Klaipėdos apygardos teismo nutartis

1. Ieškovai kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu dėl savavališkos statybos akto ir reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius panaikinimo, juo prašė panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) 2011 m. vasario 18 d. savavališkos statybos aktą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Aktas) ir 2011 m. rugsėjo 29 d. reikalavimą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Reikalavimas), taip pat priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

2. Reikalavimo pagrindu ieškovai nurodė aplinkybes, kad Inspekcija Plungės apylinkės teisme pareiškė ieškinį Palangos miesto savivaldybės administracijai ir N. H. dėl 2012 m. kovo 27 d. statybos leidimo Nr. (duomenys neskelbtini) dalies panaikinimo dėl tvoros, betoninių trinkelių ir nuotekų kaupimo rezervuaro statybos bei padarinių šalinimo. Administracinė byla buvo sustabdyta, iki bus išnagrinėta civilinė byla dėl nurodytų statybos leidimo dalių panaikinimo. Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. vasario 12 d. sprendimu buvo panaikintas Plungės apylinkės teismo 2018 m. spalio 29 d. sprendimas ir priimtas naujas sprendimas, juo Inspekcijos ieškinys atmestas. Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. vasario 12 d. sprendime konstatuotos reikšmingos aplinkybės nagrinėjamai administracinei bylai (šiuo metu šiai civilinei bylai), o būtent: bylos nagrinėjimo metu T. M. H. ir N. H. nuosekliai įrodinėjo, jog tvora pradėta statyti 2004 metais. 2004 m. galiojęs statybos techninis reglamentas STR 1.07.01:2002 „Statybos leidimas“ numatė, kad statybos leidimas vykdyti naujo statinio statybą, statinio rekonstravimą, statinio remontą ir nekilnojamosios kultūros vertybės tvarkymo statybos darbus yra privalomas, išskyrus nesudėtingų statinių I grupę ir paprastąjį statinio remontą (2.1, 2.2 punktai). 2004 m. statybos techninis reglamentas STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (taip jų laikini) statiniai“ numatė, kad nesudėtingų statinių I grupei priskiriama tvora iki 1,8 m. Šis nurodytas teisinis reguliavimas suponuoja išvadą, kad nagrinėjamu atveju tvoros statybą leidžiantis dokumentas nebuvo reikalingas. Taigi, įsiteisėjusiu ir prejudicinę reikšmę turinčiu teismo sprendimu nustatyta, kad tvoros statybai nebuvo reikalingas statybą leidžiantis dokumentas, aplinkybėms, susijusioms su tvoros kvalifikavimu, taikytini tvoros statybos metu (2004 metais) galioję teisės aktai. STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“ (2004 m. gegužės 27 d. akto redakcija, galiojusi tvoros statybos metu) 12 punktas, be kita ko, nustatė, kad I grupės nesudėtingiems statiniams neprivalomas statinio projektas. Nepaisant nurodyto reglamentavimo, savavališkos statybos akto Nr. (duomenys neskelbtini) 6.1.2 punkte neteisėtai ir nepagrįstai nurodoma, kad tvoros statybai reikalingas supaprastintas statybos projektas. Ginčijamas 2011 m. vasario 18 d. savavališkos statybos aktas ir pagal jį surašytas 2011 m. rugsėjo 29 d. reikalavimas pašalinti savavališkos statybos padarinius yra grindžiami akto surašymo metu galiojusiomis teisės normomis, kurios nagrinėjamu atveju apskritai netaikomos. Kaip 2011 m. vasario 18 d. savavališkos statybos akto surašymo pagrindas nurodoma tai, kad nėra rašytinio įgaliotų asmenų pritarimo supaprastintam statybos projektui (nėra statybą leidžiančio dokumento). Teisiniu pagrindu nurodoma tai, kad pažeisti Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – Statybos įstatymo) 3 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktai, 12 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 20 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 23 straipsnio 1 dalies 4 punktas, STR 01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai“ Bendros pastabos 1 ir 2 lentelėms 1 dalis. Šis teisinis pagrindas yra savaime ydingas, kadangi turėtų būti taikomi tvoros statybos metu (2004 metais) galioję teisės aktai. Inspekcija neteisingai ir nepagrįstai vadovavosi 2011 m. vasario 18 d. savavališkos statybos akto surašymo metu galiojusia Statybos įstatymo redakcija, nors turėjo vadovautis tvoros statybos metu galiojusiomis teisės normomis. Ginčijamo akto pagrindu nurodomi Statybos įstatymo straipsniai ir punktai nagrinėjamai situacijai netaikomi, kadangi 2004 metais Statybos įstatymo redakcijos 23 straipsnio 1 dalies 1 punktas aiškiai nustatė, kad leidimas vykdyti naujo statinio statybą, statinio rekonstravimą, statinio remontą ir nekilnojamosios kultūros vertybės tvarkymo statybos darbus privalomas, išskyrus nesudėtingus statinius, kurių sąrašą tvirtina Vyriausybės įgaliota institucija. 2011 m. vasario 18 d. savavališkos statybos akte nurodomas pagrindimas dėl STR 1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai“ Bendros pastabos 1 ir 2 lentelėms 1 dalies vėlgi nėra taikomas nagrinėjamai situacijai, kadangi nurodytas STR apskritai negaliojo tvoros statybos metu, o turi būti taikomas STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“, kuris neįtvirtino tokio reguliavimo, kuris numatytas STR 1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai“. Šiame kontekste darytina išvada, kad ginčijamo administracinio akto faktinis ir teisinis pagrindimas yra iš esmės neteisėtas ir ydingas, todėl toks administracinis aktas kaip neatitinkantis Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio yra naikintinas. Dėl to yra naikintinas ir 2011 m. rugsėjo 29 d. reikalavimas kaip išvestinis dokumentas, grindžiamas 2011 m. vasario 18 d. savavališkos statybos aktu. Akte nurodoma, kad (duomenys neskelbtini), pastatyta tvora, kurios aukštis yra kintantis – nuo 1,29 m. iki 1,96 m, valstybinėje žemėje. Akto 2 punkte nurodoma, kad statinys atitinka I ir II grupės statinio kategoriją. Taigi, pateikiama netiksli statinio kvalifikacija. Analizuojant schemos turinį, matyti, kad tvoros stulpų aukštis tik labai mažoje atkarpoje pietinėje pusėje tarp 1 ir 2 taškų siekia 1,96 m. Pagal STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“ 1 priedo 1.2.2 p., I grupės nesudėtingu statiniu laikoma tvora iki 1,8 m. aukščio. Tvora nuo taško 2 iki taško 1 atitinka I grupės nesudėtingo statinio požymius. Tuo tarpu tvoros nuo taško 1 iki taško 2 stulpai siekia iki 1,96 m. Ši aplinkybė savaime jokia forma nedaro visos tvoros II grupės nesudėtingu statiniu. Be to, ieškovai yra pasirengę tvorą tarp nurodytų taškų sumažinti iki 1,8 m, o absoliučiai didžioji tvoros dalis atitinka I grupės nesudėtingo statinio požymius. Nuo Akto ir Reikalavimo surašymo pasikeitė nemažai teisinių ir faktinių aplinkybių. Ieškovų įsitikinimu, ginčijamų dokumentų teisėtumas turi būti vertinamas ir šių pasikeitusių aplinkybių kontekste. Visų pirma, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. lapkričio 13 d. nutarimu Nr. 1046 buvo atnaujinta Palangos miesto savivaldybės valstybinės reikšmės miškų plotų schema, pagal kurią teritorija ties (duomenys neskelbtini), nepatenka į valstybinės reikšmės miško plotą. Tai reiškia, kad Akto nuoroda, jog dalis tvoros patenka į valstybinės reikšmės mišką, neatitinka faktinės ir teisinės situacijos. Antra, ieškovų procesiniuose dokumentuose yra remiamasi Palangos miesto savivaldybės tarybos 2004 m. gegužės 20 d. sprendimu Nr. 127 ,,Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) detaliojo plano patvirtinimo“. Detaliojo plano dalis dėl (duomenys neskelbtini) panaikinta Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2016 m. liepos 29 d. nutartimi palikus pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą. Tačiau ši aplinkybė niekaip neeliminuoja fakto, kad Detaliuoju planu visų derinančių institucijų buvo pritarta būtent tokiam teritorijos tvarkymui, kurį atitinka pastatytos tvoros perimetras, Detalusis planas taip pat numatė teritorijos aptvėrimą. Tai reikšminga, vertinant, kad ieškovai, statydami tvorą, elgėsi sąžiningai. Be to, ieškovai ėmėsi teisinių ir faktinių veiksmų, kad teisinėmis priemonėmis Detaliuoju planu suplanuota teritorija (ir vėliau panaikinti jos sprendiniai) būtų planuojama, koreguojant Nemirsetos gyvenvietės detalųjį planą, atsižvelgiant į pasikeitusias faktines aplinkybes. Viena iš svarbiausių faktinių aplinkybių yra tai, kad ieškovai įsigijo šalia (duomenys neskelbtini), esantį žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini), ir pateikė 2019 m. gegužės 3 d. pasiūlymą dėl teritorijų planavimo proceso inicijavimo, kurio metu būtų prijungiami įsiterpę sklypai. Įgyvendinus nurodytą pasiūlymą, vėlgi būtų paneigtas esminis argumentas, kuriuo remiasi Inspekcija, surašydama Aktą ir Reikalavimą. Dar daugiau, šiame kontekste Akto nuoroda, kad tvora nuo 2 taško iki 5 taško stovi valstybinėje žemėje, neatitinka tikrovės, nes ji atitinka ieškovams priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Palangoje, ribas. Nacionalinė žemės tarnyba siekė paneigti ieškovų teisę privatizuoti gretimybėje esantį sklypą, tačiau civilinę bylą pagal ieškovų ieškinį dėl įpareigojimo parduoti žemės sklypą pralaimėjo ir ieškovai minėtą sklypą įsigijo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad ginčijamuose aktuose netiksliai įvardinamos teisinės ir faktinės aplinkybės – tai savaime sudaro pagrindą juos naikinti.