- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-12-09
- Bylos Nr.
- e2YT-1341-541/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-00022-2025-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jolanta Vėgelie
- Pareiškėjas
- R. S.
- Suinteresuotas asmuo
- R. S., V. M., J. G., valstybės įmonė ,,Turto bankas“
- Advokatai
- Agnija Frejerė, Vytautas Zenevskis
dalyvaujant pareiškėjai R. S., pareiškėjos R. S. atstovei advokatei Agnijai Frejerei, suinteresuotam asmeniui R. S. ir jos atstovui advokatui Vytautui Zenevskiui, suinteresuotiems asmenims V. M., J. G.,
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos R. S. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, ir pagal suinteresuoto asmens R. S. pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, suinteresuoti asmenys valstybės įmonė ,,Turto bankas“, V. M., J. G..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėja R. S. (toliau – pareiškėja) kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašo teismo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja R. S. po sutuoktinio P. S. mirties, priėmė palikimą, pradėdama paveldėtą turtą faktiškai valdyti.
2. Pareiškime nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos sutuoktinis P. S., kuris testamento nepaliko, po jo mirties paveldėjimo byla pas notarą užvesta nebuvo, dėl palikimo priėmimo niekas nesikreipė. Pareiškėja nurodo, kad būnant santuokoje su P. S., sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybė teise priklausė šis nekilnojamasis turtas: pastatas, adresu (duomenys neskelbtini); pastatas, adresu (duomenys neskelbtini); pastatas, adresu (duomenys neskelbtini); pastatas, adresu (duomenys neskelbtini). pastatas, adresu (duomenys neskelbtini). Mirties dienai P. S. registruoto nekilnojamojo turto savo vardu neturėjo. Pareiškėja turto dalį, t. y. ½, priėmė pradėdama faktiškai jį valdyti ir su palikėjo turto dalimi elgiasi kaip paveldėto turto savininkė.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė ,,Turto bankas“ pateikė atsiliepimą i pareikštą pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, jame nurodė, kad valstybės įmonė ,,Turto bankas“ nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjo P. S. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį P. S. paliktojo turto priėmimą valdyti. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad R. S. priėmė palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, valstybės įmonė Turto bankas neprieštaraus pareiškėjos prašymo patenkinimui.
4. Suinteresuotas asmuo R. S. pateikė atsiliepimą į pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kuriuo teismo prašo pareiškėjos R. S. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto, kad R. S. po sutuoktinio P. S. mirties priėmė palikimą, pradėdama paveldėtą turtą faktiškai valdyti, netenkinti dalyje dėl R. S. priklausančios palikimo dalies.
Šalies argumentai
5. 2025 m. kovo 21 d. suinteresuotas asmuo R. S. pateikė į bylą savarankiškus reikalavimus - pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, kuriuo prašo atnaujinti R. S. terminą P. S., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimui priimti. Suinteresuotas asmuo R. S. pareiškime nurodo, kad terminas palikimui priimti buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir yra atnaujintinas. Pareiškime R. S. nurodė, kad: yra tėvo P. S., mirusio (duomenys neskelbtini) duktė; R. S. būnant keturių metų tėvai išsiskyrė, nuo to laiko tėvai gyveno atskirai. Tėvas iki pat savo mirties nebendravo ir jokių ryšių nepalaikė, todėl nežinojo nei kur tėvas gyvena, nei kokia buvo jo turtinė ar šeimyninė padėtis; apie palikimo atsiradimą (duomenys neskelbtini)sužinojo tik gavus teismo pranešimą pateikti atsiliepimą šioje byloje; palikimo atsiradimo metu buvo nepilnametė; mama į teismą dėl išankstinio teismo leidimo priimti palikimą R. S. vardu nesikreipė; apie tėvo mirtį sužinojo tik 2025 m. kovo 4 d. t. y. suėjus įstatymo nustatytam 3 mėnesių terminui. Palikimo atsiradimo metu palikimas nebuvo priimtas jos vardu dėl nuo jos valios nepriklausančių priežasčių, palikimo atsiradimo metu buvo nepilnametė ir savarankiškai negalėjo paduoti pareiškimo notarui palikimui priimti ir tuo atveju jeigu būtų žinojusi apie palikimo atsiradimą. Iki tol, kol atsirado palikimas nieko nežinojo, todėl negalėjo laiku kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo ir atlikti įstatymo numatytų palikimo priėmimo veiksmų, tačiau sužinojusi, kad atsirado palikimas savo valią priimti palikimą išreiškė pateikdama prieštaravimus bei pateikė pareiškimą.
Atsiliepimas
6. Pareiškėja R. S. pateikė atsiliepimą į suinteresuoto asmens su savarankiškais reikalavimais R. S. pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, kuriuo teismo prašo pareiškėjos R. S. pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime pareiškėja R. S. nurodė: kad R. S. teiginius, jog nežinojo, kad yra našlė paprastai ir logiškai paneigia valstybės socialinės išmokos vaikams netekus vieno iš tėvų. Aplinkybė, kad R. S. yra našlaitė, o jos tėvas P. S. yra miręs, per jos visą gyvenimą turėjo išaiškėti ne vieną kartą, tiek darželyje, mokykloje, universitete; visos pretenzijos turi būti reiškiamos R. S. motinai, kadangi ji savalaikiai netinkamai atstovavo savo nepilnametę dukrą; R. S. pareiškime nėra nei vieno pagrįsto argumento, ir svarbios priežasties, dėl ko terminas palikimui, po 26 – erių metų nuo P. S. mirties, jai būtų atnaujintas.
7. Suinteresuotas asmuo V. M. pateikė atsiliepimą į R. S. pareiškimą, kuriuo teismo prašo tenkinti pareiškėjos R. S. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, R. S. pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
8. Suinteresuotas asmuo J. G. pateikė atsiliepimą į R. S. pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, kuriuo teismo prašo R. S. pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo civilinėje byloje atmesti kaip nepagrįstą, tenkinti pareiškėjos R. S. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Šalies argumentai
9. Teismo posėdyje pareiškėja R. S. nurodė, kad su pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo sutinka visa apimtimi, prašo jį tenkinti. Toliau nurodė, kad 1988 metais pareiškėjos vyras P. S. padarė avariją ir iš esmės iki mirties gulėjo ligoninėje. Name, adresu (duomenys neskelbtini) pareiškėja kartu su dvejomis dukromis pradėjo gyventi 1992 metais. Namas stovėjo ant valstybinės žemės, todėl pareiškėja mokėjo mokesčius, vėliau, dar P. S. būnant gyvam, namą iš kolūkio išsipirko. Po vyro mirties pareiškėja liko gyventi kartu su vaikais name. Nesikreipė pas notarą priimti palikimą, nes galvojo, kad namas, nors įgytas santuokos metu, bet registruotas tik jos vardu ir priklauso jai, ir kitos turto dalies nereikia priimti. R. S. nesutinka su R. S. pareiškimu dėl termino palikimui priimti atnaujinimo. Nurodė, kad R. S. galėjo kreiptis dėl palikimo priėmimo suėjus pilnametystei, nes apie tėvo P. S. mirtį tikrai žinojo, našlaitės pašalpą turėjo gauti iki 24 metų. A. P. Semaško laidotuves buvusiai žmonai ir R. S. nepranešė.
Atsiliepimas
10. Suinteresuotas asmuo V. M. teismo posėdžio metu nurodė, kad mama R. S. po tėvo P. S. mirties dirbo trijuose darbuose, namą pagerino, tėtis visą laiką būdavo ligoninėje. Po tėvo P. S. mirties, V. M. kartu su mama R. S. gyveno ir dabar gyvena name, adresu (duomenys neskelbtini). Suinteresuotas asmuo V. M. apie pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo nurodė, kad R. S. žinojo apie tėvo P. S. mirtį.
11. Suinteresuotas asmuo J. G. teismo posėdžio metu nurodė, kad su pareiškėjos R. S. pareiškimu sutinka ir prašo jį tenkinti. Nurodė, kad gali paliudyti ir patvirtinti, kad mama R. S. visą gyveną faktiškai valdė, tvarkė ir disponavo nekilnojamąjį turtą. J. G. nurodė, kad pati iki 2018 metų gyveno kartu su mama R. S., iki 2021 m. gyvenamosios vietos adresas buvo deklaruotas name, adresu (duomenys neskelbtini). Suinteresuotas asmuo J. G. apie pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo nurodė, kad nėra logiška priimti paveldėjimą ir atnaujinti terminą palikimui priimti, nes turtą pilnai išpirko viena pati R. S.. R. S. galėjo žinoti apie tėvo Piotr mirtį, tai patvirtinančių įrodymų neturi.
Žemesnės instancijos teismas
12. Teismo posėdyje suinteresuotas asmuo R. S. nurodė, kad su pareiškėjos R. S. pareiškimu sutinka iš dalies, toje dalyje, kad R. S. faktiniais savo veiksmais palikimą po P. S. mirties priėmė. R. S. dėl pareiškimo dėl termino palikimui priimti atnaujinimo nurodė, kad palikimo nepriėmė per įstatymo nustatytą terminą, nes tik šiais metais sužinojo apie tėvo mirtį ir tėvo turėtą turtą. Tėvo mirties metu buvo nepilnametė, nežinojo apie galimybę priimti palikimą. P. S. su R. S. nebendravo, nebandė ieškoti ar susisiekti, niekada nesimatė, R. S. neturi atsiminimo apie tėvą, neprisimena kada tėvai išsiskyrė. R. S. mama niekada apie tėvą P. S. nieko nepasakodavo. Tapusi pilnamete R. S. neturėjo galimybės domėtis apie tėvą, studijų metu neturėjo laiko, gyveno kitame mieste, ieškoti tėvo bijodavo, tikėdavosi, kad tėvas pasirodys. Išlaikymo, našlaitės pensijos niekada nėra gavusi. R. S. su mama apie išlaikymą, gaunamą našlaičių pensiją niekada nekalbėdavo.
Šalies argumentai
13. Pareiškėjos R. S. atstovė advokatė A. F. teismo posėdžio metu nurodė, kad ginčo dėl juridinę reikšmę fakto nustatymo nėra, po sutuoktinio P. S. mirties likusį turtą prižiūrėjo, rūpinosi, mokėjo mokesčius ir tokiu būdu priėmė palikimą - aktyviai valdydama turtą. Pareiškimas turėtų būti tenkinamas pilna apimtimi, prašo pareiškimą dėl termino atnaujinimo palikimo priėmimui netenkinti, nes 26 metai yra ilgai laiko tarpas, bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo, kad palikimo atsiradimo po P. S. mirties dieną, R. S. buvo 16 metų, tai yra pakankamas amžius, kai žmogus supranta kas yra mama ir tėtis, kad po artimo mirties gali likti turtas. R. S. pati tėvo neieškojo, mamos neklausinėjo. R. S. nurodytos aplinkybės, kad nežinojo apie tėvo mirtį ir su tėvu nebendravo, nesudaro pagrindo atnaujinti palikimo priėmimo termino. Jeigu palikimo priėmimo terminas Renatai būtų atnaujintas, būtų pažeistos R. S. teisės į nuosavybę. Laiko tarpas yra ilgas, R. S. pati pripažino, kad niekada anksčiau neieškojo tėvo, nei kitos tėvo šeimos, pati pasirinko nebendrauti.
14. Suinteresuoto asmens R. S. atstovas advokatas Vytautas Zenevskis teismo posėdyje nurodė, kad pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo prašo tenkinti iš dalies, netenkinti pareiškimo dalyje, dėl turto, kuris priklauso R. S.. Dėl termino atnaujinimo palikimo priėmimui, teiginys, kad R. S. nesidomėjo tėvu ir yra kalta dėl nebendravimo yra nepagrįstas. R. S. yra P. S. dukra, tėvai išsiskyrė R. S. būnant keturių metų, po santuokos nutraukimo tėvai gyveno atskirai, tėvas P. S. su dukra nebendravo, nerodė iniciatyvos. R. S. dėl susiklosčiusių šeiminių aplinkybių, nežinojo, kur tėvas gyveno, kokia jo turtinė ar šeimyninė padėtis. Palikimo priėmimo termino praleidimas sąlygotas objektyvių aplinkybių - palikimo atsiradimo metu R. S. buvo nepilnametė, apie tėvo mirtį ir palikimo atsiradimą sužinojo tik 2025 m. kovo 4 d. gavus teismo dokumentus.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjos R. S. pareiškimas tenkinamas. Suinteresuoto asmens R. S. pareiškimas atmetamas
15. Nagrinėjamu atveju palikimo atsiradimo diena yra P. S. mirties diena t. y. (duomenys neskelbtini), tai patvirtina mirties liudijimas (įrašo Nr.(duomenys neskelbtini)), t. y. dar iki įsigaliojant Lietuvos Respublikos civiliniam kodeksui, patvirtintam 2000 m. liepos 18 d. įstatymu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo Nr. VIII- 1864, 38 straipsnio 1 dalis), todėl nagrinėjant šią pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo bus taikomas ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, patvirtinto 1964 m. liepos 7 d. įstatymu, nuostatos.
16. Byloje esanti 2025 m. gruodžio 3 d. Vilniaus rajono 1 – ojo notarų biuro pažyma patvirtina, kad po P. S. mirties Vilniaus rajono 1 – ame notarų biure iki 2001 m. liepos 1 d. paveldėjimo byla nėra pradėta. R. S. dėl palikimo priėmimo po P. S. mirties į Vilniaus rajono 1 – ąjį notarų biurą nesikreipė. Iš 2025 m. lapkričio 21 d. testamentų registro išrašo nustatyta, kad nėra įregistruotų P. S. sudarytų testamentų bei palikimo priėmimo (atsisakymo) faktų, kas parodo, kad po palikėjo mirties nebuvo kreiptasi į notarų biurą dėl palikimo priėmimo ir nebuvo priimtas palikimas. Tai reiškia, kad velionio įpėdiniai nėra kreipęsi į notarą ir po P. S. mirties nebuvo pradėta paveldėjimo byla.
17. Iš byloje esančios 2024 m. gruodžio 20 d. Gyventojų registro pažymos matyti, kad P. S. gimė (duomenys neskelbtini) ir mirė (duomenys neskelbtini), tai patvirtina ir į bylą pateiktas mirties liudijimas (įrašo Nr.(duomenys neskelbtini)). Palikėjas mirė būdamas santuokoje, sutuoktinė R. S. (duomenys neskelbtini). Pagal Registrų centro Gyventojų registro duomenis R. S. ir P. S. gimė du vaikai, tai V. M. (duomenys neskelbtini) ir J. G. (duomenys neskelbtini). Iš 2024 m. gruodžio 20 d. Gyventojų registro pažymos nustatyta, kad velionis P. S. turėjo dar vieną dukrą R. S. (duomenys neskelbtini).
18. Iš į bylą pateikto 2024 m. gruodžio 20 d. Nekilnojamojo turto registro išrašo nustatyta, kad nekilnojamasis turtas: pastatas, adresu (duomenys neskelbtini); pastatas, adresu (duomenys neskelbtini); pastatas, adresu (duomenys neskelbtini); pastatas, adresu (duomenys neskelbtini). pastatas, adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – nekilnojamasis turtas) nuosavybes teise priklauso R. S.. Šio pirmiau nurodyto nekilnojamojo turto įregistravimo pagrindas 1992 m. liepos 8 d. Pirkimo - pardavimo sutartis Nr. 357.
Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kad R. S. po sutuoktinio P. S. mirties priėmė palikimą pradėdama faktiškai jį valdyti
19. 2000 m. liepos 18 d. Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo (Nr. VIII-1864) 38 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad 2000 m. Civilinio kodekso penktosios knygos normos taikomos paveldėjimo santykiams, kai palikimas atsiranda įsigaliojus šiam kodeksui. Kadangi byloje ginčijamas palikimas atsirado iki 2000 m. CK įsigaliojimo, tai ginčui dėl termino palikimui priimti pratęsimo taikytinos palikimo atsiradimo metu galiojusio 1964 m. (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) CK normos, reglamentavusios paveldėjimo teisinius santykius.
20. Pagal CK, patvirtinto 1964 m. liepos 7 d. įstatymu (galiojusio palikimo atsiradimo metu), 587 straipsnio nuostatas įpėdinis turi priimti palikimą faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą arba paduodamas palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Palikimui įgyti įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimą priimti dalinai arba su sąlyga ar išlygomis.
21. Byloje esančiais rašytiniais įrodymais, pareiškėjos R. S., suinteresuotų asmenų V. M. ir J. G. paaiškinimais teismo posėdyje, nustatyta, kad po savo sutuoktinio P. S. mirties R. S. ir toliau gyveno name, adresu (duomenys neskelbtini). Tai patvirtina 2024 m. gruodžio 20 d. Gyventojų registro išrašas, iš kurio nustatyta, kad R. S. yra deklaravusi savo gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini). Šiuo adresu esančius nekilnojamojo turto objektus R. S. prižiūri ir valdo, tai patvirtina kartu su pareiškimu pateikti dokumentai (1990 m. gegužės 4 d. sudaryta elektros energijos pirkimo – pardavimo sutartis, 2013 m. liepos 31 d. buitinių vartotojų elektros įrenginių prijungimo prie elektros tinklų paraiška, 2013 m. spalio 25 d. elektros tinklų nuosavybės ribų aktas, 2013 m. spalio 28 d. elektros pirkimo – pardavimo sutartis ir kitos sąskaitos už elektrą, dujas, šilumą, karštą vandenį, šaltą vandenį, ryšio ir kitas paslaugas).
22. Teismas įvertinęs byloje pateiktus rašytinius įrodymus, pareiškėjos R. S. ir suinteresuotų asmenų J. G. ir V. M. teismo posėdyje duotus paaiškinimus, daro išvadą, R. S. faktiniais veiksmais po sutuoktinio P. S. mirties (mirė (duomenys neskelbtini)), priėmė jo palikimą, faktiškai pradėjusi valdyti paveldimą turtą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 445 straipsnis).
23. Palikimo priėmimo faktas nustatomas siekiant įgyvendinti paveldėjimo teisę.
Dėl termino palikimui priimti atnaujinimo
24. Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba pagal testamentą. Teismas pažymi, kad tam, jog gautų palikimą, įpėdinis turi įstatymo nustatyta tvarka ir terminais priimti palikimą (CK, patvirtinto 1964 m. liepos 7 d. įstatymu, 587 straipsnis). Laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Nurodyti veiksmai turi būti atliekami per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. CK, patvirtinto 1964 m. liepos 7 d. įstatymu, 587 straipsnyje nustatytą palikimui priimti terminą gali teismas prailginti, jeigu jis pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Palikimas gali būti priimamas, pasibaigus tam terminui, ir be kreipimosi į teismą, jeigu su tuo sutinka visi kiti priėmusieji palikimą įpėdiniai. Šiais atvejais įpėdiniui, praleidusiam terminą palikimui priimti, perduodama iš jam priklausančio turto, kitų įpėdinių priimto ar perėjusio valstybei, tik tai, kas išliko natūra, taip pat lėšos, gautos, realizavus kitą jam priklausančio turto dalį. Įstatymas nenumato, kokios termino praleidimo priežastys yra laikytinos svarbiomis, todėl šį klausimą kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečioje byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumą (CK, patvirtinto 1964 m. liepos 7 d. įstatymu, 588 straipsnis).
25. Taigi, visi įpėdiniai, pretenduojantys į palikimą, nepriklausomai nuo paveldėjimo būdo (pagal įstatymą arba pagal testamentą), įpėdinių eilės ir kitų aplinkybių, pateikti pareiškimą dėl palikimo priėmimo arba pradėti faktiškai valdyti paveldimą turtą turi per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo momento. Palikimo priėmimas yra aktyvus veiksmas (vienašalis sandoris), kuris sukelia atitinkamus teisinius padarinius tik tuo atveju, jeigu yra išreikštas (sudarytas) įstatymo nustatyta tvarka ir terminais, t. y. įpėdinis turi išreikšti savo valią ir atlikti tam tikrus teisinius veiksmus įstatyme nustatytais būdais ir laikydamasis įstatyme nustatytos tvarkos.
26. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą atnaujinti terminą palikimui priimti, turi: 1) nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; 2) įvertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; 3) išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo. Teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios priežastys pripažintinos svarbiomis, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio atnaujinti terminą teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-01-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2006; 2007-06-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-258/2007; 2011 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-246/2011, 2016 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78-248/2016, 2017-03-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-378/2017).
27. Terminas palikimui priimti gali būti atnaujinamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valią palikimą priimti, tačiau dėl susidėjusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatyme nustatytų palikimo priėmimo veiksmų. Nesant realiai sutrukdžiusių kliūčių, laikytina, kad įpėdinis, turėdamas apsisprendimo laisvę, nepareiškė noro priimti palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2014; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 15 d. Apžvalga bylose dėl paveldėjimo Nr. AC-47-1. Teismų praktika. 2018, 47, p. 666-727).
28. Paveldėjimo teisinių santykių dalyvių interesų pusiausvyros principas suponuoja būtinybę įvertinti, kaip termino palikimui priimti atnaujinimas gali paveikti asmens, priėmusio palikimą ir tokiu būdu jau tapusio paveldimo turto savininku, teises ir pareigas, taip pat tai, kokią įtaką gali turėti termino atnaujinimas (neatnaujinimas) šių santykių dalyvių turtiniams interesams. Taigi, teismas, spręsdamas įstatyme nustatyto termino tam tikriems veiksmams atlikti atnaujinimo klausimą, visais atvejais turi įvertinti, ar sprendimas atnaujinti asmens praleistą terminą nepažeis kitų suinteresuotų asmenų teisių ir teisėtų interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2012).
29. Pažymėtina, kad įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės, aiškinant CPK 176, 185 straipsnius, kasacinėje praktikoje yra suformuluotos – teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Kitaip tariant, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų pakankamumo klausimas turi būti sprendžiamas, atsižvelgiant į bylos kategoriją, jos pobūdį, nagrinėjamų teisinių santykių esmę ir kitas svarbias aplinkybes. Bylą nagrinėjančio teismo vidinis įsitikinimas turi būti formuojamas, nepaneigiant bendrųjų teisingumo bei protingumo kriterijų. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 28 d. civilinėje byloje e3K-3-97-916/2018). Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nereikalaujama absoliutaus teismo įsitikinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-89-701/2018). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-277-313/2016).
30. Nagrinėjamu atveju suinteresuotas asmuo R. S. yra palikėjo pirmos eilės įpėdinė, paveldinti pagal įstatymą (1964 m. CK 573 straipsnio 1 dalies 1 punktas, CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Suinteresuotas asmuo R. S. per šešis mėnesius nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo, todėl praleido įstatymo nustatytą terminą pareiškimui dėl palikimo priėmimo po tėvo mirties paduoti. Palikimo atsiradimo dieną R. S. buvo 16 metų, t. y. buvo nepilnametė (ribotai veiksni), ji tapo pilnamete (duomenys neskelbtini). Nuo palikimo atsiradimo dienos ((duomenys neskelbtini)) iki pareiškimo pateikimo teismui dienos - 2025 m. kovo 21 d., yra praėję 25 metai ir 9 mėnesiai. R. S. pareiškime svarbia termino priimti palikėjo palikimą praleidimo priežastimi įvardija tai, kad ji palikimo atsiradimo dieną buvo nepilnametė (16 metų amžiaus), tačiau šios bylos atveju svarbu ne tik ši aplinkybė, bet ir tai, kad palikėja nenurodo jokių pateisinamų aplinkybių ir nepateikia jas pagrindžiančių įrodymų, dėl kokių svarbių priežasčių nesikreipė į teismą dėl termino priimti palikimui atnaujinimo nuo tada, kai sulaukė pilnametystės ir tapo visiškai veiksni ( (duomenys neskelbtini)d.) iki šios bylos pareiškimo padavimo dienos. Akcentuotina, kad palikimo priėmimas yra aktyvus veiksmas, taigi, tikėdamasi galimai pretenduoti pagal įstatymą į mirusiojo palikimą, R. S., sulaukusi pilnametystės, privalėjo imtis veiksmų palikimui priimti. Byloje nėra įrodymų, kad jos valios išreiškimui priimti palikėjo palikimą būtų buvę objektyvios kliūtys.
31. R. S. nurodytos aplinkybės, kad ji realiai nebendravo su savo tėvu, nežinojo, jog atsirado palikimas, neneigia nei pareiškėja R. S., nei suinteresuoti asmenys V. M. ir J. G., tad teismas sprendžia, kad ši aplinkybė egzistavo. Tačiau tokios aplinkybės kaip svarbios termino praleidimui teismas vertinti neturi pagrindo, kadangi nebendravimas su palikėju bei nežinojimas apie atsiradusį palikimą savaime nepateisina įstatyme įtvirtinto reikalavimo priimti palikimą per tris (šešis) mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos nevykdymo ir lemia atitinkamus padarinius – teisės paveldėti palikėjo turtą praradimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2023 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-275-378/2023, 27 p.).
32. Teismas sprendžia, kad suinteresuotas asmuo R. S. neįrodė, jog ji turėjo valią palikimą priimti, tačiau dėl susidėjusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatyme nustatytų palikimo priėmimo veiksmų. Minėta, kad į teismą suinteresuotas asmuo R. S. kreipėsi 2025 m. kovo 21 d., praleidusi terminą palikimui priimti 25 metus ir 9 mėnesius. Teismo vertinimu, tai ženklus termino praleidimas ir suinteresuotas asmuo R. S. nepateikė įrodymų, kad jį terminą palikimui priimti taip ženkliai praleido dėl svarbių priežasčių. Suinteresuotas asmuo R. S. teismo posėdžio metu pripažino, kad su tėvu nebendravo, nebandė jo ieškoti, nesidomėjo apie tėvą, studijų metu neturėjo laiko, gyveno kitame mieste, ieškoti tėvo bijodavo, tikėdavosi, kad tėvas pasirodys, o apie tai, jog reikėjo priimti palikimą sužinojo ne pačiai pasikreipus į advokatą dėl to, o tik tada, kai pareiškėja R. S. kreipėsi į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Teismo įsitikinimu, net ir esant suinteresuoto asmens R. S. nurodytoms aplinkybėms, vertinant suinteresuoto asmens R. S. elgesį per individualaus sąžiningo, rūpestingo ir atidaus žmogaus standartą, darytina išvada, kad suinteresuotas asmuo R. S. nebuvo pakankamai atidi ir rūpestinga, nesidomėjo palikimo priėmimo procedūromis, paliekamu turtu, jame nesilankė. Nenustačius realiai sutrukdžiusių kliūčių suinteresuotam asmeniui R. S. priimti palikimą, laikytina, kad suinteresuotas asmuo R. S., turėdama apsisprendimo laisvę, nepareiškė noro priimti palikimą.
33. Kadangi pareiškėja R. S. faktiškais veiksmais palikimą priėmė, visą laiką nuo pavedėto nekilnojamojo turto dalies įgijimo iki dabar juo rūpinosi, išlaikė, nors ir neturėjo tai patvirtinančio paveldėjimo teisės liudijimo, o suinteresuotas asmuo R. S. ilgą laiką (daugiau negu 25 metus) nesiėmė aktyvių veiksmų palikimui priimti, tai termino atnaujinimas, nesant tinkamai nustatytų ir įrodytų svarbių termino praleidimo aplinkybių, neatitiktų civilinių santykių stabilumo principo.
34. Įpėdinis, priėmęs palikimą, teises į jį įgyja nuo jo atsiradimo, o ne nuo priėmimo momento. Palikimo priėmimo sandoris turi grįžtamąją galią: įpėdinis palikėjo teises ir pareigas perima ne nuo palikimo priėmimo, o nuo jo atsiradimo momento. Byloje nustatyta, kad pareiškėja R. S. po P. S. mirties atsiradusį palikimą priėmė pradėdama jį faktiškai valdyti, todėl teises į palikimą įgijo nuo palikimo atsiradimo momento (pareiškėjos sutuoktinio mirties). Pareiškėja R. S. buvo priėmusi sutuoktinio palikimą, nors paveldėjimo teisės liudijimas R. S. ir nebuvo išduotas. Nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad, atnaujinus terminą suinteresuotam asmeniui R. S. palikimui priimti, būtų sumažinta R. S. palikimo dalis, dėl ko nukentėtų R. S. turtiniai interesai bei teisėti lūkesčiai. Minėta, kad R. S. tiek jai priklausančia nekilnojamojo turto dalimi, tiek palikėjui priklausiusia nekilnojamojo turto dalimi nuo pat palikimo atsiradimo dienos ((duomenys neskelbtini)) rūpinosi, valdė, prižiūrėjo, pareiškėja teisme nurodė, kad po palikimo atsiradimo darė nekilnojamojo turto atnaujinimus ir pagerinimus, investavo į tai savo lėšas, šiame nekilnojamajame turte nuolat gyveno ir gyvena iki šiol, tad akivaizdu, kad be objektyvaus ir pagrįsto pagrindo atnaujinus suinteresuotam asmeniui R. S. terminą palikėjo palikimui priimti, tai sukeltų R. S. turtinės padėties pablogėjimą ir neatitiktų teisingo teisėtų interesų balanso.
35. Įvertinęs nustatytas byloje aplinkybes, priežastis terminui atnaujinti, terminą palikimui priimti civilinių teisinių santykių stabilumo užtikrinimo aspektu, atsižvelgdamas į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis), teismas daro išvadą, kad R. S. nepateikė teismui neginčijamų įrodymų, jog ji buvo atidi ir rūpestinga, siekdama įgyvendinti savo teises dėl palikimo priėmimo įstatymo nustatytu laiku ir konstatuoja, kad asmens, praleidusio terminą, interesai nėra pakankama priežastis nepaisyti civilinių santykių stabilumo bei nėra pagrindo termino praleidimo priežastis pripažinti svarbiomis ir reikalavimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo teismas atmeta kaip neįrodytą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444–448 straipsniais,
nusprendžia:
pareiškėjos R. S. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad R. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) po sutuoktinio P. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties palikimą priėmė pradėdama jį faktiškai valdyti nuo palikimo atsiradimo dienos.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti paveldėjimo teisę.
Suinteresuoto asmens R. S. pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo netenkinti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.