Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, vidurinio išsilavinimo, vykdantis individualią veiklą, gyvenamąją vietą deklaravęs ir faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

kaltinamasis A. S. viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį, o būtent:

2024 m. sausio 18 d. apie 07.50 val. viešoje vietoje – Kartenos mokyklos - daugiafunkcio centro teritorijoje, adresu (duomenys neskelbtini), jis įžūliu elgesiu, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, ignoruodamas žmonių tarpusavio bendravimo taisykles, elgdamasis agresyviai, matant pašaliniams asmenims, kilus konfliktui su A. K. dėl kelių eismo taisyklių pažeidimo, du kartus rankos kumščiu smogė A. K. į galvos sritį, po to sugriebęs A. K. už striukės bandė jį parversti ant žemės taip sugadino – suplėšė A. K. 170 Eur vertės striukę ir spirdamas kojos kulnu sugadino ant žemės nuo pirmųjų smūgių nukritusį nukentėjusiojo telefoną „Samsung Galaxy A54“, kurio vertė 400 Eur. Tokiu būdu A. S. įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką, dėl paviršinio sumušimo dešinio momens srityje nukentėjusiajam A. K. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą ir sugadino A. K. turto už 570 Eur.

Ikiteisminio tyrimo metu, apklausiamas dėl įtarimo padarius nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnyje, A. S. kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2024 m. sausio 18 d. apie 07.50 val. kartu su žmona bei dviem mažamečiais vaikais atvažiavo į Kartenos mokyklą. Kadangi prieš tai kelias dienas buvo labai šalta, o mažasis sūnus buvo sirgęs, norėdamas, kad vaiko neperpūstų bei todėl, kad šis labai verkė, nusprendė žmoną su vaikais paleisti prie mokyklos įėjimo, ir automobiliu „Audi Q7“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) įvažiavo į keliuką, vedantį link mokyklos, kur eismas yra draudžiamas. Žinojo, kad pažeidžia KET, bet dėl vaiko tai padarė. Nuvežus šeimą prie mokyklos, žmona su vaikais nuėjo į mokyklą, o jis apsuko automobilį ir pastatė šone to keliuko, ir laukė žmonos, automobilio variklį išjungė. Netrukus jo pusės dureles atidarė jam nepažįstamas vyriškis ir pradėjo priekaištauti dėl padaryto KET pažeidimo. Jis tam vyriškiui bandė paaiškinti kodėl taip pasielgė, bet šis nesiklausė, toliau jam priekaištavo, garsiai šaukė ant jo. Nenorėdamas to konflikto, jis uždarė automobilio dureles ir daugiau nebendravo su tuo vyriškiu. Vyriškis, užėjęs už jo automobilio priekio, fotografavo ar tai filmavo savo mobiliuoju telefonu, paskui nuėjo ir pasuko už posūkio vedančio link pagrindinės gatvės. Kol tas vyriškis buvo prie jo automobilio, jis nebuvo jo užvedęs. Nenorėdamas daugiau kam nors trukdyti, jis nusprendė išvažiuoti į gatvę ir ten laukti žmonos. Bevažiuojant jis matė kaip link gatvės ėjo tas vyriškis, kuris pradžioje buvo prie jo priėjęs ir filmavo. Šis ėjo lėtai, jis taip pat važiavo lėtai, nes greičiau ir negalėjo, kadangi tas vyriškis ėjo keliuku priekyje jo. Šis eidamas buvo atsisukęs į jį ir telefonu filmavo kaip jis važiuoja. Matė kaip link mokyklos ėjo moteriškė. Jis toliau važiavo ir privažiavus pasukimą į Mokyklos gatvę, tas vyriškis pradėjo atbulom eiti link jo automobilio, glaustinėjosi prie automobilio dešinės pusės šono. Jis sustojo. Tas vyriškis iš dešinės pusės ėjo pro automobilio priekį ir trinktelėjo į variklio dangtį ties grotelėmis. Trenkė kelis kartus. Trenkė ranka ir joje laikytu daiktu, galimai ir savo laikytu telefonu. Dėl to trenkimo liko ir nubraižymas ant automobilio variklio dangčio. Tada šis nuėjo link šaligatvio ir paskui staigiai priėjo link jo. Tuo metu jis įjungė „parking“ režimą ir išlipo iš automobilio. Tas vyriškis jau buvo priėjęs prie jo ir vis filmavo savo telefonu. Jis šiam savo ranka mostelėjo, patraukė šio ranką, kad nutraukti filmavimą. Pamena, kad dar sakė, kokią teisę šis turi filmuoti ir gadinti svetimą turtą. Šis tada viena ranka čiupo jam už rūbų ties kaklu, o jis staigiai šį suėmęs abiem rankomis už rūbų nustūmė į šoną. Tas vyriškis nenukrito ir po to nuėjo. Jis įsėdo į savo automobilį ir nuvažiavo į gatvę, kur sustojęs šalikelėje laukė žmonos. Netrukus į automobilį grįžo ir žmona, kuri sakė, kad jai vaikai sakė, jog jį užpuolė kažkoks tai vyriškis. Jis jai papasakojo, kas nutiko ir jie išvyko namo. Nuo to momento, kai jis išlipo iš automobilio, iki kol nuvažiavo iki gatvės, nebuvo einančių pro šalį jokių pašalinių asmenų, kas būtų matę jų tą konfliktą. Jis tam vyriškiui nesudavė nei vieno smūgio į galvą ar kokią kitą kūno vietą, šiam nesuplėšė striukės, šio nepervertė ir telefono netrypė ar kitaip negadino (1 t., b. l. 151-152).

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. S. kaltu neprisipažino. Paaiškino, kad palaiko ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Patikslino, kad nukentėjusiajam per rankas netrenkė. Kai išlipo iš automobilio, norėdamas išsiaiškinti, kodėl nukentėjusysis gadina jo automobilį, A. K. viena ranka čiupo jam už kaklo (ne už rūbų), jis atsitrenkė į automobilį, tada abiem rankomis jį ties pečių sritimi nustūmė nuo savęs. Ant kaklo griebimo žymių neliko, rūbų nesuplėšė. Tuo viskas ir baigėsi. Pavažiavo toliau laukti žmonos grįžtant iš mokyklos. Grįžusiai sutuoktinei papasakojo, kas įvyko. Į policiją nesikreipė, nuo šio žingsnio atkalbėjo žmona. Vėliau, kai sužinojo apie pradėtą ikiteisminį tyrimą jo atžvilgiu, pats kreipėsi į policiją dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nukentėjusiojo atžvilgiu, tačiau tyrimas pagal jo pareiškimą buvo nutrauktas. Sutinka, kad konfliktas nėra gerai. Pastebėjo, kad yra įskeltos automobilio grotelės ir dalis jų išlūžę. Telefonui nieko nedarė, jo nedaužė ir nespardė. Matė užfiksuotus A. K. telefono sugadinimus. Svarsto, kad telefoną galėjo sugadinti pats A. K., siekdamas jį pamokyti. Mano, kad stipriai spyrus į telefoną, turėjo būti sugadintas ir ekranas (priekinė dalis, nes ji jautresnė), ne tik užpakalinė telefono dalis. Iškart po įvykio nematė, kad nekentėjusysis būtų kam nors skambinęs. Nesupranta kaip nukentėjusiajam atsirado sužalojimai dešiniojo momens srityje, jis nesmūgiavo. Įvykį matė L. K. ir vaikas. Praėjus daug laiko po įvykio, gavo tyrėjos skambutį ir buvo iškviestas į policiją. Jokių smūgių A. K. nesudavė, tik nustūmė. Abejoja, ar stumiant nukentėjusįjį nuo savęs, galėjo suplėšyti nukentėjusiojo striukę, vizualiai suplėšymų nesimatė. Draudžiamasis kelio ženklas yra labiau tam, kad į mokyklos teritoriją nesivažinėtų pašaliniai, nelankantys mokyklos asmenys. Už šį kelių eismo taisyklių pažeidimą nėra nubaustas. Daug žmonių nepaiso šio ženklo ir važiuoja į mokyklos teritoriją. A. K. veiksmus, kai šis prie jo priėjo ir pradėjo pamokslauti ir jį kolioti vertina tiesiog kaip blogą A. K. nuotaiką ir neadekvačią reakciją į susiklosčiusią situaciją. Nukentėjusiojo elgesys jį papilktino. Nukentėjusysis pats pažeidinėjo taisykles eidamas važiuojamąja kelio dalimi, o ne šaligatviu. Šaligatviai buvo nuvalyti, visi ėjo šaligatviu. Pats nukentėjusysis šaukdamas ir koliodamasis pažeidė viešąją tvarką. Su civiliniu ieškiniu visiškai nesutinka.

Teismo medicininio tyrimo metu A. K. konstatuoti paviršiniai sumušimo požymiai dešinio momens srityje. Sužalojimas nežymaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties. (Pirminė) diagnozė- nosies kaulų lūžis- nepagrįstas objektyviais duomenimis (1 t., b. l. 75-76).

A. K. tyrimui pateikto vaizdo įrašo „20240118_075508“ duomenimis nustatyta, kad įrašo trukmė 47 sekundės; įraše matyti kaip asmuo darantis vaizdo ir garso įrašą eina važiuojamąja kelio dalimi, o jam iš paskos važiuoja „Audi“ markės automobilis, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Vaizdo įrašą darantis asmuo komentuoja, kad „čia yra Kartenos mokykla ir „Audi“ markės automobilis, kurio valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), kuris važiuoja per vaikus kiaurai nekreipdamas dėmesio į kelio ženklą“. Asmuo taip pat užfiksuoja kelio ženklą Nr. 303 „Motorinių transporto priemonių eismas draudžiamas“, kurį pažeidžia automobilio vairuotojas. Toliau stebint vaizdo įrašą matyti, kad automobilis privažiuoja šalia minėto asmens ir asmuo teigia, kad automobilis važiuoja ant jo. Netrukus asmuo pasitraukia nuo važiuojamosios kelio dalies ir prašo policijos nubausti minėtą asmenį. Asmeniui nueinant automobilio vairuotojas kažką pasako (girdimas tik vienas žodis suspardyti). Vaizdo įrašą darantis asmuo grįžta prie automobilio vairuotojo ir kelis kartus sako vairuotojui „suspardyk, ateik suspardyk“. Automobilio vairuotojas sėdėdamas automobilyje reiškia priekaištus ir sako asmeniui, kodėl neleido apsisukti. Asmuo automobilio vairuotoją pavadina gaidžiu. Automobilio vairuotojas tiesia kairę ranką ir įrašas nutrūksta (1 t.; b. l. 100-101).

Daiktų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėti: mobilaus ryšio telefonas „Samsung Galaxy A54 5G“, modelis SM-A546B/DS ir juodos spalvos striukė „Nike“. Telefonas juodos spalvos, „Samsung Galaxy A54 5G“, modelis SM-A546B/DS. Iš smulkių įbrėžimų matyti, kad telefonas turi dėvėjimosi požymių. Telefono nugarinė dalis yra visiškai sudaužyta (suskilusi). Juodos spalvos „Nike“ pūkinės striukės dešinė kišenė ties apačia suplyšusi, matosi baltos spalvos vidinė pašiltinimo medžiaga. Striukės pagrindinio užtrauktuko danteliai yra išplyšę ir striukės nėra įmanoma užtraukti. Striukė turi dėvėjimo pažymių (1 t., b. l. 92-97).

Iš liudytojos L. K. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų nustatyta, kad 2024 m. sausio 18 d. apie 7.50 val. vedė savo sūnų į darželį Kartenos mokykloje. Automobilį pasistatė gatvėje ir su sūnumi ėjo link mokyklos. Vilkėjo raudonos spalvos striukę. Eidama link mokyklos, matė kaip iš Kartenos mokyklos kiemo išvažiuoja visureigis „Audi“ o priešais automobilį ėjo nepažįstamas vyriškis, kuris iškeltoje rankoje laikė telefoną, lyg ir sakė, jog nufilmuos, kaip „Audi“ vairuotojas važiuoja per draudžiamą ženklą. Vyriškio, vairavusio „Audi“ automobilį pavardė S.. Asmens, kuris filmavo, nepažįsta. Praėjo pro vyriškius nesustojusi. Prie mokyklos sutiko „Audi“ vairuotojo žmoną, pasakė kad kažkas vyksta tarp jos sutuoktinio ir kito vyriškio. Ar tuo metu, kai ėjo link mokyklos, ten dar buvo pašalinių asmenų, negali pasakyti, nekreipė į tai dėmesio. Prie įėjimo į mokyklą lyg ir buvo keletas vaikų, bet jų nepažįsta. Negirdėjo ką vyriškiai vienas kitam šūkavo, nesustojo, nestebėjo. Šūkavimas nebuvo garsus, neatrodė, kad kas nors ruošiasi muštis. Vyriškis priekaištavo vairuotojui dėl kelių eismo taisyklių pažeidimo. Jokių veiksmų tarp asmenų nematė, jos vaikas į tai nekreipė dėmesio. Įvykis jai nesukėlė jokių neigiamų emocijų, nepatogumų. Mokykloje užtruko gal 5-10 minučių, grįždama nebematė nei to „Audi“ automobilio, ne to kito žmogaus (1 t., b. l. 88-89).

UAB „Mobili šalis“ duomenimis telefonas „Samsung Galaxy A54 5G“ 2023 m. liepos 3 d. pirkėjui UAB „Baltijos vendera“ parduotas už 349 Eur (1 t., b. l. 77-79).

Motyvuojamoji dalis

Dėl įrodymų vertinimo, nusikalstamos veikos kvalifikavimo

bei bausmės skyrimo A. S.

Pagal BK 284 straipsnį baudžiamas tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką.

BK 284 straipsnyje nustatyto nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl būtina nustatyti padarinius – realų visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymą. Šių padarinių konstatavimas kartu reiškia ir tai, kad vertinama veika peržengė privataus konflikto ribas ir yra pavojinga ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkai ar aplinkiniams. Teismų praktikoje visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-310-942/2016, 2K-28-976/2018, 2K-160-697/2019, 2K-239-697/2022 ir kt.). Visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymo padariniai – būtinasis BK 284 straipsnyje nustatyto nusikaltimo sudėties požymis – turi būti konkrečiai įvardyti teismų sprendimuose (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-371-696/2015, 2K-54-222/2017, 2K-120-628/2018 ir kt.). Viešosios tvarkos pažeidimas padaromas tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia, kad savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numato, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir šių padarinių nori. Motyvas ir tikslas nėra būtinieji BK 284 straipsnyje nustatytos veikos sudėties požymiai, tačiau kaltininko elgesio paskatų analizė svarbi jo tyčios turiniui nustatyti, taip pat išvadai, kad asmuo suvokė savo veiksmus kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimą ir kad tai buvo svarbus jo veikos aspektas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-384-788/2018, 2K-234-895/2020, 2K-159-976/2021, 2K-164-387/2022 ir kt.). Be to, asmeninio pobūdžio paskatų buvimas nepaneigia veikos priešingumo viešajai tvarkai, jei kaltininkas savo asmeniniams santykiams spręsti pasirenka viešą vietą ir būdą, kuriuo demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdo visuomenės rimtį ar tvarką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-136/2010, 2K-120/2011, 2K-7-62-489/2015, 2K-159-976/2021).

Nagrinėjamu atveju nėra ginčo ir nekyla abejonių, kad nusikalstamos veikos padarymo vieta yra vieša vieta – mokyklos teritorija ir gatvė. Nusikalstamos veikos padarymo laikas – darbo diena, prieš 8 valandas ryto, kai tuoj turi prasidėti ugdymo procesas. Akivaizdu, kad tokiu metu mokyklos teritorijoje yra daug žmonių – į mokyklą skuba mokiniai, tėvai atveža į ugdymo įstaigą savo vaikus. Konflikto dalyviai – kaltinamasis ir nukentėjusysis taip pat yra į ugdymo įstaigą savo vaikus atvežę tėvai. Byloje buvo analizuotos dvi konfliktinės situacijos, t. y. viena įvyksta mokyklos kieme, į kurį per transporto priemonių eismą draudžiantį ženklą įvažiavo kaltinamasis A. S., ir kurio įspėti apie netinkamą elgesį atėjo pilietiškai nusiteikęs nukentėjusysis A. K.. Kita konfliktinė situacija įvyksta jau gatvėje, ties išvažiavimu iš mokyklos, kurios metu kaltinamasis prieš nukentėjusįjį panaudoja fizinį smurtą, ko pasekoje nukentėjusiajam yra padaromas nežymus sveikatos sutrikdymas, sugadinami jam priklausantys daiktai – striukė bei mobiliojo ryšio telefonas. A. K. savo mobiliuoju telefonu fiksavo kaltinamojo daromą pažeidimą ir kilusią konfliktinę situaciją. Vaizdo įraše užfiksuota, kad A. S. pasako žodį „suspardysiu“, o A. K. pasako „ateik suspardyk, gaidys tu pats“. Minėtame vaizdo įraše užfiksuotas A. S. moralės požiūriu nepriimtinas išsireiškimas „suspardysiu“, kilusio konflikto kontekste traktuojamas kaip grasinantis ir agresyvaus pobūdžio nusiteikimas nukentėjusiojo atžvilgiu, kas vėliau ir pasitvirtina, t. y. nukentėjusiajam yra suduodami smūgiai į galvos sritį. Nors be nukentėjusiojo parodymų nėra tiesioginių įrodymų, kad būtent kaltinamasis sudavė smūgius nukentėjusiajam, tačiau apie tai neabejotinai galima spręsti iš to, kad nukentėjusysis tą pačią dieną, nepraėjus net valandai po konflikto, paskambina į Bendrąjį pagalbos centrą ir nurodo, kad žmogus (kaip vėliau paaiškėjo kaltinamasis) išlipo, trenkė, sutrypė telefoną, suplėšė (nenurodo ką), „išgaidino“, mušt pagrasino. Tą pačią dieną nukentėjusysis kreipėsi ir į gydymo įstaigą, kur jam buvo konstatuotas nosies kaulų lūžis (specialisto išvadoje ši diagnozė paneigta), dešinio momens srities patinimas be paraudimo, paviršinio sumušimo požymiai, nosies patinimas, skausmingumas, krepitacija. Liudytoja apklausta nukentėjusiojo sugyventinė R. V. patvirtino, kad A. K. grįžo iš mokyklos suplėšyta striuke, apgadintu telefonu, todėl nutarė kreiptis į teisėsaugą, o vėliau ir į gydymo įstaigą dėl nosies skausmo. Liudytoju apklaustas gydytojas O. L. nurodė, kad jo pirmines išvadas turi patikrinti radiologas ir parašyti savo diagnozę, todėl pirminė diagnozė gali būti ir klaidinga. Apžiūros metu nukentėjusiojo situacija gydytojui objektyviai pasirodė kaip nosies kaulų lūžis. Teisiamojo posėdžio metu apklaustas specialistas nurodė, kad patvirtina savo rašytinę išvadą ir akcentavo, kad nosies kaulų lūžio nebuvimas nepaneigia fakto, kad į nosį nebuvo suduota smūgių. Vadinasi, konflikto metu nukentėjusiajam neabejotinai buvo suduoti smūgiai į galvą, o kaltinamojo pamąstymai, kad nukentėjusysis susižalojo pats, yra nelogiški ir vertinami kaip jo gynybinė pozicija ir siekis išvengti atsakomybės. Teismų praktikoje pripažįstama, kad smurto panaudojimas prieš asmenį viešoje vietoje paprastai laikomas įžūliu elgesiu, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-410/2011, 2K-252/2012, 2K-239-697/2022, 2K-9-594/2023, 2K-73-654/2024). Šiuo atveju, žodinis konfliktas „peraugo“ į smurtinį elgesį. Atkreiptinas dėmesys, kad pati įvykio vieta yra mokyklos teritorija ir netoli jos esanti gatvė, kur prieš pamokas vaikšto daug asmenų. Iš liudytojų R. S. ir L. K. parodymų akivaizdu, kad konfliktą matė ir daugiau asmenų, o L. K. net akcentavo, kad vedamą į mokyklą savo sūnų užėmė kitais dalykais, kad nukreiptų jo dėmesį nuo nederamo vaikams matyti suaugusių žmonių konflikto, bijojo, kad vaikas neišsigąstų, kas neabejotinai tik patvirtina faktą, kad buvo sutrikdyta viešoji rimtis ir tvarka. Nors šis BK straipsnis saugo tokią vertybę kaip viešoji tvarka ir rimtis, tačiau dėl kaltininko veiksmų sutrikdant viešąją tvarką paprastai kitiems žmonėms padaromi sveikatos sutrikdymai, sužalojamas ar sunaikinamas svetimas turtas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-249/2009, 2K-73-654/2024). Nėra abejonių, kad šio konflikto metu buvo sugadinta nukentėjusiojo striukė ir mobilaus ryšio telefonas. Daiktų apžiūros protokole užfiksuoti striukės ir telefono sugadinimai. Šių padarinių konstatavimas kartu reiškia ir tai, kad vertinama veika peržengė privataus konflikto ribas ir yra pavojinga ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkai ar aplinkiniams (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-160-697/2019, 2K-255-697/2022, 2K-106-697/2024, 2K-93-387/2024).

Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas konstatuoja, kad kaltinamojo A. S. kaltė dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos yra visiškai įrodyta nukentėjusiojo A. K. nuosekliais parodymais, duotais tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu. Nukentėjusiojo parodymai atitinka kitus byloje surinktus ir nuosprendyje išdėstytus vieni kitus iš esmės atitinkančius bei papildančius ikiteisminio tyrimo metu surinktus ir posėdžio metu ištirtus įrodymus. Byloje nenustatyta, kad šie duomenys būtų surinkti ar užfiksuoti pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus, todėl jie atitinka įrodymų leistinumo reikalavimus. Be to, visi šie duomenys tarpusavyje logiškai susiję, vienas kitam neprieštarauja bei sudaro nuoseklią įrodymų grandinę, patvirtinančią faktines nusikalstamos veikos aplinkybes. Kaltinamojo kaltės nepripažinimas ir nuosekli pozicija dėl įvykio aplinkybių, vertintina kaip jo gynybinė versija, kuri nėra paremta jokiais baudžiamosios bylos duomenimis, priešingai – byloje esantys procesiniai sprendimai, priimti prokuratūros ir teismų (2024 m. gruodžio 9 d. nutarimas nutraukti tyrimo Nr. 04-2-00093-24 dalį dėl veikos, numatytos BK 284 straipsnyje; 2025 m. sausio 10 d. nutarimas atmesti skundą, Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. sausio 31 d. nutartis, Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. vasario 26 d. nutartis) patvirtina, kad jokie neteisėti nukentėjusiojo veiksmai kaltinamojo atžvilgiu nebuvo atlikti, todėl jo inicijuotas ikiteisminis tyrimas dėl neva sugadinto automobilio ir sukelto fizinio skausmo buvo nutrauktas.

Kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 284 straipsnį, nes A. S. viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį.

Bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad asmuo, atlikęs bausmę, laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą. Taigi, įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį, svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamas veikas, bet ir nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui paskirti individualizuotas ir teisingas bausmes. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, numatyti BK 54 straipsnyje, ir jie reikalauja, kad teismas bausmę skirtų pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų ir atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Be to, skiriant bausmę turi būti atsižvelgiama į visus BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytus bausmės tikslus. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl, vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą.

A. S. padarė vieną nesunkų nusikaltimą, neteistas, administracine tvarka baustas, turi galiojančių nuobaudų, dirba. Jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. A. S. nukentėjusiojo neatsiprašė, dėl padarytos nusikalstamos veikos nesigailėjo, padarytos žalos neatlygino. Baudžiamasis įstatymas už padarytą nusikalstamą veiką numato alternatyvias bausmes – viešuosius darbus, baudą, laisvės apribojimą, areštą arba laisvės atėmimą iki dvejų metų. Kaip ir pasisakyta anksčiau, kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl, vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Šiuo atveju teismas sprendžia, kad kaltinamajam paskyrus prokurorės siūlomą bausmės rūšį – laisvės apribojimą, jo dydį nustatant mažesnį nei šios bausmės vidurkis ir paskiriant įpareigojimus bus pasiekti baudžiamajame įstatyme nurodyti bausmės tikslai. Baudžiamasis įstatymas numato, kad teismas, skirdamas laisvės apribojimo bausmę, kartu su intensyvia priežiūra arba vietoj jos gali asmeniui, kuriam paskirta laisvės apribojimo bausmė, skirti įpareigojimus. Prokurorė siūlė skirti kaltinamajam šiuos įpareigojimus – dirbti, būti namuose nuo 20.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu, bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Atkreiptinas dėmesys, kad šiuo atveju byloje nėra nustatyta, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką būtų padaręs apsvaigus nuo alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, todėl vietoje šio siūlomo įpareigojimo tikslinga skirti kitą įpareigojimą – per bausmės atlikimo laiką atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę ir neturtinę žalą.

Dėl civilinio ieškinio

BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis). Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, tarp jų ir dokumentais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys. Išimtiniais atvejais, kai negalima civilinio ieškinio tiksliai apskaičiuoti neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos, teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, gali pripažinti civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka (BPK 115 straipsnio 2 dalis) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-85/2011).

Civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje gali pareikšti tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys, kuriems nusikalstama veika padaryta turtinė ar neturtinė žala.

Nukentėjusysis A. K. baudžiamojoje byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 570 Eur turtinės žalos, 3000 Eur neturtinės žalos priteisimo iš kaltinamojo A. S. (1 t., b. l. 47-48).

Turtinės žalos samprata yra suformuluota Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje. Pagal šią teisės normą žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų <...>. Bylos duomenys patvirtina, kad nukentėjusiajam A. K. padaryta turtinė žala, susijusi su jo turto (striukės ir mobilaus ryšio telefono) sugadinimu. Juodos spalvos striukė „Nike“ konflikto metu buvo suplėšyta taip, kad jos nebėra galimybės naudoti pagal jos paskirtį – nebeveikia užtrauktukas, suplėšyta kišenė, matyti baltos spalvos vidinė pašiltinimo medžiaga. Mobilaus ryšio telefono „Samsung Galaxy A54 5G“, nugarinė dalis yra visiškai sulaužyta (suskilusi). Daiktų apžiūros protokole užfiksuota, kad tiek telefonas, tiek striukė turi dėvėjimosi požymių. Atkreiptinas dėmesys, kad tiek nukentėjusysis, tiek jo sugyventinė patvirtino, kad dar kurį laiką buvo naudojamasi mobilaus ryšio telefonu, t. y. jis buvo naudojamas pagal savo tikslinę paskirtį, tačiau yra netekęs prekinės išvaizdos. Atsižvelgiant į tai, kad striukė yra sugadinta nepataisomai, o mobilaus ryšio telefonas yra netekęs savo prekinės išvaizdos, tačiau pagal savo tikslinę paskirtį gali būti naudojamas, atsižvelgiant į tai, kad daiktai jau turėjo dėvėjimo požymių, spręstina, kad šiuo atveju priteistinos turtinės žalos dydis turi būti mažintinas ir iš kaltinamojo nukentėjusiojo naudai priteistina 400 Eur turtinės žalos.

Neturtinė žala (asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais), vadovaujantis CK 6.250 straipsniu, atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Spręsdamas nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimą, teismas turi atsižvelgti į: 1) sukeltas pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) jei padaryta turtinė žala, į padarytos turtinės žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes; 6) sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Neturtinė žala yra padaroma nematerialioms vertybėms, todėl jos piniginis įvertinimas ir kompensavimas yra sąlyginio pobūdžio. Pinigine kompensacija siekiama ne nubausti žalą padariusį asmenį, o kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiam asmeniui atsiradusias negatyvias pasekmes. Nuteisto asmens galimybės atlyginti žalą, jo turtinė ir (ar) šeimyninė padėtis neturi esminės įtakos nustatant atlygintinos žalos dydį. Tačiau, tuo pačiu turi būti išlaikyta pusiausvyra tarp nukentėjusių asmenų teisių į neturtinės žalos atlyginimo įgyvendinimą ir nuteistojo padėties, teisėtą prioritetą suteikiant pirmiesiems. Priteisus sumą, kuri dėl objektyvių priežasčių negalės būti išieškota, bus diskredituojamas paties neturtinės žalos atlyginimo instituto vaidmuo.

Pabrėžtina ir tai, kad kiekvienas neturtinės žalos atlyginimo atvejis yra individualus, t. y. kiekvienu atveju asmenys patiria individualius išgyvenimus ir praradimus, kuriuos įrodinėja skirtingomis priemonėmis ir grindžia atskiromis faktinėmis aplinkybėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-288/2014, 3K-3-217-690/2018). Teismų praktikoje nurodoma, kad dėl nusikalstamos veikos atsiradusi žala nėra preziumuojama, todėl ją ir jos dydį privalo įrodyti civilinis ieškovas. Pagal BPK nuostatas, reglamentuojančias civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje pareiškimą ir nagrinėjimą, be kita ko, BPK 7 straipsnyje įtvirtintą taisyklę, kad bylos teisme nagrinėjamos laikantis rungimosi principo, ir BPK 113 straipsnio nuostatas apie ieškinio įrodinėjimą, nustatant ieškinio dydį, esminę reikšmę turi paties nukentėjusiojo (civilinio ieškovo) pozicija, kurią jis turi pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-84-648/2019).

Nukentėjusysis A. K. ieškiniu prašo priteisti jam 3000 Eur neturtinę žalą iš kaltinamojo A. S., motyvuodamas tuo, kad jam buvo sukeltas ne tik fizinis skausmas, bet ir didžiuliai neigiami išgyvenimai. Nurodo, kad nusikaltimas prieš jį buvo padarytas kaltinamajam darant kitą teisės pažeidimą ir bandant jį sudrausminti. Kaltinamasis su civiliniu ieškiniu nesutinka.

Sveikatos sužalojimu padarytos neturtinės žalos dydis priklauso ne tik nuo sveikatos sutrikdymo masto, jo sunkumo (sunkus, apysunkis ar kt.), bet ir nuo jo pobūdžio, kitų aplinkybių, apibūdinančių žalos ypatumus. Didesnė žala (ir atitinkamai jos piniginis įvertinimas) yra tais atvejais, kai neigiami sveikatos padariniai yra ilgalaikiai ar išliekantys visam laikui (visam sužalotojo gyvenimui), kai dėl sveikatos sutrikdymo atsiranda negatyvūs pasikeitimai įvairiose nukentėjusio asmens gyvenimo srityse, pvz., būdamas jauno darbingo amžiaus, jis praranda darbingumą, suprastėja gyvenimo kokybė, ribojama įprasta veikla, patiria fizinį skausmą, kitokius sveikatos sutrikimus, atsiradusius po patirto sveikatos sužalojimo ir t. t. Reikšmingas kriterijus – žalą padariusio asmens kaltė, nusikaltimo sunkumas; nors šios aplinkybės tiesiogiai nelemia žalos dydžio, tačiau jos yra pakankamai svarbios. Kai kaltininkas tyčia padaro sunkų nusikaltimą, kai jo veiksmai rodo didesnį pavojingumą, tokiais atvejais taikytina atsakomybė už žalą (t. y. žalos dydis) yra didesnė nei neatsargios, mažiau pavojingos nusikalstamos veikos atveju. Kaip minėta, nusikaltimą padariusio asmens turtinė padėtis, kitos aplinkybės, susijusios su jo interesų gynimu, nėra lygiareikšmės nusikaltimo pasekmėms, todėl negali turėti esminės įtakos žalos dydžiui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-509-489/2015, 2K-300-222/2017, 2K-334-699/2017).

Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, baudžiamosiose bylose dėl BK 284 straipsnyje numatyto nusikaltimo padarymo, kurio metu buvo nežymiai sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata, priteisiamas neturtinės žalos dydis siekia maždaug nuo 150 eurų iki 2 000 eurų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-234-895/2020, 2K-296-719/2020, 2K-142-303/2021, 2K-70-942/2022, 2K-239-697/2022 ir kt.).

Nukentėjusiojo A. K. reikalavimas dėl jam priteistinos neturtinei žalai kompensuoti pinigų sumos dydžio, akivaizdžiai viršija suformuota teismų praktika tokio pobūdžio bylose priteisiamos atlyginti neturtinei žalai kompensacijos dydį, todėl, teismo vertinimu, tam nėra objektyviais duomenimis pagrindžiamo pagrindo (nukentėjusysis patirtos neturtinės žalos didesnio nei įprastai panašiose situacijose dydžio neįrodinėjo). Teismo vertinimu, reikalaujamos atlyginti neturtinės žalos dydis nėra protingas, sąžiningas ir teisingas, neatitinka individualių konkrečios bylos aplinkybių ir teismų praktikos tokio pobūdžio bylose, todėl turi būti sumažintas iki, teismo vertinimu, protingo, sąžiningo ir teisingo 500 Eur dydžio (CK 1.5 straipsnio 4 dalis).

Dėl proceso išlaidų atlyginimo

BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Teisme dalyvavo nukentėjusiojo A. K. atstovas advokatas Sigitas Čepas. Byloje pateikti duomenys (3 t., b. l. 28-30) dėl 1815 Eur sumos už suteiktas teisines paslaugas, pridėti apmokėjimą patvirtinantys duomenys. Įvertinus suteiktas paslaugas ir jų apimtį, byloje teiktus procesinius dokumentus, atstovavimo teisme laiką, konstatuotina, kad prašoma išieškoti pinigų suma yra proporcinga nukentėjusiajam suteiktų teisinių paslaugų apimčiai ir pobūdžiui, todėl ji (1815 Eur) priteisiama nukentėjusiajam A. K. iš kaltinamojo A. S..

Dėl kitų klausimų

A. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Kompaktiniai diskai (4 vnt.) paliktini saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, 235 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 303 – 308 straipsniais,

nusprendžia:

A. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje ir paskirti jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, netaikant intensyvios priežiūros, bet vietoje jos paskiriant įpareigojimus – dirbti, būti namuose nuo 20.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu, per bausmės atlikimo laiką atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę ir neturtinę žalą.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

A. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus panaikinti.

Nukentėjusiojo A. K. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš A. S. priteisti 400,00 Eur turtinei žalai atlyginti, 500,00 Eur neturtinei žalai atlyginti. Kitą civilinio ieškinio dalį atmesti.

Priteisti nukentėjusiajam A. K. iš A. S. 1815 Eur proceso išlaidų už įgalioto atstovo teisines paslaugas.

Kompaktinius diskus (4 vnt.) palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per 20 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.