- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-02-22
- Bylos Nr.
- e2A-403-661/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-21382-2021-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alvydas Barkauskas
- Ieškovas
- R. S.
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės R. S. įmonės apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės R. S. įmonės ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Gastrotechnika“ dėl netinkamos kokybės prekės kainos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Byloje yra kilęs ginčas dėl už netinkamos kokybės prekę (indaplovę) sumokėtos kainos ir jos prijungimo išlaidų grąžinimo.
Šalies argumentai
2. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 1 317 Eur nuostolių atlyginimo, 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, mokamas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei bylinėjimosi išlaidas.
3. Ieškovė nurodė, kad ji įsigijo iš atsakovės indaplovę už 1 137 Eur kainą. Atvykęs atsakovės atsakingas darbuotojas (pristatė V. vardu) šią indaplovę ieškovei bandė pajungti, tačiau pajungimo metu jautėsi degėsių kvapas iš indaplovės, net buvo „išmušti“ elektros saugikliai. Įvykus gedimui atsakovės darbuotojas pasišalino ir indaplovės neišsivežė. Indaplovę ieškovė nuvežė atsakovei, kuri indaplovę paėmė, tačiau jos priėmimo akto neišrašė. Ieškovė yra atsiskaičiusi už indaplovę – dalį kainos (500 Eur) ieškovė sumokėjo pavedimu į atsakovės banko sąskaitą pagal 2021 m. gegužės 31 d. išrašytą PVM sąskaitą faktūrą. Likusią kainos dalį (637 Eur) ieškovė sumokėjo grynais tą pačią dieną, kai atliko pavedimą. Atsakovė pripažino, jog pristatė neveikiančią indaplovę ir žadėjo ją pataisyti, tačiau per savaitę laiko atsakovė jokių veiksmų nesiėmė. Vėliau atsakovė informavo ieškovę, kad indaplovės neveikimo priežastis yra sugedusi pompa, kurią atsakovė teigė neturinti kuo pakeisti. Atsakovė tik po indaplovės gedimo informavo ieškovę, kad nors prekė buvo parduota nauja, tačiau ji buvo parduota iš ekspozicijos, todėl jos pardavimo kaina buvo mažesnė. Ieškovės teigimu, atsakovė iš esmės pripažino pardavusi netinkamos kokybės, neveikiančią indaplovę, buvo susitarta, jog atsakovė ištaisys indaplovės broką, tačiau vėliau atsisakė pašalinti prekės trūkumus (pataisyti indaplovę) ir grąžinti ieškovei už prekę sumokėtus pinigus. Ieškovė nurodė už indaplovės pajungimą atsakovės darbuotojui sumokėjusi 250 Eur sumą, bet kvitas ieškovei nebuvo išrašytas. Be to, ieškovė teigė, jog indaplovės grąžinimo atsakovei metu ji grąžino ir indaplovės skystį, kurio vertė – 70 Eur. Todėl galutiniai ieškovės patirti nuostoliai sudaro 1 317 Eur (1 137 Eur + (250 Eur – 70 Eur)).
Atsiliepimas
4. Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovė nurodė, kad ją ir ieškovę siejo pirkimo–pardavimo teisiniai santykiai. Pripažino, kad 2021 m. gegužės 31 dieną į atsakovės parduotuvę, esančią adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, atėjo buvęs atsakovės darbuotojas V. R., kuris teiravosi, ar atsakovės parduotuvėje (ekspozicijoje) yra indaplovių, nes jo pažįstamai labai skubiai jos prisireikė. Taip pat minėjo, kad reikalinga žema kaina, nereikalingos jokios paslaugos, t. y. nei garantinis aptarnavimas, nei aptarnavimas po garantijos, nei pajungimas, nei pristatymas. Atsakovė pasiūlė ekspozicijoje esančią indaplovę, už kurią buvo sutarta kaina su PVM – 500 Eur, nes jokių paslaugų bei įsipareigojimų suteikti nereikėjo. Vėliau atsakovės buvęs darbuotojas V. į parduotuvę atėjo su savo pažįstama V. S. (ieškovės R. S. įmonės direktorė). Jų pažintis nekėlė abejonių, kadangi V. ją vadino V. ir pan. Pasak atsakovės, su ieškove dar kartą buvo aptartos indaplovės pirkimo sąlygos. Atsakovės teigimu, ji kelis kartus pabrėžė ieškovei, kad kadangi indaplovę pajunginės ne atsakovės darbuotojas ar jos įgaliotas asmuo, todėl indaplovei nebus taikomas garantinis aptarnavimas, taip pat nebus suteikiamos jokios paslaugos neatlygintinai, taip pat indaplovė bus iš ekspozicijos ir be pakuotės. Tokiomis sąlygomis atsakovė teigė galėjusi pasiūlyti ieškovei itin žemą, ženkliai mažesnę nei rinkos kainą. Su tokiomis sąlygomis ieškovė atstovė sutiko ir patikino viską puikiai suprantanti. Atsakovės teigimu, ieškovė tik nurodė pageidaujanti, kad atsakovė pristatytų indaplovę ieškovei, kadangi V. S. teigė neturinti tinkamo transporto, o kavinė, į kurią reikia pristatyti indaplovę, nuo atsakovės parduotuvės yra tik už kelių šimtų metrų. Su šia sąlyga atsakovė sutiko.
5. Atsakovė nurodė, kad ieškovė tą pačią dieną informavo atsakovę, kad indaplovė yra sugedusi ir paprašė grąžinti pinigus. Atsakovė ieškovei atsakė, jog pinigų negrąžins tol, kol nebus nustatyta gedimo priežastis, nes indaplovė parduota ir perduota nauja, neturinti jokių nustatytų gedimų ar defektų. Ieškovės atstovė V. S., atsakovės paklausta, ką sakė indaplovę jungęs asmuo, nurodė, jog meistras pasišalino nieko nepakomentavęs. Tuomet atsakovė paprašė ieškovės atvežti indaplovę patikrai. Atvežus indaplovę atsakovei, buvo iškviestas kvalifikuotas meistras, kuris, apžiūrėjęs indaplovę, nustatė, kad yra sudegęs ir dėl to užstrigęs indaplovės siurblio variklis. Pasak meistro, variklis galėjo sudegti neteisingai pajungiant indaplovę. Apžiūra ir indaplovės remontas atsakovei kainavo 160 Eur. Apie tai buvo informuota ieškovė. Atsakovė net neprašė ieškovės sumokėti už indaplovės remontą, nors gedimas greičiausiai įvyko dėl netinkamai atliekamų instaliavimo darbų ar netinkamos elektros instaliacijos, taip pat nepaisant to, kad šalys sutarė, kad garantinis aptarnavimas nebus atliekamas, nes indaplovę prijungė ne atsakovės darbuotojas ar jos įgaliotas asmuo bei buvo ženkliai sumažinta indaplovės kaina. Atsakovė pažymėjo, kad ieškovė kategoriškai atsisakė atsiimti indaplovę bei reikalavo grąžinti pinigus. Pasak atsakovės, ieškovė iš jos pareikalavo sumokėti ženkliai didesnę sumą negu buvo sumokėjusi už indaplovę, t. y. vietoj 500 Eur sumos reikalavo grąžinti 1 137 Eur. Su tokiu reikalavimu atsakovė nesutiko ir bandė ieškoti abiem pusėms naudingo sprendimo, tačiau ieškovė atsisakė ieškoti kompromisų.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 3 d. sprendimu ieškinys atmestas. Pirmosios teismas nustatė, kad byloje esantis V. J. surašytas 2021 m. birželio 14 d. defektinis aktas, apžiūrėjus sugedusią indaplovę, nustatyta, jog neveikia, užstrigęs cirkuliacinis siurblys, ir indaplovė remontuotina, pakeičiant cirkuliacinį siurblį (el. b. l. 23). To paties meistro surašytas 2021 m. birželio 14 d. atliktų darbų aprašas patvirtina, jog 2021 m. birželio 10–14 d. buvo pakeistas indaplovės cirkuliacinis siurblys, atlikta visa diagnostika (el. b. l. 24). Ieškovės pateiktas AB „Energijos skirstymo operatorius“ atsakymas į paklausimą patvirtina, jog 2021 m. gegužės 31 d.–2021 m. birželio 1 d. AB „Energijos skirstymo operatorius“ eksploatuojamame elektros tinkle, kuriuo elektros energija tiekiama adresu (duomenys neskelbtini) Vilniuje (ieškovės buveinės adresu), elektros įtampos svyravimų ar kitų elektros tiekimo sutrikimų nebuvo užfiksuota (el. b. l. 55–57). Atsižvelgiant į tai, teismas sprendė, jog dėl ginčo prekės gedimo yra atsakinga atsakovė, nes ji kaip pardavėja neįvykdė jai tenkančios įrodinėjimo naštos įrodyti aplinkybes, šalinančias jos atsakomybę už netinkamos kokybės daikto pardavimą.
7. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad byloje tarp šalių taip pat buvo kilęs ginčas dėl to, už kokią kainą šalys susitarė parduoti ginčo prekę. Ieškovės teigimu, ji už ginčo prekę iš viso sumokėjo 1 137 Eur: 500 Eur mokėjimo pavedimu, o likusius 637 Eur – grynaisiais pinigais. Atsakovė su tuo nesutiko, įrodinėdama, jog ginčo indaplovė kainavo 500 Eur, kuriuos ieškovė sumokėjo pavedimu. Teismas sprendė esant labiau tikėtina, jog indaplovė buvo įsigyta už 500 Eur. Šį faktą patvirtina 2021 m. gegužės 31 d. PVM sąskaita faktūra Nr. GTE0000666 (el. b. l. 12), kurioje nurodyta prekės kaina yra 500 Eur su PVM, atsakovės UAB „Gastrotechnika“ direktoriaus G. M. paaiškinimai, jog būtent už tokią kainą prekė buvo parduota, taip pat liudytoju apklausto UAB „Gastrotechnika“ darbuotojo D. Ž. parodymai, jog ieškovės direktorė V. S. sumokėjo atsakovei 500 Eur mokėjimo pavedimu. Ieškovė savo poziciją, jog už ginčo prekę sumokėjo iš viso 1 137 Eur, įrodinėjo ieškovės direktorės paaiškinimais ir tuo, jog dešimties minučių skirtumu nuo mokėjimo atsakovei pavedimu ieškovė išgrynino 600 Eur (el. b. l. 12). Teismas sprendė, kad šių įrodymų nepakanka ieškovės įrodinėjamai aplinkybei pagrįsti. Grynųjų pinigų išėmimo čekis yra netiesioginis įrodymas, kurio nepatvirtina likusi bylos medžiaga. teismas konstatavo, jog nėra pagrindo abejoti nuosekliais atsakovės direktoriaus ir liudytojo D. Ž. parodymais, jog ginčo prekė kainavo 500 Eur.
8. Pirmosios instancijos teismas ištyręs įrodymus nustatė, jog ieškovė iš kitos įmonės įsigijo kitą indaplovę, nepaisant to, jog atsakovė ketino ginčo prekę neatlygintinai suremontuoti ir ieškovei grąžinti, ir apie tai tinkamai informavo ieškovę. Nustačius, kad pardavėjas ginčo prekės trūkumus neatlygintinai pašalino per protingą terminą – per dvi savaites nuo gedimo, būtent dėl tokio pažeistų teisių gynybos būdo tarėsi šalys, ginčo indaplovė suremontuota ir gali būti naudojama. Teismas konstatavo, kad nėra esminio šalių sudarytos sutarties pažeidimo, kuris suteiktų teisę ieškovei atsisakyti sutarties ir reikalauti sumokėtos kainos grąžinimo. Taikius vieną pažeistų pirkėjo teisių gynimo būdą – pašalinus parduoto daikto gedimo priežastis, nėra pagrindo taikyti CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytą pirkėjo teisės gynimo būdą – teisę atsisakyti sutarties.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
9. Ieškovė apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 3 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti visiškai. Apeliantė nurodė, kad parduota indaplovė buvo netinkamos kokybės. Atsakovo įmonės darbuotojui bandant pajungti indaplovę, ji perdegė. Atsakovas bandė dėl šio perdegimo kaltinti ieškovę, neva indaplovę jungė ieškovės įmonės darbuotojas. Ši versija buvo paneigta byloje pateiktais įrodymais, taip pat, buvo pateiktas įmonės, atsakingos už elektros tiekimą ieškovės patalpoms, atsakymas, kad indaplovės jungimo dieną (2021 m. gegužės 31 d.) mikrorajone, kuriame veikia ieškovės kavinė nebuvo elektros sutrikimų. Indaplovė buvo grąžinta atsakovui, kuris iš pradžių žadėjo pateikti ieškovei kitą naują indaplovę, bet vėliau tą daryti atsisakė. Kadangi ieškovės kavinė teikia maitinimo paslaugas ir reikėjo užtikrinti greitą indų plovimą, ieškovė įsigijo kitą indaplovę. Ieškovė iš esmės laikėsi ieškinyje išdėstytos pozicijos.
10. Atsakovė atsiliepimo nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalies normą bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (CPK 312 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas turi teisę peržengti apeliacinio skundo ribas tik tuo atveju, jeigu to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.).
12. Byloje šalių ginčas nėra kilęs iš vartojimo pirkimo–pardavimo sutarties. Abi šalys yra verslininkai. Byloje yra nustatyta, jog dėl ginčo prekės gedimo yra atsakinga atsakovė, nes ji kaip pardavėja neįvykdė jai tenkančios įrodinėjimo pareigos įrodyti aplinkybes, šalinančias jos atsakomybę už netinkamos kokybės daikto pardavimą. Byloje taip pat nustatyta, jog parengiamojo posėdžio metu UAB „Gastrotechnika“ direktorius G. M. pripažino, kad ginčo prekei buvo taikomas 1 metų garantinis terminas. Toks pripažinimas atitinka bylos aplinkybes, nes į bylą pateiktas šalių el. susirašinėjimas (el. b. l. 5–7), taip pat šalių pokalbis, užfiksuotas byloje esančiame 2021 m. birželio 3 d. garso įraše, liudytojo D. Ž. teismo posėdžio metu duoti parodymai patvirtina, jog atsakovė sutiko suremontuoti indaplovę, taigi jai taikė garantinį terminą, nors tiksli indaplovės gedimo priežastis nebuvo nustatyta.
13. Esminė pardavėjo pareiga pagal bendrąsias pirkimo–pardavimo sutartį reglamentuojančias teisės normas yra perduoti pirkėjui daiktą, kurio kokybė ir kiti kriterijai atitinka sutarties sąlygas, o jei sutartyje nėra nurodymų – įprastus reikalavimus (CK 6.327, 6.333 straipsniai).
14. CK 6.317 straipsnio 1 dalis nustato, kad pardavėjas privalo pagal pirkimo–pardavimo sutartį perduoti daiktus pirkėjui ir patvirtinti nuosavybės teisę į daiktus bei jų kokybę. Parduodamų daiktų kokybė, kiekis ir kiti kriterijai turi atitikti sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje nėra nurodymų, – įprastus reikalavimus (CK 6.327 straipsnio 1 dalis). Įprasti reikalavimai CK apibrėžiami kaip galimybė parduotą prekę tam tikrą laiką naudoti tam, kam ji paprastai naudojama (CK 6.333 straipsnio 4 dalis). Laikoma, kad daiktai neatitinka kokybės reikalavimų, jeigu jie neturi tų savybių, kurių pirkėjas galėjo protingai tikėtis, t. y. kurios būtinos daiktui, kad jį būtų galima naudoti pagal įprastinę ar specialią paskirtį (CK 6.333 straipsnio 6 dalis).
15. CK 6.333 straipsnio 2 dalyje atskleistas daikto kokybės garantijos turinys – tai pardavėjo pareiga garantuoti pirkėjui, kad daiktai atitinka sutarties sąlygas ir kad sutarties sudarymo metu nėra paslėptų daiktų trūkumų, dėl kurių daikto nebūtų galima naudoti tam tikslui, kuriam pirkėjas jį ketino naudoti, arba dėl kurių daikto naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjas, apie tuos trūkumus žinodamas, arba apskritai nebūtų to daikto pirkęs, arba nebūtų už jį tiek mokėjęs. Šios bendrosios prekių kokybės nuostatos taikomos taip pat vartojimo pirkimo–pardavimo sutartims kartu su papildomomis ir palankesnėmis vartotojui nuostatomis, reglamentuojamomis CK 6.363 straipsnio 1–3 dalyse (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-581/2008).
16. Pagal CK 6.333 straipsnio 3 dalį, kai pardavėjas garantuoja daiktų kokybę, jis atsako už daiktų trūkumus, jeigu neįrodo, kad šie atsirado po daiktų perdavimo pirkėjui dėl to, kad pirkėjas pažeidė daikto naudojimo ar saugojimo taisykles, arba dėl trečiųjų asmenų kaltės ar nenugalimos jėgos. Vadovaujantis CK 6.338 straipsnio 2 dalimi, kai nenustatytas daikto kokybės garantijos ar tinkamumo naudoti terminas, tai pirkėjas reikalavimus dėl daikto trūkumų gali pareikšti per protingą terminą, bet ne vėliau kaip per dvejus metus nuo daikto perdavimo dienos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato ilgesnio termino.
17. Taigi kilus ginčui dėl parduotų daiktų kokybės, taikoma CPK 178 straipsnyje nustatyta bendroji įrodinėjimo pareigos taisyklė – kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus. Parduotų daiktų trūkumų faktą, t. y. kad daiktai neatitinka sutartyje nustatytų kokybės, kiekio ir kitų kriterijų, o jei sutartyje nurodymų nėra, – įprastų reikalavimų (CK 6.327 straipsnio 1 dalis), turi įrodyti pirkėjas. Tai išplaukia iš bendrojo įrodinėjimo naštos paskirstymo principo „įrodinėja tas, kas teigia“, įtvirtinto CPK 178 straipsnyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-505-686/2016, 25 punktas). Tuo tarpu pardavėjui tenka pareiga įrodyti, kad jis nėra atsakingas už pirkėjo nurodytą trūkumą, kuris atsirado per parduoto daikto kokybės garantijos terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-133/2010; 2010 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-455/2010).
18. Tais atvejais, kai parduotas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų ir pardavėjas su pirkėju neaptarė jo trūkumų, pirkėjas turi teisę reikalauti taikyti vieną iš CK 6.334 straipsnio 1 dalyje nustatytų alternatyvių jo teisių gynimo būdų, taip pat gali reikšti reikalavimus ir bendraisiais teisių gynimo būdais, pvz., reikalauti atlyginti nuostolius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-455/2010; 2017 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-373-701/2017, 25 punktas).
19. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pirkėjo, kuriam perduotas netinkamos kokybės daiktas, galimybę pasinaudoti įstatyme nustatytomis teisėmis įstatymų leidėjas susiejo su daikto trūkumų pobūdžiu, todėl sprendžiant, ar pirkėjo pasirinktas jo pažeistų teisių gynimo būdas yra tinkamas, svarbu įvertinti, kada išryškėjo daikto trūkumai, dėl kokių priežasčių šie trūkumai galėjo susidaryti, ar galima daiktu naudotis nepašalinus jo trūkumų, ar tuos trūkumus įmanoma pašalinti už proporcingą kainą per protingą terminą, ar trūkumai yra esminiai. Taip pat svarbu atsižvelgti ir į sandorio šalis, nes vienai iš sandorio šalių esant vartotoja, jai taikoma didesnė apsauga, t. y. suteikiama didesnė galimybė rinktis vieną iš jau aptartų jos pažeistų teisių gynimo būdų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-142-687/2015). Taigi kurio nors iš aptariamoje teisės normoje išvardytų pirkėjo teisių gynimo būdų pasirinkimas turi būti proporcinga priemonė, skirta pirkėjo dėl daikto kokybės trūkumų patirtiems praradimams kompensuoti, taikoma atsižvelgiant į kokybės trūkumų mastą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-505-686/2016, 31 punktas).
20. Pagal CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punktą pirkėjas gali pareikšti reikalavimą neatlygintinai pašalinti daikto trūkumus arba atlyginti jo išlaidas trūkumams ištaisyti, jeigu daikto trūkumus įmanoma pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-133/2010; 2016 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-360-969/2016, 24 punktas).
21. Nors CK 6.334 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta pirkėjo teisė pasirinkti vieną iš gynybos būdų, nusipirkus netinkamos kokybės daiktą, vis dėlto kiekviena iš pirkėjo pasirenkamų jo teisių gynimo priemonių yra apibūdinta ir tam tikromis specialiomis sąlygomis, pavyzdžiui, pakeisti daiktą kitu, jei jis sutartyje buvo apibūdintas pagal rūšį (CK 6.334 straipsnio 1 dalies 1 punktas), pašalinti daikto trūkumus ar atlyginti pirkėjo turėtas išlaidas jiems ištaisyti, jei trūkumus įmanoma pašalinti (CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018, 32 punktas).
22. Kasacinio teismo praktikoje taip pat yra pasisakyta, jog alternatyvių pirkėjo teisių gynybos priemonių nustatymas reiškia, jog, taikius vieną pirkėjo teisės gauti tinkamos kokybės daiktą gynimo būdą, esant toms pačioms faktinėms aplinkybėms dėl parduoto daikto kokybės trūkumų, pirkėjas neturi teisinio pagrindo reikalauti, jog pardavėjas atsakytų ir kuriuo nors kitu būdu, nes prievoliniai santykiai, atsiradę dėl tam tikrų daikto trūkumų, jau yra pasibaigę (CK 6.123 straipsnis). Kitą pažeistų teisių gynybos būdą pirkėjas gali pasirinkti tik paaiškėjus naujiems daikto kokybės trūkumams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2010; 2010 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-133/2010; 2016 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-109-421/2016, 25 punktas).
23. Pagal pacituotą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką būtent ieškovei tenka pareiga įrodyti esminį sutarties pažeidimą, suteikiantį teisę atsisakyti sutarties ir reikalauti grąžinti už daiktą sumokėtą kainą. Ieškovė pasirinktą teisės gauti tinkamos kokybės daiktą gynimo būdą argumentavo tuo, jog jai indaplovės kavinės veikloje reikėjo greitai, o atsakovė jai nurodė, kad neturi galimybės ištaisyti ginčo indaplovės defektą. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais ieškovės teiginiais nesutinka. Ieškovės direktorė V. S., pirmosios instancijos teismo posėdžio metu duodama paaiškinimus, nurodė, jog per tą laiką, kol jų kavinė neturėjo indaplovės, indų plovimas buvo organizuojamas rankomis, indai dezinfekuojami. Nors dėl ginčo indaplovės gedimo ieškovė patyrė nepatogumų, tačiau byloje nenustatyta aplinkybių, kurios pagrįstų, jog indaplovės remontas užtruko nepagrįstai ilgai. 2021 m. birželio 14 d. atliktų darbų aprašas, taip pat 2021 m. birželio 14 d. prekių (paslaugų) pirkimo–pardavimo kvitas patvirtina, jog 2021 m. birželio 10–14 d. buvo pakeistas indaplovės cirkuliacinis siurblys, atlikta visa diagnostika, t. y. indaplovė suremontuota už 160 Eur (el. b. l. 24–25). Taigi gedimas buvo pašalintas per dvi savaites. Atsakovės direktorius G. M. ir liudytojas D. Ž. patvirtino, jog indaplovė yra suremontuota, veikia, ir yra atsakovės biure.
24. Taigi, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bylos aplinkybes ir pagrįstai nusprendė, kad pardavėjas ginčo prekės trūkumus neatlygintinai pašalino per protingą terminą – per dvi savaites nuo gedimo. Pažymėtina, kad būtent dėl tokio pažeistų teisių gynybos būdo ir tarėsi šalys. Bylos duomenys patvirtina, kad ginčo indaplovė suremontuota ir gali būti naudojama. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos faktines aplinkybes pagal CK 6.217 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus vertinamuosius kriterijus, nenustatė, kad egzistuoja esminiai indaplovės kokybės trūkumai, t. y. šiuo atveju nėra sutarties pažeidimo, kurio pagrindu galima būtų nutraukti pirkimo-pardavimo sutartį. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad, taikius vieną pažeistų pirkėjo teisių gynimo būdą – pašalinus ginčo indaplovės gedimo priežastis, nėra teisinio pagrindo taikyti CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytą pirkėjo teisės gynimo būdą – teisę atsisakyti sutarties. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškinį.
Dėl bylos baigties
25. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė visas reikšmingas šiai bylai faktines aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė ginčo santykius reglamentuojančias teisės normas ir su jomis susijusią teismų praktiką, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo tenkinti apeliacinį skundą ir naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą.
26. Kiti apeliacinio skundo argumentai iš esmės nėra teisiškai reikšmingi ir nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą teismo sprendimą, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.