Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. U. ieškinį atsakovui P. U. dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio padidinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Teismo posėdžio metu ieškovė prašė tenkinti ieškinį visiškai jame išdėstytais motyvais ir papildomai paaiškino, jog sūnaus poreikiai vis auga. Nors sveikatos problemų sūnus neturi, tačiau ieškovės šeima įsigijo gyvūną, nes vaikas to labai norėjo. Priteistą išlaikymą atsakovas moka, nors šiek tiek didesnio išlaikymo skirti nesutinka, pastaruosius dvejus metus su vaiku nebendrauja. Ieškovė su sūnumi gyvena nuomojamame bute, tačiau kol kas nuomos mokesčio nemoka, ji moka tik komunalinius mokesčius. Ieškovė dirba apskaitininke, jos darbo užmokestis, atskaičius mokesčius, yra apie 1000 Eur. Ieškovė iš savivaldybės taip pat gauna 60 Eur išmoką už vaiką, jai finansiškai padeda tėvai. Ieškovės teigimu, atsakovas gyvena ir dirba užsienyje.

Atsakovas į teismo posėdį neatvyko, apie iškeltą civilinę bylą ir vyksiantį teismo posėdį informuotas tinkamai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalis), prašymų negauta. Siekiant proceso operatyvumo, koncentracijos ir tinkamai užtikrinti nepilnamečio vaiko interesus, byla nagrinėta iš esmė atsakovui nedalyvaujant (CPK 246 straipsnio 2 dalis).

Kadangi bylose, kai reikalavimas reiškiamas tik dėl išlaikymo dydžio, pagal įstatymą Valstybės vaiko teisų apsaugos ir įvaikinimo tarnyba išvados neteikia, institucija pageidavimo dalyvauti procese nepareiškė, todėl teismas, siekdamas proceso koncentracijos ir operatyvumo, protokoline nutartimi šią instituciją pašalino iš bylos.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir šalių paaiškinimų nustatyta, kad A. U., gim. (duomenys nekelbtini), yra ieškovės ir atsakovo sūnus. 2014 m. birželio 9 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismas sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-7411-618/2014 patvirtino ieškovės ir atsakovo pasirašytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Sutarties 5 punkte šalys susitarė, kad P. U. sūnaus A. U., gim. (duomenys nekelbtini), išlaikymui iki sūnaus pilnametystės moka po 500 Lt kiekvieną mėnesį periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Sūnaus išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriama motina J. U.

Dėl išlaikymo dydžio pakeitimo

Ieškovė, kaip pagrindą pakeisti teismo sprendimu priteistą išlaikymo vaiku dydį, nurodo padidėjusius vaiko poreikius, išaugusį kainų lygį šalyje. Ieškovė nurodo, kad sūnaus poreikiams patenkinti reikalinga apie 650 Eur suma kiekvieną mėnesį, todėl atsakovo teikiamas išlaikymas nebeatitinka vaiko poreikių.

Prievolė išlaikyti vaiką, mokant periodines įmokas, yra tęstinio pobūdžio, paprastai vykdoma ilgą laikotarpį, kadangi kinta vaiko poreikiai, taip pat gali kisti ir tėvų galimybės patenkinti šiuos poreikius. Pasikeitus bent vieno iš tėvų turtinei padėčiai arba išlaikomo vaiko poreikiams, kai jų nebeatitinka teismo sprendimu nustatytas išlaikymo dydis, atsiranda pagrindas suinteresuotiems asmenims kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.201 straipsnis). Teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas priteistam išlaikymo dydžiui pakeisti, turi nustatyti ir įvertinti dvejopo pobūdžio aplinkybes: pirma, aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu ir, antra, aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu – padidėjimu ar sumažėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. gegužės 26 d.nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016; 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969-2018, 24 punktas). Kartu pažymėtina, kad tėvo bei motinos turtinė padėtis nėra viską nulemianti nustatant išlaikymo dydį, nes išlaikymas privalo užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas; todėl sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, nurodytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004; 2005 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-306/2005; 2005 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2005; 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2006). Išlaikymą teikiančio tėvo turtinės padėties nežymus pasikeitimas nėra pagrindas keisti išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008). Nustatant, ar pasikeitė (išaugo) vaiko poreikiai, būtina atsižvelgti į tai, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys ir vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-06-28 nutartis civilinėje Nr. 3K-3-294/2010).

Nagrinėjamu atveju šalių sūnui šiuo metu yra 9 metai, jis mokosi valstybinėje mokykloje, mokslas nemokamas. Ieškovė grįsdama padidėjusius vaiko poreikius nurodė, kad atsirado papildomų išlaidų mokyklai bei papildomai veiklai, kurių išlaikymo priteisimo metu nebuvo, be to, pasikeitė šalies ekonominė padėtis, ženkliai pakilo kainos. Ieškovė nurodė, kad sūnaus išlaikymui ji vidutiniškai per mėnesį skiria apie 650 Eur ir detalizavo šias išlaidas; sūnus sveikatos problemų neturi. Kadangi ieškovės pajamos nepakankamos vaiko poreikiams užtikrinti, prie vaiko išlaikymo prisideda jos artimieji.

Ieškovė dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui padidinimo į teismą kreipėsi praėjus daugiau nei penkeriems metams po to, kai buvo priteistas išlaikymas. Sutiktina su ieškove, kad sūnui augant atsirado papildomų išlaidų, susijusių su jo lavinimu, mokyklos lankymu, užklasine veikla, poreikiais laisvalaikiui. Be to, pažymėtina, kad per penkerių metų laikotarpį pasikeitė šalies ekonominė padėtis, maisto produktų, rūbų, komunalinių patarnavimų, paslaugų kainos. Todėl iš atsakovo priteistas išlaikymo vaikui dydis po 145 Eur (500 Lt) kas mėnesį nebeatitinka išaugusių vaiko poreikių. Pažymėtina, kad vaiko išlaikymui priteista suma nesiekia teismų praktikoje orientaciniu kriterijumi pripažįstamo pusės minimalios mėnesinės algos dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje bylos Nr. 3K-3-209-916/2016).

Ieškovė pateikė sūnaus išlaikymo išlaidų skaičiuotę, kurioje nurodyta, jog per mėnesį sūnaus išlaikymui reikalinga 650 Eur suma. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į vidutinį atlyginimą šalyje, pačios ieškovės ir atsakovo gaunamų pajamų dydį, 650 Eur suma laikytina per didelė kas mėnesį jų sūnaus išlaikymui, dalis ieškovės nurodomų išlaidų yra nepagrįstos. Teismas mano, kad išlaidos drabužiams, avalynei – 78 Eur kas mėnesį yra akivaizdžiai per didelės, atsižvelgtina ir į tai, kad lentelėje mokyklinė, sporto ir šokių apranga nurodytos atskirose eilutėse, už kurias taip pat paskaičiuota, kad kas mėnesį išleidžiama dar papildomai po 27,50 Eur. Todėl teismas atkreipia dėmesį, kad nors ir pasikeitė šalies ekonominė padėtis – išaugo daugelio daiktų ir produktų kainos, tačiau nurodytos išlaidos sūnaus aprangai mažintinos, kaip nepagrįstai didelės. Nors ieškovė detalizuoja transporto išlaidas, tačiau nepateikia tai patvirtinančių dokumentų, todėl šios išlaidos mažintinos, kadangi moksleivio mėnesinis viešojo keleivinio transporto bilietas kainuoja iki 6 Eur, tarpmiestinio transporto išlaidos nepilnamečiams vaikams taip pat yra mažesnės. Atkreiptinas dėmesys, kad į išlaidų vaiko poreikiams skaičiavimą įtrauktos išlaidos sporto (karate) ir šokių užsiėmimams, taip pat įmokos į Saugų vaiko fondą, kai tuo tarpu teismo posėdžio metu ieškovė paaiškino, kad įmokos į fondą šiuo metu yra sustabdytos, šiuo metu būrelių sūnus nelanko, bet planuoja ateityje lankyti. Duomenų, apie anksčiau patirtas išlaidas būreliams, kokio dydžio įmokos buvo mokamos, nepateikta. Taip pat teismas atkreipia dėmesį į nurodytas ir įrodymais nepagrįstas išlaidas gimtadieniui. Ieškovė nurodo, kad jos pajamų pragyvenimui su sūnumi nepakanka, tačiau pakankamai didelė pajamų suma išleidžiama gimtadieniui, kuri per metus siekia 240 Eur. Be to, šeima įsigijo augintinį, kurį taip pat reikia išlaikyti. Teismas, spręsdamas išlaikymo nepilnamečiui vaikui padidinimo klausimą, pažymi, kad vaikų tėvai, priimdami tam tikrus ilgalaikius finansinius sprendimus, privalo iš anksto įvertinti savo turtinę padėtį ir galimybes. Kitos lentelėje nurodytos išlaidos, nors ir ne visos pagrįstos rašytiniais įrodymais, iš esmės gali būti laikomos tikėtinai pagrįstomis, nes kiekvienam vaikui būtiniausiems poreikiams tenkinti reikalingos piniginės lėšos maistui, vaistams, vitaminams, mokyklinėms priemonėms, išlaidoms už komunalinius patarnavimus (vanduo, elektra, šildymas, dujos) ir kt.

Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius. Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo, teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį. t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, sveikatą, investicijas, išlaikytinių skaičių, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius, taip pat atsižvelgti į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamų vaikams išlaikyti(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2010). Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-209/2013;Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, teismas atsižvelgia į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2011).

Bylos duomenys patvirtina, jog abi šalys yra darbingo amžiaus, duomenų apie turimas sveikatos problemas teismui nėra pateikta. Ieškovė dirba UAB „Glassbel Baltic”, jos darbo užmokestis per mėnesį, atskaičius mokesčius, yra apie 1 000 Eur, duomenų, kad turi kitų išlaikytinių, nepateikta. Ieškovei nuosavybės teise priklauso 1997 m. gamybos automobilis. Valstybinio socialinio draudimo fondo duomenimis atsakovas dirba UAB „Perspecto LT“, jo darbo užmokestis per mėnesį, neatskaičius mokesčių, yra apie 1 159 Eur. Ieškovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad, jos žiniomis, atsakovas dirba Lietuvos įmonėje, bet jo darbo vieta yra Olandijoje. Duomenų apie savo turimus įsipareigojimus, išlaikytinius, sveikatą atsakovas nepateikė. VĮ Registrų centro duomenimis nustatyta, kad šalių vardu nėra registruoto nekilnojamojo turto. Iš pateiktų duomenų matyti, jog abiejų šalių turtinė padėtis yra panaši, todėl abu tėvai turėtų ir gali teikti vaikui panašaus dydžio išlaikymą.

Pažymėtina, kad gyvenamuoju būstu sūnų aprūpina ieškovė, todėl būtent ieškovei tenka didesnė vaiko išlaikymo našta, užtikrinant sūnui gyvenamąjį būstą ir tenkinant kasdienius vaiko poreikius. Be to, atsakovas visiškai yra nusišalinęs nuo bendravimo su sūnumi, tai reiškia, kad jokiomis priemonėmis ir būdais neprisideda prie sūnaus priežiūros, auklėjimo ir auginimo. Byloje nėra jokių įrodymų, kad atsakovas būtų nepajėgus uždirbti lėšas, reikalingas vaiko išlaikymui, ieškovė patvirtino, jog atsakovas sūnui teikia priteistą išlaikymą. Teismas pažymi, kad išlaidas vaiko poreikiams tenkinti turi dengti abu tėvai, tuo labiau, kad ieškovei ir taip tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su ja gyvenančio vaiko nepertraukiama kasdiene priežiūra, rūpinimusi, kurių paprastai nekompensuoja išlaikymo priteisimas.

Teismo vertinimu, iš byloje esančių duomenų ir ieškovės teismo posėdžio metu pateiktų paaiškinimų, darytina išvada, kad šiuo metu atsakovo teikiama 145 Eur išlaikymo suma, proporcingai atsakovui tenkančiai išlaikymo prievolės daliai (CK 3.156 straipsnio 1 dalis), neužtikrina net minimalių nepilnamečio sūnaus poreikių patenkinimo.

Sprendžiant išlaikymo padidinimo klausimą, atsižvelgtina į vaiko amžių ir natūraliai padidėjusius jo poreikius, kad šalių sūnus neturi išskirtinių sveikatos problemų ar specialių poreikių, taip pat į ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį, į atsakovo elgesį, lėmusį, kad su sūnumi jis pastaruosius dvejus metus visiškai nebendrauja, geranoriškai teikti didesnį išlaikymą sūnui atsisako, taip pat iškelta byla nesidomėjo, atsiliepimo ar prieštaravimų dėl prašomo priteisti išlaikymo neteikė, todėl teismas sutinka, jog nepilnamečio šalių sūnaus poreikiai po 2014 m. birželio 9 d. teismo sprendimo priėmimo, kuriuo išlaikymui iš atsakovo buvo priteista po 145 Eur, per penkerius metus yra pakitę, padidėję ir šiuo metu jau nebeatitinka priteisto iš atsakovo išlaikymo dydžio. Siekiant nustatyti teisingą ir nepilnamečiui reikalingą, būtiną bei kartu protingumo kriterijus atitinkantį teiktiną išlaikymą, atsižvelgtina ir į teismų praktikoje orientaciniu kriterijumi laikytiną minimalią mėnesinę algą.

Nuo 2020 m. sausio 1 d. minimaliosios mėnesinės algos dydis sudaro 607 Eur (neatskaičius mokesčių), tai sudarytų 471 Eur pagal ankstesnę mokestinę sistemą. Reali dirbančio ir minimalią mėnesinę algą gaunančio asmens disponuojama suma, atskaičius mokesčius svyruoja tarp 425 – 445 Eur. Ieškovės prašomo priteisti iš atsakovo 325 Eurišlaikymo vaikui dydis viršija teismų praktikoje pripažįstamą orientacinį pusės minimalios mėnesinės algos kriterijų, nes kiekvienas iš tėvų turėtų prisidėti prie vaiko išlaikymo.

Be to, kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). Be to, bylose dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo ar išlaikymo dydžio pakeitimo, vaiko tėvų turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, su kuriuo iš tėvų vaikas lieka gyventi, nes šiam tėvui neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, susijęs su nuolatiniu, kasdieniu materialinio aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-27-686/2015).

Įvertinus byloje esančių įrodymų visumą, darytina išvada, kad šalių nepilnamečio sūnaus poreikiai padidėjo, todėl yra pagrindas padidinti išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydį. Nepaisant to, jog ieškovė neįrodė visų reikalaujamų priteisti sumų, tačiau įvertinus kiekvienos išlaidos pagrįstumą bei atsakovo pasirinktą poziciją byloje, vadovaujantis teisingumo, protingumo bei proporcingumo principais, teismų formuojamą praktiką tokio pobūdžio bylose, laikytina, kad šalių nepilnamečio vaiko išlaikymui per mėnesį turėtų būti skirta ne mažesnė, nei minimalią mėnesinę algą gaunančio asmens disponuojama suma (CK 3.192 straipsnio 2 dalis).

Ieškovė taip pat nurodė, kad gauna 60 Eur išmoką vaikui. Pagal Išmokų vaikams įstatymo nuostatas, išmoka teikiama vaikui (3 straipsnio 2 punktas), ji skirta būtent vaiko poreikiams tenkinti; ši išmoka tėvų yra valdoma uzufrukto teise (CK 3.190 straipsnio 1 dalis) ir jos tikslas yra palengvinti tėvų finansinę naštą, t. y. jiems vykdant savo pareigas išlaikyti vaikus, kad tėvai dėl kurios nors dalies vaikų poreikių tenkinimo neturėtų leisti savo lėšų (jei jų yra), o tokių lėšų tėvams neturint – užpildoma tėvų finansų spraga tam, kad, uzufrukto teise valdant vaiko išmoką, galima būtų patenkinti visus vaiko poreikius. Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2020 m. balandžio 2 d. nutartyje civilinės bylos Nr. e3K-3-164-687/2020 išaiškino, kad, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Šalpos pensijų įstatymą ir Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį. Vadovaujantis šia teismų praktika, 60 Eur suma mažintinas vaikui iš tėvų reikalingo išlaikymo dydis.

CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta abiejų tėvų pareiga teikti išlaikymą savo vaikams. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nors tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus abiem tėvams yra vienoda, tačiau tai nereiškia, kad kiekvienas iš jų turi teikti vienodo dydžio išlaikymą. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas reiškia tai, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai nuo daugelio faktinių aplinkybių, tokių kaip nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, turtinė padėtis ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; 2016 m. vasario 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016 30 punktas).

Skirtingas išlaikymo dydis nustatytinas atsižvelgiant ir į tai, kad kaip jau minėta, atsakovas visiškai nusišalino nuo bendravimo su vaiku, nedalyvauja vaiko gyvenime, nepatiria jokių nepatogumų ar naštos, tai yra be priteisto išlaikymo, jokio kitokio atsakovo prisidėjimo prie sūnaus poreikių tenkinimo nėra.

Teismas pažymi, kad situacija, kai vaiko tėvas nebendrauja su savo vaiku ir nedalyvauja jį auklėjant, yra netoleruotina, nes neatitinka vaiko teisių ir interesų. Pagal CK 3.170 straipsnio 2 dalį vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgiant į jų fizinę ir protinę būklę, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui (CK 3.155 straipsnio 2 dalis). Tėvo ar motinos atsisakymas nuo teisių ir pareigų savo nepilnamečiams vaikams negalioja (CK 3.159 straipsnio 1 dalis), o už vaiko auklėjimą ir priežiūrą tėvai atsako bendrai ir vienodai (CK 3.159 straipsnio 2 dalis).

Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas nevykdo pareigos auklėti savo vaiką ir su juo bendrauti, ši pareiga perkelta tik ieškovei, nustatant išlaikymo dydį, manytina, kad atsakovui turėtų tekti didesnė materialinė našta dėl vaiko išlaikymo.

Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, iš atsakovo priteistina 275 Eur išlaikymo suma kas mėnesį, kuri yra pakankama išimtinai vaiko poreikiams tenkinti. Teismo įsitikinimu, tokio dydžio išlaikymas, įvertinus tai, jog šalių sūnus kas mėnesį iš savivaldybės administracijos gauna 60 Eur išmoką vaikui, kuri skirta išimtinai vaiko poreikiams patenkinti, tai yra vaiko poreikius iš dalies patenkina valstybė ir jų nereikia tenkinti tėvams, visiškai pakankamas ir atitinka tiek vaiko interesus bei poreikius, tiek ginčo šalių teises, interesus.

Ieškinio reikalavimas tenkintinas iš dalies, pakeičiant teismo sprendimu patvirtintą išlaikymo dydį ir jį padidinant iki 275 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui padavimo dienos iki vaiko pilnametystės (CK 3.192 straipsnis, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3.200 straipsnis, 3.201 straipsnis), išlaikymo dydį indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Toks išlaikymas, teismo nuomone, iš esmės nepažeis kiekvieno iš tėvų turtinės padėties ir vaiko poreikių proporcingumo principo. Kartu pažymėtina, jog įstatymas nedraudžia vaiko tėvams skirti savo vaiko išlaikymui ir daugiau lėšų.

Vaiko išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina ieškovė (CK 3.185 straipsnio 1 dalis, 3.190 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą, proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Ieškovė bylos nagrinėjimo metu, duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė.

Ieškovė nuo žyminio mokesčio atleista įstatymo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Už ieškinį dėl padidinto dydžio išlaikymo priteisimo mokėtinas žyminis mokestis sudaro (275-145) ? 130 Eur; 130 Eur x 12 mėn. ? 1 560 Eur x 3 % ? 46,80 Eur, kuris ir priteistinas iš atsakovo į valstybės biudžetą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 9 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. N2-7411-618/2014 dalį dėl A. U. priteisto išlaikymo dydžio ir priteisti iš atsakovo P. U., asmens kodas (duomenys nekelbtini), nepilnamečiui vaikui A. U., asmens kodas (duomenys nekelbtini), išlaikymą po 275 Eur, mokamą periodinėmis išmokomos kas mėnesį nuo ieškinio teismui padavimo dienos – 2019 m. lapkričio 22 d. iki A. U. pilnametystės. Išlaikymo sumą indeksuoti kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisto nepilnamečiui A. U. Išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirti ieškovę J. U., asmens kodas (duomenys nekelbtini).

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Iš atsakovo P. U., asmens kodas (duomenys nekelbtini), priteisti 46,80 Eur žyminio mokesčio valstybei.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.