- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-02-26
- Bylos Nr.
- AN2-65-557/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-00780-2025-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Linas Pauliukėnas
- Pažeidėjas
- R. J.
- Kategorijos
- 16.9.4.2Chuliganiškas vairavimas (ANK 420 str. 2 d.)
- 21.11.10Apygardos teismo sprendimas dėl apeliacinio skundo (ANK 653 str.)
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens R. J. atstovo advokato A. J. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Plungės rūmų 2025 m. gruodžio 22 d. nutarties,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Bylos esmė
1. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucijos) vyresniojo tyrėjo 2025 m. rugsėjo 30 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-11997-2025 R. J. nubaustas 480 Eur bauda su specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 14 mėn. už jo padarytą administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 2 dalyje, kad jis 2025 m. rugpjūčio 17 d. 12.57 val. Rietavo sav., magistraliniame kelyje Vilnius-Kaunas-Klaipėda (k. pusė), 249,000 kilometre, vairavo transporto priemonę – automobilį „Skoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir priekyje susidarius transporto priemonių kamščiui, persirikiavo į kelkraštį, kirsdamas kelio horizontaliojo ženklinimo „Plati ištisinė linija“ (Kelių eismo taisyklių 3 priedas Nr. 1.2) ir važiavo kelkraščiu, iš chuliganišku paskatų iš dešinės apvažiuodamas visas spūstyje (kamštyje) vienoje eismo juostoje stovėjusias transporto priemones, taip demonstruodamas savo išskirtinumą ir nepagarbą kitiems transporto priemonių vairuotojams, kurie stovėjo spūstyje (kamštyje), keldamas pavojų kitiems eismo dalyviams. Šiuo savo vairavimu iš chuliganiškų paskatų sukėlė nepasitenkinimą kitų transporto priemonių vairuotojams, kurie stovėjo eilėje. Tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 4, 5, 9, 117 ir 125 punktų reikalavimus.
2. Šį nutarimą R. J. apskundė teismui, prašė panaikinti skundžiamą nutarimą ir paskirti administracinę nuobaudą (perkvalifikuoti pažeidimą) remiantis ANK 417 straipsnio 1 dalimi, netenkinus šio prašymo, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį, pareiškėjo asmenybę, atsakomybę lengvinančias aplinkybes, administracinio poveikio priemonės (teisės vairuoti atėmimo) neskirti arba ją sušvelninti.
Žemesnės instancijos teismas
3. Klaipėdos apylinkės teismo Plungės rūmų 2025 m. gruodžio 22 d. nutartimi R. J. skundas netenkintas. Teismas sprendė, jog byloje esančių įrodymų visuma patvirtina R. J. padarytą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 2 dalyje. Vertindamas R. J. nurodytas aplinkybes, jog jis nutarė kurį laiką nedideliu greičiu pavažiuoti kelkraščiu ir įsukti į dešinėje pusėje esantį kelią Rietavas-Kvėdarna, o ne demonstruoti savo išskirtinumą, kad jis nesiekė aplenkti spūstyje stovėjusių automobilių ir grįžti į važiuojamąją dalį, pirmosios instancijos teismas nurodė, jog kelyje susidarius kamščiui, nekantraudamas R. J. išsuko iš važiavimo juostos į stovėjimo juostą (kelkraštį), atskirtą plačia ištisine linija, ir ja važiavo. Vertino, jog R. J., apvažiuodamas kitas transporto priemones iš dešinės pusės stovėjimo juosta (kelkraščiu), demonstravo savo išskirtinumą ir nepagarbą kitiems transporto priemonių vairuotojams, kurie stovėjo spūstyje, ir taip sukėlė realų pavojų eismo saugumui sau ir kitiems eismo dalyviams. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog būtent kitų transporto priemonių, besilaikančių KET reikalavimų, stovinčių spūstyje apvažiavimas iš dešinės ir rodo R. J. išreikštą nepagarbą kitiems eismo dalyviams, jo siekį tenkinti tik savo interesą, ilgai nestovėti automobilių spūstyje ir greičiau išvažiuoti iš spūsties, greičiau pasiekti kelionės tikslą, priešpastatant tai kitų vairuotojų interesams. Spręsdamas dėl skirtinos nuobaudos ir administracinio poveikio priemones teismas pažymėjo, jog R. J. turėjo ir galėjo visas skunde nurodytas aplinkybes ir galimas neigiamas pasekmes įvertinti iš anksto, prieš darydamas teisės pažeidimą, o simbolinės, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios administracinio poveikio priemonės paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų.
II. Apeliacinio skundo argumentai
4. Apeliaciniu skundu R. J. atstovas prašo Institucijos 2025 m. rugsėjo 30 d. nutarimą bei Klaipėdos apylinkės teismo Plungės rūmų 2025 m. gruodžio 22 d. nutartį pakeisti ir R. J. padarytą administracinį nusižengimą iš ANK 420 straipsnio 2 dalies perkvalifikuoti į ANK 417 straipsnio 1 dalį bei paskirti atitinkamą nuobaudą arba (alternatyviai), netenkinus prašymo dėl veikos perkvalifikavimo – taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį ir administracinio poveikio priemonės (teisės vairuoti atėmimo) neskirti arba ją sušvelninti. Skundas grindžiamas šiais argumentais:
4.1. R. J. veiksmuose nebuvo chuliganiškų paskatų. Pirmosios instancijos teismo R. J. kaltės forma (tyčia) nebuvo įrodinėjama ir argumentuotai pagrįsta. R. J. chuliganiškų paskatų neturėjo. Susidariusią automobilių spūstį automagistralėje aplenkė siekdamas ne demonstruoti nepagarbą kitiems, tačiau norėdamas tiek sumažinti spūstį, tiek greičiau išsukti iš autostrados į dešinę ties išvažiavimu į kelią Rietavas-Kvėdarna. Nebuvo nagrinėjama, ar R. J. veiksmuose buvo tiesioginė tyčia elgtis chuliganiškai. Byloje nustatyti faktai ir esantys įrodymai rodo, jog R. J. tiesiog neapgalvotai pasielgė, kirsdamas ištisinę juostą ir turėdamas vienintelį tikslą – išsukti iš automagistralės į dešinėje jos pusėje esantį kelią Rietavas – Kvėdarna (ne aplenkti kitus eismo dalyvius).
4.2. R. J. veiksmais nebuvo sukeltas pavojus eismo saugumui. R. J. važiavo kelkraščiu saugiai, mažu greičiu, nereikalingai nemanevruodamas, rodydamas posūkį į dešinę, nekeldamas jokio pavojaus aplinkiniams ar kitiems eismo dalyviams. Skundžiamoje nutartyje nurodytas teiginys, jog niekam nebuvo sukeltas pavojus tik dėl atsitiktinumo, nėra niekaip pagrįstas ar paaiškintas. Negalima teigti, kad atsitiktinumas išgelbėjo eismo dalyvius nuo pavojaus, jeigu visa eilė automobilių kelkraščiu važiavo saugiai ir nedideliu greičiu – tai matyti iš vaizdo įrašo. R. J. padaryto KET nusižengimo atveju, kirtus plačią ištisinę liniją, tokiu veikimu nebuvo sukeltas toks pavojingumo lygis, kuris nustatytas ANK 420 straipsnio 2 dalyje – pavojus eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui. Veika aplinkiniams eismo dalyviams, jų turtui, žmonėms jokio pavojaus nesukėlė.
4.3. Nebuvo vertinta ir nagrinėta aplinkybė, kad R. J. turėjo tikslą išvažiuoti iš automagistralės ir šį tikslą faktiškai pasiekė. Lietuvos Aukščiausioje Teismo praktikoje pripažįstama, jog veikos teisiniam kvalifikavimui pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį, o tiksliau – kaltės formos (tyčios) nustatymui – yra svarbu nustatyti ir įvertinti, ar kirsdamas plačią ištisinę liniją, pažeidėjas (vairuotojas) iš tiesų nusuko iš automagistralės, kaip teigia turėjęs tokį tikslą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. e2AT-54-1214/2024). Akivaizdu, jog kasacinis teismas pripažįsta, kad nusukimas į dešinėje kelio pusėje esantį kelią, sodybą ir pan., gali būti laikomas pakanka aplinkybe pagrindžiant / paneigiant pažeidėjo kaltės formą – tyčią, t. y. jos buvimą ar nebuvimą. Minėtoje kasacinio teismo byloje tokia nurodyta pažeidėjo versija teismo neįtikino, ji buvo atmesta. Nagrinėjamu atveju R. J. pateikta versija, kuri yra absoliučiai teisinga ir sąžininga, grindžiama objektyviais įrodymais, pirmosios instancijos teismo net nebuvo vertinama. Byloje esantys įrodymai objektyviai patvirtina R. J. padaryto KET pažeidimo tikslus, t. y. psichinį ryšį tarp R. J. atlikto veiksmo (ištisinės juostos kirtimo ir važiavimo kelkraščiu) ir kilusių padarinių. Šie tikslai nėra niekaip susiję su ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyta chuliganiško elgesio charakteristika, savęs demonstravimu, iššūkio metimu visuomenei ir pan. Be to, apie pažeidimą pranešęs asmuo nenurodė, jog R. J. būtų elgęsis chuliganiškai. Nėra jokių įrodymų, kad R. J. savo vairavimu būtų sukėlęs aplinkinių žmonių neigiamą reakciją, matant tokius veiksmus kaip chuliganišką elgesį, nepagarbą jiems ar visuomenei. Nusižengimas turėtų būti kvalifikuojamas pagal ANK 417 straipsnio 1 dalį.
4.4. Pirmosios instancijos teismas netyrė ir nepasisakė dėl nutarime klaidingai konstatuotos pažeidimo vietos. Nutarimu atsakomybė pritaikyta už tai, neva jis pažeidimą atliko 249 km automagistralėje Vilnius – Kaunas – Klaipėda. R. J. iš tiesų išsuko į kelią Rietavas – Kvėdarna dar prieš Girėnų viaduką, pažeidimo vieta (249 km) neatitinka byloje nustatytų aplinkybių. Teismas, atsižvelgdamas į skunde nurodytas aplinkybes, turėjo pareigą dėl pažeidimo vietos pasisakyti sprendime ir pašalinti bet kokias abejones dėl tinkamų faktinių aplinkybių nustatymo.
4.5. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė R. J. argumentus dėl ANK 34 straipsnio 6 dalį taikymo. Teisė vairuoti yra būtina siekiant vykdyti darbines pareigas bei užtikrinti dukters išlaikymą. Netekus teisės vairuoti, tikėtina, su R. J. būtų nutraukta darbo sutartis, kas lemtų ne tik jo paties finansinę nestabilią situaciją, tačiau ir negalėjimą toliau išlaikyti savo dukters, kuri yra studentė. Per penkerius metus du kartus padaryti KET pažeidimai nerodo R. J. sistemingo veikimo pažeidinėti KET. R. J. yra charakterizuojamas teigiamai. Neskyrus teisės vairuoti atėmimo ar paskyrus švelnesnę administracinio poveikio priemonę, būtų pasiekti administracinės nuobaudos tikslai.
4.6. Pažymi, jog teismas ir Institucija neteisingai įvertino lengvinančių aplinkybių nebuvimą. R. J. pripažino nusižengęs KET bei ANK normoms, tačiau nesutiko su pačiu nusižengimo kvalifikavimu. Pažeidimo pripažinimas, kaip lengvinančioji aplinkybė, neturėtų būti siejamas su vienodu pažeidimo teisiniu kvalifikavimu. Teismų praktikoje yra pripažinta, kad būtų galima konstatuoti šios lengvinančios aplinkybės buvimą, turi būti du elementai, t. y. tiek ir veikos faktinių aplinkybių pripažinimas, tiek ir nuoširdus gailėjimasis, kad asmuo taip pasielgė (Kauno apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. ATP-224-810/2017). R. J. pripažino tiek faktines aplinkybes – kirto ištisinę juostą, važiavo kelkraščiu, tiek gailėjosi padaręs pažeidimą, todėl nebuvo pagrindo šių aplinkybių nepripažinti lengvinančiomis.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
Žemesnės instancijos teismas
5. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju apeliaciniame skunde nesutinkama su R. J. atliktų veiksmų kvalifikavimu pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį ir prašoma perkvalifikuoti į ANK 417 straipsnio 1 dalį bei paskirti atitinkamą nuobaudą arba (alternatyviai), netenkinus prašymo dėl veikos perkvalifikavimo – taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį ir administracinio poveikio priemonės (teisės vairuoti atėmimo) neskirti arba ją sušvelninti. Apeliacinės instancijos teismas patikrina skundžiamą nutartį, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.
6. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinio skundo argumentus, susipažinęs su administracinio nusižengimo bylos medžiaga konstatuoja, kad tiek Institucija, tiek apylinkės teismas teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, išanalizavo ir įvertino visus byloje esančius duomenis, pasisakė dėl jų reikšmės ir teisinio vertinimo bei priėmė teisėtus ir pagrįstus sprendimus konstatuodami, kad R. J. vairavo chuliganiškai, todėl jo veiksmai pagrįstai kvalifikuoti pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį. Vien tai, kad R. J. nesutinka su Institucijos ir pirmosios instancijos teismo išvadomis, pateikdamas subjektyvų byloje esančių įrodymų vertinimą, savaime nereiškia, kad Institucijos nutarimas ar skundžiama nutartis yra neteisėti ir nepagrįsti.
7. Nagrinėjamu atveju abejonių, kad R. J. nusižengimo padarymo metu nesilaikė KET, nekyla. Pats R. J. neneigia, kad atliko administracinio nusižengimo protokole nurodytus veiksmus, tačiau nesutinka, kad automobilį vairavo chuliganiškai. Apeliaciniame skunde akcentuojama, kad R. J. automobilių spūstį automagistralėje aplenkė siekdamas ne demonstruoti nepagarbą kitiems, tačiau norėdamas sumažinti spūstį, greičiau išsukti iš autostrados į dešinę ties išvažiavimu į kelią Rietavas-Kvėdarna.
Žemesnės instancijos teismas
8. Apylinkės teismo vertinimu, objektyviosios R. J. veikimo aplinkybės aiškiai atskleidžia jo veikimo priežastį – chuliganiškas paskatas, nes toks automobilio vairavimas - kitų transporto priemonių, besilaikančių KET reikalavimų, stovinčių spūstyje apvažiavimas iš dešinės - ir rodo R. J. išreikštą nepagarbą kitiems eismo dalyviams, jo siekį tenkinti tik savo interesą ilgai nestovėti automobilių spūstyje ir greičiau išvažiuoti iš spūsties, greičiau pasiekti kelionės tikslą, priešpastatant save kitų vairuotojų interesams. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, remdamiesi nurodytais motyvais Institucija ir apylinkės teismas pagrįstai pripažino, kad R. J. automobilį vairavo chuliganiškai.
9. ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad chuliganiškas vairavimas - tai pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui keliantis Kelių eismo taisyklių pažeidimas dėl chuliganiškų paskatų. Chuliganiškos paskatos – tai tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-50-788/2016, 2AT-64-942/2017, 2AT-4-511/2018, 2AT-7-976/2018). Chuliganišku vairavimu keliamas pavojus eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui. Nesaugus manevravimas, lenkimas, kelio ženklų ignoravimas gali būti vienas iš chuliganiško vairavimo požymių, tačiau jis turi būti vertinamas kitų bylos aplinkybių kontekste, atsižvelgiant į bylos aplinkybių visumą, leidžiančią spręsti apie vairuotojo tyčios ir jo paskatų turinį. Teismų praktikoje chuliganišku vairavimu paprastai pripažįstami tie atvejai, kai asmuo, dalyvaudamas viešajame eisme – kelyje, arba automobilių stovėjimo aikštelėje ar žmonių susibūrimo vietoje, savo pavojingu kitų asmenų ar jų turtui elgesiu siekia atkreipti dėmesį, sąmoningai pabrėždamas kelių eismo saugumo taisyklių nesilaikymą bei atsargumo, saugumo ir pagarbos kitų eismo dalyvių turtui bei asmeniui ignoravimą, pavojingais eismo saugumui veiksmais, tenkindamas savo interesus, demonstruoja savo išskirtinumą ir nepagarbą kitiems eismo dalyviams. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-72-2014, 2AT-16-489/2017, 2AT-4-511/2018).
10. Teismų praktikoje, konstatuojant chuliganiškas paskatas, remiamasi ne tik asmens, traukiamo atsakomybėn, paaiškinimais, tačiau ir objektyviomis aplinkybėmis, iš kurių sprendžiama dėl chuliganiškų paskatų buvimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-7-976-2018). Nesaugus manevravimas gali būti vienas iš chuliganiško vairavimo požymių, tačiau jis turi būti vertinamas kitų bylos aplinkybių kontekste, atsižvelgiant į bylos aplinkybių visumą, leidžiančių spręsti apie vairuotojo tyčios ir jo paskatų turinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-4-511/2018).
11. Chuliganiškas vairavimas yra išskirtas kaip savarankiškas, pavojingesnis nei kiti KET pažeidimai, pažeidimas būtent dėl chuliganiškų paskatų – t. y., kaip jau minėta pirmiau, dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant pademonstruoti niekinantį požiūrį į aplinkinius, paprastai – kitus eismo dalyvius, ir taip elgtis arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį. Chuliganišku vairavimu buvo pripažinta situacija, kai asmuo, vairuodamas automobilį, be aiškaus tikslo ir motyvo staigiai jį stabdė rankiniu stabdžiu, tuo pat metu spausdamas akseleratoriaus pedalą, dėl to jo vairuojamas automobilis slydo šonu ir įčiuožė į sankryžą, kurioje vyko intensyvus eismas (judėjo transporto priemonių kolona) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-37-507/2015), kitoje byloje buvo konstatuota, kad chuliganiškas vairavimas yra tada, kai vairuotojas, nerodydamas kairiojo posūkio signalo, pavojingai manevravo, t. y. tyčia visiškai apsuko slystantį automobilį, važiuodamas gatve, žmonių tankiai gyvenamoje teritorijoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-50-788/2016); chuliganišku vairavimu pripažinta situacija, kai piko metu, esant intensyviam eismui, padarydamas 4 KET pažeidimus, vairuotojas lenkė automobilių koloną siauru žvyruotu kelkraščiu, kelio ruože, esančiame šalia pėsčiųjų tako bei perėjos, vedančios į mokyklą, prieš pat pamokų pradžią matant tiek keliu tvarkingai važiuojantiesiems, tiek pėstiesiems eismo dalyviams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-16-489/2017).
12. Apeliaciniu skundu neginčijama, jog R. J. pažeidė KET 4, 5, 9, 117 ir 125 punktų reikalavimus. KET 4 punktas numato, jog eismo dalyvių elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu. KET 5 punktas numato, jog eismo dalyviai privalo išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti KET ir jų laikytis. KET 9 punktas numato, jog eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. KET 117 punktas numato, jog jeigu važiuojamoji dalis horizontaliojo ženklinimo linijomis ir (arba) kelio ženklais suskirstyta į eismo juostas, transporto priemonės turi važiuoti šiomis juostomis. Užvažiuoti ant brūkšninių horizontaliojo ženklinimo linijų leidžiama tik persirikiuojant į kitą eismo juostą, kirsti ištisines horizontaliojo ženklinimo linijas leidžiama tik Taisyklių 3 priede nurodytais atvejais. Jeigu yra ištisinė horizontaliojo ženklinimo linija (vienguba ar dviguba), skirianti priešingų krypčių eismo juostas, vairuotojas privalo važiuoti dešiniau nuo jos. Ištisines horizontaliojo ženklinimo linijas ir nukreipimo saleles taip pat leidžiama kirsti išskirtiniu atveju, kai tęsti važiavimo nekeičiant eismo juostos neįmanoma dėl stacionarios kliūties važiuojamojoje dalyje (nuvirtęs medis, įvykęs eismo įvykis, priverstinai sustojusi ar neleistinoje vietoje stovinti transporto priemonė ar kiti stacionarūs objektai, dėl kurių eismas neįmanomas), jeigu tai daryti saugu ir nekliudoma kitiems eismo dalyviams. KET 125 numato, jog draudžiama transporto priemonėms (išskyrus dviračius, elektrines mikrojudumo priemones) apvažiuoti ta pačia kryptimi važiuojančias transporto priemones iš dešinės (išskyrus leistiną sukančių į kairę, apsisukančių transporto priemonių apvažiavimą iš dešinės) važiuojant kelkraščiu, lėtėjimo ar greitėjimo juosta. Ta pačia kryptimi lėčiau važiuojančias transporto priemones rekomenduojama apvažiuoti iš kairės.
13. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą ir faktines aplinkybes, R. J. elgesys magistraliniame kelyje Vilnius-Kaunas-Klaipėda (kairė pusė), 249,000 kilometre, kai jis, susidarius transporto priemonių spūsčiai, vairuodamas automobilį „Skoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), persirikiavo į kelkraštį, kirsdamas horizontalaus ženklinimo plačią ištisinę liniją (KET 3 priedo Nr. 1.2), ir toliau važiavo kelkraščiu, iš dešinės apvažiuodamas spūstyje vienoje eismo juostoje stovinčias transporto priemones, vertintinas kaip pažeidžiantis KET reikalavimus. Tokiais veiksmais buvo nepaisoma bendrųjų pareigų elgtis atsargiai ir pagarbiai kitų eismo dalyvių atžvilgiu (KET 4 punktas), laikytis teisės aktų ir KET nuostatų (KET 5 punktas) bei imtis visų būtinų atsargumo priemonių, nekeliant pavojaus ir nesudarant kliūčių kitų asmenų eismui (KET 9 punktas). Važiavimas per plačią ištisinę ženklinimo liniją ir judėjimas ne eismo juosta, o kelkraščiu, nesant stacionarios kliūties, dėl kurios būtų neįmanoma tęsti važiavimo savo juosta, prieštarauja KET 117 punkto nuostatoms, kurios leidžia kirsti ištisinę liniją tik išimtiniais, aiškiai apibrėžtais atvejais. Nagrinėjamu atveju transporto priemonių eismas buvo apribotas ne dėl kliūties kelyje, o dėl to, jog susidarė spūstis ir reikėjo laukti eilėje kartu su kitais transporto priemonių vairuotojais. Be to, transporto priemonių apvažiavimas ta pačia kryptimi iš dešinės, važiuojant kelkraščiu, yra tiesiogiai draudžiamas pagal minėta KET 125 punktą, išskyrus ten numatytas išimtis, kurios nagrinėjamu atveju netaikytinos. Aprašytas R. J. manevras, atliktas siekiant aplenkti spūstyje stovinčias transporto priemones, laikytinas sąmoningu ir pavojingu eismo organizavimo tvarkos nepaisymu, didinančiu riziką kitų eismo dalyvių saugumui.
14. Nagrinėjamu atveju R. J. persirikiavo į kelkraštį, kirsdamas kelio horizontalųjį ženklinimą „Plati ištisinė linija“, ir važiavo kelkraščiu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokie R. J. veiksmai laikytini chuliganišku vairavimu, kadangi kitų automobilių vairuotojai, laikydamiesi KET reikalavimų, buvo priversti kantriai stovėti didelėje automobilių spūstyje ir laukti savo eilės važiuoti toliau, o R. J., nepaisydamas KET ir negerbdamas kitų eisme dalyvaujančių asmenų, sąmoningai aplenkė kitus spūstyje stovinčius automobilius, pasielgė nepagarbiai, tokiu elgesiu demonstravo savo išskirtinumą ir nepagarbą kitiems eismo dalyviams ir tokiais veiksmais sukėlė kitų eismo dalyvių neigiamą reakciją ir pasipiktinimą. Nusižengimo padarymo metu eismas buvo itin intensyvus, R. J. veiksmus matė daugelis vairuotojų. Savo vairavimu R. J. pademonstravo niekinamą požiūrį į aplinkinius žmones; demonstruodamas savo išskirtinumą, nepagarbą kitiems vairuotojams, sukėlė jų neigiamą reakciją, pasipiktinimą, ką patvirtina aplinkybė, jog tokius R. J. veiksmus spūstyje stovėjęs asmuo (pranešėja) ėmė filmuoti ir apie daromus KET pažeidimus pranešė institucijoms.
15. Apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, kad skunde nurodoma priežastis – siekis išsukti iš automagistralės į dešinėje jos pusėje esantį kelią Rietavas – Kvėdarna, nesuteikia teisės automobilių vairuotojams nepaisyti KET ir kelti grėsmę eismo saugumui bei nepateisina R. J. veiksmų. Byloje esantis vaizdo įrašas patvirtina, kad R. J. vairuojamas automobilis magistraliniame kelyje, esant intensyviam eismui, stovint transporto priemonių spūstyje, siekdamas apvažiuoti transporto spūstyje susidariusią automobilių koloną, kirsdamas kelio horizontalųjį ženklinimą „Plati ištisinė linija“, pro kitas eisme dalyvaujančias transporto priemones pravažiuoja kelkraščiu, apvažiuodamas ta pačia kryptimi eismo juostomis važiavusius automobilius. Šiuo atveju R. J. turėjo judėti bendrame automobilių sraute, pasiekti nusukimą į kelią Rietavas – Kvėdarna ir tik tada, atsiradus galimybei ir kelio ženklams bei horizontaliajam ženklinimui leidžiant atlikti tokį manevrą, į jį važiuoti, o ne ignoruoti KET reikalavimus. Pozicijos, jog esant spūsčiai, transporto priemonės vairuotojai turi judėti bendrame automobilių sraute, laikytis KET reikalavimų ir išsukti iš spūsties tik kai tai leidžia KET, laikomasi ir teismų praktikoje (pvz., Kauno apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. eAN2-100-383/2024).
16. Apeliaciniame skunde akcentuojama, kad R. J. važiavo kelkraščiu saugiai, mažu greičiu, nereikalingai nemanevruodamas, rodydamas posūkį į dešinę, nekeldamas jokio pavojaus aplinkiniams ar kitiems eismo dalyviams. Atsakydamas į šį argumentą, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vaizdo įraše taip pat matyti, kad, R. J. važiuojant lėtėjimo juosta, spūstyje stovi eilė automobilių, kelkraščiu važiuoja ne tik R. J. vairuojamas automobilis, bet ir dar mažiausiai trys transporto priemonės priekyje R. J. vairuojamos transporto priemonės, kurių viena iš jų sunkiasvorė transporto priemonė, ir vaizdo įraše fiksuotos dvi transporto priemonės, važiuojančios R. J. transporto priemonei iš galo, todėl akivaizdu, kad toks neleistinas R. J. ir kitų analogišku būdu KET reikalavimus pažeidinėjusių vairuotojų manevravimas sudarė realias prielaidas kilti eismo įvykiui. R. J. padarytas manevras, atliktas apvažiuojant ne pavienę transporto priemonę, bet susidariusią visą jų eilę, sumažina galimybę iš anksto numatyti kitų eismo dalyvių veiksmus. Priimtina dėmesin, jog susidarius didelei automobilių spūsčiai kelyje, dėl objektyvių aplinkybių (pvz., stovint vasaros karštyje spūstyje sutrikus vairuotojų ar keleivių sveikatai, sugedus transporto priemonei ir pan.) į kelkraštį bet kuriuo metu galėjo pasukti eismo spūstyje stovėjęs automobilis ar išeiti automobiliuose buvę žmonės, pagrįstai tikėdamiesi, kad kelkraščiu nevažiuos kitos transporto priemonės, o tai galėjo sąlygoti eismo įvykio kilimą. Nors nagrinėjamu atveju dėl pažeidėjo veiksmų realių padarinių nekilo, tačiau neabejotina, kad tokiu savo elgesiu R. J. kėlė pavojų ne tik savo, tačiau ir kitų eismo dalyvių saugumui, sveikatai, gyvybei ir turtui.
17. Apeliaciniame skunde teigiama, jog R. J. veiksmuose nebuvo tyčios, kurią būtina konstatuoti, norint veiksmus kvalifikuoti kaip chuliganišką vairavimą. Neigiamas būtinas administracinio nusižengimo sudėties požymis, t. y. veikos padarymo motyvas – chuliganiškos paskatos. Nurodoma, jog R. J., atlikdamas inkriminuotus veiksmus, tik neapgalvotai pasielgė.
18. ANK 8 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad administracinis nusižengimas yra tyčinis, jeigu jis padarytas tiesiogine ar netiesiogine tyčia. Administracinis nusižengimas pagal ANK 8 straipsnio 2 dalies 1 punktą laikomas padarytas tiesiogine tyčia, jeigu jį darydamas asmuo suvokė pavojingą veikos pobūdį ir norėjo taip veikti. Tuo tarpu administracinis nusižengimas yra padarytas netiesiogine tyčia, jeigu jį darydamas asmuo suvokė pavojingą veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatytų padarinių, ir nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti (ANK 8 straipsnio 3 dalis).
19. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, kad R. J. inkriminuojamą vairavimo būdą pasirinko tyčia, demonstruodamas savo išskirtinumą ir nepagarbą kitiems vairuotojams, savo interesus įgyvendino šiurkščiai ignoruodamas saugaus eismo reikalavimus, keldamas grėsmę eismo saugumui, tyčia negerbė kitų eismo dalyvių, niekindamas elementarias elgesio kelyje normas. Be to, kaip minėta, R. J. KET pažeidimus padarė demonstratyviai, esant intensyviam eismui, matant daugumai eismo dalyvių. Toks vairavimo būdas, pažeidęs net penkis KET punktus, laikytinas įvykdytu dėl chuliganiškų paskatų. Nagrinėjamu atveju apygardos teismui nekyla abejonių, kad R. J., atlikęs anksčiau nurodytus veiksmus, suprato, kad vairuoja chuliganiškai ir kelia pavojų eismo saugumui, ir norėjo taip elgtis. Vien aplinkybė, kad R. J. nurodo turėjęs praktinį tikslą greičiau išsukti iš automagistralės, nepaneigia chuliganiškų paskatų buvimo, kai elgesys buvo akivaizdžiai demonstratyvus, ignoruojantis Kelių eismo taisykles ir kitų eismo dalyvių interesus. Sąmoningas kelio horizontaliojo ženklinimo „Plati ištisinė linija“ kirtimas ir spūsties apvažiavimas nepaisant draudimų, vertintinas kaip valingas elgesys, rodantis tyčinį taisyklių nepaisymą. R. J. nurodomas važiavimo kelkraščiu tikslas išsukti iš automagistralės į dešinėje pusėje esantį kelią Rietavas–Kvėdarna negali būti laikomas pateisinamu pagrindu pažeisti KET nuostatas. Pagal Kelių eismo taisyklių 3 priedą, 1.2 punktą, horizontalusis kelio ženklinimas „Plati ištisinė linija“ draudžia ją kirsti ir nustato, kad tokiu kelio ruožu leidžiama važiuoti tik tos juostos ribose. Ištisinė linija skirta užtikrinti eismo saugumą, ypač ruožuose, kur keisti juostas ar važiuoti šoniniu keliu kelia padidintą avaringumo riziką. Automagistralėje bandant važiuoti kelkraščiu, net ir siekiant išsukti, pažeidžiamos KET. Kelio ženklinimo pažeidimas yra pavojingas nepriklausomai nuo vairuotojo ketinimų, nes tokia veika gali sukelti avarines situacijas, grėsmę tiek pačiam eismo dalyviui, tiek kitiems eismo dalyviams. Siekiant užtikrinti eismo saugumą ir laikytis KET, išsukti iš automagistralės galima tik tais atvejais, kai tai leidžia horizontalusis ženklinimas ir kelio eismo organizavimas, ir vairuotojo siekis greičiau pasiekti konkretų kelionės tikslą negali pateisinti draudžiamo ženklinimo kirtimo ar kelkraščio naudojimo eismui. Tokie R. J. neteisėti veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį ir nagrinėjamu atveju nėra pagrindo R. J. veiką perkvalifikuoti į ANK 417 straipsnio 1 dalį.
20. ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta aplinkybė pripažįstama atsakomybę lengvinančia tada, jei kaltininkas pripažįsta esmines padaryto administracinio nusižengimo aplinkybes, o nuoširdus gailėjimasis dėl administracinio nusižengimo paprastai pasireiškia tuo, kad kaltininkas neigiamai vertina savo poelgius, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius, atlyginti žalą ir pan. Ši aplinkybė parodo asmens kritišką požiūrį į padarytą veiką. Sprendžiant dėl šios aplinkybės ir vertinant kaltininko parodymus, svarbu nustatyti ir tai, ar kaltininko parodymai prisideda prie tinkamo bylos išsprendimo ir teisingo sprendimo byloje priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-43-719/2020).
21. Įvertinus tai, jog R. J. nesutiko su padaryto administracinio nusižengimo aplinkybėmis, turinčiomis esminę reikšmę jo veiksmų kvalifikavimui, nėra pagrindo laikyti, jog jis pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi dėl savo pasirinkto elgesio modelio. R. J. prisipažinimas ir gailėjimasis yra sąlygotas ne nuoširdžių ketinimų ir gailėjimosi, o siekio sušvelninti savo padėtį, t. y. siekio, kad prisipažinimas būtų pripažintas jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Skunde dėstomi argumentai iš esmės yra nukreipti į savo elgesio pateisinimą, menkinant padarytą nusižengimą, o ne kritiškai vertinant savo veiksmus, todėl akivaizdu, kad esant nustatytoms aplinkybėms, pripažinti R. J. veiksmuose esant ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintą atsakomybę lengvinančią aplinkybę nebuvo pakankamo pagrindo.
22. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. e2AT-54-1214/2024 pripažįstama, kad nusukimas į dešinėje kelio pusėje esantį kelią, sodybą ir pan., gali būti laikomas pakanka aplinkybe pagrindžiant / paneigiant pažeidėjo kaltės formą – tyčia, t. y. jos buvimą ar nebuvimą. Apygardos teismo su šiuo argumentu nesutinka. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. e2AT-54-1214/2024 suformuota praktika negali būti aiškinama taip, kaip bandoma pagrįsti R. J. poziciją, ir pati savaime nesudaro pagrindo nekvalifikuoti R. J. veiksmų pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį. Minimoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje išaiškinta, kad kvalifikuojant veiką pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį būtina nustatyti ne tik objektyvius KET pažeidimus, bet ir subjektyviuosius požymius – tiesioginę tyčią bei chuliganiškas paskatas. Kasacinis teismas pabrėžė, kad chuliganiškos paskatos konstatuojamos tada, kai vairuotojas sąmoningai pažeidžia taisykles, demonstruoja nepagarbą kitiems eismo dalyviams, priešpriešina savo interesą kitų interesams ir pasirenka akivaizdžiai neteisėtą bei pavojingą manevravimo būdą, ypač esant spūsčiai. Tokie veiksmai laikomi pakankamais chuliganiško vairavimo požymiais net ir tada, kai realūs padariniai neatsirado, nes sudėtis yra formalioji. Nurodytoje nutartyje kasacinis teismas iš tiesų analizavo pažeidėjo aiškinimą, kad jis neva ketino išvažiuoti iš magistralės, tačiau ši aplinkybė nebuvo laikoma savaime paneigiančia tyčią ar chuliganiškas paskatas. Priešingai – teismas akcentavo, kad deklaruojamas tikslas sukti į dešinę turi būti vertinamas ne izoliuotai, o kartu su visų įrodymų visuma. Būtent taip ir buvo padaryta – pažeidėjo versija buvo patikrinta ir atmesta kaip nepagrįsta. Taigi kasacinio teismo minėta nutartimi nenustatyta taisyklės, kad vien tik pareiškimas apie ketinimą išvažiuoti iš automagistralės ar net faktinis išvažiavimas savaime paneigia ANK 420 straipsnio 2 dalies sudėtį.
23. Taigi, apeliacinio skundo argumentas, jog pirmosios instancijos teismas privalėjo vien dėl R. J. deklaruoto tikslo išvažiuoti iš magistralės nekvalifikuoti R. J. veiksmų kaip chuliganiško vairavimo, neatitinka kasacinio teismo išaiškinimų byloje Nr. e2AT-54-1214/2024. Nepagrįstas ir teiginys, kad chuliganiškos paskatos gali būti konstatuojamos tik tada, kai byloje yra duomenų apie kitų asmenų pasipiktinimą ar tiesiogiai išreikštą neigiamą reakciją. Kasacinio teismo nutartyje išaiškinta, kad chuliganiškų paskatų turinys siejamas su paties elgesio pobūdžiu – atviru taisyklių ignoravimu, nepagarba eismo tvarkai ir kitiems dalyviams, savo intereso iškėlimu aukščiau bendrųjų taisyklių. Subjektyvūs kitų asmenų išgyvenimai nėra būtinasis sudėties požymis. Pakanka, kad pats vairavimo būdas, vertinant pagal protingo ir rūpestingo vairuotojo standartą, objektyviai reiškia nepagarbą ir kelia pavojų. Taip pat kasacinis teismas aiškiai pažymėjo, kad tokios aplinkybės kaip nedidelis greitis, trumpa pažeidimo trukmė, modernios automobilio saugos sistemos ar vairuotojo subjektyvus įsitikinimas, kad manevras buvo saugus, teisinės reikšmės kvalifikavimui neturi. Minėtoje nutartyje kasacinis teismas akcentavo, jog KET privalomos visiems, o sąmoningas ištisinės linijos kirtimas, važiavimas kelkraščiu ar nukreipimo salelėmis apvažiuojant spūstį, savaime rodo tyčinį taisyklių nepaisymą.
24. Apeliaciniame skunde teigiama, jog pažeidimas buvo padarytas ne 249 kilometre, tačiau nenurodoma, kuriame tiksliai kilometre pažeidimas buvo padarytas, nurodoma, jog buvo maždaug 254 kilometras. Argumentuojama, jog dėl pažeidimo vietos pirmosios instancijos teismas turėjo pasisakyti ir pašalinti bet kokias abejones dėl tinkamų faktinių aplinkybių nustatymo.
25. ANK 609 ir 618 straipsniuose yra numatyti reikalavimai administracinio nusižengimo protokolo ir ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje turiniui. Administracinio nusižengimo protokole turi būti nurodyta administracinio nusižengimo padarymo vieta, laikas ir esmė (ANK 609 straipsnio 1 dalis), o nutarime – išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės (ANK 618 straipsnio 2 dalis).
26. Administracinio nusižengimo protokolas ir nutarimas yra pagrindiniai procesiniai dokumentai, kuriuose formuluojamas kaltinimas administracinio nusižengimo padarymu, fiksuojami nustatyti įrodymai, kitos aplinkybės, reikšmingos nagrinėjant bylą. Remiantis šių procesinių dokumentų turiniu, asmuo ginasi nuo jo atžvilgiu pareikšto kaltinimo, o tinkama gynyba įmanoma tik tada, kai iš administracinio nusižengimo protokolo ir nutarimo galima suvokti, už kokią veiką siekiama taikyti administracinę atsakomybę (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-84-942/2016, 2AT-97-942/2017, 2AT-53-788/2017). Administracinio nusižengimo protokolas ir institucijos ar teismo priimamas nutarimas turi būti suformuluoti aiškiai, nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis nusižengimas.
27. Įvertinus bylos medžiagą, nagrinėjamoje byloje R. J. inkriminuotas kaltinimas yra suformuluotas pakankamai aiškiai ir R. J. teisė į gynybą nebuvo pažeista. Tiek administracinio nusižengimo protokole, tiek ir Institucijos nutarime yra nurodyta, jog R. J. yra kaltinamas ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymu, detalizuoti jo atlikti neteisėti veiksmai, pažymėta, kad R. J. pažeidė KET 4, 5, 9, 117 ir 125 punktų reikalavimus. Pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį atsakomybė siejama su konkrečiu KET pažeidimo faktu (manevru, lenkimu, apsisukimu, važiavimo kryptimi, eismo organizavimo reikalavimų nesilaikymu ir pan.), o ne su konkrečiu kelio kilometru kaip kvalifikuojančiu požymiu. Byloje nėra objektyvių ir patikimų įrodymų, patvirtinančių, jog R. J. vairuojama transporto priemonė iš tiesų išsuko būtent toje vietoje, kuri nurodoma apeliaciniame skunde. Nesant patikimų duomenų apie realią R. J., kaip jis teigia, išsukimo iš automagistralės vietą, negali būti daroma kategoriška išvada dėl pažeidimo lokalizacijos 254 kilometre.
28. Be to, iš 2025 m. rugsėjo 22 d. Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilalės rajono policijos komisariato tyrėjo tarnybinio pranešimo nustatyta, jog susisiekus su pranešėja, kuri pranešė apie R. J. daromą teisės pažeidimą, ji nurodė, jog pažeidimas fiksuotas automagistralėje Vilnius – Kaunas – Klaipėda 259 kilometre, nusižengimo padarymo vieta Rietavo savivaldybėje. Institucijos nutarime nurodyta pažeidimo vieta Rietavo sav., magistralinis kelias Vilnius-Kaunas-Klaipėda (k. pusė), 249 kilometras. Byloje R. J. nebuvo atskleista, kiek laiko ir kokį atstumą jis važiavo kelkraščiu. Apygardos teismo vertinimu, pažeidimo vietos nurodymo galimas netikslumas galimai ne visai tiksliai nurodant kilometrus nagrinėjamu atveju nelaikytinas esminiu proceso pažeidimu, kadangi jis nekeičia administracinio nusižengimo sudėties požymių, teisinės kvalifikacijos pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį ir neapriboja administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisės į gynybą. Iš byloje esančių duomenų visumos pažeidimo įvykis yra pakankamai individualizuotas pagal laiką, kelio ruožą, eismo situaciją ir kitus nustatytus faktinius duomenis, todėl vien kilometro žymos neatitikimas tarp atskirų procesinių dokumentų, nesant duomenų, kad dėl to būtų kitaip vertintinos eismo organizavimo sąlygos ar paties veiksmo pobūdis, vertintinas kaip išimtinai techninio pobūdžio netikslumas. Toks netikslumas savaime nesudaro pagrindo naikinti Institucijos nutarimą, kai pažeidimo faktas ir kitos reikšmingos aplinkybės nustatytos patikimais įrodymais.
29. Apeliaciniu skundu taip pat prašoma taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir neskirti baudžiamojo poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo arba skirti trumpesnį šios priemonės taikymo terminą.
30. ANK 34 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti.
31. Remiantis teismų praktika, nukrypimas nuo bendrųjų administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonių skyrimo taisyklių galimas, kai byloje esančių reikšmingų aplinkybių, apibūdinančių tiek padarytą administracinį nusižengimą, tiek nusižengimą padariusį asmenį, tiek kitas ANK 34 straipsnio 6 dalyje nurodytas aplinkybes visuma leidžia padaryti išvadą apie mažesnį administracinio nusižengimo, nei paprastai būna tokio pobūdžio veikos, ir (ar) jį padariusio asmens pavojingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-47-976/2022, 2AT-39-648/2023, 2AT-2-387/2024). Administracinė nuobauda, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje nustatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-54-489/2018, 2AT-36-387/2021, 2AT-39-648/2023).
32. ANK 420 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto administracinio nusižengimo padarymas užtraukia baudą vairuotojams nuo 450 iki 550 Eur. Pagal ANK 420 straipsnio 6 dalį už ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 12 iki 24 mėnesių. Nagrinėjamu atveju R. J. už ANK 420 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto administracinio nusižengimo padarymą buvo skirta 480 Eur bauda su specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 14 mėn.
33. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo sąlygų. Apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės, kad teisė vairuoti transporto priemones R. J. reikalinga darbinių funkcijų atlikimui ir rūpinimuisi dukra, nėra išimtinės. Nurodytos aplinkybės egzistavo ir administracinio nusižengimo padarymo metu, kai R. J. vairavo chuliganiškai ir taip rizikavo prarasti teisę vairuoti kelių transporto priemones. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad ilgalaikis teisės vairuoti transporto priemones atėmimas gali apsunkinti R. J. galimybes dirbti, tačiau asmeniniai pažeidėjo poreikiai negali būti iškeliami aukščiau padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Taip pat akcentuotina, kad iki nusižengimo padarymo R. J. puikiai žinojo ir suprato, kad teisė vairuoti transporto priemones jam yra reikalinga darbo funkcijoms atlikti, o vairuodamas chuliganiškai, gali prarasti vairuotojo pažymėjimą. Vis dėlto, šios aplinkybės nebuvo pakankamos, kad sulaikytų jį nuo nusižengimo padarymo. Teismų praktikoje pripažįstama, jog aplinkybė, kad teisė vairuoti transporto priemones reikalinga nuvykimui į darbą ar darbo funkcijos atlikti, nėra laikoma ypatingai atsakomybę švelninančia, galinčia lemti išskirtinį administracinės nuobaudos ir/ar administracinio poveikio priemonės švelninimą. Apygardos teismo vertinimu, R. J., norėdamas išlaikyti darbą, tinkamai pasirūpinti savimi ar, kaip skunde nurodo, savo dukra, turi pats būti itin atidus, nes tokios gyvenimiškai įprastos aplinkybės negali būti laikomos išskirtine priežastimi, suteikiančia galimybę pažeidėjui taikyti švelnesnes nuobaudas, nei už analogiškus pažeidimus baudžiami kiti teisės pažeidėjai.
34. Atsižvelgiant į tai, administraciniu nusižengimu patirtos pasekmės yra adekvačios padaryto nusižengimo pavojingumui ir nelaikytinos asmens teises suvaržančiais labiau, nei būtina administracinio poveikio priemonės tikslams užtikrinti. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas R. J. neužkerta galimybės apskritai dirbti, todėl paskirta administracinio poveikio priemonė yra proporcinga R. J. padarytam administraciniam nusižengimui ir nėra perteklinė. Pažymėtina, jog R. J. pats pasirinko savo interesų įgyvendinimo būdą nesutikti su administraciniu nurodymu jam siūloma ženkliai mažesne bauda už padarytą nusižengimą ir trumpesniu teisės vairuoti atėmimo terminu, o nusprendė ginčyti padarytą pažeidimą, siekdamas išvengti atsakomybės. Todėl ir šiuo aspektu nebūtų teisinga savo kaltę dėl chuliganiško vairavimo iš esmės neigiančiam R. J. dar labiau trumpinti sankcijos ribose paskirtą teisės vairuoti atėmimo terminą, nei kad būtų paskirtas siūlomas minimalus teisės vairuoti atėmimo terminas, pažeidėjui sutikus su pažeidimu ir įvykdžius administracinį nurodymą.
35. Įvertinus aukščiau išdėstytą, darytina išvada, kad skundžiama Klaipėdos apylinkės teismo Plungės rūmų 2025 m. gruodžio 22 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, priimta nepadarius teisės taikymo klaidų ar kitų procesinių pažeidimų, todėl nėra pagrindo ją naikinti ar keisti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo Plungės rūmų 2025 m. gruodžio 22 d. nutartį palikti nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens R. J. atstovo advokato A. J. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.