Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje, ir iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu (visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai). Kasacinės instancijos teismas yra pasisakęs, jog administracinių teisės nusižengimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio teisės nusižengimo padarymo, o visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai. Be to, vadovaujantis teismų praktikoje pripažįstamais administracinės atsakomybės principais, asmuo negali būti nubaustas pagal ANK nuostatas, grindžiant jo kaltę prielaidomis. Darytina išvada, jog šioje byloje Institucija nepateikė objektyvių bei patikimų duomenų, jog nagrinėjamu atveju Institucijos 2024 m. rugsėjo 26 d. priimtame nutarime nurodomu laiku ir aplinkybėmis iš atrakcionų parko adresu (duomenys neskelbtini), Palanga, sklindantis triukšmas, grojimas garsiniais aparatais sutrikdė aplinkinių poilsį ir ramybę.
23. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad byloje nėra surinkta pakankamai D. D. kaltės padarius ANK 488 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą, įrodymų. Atsižvelgiant į tai, kad administracinio nusižengimo byloje kilusios abejonės yra vertinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, Plungės apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 18 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl Institucijos apeliacinis skundas netenkinamas.
Dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovo advokato apeliacinio skundo
24. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovas advokatas nurodo, kad apylinkės teismas skundžiamu nutarimu nepagrįstai sumažino D. D. priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydį nuo prašomų 1 210 Eur iki 600 Eur, nors teismas turėjo iš esmės įvertinti tai, ar prašomų priteisti išlaidų dydis neviršija Rekomendacijų, o šiuo atveju D. D. prašomos priteisti patirtos išlaidos teisinei pagalbai apmokėti yra žymiai mažesnės, nei nustatyti Rekomendacijose maksimalūs dydžiai. Su šiais argumentais nesutiktina.
25. Pagal ANK 666 straipsnio 1 dalį administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos BPK nuostatos, o 2 dalyje nurodyta, kad kai asmeniui administracinio nusižengimo teisena nutraukta pagal ANK 565¹ straipsnio 1 punktą (t. y. kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių), šio asmens išlaidos advokato ar advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip asmens įgaliotas atstovas, paslaugoms apmokėti atlyginamos iš valstybės, savivaldybės arba iš valstybės ar savivaldybės biudžetų neišlaikomo subjekto lėšų mutatis mutandis taikant BPK nuostatas.
26. Proceso išlaidos ir jų atlyginimas BPK reglamentuoti VIII skyriuje. Advokato darbo apmokėjimą reguliuoja specialioji norma (BPK 106 straipsnis). BPK 106 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad kai asmuo išteisinamas, teismas, priimdamas nuosprendį ar nutartį, priima sprendimą dėl asmens patirtų būtinų ir pagrįstų išlaidų advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip šio asmens gynėjas, paslaugoms apmokėti, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atlyginimo iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka.
27. Pagal formuojamą teismų praktiką proceso dalyvio nurodomas patirtų išlaidų, be kita ko, ir advokato pagalbai, dydis neįpareigoja teismo priteisti visos nurodomos sumos; tai tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma išlaidų suma yra per didelė, t. y. pagal bylos aplinkybes tokia išlaidų suma advokato teikiamai teisinei pagalbai įgyvendinti nebuvo būtina ir yra nepagrįsta (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-192-489/2019, 2K-7-25-495/2020; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-7-5-303/2021, 2AT-7-6-303/2021 ir kt.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. spalio 24 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-80-594/2022).??? ???
28. Sprendžiant apie priteistinų atlyginti išlaidų dydį, pažymėtina, kad įstatymų leidėjas BPK 106 straipsnyje konkrečių aplinkybių, į kurias teismai, spręsdami dėl tokio pobūdžio proceso išlaidų atlyginimo (nustatydami jų dydį), turi atsižvelgti, nedetalizavo. Rekomendacijų dėl išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimo nustatymo nuostatos, tarp jų ir dėl tokių išlaidų apskaičiavimo tvarkos, jų maksimalaus dydžio, yra rekomendacinio pobūdžio ir teismams nėra privalomos. Tai reiškia, kad įstatymų leidėjas aplinkybių, reikšmingų būtinų ir pagrįstų išlaidų gynėjui dydžiui nustatyti, nustatymą paliko teismų diskrecijai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-92-976/2023, 2K-128-648/2023).
29. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, kad skundžiamu nutarimu D. D. administracinio nusižengimo teisena pagal ANK 488 straipsnio 1 dalį buvo nutraukta vadovaujantis ANK 565¹ straipsnio 1 punktu (kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių), todėl jis neabejotinai įgijo teisę į jo išlaidų advokato, kuris dalyvavo byloje kaip asmens įgaliotas atstovas, paslaugoms apmokėti, atlyginimą. 2024 m. lapkričio 21 d. Plungės apylinkės teisme buvo gautas administracinėn atsakomybėn patraukto D. D. atstovo advokato E. Karbausko prašymas priteisti iš viso 1 210 Eur (su PVM) patirtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimą, teismui pateikta išsami šių išlaidų detalizacija ir šias išlaidas pagrindžiantys duomenys (mokėjimo nurodymas).
30. Iš skundžiamo nutarimo matyti, jog apylinkės teismas, nustatydamas D. D. priteistinų atlyginti išlaidų dydį, atsižvelgė į administracinio nusižengimo bylos išnagrinėjimo rezultatą, į skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo apimtį (2 lapai), byloje nagrinėjimų klausimų apimtį ir sudėtingumą (byloje keliami klausimai nėra itin sudėtingi), į tai, kad D. D. skundas buvo išnagrinėtas per 1 nuotolinį teismo posėdį, kuris užtruko šiek tiek daugiau nei 1 valandą, į tai, kad nėra duomenų, jog jo atstovas advokatas būtų dalyvavęs ir atliekant nusižengimo tyrimą, į suteiktos teisinės pagalbos pobūdį (parengtas skundas, teiktos konsultacijos, rengtasi bylos nagrinėjimui, atstovauta administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui teisme), išlaidų būtinumą ir pagrįstumą, į kitus Rekomendacijose nurodytus atlygintinų išlaidų dydžio nustatymo kriterijus ir rekomenduojamus maksimalius administracinių nusižengimų bylose atlygintinų išlaidų dydžius, taip pat į protingumo bei sąžiningumo principus, padarė išvadą, kad prašoma priteisti 1 210 Eur dydžio išlaidų suma pagal bylos aplinkybes yra per didelė, todėl prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo tenkino iš dalies ir prašomą sumą sumažino iki 600 Eur.
31. Apygardos teismas daro išvadą, kad šioje administracinio nusižengimo byloje pirmosios instancijos teismas, motyvuotai nustatydamas D. D. priteistinų atlyginti išlaidų dydį (sumažindamas jį nuo prašomų 1 210 Eur iki 600 Eur), nenukrypo nuo šio procesinio sprendimo 28–31 punktuose aptarto teisinio reglamentavimo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teismų praktikos. Priešingai nei nurodo apeliantas, apylinkės teismas labai išsamiai įvertino visas aplinkybes, reikšmingas būtinų ir pagrįstų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti dydžio nustatymui. Nesutikti su apylinkės teismo padarytomis išvadomis dėl minėtų išlaidų dydžio apygardos teismas neturi nei teisinio, nei faktinio pagrindo.
32. Nors apeliantas tvirtina, kad apylinkės teismas iš esmės turėjo vertinti tik ar prašomų priteisti išlaidų dydis neviršija Rekomendacijose nurodytų maksimalių tokio pobūdžio išlaidų dydžių, o šiuo atveju D. D. prašomos priteisti patirtos išlaidos teisinei pagalbai apmokėti yra žymiai mažesnės, nei nustatyti Rekomendacijose maksimalūs dydžiai, tačiau pažymėtina, jog iš skundžiamo nutarimo turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas į šias aplinkybes atsižvelgė – įvertino kokio pobūdžio teisinė pagalba buvo suteikta, taip pat atsižvelgė tiek į Rekomendacijose nurodytus atlygintinų išlaidų dydžio nustatymo kriterijus, tiek į maksimalius atitinkamų išlaidų dydžius. Be to, Aukščiausiasis Teismas, kaip jau minėta, yra ne kartą nurodęs, jog Rekomendacijos yra rekomendacinio pobūdžio ir teismams nėra privalomos, todėl vien tai, kad visa prašoma priteisti suma (1 210 Eur) formaliai neviršijo Rekomendacijose numatyto maksimalaus tokių išlaidų dydžio (buvo už šį dydį mažesnė), savaime nesudaro pagrindo teismui priteisti visą prašomą sumą, jeigu nustatoma, kad nurodoma išlaidų suma yra per didelė.
33. Susipažinęs su administracinio nusižengimo bylos medžiaga apygardos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad pagal bylos aplinkybes prašoma išlaidų suma (1 210 Eur) advokato teikiamai teisinei pagalbai įgyvendinti nors ir yra pagrįsta objektyviais duomenimis (mokėjimo nurodymu), tačiau pagal bylos aplinkybes nebuvo būtina, todėl yra per didelė, o 600 Eur suma yra nustatyta tinkamai, grįsta bylos duomenimis, atitinka protingumo, sąžiningumo, teisingumo kriterijus. Apeliantas nenurodė kitų objektyvių argumentų, kurie sudarytų pagrindą tenkinti prašymą priteisti visą prašomą išlaidų sumą.
34. Apeliantas teigia, kad nors nagrinėjamu atveju apylinkės teismas konstatavo valstybės tarnautojo veiksmų neteisėtumą, teismui nepriteisus visų patirtų išlaidų teisinei pagalbai apmokėti neigiamos pasekmės buvo sukeltos D. D., o valstybė iš to vis tiek gavo finansinę naudą advokatui sumokėjus valstybės nustatytus mokesčius nuo 1 210 Eur sumos. Tokie apelianto teiginiai yra nepagrįsti ir net nelogiški. Pažymėtina, jog skundžiamu nutarimu nebuvo konstatuotas joks valstybės tarnautojo veiksmų neteisėtumas, šioje byloje buvo sprendžiama tik dėl D. D. kaltės padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, o teismui pripažinus, kad nepakanka duomenų jo kaltei pagrįsti, administracinio nusižengimo teisena jam buvo nutraukta, todėl buvo motyvuotai sprendžiamas jam iš valstybės priteistinų patirtų išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti dydžio nustatymo klausimas. Apelianto teiginiai apie pasekmes administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui iš valstybės nepriteisus visos jo prašomos sumos ir naudą valstybei dėl advokato sumokėto PVM, laikytini abstraktaus pobūdžio pamąstymais, kurie neturi jokių objektyvių sąsajų su galiojančiuose teisės aktuose ir teismų formuojamoje praktikoje įtvirtintais priteistinų proceso išlaidų dydžio nustatymo kriterijais.
35. Įvertinus tai, kas aptarta, darytina išvada, jog ir ši Plungės apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 18 d. nutarimo dalis yra teisėta ir pagrįsta, todėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovo advokato apeliacinis skundas netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus viršininko G. K., administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. D. atstovo advokato Eligijaus Karbausko apeliacinių skundų netenkinti ir Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2024 m. gruodžio 18 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.