Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2024-02-08 · Civilinė byla Nr. 2S-145-524/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-02-08
Bylos Nr.
2S-145-524/2024
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-00390-2023-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Erika Misiūnienė
Pareiškėjas
T. M. H.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-145-524/2024Teisminio proceso Nr. 2-06-3-00390-2023-0Procesinio sprendimo kategorija 3.4.5.11 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. vasario 8 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erika Misiūnienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo T. M. H. (T. M. H.) atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 3 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo T. M. H. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė A. R. Ž., Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, N. H.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjas T. M. H. pateikė skundą dėl antstolės A. R. Ž. veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0075/23/00075, prašydamas panaikinti 2023 m. sausio 16 d. patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. S-23-75-1267, 2023 m. sausio 16 d. patvarkymą dėl reikalavimo pateikti informaciją Nr. S-23-75-1273 bei nutraukti vykdomąją bylą Nr. 0075/23/00075.

2. Skunde nurodė, kad Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) 2011 m. rugsėjo 29 d. pareiškėjui ir suinteresuotam asmeniui N. H. pateikė reikalavimą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. RE-587 (toliau – ir Reikalavimas), kuriuo nurodė ne vėliau kaip iki 2012 m. balandžio 5 d. savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius: nugriauti adresu (duomenys neskelbtini), savavališkai pastatytą tvorą ir sutvarkyti statybvietę. Inspekcijos Vakarų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento direktorius 2021 m. kovo 31 d. priėmė potvarkį Nr. P3-25 „Dėl 2011-09-29 reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. RE-587 papildymo“ (toliau – ir Potvarkis), kuriuo papildė Reikalavimą, įrašydamas Reikalavimo nevykdymo pasekmes – Inspekcijos teisę nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę asmens lėšomis. Pareiškėjui 2023 m. sausio 16 d. buvo įteiktas antstolės A. R. Ž. patvarkymas priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. S-23-75-1267, kuriuo buvo priimtas vykdyti Reikalavimas, bei 2023 m. sausio 16 d. patvarkymas dėl reikalavimo pateikti informaciją Nr. S-23-75-1273, kuriuo antstolė įpareigojo pareiškėją ir suinteresuotą asmenį per 5 dienas nuo patvarkymo gavimo dienos informuoti antstolę raštu apie reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymą. Remiantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – ir Priežiūros įstatymas) 26¹ straipsniu reikalavimas galėjo būti pateiktas vykdyti vėliausiai 2017 m. balandžio 5 d., todėl antstolė Reikalavimą priėmė vykdyti esant akivaizdžioms kliūtims ir vykdomąją bylą pradėjo neteisėtai. Antstolė patvarkymu dėl reikalavimo pateikti informaciją viršijo jai suteiktus įgaliojimus

3. Suinteresuotas asmuo antstolė A. R. Ž. 2023 m. sausio 27 d. patvarkymu Nr. S-23-75-2413 skundo netenkino ir perdavė apylinkės teismui. Antstolė nurodė, kad terminas vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti nėra praleistas, nes dėl Reikalavimo teisėtumo vyko teisminiai ginčai ir jis galutinai įsiteisėjo tik Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. vasario 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2A-106-618/2021 pagrindu ir kt. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 585 straipsnį antstolė turi teisę gauti ne tik informaciją apie skolininko turtinę padėtį, bet ir išreikalauti vykdymui būtinus dokumentus – šiuo atveju apie savavališkos statybos padarinių pašalinimo vykdymą.

Atsiliepimas

4. Suinteresuotas asmuo Inspekcija atsiliepimu į skundą su skundu nesutiko. Nurodė, kad Reikalavimo, kaip vykdomojo dokumento, teisinė galia atsirado Klaipėdos apygardos teismui 2021 m. vasario 25 d. nutartimi patvirtinus šio akto teisėtumą, t. y. jau galiojant naujos redakcijos įstatymui, todėl Inspekcija Reikalavimą perdavė vykdyti antstoliui tik po to, kai įsigaliojo teismo galutinis sprendimas ir dėl Potvarkio teisėtumo, kadangi Potvarkis yra vykdomojo dokumento – Reikalavimo – dalis. Antstolė turi teisę CPK 585 straipsnio nustatyta tvarka paprašyti skolininko pateikti informaciją apie reikalavimo įvykdymą

Šalies argumentai

5. Pareiškėjas rašytiniais paaiškinimais nurodė, kad bylos iškėlimas teisme dėl privalomojo nurodymo panaikinimo ar vykdymo termino pratęsimo savaime nesustabdo privalomojo nurodymo pateikimo vykdyti senaties termino. Tai įtvirtinančios teisės normos neegzistuoja. Privalomasis nurodymas (Reikalavimas) gali būti pateikiamas priverstiniam vykdymui per penkerius metus nuo privalomajame nurodyme nustatyto termino suėjimo (Priežiūros įstatymo 26¹ straipsnis), o pagal šiuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą nei bylos dėl privalomojo nurodymo teisėtumo, nei dėl nurodymo įvykdymo termino pratęsimo iškėlimas nestabdo pateikimo vykdyti senaties termino.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6. Klaipėdos apylinkės teismas 2023 m. lapkričio 3 d. nutartimi pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų atmetė.

7. Teismas nurodė, jog Reikalavimas vykdomojo dokumento galią įgijo 2021 m. vasario 25 d. Reikalavimas antstolės A. R. Ž. kontoroje gautas 2023 m. sausio 16 d. Priimtas vykdyti 2023 m. sausio 16 d. patvarkymu priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. S-23-75-1267. Taigi vykdomasis dokumentas (Reikalavimas) pateiktas vykdyti nepraleidus Priežiūros įstatymo 26¹ straipsnyje įtvirtinto 5 metų termino. Todėl akivaizdžių kliūčių priimti Inspekcijos pateiktą vykdomąjį dokumentą nenustatyta. Antstolė per įstatymo nustatytą terminą priėmė patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti ir tai atitinka vykdymo procesą reglamentuojančias teisės aktų nuostatas.

8. Teismas taip pat nurodė, kad iš bylos duomenų matyti, jog siekdama tinkamai išspręsti CPK 771 straipsnio taikymo klausimą antstolė įpareigojo skolininkus informuoti antstolę raštu apie reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius tinkamą įvykdymą ir pateikti to įrodymus. Esant nurodytoms aplinkybėms bei atsižvelgiant į CPK 585 straipsnio 1 dalyje, 634 straipsnio 2 dalyje, Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 22 straipsnyje įtvirtintą teisinį reglamentavimą bei kasacinio teismo praktiką, pareiškėjo argumentai, kad antstolė, priimdama skundžiamą patvarkymą, viršijo savo įgaliojimus, atmestini kaip nepagrįsti. Netenkinus pareiškėjo skundo dėl antstolės veiksmų, jo patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

9. Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 3 d. nutartį ir priimti naują nutartį – pareiškėjo skundą tenkinti visa apimtimi, taip pat perskirstyti bylinėjimosi išlaidas pirmojoje instancijoje ir priteisti bylinėjimosi išlaidas apeliacinėje instancijoje.

10. Atskirajame skunde nurodoma, kad Reikalavimo pateikimo vykdyti metu galiojusioje Priežiūros įstatymo 26¹ straipsnio redakcijoje buvo įtvirtina, kad Priežiūros įstatymo 11 straipsnio 6 dalyje, 13 straipsnio 4 ir 5 dalyje, 14 straipsnio 2 dalyje nurodyti privalomieji nurodymai gali būti pateikti vykdyti per penkerius metus nuo privalomajame nurodyme nustatyto termino suėjimo. Reikalavime, t. y. vykdomajame dokumente, nurodytas terminas yra 2012 m. balandžio 5 d., tai reiškia, kad Reikalavimas galėjo būti pateikiamas vykdyti iki 2017 m. balandžio 5 d. Todėl aplinkybė, kad Reikalavimas vykdomąją galią įgijo 2021 m. vasario 25 d., niekaip nepaneigia ir nekeičia Priežiūros įstatymo 26¹ straipsnyje įtvirtinto reglamentavimo ir nustatyto termino. Bylos iškėlimas teisme dėl privalomojo nurodymo panaikinimo ar vykdymo termino pratęsimo savaime nesustabdo privalomojo nurodymo pateikimo vykdyti senaties termino. Tai įtvirtinančios teisės normos paprasčiausiai neegzistavo ginčui aktualiu metu. Tačiau teismas skundžiamoje nutartyje šių argumentų apskritai nevertino ir nenagrinėjo. Priešingai, remdamasis nepagrįsta antstolės ir Inspekcijos pozicija, teismas, plačiau jos nenagrinėjęs, pateikė ją kaip pagrįstą.

Žemesnės instancijos teismas

11. Atskirajame skunde teigiama, jog antstolis turi teisę CPK 585 straipsnyje nustatyta tvarka paprašyti skolininko pateikti informaciją apie reikalavimo įvykdymą. Tačiau patvarkyme yra aiškiai nurodyta, kad pareiškėjas ir suinteresuotas asmuo yra įpareigojami pateikti informaciją. Atitinkamai tai reiškia, kad už tokios informacijos nepateikimą, t. y. patvarkymo nevykdymą, minėtiems asmenims gali būti taikomos atitinkamos sankcijos. Nei CPK 585 straipsnio 1 dalis, nei kitos šio straipsnio dalys, nei Antstolių įstatymas neįtvirtina antstolės teisės patvarkymu reikalauti raštu pateikti informaciją apie Reikalavimo įvykdymą ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus. Akivaizdu, kad toks patvarkyme nurodytas reikalavimas negali būti laikomas privalomu, kaip nurodyta CPK 585 straipsnio 2 dalyje. Taip pat pakankamai aišku, kad, remiantis CPK 585 straipsnio 4 dalimi, antstolė patvarkymu viršijo jai suteiktus įgaliojimus.

Atsiliepimas

12. Suinteresuotas asmuo Inspekcija atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atmesti atskirąjį skundą kaip nepagrįstą.

13. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodoma, kad Inspekcija nepraleido teisės aktuose nustatyto vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti termino, todėl antstolės 2023 m. sausio 16 d. patvarkymas priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. S-23-75-1267 buvo surašytas teisėtai ir pagrįstai, todėl nėra teisinio pagrindo jo naikinti. Antstolis turi teisę CPK 585 straipsnio nustatyta tvarka paprašyti skolininko pateikti informaciją apie reikalavimo įvykdymą, o jei skolininkas per protingą terminą antstoliui nepateikia įvykdymą patvirtinančių įrodymų, antstoliui atsiranda teisinis pagrindas pripažinti, kad skolininkas įpareigojimo atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats skolininkas, neįvykdė, ir atlikti procesinius veiksmus, nustatytus CPK 771 straipsnyje.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Atskirasis skundas atmestinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir nagrinėjimo tvarkos

14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2, 3 dalys) ar pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

15. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos.

Ginčo apeliacinės instancijos teisme esmė

16. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 3 d. nutartis, kuria atmestas pareiškėjo T. M. H. skundas dėl antstolės A. R. Ž. veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0075/23/00075, t. y. kuriuo buvo prašoma panaikinti antstolės 2023 m. sausio 16 d. patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. S-23-75-1267 ir 2023 m. sausio 16 d. patvarkymą dėl reikalavimo pateikti informaciją Nr. S-23-75-1273 ir nutraukti vykdomąją bylą Nr. 0075/23/00075.

17. Atskirasis skundas iš esmės motyvuojamas tuo, kad tiek antstolė, tiek teismas netenkindami skundo dėl 2023 m. sausio 16 d. patvarkymo priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. S-23-75-1267 netinkamai vadovavosi ginčui aktualios redakcijos Priežiūros įstatymo 26¹ straipsnyje nustatytu reglamentavimu, be to, nepagrįstai nusprendė, jog antstolė priimdama 2023 m. sausio 16 d. patvarkymą dėl reikalavimo pateikti informaciją Nr. S-23-75-1273 neviršijo savo įgaliojimų.

Dėl skundžiamos nutarties teisėtumo

18. Remiantis byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) 2011 m. rugsėjo 29 d. pareiškėjui ir suinteresuotam asmeniui N. H. pateikė reikalavimą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. RE-587, juo nurodė ne vėliau kaip iki 2012 m. balandžio 5 d. savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius: nugriauti adresu (duomenys neskelbtini), savavališkai pastatytą tvorą ir sutvarkyti statybvietę. Pareiškėjas ir suinteresuotas asmuo N. H. dėl Reikalavimo panaikinimo kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydami panaikinti Inspekcijos 2011 m. vasario 18 d. savavališkos statybos aktą Nr. SSA-64 ir 2011 m. rugsėjo 29 d. reikalavimą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. RE-587. Plungės apylinkės teismo 2020 m. spalio 20 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-103-995/2020, kuris įsiteisėjo Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. vasario 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2A-106-618/2021 pagrindu, ieškinys atmestas.

19. Inspekcijos Vakarų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento direktorius 2021 m. kovo 31 d. priėmė potvarkį Nr. P3-25 „Dėl 2011-09-29 reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. RE-587 papildymo“, kuriuo papildė Reikalavimą, įrašydamas Reikalavimo nevykdymo pasekmes – Inspekcijos teisę nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę asmens lėšomis. Pareiškėjas ir suinteresuotas asmuo N. H. kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl Potvarkio panaikinimo. Plungės apylinkės teismas 2022 m. gegužės 22 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-94-973/2022, įsiteisėjusiu Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. lapkričio 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-791-538/2022 pagrindu, ieškinys atmestas.

20. Antstolė A. R. Ž. 2023 m. sausio 16 d. patvarkymu priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. S-23-75-1267 priėmė antstolės kontoroje 2023 m. sausio 16 d. gautą Reikalavimą vykdyti ir tuo pradėjo vykdomąją bylą Nr. 0075/23/00075.

21. CPK 651 straipsnio 1 dalis nustato, jog antstolis, gavęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, per tris darbo dienas, o skubaus vykdymo atvejais – nedelsdamas patikrina, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti; jeigu yra kliūčių vykdomąjį dokumentą priimti vykdyti, antstolis savo patvarkymu atsisako priimti jį vykdyti ir grąžina jį pateikusiam asmeniui, nurodydamas grąžinimo priežastis; sprendžiant klausimą, ar nėra akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą ir pradėti vykdymo veiksmus, be kita ko, patikrinama, ar vykdomasis dokumentas pateiktas vykdyti nepraleidus pateikimo vykdyti senaties termino (CPK 606 straipsnis) (CPK 651 straipsnio 1 dalies 4 punktas). CPK 606 straipsnio 2 dalis nustato, jog vykdomieji raštai pagal teismo sprendimus gali būti pateikti vykdyti per penkerius metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo (CPK 606 straipsnio 2 dalis). Terminus, per kuriuos gali būti pateikti vykdyti kitų pareigūnų ar institucijų nutarimai, nustato atitinkami įstatymai (CPK 606 straipsnio 3 dalis).

22. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo, statybos ir žemės naudojimo valstybinės priežiūros įstatymo (redakcija, galiojusi vykdomojo dokumento pateikimo antstolei vykdyti metu) 14 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog Inspekcijos pareigūnas per 10 darbo dienų nuo savavališkos statybos akto surašymo dienos pateikia šio straipsnio 1 dalyje nurodytam asmeniui privalomąjį nurodymą dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo. Šio įstatymo 14 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 2 dalyje nurodytas privalomasis nurodymas yra vykdomasis dokumentas, vykdomas Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.

23. Byloje nėra ginčo, kad Reikalavimas vykdomojo dokumento galią įgavo 2021 m. vasario 25 d., t. y. Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. vasario 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2A-106-618/2021 pagrindu. Byloje taip pat nėra ginčo, kad Reikalavimo vykdymo procesui yra taikomos tokios procesinės normos, kurios galiojo jo pateikimo vykdyti metu.

24. Priežiūros įstatymo (redakcija, galiojusi vykdomojo dokumento pateikimo antstolei vykdyti metu) 14 straipsnio 7 dalis nustatė, jeigu asmuo per nustatytą privalomojo nurodymo įvykdymo terminą šio straipsnio 2 dalyje nurodyto nurodymo neįvykdo arba negauna statybą leidžiančio dokumento, Inspekcija privalomąjį nurodymą perduoda priverstinai vykdyti antstoliui, išskyrus atvejus, kai iškelta byla dėl privalomojo nurodymo teisėtumo arba privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo; tokiais atvejais privalomasis nurodymas, jeigu buvo skundžiamas jo teisėtumas, perduodamas vykdyti antstoliui po teismo sprendimo nepanaikinti privalomojo nurodymo įsiteisėjimo arba kai sueina teismo nustatyti papildomi privalomojo nurodymo įvykdymo terminai ar įsiteisėja teismo sprendimas dėl privalomojo nurodymo termino nepratęsimo. Šio įstatymo 26¹ straipsnyje buvo nurodyta, kad šio įstatymo 11 straipsnio 6 dalyje, 13 straipsnio 4 ir 5 dalyse, 14 straipsnio 2 dalyje nurodyti privalomieji nurodymai gali būti pateikti vykdyti per penkerius metus nuo privalomajame nurodyme nustatyto termino suėjimo.

25. Pareiškėjo teigimu, nagrinėjamu atveju Priežiūros įstatymo 26¹ straipsnyje nurodytas terminas skaičiuotinas nuo Reikalavime nurodytos datos – t. y. 2012 m. balandžio 5 d. – ir baigėsi 2017 m. balandžio 5 d., todėl vadovaujantis anksčiau paminėtomis teisės aktų normomis Inspekcija neturėjo teisės Reikalavimo pateikti vykdyti, o antstolė neturėjo teisės jo priimti vykdyti 2023 m. sausio 16 d., kadangi buvo suėjęs senaties terminas Reikalavimą pateikti vykdyti. Tuo tarpu Inspekcija, antstolė ir pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje laikėsi pozicijos, kad Priežiūros įstatymo 26¹ straipsnyje nurodytas terminas skaičiuotinas nuo Reikalavimo vykdomojo dokumento galios įgavimo datos, t. y. 2021 m. vasario 25 d., kai buvo priimta Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-106-618/2021.

26. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pareiškėjo pozicija ir iš esmės sutinka su Inspekcijos, antstolės ir pirmosios instancijos teismo pozicija.

27. Pažymėtina, kad, Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Plungės apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-103-995/2020 (tuometinis Nr. 2-1358-890/2011), įsiteisėjusia Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. kovo 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2S-538-163/2012 pagrindu, pačių ieškovų prašymu taikytos laikinosios apsaugos priemonės – sustabdytas Reikalavimo vykdymas iki galutinio teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos, nutartį pavedant vykdyti Inspekcijai ir nurodant nutartį vykdyti skubiai. Kaip minėta, galutinis teismo sprendimas nepanaikinti Reikalavimo šioje byloje įsiteisėjo Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. vasario 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2A-106-618/2021 pagrindu. Taigi vykdymo procesas, visi vykdymo terminai, įskaitant Reikalavimo pateikimo vykdyti terminą, buvo sustabdyti 2011 m. lapkričio 15 d. ir atsinaujino tik nuo 2021 m. vasario 25 d. Inspekcija Reikalavimą pateikė vykdyti 2023 m. sausio 16 d. Šiuos aplinkybės suponuoja išvadą, kad Priežiūros įstatymo 26¹ straipsnyje nustatytas 5 metų terminas negalėjo būti praleistas.

28. Kita vertus, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. spalio 5 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-114-469/2022 išaiškinta, kad Priežiūros įstatymo 14 straipsnio nuostatos turi būti aiškinamos taip, jog privalomąjį nurodymą dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo apskundus teismui jo galiojimas ir taikymas savaime nėra sustabdomas; bylą nagrinėjantis teismas turi teisę sustabdyti apskųsto privalomojo nurodymo galiojimą, taikydamas CPK laikinųjų apsaugos priemonių institutą. Jeigu teismas sustabdo privalomojo nurodymo galiojimą, sustabdomas ir jame nurodyto įvykdymo termino skaičiavimas; įsiteisėjus teismo sprendimui nepanaikinti privalomojo nurodymo, jo įvykdymo termino skaičiavimas tęsiamas toliau. Jeigu privalomojo nurodymo galiojimas nesustabdomas taikant laikinąsias apsaugos priemones, jo savanoriško vykdymo terminas laikomas pasibaigusiu po teismo sprendimo nepanaikinti privalomojo nurodymo įsiteisėjimo arba kai sueina teismo nustatyti papildomi privalomojo nurodymo įvykdymo terminai ar įsiteisėja teismo sprendimas nepratęsti privalomojo nurodymo termino.

29. Taigi, vadovaujantis minėta kasacinio teismo praktika, jeigu esant teisme iškeltam ginčui dėl privalomojo nurodymo teisėtumo taikant laikinąsias apsaugos priemones privalomojo nurodymo galiojimas sustabdomas, tai sustabdomas ir jame nurodyto savanoriško jo įvykdymo termino skaičiavimas, o įsiteisėjus teismo sprendimui nepanaikinti privalomojo nurodymo, jo įvykdymo termino skaičiavimas tęsiamas toliau. Tačiau jei tokiu atveju taikant laikinąsias apsaugos priemones privalomojo nurodymo galiojimas nėra stabdomas, tai nėra sustabdomas ir jame nurodytas savanoriško vykdymo terminas, todėl vadovaujantis minėta kasacinio teismo praktika, šis terminas laikomas pasibaigusiu nebeskaičiuojant toliau, o iškart po teismo sprendimo nepanaikinti privalomojo nurodymo įsiteisėjimo. Taigi darytina išvada, kad bet kokiu atveju, esant teisme iškeltam ginčui dėl privalomojo nurodymo teisėtumo, jame nurodyto įvykdymo terminas laikomas pasibaigusiu tik po arba nuo teismo sprendimo nepanaikinti privalomojo nurodymo įsiteisėjimo. Nagrinėjamu atveju – tai yra 2021 m. vasario 25 d. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Priežiūros įstatymo 26¹ straipsnio prasme privalomajame nurodyme nurodyto termino „suėjimas“ būtent ir reiškia to termino pasibaigimą. Šios išvados nepaneigia ta aplinkybė, kad nagrinėjamu atveju terminas buvo išreikštas tikslia data, o ne bendru laikotarpiu, pvz., mėnesiais, dienomis.

30. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas bet kokiu atveju neturi pagrindo konstatuoti, jog nagrinėjamu atveju buvo praleistas Reikalavimo pateikimo vykdyti terminas, todėl nėra pagrindo ir konstatuoti, kad antstolė priimdama Reikalavimą vykdyti pažeidė kokias nors teisės aktų nuostatas. Vertinant tai, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi iš esmės teisėtai ir pagrįstai atmetė pareiškėjo skundą dėl antstolės patvarkymo priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti panaikinimo.

31. Antstolė 2023 m. sausio 16 d. patvarkymu dėl reikalavimo pateikti informaciją Nr. S-23-75-1273, kuriuo antstolė įpareigojo skolininkus, t. y. pareiškėją ir suinteresuotą asmenį N. H., per 5 darbo dienas nuo šio patvarkymo gavimo dienos informuoti antstolę raštu apie reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius tinkamą įvykdymą bei pateikti to įrodymus. Pareiškėjo teigimu, priimdama šį patvarkymą antstolė viršijo savo įgaliojimus, kadangi antstolei teisės aktais nesuteikta teisė įpareigoti pateikti informaciją.

32. CPK 771 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog jeigu neįvykdytas sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, arba jeigu neįvykdytas privalomasis nurodymas, kuris pagal Priežiūros įstatymą yra vykdomasis dokumentas, antstolis apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą. Remiantis byloje esančiais duomenimis, matyti, jog antstolė ginčijamu patvarkymu skolininkus įpareigojo pateikti informaciją apie Reikalavimo įvykdymą būtent tam, kad galėtų nuspręsti, ar yra pagrindas surašyti Reikalavimo neįvykdymo aktą.

33. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vykdymo procesą, jo eigą, galimus atlikti vykdymo proceso dalyvių veiksmus reglamentuoja CPK, Sprendimų vykdymo instrukcija ir kiti norminiai teisės aktai (CPK 1 straipsnio 1 dalis, 583 straipsnio 1 dalis). Antstolis – tai valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia, be kitų, vykdomųjų dokumentų vykdymo funkciją (Antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis, 21 straipsnio 1 dalis). CPK 634 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta antstolio pareiga savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus. Sprendimo vykdymo veiksmus atliekančio antstolio reikalavimai yra privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą (CPK 585 straipsnio 1 dalis). Antstoliai, atlikdami savo funkcijas, privalo vadovautis antstolių veiklos teisėtumo, kooperacijos ir demokratiškumo, taip pat civilinio proceso principais; vykdydami vykdomuosius dokumentus, teisėtomis priemonėmis užtikrinti išieškotojo interesų gynybą, nepažeidžiant kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų; vadovautis įstatymais ir kitais teisės aktais (žr. Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1, 2 dalis); neviršyti suteiktų įgaliojimų (CPK 585 straipsnio 4 dalis).

34. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, atsižvelgiant į antstolio specifinę padėtį ir jo vykdomas funkcijas, antstolis, kaip viešosios teisės subjektas, privalo veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (kompetenciją) (lot. intra vires), o bet koks ultra vires (viršijant įgaliojimus) veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Tai reiškia, kad įstatymai nesuteikia antstoliui didelės diskrecijos savo nuožiūra spręsti vykdymo procese kylančius atitinkamus klausimus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-201-611/2019). Antstolis priverstinio vykdymo veiksmus turi atlikti griežtai laikydamasis šį procesą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų. Teismo sprendimo privalomumas nereiškia, kad jis gali būti priverstinai vykdomas taikant įstatyme nenustatytas priverstinio vykdymo priemones ar pažeidžiant jų taikymo tvarką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-189-421/2021).

35. Kita vertus, CPK 634 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus. Be to, antstoliui taikytinas profesinio rūpestingumo standartas, inter alia (be kita ko), suponuoja, kad rūpestingas antstolis turi būti aktyvus vykdymo procese, reaguoti į vykdymo kliūtis ir dėti visas reikiamas protingas pastangas tam, kad jos būtų pašalintos (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-479-248/2015, 2020 m. kovo 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-85-403/2020). Antstolio pareiga siekti kuo greitesnio ir realaus įvykdymo pagal pateiktus vykdomuosius dokumentus turi būti atliekama, atsižvelgiant į tai, jog nebūtų pažeidžiami įstatymo reikalavimai ir vykdymo proceso dalyvių teisės bei teisėti interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-104-684/2017). Nurodytieji antstolio veiklos principai svarbūs aiškinant ir taikant vykdymo procesą reglamentuojančias teisės normas, be to, jie yra antstolio veiksmų teisėtumo matas ir tais atvejais, kai įstatyme tiesiogiai neįtvirtinta taisyklė, kaip susiklosčiusioje situacijoje antstolis privalo veikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85-403/2020).

36. CPK 585 straipsnio 1 dalies nuostatose įtvirtinta antstolio reikalavimo privalomumo taisyklė – nustatyta, kad antstolio reikalavimai vykdyti sprendimus, pateikti turimą informaciją apie skolininko turtinę padėtį, susipažinti su sprendimams vykdyti būtinais dokumentais ar susilaikyti nuo veiksmų, galinčių trukdyti vykdyti sprendimus, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą. CPK 585 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad antstolio reikalavimo privalomumo išimtis gali nustatyti įstatymai. Tai reiškia, kad įstatymais gali būti apribota ir nustatyta, jog konkretus asmuo neprivalo teikti informacijos, jog apie tam tikrą turtą negali būti teikiama informacija, taip pat kitokie ribojimai ar draudimai teikti informaciją antstoliui arba įstatymo pagrindu dėl to gali būti nuspręsta teismo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341-823/2021). CPK 645 straipsnyje įtvirtinta specialioji norma, nustatanti skolininko pareigą pateikti informaciją apie turimą turtą. Tačiau šioje byloje skundžiamame patvarkyme išdėstytas reikalavimas pateikti informacija apie vykdomojo dokumento įvykdymą nekvalifikuotinas kaip reikalavimas vykdyti sprendimą, pateikti turimą informaciją apie skolininko turtinę padėtį, susipažinti su sprendimams vykdyti būtinais dokumentais ar susilaikyti nuo veiksmų, galinčių trukdyti vykdyti sprendimus. CPK 585 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog, atlikdamas vykdymo veiksmus, antstolis neturi viršyti jam suteiktų įgalinimų.

37. Vis dėlto CPK 624 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu skolininkas per raginime įvykdyti sprendimą nustatytą terminą teismo sprendimo neįvykdo, antstolis ne vėliau kaip per dešimt dienų nuo tos dienos, kurią pasibaigė terminas įvykdyti sprendimą, pradeda jį vykdyti priverstinai. Viena iš CPK 624 straipsnio 2 dalyje nurodytų antstolio taikomų priverstinio vykdymo priemonių yra skolininko įpareigojimas atlikti tam tikrus veiksmus ar nuo jų susilaikyti (CPK 624 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo konstatuoti, kad ši nuostata įgalina antstolį, kaip viešosios teisės subjektą, įpareigoti atlikti bet kokius veiksmus, kurie nenustatyti teisės aktuose ar vykdomajame dokumente. Tačiau Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad antstolis privalo vykdyti įstatymų nustatytus vykdomuosius dokumentus, teismo pavedimu konstatuoti faktines aplinkybes, teismo pavedimu perduoti ir įteikti dokumentus Lietuvos Respublikoje esantiems fiziniams ir juridiniams asmenims, atlikti kitas įstatymų nustatytas funkcijas. Antstolių įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog, atlikdamas šio įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje nurodytas funkcijas, antstolis turi teisę neatlygintinai gauti iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų, valstybės kadastrų, registrų ir informacinių sistemų, bankų ir kitų finansų įstaigų, kitų fizinių ir juridinių asmenų reikalingus duomenis, nepaisant jų pateikimo formos ir būdo, dokumentų nuorašus, kompiuterinių laikmenų duomenis ar jų kopijas apie skolininko turtą, lėšas, pajamas, išlaidas ir veiklą bei kitus duomenis, reikalingus antstolio funkcijoms atlikti. Taigi įstatymo nuostatos, įtvirtinančios antstolio teisę rinkti ir gauti informaciją, reikalingą antstolio funkcijoms atlikti (konkrečiu atveju – įvykdyti Reikalavimą), neriboja šaltinių, iš kurių ši informacija gali būti gaunama, išskyrus bendrąjį antstolio veiklai taikytiną reikalavimą laikytis teisėtumo principo ir nepažeisti vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-341-823/2021). Teisėti antstolio reikalavimai yra privalomi ne tik proceso šalims, bet ir kitiems asmenims (ne tik vykdymo proceso dalyviams) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-111-421/2023 19 punktą).

38. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad antstolis turi teisę rinkti ir gauti informaciją, reikalingą antstolio funkcijoms atlikti, be kita ko, ir iš skolininkų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, jei antstolis turi teisę gauti ir rinkti informaciją, tuomet jis turi teisę ir jos prašyti, reikalauti ar įpareigoti ją pateikti. Šią išvadą patvirtina ir tai, jog Antstolių įstatymo 22 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad antstolis neturi teisės reikalauti šio straipsnio 1 dalyje nurodytų duomenų, dokumentų ar kitos informacijos, jeigu jie nėra susiję su antstolio funkcijų atlikimu. Nagrinėjamu atveju antstolė pagrindė, jog jos įpareigojimas pateikti informaciją susijęs su jos funkcijų vykdymu – konkrečiai su klausimu dėl Reikalavimo neįvykdymo akto surašymu (CPK 771 straipsnio 1 dalis). Taigi nėra pagrindo konstatuoti, kad nagrinėjamu atveju antstolė priimdama patvarkymą dėl įpareigojimo pateikti informaciją viršijo jai suteiktus įgaliojimus ir skundžiamas patvarkymas laikytinas neteisėtu. Vertinant tai, konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi taip pat iš esmės teisėtai ir pagrįstai atmetė pareiškėjo skundą dėl antstolės patvarkymo dėl įpareigojimo pateikti informaciją panaikinimo.

Dėl bylos procesinės baigties

39. Esant nustatytoms aplinkybėms, konstatuojama, jog pirmosios instancijos teismas skundžiama 2023 m. lapkričio 3 d. nutartimi tinkamai įvertino bylos aplinkybes, padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas, todėl nėra jokio pagrindo remiantis atskirojo skundo argumentais skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ar pakeisti. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

40. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). CPK 93 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą; jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas bylinėjimosi išlaidų nepaskirsto, šį klausimą išsprendžia pirmosios instancijos teismas. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo atskirasis skundas atmestinas kaip nepagrįstas ir skundžiama pirmosios instancijos nutartis paliktina nepakeista, nelaikytina, jog sprendimas priimtas pareiškėjo naudai CPK 93 straipsnio 1 dalies prasme. Vertinant tai, pareiškėjo prašymai perskirstyti pirmosios instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas ir priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas atmestini.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais, teismas

nutaria:

Atskirąjį skundą atmesti.

Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

Atmesti pareiškėjo T. M. H. (T. M. H.) prašymus perskirstyti pirmosios instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas ir priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Erika Misiūnienė