Lietuvos apeliacinio teismo sprendimas

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gintaro Pečiulio ir Donato Šerno, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo akcinės bendrovės Ūkio banko apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2011 m. liepos 29 d. sprendimo, kuriuo ieškinys atmestas, priimto civilinėje byloje Nr. 2-1149-510/2011 pagal ieškovo akcinės bendrovės Ūkio banko ieškinį atsakovams K. S., D. S., A. J., I. J., M. B., J. K., Ž. K., L. Z., K. Z. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo, dalyvaujant trečiajam asmeniui bankrutavusiai K. S. prekybos įmonei.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Byloje kilo ginčas dėl CK 6.66 straipsnio (actio Pauliana) taikymo kreditoriui ginčijant iki bankroto bylos iškėlimo neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens dalyvių sudarytus sandorius.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.

Pagal apeliacinio skundo argumentus, apeliacijos dalyką sudaro įrodymų vertinimo ir ieškinio senaties taikymo klausimai sprendžiant ginčą dėl sandorio šalių sąžiningumo, perleidžiant neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens dalyvių turtą, kreditoriui ginčijant sandorius actio Pauliana pagrindu.

CK 6.66 straipsnyje įtvirtinta kreditoriaus teisė ginčyti skolininko sudarytus sutartis, susijusi su skolininko kontrole ir skolininko teisės sudaryti sutartis ir prisiimti jų pagrindu įsipareigojimus ribojimu. Tokie ribojimai turi būti nustatomi laikantis sąlygų ir tvarkos, įtvirtintos pirmiau nurodytame straipsnyje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nuosekliai plėtojamoje praktikoje yra išskyręs tokias būtinas actio Pauliana ieškinio taikymo sąlygas: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Be šių sąlygų, taip pat skiriami du šio instituto taikymo ypatumai: 1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti. Įvertinus, kad actio Pauliana instituto taikymas susijęs su sutarčių laisvės ribojimu, ir siekiant, kad kreditorius nepiktnaudžiautų šiuo institutu bei nebūtų nepagrįstai suvaržytos skolininko teisės, sandorį pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu bei taikyti jo teisinius padarinius galima tik esant pirmiau nurodytų sąlygų visetui, t. y. nenustačius bent vienos nurodytų sąlygų egzistavimo, nėra pagrindo taikyti CK 6.66 straipsnio ir pripažinti sandorį negaliojančiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės teisėjų sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje AB DNB Nord v. A. M., D. M. ir kt., bylos Nr. 3K-P-311/2012).

CK 6.66 straipsnio 1 dalyje pateiktas pavyzdinis (ne baigtinis) sąrašas atvejų, kaip skolininko sudarytu sandoriu galima pažeisti kreditoriaus interesus: jei sandorio skolininkas tampa nemokus; jei skolininkas būdamas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui; jei kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės.

Kadangi actio Pauliana suteikia ne sandorio šaliai – kreditoriui – teisę ginčyti skolininko su trečiaisiais asmenims sudarytus sandorius, tai, taikant šį institutą, kaip vieną išimtinių sandorių negaliojimo atvejų, būtina užtikrinti kreditoriaus, skolininko ir jo turtą įsigijusio trečiojo asmens interesų pusiausvyrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. kovo mėn. 6 d. nutartis, priimta) civilinėje byloje Nr. 3K-7-130/2013).

Dėl sandorių šalių sąžiningumo.

Individuali įmonė yra neribotos civilinės atsakomybės privatus juridinis asmuo. Tai reiškia, kad jos savininkai atsako už individualios įmonės prievolės visu savo turtu. Taigi individualios įmonės savininkas turi įvertinti ūkinės komercinės veiklos riziką ir galimą atsakomybę už tokios įmonės prievoles. Jeigu prievolėms įvykdyti neužtenka neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens turto, už jo prievoles atsako juridinio asmens dalyvis (CK 2.50 straipsnio 4 dalis). Tokiu atveju sprendžiant dėl individualios įmonės savininko sudarytų sandorių negaliojimo taikytina CK 6.66 straipsnio 1 dalis; o sprendžiant, ar yra actio Pauliana taikymo sąlygos, būtina atsižvelgti į individualios įmonės savininkų atsakomybės už įmonės prievoles ypatumus. CK 2.50 str. 4 d. įtvirtinta individualios įmonės savininkų atsakomybė už įmonės prievoles, t. y. nustatyta, kad jeigu prievolėms įvykdyti neužtenka neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens turto, už jo prievoles atsako juridinio asmens dalyvis. Atsižvelgiant į tai, kad individualios įmonės savininkas kartu yra ir civilinės atsakomybės subjektas ir jo pareiga atsakyti atsiranda, kai prievolei įvykdyti neužtenka pagrindinio skolininko (individualios įmonės) turto, laikytina, jog kreditorius įgyja reikalavimo teisę į skolininką (individualios įmonės savininką) tada, kai kreditoriaus reikalavimams patenkinti neužtenka individualios įmonės turto (CK 2.50 str. 4 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. liepos mėn. 5 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2012).

Taikant actio Pauliana institutą turi būti nustatomas tiek skolininko, tiek trečiojo asmens nesąžiningumas, kai ginčijamas atlygintinis sandoris (CK 6.66 str. 2 d.). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad CK 6.66 straipsnio taikymo prasme ginčijamo sandorio šalys laikytinos nesąžiningomis, jeigu jos žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromi sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, taip pat kad sandorį sudariusių šalių sąžiningumo klausimas yra saistomas kitų actio Pauliana sąlygų.

Civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija – kiekvienas asmuo laikomas sąžiningu, jeigu neįrodyta kitaip. CK 6.67 straipsnyje įtvirtinti konkretūs nesąžiningumo prezumpcijos atvejai, kurie traktuotini kaip bendrosios taisyklės išimtys. Įrodžius aplinkybes, pagrindžiančias vienos iš CK 6.67 straipsnyje nustatytų nesąžiningumo prezumpcijų taikymą, atsakovų nesąžiningumas preziumuojamas, todėl įrodinėjimo našta siekiant paneigti atsakovų nesąžiningumą ir apsiginti nuo ieškinio tenka atsakovams (CPK 182 str. 4 p.). Kai tokių aplinkybių nėra nustatoma, sąžiningumo prezumpcija galioja ir tuomet pareiga įrodyti sandorio šalių nesąžiningumą tenka ieškovui (CPK 178 str.). .

Byloje nustatyta, kad 2003 m. - 2007 m. K. S. prekybos įmonei Bankas suteikė 13 mln. Lt kreditą (1 t., 28 – 80 b. l.). Įmonės veikla buvo transporto paslaugos, krovinių vežimas tarptautiniais maršrutais ir medienos perdirbimas. Ieškovas 2008 m. spalio 23 d. kreipėsi į Banką, prašydamas atidėti paskolos grąžinimą 12 mėnesių (3 t., 132-140 b. l.), motyvuodamas prašymą sunkia turtine padėtimi, nuo 2007 m. sumažėjusiomis pajamomis (50 proc.), pradelstais įsipareigojimais kreditoriams ir nepalankia ekonomine situacija. Banko inicijuoto ir Marijampolės rajono apylinkės prokuratūros vykdomo ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 64-1-00864-10, Prekybos įmonės buhalterė I. K. apklausiama kaip liudytoja parodė, kad Prekybos įmonės finansinė padėtis pradėjo blogėti 2008 m. rudenį, Prekybos įmonė nebegalėjo atsiskaityti su darbuotojais ir kreditoriais (3 t., 101-108 b. l.). Prekybos įmonės savininkas K. S., prašydamas teismo Prekybos įmonei iškelti bankroto bylą, pareiškime taip pat nurodė šias aplinkybes, ir kad turi pradelstų įsipareigojimų kreditoriams, taip pat ir UAB „Stora Enso Miškas“ nuo 2007 m. lapkričio 11 d. (1 t., 26-27 b. l.). Atsakovė D. S. pareiškimą dėl Prekybos įmonei keltinos bankroto bylos palaikė. Teismas, nagrinėdamas K. S. pareiškimą dėl Prekybos įmonei bankroto bylos iškėlimo nustatė, kad įmonė turi 19 456 274 Lt vertės turto, tuo tarpu pradelsti įsipareigojimai sudarė 14 698 134 Lt, 2008 m. Prekybos įmonė baigė su 1 468 932 Lt nuostoliu. Teismas, įvertinęs turimo turto ir pradelstų įsipareigojimų santykį konstatavo Prekybos įmonės nemokumą ir Kauno apygardos teismo 2009 m. kovo 23 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. B2-931-264/2009 iškėlė Prekybos įmonei bankroto bylą. Bylos duomenys taip pat liudija, kad Prekybos įmonei esant faktiškai nemokiai, 2008 m. rugsėjo 30 d. Prekybos įmonė Bankui Susitarimu Nr. 3 įsipareigojo užtikrinti 2006 m. gruodžio 15 d. kredito sutartį, iki 2009 m. gruodžio 15 d. įkeičiant Bankui be kito turto, taip pat atsakovui K. S. priklausantį nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini) (1 t., 40-41 b. l.), bei neperleisti, neparduoti, neįkeisti, neišnuomoti ar kitaip neapriboti ketinamo įkeisti minėto turto. Tačiau bylos duomenys liudija, kad Prekybos įmonės savininkas K. S., nekilnojamąjį turtą (žemės sklypą, pastatą ir garažą su priklausiniais) (duomenys neskelbtini) 2008 m. lapkričio 25 d. pirkimo – pardavimo sutartimi perleido atsakovams J. ir Ž. K.. Pastarieji Bankui 2010 m. rugpjūčio 4 d. pareiškus actio Pauliana ieškinį, po keturių dienų (2010-08-09) šį turtą perleido L. ir K. Z. (1 t., 105-109, 139-149 b. l.). Atsakovai S., 2008 m. lapkričio 28 d. pirkimo – pardavimo sutartimi taip pat perleido savo nekilnojamąjį turtą sodų bendrijoje „Uosija“ atsakovei M. B.. Iki šių sandorių, atsakovai S. 2008 m. rugsėjo 15 d. taip pat perleido savo nekilnojamąjį turtą (žemės sklypą, pastatą ir garažą su priklausiniais), esantį (duomenys neskelbtini), atsakovams A. ir I. J..

Šios aplinkybės liudija, kad Prekybos įmonei faktiškai esant nemokiai ir derantis su Banku dėl prievolių vykdymo termino atidėjimo ir jų užtikrinimo, Prekybos įmonės savininkai perleido nuosavybės teise priklausantį turtą, nors taip pat buvo laidavę už K. S. prekybos įmonės Bankui išduotus paprastuosius vekselius (1 t., 28-37, 42-50, 55-64, 68-77 b. l.). Taigi, 2008 m. rugsėjo 15 d. sudarant nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini) perleidimo sutartį, Prekybos įmonės savininkai ir laiduotojai neabejotinai suvokė, kad yra nepajėgūs vykdyti prievolių Bankui, tačiau mažino savo turto masę ir tuo pažiedė Banko interesus ir galimybę Bankui išsiieškoti negrąžintą kredito dalį. Skolininkai S. taip pat suvokė, kad 2008 m. lapkričio 25 d. perleisdami savo nekilnojamąjį turtą (duomenys neskelbtini) neįvykdys 2008 m. rugsėjo 30 d. Prekybos įmonės ir Banko Susitarimo Nr. 3, įkeisti šį turtą Bankui. Tokiu atveju, Bankas būtų turėjęs privilegijuotą padėtį, prieš kitus kreditorius. 2008 m. lapkričio 28 d. nekilnojamojo turto sodų bendrijoje „Uosija“ perleidimas taip pat rodo sąmoningą skolininkų siekį išvengti prievolės vykdymo Bankui. Pažymėtina, kad Prekybos įmonei iškėlus bankroto bylą, liko nepatenkintas Banko apie 8 mln. (3 t., 80 b. l.) kreditorinis reikalavimas. Taigi, tokioje situacijoje skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamų sandorių ir skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo, kad sudaromi sandoriai pažeis kreditoriaus (-ių) teises.

Nagrinėjamoje byloje iš esmės kilęs ginčas ne dėl skolininkų nesąžiningumo, tačiau dėl trečiųjų asmenų nesąžiningumo, įsigijusių skolininkų turtą. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas A. ir I. J. valią, 2008 m. lapkričio 25 d. įsigyjant nekilnojamąjį turtą (duomenys neskelbtini), nustatė, kad J. šį turtą įsigijo už 2004 m. notariškai tėvų dovanotas lėšas. Aplinkybė, jog 345 975 Lt vertės turtas įsigytas už 100 000 Lt pagrįsta žodiniu šalių 2004 m. susitarimu, sumokėti už šį turtą 2004 m., o perduoti turtą J. ateityje – kuomet skolininkai S. pasistatys namą ir išsikels. Be to, 2004-2007 m. nekilnojamojo turto kainos itin sparčiai kilo, todėl sutarties šalių 2004 m. sutarta kaina nėra nepagrįstai maža, be to sandorio šalys nėra susijęs giminystės ryšiais. Teismo vertinimu sandorio realumą ir J. sąžiningumą patvirtina ir 2008 m. J. sudarytos komunalinių patarnavimų šiam turtui sutartys, turėto gyvenamojo būsto (duomenys neskelbtini) išnuomojimas, vaikų pakeistos mokymosi įstaigos dėl pakeistos gyvenamosios vietos. Apeliantas kvestionuoja šias pirmosios instancijos teismo išvadas nurodydamas, kad teismas neįvertino kitų reikšmingų aplinkybių ir teisėjų kolegija pritaria šiems apelianto argumentams.

Bylos duomenys liudija, kad 2008 m. rugsėjo 15 d. skolininkų nekilnojamasis turtas (duomenys neskelbtini) buvo perleistas už 100 000 Lt. VĮ Registrų centro duomenimis, 2008 m. šio nekilnojamojo turto vertė buvo 381 421 Lt. A. J. pajamos 2007 m. sudarė 11 719,06 Lt, 2008 m. - 14 504,26 Lt (2 t.,157-1654 b. l.), o I. J. pajamos 2008 m. sudarė 16 800,25 Lt (2 t., 168-169 b. l.). Atsižvelgiant į J. metines pajamas, akivaizdu, kad tokia suma jiems buvo labai ženkli, todėl vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais (CPK 1.5 str.), J. neturėjo pagrindo ketverius metus be atlygio kredituoti S. šeimos ir iš anksto, be pakvitavimo ir turto perleidimo ir perdavimo mokėti S. 100 000 Lt už turtą, kuris nežinia kada bus perduotas ir teisiškai įregistruotas J. šeimos vardu. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, S. gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini) pradėjo statyti tik 2006 m. ir statybą baigė 2008 m. Be to, toks sandoris prieštaravo ir S. interesams - ženkliai kylant nekilnojamojo turto kainoms ir paklausai, iš anksto susitarti dėl turto vertės ir 2008 m. su 200 000 Lt nuostoliu perduoti savo nekilnojamąjį turtą nebuvo jokio pagrindo, juolab, kad Prekybos įmonė 2004 m. laikotarpiu dirbo pelningai ir S. turėjo galimybę naudotis apyvartinėmis Prekybos įmonės lėšomis statant naują gyvenamąjį namą. J. turto įsigijimą grindžia tėvų 2004 m. notariškai dovanotomis lėšomis, tačiau kaip jau minėta, VĮ Registrų centro duomenimis, 2008 m. šio nekilnojamojo turto vertė buvo 381 421 Lt, be to Nekilnojamojo turto registro duomenimis, 2007 m. J. šeima įsigijo žemės sklypą sodų bendrijoje „Aštruliai“, (duomenys neskelbtini). Įvertinus J. 2007 m. - 2008 m. metines pajamas, VĮ registro centro duomenis apie turto, (duomenys neskelbtini) vertę, aplinkybę, kad J. 2007 m. įsigijo žemės sklypą sodų bendrijoje „Aštruliai“, akivaizdu, kad tėvų dovanotų 100 000 Lt ir gautų pajamų nepakako nekilnojamojo turto įsigijimui. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, J. nuosavybės teise turėjo du butus - (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini). Taigi, aplinkybė, kad J. vieną butą išnuomojo, nepatvirtina fakto, jog šeima persikėlė gyventi į įsigytą namų valdą (duomenys neskelbtini). Be to, teisėjų kolegija kritiškai vertina ir byloje pateiktas J. buto (duomenys neskelbtini) nuomos sutartis, nes nuomininkas S. S. tiek 2005 m., tiek 2010 m. (Marijampolės rajono apylinkės teismo baudžiamosios bylos Nr. N1-146-537/2005 ir Nr. 1-88-133/2010, Gyventojų registro duomenimis) deklaruoja savo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini). Kadangi minėtose baudžiamosiose bylose S. S. buvo kaltinamuoju bei liudytoju, o Teismų informacinės sistemos Liteko duomenys nepatvirtina aplinkybių, kad deklaruotu gyvenamosios vietos adresu kaltinamasis ir liudytojas nebuvo surastas ir teismo procesiniai dokumentai jam buvo teikiami kitu gyvenamosios vietos adresu, teisėjų kolegija laiko, kad atsakovų J. pateiktos buto (duomenys neskelbtini) nuomos sutartys nepatvirtina šio buto nuomos fakto 2009 m. sausio 1 d. – 2009 m. balandžio 1 d. ir 2010 m. sausio 1 d. – 2010 m. balandžio 1 d. laikotarpiu (1 t., 174-175 b. l.). Be to, Sodros duomenimis, nuomininkas S. S. nuo 2009 m. lapkričio 1 d. nedirba, todėl teisėjų kolegijos vertinimu nuo 2009 m. lapkričio 1 d. S. S. neturėjo finansinių galimybių nuomotis butą. A. J. savo sąžiningumą grindžia ir kita minėto buto nuomos sutartimi, kuria šis butas vieneriems metams išnuomotas A. K., tačiau kaip jau minėta, J. nuosavybės teise turėjo du butus - (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), todėl vieno buto nuomos sutartys nepatvirtina J. gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini). Gyvenamosios patalpos nuomos sutartis gali būti panaudota prieš trečiuosius asmenis tik įregistravus ją įstatymų nustatyta tvarka viešame registre (CK 6.579 str. 4 d.). Nagrinėjamu atveju, nuomos sutarčių registracijos nepateiktos, todėl J. praranda teisę prieš trečiuosius asmenis įrodinėti nuomos teisinius santykius minėtomis nuomos sutartimis. Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad sandorio realumą ir J. sąžiningumą patvirtina įsigyto turto komunalinių paslaugų sutartys ir vaikų mokymosi įstaigų pakeitimas. J. minėtomis komunalinių paslaugų sutartimis demonstruoja ypatingą rūpestingumą, tačiau gyvenamosios vietos iki šios bylos iškėlimo nedeklaravo (duomenys neskelbtini) (Teismų informacinės sistemos duomenys, Gyventojų registro duomenys). Be to, 2010 m. rugsėjo mėnesį ieškinys su priedais, teismo pranešimas ir 2010 m. rugsėjo 9 d. nutartis dėl turto arešto, J. siųsti ir įteikti asmeniškai (duomenys neskelbtini) (1 t., 115, 128, 131 b. l.). Šios aplinkybės paneigia J. buto (duomenys neskelbtini) išnuomojimą A. K. nuo 2010 m. balandžio 1 d. vieneriems metams (1 t., 176 b. l.). Įvertinus pateiktus J. vaikų išsilavinimo pažymėjimus matyti, kad J. vaikai mokyklas keitė dėl objektyvių priežasčių – E. J. dėl baigtos pradinės mokyklos, o M. J. dėl baigtos pagrindinės mokyklos. E. J. nuo 2008 m. rugsėjo mėn. mokosi Marijampolės M. R. S. pagrindinėje mokykloje, o M. J. M. Sūduvos gimnazijoje (1 t., 177 -180 b. l.). Viešosios erdvės duomenimis, buvusi vaikų mokykla (Marijampolės „Šaltinio“ vidurinė mokykla) ir naujosios ugdymo įstaigos (Marijampolės M. R. S. pagrindinė mokykla ir M. S. gimnazija) yra toje pačioje Marijampolės miesto dalyje, kaip ir J. butai (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) ir priešingoje Marijampolės miesto dalyje, nei įsigyta namų valda (duomenys neskelbtini). Taigi, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vaikų ugdymo įstaigų pakeitimą siejo su įsigyta namų valda (duomenys neskelbtini) gatvėje. Būtina, pažymėti, kad A. J. nuo 1997 m. vasario 3 d. iki 2009 m. sausio 7 d. buvo K. S. prekybos įmonės darbuotojas, o I. J. šioje prekybos įmonėje taip pat dirbo 2001 m. liepos 25 d. – 2005 m. spalio 11 d. laikotarpiu. Teisėjų kolegijos vertinimu, minėtos aplinkybės paneigia J. sąžiningumą, įsigyjant skolininkų S. turtą (duomenys neskelbtini).

Teismas, vertindamas skolininkų S. ir K. 2008 m. lapkričio 25 d. sandorį, kuriuo skolininkai K. šeimai perleido nekilnojamąjį turtą (duomenys neskelbtini), taip pat nenustatė šalių nesąžiningumo. Apeliantas kvestionuoja tokią pirmosios instancijos teismo išvadą, motyvuodamas per žema sandorio kaina, lėšų nepagrindimu, bei iškėlus šią bylą, skubotu šio turto perleidimu Ž. K. seseriai K. Z.. Apeliantas pažymi, kad šiuo turtu 2008 m. rugsėjo 30 d. Prekybos įmonė Bankui Susitarimu Nr. 3 įsipareigojo užtikrinti 2006 m. gruodžio 15 d. kredito sutartį ir iki 2009 m. gruodžio 15 d. įkeisti Bankui be kito turto, taip pat ir nekilnojamąjį turtą (duomenys neskelbtini) (1 t., 40-41 b. l.), bei neperleisti, neparduoti, neįkeisti, neišnuomoti ar kitaip neapriboti ketinamo įkeisti minėto turto. Esant tokioms aplinkybėms, Banko įsitikinimu J. Ir Ž. K. buvo nesąžiningi ir teisėjų kolegija pritaria tokiai apeliantų pozicijai.

Byloje nustatyta, kad nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini) vertė sandorio sudarymo metu VĮ Registrų centro duomenimis buvo 457 041 Lt, tuo tarpu turtas parduotas už 300 000 Lt. Nors K. teigia, kad neturi jokių sąsajų su S. šeima, tačiau Nekilnojamojo registro duomenys liudija, kad Ž. K. sesers K. Z. šeima, kuriai po ieškinio pateikimo po keturių dienų buvo perleistas ginčo turtas (duomenys neskelbtini), yra kaimynai su J. šeima, kuri įsigijo skolininkų turtą (duomenys neskelbtini). Tiek Z., tiek J. turi butą (duomenys neskelbtini), o kaip jau minėta A. J. ir I. J. buvę S. prekybos įmonės darbuotojai.

Vertinant įgijėjo sąžiningumą, pažymėtina, kad sąžiningu gali būti laikomas tas įgijėjas, kuris jam prieinamomis priemonėmis pasidomėjo, ar sandorį ketinantis sudaryti asmuo neturi kreditorių, ar sudarant sandorį nebus pažeisti jų interesai. Tokie duomenys gali būti gaunami iš pokalbio su turtą parduodančiu asmeniu arba jo atstovu, iš registrų, kitų šaltinių (oficialių ar privačių). Kreditoriaus interesų gynimas pagal actio Pauliana apima ne tik tuos atvejus, kai yra suvaržytos skolininko daiktinės teisės, bet ir tuos, kai skolininkas turi kreditorių, o skolininko daiktinės teisės neapribotos. Svarbu įvertinti, ar sandorio sudarymu objektyviai nebus pažeistos kreditoriaus teisės. Sudarant kiekvieną sandorį turto įgijėjas yra suinteresuotas neturėti sunkumų dėl įgyjamo turto, siekia apsisaugoti, kad šis nebūtų išreikalaujamas. Tai reiškia, kad turto įgijėjas taip pat yra suinteresuotas civilinių teisinių santykių stabilumu. Vadinasi, jis, elgdamasis apdairiai, prieš sudarydamas sutartį turi pasidomėti, ar patikima kita sandorio šalis, ar ji elgiasi sąžiningai. Iš būsimos sandorio šalies pagrįsta reikalauti paaiškinimo ir kitų duomenų, ar ji neturi kreditorių, kurių interesams gali būti padaryta žalos sandorio sudarymu. Protingu ir apdairiu, t. y. sąžiningu, laikomas tas įgijėjas, kuris jam prieinamomis priemonėmis pasidomėjo, ar sandorį ketinantis sudaryti asmuo neturi kreditorių, ar sudarant sandorį nebus pažeisti jų interesai. Tai suponuoja reikalavimą turto įgijėjui pagal sandorį domėtis kita sandorio šalimi ir jos turtine padėtimi, kiek normaliai reikia sandoriui sudaryti, nepažeidžiant įstatymų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. rugsėjo mėn. 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-361/2009).

Turto pagal būsimą sandorį įgijėjui, siekiant nepažeisti galimo kreditoriaus interesų, reikia būti apdairiam tokia apimtimi: 1) protingomis priemonėmis išsiaiškinti, ar būsima sandorio šalis nėra skolininkė; 2) konkrečioje situacijoje įvertinti, ar sandoriu nebus pažeisti skolininko kreditoriaus interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. birželio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. S. v. T. S., A. I. ir kt., bylos Nr. 3K-3-898/2002).

Kadangi ginčo turtą Narto g. skubotai (iškėlus šią civilinę bylą) K. perleido artimiems giminaičiams Z., Z. nesąžiningumas preziumuojamas (CK 6.67 str. 1 p.), todėl įrodinėjimo našta siekiant paneigti šių atsakovų nesąžiningumą ir apsiginti nuo ieškinio tenka atsakovams. Tiek K., tiek Z. šios prezumpcijos nepaneigė, todėl Z. taip pat pripažintini nesąžiningais įgijėjais.

Teisėjų kolegijos vertinimu, visų bylos aplinkybių kontekste, skolininkų turto, esančio sodų bendrijoje „Uosija“, (duomenys neskelbtini) įgijėja M. B. taip pat laikytina nesąžininga, nes kaip jau minėta, sąžiningu gali būti laikomas tas įgijėjas, kuris jam prieinamomis priemonėmis pasidomėjo, ar sandorį ketinantis sudaryti asmuo neturi kreditorių, ar sudarant sandorį nebus pažeisti jų interesai. Nagrinėjamu atveju, nekilnojamojo turto sodų bendrijoje „Uosija“, įgijėja M. B. buvo ilgametė K. S. darbuotoja, todėl teisėjų kolegijos vertinimu, jai buvo gerai žinoma Prekybos įmonės turtinė padėtis. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad CK 6.66 straipsnio taikymo prasme ginčijamo sandorio šalys laikytinos nesąžiningomis, jeigu jos žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromi sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. kovo mėn. 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167/2013), todėl atsakovė M. B. taip pat laikyta nesąžininga nekilnojamojo turto sodų bendrijoje „Uosija“, (duomenys neskelbtini) įgijėja.

Esant tokiai situacijai, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neįvertino visų reikšmingų aplinkybių, neatsižvelgė į skolininkų kryptingą elgesį mažinant turimą turtą įmonės finansinių sunkumų kontekste ir nepagrįstai pripažino ginčijamų sandorių šalis sąžiningomis. Nors ginčo sandoriai ir nelėmė įmonės nemokumo, tačiau sumažino turto, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas pagal įmonės kreditorių reikalavimus, ir taip buvo pažeistos įmonės kreditorių teisės.

Dėl ieškinio senaties termino skaičiavimo.

Viena actio Pauliana ieškinio patenkinimo sąlygų siejama su sutrumpintu vienerių metų ieškinio senaties terminu. Actio Pauliana senaties termino eigos pradžios momentas nustatomas taikant CK 6.66 straipsnio 3 dalį, pagal kurią šis terminas prasideda nuo tos dienos, kurią kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo teises pažeidžiantį sandorį. Atsižvelgiant į tai, kad tokia šio termino pradžios momento apibrėžtis atitinka bendrąją senaties termino pradžios momento apibrėžtį (CK 1.127 str.), pažymėtina, kad senaties terminui skaičiuoti actio Pauliana atveju taikytinos visos bendrosios šio termino skaičiavimo taisyklės. Dėl to kasacinis teismas, konkretindamas senaties termino skaičiavimo taisykles bylose pagal actio Pauliana, yra išaiškinęs, kad CK 6.66 straipsnyje nustatyto vienerių metų ieškinio senaties termino pradžia turi būti siejama ne tik su kreditoriaus nurodomu laiku, kada jis faktiškai sužinojo apie sudarytą sandorį, bet ir su kreditoriaus pareiga sužinoti apie tokį sandorį laiku. Kiekvienu konkrečiu atveju byloje svarbu įvertinti kreditoriaus, skolininko veiksmus nuo teisės pažeidimo iki kreditoriaus nurodomo sužinojimo momento, kitas reikšmingas aplinkybes, nulėmusias kreditoriaus sužinojimo arba turėjimo sužinoti apie jo teisės pažeidimą – skolininko sudarytą sandorį – laiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugsėjo 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija v. J. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-362/2011). Taigi šis terminas skaičiuojamas kiekvienoje konkrečioje byloje atsižvelgiant į buvusią situaciją, jos ypatumus ir kreditoriaus elgesį, siekiant laiku ir tinkamai ginti savo teises.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovas praleido vienerių metų ieškinio senaties terminą, todėl sprendė, kad tai yra savarankiškas pagrindas ieškinį atmesti. Apelianto įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė ieškinio senaties termino pradžią ir nepagrįstai sprendė, kad Bankas galėjo sužinoti apie ginčijamų sandorių sudarymą nuo jų įregistravimo viešajame registre dienos. Teisėjų kolegija pritaria šiems apelianto argumentams, nes viešo registro duomenų buvimas ir jų prieinamumas asmeniui savaime nėra pagrindas domėtis registro duomenimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-7-62/2009). Tačiau pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad Prekybos įmonei 2009 m. kovo 30 d. iškėlus bankroto bylą ir 2009 m. liepos 28 d. vykusio bankrutuojančios Prekybos įmonės pirmojo kreditorių susirinkimo metu, (3 t., 112-113 b. l.) kreditoriai buvo informuoti apie S. turto perleidimo sandorius. Šio susirinkimo metu pirmininkavo ir protokolą pasirašė AB Ūkio banko atstovas, todėl teismas pagrįstai sprendė, kad Bankas apie visus ginčijamus sandorius sužinojo 2009 m. liepos 28 d., o ieškinį pareiškė tik 2010 m. rugpjūčio 4 d. ir praleido ieškinio senaties terminą. Tuo tarpu, apelianto nuomone, laikant, jog apie ginčo sandorius Bankas turėjo sužinoti 2009 m. liepos 28 d. pirmajame Prekybos įmonės kreditorių susirinkime, šį terminą praleido labai nežymiai, todėl ši aplinkybė neturėtų būti vertinama formaliai, o pažeistoji teisė turėtų būti ginama.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nuosekliai plėtojamoje praktikoje yra pažymėjęs, kad ieškinio senaties termino taikymas, praleisto termino atnaujinimas ar netaikymas yra susijęs su teisingumo principu. Bylą nagrinėjantis teismas, taikydamas atitinkamas ieškinio senatį reglamentuojančias materialiosios teisės normas, to negali daryti mechaniškai, nes tai būtų nesuderinama su teismo pareiga vykdyti teisingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 15 d., nutartis, priimta civilinėje byloje R. K. L. v. V. G. ir kt., bylos Nr. 3K-3-265/2009). Konkrečioje byloje susiklosčiusių materialinių teisinių santykių faktinė sudėtis gali lemti tai, jog teisingumo vykdymas, inter alia viešasis interesas užtikrinti realią pažeistų subjektinių teisių apsaugą gali nusverti interesą garantuoti teisinių santykių stabilumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. birželio mėn. 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-265/2009).

Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju Bankas savo teises įgyvendino aplaidžiai, tačiau tuo pačiu pritaria Banko argumentams, jog terminas praleistas labai neženkliai, be to byla susijusi su viešuoju interesu. Teisėjų kolegija pripažįsta pagrįstais apelianto argumentus, jog K. S. prekybos įmonei iškėlus bankroto bylą, ieškovas pagrįstai tikėjosi bankroto administratoriaus iniciatyvos, ginčyti minėtus sandorius actio Pauliana pagrindu, ir tokiu būdu patenkinti kuo didesnę kreditorių reikalavimų dalį. Tačiau K. S. prekybos įmonės bankroto administratorius minėtų sandorių neginčijo. Nagrinėjamu atveju nustatytos visos actio Pauliano sąlygos (CK 6.66 str.), o pripažinus ginčijamus sandorius negaliojančiais būtų patenkinta ne tik Banko, tačiau ir kitų kreditorių reikalavimų dalis. Taigi viešojo intereso egzistavimas ir nežymus ieškinio senaties termino praleidimas, pripažintini svarbiais sprendžiant ieškinio senaties termino atnaujinimo klausimą. Todėl atsižvelgiant į šios konkrečios bylos aplinkybes, į tai, kad nagrinėjamu atveju neveikimas dėl ieškinio pareiškimo ginčijamų sandorių pagrindu priskirtinas įmonei (bankroto administratoriui), kuriai buvo iškelta bankroto byla, taip pat siekiant užtikrinti ne tik civilinių teisinių santykių stabilumą (taikant ieškinio senaties institutą), tačiau ir ieškovo (Banko) ir kitų Prekybos įmonės kreditorių teises bei galimybes ginti savo pažeistus interesus ne per bankroto administratorių, ieškinio senaties terminas atnaujintinas.

Vadovaujantis išdėstytu, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas, o ginčijami sandoriai pripažintini negaliojančiais CK 6.66 straipsnio 1 dalies pagrindu (actio Pauliana) (CPK 178 str., 185 str.; 6.66 str. 1 d.).

Dėl restitucijos taikymo

Pripažinus sandorius negaliojančiais dėl kreditoriaus teisių pažeidimo (CK 6.66 straipsnis), restitucija taikoma įgyvendinant specialiojo teisinio reglamentavimo – ĮBĮ 35 straipsnio nulemtas nuostatas – nepagrįstai perleistas S. turtas grąžinamas skolininkams S. ir naudojamas atsiskaityti su visais K. S. prekybos įmonės kreditoriais ĮBĮ nustatyta tvarka (CK 2.50 str. 4 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-573/2005).

Dėl pasakyto, panaikinus skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, priimtinas naujas teismo sprendimas, kuriuo patenkintinas ieškovo ieškinys (CK 6.66 str., 6.145 str., CPK 329 str. 1 d., 330 str.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios pusės, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priėmus naują sprendimą – ieškinį tenkinti, bylos rezultatas yra palankus ieškovui, todėl Bankui iš atsakovų priteistinas pirmosios instancijos teisme sumokėtas žyminis mokestis, pagal atsakovams perleisto turto vertę, paskirstant žyminį mokestį sandorio šalims lygiomis dalimis. Ieškovas pirmosios instancijos teisme už ieškinį dėl 775 000 Lt vertės sandorių (100 000 Lt; 300 000 Lt; 295 000Lt; 80 000 Lt) pripažinimo negaliojančiais sumokėjo 11 750 Lt žyminį mokestį (bylos ir Teismų informacinės sistemos Liteko duomenys). Ginčijamiems sandoriams tenka tokio dydžio žyminis mokestis: 100 000 Lt vertės sandoriui (12,91 proc. ieškinio sumos) – 1 516,93 Lt; 300 000 Lt vertės sandoriui (38,71 proc. ieškinio sumos) – 4 548,42 Lt; 295 000 Lt vertės sandoriui (38,06 proc. ieškinio sumos) – 4 472,05 Lt; 80 000 Lt vertės sandoriui (10,32 proc. ieškinio sumos) – 1 212,60 Lt.

Pripažinus negaliojančiu 2008 m. rugsėjo 15 d. sandorį, kuriuo atsakovas K. S. už 100 000 Lt pardavė atsakovams A. ir I. J., nekilnojamąjį turtą (duomenys neskelbtini) iš atsakovų K. S., A. J. ir I. J. Bankui lygiomis dalimis priteistina 1 516,93 Lt žyminio mokesčio dalis.

Pripažinus negaliojančiu 2008 m. lapkričio 25 d. sandorį, kuriuo atsakovai K. ir D. S. už 300 000 Lt pardavė atsakovams J. Ir Ž. K. nekilnojamąjį turtą (duomenys neskelbtini), iš šių atsakovų Bankui lygiomis dalimis priteistina 4 548,42 Lt žyminio mokesčio dalis.

Pripažinus negaliojančiu 2010 m. rugpjūčio 9 d. sandorį, kuriuo atsakovai J. ir Ž. K. pardavė atsakovams L. ir K. Z. nekilnojamąjį turtą (duomenys neskelbtini) iš šių atsakovų Bankui lygiomis dalimis priteistina 4 472,05 Lt žyminio mokesčio dalis.

Pripažinus negaliojančiu 2008 m. lapkričio 28 d. sandorį, kuriuo atsakovai K. ir D. S. už 80 000 Lt pardavė atsakovei M. B. nekilnojamąjį turtą sodų bendrijoje „Uosija“, (duomenys neskelbtini) iš šių atsakovų Bankui lygiomis dalimis priteistina 1 212,60 Lt žyminio mokesčio dalis.

CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas numato, kad nuo žyminio mokesčio atleidžiami įmonė (įstaiga), kuriai iškelta bankroto ar restruktūrizavimo byla arba joje vykdoma neteisminė bankroto procedūra, o kiti dalyvaujantys byloje asmenys – už šiose bylose paduotus apeliacinius ir kasacinius skundus. Nagrinėjamu atveju laikytina, kad reikalavimai susiję su bankrutavusia K. S. prekybos įmone, todėl apeliantas yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo už apeliacinį skundą, tačiau jį sumokėjo. Esant tokiai situacijai, apelianto sumokėtas 11 750 Lt žyminis mokestis už apeliacinį skundą ( 3 t., 164 b. l.) pagal CPK 87 straipsnio nuostatas jam grąžintinas.

Šiuo atveju ieškovas neprašo priteisti jam kitų bylinėjimosi išlaidų (2 t., 79 b. l.), todėl vadovaujantis CPK 98 str. 1 d. jos nepriteistinos.

Byloje nustatyta, kad pirmosios instancijos teisme procesinių dokumentų įteikimo išlaidos sudarė 172,20 Lt (1 t., 3 b. l., 2 t., 4 b. l.). Šios išlaidos valstybei iš visų atsakovų K. S., D. S., A. J., I. J., M. B., J. K., Ž. K., L. Z. ir K. Z. priteistinos lygiomis dalimis – po 19,13 Lt.

Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos bylą nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 patvirtintos minimalios (10 Lt) valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos, todėl iš proceso dalyvių jos nepriteistinos (3 t., 200 b. l.) (CPK 92 str.).

Pirmosios instancijos teismo 2010 m. rugsėjo 9 d. ir 2010 m. m. lapkričio 15 d. nutartimis, priimtomis civilinėje byloje Nr. 2-2971-510/2010 (1 t., 111-112 b. l., 2 t., 46-47 b. l.) atsakovų atžvilgiu pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės paliktinos galioti iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (CPK 150 str. 3 d.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Kauno apygardos teismo 2011 m. liepos 29 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti.

Pripažinti negaliojančia 2008 m. rugsėjo 15 d. pirkimo-pardavimo sutartį (reg. Nr.7823), kuria atsakovai K. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) ir D. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) už 100 000 Lt (vieną šimtą tūkstančių litų) pardavė atsakovams A. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir I. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) su garažu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkiniu pastatu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), šiltnamiu Nr. (duomenys neskelbtini)), kitais statiniais (inžinieriniais) kiemo statiniais (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiais (duomenys neskelbtini) ir šio turto 2008 m. rugsėjo 15 d. perdavimo - priėmimo aktą Nr. 7824 bei taikyti dvišalę restituciją;

Pripažinti negaliojančia 2008 m. lapkričio 25 d. pirkimo-pardavimo sutartį (reg. Nr. 10005), kuria atsakovai K. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) ir D. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) už 300 000 Lt (tris šimtus tūkstančių litų) pardavė atsakovams J. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) ir Ž. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini) ir šio turto 2008 m. lapkričio 25 d. perdavimo – priėmimo aktą Nr. 10006 bei taikyti dvišalę restituciją.

Pripažinti negaliojančia 2010 m. rugpjūčio 9 d. pirkimo-pardavimo sutartį (reg. Nr. 4414), kuria atsakovai J. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) ir Ž. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) už 295 000 Lt (du šimtus devyniasdešimt penkis tūkstančių litų) pardavė atsakovams L. Z. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) ir K. Z. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini) ir taikyti dvišalę restituciją.

Pripažinti negaliojančia 2008 m. lapkričio 28 d. pirkimo-pardavimo sutartį (reg. Nr. 10054), kuria atsakovai K. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) ir D. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) už 80 000 Lt (aštuoniasdešimt tūkstančių litų) pardavė atsakovei M. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir sodo namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius sodų bendrijoje „Uosija“, (duomenys neskelbtini) ir šio turto 2008 m. lapkričio 28 d. perdavimo – priėmimo aktą Nr. 10055 bei taikyti dvišalę restituciją.

Priteisti ieškovui akcinei bendrovei Ūkio bankui (įmonės kodas 112020136): iš atsakovų K. S., D. S., A. J. ir I. J. lygiomis dalimis 1 516,93 Lt žyminio mokesčio dalį; iš atsakovų K. S., D. S., J. K. ir Ž. K. lygiomis dalimis 4 548,42 Lt žyminio mokesčio dalį; iš atsakovų J. K., Ž. K., K. Z. ir L. Z. lygiomis dalimis 4 472,05 Lt žyminio mokesčio dalį; iš atsakovų K. S., D. S. ir M. B. lygiomis dalimis 1 212,60 Lt žyminio mokesčio dalį.

Priteisti Valstybei (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija (juridinio asmens kodas 188659752), biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5660) iš atsakovų K. S., D. S., A. J., I. J., M. B., J. K., Ž. K., L. Z. ir K. Z. po 19,13 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu pirmosios instancijos teisme.

Grąžinti ieškovui akcinei bendrovei Ūkio bankui, 2011 m. rugpjūčio 18 d. akcinės bendrovės Ūkio banko mokėjimo nurodymu Nr. 30527 už apeliacinį skundą sumokėtą 11 750 Lt žyminį mokestį.

Kauno apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 9 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2971-510/2010, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės - įrašas Nekilnojamojo turto registre dėl žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastato – gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastato – garažo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastato – ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastato – šiltnamio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kitų statinių (inžinierinių) – kiemo statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini); žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastato – gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) esančių (duomenys neskelbtini); žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastato – sodo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kitų statinių (inžinierinių) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) esančių (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisės perleidimo draudimo, taip pat Kauno apygardos teismo 2010 m. lapkričio 15 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2971-510/2010 kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės – įrašas Nekilnojamojo turto registre dėl žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastato – gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisės perleidimo draudimo paliktinos galioti iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Sprendimo kopijas siųsti byloje dalyvaujantiems asmenims, Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui bei Centrinės hipotekos įstaigos Turto areštų registrui.