- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-02-27
- Bylos Nr.
- 2-1043-264/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00690-2014-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aušra Baubienė
- Atsakovas
- BAB „Ūkio bankas“, BAB Ūkio bankas
- Ieškovas
- D. S.
- Kategorijos
- 99.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 99.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo teisėja Aušra Baubienė, sekretoriaujant Violetai Grigaravičienei, dalyvaujant ieškovės atstovui advokato padėjėjui E. R., atsakovės BAB „Ūkio bankas“ atstovei advokatei E. J.,
teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. S. ieškinį atsakovei BAB Ūkio bankas, tretieji asmenys bankrutuojanti K. S. prekybos įmonė, K. S. dėl paprastųjų neprotestuotinų vekselių pripažinimo negaliojančiais,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė ir šalių paaiškinimai
Ieškovė ieškinyje, kurį vėliau patikslino ( I tomas b. l. 41 – 45) prašo:
Pripažinti negaliojančiais 2005-06-03 paprastąjį vekselį;2006-04-07 paprastąjį vekselį; 2006-05-05 paprastąjį vekselį; 2006-08-03 paprastąjį vekselį; 2006-08-24 paprastąjį vekselį; 2006-12-15 paprastąjį vekselį; 2007-01-12 paprastąjį vekselį; 2007-05-21 paprastąjį vekselį; 2007-07-13 paprastąjį vekselį.Priteisti iš Atsakovo visas bylinėjimosi ir teismo išlaidas.
Šalies argumentai
Patikslintame ieškinyje nurodo, kad K. S. prekybos įmonė su atsakove AB Ūkio bankas Marijampolės filialo patalpose sudarė 9 paprastuosius vekselius. Pagal šių vekselių prievoles kaip laiduotoja sutiko būti ieškovė, kadangi atsakovas nurodė, kad nepasirašius šių vekselių įmonei nebus suteiktas kreditas. AB Ūkio bankas Marijampolės filialo valdytojas nurodė, kad K. S. prekybos įmonei suteiks kreditą tik tokiu atveju, jei iš pradžių bus pasirašyti aukščiau nurodyti vekseliai ir už juos bus laiduojama. Taip pat valdytojas nurodė, kad suteikus kreditą ir pasirašius kredito sutartis vekseliai bus panaikinti. Kadangi įmonė su atsakovu turėjo ilgalaikius santykius todėl tiek ieškovė, tiek trečiasis asmuo K. S. pasirašė ant vekselių. Kadangi jie nebuvo perduoti vykdyti, ieškovė manė, kad vekseliai nebegalioja. Tuo metu itin plėtėsi verslas Lietuvoje ir siekiant padėti savo sutuoktinio K. S. verslui, ieškovė sutiko pasirašyti nurodytus vekselius. Bankrutavus įmonei Atsakovas su vykdomaisiais įrašais kreipėsi į antstolius, prašydamas išieškoti pinigines lėšas iš ieškovės, pagal minėtus vekselius. Marijampolės rajono apylinkės teisme nagrinėjant baudžiamąją bylą, kurioje K. S. buvo kaltinamas dėl veikos numatytos LR BK 182 str. 2 d. ir 208 str. 2 d. šios baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu apklausiant tuometinius atsakovo darbuotojus paaiškėjo, kad kreditas pagal vekselius nebuvo suteiktas. Atsakovui pateikus vekselį antstoliui bei pasikonsultavus su teisininkais ieškovė suprato, kad dėl atsakovo apgaulės vykdant aktyvų ekonominį spaudimą pasirašė paprastuosius neprotestuotinus vekselius. Tokio ekonominio spaudimo pagrindinis tikslas buvo priversti įmonę išrašyti kreditoriui vekselį savo vardu, o ieškovę pasirašyti kaip laiduotoją. Vis dėlto reikėtų atkreipti dėmesį, kad minimu konkrečiu atveju asmuo išrašė vekselį tik dėl to, kad prieš jį ir jo sutuoktinio vadovaujamą įmonę buvo panaudotas aiškus ekonominis spaudimas, todėl natūralu, kad tokio vekselio, kaip abstraktaus vienašališko sandorio, išrašymo asmens valios išraiška buvo su akivaizdžiais trūkumais. Atsakovas privalėjo elgtis pagal teisingo ir sąžiningo juridinio asmens etaloną ir grąžinti trečiajam asmeniui vekselius pasirašius kredito sutartis. Ieškovės vertinimu, vekselio išrašymo pagrindas yra skola, todėl iš vekselio kylančios prievolės yra savarankiškos. Atsakovas yra juridinis asmuo ir visos finansinės operacijos turi būti fiksuojamos, todėl nepateikus duomenų apie realios skolos buvimą laikytina, kad jos ir nėra. Taip pat nurodo, kad ieškovė nebuvo nei vekselio davėja, nei kredito sutarties šalis, todėl išsamiai nurodyti vekselių išrašymo aplinkybes negali.
Ieškovės atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad palaiko patikslintą ieškinį jame nurodytais pagrindais ir prašo jį tenkinti. Bankas piktnaudžiaudamas savo padėtimi susitardavo su K. S. prekybos įmone dėl kredito sutarties sąlygų. Įmonė susitarusi dėl kredito sutarties sąlygų užsakydavo transporto priemones iš gamyklos, įmokėdavo tam tikrą įnašą. Kai transporto priemonės būdavo paruoštos įsigyti, tada buvo pasirašoma kredito sutartis ir pasakoma, kad jeigu nebus pasirašytas vekselis, jo nelaiduos tokiu atveju nebus suteiktas kreditas. Jei nebūtų suteiktas kreditas, tokiu atveju K. S. įmonė prarastų 10 % įmokėtos įmokos. Sutuoktinis pasakydavo ieškovei, kad privalo pasirašyti vekselius, nes nebus suteiktas kreditas ir bus prarasta dalis įnašo. Vekseliai ieškovės buvo pasirašyti dėl atsakovo ekonominio spaudimo. Kredito sutartys buvo pasirašytos vėliau t.y. žodžiu patvirtinus, kad finansavimas bus suteiktas. Vėliau buvo paaiškinta, kad reikia papildomų priemonių – vekselių. Vekseliai yra kaip atskiri vertybiniai popieriai, kadangi pačiuose vekseliuose kredito sutartis nėra įvardinta. Tokiais vekseliais užtikrinti prievolių negalima, kadangi jie nėra susiję su kreditais. Kažkokios kitos piniginės lėšos pagal juos nebuvo suteiktos, todėl laikytina, kad jie negaliojantys. Ieškovė kreipėsi į teismą ne dėl to, kad buvo pradėtas priverstinis vykdymas, o dėl to, kad baudžiamojoje byloje paaiškėjo, kad kreditai nebuvo suteikti. Kredito sutartyse apie vekselius nebuvo užsiminta. Tai rodo, kad bankas elgėsi nesąžiningai. Banko valdytojas K. S. pasakydavo, kad pasirašius kredito sutartį ir vekselį, vekselis bus sunaikintas kai transporto priemonės bus įkeistos. Tikėdamasis, kad taip yra K. S. buvo apgautas ir tokiu būdu buvo apgauta ieškovė. Ieškovė tikėjo sutuoktiniu, siekė jam padėti. Šiuo atveju pasireiškė ne tik apgaulė, bet ir ekonominis spaudimas.
Ieškovė D. S. 2015-01-22 teismo posėdžio metu patikslintą ieškinį palaikė. Nurodė, kad vekselius pasirašydavo Marijampolėje Ūkio banko filiale, vekseliuose nurodytomis datomis. Vykdavo banko valdytojo K. K. kvietimu. Su vekselių turiniu susipažindavo. Paaiškindavo, kad jeigu ieškovė nepasirašys vekselių, tai bankas neduos pinigų ir nebus galima nusipirkti transporto priemonių. Kai ieškovė pasirašė vekselius dirbo K. S. PĮ. Įmonės buhalteriją tvarkė buhalterė. Ieškovė nurodė, kad vekselius pasirašė, tam, kad reikia plėsti įmonę, vykdyti veiklą. Pasirašydama vekselį suprato, kad pasirašo kaip skolos lapelį, kad gauti pinigus. Tuo metu negalvojo apie pasekmes, nes banko valdytojas aiškindavo, kad viskas bus gerai. Nuo vekselių pasirašymo dienos iki kreipimosi į teismą dienos dėl ekonominio spaudimo niekur nesikreipė. Suprato, kad pasirašoma dėl didelių sumų. Tikėjosi, kad viskas bus gerai ir bankas įtikinėdavo, kad viskas bus gerai. Jeigu nebūtų daromas spaudimas ieškovė būtų nepasirašiusi vekselių. Banke sakydavo, kad vekseliai galios iki tol kol bus įkeistos transporto priemonės.
Atsiliepimas
Atsakovė BAB „Ūkio bankas“ atsiliepime ( I tomas b. l. 63 – 70) į patikslintą ieškinį prašė atmesti ieškovės D. S. patikslintą ieškinį dėl paprastųjų neprotestuotinų vekselių pripažinimo negaliojančiais. Taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodė, kad ginčijamais vekseliais buvo užtikrintos įmonės prievolės Ūkio bankui pagal 2005 m. balandžio mėn. - 2007 m. liepos mėn. kredito sutarčių pagrindu įmonei išduotus kreditus. 2005 m. balandžio mėn. - 2007 m. liepos mėn. tarp Ūkio banko ir Įmonės buvo sudaryta eilė kredito sutarčių, kurių pagrindu įmonei buvo suteikti kreditai, o prievolių pagal šias sutarti įvykdymui užtikrinti buvo pateikti įmonės išduoti ir ieškovės bei K. S. laiduoti vekseliai. Taigi įmonei ilgą laikotarpį (nuo pat 2005 m. balandžio mėn. iki 2007 m. liepos mėn.) ne kartą Kredito sutarčių pagrindu buvo išduodami kreditai ir prievolių pagal šias Kredito sutartis užtikrinimui buvo pateikiami įmonės išduoti vekseliai, laiduoti ieškovės ir jos sutuoktinio K. S.. Pati ieškovė to neginčija ir ieškinyje nurodo, jog: „įmonė su atsakovu turėjo ilgalaikius santykius, todėl tiek ieškovė, tiek jos sutuoktinis pasirašė ant vekselių“. Ieškovė tik tada, kai buvo pradėtas priverstinis vykdymo procesas, kreipėsi į teismą su ieškiniu, o ieškinyje išdėstyta teisinė pozicija yra pasirinkta tik siekiant išvengti prievolių pagal išduotus ir ieškovės laiduotus vekselius. Kredito sutartys ir pagal jas prisiimtų prievolių užtikrinimui išduoti ginčijami vekseliai buvo sudaryti dar 2005 m. balandžio mėn. - 2007 m. liepos mėn. laikotarpiu. Iki pat šiol ieškovė niekada nereiškė jokių prieštaravimų dėl to, kad galimai už vekselius buvo laiduota esant suklydimui, apgaulei ar ekonominiam spaudimui. Ieškovė keisdama savo ieškinio pagrindą yra nenuosekli ir jos teisiniai argumentai susiformavo tik po to, kai ji pasikonsultavo su teisininkais, o ne tada, kai ginčijami vekseliai buvo išduoti. Akivaizdu, jog tokia ieškovės teisinė pozicija susiformavo siekiant išvengti prievolių pagal laiduotus vekselius įvykdymo. Ieškovės siekį išvengti prievolių sumokėti susidariusį įsiskolinimą Ūkio bankui pagrindžia ir ankstesni ieškovės bei K. S. nesąžiningi veiksmai perleidžiant jiems nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, dėl ko Ūkio bankas buvo kreipęsis į teismą dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais. 2013 m. kovo 28 d. Lietuvos apeliacinis teismas galutiniu sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-221/2013 tenkino Ūkio banko ieškinį ir pripažino negaliojančiais ieškovės kartu su K. S. sudarytas nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis su trečiaisiais asmenimis bei taikė dvišalę restituciją. Vekselių naudojimas kaip prievolių užtikrinimo priemonė neprieštarauja įstatymui, todėl nėra pagrindo pripažinti juos niekiniais ir negaliojančiais nuo sudarymo momento. Kai prievolė užtikrinama vekseliu, jo ryšys su pradine prievole pasireiškia tuo, kad sandorio, kurio pagrindu išduotas vekselis, teisinė padėtis (teisėtumas, vykdymo eiga, prisiimtu prievolių pasibaigimas) turi įtakos vekselio teisinei padėčiai. Ginčijami vekseliai vykdo prievolių pagal Kredito sutartis užtikrinimo funkciją, taigi Kredito sutarčių, kurių pagrindu buvo išduoti ginčijami vekseliai, teisinė padėtis (jų sąlygų teisėtumas, vykdymo eiga, prisiimtu prievolių įvykdymas ar pasibaigimas dėl kitų priežasčių) turi įtakos vekseliu teisinei padėčiai. Taigi tai, jog vekseliais buvo užtikrintas tam tikrų prievolių įvykdymas pagal Kredito sutartis, nepaneigia vekseliais sukurtų teisinių pasekmių, t. y. jų kaip savarankiškos prievolės, sukuriančios jį išdavusiam bei laidavusiam asmeniui pareigą vykdyti pagal vekselius kylančias turtines pareigas, esmės.
Atsakovės BAB Ūkio banko atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad atsiliepimą į patikslintą ieškinį palaiko ir prašo patikslintą ieškinį atmesti. Nurodė, kad teismo posėdyje ieškovė ne tik kad negalėjo įvardinti, kaip ji suklydo, ar kaip jai buvo daromas ekonominis spaudimas. Priešingai, ieškovė patvirtino, jog vekseliai atitiko jos valią, nurodydama, jog: „Aš supratau, jog mums reikia mašinų, kad toliau būtų vykdoma įmonės veikla, supratau, jog jei nebus grąžinta paskola, man ją reikės grąžinti, nebuvo ramu, tikėjausi, kad viskas bus gerai“. Vien tai, jog įmonė susidūrė su finansiniais sunkumais, dėl ko neišgalėjo grąžinti kredito pagal kredito sutartis, kurių įvykdymo užtikrinimui buvo išduoti vekseliai, nėra pagrindas pripažinti vekselius negaliojančiais. Pats K. S. teismo posėdžio metu nurodė, jog: „Jei ne ekonominė situacija, verslas būtų gyvavęs".
Visų aplinkybių visuma pagrindžia, jog ieškinys pareikštas tik siekiant išvengti savo prievolių įvykdymo arba užvilkinti priverstinį skolos išieškojimą, o visi ieškinio motyvai yra pateikti tik kaip gynybinė ieškovės pozicija jau pasikonsultavus su teisininku, o ne dėl to, jog sandorių sudarymo metu ieškovė tikrai būtų suklydusi, ar jai būtų daromas ekonominis spaudimas.
Atsiliepimas
Trečiojo asmens bankrutuojančios K. S. PĮ bankroto administratoriaus įgaliotas asmuo atsiliepime (1 tomas b. l. 60) į patikslintą ieškinį nurodo, kad vekseliai buvo pasirašyti dalyvaujant tik trečiajam asmeniui K. S., ieškovei D. S. bei atsakovui BAB „Ūkio bankas“, todėl trečiajam asmeniui K. S. PĮ bankroto administratoriui šios aplinkybės nėra žinomos. Atsižvelgiant į tai ieškinio pagrįstumo klausimą bankroto administratorius palieka spręsti teismui. Bylą nagrinėjant 2015-01-22 teismo posėdžio metu bankroto administratoriaus įgaliotas asmuo taip pat nurodė, kad ieškinio pagrįstumo klausimą palieka spręsti teismo nuožiūra.
Trečiasis asmuo K. S. atsiliepimo į patikslintą ieškinį nepateikė, 2015-01-22 teismo posėdžio metu paaiškino, kad sutinka su patikslintu ieškiniu ir palaiko ieškovės poziciją. Ieškovė jo įmonėje dirbo kaip eilinė darbuotoja, nežinojo pinigių srautų. Ji tik atliko veiksmą, kurio reikalavo banko atstovas. Trečiasis asmuo atvykdavo pas banko valdytoją, pasakydavo, kad pirks transporto priemones ir kokią sumą reikia pravesti kaip pirminį užstatą ir užsakyti mašinas. Užstatą sumokėdavo įmonės pinigais. Kol transporto priemonės būdavo gaminamos, banko atstovai paruošdavo dokumentus. Prieš gaudami kreditą bankui jis pateikdavo sutartį dėl transporto priemonių pirkimo. Kredito sutartis K. S. pasirašydavo vienas. Vekselius ne visada pasirašydavo kartu su kredito sutartimis. Buvo tokia praktika, kad bankas neduodavo pinigų tol, kol nebuvo pasirašyti vekseliai. Laikotarpiui kol transporto priemonės įregistruojamos ir bus įkeistos bankui, bankas reikalavo vekselių. Jis manė, kad įkeitus turtą, vekseliai bus panaikinti. Kokios bus perkamos transporto priemonės buvo aptariama su banku iki kredito sutarties pasirašymo. Ateinant pasirašyti kredito sutartį bankas neinformuodavo kokių užtikrinimo priemonių bus reikalaujama. Prieš pasirašant kredito sutartį ji nebuvo siunčiama trečiajam asmeniui. Pasirašytų kredito sutarčių kopijas gaudavo, vekselių ne.
II. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės ir teismo motyvai bei išvados
Motyvuojamoji dalis
Iš šalių paaiškinimų ir byloje esančios medžiagos nustatyta:
BAB Ūkio bankas 2005 – 2007 m. laikotarpiu su K. S. prekybos įmone sudarė 9 kredito sutartis (su vėlesniais pakeitimais) pagal kurias K. S. prekybos įmonei transporto priemonių įsigijimui buvo suteikti kreditai : 2005 05 13 – 300 000 Eur; 2005 04 29 – 367 632 Eur; 2006 04 07 – 617 210 Eur; 2006 05 05 – 374 975 Eur; 2006 08 03 – 420 000 Eur; 2006 08 24 – 628 758 Eur; 2006 12 15 – 835 370 Eur; 2007 01 17 – 1 165 280 000 Eur; 2007 07 13 – 430 464 Eur , kurių dalis liko negražinta (1 t. b. l. 104, 131-192, 2 t. b. l. 3-56). Kredito sutartimis, atitinkamuose jų punktuose (pvz. 2005 04 29 sutarties – 1. 9. 2 p.; 4. 5 p.; 2006 04 07 sutarties 1. 10. 4 p., 4. 5 p. ir t.t.) susitarta, kad prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonės yra ne tik įkeičiamas kredito gavėjo turtas bet ir pateikiamas K. S. prekybos įmonės paprastasis vekselis, kurio laiduotojai K. S. ir D. S., o bankas įsipareigoja suteikti kreditą esant visoms nurodytoms išankstinėms sąlygoms. BAB Ūkio banko sąskaitų išrašų duomenimis kredito gavėjas pinigus gavo pagal paskirtį (2 t. b. l. 74-93).
Ieškovė išdavė 9 paprastuosius neprotestuotinus vekselius : 2005 06 03 – 367 632 Eur; 2006 04 07 - 617 210 Eur; 2006 05 05 – 374 975 Eur; 2006 08 03 – 420 000 Eur; 2006 08 24 – 628 758 Eur; 2006 12 15 – 835 370 Eur; 2007 01 12 - 1 165 280 Eur; 2007 05 21 – 300 000 Eur; 2007 07 13 - 430 464 Eur (1 t. b. l. 7-33), pagal kuriuos AB Ūkio bankas 2009 m. pareikalavo ieškovę, trečiuosius asmenis apmokėti vekselius, jų neapmokėjus nuo 2009 m. buvo pradėtas išieškojimas priverstine tvarka (1 t. b. l. 35, 2 t. b. l.57-64, 69-70).
Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, bylos duomenimis trečiajam asmeniui K. S. prekybos įmonei Kauno apygardos teismo 2009 03 23 nutartimi iškelta bankroto byla, 2009 09 28 nutartimi ji pripažinta bankrutavusia ir likviduojama, 2014 04 07 nutartimi patvirtintas BAB Ūkio banko 7 760 040, 65 Lt finansinis reikalavimas (civilinėje byloje Nr.B2-31-264/2015).
Ieškovė ginčija jos išduotus vekselius CK 1. 90 str.(dėl suklydimo), 1. 91 str. (dėl apgaulės ir ekonominio spaudimo) pagrindais.
CK 6. 156 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas. Šioje teisės normoje įtvirtintas vienas pagrindinių civilinės teisės principų – sutarties laisvės principas (CK 1.2 straipsnio 1 dalis), kuris reiškia, kad civilinių teisinių santykių subjektai (tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys) patys sprendžia, sudaryti konkrečią sutartį ar jos nesudaryti. Sutarties laisvės principas taip pat reiškia, kad šalys laisvos apsispręsti ne tik dėl sutarties sudarymo, bet ir dėl jos sąlygų nustatymo. Versti kitą asmenį sudaryti sutartį draudžiama, išskyrus atvejus, kai pareigą sudaryti sutartį nustato įstatymai ar savanoriškas įsipareigojimas sudaryti sutartį (CK 6.156 straipsnio 2 dalis). Taigi vertimas kitą asmenį sudaryti sutartį, nesant teisinio pagrindo, reiškia to asmens laisvos valios ribojimą ir lemia pagrindą sutartį pripažinti negaliojančia kreipiantis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-169/2013)
Ieškovė savo procesiniuose dokumentuose nurodo, kad vekselius išdavė ne laisva valia, o paveikta atsakovo, kuris ekonominio spaudimo būdu – kad kitaip sutuoktinio įmonė būtų negavusi kreditų, privertė ją išduoti vekselius.
CK 1.91 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti sandorio negaliojimo dėl vienos šalies valios trūkumo pagrindai, inter alia nustatyta, kad dėl ekonominio spaudimo ar realaus grasinimo sudarytas sandoris gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal nukentėjusiojo ieškinį. Šio straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad realiu grasinimu laikomas kitos sandorio šalies ar trečiojo asmens grasinimas panaudoti ekonominio spaudimo priemones ekonomiškai silpnesnę ar iš esmės ekonomiškai priklausomą sandorio šalį priversti, kad ši sudarytų jai ypač ekonomiškai nenaudingą sandorį. Teismų praktikoje pripažįstama, kad sandorį galima pripažinti negaliojančiu kaip sudarytą dėl ekonominio spaudimo tik esant tokių sąlygų visumai: 1) kitas asmuo reikalavo sudaryti sutartį; 2) grasino ekonominiais padariniais, kurių atsiradimas priklausė nuo jo nesąžiningų veiksmų; 3) sandoris sudarytas akivaizdžiai nenaudingomis jį sudariusiam asmeniui sąlygomis; 4) nesant ekonominio spaudimo, sandoris nebūtų sudarytas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-258/2011). Pagal CK 1.91 straipsnio 4 dalį nustatydamas, buvo ar ne realaus grasinimo faktas, teismas turi atsižvelgti į šalies, kuriai buvo grasinta, amžių, finansinę būklę, lytį, veiksmų pobūdį ir kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Kiekvienoje konkrečioje byloje aptariamu pagrindu ginčijamo sandorio vertinimas priklauso nuo individualių byloje nustatytų jo sudarymo aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-281/2011; 2013 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-169/2013 ir kt.).
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovė dirbo sutuoktinio K. S. įmonėje, kuriai ilgą laikotarpį ne kartą kredito sutarčių pagrindu buvo išduodami kreditai ir prievolių pagal šias kredito sutartis užtikrinimui buvo pateikiami įmonės išduoti vekseliai, laiduoti ieškovės ir jos sutuoktinio K. S.. Tokia kredito sutarčių sudarymo ir prievolių pagal šias kredito sutartis įvykdymo užtikrinimui vekseliu išdavimo praktika buvo ilgalaikė ir nevienkartinio pobūdžio. Ieškovei buvo žinoma, jog įmonei net 9 kartus buvo išduoti kreditai didelėmis sumomis įmonės veiklai reikalingų automobilių įsigijimui, o šių prievolių užtikrinimui buvo pateikti net 9 (devyni) vekseliai. Todėl ieškovė, negalėjo nesuprasti sudaromų sandorių esmės bei iš jų atsiradusių pasekmių. Šias aplinkybes 2015 01 22 teismo posėdyje pripažino ir pati ieškovė nurodydama, jog ne vieną kartą pasirašė banke vekselius, vykdavo kartu su sutuoktiniu, kai jis pasakydavo, jog įmonės veiklai reikalinga įsigyti automobilių, jų įsigijimui reikalinga gauti iš banko kreditą, dėl to reikalingi jų vekseliai. Trečiasis asmuo K. S. 2015 01 22 teismo posėdžio metu paaiškino, kad įmonė užsakydavo iš gamintojų įmonės veiklai reikalingų automobilių, įmokėdavo iš turimų lėšų avansą, o likusiai sumai sumokėti kreipdavosi paskolos į banką. Taigi pati K. S. prekybos įmonė kreipėsi į banką dėl kredito gavimo, o šių kreditų grąžinimo užtikrinimui buvo išduodami vekseliai. Kaip minėta visose sutartyse, kurių pagrindu buvo išduoti vekseliai, yra nurodyta, jog kaip kredito gavėjo prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonės yra pateikiami K. S. prekybos įmonės išduoti paprastieji vekseliai, laiduoti K. S. ir D. S. (pvz. 2005-04-29 Kredito sutarties Nr. KR07-064/05 1.9.2. p., 2006-04-07 Kredito sutarties Nr. KR07-08506 1.10.4. p., 2006-05-05 Kredito sutarties Nr. 1.10.3 p. ir kt.). Kadangi kredito sutartys nebuvo vykdomos, AB Ūkio bankas pagrįstai pradėjo priverstinį vykdymo procesą kreipdamasis į notarą dėl vykdomųjų įrašų atlikimo remiantis LR įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymu.
Ieškovė taip pat nenurodė jokių aplinkybių, iš kurių būtų galima konstatuoti jos esminį suklydimą. Ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, jog sutuoktinis prašė pasirašyti kaip laiduotojai vekseliuose, kartu ieškovė su sutuoktiniu nuvykdavo į banką, prieš pasirašydama dokumentus juos perskaitydavo, suprato, jog šie vekseliai yra išduodami įsipareigojimų pagal kredito sutartis įvykdymui užtikrinti, suprato, jog jei įmonė negrąžins kredito, šias pinigines lėšas reikės grąžinti ieškovei. Taigi ieškovės valia ir jos valios išraiška sutapo - ieškovė laidavo už įmonės išduotus vekselius tinkamam prievolių pagal kredito sutartis ?vykdymui užtikrinti, žinodama atsiradusių prievolių aplinkybes ir sąlygas, šių lėšų panaudojimą. Ieškovė pagal savo amžių, turėdama gyvenimišką patirtį, turėjo suprasti ir ?vertinti prisiimtus nevienkartinio pobūdžio didelės apimties finansinius įsipareigojimus bei kredito sutarčių neįvykdymo pasekmes. Todėl darytina išvada, kad ieškovė neįrodė jokių aplinkybių, iš kurių būtų galima konstatuoti jos esminį suklydimą dėl sandorio esmės ar Ūkio banko apgaulę bei ekonominį spaudimą (CPK 178 str.).
Teismas nesutinka su ieškovės atstovo argumentais, jog vekselis negali būti kaip prievolės užtikrinimo priemonė. Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 2 str. sąvoka vekselis – vertybinis popierius, kuris išrašomas šio įstatymo nustatyta tvarka ir kuriuo jį išrašęs asmuo be sąlygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrą pinigų sumą vekselyje nurodytam asmeniui pats arba įsako tai padaryti kitam. Vekselis gali būti įsakomasis arba paprastasis, paprastasis vekselis – vekselis, kurio davėjas be sąlygų įsipareigoja vekselio turėtojui sumokėti vekselyje įrašytą sumą, o šio įstatymo 34 str. 1 d. įtvirtinta, kad laiduotojas yra įpareigotas lygiai taip pat kaip ir asmuo, už kurį jis laidavo.
Kasacinis teismas nutartyse yra pabrėžęs, kad vekselio prigimtis, savybės, užtikrinančios jo viešą patikimumą, specifinis teisinis reglamentavimas suponuoja ribotą vekselio davėjo galimybę reikšti prieštaravimus vekselio turėtojui (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-443/2005; 2007 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-8/2007; 2007 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2007 ir kt.).
Įstatymo nustatytas reikalavimas, kad vekselyje turi būti besąlyginis įsipareigojimas sumokėti jame nurodytą pinigų sumą (CK 1.105 straipsnio 1 dalis, ĮPVĮ 2 straipsnio 1 dalis, 3 straipsnio 2 punktas, 77 straipsnio 2 punktas) reiškia tai, kad vekselyje įtvirtinta mokėjimo prievolė ir iš jos atsiradusi reikalavimo teisė yra abstraktaus pobūdžio, ši prievolė nesusijusi teisiniu ryšiu su vekselio išdavimo pagrindu, t. y. tuo teisiniu santykiu (tam tikru sandoriu), dėl kurio vekselis buvo išrašytas.
Nagrinėjamu atveju ginčijami vekseliai naudojami kaip prievolių užtikrinimo priemonė, atitinka jų formai ir turiniui keliamus reikalavimus. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad tokiu atveju, kai vekselio laidavimas neatitinka vidinės vekselio laiduotojo valios, sąžiningas, teisingas, protingas apdairus ir rūpestingas asmuo turėtų iš karto ginčyti vekselį, nelaukdamas kada bus pradėti priverstinio vykdymo veiksmai (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2007 m. spalio 1 d. nutartis, priimta civ. byloje Nr. 3K-7-216/2007 ir kt.). Teismas pritaria atsakovės atstovės pozicijai, kad tiek ieškovė, tiek jos sutuoktinis K. S. tokiais veiksmais siekia išvengti savo prievolių bankui įvykdymo. Iš 2013 m. kovo 28 d. Lietuvos apeliacinio teismo sprendimo matyti, kad teismas tenkino Ūkio banko ieškinį ir pripažino negaliojančiais ieškovės kartu su K. S. sudarytas nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis su trečiaisiais asmenimis bei taikė dvišalę restituciją. Šis teismo sprendimas turi prejudicinę galią nagrinėjamoje byloje, kadangi bylos aplinkybės yra nustatytos įsiteisėjusiu sprendimu (CPK 182 str. 2 p.). Tiek ieškovė, tiek trečiasis asmuo K. S. pripažino aplinkybę, kad niekada bankui nereiškė jokių pretenzijų dėl išduotų vekselių, net ir 2009 m. kovo 17 d. atlikus vykdomuosius įrašus ir atsakovei kreipusis į ieškovę, ir tik tada, kai buvo pradėtas priverstinis vykdymo procesas, ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu. Šiuo atveju ieškovės veiksmai neatitinka sąžiningo, protingo, apdairaus ir rūpestingo asmens elgesio, ginčijamų sandorių panaikinimas pažeistų kreditoriaus interesus, todėl teismas turi pagrindą atsisakyti jas ginti (CK 1. 137 str.3 d.). Ieškinys nepagrįstas ir neįrodytas, todėl atmetamas (CPK 178 str., 185 str.).
Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atsakovės atstovė pateikė rašytinius įrodymus, patvirtinančius atsakovės turėtas 3 434, 32 Eur išlaidas už advokato teiktą teisinę pagalbą byloje (2 t. b. l. 118-120).
CPK 98 str. straipsnyje reglamentuojamas išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimas. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.
Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 str. 2 d.). Rekomendacijose nustatyti priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai. Pažymėtina, kad nei CPK, nei Rekomendacijos nuostatos neriboja šalių teisės susitarti dėl advokato atlyginimo dydžio, tačiau šalys privalo atsižvelgti į tai, kad teismas negalės bylą laimėjusiai šaliai priteisti daugiau, negu nurodyta Rekomendacijose, išskyrus išimtinius atvejus, kai, atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes, ir vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (LR CPK 3 straipsnio 7 dalis), teisinė pagalba teikiama, pavyzdžiui, itin sudėtingoje byloje arba byla nagrinėjama ne vienerius metus, yra būtina susipažinti su didelės apimties medžiaga ir panašiai. Bylą laimėjusi šalis turi teisę reikalauti priteisti visas pagrįstas ir protingumo reikalavimus atitinkančias išlaidas (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-923/2011). Nagrinėjamoje byloje atsakovės atstovė parengė atsiliepimą į ieškinį, 3 prašymus, dalyvavo 2 teismo posėdžiuose. Atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, Atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, apimtį, teiktų teisinių paslaugų kompleksiškumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas bei į Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalius dydžius (8. 2 p., 8. 16 p., 8. 18 p.), pagrįstomis ir kompensuotinomis pripažintinos 1400 Eur išlaidas už advokato pagalbą, kurios atmetus ieškinį priteistinos iš ieškovės atsakovei.
Jeigu ieškinys atmestas, bylinėjimosi išlaidos išieškomos į valstybės biudžetą iš ieškovo, kuris nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo neatleistas (CPK 96 str. 2 d.).
CPK 80 str. 1 d. numato, kad kiekvienas ieškinys yra apmokamas žyminiu mokesčiu, kuris skaičiuojamas nuo ieškinio sumos. 2014 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi ieškovei atidėtas 43 260 Lt (tai atitinka 12 529 Eur) žyminio mokesčio sumokėjimas iki teismo sprendimo priėmimo (1 t. b. l. 47-48). Atmetus ieškinį, iš ieškovės priteisiamas 12 529 Eur žyminis mokestis už ieškinį ir teismo turėtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu valstybei (CPK 96 str. 2 d. ).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Priteisti iš ieškovės D. S. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) 1400 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų eurų) bylinėjimosi išlaidas atsakovei bankrutavusiai AB Ūkio bankas (j. a. k. 122020136, buveinė - Kaunas, Maironio gt.25).
Priteisti iš ieškovės D. S. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) 12 529 Eur (dvylikos tūkstančių penkių šimtų dvidešimt devynių eurų) žyminį mokestį ir 12, 50 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu valstybei, šias lėšas sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, į. k. 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskai201tą Nr. (duomenys neskelbtini), AB bankas „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.