Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo mišri Baudžiamųjų bylų skyriaus ir Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daivos Jazbutienės, Erikos Misiūnienės ir Aurelijos Sadauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. S. gynėjo advokato Mariaus Griciaus apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. gegužės 26 d. nuosprendžio, kuriuo A. S. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnį 1 metų laisvės apribojimo bausme, netaikant intensyvios priežiūros, vietoje jos paskiriant įpareigojimus – dirbti, būti namuose nuo 20.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu, per bausmės atlikimo laiką atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę ir neturtinę žalą.

Nurodyta bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Nuspręsta A. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus panaikinti.

Nukentėjusiojo A. K. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies, iš A. S. priteista 400 Eur turtinei žalai atlyginti, 500 Eur neturtinei žalai atlyginti. Kita civilinio ieškinio dalis atmesta.

Priteista nukentėjusiajam A. K. iš A. S. 1 815 Eur proceso išlaidų už įgalioto atstovo teisines paslaugas.

Nuspręsta kompaktinius diskus (4 vnt.) palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. A. S. nuteistas už tai, kad jis viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį, o būtent: 2024 m. sausio 18 d. apie 07.50 val. viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini) mokyklos-daugiafunkcio centro teritorijoje, adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) mstl., Kretingos r., jis įžūliu elgesiu, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, ignoruodamas žmonių tarpusavio bendravimo taisykles, elgdamasis agresyviai, matant pašaliniams asmenims, kilus konfliktui su A. K. dėl kelių eismo taisyklių pažeidimo, du kartus rankos kumščiu smogė A. K. į galvą, po to sugriebęs A. K. už striukės bandė jį parversti ant žemės taip sugadino (suplėšė) A. K. 170 Eur vertės striukę ir spirdamas kojos kulnu sugadino ant žemės nuo pirmųjų smūgių nukritusį nukentėjusiojo telefoną „Samsung Galaxy A54“, kurio vertė 400 Eur. Tokiu būdu A. S. įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką, dėl paviršinio sumušimo dešinio momens srityje nukentėjusiajam A. K. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą ir sugadino A. K. turto už 570 Eur.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. Apeliacinis skundas atmestinas.

6. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose (BPK 320 straipsnio 3 dalis), ir baigiamajame akte (nuosprendyje, nutartyje) privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės (BPK 331 straipsnio 1 dalis, 332 straipsnio 3, 5 dalys). Apeliacinio skundo ribas apibrėžia nuosprendžio apskundimo pagrindai ir motyvai, apelianto prašymai – jų apimtis, pobūdis, konkretumas, tikslumas. Teismų praktikoje ne kartą nurodyta, kad baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimo, jog apeliacinės instancijos teismas baigiamojo akto (nuosprendžio, nutarties) aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės, nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą. Šios apeliacinės instancijos teismo pareigos apimtis gali keistis atsižvelgiant į teismo priimamo sprendimo rūšį ir kiekvieno nagrinėjimo teisme atvejo aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-572-139/2015, 2K-10-976/2016, 2K-296-942/2018, 2K-7-39-1073/2022).???

7. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad yra nesutinkama su A. S. nuteisimu pagal BK 284 straipsnį tvirtinant, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, nevertino jų visumos, nepateikė teisinių argumentų A. S. kaltei pagrįsti, dėl to prašoma panaikinti apkaltinamąjį nuosprendį ir nuteistąjį išteisinti. Šiais klausimais apeliacinės instancijos teismas ir pasisako.

11. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šio procesinio sprendimo 10 punkte nurodytą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, įvertinusi aptartus nepilnamečio liudytojo V. T. parodymus, daro išvadą, jog kyla pagrįstų abejonių dėl jų patikimumo, kadangi šis liudytojas pažįsta nuteistąjį, yra jo sūnaus draugas, todėl neatmestina, kad jis gali būti suinteresuotas jam padėti. Be to, iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenų matyti, kad Klaipėdos apylinkės teisme yra nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. 1-1517-890/2025, kurioje A. S. pagal BK 236 straipsnio 2 dalį yra kaltinamas tuo, kad pranešė apie žinomai nebūtą nusikaltimą, suklastodamas įrodymus asmens baudžiamajam persekiojimui pradėti, t. y. pranešęs apie tai, kad 2024 m. sausio 18 d. įvykio metu A. K. neva apgadino jo automobilį, taip pat sukurstęs įvykio nemačiusią liudytoją duoti apie įvykį melagingus A. S. naudingus parodymus. Tai rodo, kad jis gali būti linkęs daryti poveikį liudytojams ir šioje byloje. Svarbu ir tai, kad V. T. nurodė, jog paties konflikto (juo labiau fizinio kontakto) tarp A. S. ir A. K. nematė ir negirdėjo, įvykio aplinkybių tiksliai neatsiminė, jas apibūdino pakankamai abstrakčiai – negalėjo tiksliai nurodyti, į kokią būtent nuteistojo vairuojamo automobilio vietą neva spyrė nukentėjusysis A. K., taip pat liudytojo parodymai apie įvykio laiką ir oro sąlygas (matomumą) jo metu ne visai atitinka byloje esančiuose vaizdo įrašuose objektyviai užfiksuotas aplinkybes, kadangi yra akivaizdu, jog tuo metu išaušę dar nebuvo, matomumas buvo pakankamai prastas, o patikrinus interneto svetainėje www.day.lt viešai prieinamus duomenis matyti, jog 2024 m. sausio 18 d. saulė tekėjo tik 8.31 val., tuo tarpu nagrinėjamas įvykis įvyko gerokai anksčiau – apie 7.50 val. Dėl nurodytų priežasčių nėra pagrindo vadovautis šio liudytojo parodymais nustatinėjant šioje byloje aptariamo įvykio faktines aplinkybes.

12. Išnagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagą, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, atlikusi įrodymų tyrimą ir įvertinusi byloje esančius įrodymus teisėjų kolegija daro išvadą, kad apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė nuteistajam A. S. inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, nuosprendyje nuosekliai išdėstė įrodymus, iš esmės tinkamai juos įvertino ir pagrįstai pripažino, jog aptariamu atveju A. S. padarė BK 284 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką. Patikrinus nagrinėjamą bylą teisės taikymo aspektu, konstatuotina, kad skundžiamame nuosprendyje atliktas įrodymų tyrimas ir vertinimas esminių trūkumų, dėl kurių reikėtų naikinti ar keisti skundžiamą teismo sprendimą, neturi (BPK 20 straipsnio 5 dalis), o nuteistojo apeliaciniame skunde keliamos abejonės dėl įrodymų, kuriais rėmėsi pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, atitikties įstatymų reikalavimams jų pakankamumo ir patikimumo aspektu yra nepagrįstos. Pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė įrodymų vertinimo taisykles, įrodymai gauti teisėtais būdais baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka. Jų patikimumas BPK nustatytomis priemonėmis patikrintas teismo proceso metu. Bylą nagrinėjęs teismas teisingai įvertino surinktus ir ištirtus įrodymus, patikrino kiekvieno įrodymo tikrumą, liečiamumą, leistinumą, įrodymų pakankamumą, jų tarpusavio ryšį ir įvertino visus byloje esančius įrodymus kaip visumą. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas nuosprendį įvertino nuteistojo A. S. parodymus, taip pat nukentėjusiojo A. K. ir liudytojų parodymus, kitus įrodymus ir pripažino, jog šių įrodymų visumos pakanka nuteistojo kaltumui nustatyti.

13. Skundžiamame nuosprendyje, kaip to reikalauja BPK nuostatos, nuosekliai išdėstyti teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai, pateikta nuteistojo, nukentėjusiojo, liudytojų parodymų ir kitų bylos įrodymų vertinimo analizė ir remiantis ja padarytos motyvuotos, bylos faktines aplinkybes atitinkančios išvados, motyvuotai nurodyta, kodėl teismas atmetė nuteistojo ir jo gynėjo pateikiamą versiją apie įvykio aplinkybes kaip gynybinę, A. S. veiksmuose nustatyti subjektyvieji ir objektyvieji BK 284 straipsnyje numatyto nusikaltimo požymiai. Vien tai, kad apeliantas nesutinka su skundžiamame nuosprendyje padarytomis teismo išvadomis, kitaip (subjektyviai) interpretuodamas byloje surinktus įrodymus ir savaip (palankiai nuteistajam) juos vertindamas, nesudaro pagrindo abejoti dėl A. S. kaltės ir nesuteikia teisinio pagrindo jį išteisinti.

14. BK 284 straipsnyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už viešosios tvarkos pažeidimą tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Šio nusikaltimo objektas – viešoji tvarka, papildomi objektai – žmogaus sveikata, garbė, orumas, nuosavybė. Taikant šią normą būtina nustatyti, kad kaltininko veiksmai atlikti viešoje vietoje. BK 284 straipsnio dispozicijoje nurodyti keli alternatyvūs viešosios tvarkos pažeidimo būdai: 1) įžūlus elgesys; 2) grasinimai; 3) piktybinis tyčiojimasis; 4) vandališki veiksmai. Teismų praktikoje nurodoma, kad įžūlus elgesys, be kita ko, reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, kuriuo trikdoma visuomenės rimtis ir viešoji tvarka (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-9-594/2023, 2K-73-654/2024 ir kt.). Be to, įžūlūs veiksmai gali reikšti ir svetimo turto sunaikinimą ar sugadinimą ar vandališkus veiksmus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-160-697/2019, 2K-19-511/2020, 2K-159-976/2021, 2K-164-387/2022, 2K-9-594/2023 ir kt.). BK 284 straipsnyje nustatyto nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl būtina nustatyti padarinius – realų visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymą. Šių padarinių konstatavimas kartu reiškia ir tai, kad vertinama veika peržengė privataus konflikto ribas ir yra pavojinga ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkai ar aplinkiniams. Teismų praktikoje visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-310-942/2016, 2K-28-976/2018, 2K-160-697/2019, 2K-239-697/2022 ir kt.). Visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymo padariniai – būtinasis BK 284 straipsnyje nustatyto nusikaltimo sudėties požymis – turi būti konkrečiai įvardyti teismų sprendimuose (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-371-696/2015, 2K-54-222/2017, 2K-120-628/2018 ir kt.). Viešosios tvarkos pažeidimas padaromas tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia, kad savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numato, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir šių padarinių nori. Motyvas ir tikslas nėra būtinieji BK 284 straipsnyje nustatytos veikos sudėties požymiai, tačiau kaltininko elgesio paskatų analizė svarbi jo tyčios turiniui nustatyti, taip pat išvadai, kad asmuo suvokė savo veiksmus kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimą ir kad tai buvo svarbus jo veikos aspektas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-384-788/2018, 2K-234-895/2020, 2K-159-976/2021, 2K-164-387/2022, 2K-85-495/2025 ir kt.).

15. Šioje byloje A. S. pagal BK 284 straipsnį nuteistas už tai, kad jis viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį, o būtent: 2024 m. sausio 18 d. apie 07.50 val. viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini) mokyklos-daugiafunkcio centro teritorijoje, adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) mstl., Kretingos r., jis įžūliu elgesiu, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, ignoruodamas žmonių tarpusavio bendravimo taisykles, elgdamasis agresyviai, matant pašaliniams asmenims, kilus konfliktui su A. K. dėl kelių eismo taisyklių pažeidimo, du kartus rankos kumščiu smogė A. K. į galvą, po to sugriebęs A. K. už striukės bandė jį parversti ant žemės taip sugadino (suplėšė) A. K. 170 Eur vertės striukę ir spirdamas kojos kulnu sugadino ant žemės nuo pirmųjų smūgių nukritusį nukentėjusiojo telefoną „Samsung Galaxy A54“, kurio vertė 400 Eur. Tokiu būdu A. S. įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką, dėl paviršinio sumušimo dešinio momens srityje nukentėjusiajam A. K. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą ir sugadino A. K. turto už 570 Eur.

16. Apeliaciniame skunde yra ginčijama A. S. kaltė padarius jam inkriminuotą nusikaltimą, kritikuojamos apylinkės teismo išvados, jog aptariamo įvykio metu buvo sutrikdyta viešoji rimtis ir tvarka, teigiama, kad nuteistojo veiksmuose nebuvo viešosios tvarkos ir rimties sutrikdymo, nes liudytoja L. K. teisiamajame posėdyje nurodė, kad ji buvo pasipiktinusi būtent nukentėjusiojo A. K., o ne nuteistojo A. S. elgesiu, o liudytoja R. S., kuri yra nuteistojo žmona, patvirtino, kad iš aplinkinių sužinojo, kad prieš jos vyrą netinkamai elgiasi nepažįstamas asmuo. Su šiais argumentais negalima sutikti, skundžiamo nuosprendžio turinys patvirtina, kad priešingai nei mano apeliantas, pirmosios instancijos teismas, pripažindamas A. S. kaltu padarius jam inkriminuotą nusikaltimą, nenukrypo nuo šio procesinio sprendimo 14 punkte aptartų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimų dėl BK 284 straipsnio nuostatų taikymo, tinkamai nustatė 2024 m. sausio 18 d. įvykio eigą, jame dalyvavusių asmenų veiksmus.

18. Apeliaciniame skunde kartojama, kad apylinkės teismas netinkamai vertino A. K. tyrimui pateiktą vaizdo įrašą „20240118_075508“, nes nuteistasis neva buvo pasakęs frazę „kodėl eini ir spardai?“, o ne pavienį žodį „suspardysiu“, vėliau tai patvirtina nuteistojo frazė „neliesk mašinos“, tai reiškia, kad nuteistasis nesiekė smurtauti prieš A. K., vengė konflikto, priekaištavo A. K. dėl jo netinkamo elgesio neleidžiant pravažiuoti, spardant automobilį. Šie argumentai yra nepagrįsti, todėl atmestini. Dar kartą peržiūrėjus minėtą vaizdo įrašą „20240118_075508“ matyti, kad jame užfiksuotas aplinkybes teisingai aprašė ir įvertino būtent pirmosios instancijos teismas, o ne apeliantas. Pažymėtina, jog vaizdo įraše iš tiesų užfiksuota, kad automobilis, nors ir ne greitai, tačiau pakankamai ilgą atstumą važiavo į A. K. pusę, girdėti automobilį vairuojančio A. S. tuo metu jau nueinančiam nukentėjusiajam pasakytas žodis „suspardysiu“, po kurio jis grįžo prie nuteistojo vairuojamo automobilio dėl jam išsakyto grasinimo, taigi nėra jokio pagrindo teigti, kad nuteistasis siekė išvengti konflikto, priešingai – jis jį eskalavo. Taip pat būtų visiškai nelogiška, jog A. S. nepasakius A. K. nieko grasinamo ir (ar) įžeidžiamo, nukentėjusysis atsakytų jam būtent frazėmis „ateik suspardyk“, juo labiau – „gaidys tu pats“. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad apeliaciniame skunde yra selektyviai nutylima, jog vaizdo įraše yra aiškiai užfiksuota, kad būtent A. S. pradėjo aktyvius smurto veiksmus – tebevykstant žodiniam konfliktui atidarė sustabdyto automobilio vairuotojo duris, stodamasis iš salono persisvėrė į lauką, užsimojo ranka trenkti į A. K. pusę, po to girdisi plekštelėjimas ir vaizdo įrašas staiga nutrūksta.

19. Apeliantas subjektyviai interpretuoja ir (duomenys neskelbtini) mokyklos-daugiafunkcio centro vaizdo kamerų įraše „20240123_112011“ (t. 1, b. l. 106–107) užfiksuotas aplinkybes teigdamas, kad A. S. vairuoto automobilio žibintų degimo intervalai parodo, kad A. S. neturėjo galimybių išlipti iš automobilio ir atlikti A. K. nurodomų smurtinių veiksmų, kadangi, apelianto nuomone, tam reikėtų daugiau laiko. Tokios aplinkybės laikytinos teorinio pobūdžio pamąstymais, kadangi minėtas vaizdo įrašas neapima visos konflikto eigos, o tik dalį. Vis dėlto pažymėtina ir tai, jog vien jau anksčiau aptartame vaizdo įraše „20240118_075508“ yra aiškiai užfiksuota A. S. aktyvių smurtinių veiksmų prieš nukentėjusįjį pradžia, jis buvo nusiteikęs itin agresyviai, todėl nėra pagrindo netikėti nuosekliais ir baudžiamosios bylos medžiagai neprieštaraujančiais nukentėjusiojo parodymais apie tai, kokius tolesnius smurtinius veiksmus prieš jį atliko nuteistasis. Taip pat apeliaciniame skunde nėra pateikiama jokios bent kiek įtikinamos versijos, kaip ir kokiomis kitomis nei nuteistajam pateiktame kaltinime nurodomomis aplinkybėmis ir laiku A. K. galėjo patirti jam objektyviai nustatytus nežymų sveikatos sutrikdymą atitinkančius sužalojimus, mobiliojo telefono sudaužymą ir striukės suplėšymą, apie kuriuos jis nurodė po aptariamo įvykio praėjus mažiau nei valandai savo skambučio į Bendrąjį pagalbos centrą metu (t. 1, b. l. 110–111).

20. Apeliaciniame skunde skiriamas didelis dėmesys nukentėjusiojo A. K. parodymų kritikai, teigiama, kad jie yra nenuoseklūs, subjektyvūs, akivaizdžiai prieštarauja bylos medžiagai, todėl negali būti patikimi, teigiama, kad paties nukentėjusiojo veiksmai buvo nepriimtini, amoralūs. Šie argumentai taip pat yra nepagrįsti, todėl atmestini.

21. Teisėjų kolegija pažymi, jog savo išvadas dėl 2024 m. sausio 18 d. įvykio aplinkybių pirmosios instancijos teismas labai išsamiai grindė remdamasis ne vien tik nukentėjusiojo A. K. parodymais, bet bylos įrodymų visuma, nė vieniems įrodymams nesuteikdamas prioritetinės reikšmės, kaip to reikalauja BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatos. Atsižvelgiant į šio procesinio sprendimo 10 punkte aptartą Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką darytina išvada, jog nors vertinant asmenų (tarp jų ir nukentėjusiųjų), kurie yra tiesiogiai arba netiesiogiai suinteresuoti bylos baigtimi, parodymus, į tokias aplinkybes yra būtina atsižvelgti, tačiau teismui tai savaime neužkerta kelio tokių asmenų parodymais remtis įvertinus tai, kiek jie yra nuoseklūs, išsamūs, logiški, ir koks jų ryšys su kitais byloje surinktais duomenimis. Išanalizavus ir tarpusavyje palyginus ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamajame posėdyje duotus nukentėjusiojo A. K. duotus parodymus (t. 1, b. l. 2, 38–39, 155–157, t. 3, b. l. 3–6) matyti, jog jo parodymai apie 2024 m. sausio 18 d. įvykio aplinkybes nuo pat baudžiamojo proceso pradžios buvo nuoseklūs, išsamūs ir logiški, iš esmės nesikeitė, atitinka bylos įrodymų visumą, juos, be kita ko, patvirtina teisiamajame posėdyje duoti (duomenys neskelbtini) ligoninės chirurgo O. L. (t. 3, b. l. 23–24) ir specialisto R. P. (t. 3, b. l. 24–25) parodymai (paaiškinimai) apie nukentėjusiajam padarytus sužalojimus, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus Specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad A. K. sužalojimai yra nežymaus sveikatos sutrikdymo atitikties (t. 1, b. l. 75–76), taip pat jau minėti nukentėjusiojo bylai pateiktas mobiliojo telefono vaizdo įrašas „20240118_075508“ (t. 1, b. l. 100–101) ir (duomenys neskelbtini) mokyklos-daugiafunkcio centro vaizdo kamerų įrašas „20240123_112011“ (t. 1, b. l. 106–107), kuriuose yra objektyviai užfiksuota dalis incidento aplinkybių, iš dalies ir paties nuteistojo A. S. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai.

22. Apeliacinio skundo argumentai apie nukentėjusiojo mobiliojo telefono sudaužymo aplinkybes (teigiant, kad pagal nukentėjusiojo nurodomas aplinkybes būtų sudaužytas ir mobiliojo telefono ekranas, ne tik nugarėlė) yra laikytini menamo pobūdžio pamąstymais, kurių nepatvirtina jokie bylos duomenys, be to, yra visuotinai žinoma, kad priešingai nei teigia apeliantas, būtent mobiliųjų telefonų ekranai, o ne nugarėlės, paprastai yra atsparesni neigiamam fiziniam poveikiui, kadangi gamintojai siekia juos kuo labiau apsaugoti nuo subraižymų ir kitokių pažeidimų dėl kasdieninio naudojimo (fizinio kontakto) ir skilimų kritus ant žemės. Teisėjų kolegija nenustatė, kad ikiteisminio tyrimo metu ir (ar) teisiamajame posėdyje nukentėjusysis būtų kokiu nors būdu „iškraipęs“ įvykio metu savo pasakytus žodžius ar apskritai reikšmingai keitęs savo parodymus dėl faktinių įvykio aplinkybių. Dėl apelianto nurodomo nukentėjusiojo A. K. neva neteisėto elgesio įvykio metu jau buvo iš dalies pasisakyta šio procesinio sprendimo 18 punkte. Nors bylos medžiaga patvirtina (to teisiamajame posėdyje neneigė ir nukentėjusysis), kad 2024 m. sausio 18 d. pamatęs A. S. daromą KET pažeidimą A. K. susirūpino dėl vaikų saugumo ir į tai reagavo labai emocionaliai, ėmė kelti balsą, tačiau kiekvienas pilietis viešosiose vietose turi teisę fiksuoti ir bandyti užkirsti kelią daromiems teisės pažeidimams, be to, aptariamas įvykis nagrinėjamu atveju susidėjo iš dviejų dalių – nukentėjusysis logiškai paaiškino, kad pirmą kartą pamatęs nuteistąjį prie mokyklos darantį KET pažeidimą jam tik „pamokslavo“, kad daugiau taip nedarytų, kadangi jų vaikai lanko tą pačią mokyklą, jo nefilmavo ir to daryti neketino, tačiau antrą kartą pamatęs nuteistąjį prie sankryžos jau nusprendė jį filmuoti, kadangi jis elgėsi neadekvačiai, nukentėjusįjį „stūmė“ automobiliu, ėmė jam grasinti, po to pavartojo fizinį smurtą. Priešingai nei teigia apeliantas, tokios nukentėjusiojo nurodomos aplinkybės neprieštarauja bylos medžiagai, taip pat nėra pagrindo vertinti, kad nukentėjusiojo veiksmai šiuo atveju buvo neteisėti, nepriimtini moralės požiūriu.

23. Vien tai, kad A. S. nebuvo patrauktas administracinėn atsakomybėn dėl jo padaryto KET pažeidimo važiuojant automobiliu Audi, kai kelio ženklas „303 Motorinių transporto priemonių eismas draudžiamas“ draudė motorinių transporto priemonių eismą, savaime nereiškia, kad toks pažeidimas nebuvo padarytas, nes jis yra objektyviai užfiksuotas bylai pateiktuose vaizdo įrašuose, be to, kaip jau minėta, ikiteisminio tyrimo metu ir pats nuteistasis buvo pripažinęs, kad tokį pažeidimą padarė. Tai, kad nuteistasis dėl minėto pažeidimo nebuvo nubaustas administracine tvarka reiškia tik tai, kad dėl KET pažeidimo nebuvo kreiptasi į teisėsaugos institucijas ir dėl to A. S. nebuvo pradėta administracinė teisena, tačiau tai savaime nepatvirtina, kad jo elgesys įvykio metu buvo teisėtas ir nešalina jo kaltės dėl jam inkriminuotos BK 284 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo.

24. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nenustatė BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatytos A. S. atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Su šiuo apelianto teiginiu sutikti negalima.

25. BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte įtvirtinta atsakomybę lengvinanti aplinkybė – veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys. Ši atsakomybę lengvinanti aplinkybė nustatoma tada, kai kaltininko nusikalstama veika yra atsakomoji reakcija į provokuojančius arba rizikingus nukentėjusiojo veiksmus. Teismų praktikoje provokuojančiu laikomas toks elgesys, kai nukentėjusysis sąmoningai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Rizikingu laikomas toks elgesys, kai nukentėjusysis neatsargiai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Tokiu atveju nukentėjusysis lengvabūdiškai tiki, kad jo elgesys neišprovokuos nusikalstamos kaltininko veikos prieš jį, arba iš viso nevertina savo elgesio kaip rizikingo, nors gali ir turi numatyti, jog toks elgesys paskatins nusikalstamą kaltininko veiką prieš jį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-418/2009, 2K-446/2010, 2K-450/2011, 2K-386/2012 ir kt.). Teismai, spręsdami, ar veikos padarymui turėjo įtakos provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys, atsižvelgia į tai, ar nukentėjusiojo elgesys iš esmės prieštaravo moralės normoms, buvo įžeidžiantis kaltininką ar jo artimą asmenį, ar buvo smurtinių arba kitokių pavojingų, neteisėtų veiksmų, iš dalies nulėmusių tai, kad kaltininkas nusikalto nukentėjusiajam (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-377/2011, 2K-450/2011, 2K-440/2013, 2K-412/2014). Tokiais atvejais paprastai nebūna nei savanaudiškų, nei kitokių žemų paskatų, tokių kaip kerštas, o kaltininko nusikalstama veika yra atsakomoji reakcija į provokuojančius arba rizikingus nukentėjusiojo veiksmus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-14/2012, 2K-364/2014, 2K-153-511/2020, 2K-180-303/2023).

26. Atsižvelgus į šio procesinio sprendimo 25 punkte aptartą Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, nagrinėjamu atveju nėra jokio teisinio pagrindo pripažinti BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Apelianto dėstomi argumentai apie neva neteisėtą, netinkamą, moralės požiūriu nepriimtiną nukentėjusiojo elgesį nagrinėjamu atveju yra deklaratyvūs, paremti tik vienpusišku įvykio aplinkybių interpretavimu, todėl niekaip nepatvirtina BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės egzistavimo. Šiame procesiniame sprendime anksčiau aptartos aplinkybės, susijusios su 2024 m. sausio 18 d. nuteistojo padarytu KET pažeidimu ir nukentėjusiojo veiksmais reaguojant į daromą pažeidimą, patvirtina, kad nukentėjusiojo elgesys iš esmės neprieštaravo moralės normoms, nuteistajam dėl jo nebuvo teisėto pagrindo įsižeisti, nukentėjusysis prieš jį neatliko jokių fizinių ar juo labiau smurtinių veiksmų, nėra ir jokių patikimų įrodymų, kad nukentėjusysis būtų lietęs ar apgadinęs nuteistojo automobilį. Susiklosčius šioje byloje nagrinėjamai situacijai A. S., suprasdamas, kad pažeisdamas KET elgėsi neteisėtai, dėl to kilus žodiniam konfliktui, galėjo tiesiog automobiliu pasišalinti iš įvykio vietos, tačiau pasirinko eskaluoti konfliktą, ėmė grasinti nukentėjusiajam susidorojimu, vėliau ėmėsi ir fizinio smurto, dėl to kilo BK 284 straipsnyje numatyti padariniai.

27. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija pripažįsta, jog apylinkės teismas tinkamai išanalizavo faktines bylos aplinkybes, ištyrė bei įvertino baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir priėmė pagrįstą ir teisėtą nuosprendį, kurio apeliaciniame skunde nurodytais motyvais naikinti ar keisti nėra teisinio pagrindo. Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, nuteistojo gynėjo advokato apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl teisėjų kolegija jį atmeta. Kadangi šiuo procesiniu sprendimu A. S. nėra išteisinamas, nėra pagrindo tenkinti apeliacinio skundo reikalavimo dėl nukentėjusiojo A. K. pareikšto civilinio ieškinio atmetimo.

Dėl proceso išlaidų apeliacinės instancijos teisme

28. Nukentėjusiojo A. K. atstovas advokatas S. Čepas prašė priteisti iš nuteistojo A. S. nukentėjusiojo 605 Eur atstovavimo išlaidas, kurias nukentėjusysis patyrė apeliacinėje instancijoje apmokėdamas advokato paslaugas (atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, atstovavimą apeliaciniame teisme) ir pateikė šias išlaidas patvirtinančius duomenis (t. 3, b. l. 103–105).

29. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Šios nuostatos galioja ir apeliacinės bei kasacinės instancijos teisme, tačiau tokiais atvejais, priteisiant išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimą, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-118-489/2019, 2K-7-25-495/2020, 2K-143-788/2022, 2K-58-628/2025 ir kt.).???

30. Nagrinėjamoje byloje nukentėjusysis A. K. Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. gegužės 26 d. nuosprendžio neskundė, apeliacinis procesas vyko pagal nuteistojo A. S. gynėjo advokato M. Griciaus apeliacinį skundą, kuris šiuo procesiniu sprendimu atmetamas, o skundžiamas nuosprendis paliekamas nepakeistas. Apeliaciniame skunde buvo ginčijami klausimai, kurie yra tiesiogiai susiję su nukentėjusiojo interesais (buvo ginčijama A. S. kaltė), todėl akivaizdu, jog dėl šios priežasties nukentėjusysis kreipėsi į advokatą dėl teisinės pagalbos. Viena iš nukentėjusiojo savo teisių gynimo apeliaciniame procese formų yra procesinių dokumentų, taip pat ir atsiliepimo į apeliacinį skundą, surašymas, atstovavimas teismo posėdžiuose, todėl jos turi būti apmokamos.

31. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos sudėtingumą (nesudėtinga, pakankamai nedidelės apimties – viena nusikalstama veika, vienas nuteistasis, vienas nukentėjusysis, bylą sudaro 3 tomai), posėdžių apeliacinės instancijos teisme skaičių (byla buvo išnagrinėta per 2 teismo posėdžius), jų trukmę (posėdžiai truko iš viso 1 valandą ir 24 minutes), atstovo darbo sąnaudas ginant nukentėjusiojo interesus (advokatas S. Čepas atstovavo nukentėjusiajam ir pirmosios instancijos teisme, taigi bylos aplinkybės jam buvo žinomos, didelių jo laiko sąnaudų nereikalavo, jis surašė 4 lapų apimties motyvuotą atsiliepimą į apeliacinį skundą, dalyvavo apeliacinės instancijos teismo posėdžiuose ir juose motyvuotai pasisakė, teismo posėdžiuose buvo atliekamas įrodymų tyrimas), mano, kad nukentėjusiojo A. K. turėtos išlaidos ir prašoma priteisti atstovavimo išlaidų suma – 605 Eur – neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. 1R-184 patvirtintose Rekomendacijose dėl baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose atlygintinų išlaidų advokato ar advokato padėjėjo suteiktoms paslaugoms apmokėti nustatymo nurodyto baudžiamosiose bylose atlygintinų išlaidų rekomenduojamo maksimalaus dydžio ir nėra per didelė, vertintina kaip protinga ir pagrįsta, todėl nukentėjusiojo atstovo prašymas yra tenkinamas ir nukentėjusiajam iš nuteistojo priteistina 605 Eur suma advokato paslaugoms apmokėti (BPK 103 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 104 straipsnio 2 dalis, 106 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo A. S. gynėjo advokato Mariaus Griciaus apeliacinį skundą atmesti.

Priteisti nukentėjusiajam A. K. iš nuteistojo A. S. 605 Eur turėtų proceso išlaidų advokato paslaugoms apeliacinės instancijos teisme apmokėti.