Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas, 2-4030-545/2016

Teismas: Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2016-06-14
Bylos Nr.: 2-4030-545/2016
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-43071-2015-2
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Rima Bražinskienė
Ieškovas: L. M.
Atsakovas: UAB „SOR Corporation“, UAB „Margos bitės“

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. birželio 14 d.Vilnius

Civilinė byla Nr. 2-4030-545/2016Teisminio proceso Nr. 2-68-3-43071-2015-2Procesinio sprendimo kategorija Nr. 2.1.2.4.2.7.; 2.1.3.3.1.; 2.5.1.4.; 2.5.1.5.; 3.1.18.6.; 3.1.7.5.; 3.1.7.7.

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rima Bražinskienėsekretoriaujant Andriui Šalkevičiui

dalyvaujant ieškovei L. M., jos atstovei advokato padėjėjai J. K.

atsakovo UAB „SOR Corporation“ atstovui R. M.

teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal L. M. ieškinį atsakovams UAB „SOR Corporation“, UAB „Margos bitės“ su trečiuoju asmeniu antstole B. P. dėl paprastųjų vekselių pripažinimo negaliojančiais bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo,-

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė L. M. a.k. (duomenys neskelbtini) procesiniame dokumente –ieškinyje (t. 1 b.l. 1-17) bei jo atstovė teisminio nagrinėjimo metu prašo pripažinti ieškovės 2013-02-25 pasirašytą paprastąjį neprotestuotiną vekselį 6500 Lt/1882,53 Eur sumai negaliojančiu; pripažinti ieškovės 2013-04-03 pasirašytą paprastąjį neprotestuotiną vekselį 1 800 Lt/521,31 Eur sumai negaliojančiu Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 19 str., CK 1.91 str. pagrindu; išreikalauti iš antstolės B. P. kontoroje ir Vilniaus miesto pirmajame notarų biure pas notarę V. S. esantį vekselį 1800 Lt/521,31 Eur sumai, siekiant nustatyti dokumento tikrumą; atlikti 2013-04-03 paprastojo neprotestuotino vekselio 1 800 Lt/521,31 Eur vekselio -dokumento ekspertizę; priteisti iš atsakovų visas turėtas su bylinėjimusi susijusias išlaidas-72 Eur žyminio mokesčio (t. 1 b.l. 123); priteisti iš atsakovų visas su priverstiniu skolos išieškojimu susijusiais vykdymo išlaidas.

Ieškovė ieškinio reikalavimą grindžia šiomis aplinkybėmis: ji 2013 m. kovo mėn. pabaigoje psichologinio smurto bei žodinių grasinimų įtakoje, atbuline 2013-02-25 data UAB „SOR Corporation“ išdavė 2 egzempliorius paprastojo neprotestuotino vekselio po 6500 Lt sumai, pagal kuriuos įsipareigojo sumokėti vekselyje nurodytam turėtojui vekselyje nurodytą pinigų sumą. Ieškovė tuo metu nebuvo susipažinusi su vekselių naudojimo tvarka, nes su vekseliais nebuvo niekada susidūrusi. Išgąsčio įtakoje ieškovė pasirašė būdama labai išsigandusi ir negalėdama adekvačiai mąstyti, net nespėjus pagalvoti apie pasekmes. Tokiu būdu, šantažuojant ir gąsdinant, buvo pasiektas tikslas - ieškovės pasirašyti 2 vekselio egzemplioriai, motyvuojant tuo, kad ši suma susidarė kaip skola už nesumokėtą patalpų subnuomą. Jokie finansiniai dokumentai, t.y. sąskaitos -faktūros apmokėjimui nebuvo pateikiami. Iš teismui pateikiamų pinigų priėmimo kvitų kopijų matyti, tokia suma iš tikrųjų figūravo, bet ji jau buvo dalinai apmokėta, t.y. per 3 kartus po vekselio pasirašymo dviejų savaičių laikotarpyje sumokėta 5 800 Lt suma už patalpų subnuomą: pagal 2013-03-13 d. pinigų priėmimo kvitą serija LNM Nr. 2-1800 Lt; 2013-03-15 d. pinigų priėmimo kvitą serija LNM Nr. 3 -2000 Lt; 2013-03-15 d. pinigų priėmimo kvitą serija LNM Nr. 3-2000 Lt. Visi šie pinigų priėmimo kvitai išrašyti atbulinėmis datomis ieškovei reikalaujant ir vienu metu.

Susidaręs skirtumas ieškovės buvo planuotas sumokėti, atgavus antrą vekselio egzempliorių R. M. raštu patvirtinus, kad tokio vekselio išvis nėra. Ieškovė akcentuoja, kad vekselio 6500 Lt sumai nebėra - jis pačios sunaikintas R. M. sutikus, jo paties ir liudininkų akivaizdoje. Šias aplinkybes patvirtina ieškovės darytas garso įrašas, kuriame UAB „SOR Corporation“ direktorius prisipažino išrašęs 2 vekselio dėl 6500 Lt egzempliorius.

2013-04-03 atsakovas UAB „SOR Corporation" direktorius R. M. apgaulės išviliojo dar vieną paprastąjį neprotestuotiną vekselį 1800 Lt sumai. Ieškovė jau buvo sumokėjusi R. M. 1800 Lt sumą už patalpų nuomą, todėl buvo įsitikinusi, kad dar vienas trūkstamas dokumentas, kuris patvirtins pinigų įmokėjimą. Iš karto pastebėjusi, kad tai yra ne pinigų priėmimo kvitas, ieškovė užrašė žodį „Sumokėta“ ir liepė R. M. apmokėjimą patvirtinti savo parašu. Šis dokumentas buvo tik viename egzemplioriuje, su realiais parašais ir buvo saugomas pas ieškovę. Kaip atsirado visiškai identiškas dokumentas, saugomas antstolės B. P. kontoroje, kuris net vizualiai palyginus jį su ieškovės saugomu originalu su žodžiu „Sumokėta" patvirtintu R. M. parašu, akivaizdžiai matoma, kad tai yra kopija, neaišku. Abiejuose vekseliuose sumai nėra nustatyto atsiskaitymo termino, todėl manoma, kad Vilniaus miesto pirmojo notarų biuro notarė V. S., galimai net negalėjo išduoti vykdomųjų raštų pagal minėtus vekselius, vadovaujantis įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymu. 2013-02-04 buvo įsteigta Všį „Sveikatos link", kurios įmonės steigėjai buvo trys dalininkai: R. M., V. J. ir ieškovė L. M.. Direktoriumi bendru susitarimu buvo paskirtas R. M., kuris pasak ieškovės, tuo metu sudarė patikimo partnerio įvaizdį. Ieškovė, užsiimanti individualia veikla, susijusia su veikla sveikatos srityje, nuo 2012-08 iki 2012-12-06 nuomojo patalpas UAB „Revanda", kurios direktorius buvo S. G.. Vėliau nuo 2012-12-06 šias patalpas, esančias Konstitucijos pr., korp. 5, 329 kab., Vilniuje, nuomos pagrindu valdė „SOR Corporation", kurios direktorius taip pat yra R. M.. 2012-12-06 tarp L. M. ir UAB „SOR Corporation“ buvo sudaryta negyvenamųjų patalpų subnuomos sutartis, pagal kurią nuomos santykiai turėjo tęstis iki 2013-12-31 d. Vekselis 1 800 Lt sumai su užrašu „Sumokėta" galimai turėjo būti paimtas (pavogtas) iš ieškovei įklausančios rakinamos spintelės, ją atrakinus, ieškovei nesant patalpose, tikslu padaryti vekselio kopiją be užrašo, kurią vėliau panaudoti pasipelnymo tikslais, apgaulės būdu pateikiant pasirašyti jau padarytos kopijos egzempliorių. Ieškovė nurodė, kad jokių pinigų iš UAB „SOR Corparation“ nesiskolino, nes neturėjo tam poreikių, ši bendrovė skolinti pinigų ir negalėjo, nes turėjo finansinių nepriteklių, skolų Sodrai, o kasoje jokių pinigų niekada nebuvo, t.y. bendrovė buvo nemoki. L. M. nurodė, kad ginčo vekseliai buvo išduoti UAB „SOR Corporation“ dėl apgaulės ir psichologinio smurto jos atžvilgiu.

Atsiliepimas

Atsakovas UAB „SOR Corporation“ į.k. 302838311, pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, jog su ieškiniu nesutinka ir prašė jį atmesti (t. 1 b.l. 161-163).

Nesutikimą su ieškiniu atsakovas procesiniame dokumente - atsiliepime į ieškinį (t. 1 b.l. 161-163) grindė tuo, kad 2013-09-18 pareiškėja L. M. pateikė prašymą pradėti ikiteisminį tyrimą R. M. atžvilgiu pagal LR BK 294. 1 d.,181 str. 1 d., 178 str. 1 d., 300 str 1 d., 302 str. 1 d. Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto pirmojo PK Kriminalinės policijos komisariato 2-ąjam skyriui. Išnagrinėjus pateiktą prašymą, priimtas nutarimas atmesti pareiškėjos L. M. prašymą dėl pranešimo apie įtarimą įteikimo R. M., padarius nusikalstamas veikas LR BK 294. 1 d.,181 str. 1 d., 178 str. 300 str. 1 d., 302 str. 1 d., taikyti laikiną nuosavybės teisių apribojimą R. M., UAB „Sor Corporation" turtui, vekselio paėmimo iš antstolės. Taip pat atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą pagal LR BK 294 str. 1 d.,181 str. 1 d., 178 str. 1 d., 300 str. 1 d., 302 str. 1 d., išaiškinant apskundimo tvarką. Pareiškėja skundė VPK Policijos komisariato Vilniaus m. pirmojo Policijos K. K. Policijos antrąjį skyrių ir Vilniaus prokuratūrą, kurie tyrė pareiškėjos L. M. minėto 2013-04-03 d. paprastojo vekselio dėl 1800 Lt išdavimo teisėtumą. Po ekspertizės pateikė išvadą, kurioje nurodoma, kad pateiktas tirti 2013-04-03 d. paprastasis vekselis (dėl 1800 Lt) - originalas, kuris tyrimui pateiktas susiūtas su vykdomuoju raštu. Specialisto išvadoje, taipogi atlikus UAB „SOR Corporation“ buhalterijos apskaitos patikrą ir tyrimą, vertinant ikiteisminio tyrimo duomenis, priimtas nutarimas, kuriuo ikiteisminis tyrimas nutraukiamas nesant nusikalstamų veikų požymių, apie tai informuoti suinteresuoti asmenys, išaiškinant apskundimo tvarką. Be to Vilniaus m. Policijos Pirmojo Kriminalinės komisariato Policijos 2-asis skyrius ikiteismini tyrimą UAB „SOR Corporation“ vadovo R. M. atžvilgiu pilnai nutraukė. Atsakovas nurodė, kad bendrovės buhalterijoje yra tik vienas 2013-03-15 d. pinigų priėmimo kvitas serija LNM Nr. 3 dėl 2000 Lt, o kito analogiško kvito tais pačiais rekvizitais negali būti.

Stenograma negali būti traktuojama kaip įrodymas, jei nėra atitinkamų organų leidimo ar atsakovo sutikimo garyti garso įrašą. Atsakovo nuomone, tai buvo esminis prokuratūros argumentas nepripažinti kaip įrodymo ikiteisminiame tyrime. Įdėmiai paskaičius/paklausius minėtą stenogramą, pastebimi akivaizdūs nesutapimai, provokacijos, klaidinimai iš ieškovės pusės. Ieškinyje cituojama stenograma su prielaidomis, kurios akivaizdžiai nesutampa su pačios stenogramos tekstu. Ieškinyje pateikiami konfidencialūs bei asmeniniai duomenis kaip įmonės, taip ir jos vadovo. Ją gali gauti tik atitinkami organai turintis įstatymų numatytus leidimus. Ieškinyje minima VŠĮ „Sveikatos link". Nors jokių nuomos, subnuomos, bendradarbiavimo ar kitokių sutarčių tarp įmonių UAB „SOR Corporation" ir VŠĮ „Sveikatos link" nebuvo, pretenzijos keliamos būtent VŠĮ vardu. Taip pat pateikiamas turto perdavimo aktas VŠĮ „Sveikatos link" naudai, tačiau tuometinio įmonės vadovo parašo jame nėra. Po tokių neginčijamų įrodymų akivaizdžiai matosi pareiškėjos L. M. sąmoningas vykdomosios bylos vilkinimas nuo 2013-09-18 iki šios dienos imtinai t.y. 2015-12-23 d. UAB „Sor Corporation" patyrė didžiulius nuostolius ir svarsto galimybę paduoti į teismą L. M. dėl tyčinio kenkimo ir smukdymo įmonės atžvilgiu, vadovas R. M. - dėl moralinės žalos, šmeižto ir psichologinio spaudimo modeliuojant-manipuliuojant melu, bandymas inkriminuoti nusikalstamą veiką sąžiningam juridiniam ir fiziniam asmeniui.

Atsiliepimas

Atsakovas UAB „Margos bitės“ į.k. 302574146, atsiliepime į ieškinį (t. 1 b.l. 164-166) nurodė, kad nesutinka su ieškiniu ir prašo teismo ieškinį atmesti. Atsakovui yra žinoma, jog 2013-09-10 antstolė B. P. priėmė prašymus dėl vykdomųjų bylų Nr. 0171/13/05286 bei Nr. 0171/13/05287. 2013 m. rugsėjį buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 12-1-1904-13 prieš atsakovą UAB „SOR Corporation" ir įmonės vadovą R. M., kuris buvo nutrauktas tik 2015-04-20 dėl ieškovės pastovių teisėsaugos klaidinimų bei skundų. Ikiteisminio tyrimo metu buvo sustabdytos vykdomosios bylos, vekseliai paimti ekspertizei. Pagal 2013-11-20 d. specialisto išvadą Nr. 140-(5282)-ISI-5898 susiūtas su vykdomuoju įrašu vekselis yra originalas. Ieškovė tai žinojo, tačiau ieškinyje teigia, jog ekspertai suklydo ir jo darytą kopiją nebuvo pripažinta kaip originalas. Ieškinyje daroma prielaida, kad antstoliai turėjo tobulai padarytą kopiją, kurioje „viršutinėje lapo dalyje eina tamsesnė linija, galimai atsiradusi uždengiant". Tačiau ekspertizės išvadoje pažymima, jog antstolių pateiktas dokumentas yra originalus, su tikru parašu, o ieškovo - spalvota kopija, kurioje tik žodis „Sumokėta" ir parašas prie jo yra rašytiniai. Ieškinyje pateikiama informacija, galimai gauta neteisėto šnipinėjimo būdu. Minimas pokalbis su žmona, problemos ar klausimai, apie kuriuos ne kiekvienas darbuotojas gali žinoti, nors atsakovo duomenimis, ieškovė niekada nedirbo UAB „SOR Corporation". Ieškinyje atvirai kaltinama LR teisinė sistema nevykdant savo pareigų. Ieškovė mini, jog „nei CD, nei garso įrašo stenograma nebuvo vertinti kaip svarbus įrodymai". Taip pat buvo skundžiami nutarimai: prokurorės, apygardos prokuratūros, apylinkės teismo. Ieškovė prašo atkreipti dėmesį, jog „nedelsiant geranoriškai pripažino 700 Lt skolą". Nors tarp notaro pranešimų, antstolių patvarkymo ir įmokos yra pakankamai ilgas laiko tarpas. Reikalavimo perleidimo (cesijos) 2014-09-25 sutartis (Reg. Nr.22300) buvo pasirašyta tarp UAB „SOR Corporation" ir UAB „Margos Bitės", pateikta teismui tik po 9 mėnesių dėl ieškovės veiksmų. Akivaizdu, jog ieškovė siekia vilkinti išieškojimą. Atsakovas buvo supažindintas su ikiteisminiu tyrimu iki reikalavimo perleidimo (cesijos) sutarties pasirašymo, taip pat su tyrimo išvadomis bei teismo nutartimis. Atsakovo nuomone, ieškovė bando vilkinti išieškojimą teisėtais ir neteisėtais būdais. Manytina, jog tokiu būdu siekiama išvengti atsakomybė, sužlugdyti juridinį asmenį. Tikslinga būtų skirti ieškovei sankcijas už teisėsaugos organų klaidinimą, teismo institucijų gaišinimą. Atsakovas prašė bylą nagrinėti jo atstovams nedalyvaujant (t. 2 b.l. 1-2, 34, 136). Šaukimą į teismo posėdį gavo (t. 2 b.l. 135).

Tretysis asmuo antstolė B. P. atsiliepime į ieškinį (t. 1 b.l. 171-172) prašė teismo spręsti ieškinį teismo nuožiūra. Antstolė atsiliepime į ieškinį nurodė, kas ji priėmė išieškotojo UAB „SOR Corporation" pateiktą vykdyti Vilniaus m. 1-ojo notaro biuro 2013-09-10 išduotą vykdomąjį įrašą Nr. 2-3966 ir Vilniaus m. 1-ojo notaro biuro 2013-09-10 išduotą vykdomąjį įrašą Nr. 2-3965. Pažymėtina, jog sprendžiant, ar nėra akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą, antstolis patikrina aplinkybes, nurodytas CPK 651 str. 2 d. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, kuriam viena iš valstybės suteiktų funkcijų - vykdomųjų dokumentų vykdymas, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principe pažeidimas Antstolio vykdymo veiksmų pagrindas yra pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas (CPK 586 str.), todėl antstolis, priimdamas vykdomąjį dokumentą vykdyti, neturi teisės vertinti dokumento, kurio pagrindu vykdomasis dokumentas išduotas, teisėtumo ir pagrįstumo, o tik nustatyti akivaizdžius trūkumus, užkertančius kelią išieškojimo pradžiai. Pažymėtina, jog antstolė B. P. nėra valstybės įgaliota spręsti Vilniaus m. 1- ojo notaro biuro 2013-09-10 išduoto vykdomojo įrašo Nr. 2-3966 ir 2-3965 panaikinimo klausimo. 2015-12-04 antstolės kontoroje buvo gauta 2015-11-20 apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-2139-823/2015, kuria vykdymo procese išieškotojas UAB "SOR Corporation" pakeistas į išieškotoją UAB „Margos Bitės".

Antstolė prašė bylą nagrinėti jai nedalyvaujant (t. 1 b.l. 186, 200, t. 2 b.l. 22). Šaukimą į teismo posėdį gavo (t. 2 b.l. 134)

Byla nagrinėjama atsakovo UAB „Margos bitės“ atstovui, antstolei B. P. nedalyvaujant (LR CPK 246, 247 str.)

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Žemesnės instancijos teismas

Byloje esančia medžiaga nustatyta, kad 2012-12-06 UAB „SOR Corporation“ ir L. M. pasirašė negyvenamųjų patalpų subnuomos sutartį, pagal kurią ieškovė išnuomojo 53 kv.m. bendro ploto negyvenamąsias patalpas, esančias trečiame aukšte, esančiame adresu Konstitucijos per. 12 Vilniuje, unikalus Nr. 10/975-0141-01-6:0006. Nuomos objektas priklausė nuosavybės teise UAB „Skomė“ į.k. 122574319, o UAB „SOR Corporation“ šias patalpas išnuomojo pagal 2012-12-05 d. nuomos sutartį (t. 1 b.l. 64-69). Subnuomos objektas L. M. buvo suteiktas individualiai komercinei veiklai vykdyti (Sutarties 2.1. p.) iki 2013-12-31 d. (Sutarties 3.1. p.), subnuomininkui (L. M.) kas mėnesį mokant 1250 Lt subnuomos mokestį (su PVM) bei komunalinius mokesčius (Sutarties 5.1., 5.3. p.p.), nuomotojui (UAB „SOR Corporation“) pateikus pateikti sąskaitą už kiekvieno mėnesio subnuomą ir komunalines paslaugas per 10 d. mėnesiui pasibaigus (Sutarties 5.4 p.), o nuomininkui (L. M.) sumokėti per 5 d. nuo sąskaitos gavimo dienos (Sutarties 5.5. p.). Be to, nuomininkė įsipareigojo iki 2013-01-20 d. sumokėti nuomotojui 2500 Lt išankstinį nuomos mokestį, kuris bus nuomotojo įskaitytas atsiskaitant nuomininkui už paskutinių dviejų mėnesių patalpų nuomos mokestį (Sutarties 3.1. p.). UAB „SOR Corporation“ nuomojamas patalpas L. M. perdavė -2012-12-06 d. pagal negyvenamųjų patalpų priėmimo-perdavimo aktą (t. 1 b.l. 70). Tokiu būdu tarp šalių (UAB „SOR Corporation“ ir L. M.) susiklostė negyvenamųjų patalpų nuomos santykiai.

Ieškovės teigimu, UAB „SOR Corporation“ informavo ieškovę, kad jei ji nesumokės skolos už negyvenamųjų patalpų nuomą, nuo 2013-04-26 bus pakeistos spynos, tačiau faktiškai patalpos durų spynos faktiškai buvo pakeistos 2013-04-17 ir nuo to laiko ieškovė į nuomojamas patalpas patekti nebegalėjo, t.y. 2013-04-17 d. faktiškai negyvenamųjų patalpų subnuomos 2012-12-06 sutartis su UAB „SOR Corporation“ buvo nutraukta. Šių aplinkybių neginčija ir atsakovo UAB „SOR Corporation“ atstovas.

Byloje nustatyta ir tai, kad 2013-02-25 d. Vilniuje L. M. išdavė UAB „SOR Corporation“ paprastąjį neprotestuotiną vekselį dėl 6500 Lt, o 2013-04-03 d. paprastąjį neprotestuotiną vekselį dėl 1800 Lt (t. 1 b.l. 57-58). Vekselių dėl 1800 Lt tos pačios dienos yra du egzemplioriai (t.1 b.l. 57-58). Šiuos vekselius ieškovė ginčija, nurodydama, jog jie išduoti UAB „SOR Corporation“ vadovui R. M. dėl apgaulės ir psichologinio grasinimo, o realiai pinigai niekada nebuvo skolinti ir gauti, vekseliai išduoti dėl negyvenamųjų patalpų subnuomos mokesčio, 2013-04-03 d. vekselyje dėl 1800 Lt (t. 1 b.l. 58) ne L. M. parašas. UAB „SOR Corporation“ turėjo finansinių sunkumų, kasoje pinigų neturėjo, todėl ne ieškovė, o atsakovo vadovas R. M. ieškojo būdų pasiskolinti pinigų.

Teisminio nagrinėjimo metu duoti ieškovės bei atsakovo UAB „SOR Corporation“ atstovo parodymai yra prieštaringi. Ieškovė teigė, kad vekselius išdavė kaip mokėjimo užtikrinimą dėl 2012-12-06 negyvenamųjų patalpų subnuomos sutarties, o atsakovo atstovas teigė, kad ieškovė pinigų skolinosi iš UAB „SOR Corporation“ asmeniniams poreikiams, nes turėjo finansinių problemų. Parodymų prieštaravimai teisminio nagrinėjimo metu nepašalinti.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas, spręsdamas šį ginčą, atsižvelgia į tai, kad pagal Lietuvoje nustatytą teisinį reglamentavimą vekselis yra vertybinis popierius ir civilinių teisių objektas (CK 1.97 str. 1 d., 1.101 str.). Vekselių išrašymo, perdavimo, laidavimo, mokėjimo, reikalavimų, atsirandančių pagal vekselį, pareiškimo ir patenkinimo tvarką bei įsipareigojusių pagal vekselį asmenų santykius reglamentuoja Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymas, kuriame vekselis, kaip vertybinis popierius, apibrėžiamas kaip dokumentas, kuriuo jį išrašantis asmuo be išlygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrą pinigų sumą vekselyje nurodytam asmeniui arba kuriuo tai padaryti pavedama kitam asmeniui (CK 1.105 str. 1 d., ĮPVĮ 2 str. 1 d.).

Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad įstatymo nustatytas reikalavimas, jog vekselyje turi būti besąlygiškas įsipareigojimas sumokėti jame nurodytą pinigų sumą (CK 1.105 str. 1 d., ĮPVĮ 2 str. 1 d., 3 str. 2 p., 77 str. 2 p.), reiškia tai, kad vekselyje įtvirtinta mokėjimo prievolė ir iš jos atsiradusi reikalavimo teisė yra abstraktaus pobūdžio. Skolininkas (vekselio davėjas), išduodamas vekselį, sukuria kreditoriaus (vekselio turėtojo) naudai jau visiškai kitą, negu jo įsipareigojimas pagal tą teisinį santykį (tam tikrą sandorį), dėl kurio išduodamas vekselis, prievolę – prievolę pagal vekselį. Tačiau vekselio abstraktumo savybė negali būti suabsoliutinta. Neįmanoma paneigti to, kad yra tam tikras vekselyje įtvirtintos prievolės ir jos atsiradimo pagrindo ryšys, nes kiekviena prievolė, taigi ir įsipareigojimas pagal vekselį, atsiranda tam tikro teisinio santykio (sandorio) pagrindu. Taigi, vekselio abstraktumo savybė nereiškia, kad vekselis gali patekti į apyvartą visiškai be jokio pagrindo arba visais atvejais likti apyvartoje po to, kai teismas konstatuoja jo išdavimo pagrindo negaliojimą, arba kai tas pagrindas išnyksta dėl kitų priežasčių (pavyzdžiui, pagal vekselio davėjo ir pirmojo vekselio įgijėjo, t. y. tiesioginių santykių, iš kurių kilusiu pagrindu vekselis buvo išrašytas, dalyvių susitarimą dėl pagrindinės prievolės pasibaigimo) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007-10-01 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-7-216/2007, 2007-10-31 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-474/200, 2016-01-07 nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-59-695/2016).

Kreditoriaus reikalavimo teisė, atsiradusi iš abstraktaus pobūdžio teisinio santykio, laikoma galiojančia, kol neįrodyta priešingai. Dėl to, kad vekselis yra abstraktaus vienašalio sandorio rezultatas, ir prievolė, atsiradusi iš abstraktaus sandorio, taip pat yra abstrakti, vekselio turėtojas neturi įrodinėti nei jo reikalavimo teisės atsiradimo pagrindo, nei jo galiojimo, o skolininkas (vekselio davėjas) privalo įrodyti, kad nėra tokio teisinio santykio pagrindo (LAT 2014-11-14 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-493/2014; 2015-02-06 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-23-248/2015; Kauno apygardos teismo 2015-11-06 d. nutartis civ. byloje Nr. 2A-2264-221/2015)

Taigi, atsižvelgiant į teismų suformuotą praktiką, laikytina, kad būtent ieškovė leistinais įrodymais turi įrodyti savo reikalavimų pagrįstumą (LR CPK 178 str.).

Teismų praktikoje išaiškinta, kad neįmanoma paneigti to, kad yra tam tikras vekselyje įtvirtintos prievolės ir jos atsiradimo pagrindo ryšys, nes kiekviena prievolė, taigi ir įsipareigojimas pagal vekselį, atsiranda tam tikro teisinio santykio (sandorio) pagrindu. Tokiais atvejais vekselį išrašęs asmuo gali ginčyti šį sandorį, remdamasis ir bendraisiais sandorių negaliojimo pagrindais (LAT 2007-10-01 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-7-216/2007; 2008-06-03 d. nutartis civ.byloje a civilinėje byloje Nr. 3K-3-311/2008, Lietuvos apeliacinio teismo 2016-03-24 d. nutartis civ.byloje Nr. 2A-127-180/2016).

Be to, LR ĮPVĮ 19 str. taip pat numato, kad įsipareigoję pagal vekselį asmenys gynybai negali vekselio turėtojui pareikšti prieštaravimų, grindžiamų asmeniniais jų ir vekselio davėjo arba ankstesniųjų vekselio turėtojų santykiais, nebent vekselio turėtojas, įgydamas vekselį tyčia būtų veikęs skolininko nenaudai.

Teismų praktikoje taip pat išaiškinta, nagrinėjant bylas dėl vekselių pripažinimo negaliojančiais atsižvelgti į tai ar vekselis buvo išduotas kaip skolos dokumentas, ar kaip reikalavimo įvykdymo užtikrinimo priemonė. Kasacinis teismas yra nurodęs (LAT 2015-07-03 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-433-378/2015), kad kai prievolė užtikrinama vekseliu, jo ryšys su pradine prievole pasireiškia tuo, jog sandorio, kurio pagrindu išduotas vekselis, teisinė padėtis (teisėtumas, vykdymo eiga, prisiimtų prievolių pasibaigimas) turi įtakos vekselio teisinei padėčiai. Kreditoriaus reikalavimo teisė tokiu atveju yra apribota, ir iš atsakingų už prievolės įvykdymą asmenų (vieno ar visų) jis gali reikalauti tik tiek, kiek jo iš sandorio kilusi teisė pažeista ir kiek nustato įstatymas (LAT 2016-01-07 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-59-695/2016).

Iš civilinės bylos medžiagos matyti, kad pagal L. M., V. J. pareiškimą Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 1 PK buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 12-1-01904-13, pradėtas pagal LR BK 182 str. 1 d., o vėliau prokuratūrai buvo pranešta apie R. M. galimai padarytas nusikalstomas veikas, numatytas BK 181 str. 1 d., 182 str. 1 d., 183 str. 1 d., 228 str. 1 d., 2 d., 294 str. 1 d., 300 str. 1 d. , S. G. nusikalstomą veiką, numatytą LR BK 181 str. 1 d. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus m. apylinkės prokuratūros 1 skyriaus prokurorė D. D. 2014-12-05 nuatrimu ikiteisminį tyrimą nutraukė nesant nusikalstomų veikų, numatytų BK 178 str. 1 d., 181 str. 1 d., 182 str. 1 d., 183 str. 1 d., 294 str. 1 d., 300 str. 1 d., 302 str. 1 d., 228 str. 1 d., 2 d., 222 str. 1 d., požymių ir nutarė tęsti ikiteisminį tyrimą pagal BK 223 str. 1 d. L. M. apskundė nurodytą prokurorės 2014-12-05 nutarimą aukštesniajam prokurorui, kuris 2015-01-14 nutarimu ieškovės skundą atmetė. 2015-01-14 prokuroro nutarimą L. M. apskundė ikiteisminio tyrimo teisėjui, kuris 2015-03-04 nutartimi L. M. skundą atmetė. Ikiteisminio tyrimo teisėjo 2015-03-04 nutartį L. M. apskundė Vilniaus apygardos teismui, kuris 2015-04-02 nutartimi L. M. skundą taip pat galutinai ir neskundžiamai atmetė (t. 1 b.l. 28-56, t. 2 b.l.27-33).

Tiriant ieškovės argumentus, atsižvelgtina į Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto 2013-11-20 d. išvadą Nr. 140-(5282)-IS1-5898 atliekant Vilniaus apskrities VPK Vilniaus m. 1PK KPS vyr.tyrėjos užduotį Nr. 10-12-S-22561 atlikti objektų tyrimą ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 12-1-01904-13, specialistė E. A.-Gagienė pateikė išvadą, jog 2013-04-03 d. paprastasis vekselis susiūtas su vykdomuoju įrašu – 2 lapai ir 2013-04-03 paprastasis vekselis (su įrašu viršuje „sumokėta“ -1 lapas) (dėl 1800 Lt) yra vienas originalas (susiūtas su vykdomuoju įrašu) o kitas jo kopija (t. 2 b.l. 14-16), dėl to nesutiktina su ieškovės teiginiais dėl 2013-04-03 d. paprastojo neprotestuotino vekselio 1800 Lt sumai netikrumo (t. 1 b.l. 58), t.y. šis pastarasis vekselis galiojantis, o kitas analogiškas, esantis byloje su įrašu „sumokėta“ (t. 1 b.l. 57) yra kopija, juo pagrindu jokio vykdomojo įrašo neišduota, antstolio vykdomieji veiksmai neatliekami, t.y. pagrindo pripažinti jo negaliojančiu nėra, nes jis (kopija) teisinių pasekmių nesukelia.

Be to, kaip matyti iš ikiteisminio tyrimo medžiagos, prokurorų, tyrusių L. M. skundus, nutarimų ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 12-1-01904-13, specialisto 2014-06-30 išvadoje Nr. 5-1/5-84 buvo nurodyta, kad tyrimo atlikimui buvo pateikti UAB „SOR Corporation“ išrašyti trys priėmimo kvitai, 2013-01-18 d. LNM Nr. 1 (1650 Lt), 2013-03-13 LNM Nr. 2 (1800 Lt), 2013-03-15 LNM Nr. 3 (2000 Lt) sumai, viso 5450 Lt, pagal kuriuos L. M. už patalpų nuomą per tiriamąjį laikotarpį pagal nurodytas PVM sąskaitas-faktūras atsiskaitė. Šių pinigų priėmimo kvitų pagrindu išrašyti trys kasos pajamų orderiai, 2013-01-08 kasos pajamų orderis Nr. INE Nr. 001, 2013-03-13 d. kasos pajamų orderis Nr. 004, 2013-03-15 kasos pajamų orderis INE Nr. 005, juose užfiksuotos apskaitytos sumos (viso 5450 Lt) apskaityti UAB „SOR Corporation“ kasoje (t. 1 b.l. 53).

Ieškovės teiginys, kad ji dar kartą pagal kasos pajamų orderį 2013-03-15 LNM Nr. 3 sumokėjo 2000 Lt (t. 1 b.l. 63), t.y. viso 2013-03-15 d. per du kartus -4000 Lt (t. 1 b.l. 62-63), nepagrįstas, nes UAB „SOR Corporation“ buhalterijoje apskaitytas tik vienas pinigų priėmimo 2013-03-15 d. kvitas LNM Nr. 3 dėl 2000 Lt (t. 1 b.l. 62) ir jis yra originalas, o kito analogiško pinigų priėmimo 2013-03-15 d. kvito LNM Nr. 3 dėl 2000 Lt (t. 1 b.l. 63) nėra. Ieškovės paprašius pateikti pinigų priėmimo 2013-03-15 d. kvito LNM Nr. 3 dėl 2000 Lt (t. 1 b.l. 63) originalą, ir teismui padarius pertrauką jam pateikti, ieškovė L. M. po pertraukos kvito originalo teismui nepateikė, byloje yra tik jo kopija (t. 1 b.l. 63, t. 2 b.l. 140-141). Dėl to teismas daro išvadą, jog atsakovė neįrodė, kad yra sumokėjusi papildomai 2000 Lt pagal pinigų priėmimo 2013-03-15 d. kvito LNM Nr. 3 dėl 2000 Lt kopiją (t. 1 b.l. 63), konstatuodamas, jog 2013-03-15 d. buvo atlikta tik viena finansinė operacija, kurios metu L. M. UAB „SOR Corporation“ pagal pinigų priėmimo 2013-03-15 d. kvitą LNM Nr. 3 sumokėjo tik 2000 Lt (t. 1 b.l. 62). Tokiu būdu, teismas sutinka su ikiteisminio tyrimo metu prokurorų padaryta išvada, jog L. M. sumokėjo UAB „SOR Corporation“ viso 5450 Lt ( 1650 Lt+1800 Lt+2000 Lt) už negyvenamųjų patalpų nuomą, o ne 7450 Lt, kaip nurodo ieškovė (1650 Lt+1800 Lt+2000 Lt+2000 Lt) bei geruoju 700 Lt vykdymo procese pagal vekselius (t. 1 b.l. 86, t. 2 b.l. 8-9).

Kitų L. M. sumokėtų sumų (išskyrus 5450 Lt bei 700 Lt antstolei pagal vekselius), pagrįstų rašytiniai įrodymais, byloje nėra. Teisminio nagrinėjimo metu kaip ieškovė taip ir atsakovo atstovas patvirtino, kad kitų L. M. mokėjimų, išskyrus esančius byloje, nebuvo.

Be to, teismas pažymi, kad šiuose finansiniuose dokumentuose –pinigų priėmimo kvituose (t. 1 b.l. 60-62) nurodyta, kad L. M. atitinkamas sumas sumokėjo už nuomą pagal 2012-12-06 d. negyvenamųjų patalpų subnuomos sutartį, ieškovė pinigų priėmimo kvituose pasirašė, tai patvirtindama. Šios faktinės bylos aplinkybės paneigia ieškovės teiginius, kad ji mokėjo UAB „SOR Corporation“ pagal vekselius. Pagal vekselius ieškovės mokėjimo dokumentų byloje nėra, t.y. nėra nei vieno mokėjimo dokumento, patvirtinančio sumokėjimo pagal vekselius faktą. Tai paneigia ieškovės teiginius, jog ji pagal 2013-02-25 paprastąjį neprotestuotiną vekselį 6500 Lt UAB „SOR Corporation“ atidavė (t. 1 b.l. 41, 55).

Teismas pažymi ir tai, kad 2013-02-25 d., kai L. M. UAB „SOR Corporation“ buvo išduotas vekselis dėl 6500 Lt, šiai bendrovei tokio subnuomos mokesčio dydžio skolos ieškovė neturėjo, nes ji subnuomojo patalpas nuo 2012-12-06 d. ir iki 2013-02-25 d. (vekselio išdavimo data) ir turėjo sumokėti apytiksliai už 2,5 mėn. skaičiuojant po 1250 Lt (Sutarties 3.1. p.) - 3125 Lt (be komunalinių mokesčių). Atsižvelgiant į tai, kad 2013-01-08 d. ieškovė sumokėjo pagal pinigų priėmimo kvitą Nr. 1 -1650 Lt, skolos suma be komunalinių mokesčių turėjo būti dar mažesnė- 1475 Lt, tačiau ne 6500 Lt. Įrodymų, kad vekselio data neteisinga (2013-02-25 d.), ji surašyta atbulinė data, taip pat byloje nėra.

Be to, specialisto 2014-10-30 d. išvadoje Nr. 5-1/125 nurodyta, kad pagal tyrimui pateiktus pirminius apskaitos dokumentus iš bendrovės kasos ir atsiskaitomosios sąskaitos UAB „SOR Corporation“ direktoriui R. M., kaip atskaitiniam asmeniui, per tiriamąjį 2013-12-01 – 2013-06-01 laikotarpį buvo išmokėta iš kasos šešias kasos išlaidų orderiais 19650 Lt: tame tarpe ir 2013-02-25 KIO ISE 0004-6500 Lt, 2013-04-03 KIO ISE 0006-1800 Lt (t. 1 b.l. 53, t. 2 b.l. 111-112, 115-116). Tai, teismo vertinimu, įrodo, jog grynųjų pinigų UAB „SOR Corporation“ kasoje L. M. išduodant vekselius 6500 Lt, 1800 Lt sumai, buvo; šis faktas paneigia ieškovės teiginius, jog UAB „SOR Corporation“ kasoje pinigų skolinimo momentu (išrašant vekselius) nebuvo. Dėl to ieškovės argumentai ir pateikti įrodymai, kad šiuo metu UAB „SOR Corporation“ turi skolų, neturi įtakos bylai (t. 2 b.l. 42-43, 75-102).

2013-04-03 tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktu nustatyta, kad L. M. skolinga UAB „SOR Corporation“ 6955,10 Eur pagal negyvenamųjų patalpų subnuomos sutartį (t. 2 b.l. 103). Tai paneigė L. M. teiginius, kad ji nebuvo skolinga UAB „SOR Corporation“, neturėjo finansinių sunkumų. 2016-04-01 reikalavimo teisių perleidimo sutartimi UAB „SOR Corporation“ perleido naujam kreditoriui UAB „Recaidus“ teisę į L. M. skolą pagal 2012-12-06 negyvenamųjų patalpų subnuomos sutartį (t. 2 b.l 127-130).

Kitas bylos aspektas, ieškovės teigimu, buvo išrašyti du vekselio egzemplioriai dėl 6500 Lt, vienas vekselio originalas atiteko ieškovei, kitas šio vekselio originalas atiteko UAB „SOR Corporation“ vadovui R. M., kuris ir buvo pateiktas vykdymui. Teismas atsižvelgia į tai, kad šiems teiginiams pagrįsti ieškovė nepateikė įrodymų, nes ieškovės teigimu, ji savo vekselio egzempliorių dėl 6500 Lt suplėšė, sumokėjus R. M. nurodytą sumą (LR CPK 178 str.).

Pagal Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių 1999-03-16 įstatymo Nr. VIII-1087 41 str. 1 d., 79 str. 1 d. 3 p., apmokėjęs vekselį, mokėtojas gali reikalauti, kad jam butų atiduotas vekselio turėtojo pakvituotas vekselis, nes iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovas UAB „SOR Corporation“ pateikė 2013-02-25 d. paprastąjį neprotestuotiną vekselį dėl 6500 Lt išieškojimo iš L. M. priverstiniam vykdymui.

Be to, ir LR CK 6.65 str. 1 d. numato kreditoriaus pareigą duoti skolininkui pakvitavimą apie visišką prievolės įvykdymą.

Ieškovės veiksmai suplėšant savo vekselio dėl 6500 Lt egzempliorių ir nereikalaujant šio vekselio originalo egzemplioriaus iš kreditoriaus UAB „SOR Corporation“ neatitinka apdairaus ir atidaus asmens elgesio, tuo pačiu atimant iš L. M. galimybę įrodyti antro vekselio originalo egzemplioriaus egzistavimą.

Ieškovė savo teiginius dėl antro originalaus vekselio (6500 Lt) egzemplioriaus įrodinėja 2013-04-15 įrašytu pokalbiu su R. M. (t. 1 b.l. 73-84), tačiau teismas pažymi, kad pastarasis nežinojo, kad jo pokalbis su L. M. bus įrašytas, sutikimo tam nedavė, todėl atskiri pokalbio turi būti vertintini atsižvelgiant į šalių susiklosčiusius santykius visumoje, o ne pažodžiui. Kitą vertus, teismas pažymi, kad nėra duomenų, kad nurodytas pokalbis įrašytas būtent 2013-04-15 d., o tarp šalių kalba eina būtent dėl antro vekselio originalo, o ne kopijos, ir minimas pokalbyje vekselis yra dėl 6500 Lt. Kaip nustatyta byloje, 2013-04-15 d. garso įrašo stenograma nebuvo priimta kaip įrodymas ir ikiteisminiame tyrime Nr. 12-1-01904-13.

Ieškovė ieškinio reikalavimą pripažinti ginčo vekselius negaliojančiais grindžia LR CK 191 str., nurodydama, kad jie išduoti UAB „SOR Corporation“ vadovui R. M. dėl apgaulės ir psichologinio grasinimo dalyvaujant S. G.. Atsakovo UAB „SOR Corporation“ atstovas R. M. su tuo nesutiko.

Vadovaujantis CK 1.91 str. 1 d., sandoris, sudarytas dėl vienos iš sandorio šalių apgaulės panaudojimo, gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal nukentėjusios šalies ieškinį. CK 1.91 str. reglamentuojamas sandorių, turinčių valios trūkumų, pripažinimas negaliojančiais. Pagal šią teisės normą apgaulė – tai sandorį sudarančio asmens tyčinis suklaidinimas dėl esminių sandorio aplinkybių, kuris gali reikštis aktyviais veiksmais, taip pat svarbių sandorio aplinkybių nuslėpimu, sąmoningai siekiant galutinio tikslo – sudaryti sandorį. Apgaule galima pripažinti tik tokius tyčinius veiksmus, kurie turi lemiamą įtaką šalies valiai susiformuoti. Kai reiškiamas reikalavimas pripažinti negaliojančiu dėl apgaulės sudarytą sandorį, byloje turi būti tiriama ir vertinama, ar atsakovas atliko tyčinius nesąžiningus veiksmus (tyčia pranešė tikrovės neatitinkančias žinias arba nutylėjo svarbias aplinkybes dėl esminių sudaromo sandorio elementų, siekdamas suklaidinti ieškovą), dėl kurių ieškovas buvo paskatintas sudaryti ne tokį sandorį, kokį jis iš tikrųjų siekė sudaryti, taip pat turi būti tiriamas bei vertinamas ir ieškovo elgesys tiek prieš sandorio sudarymą, tiek ir sudarant sandorį bei po sandorio sudarymo. Sprendžiant dėl apgaulės konstatavimo, abiejų šalių veiksmai turi būti vertinami vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais (LAT 2008-12-22 nutartis civ.byloje 3K-3-609/2008, LAT 2013-09-16 nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-429/2013,LAT 2014-03-07 nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-72/2014).

Teismų praktikoje taip pat išaiškinta, kad apgaulė-tai sandorį sudarančio asmens tyčinis suklaidinimas dėl esminių sandorio aplinkybių, kuris gali reikštis aktyviais veiksmais, taip pat svarbių sandorio aplinkybių nuslėpimu, sąmoningai siekiant galutinio tikslo – sudaryti sandorį. Apgaule galima pripažinti tik tokius tyčinius veiksmus, kurie turi lemiamos įtakos šalies valiai susiformuoti (LAT 2008-03-26 nutartis civ.byloje 3K-3-189/2008). Nagrinėjant civilines bylas, susijusias su sandorių, sudarytų apgaulės įtakoje, pripažinimu negaliojančiais, turi būti remiamasi sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais, siekiant prioritetiškai ginti apgautosios, o ne nesąžiningos šalies, panaudojusios apgaulę, interesus. Būtina analizuoti apgautosios sandorio šalies valios formavimosi procesą, jos tikruosius ketinimus, aiškintis, ar ji suvokė tikrąją sandorio, atskirų jo sąlygų esmę, ar ji sprendimą dėl sandorio sudarymo ar atskirų jo sąlygų priėmė savarankiškai, ar veikiama kitų, pašalinių veiksnių (LAT 2002-01-21 nutartis civ.byloje 3K-3-353/2002).

Įvertinus LR CK 1.91 straipsnyje įtvirtinto sandorio negaliojimo taikymo pagrindus, teismas sprendžia, jog L. M. nepateikė jokių argumentų, pagrindžiančių aktyvius atsakovo UAB „SOR Corporation“ R. M. veiksmus, kuriais šis būtų siekęs ją suklaidinti, klaidingai aiškinant vekselio turinį, nuslepiant jo sudarymo tikslus, sąlygas ar iš jo kylančias ieškovei teises bei pareigas. Be to, įvertinus faktą, jog pati L. M. buvo verslininkė, dirbo reklamos srityje, teismas daro išvadą, kad bet kuris jos vietoje tokiomis pačiomis aplinkybėmis atsidūręs apdairus ir atidus asmuo, būdamas tokio paties amžiaus bei turėdamas tokią pačią patirtį verslo santykiuose, būtų atidžiai perskaitęs itin trumpą ir aiškų vekselių turinį bei supratęs, jog jis pats asmeniškai prisiima įsipareigojimus pagal vekselį, o ne patvirtina negyvenamųjų patalpų subnuomos mokesčio skolos sumą, t.y. akivaizdžiai kito pobūdžio prievolę, sukeliančią visiškai skirtingus padarinius (Lietuvos Apeliacinio Teismo 2016-04-21 d. nutartis civ.byloje Nr. e2A-234-464/2016). Be to teismas pažymi, kad kiekvienas asmuo privalo pats rūpintis savo teisėmis ir pareigomis. Prieš atlikdamas bet kokį veiksmą, asmuo turi apsvarstyti galimus tokio veiksmo padarinius. Teisių ir pareigų klaidingas įsivaizdavimas negali būti pripažintas apgaule, jeigu jis įvyko dėl sandorio šalies neapdairumo, nerūpestingumo, neatidumo.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-10-01 d. nutartyje c.b. Nr. 3K-7-216/2007 yra nurodyta, kad vekselio davėjas, reikšdamas pirmajam vekselio turėtojui prieštaravimus, grindžiamus jų asmeniniais santykiais, privalo įrodyti, kad nebuvo prievolės pagal vekselį atsiradimo pagrindo arba kad jis negalioja.

Pažymėtina, kad teisinis ryšys vekselyje įtvirtintos prievolės ir to teisinio santykio (tam tikro sandorio), kuris buvo pagrindas vekseliui išduoti, gali būti nustatytas tik tuo atveju, kai yra pakankamai patikimų įrodymų, patvirtinančių kad būtent tas teisinis santykis (sandoris) buvo pagrindas atsirasti prievolei pagal vekselį. Toks ryšys gali būti nustatytas tada, jeigu apie jį tiesiogiai nurodyta vekselių teisinių santykių dalyvių sudarytoje sutartyje arba kitokiuose dokumentuose, patvirtinančiuose tokius šalių ketinimus. Dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju.

Taigi, iš minėtos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos seka, kad būtent vekselius išdavę asmenys (šiuo atveju ieškovai) turi įrodyti tai, jog egzistuoja tam tikri pagrindai vekselius pripažinti negaliojančiais. Be to, reikia įrodyti ir tai, kad tarp vekselio ir tam tikro šalių sudaryto sandorio egzistuoja ryšys (Vilniaus apygardos teismo 2015-04-30 d. nutartis civ.byloje Nr. 2A-1746-262/2015).

Ieškovė teigia, kad kitų pagrindų ginčo vekseliams atsirasti, išskyrus negyvenamųjų patalpų subnuoma, nebuvo. Teismas atsižvelgia į tai, kad ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 12-1-01904-13 buvo nustatyta, kad 2013-02-04 d. buvo įsteigta Vš Į „Sveikatos link“ , kurios steigėjai –dalininkai buvo trys asmenys - R. M., V. J. ir L. M., bendru sutarimu direktoriumi paskirtas R. M.. Su R. M. L. M. supažindino S. G., kurį L. M. pažinojo apie dvejus metus ir su juo siejo darbiniai santykiai. L. M. teigimu, viešosios įstaigos gali kreiptis su paraiška gauti savivaldybės remiamų projektų įgyvendinimui (t. 1 b.l. 35). Taigi, R. M. buvo L. M. verslo partneris ir juos siejo bendri verslo santykiai, įkuriant VšĮ „Sveikatos link“, o su S. G. darbiniai santykiai, iš jo ieškovė nuo 2012 08 mėn. iki 2012-12-06 d. nuomojosi patalpas iš UAB „Revanda“. Dėl to teismas laiko ieškovės argumentus nepagrįstais, kad kitų civilinių santykių, išskyrus subnuomos sutartį, su R. M. nebuvo.

Iš specialisto 2014-06-30 išvados Nr. 5-1/84 matyti, kad ginčo vekseliai (6500 Lt bei 1800 Lt sumai) neįtraukti į UAB „COR Corporation“ apskaitą, nėra dokumentų, patvirtinančių, kad pinigai buvo išleisti paskolos suteikimui L. M., tačiau pinigai iš kasos buvo suteikti atsakingam asmeniui R. M., kuris už išduotus pinigus, tame skaičiuje įnešdamas juos į įmonės kasą, atsiskaitydavo (t. 2 b.l. 5-13, 10-11).

Be to, teismas nesutinka su atsakovo UAB „SOR Corporation“ atstovo R. M. teiginiais, kad L. M. ir anksčiau tris kartus skolinosi pinigus pagal vekselius asmeniniams poreikiams ir juos grąžino: -2013-03-14 d. 4700 Lt (t. 2 b.l. 113-114), 2013-02-07 d. -1500 Eur (t. 2 b.l. 117-118), 2013-01-15 d. -3500 Lt (t. 2 b.l. 119-126, 131), nes šie pinigai UAB „SOR Corporation“ buhalterinėje apskaitoje kaip vekseliai neapskaityti, finansinėse dokumentuose pasirašė tik vienas R. M., dėl to teismas laiko, kad neįrodyta, kad L. M. skolinosi UAB „SOR Corporation“ ir anksčiau (LR CPK 178 str.).

Be to, taikant LR CK 1.91 str. būtina nustatyti, kad ieškovei buvo grasinama, kad tas grasinimas buvo realus ir sutartis buvo sudaryta grasinimo įtakoje. Realaus grasinimo samprata yra duota CK 1.91 str. 4 dalyje, pagal kurią ,,realus grasinimas” reiškia kitos sandorio šalies nepateisinamus ir neteisėtus prieš sandorio šalį, jos vaikus, sutuoktinį ir kitus giminaičius arba jų turtą ar reputaciją nukreiptus veiksmus, kurie duoda pagrindą manyti, kad gali būti padaryta žalos šiems asmenims, jų turtui ar reputacijai, ir šaliai nelieka kitos protingumo kriterijus atitinkančios alternatyvos kaip tik sudaryti sutartį. Grasinimo padarinių realumas turėjo būti pagrįstas įrodymais, tačiau tokių įrodymų byloje nesurinkta (LAT 2003-03-24 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-284/2003)

Pagal CK 1.91 str. 4 d. nustatydamas, buvo ar ne realaus grasinimo faktas, teismas turi atsižvelgti į šalies, kuriai buvo grasinta, amžių, finansinę būklę, lytį, veiksmų pobūdį ir kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Kiekvienoje konkrečioje byloje aptariamu pagrindu ginčijamo sandorio vertinimas priklauso nuo individualių byloje nustatytų jo sudarymo aplinkybių (LAT 2011-06-17 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-281/2011; 2013-03-25 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-169/2013, Kauno apygardos 2015-02-27 d. sprendimas civ. byloje Nr. 2-1043-264/2015).

Teismas konstatuoja, kad byloje nėra jokių įrodymų, kad ieškovei buvo realiai grasinama. Be to, tokių aplinkybių (realaus grasinimo) nebuvo nustatyta ir ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 12-1-01904-13. R. M. buvo L. M. verslo partneris, o S. G. pažįstamas verslininkas, iš kurio L. M. nuomojo patalpas verslui.

Kasacinis teismas nutartyse yra pabrėžęs, kad vekselio prigimtis, savybės, užtikrinančios jo viešą patikimumą, specifinis teisinis reglamentavimas suponuoja ribotą vekselio davėjo galimybę reikšti prieštaravimus vekselio turėtojui (LAT 2005-10-03 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-443/2005; 2007-01-22 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-8/2007; 2007-10-31 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-474/2007 ).

Kreditoriaus reikalavimo teisė, atsiradusi iš abstraktaus pobūdžio teisinio santykio, laikoma galiojančia, kol neįrodyta priešingai. Be to, teisiškai svarbu ir tai, kad kai vekselio išrašymas neatitinka vidinės asmens, t. y. vekselio davėjo valios, sąžiningas, teisingas, protingas, apdairus ir rūpestingas asmuo turėtų nedelsdamas ginčyti vekselį, nelaukdamas, kada šis bus perduotas indosamentu arba pateiktas vykdymui (Šiaulių apygardos teismo 2015-03-12 d. nutartis cib.byloje Nr. 2A-116-124/2015).

Byloje teismo atsižvelgtina ir į ieškovės veiksmus po ginčo vekselių išdavimo. Ieškovė kreipėsi į teismą tik tada, kai buvo pradėtas priverstinis vykdymo procesas, o pinigai pagal vykdomuosius įrašus išieškoti ir laikomi antstolės depozitinėje sąskaitoje. Šiuo atveju ieškovės veiksmai neatitinka sąžiningo, protingo, apdairaus ir rūpestingo asmens elgesio, ginčijamų sandorių panaikinimas pažeistų kreditoriaus interesus, todėl teismas turi pagrindą atsisakyti jas ginti (CK 1. 137 str.3 d.). Ieškinys nepagrįstas ir neįrodytas, todėl atmetamas (CPK 178 str., 185 str.). Tokios pozicijos laikomasi ir teismo praktikoje (Kauno apygardos teismo 2015-02-27 d. sprendimas civ.byloje Nr. 2-1043-264/2015).

Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti procesinį sprendimą neturėtų būti suprantamas, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (LAT 2008-03-14 nutartis civ.byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-252/2010 ir kt).

Atsižvelgiant į teismo sprendime išdėstytus motyvus, teismas ieškinį atmeta, nes ieškovė savo ieškinio reikalavimų neįrodė (LR CPK 178 str.). Atmetus ieškinį, ieškovės bylinėjimosi išlaidos (72 Eur žyminio mokesčio) neatlyginamos. Atsakovai bei antstolė B. P. bylinėjimąsi išlaidas patvirtinančių dokumentų nepateikė.

Atmetus ieškinį Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-12-11 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės- vykdymo veiksmų vykdomojoje byloje sustabdymas naikintinos (t. 1 b.l. 127-128) (LR CPK 150 str.).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 17,76 Eur ir priteistinos iš ieškovės, ieškinį atmetus, į valstybės pajamas (LR CK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 270 str.,-

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Sprendimui įsiteisėjus panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-12-11 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones : vykdymo veiksmų vykdomosiose bylose Nr. 0171/13/05286, Nr. 0171/13/05287 sustabdymą (antstolės B. P. kontora).

Priteisti iš L. M. a.k. (duomenys neskelbtini) 17,76 Eur (septyniolika Eur 76 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės pajamas. Ši suma turi būti įmokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188728721) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbankas“, AB, banko kodas 73000, SWIFT kodas HABALT22, arba sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriuje, banko kodas 21400, SWIFT kodas NDEALT2X, įmokos kodas 5660. Sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Rima Bražinskienė