- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-10-02
- Bylos Nr.
- e2-11079-1168/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-06563-2023-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ingrida Krolienė
- Ieškovas
- V. L.
- Atsakovas
- R. Z.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. L. ieškinį atsakovui R. Z. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Bylos šalių reikalavimų, argumentų ir atsikirtimų esmė
1. Ieškovė V. L. (toliau – ir ieškovė) Vilniaus miesto apylinkės teisme (toliau – ir teismas) pareiškė ieškinį atsakovui R. Z. (toliau – ir atsakovas), išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Tarnyba), prašydama: 1) nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su ieškove; 2) priteisti iš atsakovo nepilnamečio vaiko išlaikymui po 300,00 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų iki vaiko pilnametystės; 3) priteisti 3 500,00 Eur išlaikymo įsiskolinimą; 4) nustatyti atsakovo bendravimo tvarką su vaiku; 5) priteisti iš atsakovo ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
2. Ieškovė nurodė, kad su atsakovu santuokos sudarę nebuvo, tačiau nuo (duomenys neskelbtini) gyveno kai šeima, jiems gyvenant kartu gimė dukra G. Z.. Atsakovas tėvystę vaiko atžvilgiu pripažino, tačiau tėvo pareigas vykdė tik iš dalies, t.y. materialinį išlaikymą vaikui teikė nereguliariai ir itin nedidelėmis sumomis, į ieškovės prašymus skirti dukrai daugiau lėšų, atsakovas aiškindavo to padaryti negalintis dėl pinigų stokos, tačiau jokių pastangų susirasti nuolatinį pajamų šaltinį nedėjo. Vėliau jis ėmė piktnaudžiauti alkoholiniais gėrimais bei narkotinėmis medžiagomis, o būdamas neblaivus, keldavo konfliktus, o vėliau pradėjo ir smurtauti. 2021 m. spalio mėnesį, būdamas neblaivus, dukros akivaizdoje panaudojo prieš ieškovę fizinį smurtą, dėl ko ji kreipėsi į teisėsaugos įstaigą, dėl įvykio buvo pradėtas ikiteismines tyrimas, ieškovė, supratusi, jog su atsakovu gyventi pavojinga, siekdama apsaugoti nepilnametės dukros interesą augti saugioje aplinkoje, 2021 m. pabaigoje iš būsto, kuriame su atsakovu gyveno, išsikraustė. Teigė, kad nuo to laiko su atsakovu nebendrauja ir tarpusavio ryšių nepalaiko. Atsakovas nesidomi dukra, jos poreikiais nesirūpina – nuo 2022 metų kovo mėnesio vaikui išlaikymo neteikė, o matėsi su vaiku tik keletą kartų.
3. Ieškovės teigimu, vaiko poreikių patenkinimui kas mėnesį vidutiniškai būtina skirti maždaug po 630,00-700,00 Eur: maistui 250,00 Eur; drabužiams 50,00 Eur; higienos priemonėms 30,00 Eur, sauskelnėms 80,00 Eur; vaistams, vitaminams, vaistažolių arbatoms 30,00 Eur; lavinimo priemonėms 30,00 Eur; išlaidos darželiui 300,00 Eur; išlaidos būstui, komunalinėms paslaugoms 50,00 Eur; išlaidos laisvalaikiui 20,00 Eur ir kt.. Nurodė, kad jos mėnesio pajamos yra nedidelės, jas sudaro 750,00 Eur dydžio atlyginimas bei 127,00 Eur „vaiko pinigai“, todėl viena užtikrinti augančių vaiko poreikių neturi galimybės. Mano, kad iš atsakovo prašomas priteisti 300,00 Eur dydžio periodinis kasmėnesinis išlaikymas nėra per didelis, nes atsakovas, būdamas darbingo amžiaus, yra pajėgus teikti tokio dydžio išlaikymą. Atsižvelgdama į aplinkybę, kad atsakovas vaikui išlaikymo neteikia nuo 2022 metų kovo mėnesio, nurodė reiškianti reikalavimą priteisti 3 500,00 Eur išlaikymo įsiskolinimą už 14 mėnesių iki kreipimosi į teismą dienos, skaičiuojant po 250 Eur per mėnesį.
4. Paaiškino, kad su nepilnamete dukra gyvena ieškovės močiutei priklausančiame 1 kambario bute. Šiame būste yra sudarytos sąlygos vaikui normaliai augti ir vystytis – dukra yra aprūpinta jos amžiaus vaikams būtinais baldais bei namų apyvokos reikmenimis. Motyvuodama aplinkybe, kad dukra nuo gimimo gyvena kartu su ieškove, yra prie jos stipriai emociškai prisirišusi bei ieškovės tinkamai prižiūrima ir auklėjama, prašė vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove. Teigė, kad atsakovas su dukra bendrauja retai, ir nors ieškovė nedraudžia atsakovui su dukra bendrauti, atsakovas 2022 metais su dukra susitiko vos keletą kartų, dažnesnio bendravimo su dukra nesiekia. Todėl, įvertinusi atsakovo požiūrį į jo, kaip tėvo, pareigų vykdymą, įgūdžių pasirūpinti mažamečiu vaiku bei atsakomybės stoką, taip pat priklausomybę nuo narkotinių bei psichotropinių medžiagų ir tuo pačiu siekdama nepažeisti savo nepilnametės dukros interesų, siūlė teismui nustatyti atsakovo bendravimo su dukra tvarką, pagal kurią atsakovas iki 2023 m. gruodžio 31 d. su vaiku turi teisę bendrauti kas antrą mėnesio savaitgalį – sekmadieniais nuo 13 val. iki 17 val,, ieškovės akivaizdoje. Tačiau po 2024 m. sausio 1 d. atsakovas su dukra galėtų bendrauja tokia pačia tvarka ieškovei nedalyvaujant, dukrą paimdamas ir pristatydamas į jos gyvenamąją vietą.
5. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad jos žinoma atsakovo faktinė gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini). Gyventojų registro tarnybos duomenimis atsakovo deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini). Tačiau atsakovui nurodytais adresais siųsti procesiniai dokumentai grįžo neįteikti, su žyma ,,neatsiėmė pašte per siuntos saugojimo terminą“. Atsakovo telefono numeris ar elektroninio pašto adresas, kuriais jis būtų pasiekimas, nežinomi. Remiantis Lietuvos teismų informacinėje sistemoje ,,Liteko“ gautais Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, atsakovas pagal darbo sutartį nedirba, verčiasi individualia veikla. Susiklosčius tokioms aplinkybėms, nesant duomenų apie atsakovo gyvenamąją bei darbo vietas, kuriose jam galima būtų įteikti procesinius dokumentus, siekiant išnaudoti visas galimybes ir užtikrinti jo teisę į teisminę gynybą, 2022 m. birželio 27 d. nutartimi teismas pavedė Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariatui paskelbti atsakovo paiešką ir įteikti procesinius dokumentus (teismo pranešimą ir ieškinį). Komisariatas informavo (DOK-122467), kad atsakovo paieška buvo paskelbta, tačiau atsakovas nerastas, procesiniai dokumentai jam neįteikti. Teismui išnaudojus visas įmanomas priemones atsakovo R. Z. gyvenamajai ar kitai jo buvimo vietai nustatyti, siekiant įteikti procesinius dokumentus, 2023 m. rugsėjo 5 d. nutartimi nuspręsta procesinius dokumentus atsakovui įteikti viešo paskelbimo būdu.
6. Išvadą teikianti institucija teismui pateiktoje išvadoje (DOK-103586) nurodė, kad Tarnybos specialistė apsilankė ieškovės gyvenamojoje vietoje adresu (duomenys neskelbtini), ir nustatė, jog ieškovė kartu su dukterimi gyvena vieno kambario bute, kuris, anot ieškovės, nuosavybės teise priklauso ieškovės močiutei. Apsilankymo metu buvo švaru, tvarkinga, būstas su visais patogumais. Kambaryje yra vaikiška lovytė, sofa-lova, sieninė spinta, lentynos, televizorius, žaislai, sudarytos sąlygos vaiko ugdymui, poilsiui ir laisvalaikiui, namuose yra visi reikalingi baldai, namų apyvokos daiktai ir buitinė technika. Ieškovė nurodė, kad su atsakovu skyriumi gyvena apie 1,5 metų; atsakovas išlaikymo neteikia. Mergaitė lanko privatų darželį – lopšelį (duomenys neskelbtini), paslaugų kaina apie 400 Eur mėnesiui. Vaikas sveikas. Išvadoje nurodoma, kad ieškovės teigimu, atsakovas paskutinį karta vaiką matė šių metų kovo mėnesį pas savo tėvus (vaiko senelius), nes ieškovė veža vaiką pas atsakovo tėvus ir leidžia seneliams bendrauti su anūke, taip pat, kad ieškovė nepasitiki atsakovo gebėjimais rūpintis vaiku, todėl sutiktų vaiką su atsakovu palikti tik dalyvaujant tretiesiems asmenims – pavyzdžiui, atsakovo mamai. Nurodyta, kad Tarnybos vyr. specialistei su atsakovu susiekti nepavyko nei Tarnybai žinomu, nei ieškovės nurodytais telefono numeriais bei adresu. Tarnybai šeima dėl vaiko teisių ir geriausių interesų pažeidimų yra žinoma. 2021 m. rugpjūčio 20 d. ir spalio 21 d. nustatytas galimas smurtas prieš vaiką ir galimi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai. Šeimai buvo taikoma atvejo vadyba nuo 2021 m. spalio 25 d. iki 2022 m. rugpjūčio 22 d.
7. Atsižvelgdama į byloje esančią medžiagą, vaiko amžių, Tarnyba nurodė mananti, kad ieškovė galimai tinkamai rūpinasi nepilnamete mergaite, daugiau su ja praleidžia laiko, pateisina dukters lūkesčius, tenkina jos kasdienius poreikius, todėl neprieštarauja, kad nepilnametės gyvenamoji vieta būtų nustatyta su jos motina. Nurodė, kad galimai šiuo metu tarp atsakovo ir dukters nevyksta bendravimas, iš pagalbos plano žinoma, jog atsakovas nedalyvavo atvejo vadybos procese. Tarnybos vertinimu, atsakovas pirmiausia turi atkurti/kurti ryšį su dukterimi, galimai tikslinga nustatyti pereinamąjį laikotarpį, pasikreipti pagalbos į specialistus, kurie kuravo atvejo vadybos procesą. Taip pat atkreipė dėmesį, jog tėvai visada gali geranoriškai tarpusavyje susitarti dėl tėvo ir dukters bendravimo, kad tėvų tikslas turi būti vienas – užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, todėl bendravimo tvarka neturi tenkinti vieno iš tėvų poreikius, o kaip tik priešingai, abu tėvai turi stengtis jog vaikas noriai bendrautų tiek su tėvu, tiek su motina. Tarnybos vertinimu, ieškinio reikalavimai dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo yra pareikšti vadovaujantis nepilnamečio vaiko geriausiais interesais ir galimai prašoma priteisti išlaikymo suma atitiktų nepilnamečio vaiko geriausius interesus, o nustačius, kad atsakovas iki kreipimosi į teismą dienos nevykdė savo pareigos išlaikyti vaiką, reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo vaikui priteisimo turėtų būti tenkinamas.
II. Teismo posėdyje teiktų proceso dalyvių paaiškinimų esmė
8. Ieškovė paaiškino, kad su atsakovu susilaukė bendro vaiko, atsakovas nuo pat gimimo minimaliai prisidėjo prie vaiko išlaikymo, todėl vaiko išlaikymo našta faktiškai teko jai vienai. Nurodė, kad per pastaruosius 1,5 metų atsakovas vaikui padovanojo tik paspirtuką. Po vaiko gimimo atsakovas kartais duodavo po nedidelę sumą pinigų, tačiau ne periodiškai, kartais duodavo 50,00 Eur per savaitę, tačiau būdavo, kad dvi savaites iš viso neduoda išlaikymui lėšų. Anot ieškovės, atsakovas žadėjo prisidėti prie vaiko išlaikymo, tačiau nuo 2022 m. kovo mėnesio jis iš viso dingo ir prie vaiko išlaikymo visai nebeprisidėjo, todėl iš atsakovo priteistinas išlaikymas ir išlaikymo įsiskolinimas. Vaikas nuo gimimo gyvena su ja, todėl su ja nustatytina ir vaiko gyvenamoji vieta.
Žemesnės instancijos teismas
9. Teismo posėdžio metu ieškovė žodiniu pareiškimu patikslino ieškinio reikalavimus dėl prašomo priteisti išlaikymo dydžio ir atsakovo bendravimo su vaiku tvarkos. Paaiškino, kad dėl vaiko išlaikymo poreikių šiai dienai situacija šiek tiek pasikeitusi, nes nuo šių metų rugsėjo 1 d. dukra pradėjo lankyti valstybinį darželį, kurio išlaidos turėtų būti iki 100,00 Eur per mėnesį, privataus darželio išlaidos sudarydavo nuo 400,00 iki 410,00 Eur per mėnesį, taip pat mergaitei nebereikia sauskelnių. Nurodė, kad gauna 85,75 Eur išmoką vaikui, kurios neišminusavo iš nurodomos reikalingos išlaikymo sumos. Teigė, kad šiuo metu vaikas nelanko papildomų būrelių. Patikslino, kad šiai dienai, atsižvelgiant į nurodytas pasikeitusias aplinkybes, iš atsakovo užtektų priteisti pusės minimalios algos dydžio išlaikymo sumą – 274,00 Eur. Prašė nustatyti atsakovo bendravimo su vaiku tvarką, pagal kurią atsakovas bendrautų su vaiku iš anksto su ja suderintu laiku ir tvarka. Šiuo metu tarp tėvo ir dukros ryšio nėra, dukra jo nepažįsta.
10. Atsakovas teismo posėdyje nedalyvavo, šaukimas į teismo posėdį atsakovui įteiktas viešo paskelbimo būdu.
11. Išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovas į teismo posėdį neatvyko, pateikė prašymą bylą nagrinėti Tarnybos atstovui nedalyvaujant (DOK-145157).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
III. Apylinkės teismo nustatytos faktinės aplinkybės, jų teisinis kvalifikavimas ir išvados
12. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė V. L. ir atsakovas R. Z. yra nepilnamečio vaiko G. Z., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvai. Santuoka tarp ieškovės ir atsakovo nebuvo sudaryta, tėvai gyvena skyriumi.
Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo
13. Vienas esminių tėvų valdžios elementų – teisė nustatyti vaiko gyvenamąją vietą (CK 3.168, 2.14 straipsniai). Šios teisės įgyvendinimas glaudžiai susijęs su geriausių vaiko interesų užtikrinimu, tinkamos jo vystymuisi materialinės, socialinės, psichologinės aplinkos nustatymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-483-611/2020; 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-277-969/2019).
14. Visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu (CK 3.165 straipsnio 3 dalis), nes vaiko saugumui ir ugdymui užtikrinti reikalingas tėvų bendradarbiavimas tarpusavyje ir su vaiku, todėl tik tėvų tarpusavyje rastas sprendimas, kaip geriausiai auklėti vaiką, galės būti geranoriškai vykdomas ir geriausiai atitiks vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 13 punktas). Tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (CK 3.165 straipsnio 3 dalis). Vienas iš tokių teismo kompetencijai priskirtinų spręsti klausimų – vaiko gyvenamosios vietos nustatymas, kai tėvai gyvena skyrium ir nesutaria, su kuriuo jų turėtų gyventi nepilnametis vaikas (CK 3.169 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-277-969/2019). Teismai, spręsdami klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, turi išsiaiškinti ir nustatyti tiek vaiko norus ir pažiūras, tiek kiekvieno iš tėvų galimybes ir pastangas užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, panaudojant ir valstybės teikiamą paramą, taip pat kiekvieno iš tėvų šeimos aplinkos sąlygas, kuriomis vaikui teks gyventi, nustačius jo gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų. Kasacinio teismo pažymėta, kad teismo sprendimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo neįgyja res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas, t. y. draudimas pareikšti tapatų ieškinį) galios – pasikeitus aplinkybėms ar vienam iš tėvų, su kuriuo buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavus vaiką auginti ir gyventi kartu su kitais asmenimis, antrasis iš tėvų gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (CK 3.174 straipsnio 4 dalis). Pareiškus ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, reikia įrodyti, kad iš esmės pasikeitė aplinkybės, dėl kurių buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta su vienu iš tėvų ar vaikas buvo atiduotas gyventi kartu su kitais asmenimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-308/2014; 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-277-969/2019, 25 punktas). Kasacinio teismo praktika vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimu orientuoja teismus, nagrinėjant bylas dėl vaikų, vadovautis išimtinai vaiko interesais, kuriuos kiekvienoje nagrinėjamoje byloje būtina individualizuoti (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-6/2004; 2005 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2005; 2006 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2006 ir kt.). Juos pirmiausiai nulemia teigiama vaiko, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės, raida, jo poreikiai turėti saugią asmeninę (tiek fizine, tiek socialine prasme) aplinką, kurioje jis galėtų būti, užsiimti pagal amžių jam reikalingais dalykais, ugdytis, lavintis ir pan. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad, sprendžiant ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, būtina įvertinti aplinką, kurioje vaikas gyvena teismo sprendimo priėmimo momentu, jos tinkamumą vaiko vystymuisi ir nustatyti, ar yra būtinas vaiko interesams šios aplinkos keitimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2006; 2008 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2008; 2013 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2013).
15. Ieškovė praš4 nustatyti šalių vaiko gyvenamąją vietą su ja, motyvuodama, kad nuo gimimo vaikas gyvena su ja, ieškovė vaiku rūpinasi, o atsakovas nuo 2022 m. kovo mėnesio vaiko gyvenime nedalyvauja neturi įgūdžių rūpintis vaiku. Tarnyba pateikė išvadą ir šeimos aplinkos sąlygų tyrimo aktą, kuriuose nurodė, jog lankėsi ieškovės gyvenamojoje vietoje adresu (duomenys neskelbtini) ir nustatė, jog ieškovė kartu su dukterimi gyvena vieno kambario bute, kuris, anot ieškovės, nuosavybės teise priklauso ieškovės močiutei, būstas tvarkingas, yra visi patogumai, sudarytos sąlygos vaiko ugdymui, poilsiui ir laisvalaikiui, namuose yra visi reikalingi baldai, namų apyvokos daiktai ir buitinė technika. Tarnyba pateikė išvadą, kad neprieštarauja, jog vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove.
16. Atsižvelgiant į šias byloje nustatytas aplinkybes, ir tai, kad šalių nepilnametis vaikas nuolatos gyvena su ieškove, vaiko ir ieškovės santykiai artimi, atsižvelgiant į ieškovės pastangas dėl vaiko ir galimybes užtikrinti jam saugią aplinką, nesant duomenų, kad ieškovė netinkamai rūpintųsi dukra, teismas tenkina šį ieškovės reikalavimą visiškai ir nustato šalių nepilnamečio vaiko G. Z. gyvenamąją vietą su motina V. L. (CK 3.169 straipsnio 2 dalis).
Dėl skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo
17. Tam, kad būtų užtikrinta vaiko teisė būti auklėjamam savo tėvų, įstatyme nustatyta vaiko teisė bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu (motina), praktinis šios teisės įgyvendinimas įtvirtintas CK 3.170 ir 3.175 straipsniuose. Tėvo (motinos), negyvenančio kartu su vaiku, teisė bendrauti ir dalyvauti auklėjant vaiką yra asmeninio pobūdžio teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų, su kuriuo vaikas gyvena, nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).
18. CK 3.175 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium.
19. Remiantis CK 3.170 straipsnio 1 dalimi tėvai turi ne tik teisę, bet ir pareigą bendrauti su vaiku, ši pareiga vykdoma vaiko interesais. Jei tėvai nevykdo šios pareigos, yra pažeidžiamos vaiko teisės ir interesai, todėl tėvams gali būti taikoma sankcija – tėvų valdžios apribojimas (CK 3.180 straipsnis). Taigi, teismui patvirtinus bendravimo su vaiku tvarką, vaiko tėvai privalės ją vykdyti. Todėl tiek ieškovė, tiek atsakovas, būdami vaiko tėvai, turi siūlyti teismui bendravimo su vaiku tvarkas, turi įvertinti siūlomos bendravimo tvarkos įgyvendimo galimybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487-969/2016).
20. Ieškovė teismui įteiktu ieškiniu prašė nustatyti atsakovo bendravimo su vaiku tvarką, pagal kurią iki 2023 m. gruodžio 31 d. su vaiku jis turi teisę bendrauti kas antrą mėnesio savaitgalį – sekmadieniais nuo 13 val. iki 17 val., ieškovės akivaizdoje, o po 2024 m. sausio 1 d. atsakovas su dukra bendrautų tokia pačia tvarka ieškovei nedalyvaujant, dukrą paimdamas ir pristatydamas į jos gyvenamąją vietą. Teismo posėdžio metu ieškovė patikslino savo reikalavimą dėl vaiko bendravimo tvarkos, prašydama nustatyti bendravimo tvarką, pagal kurią atsakovas bendrautų su dukra iš anksto su ieškove suderintu laiku ir tvarka. CPK 13 straipsnyje įtvirtintas proceso šalių dispozityvumo principas, kuris yra būdingas privatinei teisei reiškia, kad ieškinio ar jo reikalavimų dalies patikslinimas ar pakeitimas yra principo civiliame procese įgyvendinimo išraiška, nes teisminis procesas ne tik prasideda, bet ir jo eiga priklauso nuo šalių ar vienos iš jų valios.
21. Ieškovė paaiškino, kad atsakovas nuo 2022 metų kovo mėnesio su dukra pasimatyti buvo atvykęs tik keletą kartų, tarp atsakovo ir dukros nesusiklostė artimas emocinis ryšys, vaikas atsakovo nepažįsta. Tačiau ieškovė mano, kad vaiko ir tėvo bendravimas turi vykti ir pati sieks užtikrinti vaiko bendravimą su tėvu, jeigu tik šis išreikš tokį norą. Tarnybos išvadoje nurodyta, kad 2021 m. rugpjūčio 20 d. ir spalio 21 d. nustatyti šalių vaiko teisių pažeidimai. Iš Tarnybos pateiktos 2021 m. spalio 25 d. Vaiko situacijos vertinimo anketos Nr. 1VSV-2229 matyti, kad paskutinis vaiko teisių pažeidimas nustatytas gavus pranešimą iš policijos, kad nepilnametei būnant šalių gyvenamajame būste, atsakovas, galimai būdamas neblaivus smurtavo prieš ieškovę. Iš pateiktų Vilniaus miesto socialinės pagalbos centro pagalbos šeimai skyriaus 2022 m. vasario 7 d. ir rugpjūčio 22 d. Pagalbos planų matyti, kad šalims buvo taikyta atvejo vadyba, tačiau atsakovas dalyvavo tik pirmajame posėdyje. Tarnyba išreiškė nuomonę, kad atsakovas pirmiausia turėtų atkurti/kurti ryšį su dukterimi, galimai tikslinga nustatyti pereinamąjį laikotarpį, pasikreipti į specialistus, šalys gali geranoriškai susitarti dėl bendravimo su vaiku. Koks bendravimas su atsakovu šiuo metu užtikrintų geriausius vaiko interesus tarnyba nedetalizavo.
22. Lietuvos teismų informacinės sistemos ,,Liteko“ duomenimis atsakovas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 6 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį dėl 2021 m. rugpjūčio 19 d. ir 2021 m. spalio 21 d. padarytų nusikalstamų veikų – pavartoto smurto ieškovės V. L. atžvilgiu.
23. Kasacinis teismas yra nurodęs, jog teismas nustato tokią bendravimo tvarką, kokia ji galima pagal esamą situaciją. Teismo sprendimas dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo neįgyja res judicata (galutinis teismo sprendimas) galios ir dėl jo pakeitimo tėvas ar motina gali kreiptis ateityje (CK 3.175 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014). Todėl šalims išaiškinama teisė, atsiradus nesutarimų dėl bendravimo su vaiku, kreiptis į teismą dėl bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo.
24. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes ir į tai, kad ieškovė neprieštarauja dėl tėvo bendravimo su vaiku, yra linkusi susitarti su atsakovo dėl bendravimo su vaiku, teismas tenkina ieškovės reikalavimą ir nustato, jog atsakovas susitinka ir bendrauja su dukra, iš anksto suderinęs su ieškove bendravimo laiką ir tvarką. Teismo vertinimu, ši nustatoma bendravimo tvarka yra optimali ir pakankama priemonė, nepažeidžianti šalių bei jų nepilnamečio vaiko teisių ir teisėtų interesų bei sudaranti galimybę abiem tėvams bendrauti su nepilnamečiu vaiku pagal susiklosčiusias aplinkybes.
Dėl išlaikymo vaikui priteisimo
25. Nustačius nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su ieškove, iš atsakovo priteistinas išlaikymas šalių nepilnamečiam vaikui. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, CK 3.192 straipsnis numato, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Ši tėvų pareiga yra absoliuti, todėl šios turtinės asmeninės prievolės jie negali atsisakyti vykdyti ar perkelti vykdymą kitiems asmenims, taip pat ir vienam iš tėvų.
26. Pažymėtina, kad vaikų išlaikymas – išlaikymo teikimo tvarka, forma ir dydis, pirmiausia, priklauso nuo tėvų susitarimo (CK 3.192 straipsnio 1 dalis, 3.193 straipsnis), ir tik esant ginčui dėl išlaikymo pareigos vykdymo ar išlaikymo dydžio yra galimas teisminės valdžios įsikišimas į šią tėvų ir vaikų turtinių teisinių santykių sritį (CK 3.194 straipsnis). Įstatymai nenustato išlaikymo dydžio, kurį turi teikti vaikui tėvai, o teismų praktika, kaip yra konstatavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, gali suvienodinti tik parenkamus išlaikymo dydžiui ir formai nustatyti svarbius kriterijus bei proporcingumo principo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties bei galimybių taikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).
27. Tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad jie abu turi lygias pareigas išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, nepriklausomai nuo to, gyvena su jais kartu ar skyrium. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.182 straipsnio 2 dalis). Teismas, nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016), protingi vaiko gabumų, jo polinkių nulemti poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009).
28. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969-2018).
29. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad dukros poreikiams patenkinti kas mėnesį reikalinga 630,00-700,00 Eur suma: maistui 250,00 Eur; drabužiams 50,00 Eur; higienos priemonėms 30,00 Eur, sauskelnėms 80,00 Eur; vaistams, vitaminams, vaistažolių arbatoms 30,0 Eur; lavinimo priemonėms 30,00 Eur; išlaidos darželiui 300,00 Eur; išlaidos būstui, komunalinėms paslaugoms 50,00 Eur; išlaidos laisvalaikiui 20,00 Eur ir kt. bei prašė iš atsakovo priteisti išlaikymą periodinėmis išmokomis po 300,00 Eur per mėnesį. Tačiau teismo posėdžio metu paaiškino, kad dėl vaiko išlaikymo poreikių šiai dienai situacija yra pasikeitusi, nes nuo šių metų rugsėjo 1 d. dukra pradėjo lankyti valstybinį darželį, kurio išlaidos turėtų būti iki 100,00 Eur per mėnesį, kai privataus darželio išlaidos sudarydavo nuo 400,00 iki 410,00 Eur per mėnesį, taip pat mergaitei nebereikia sauskelnių. Nurodė, kad gauna 85,75 Eur išmoką vaikui, kurios neišminusavo iš nurodomos reikalingos išlaikymo sumos. Teigė, kad šiuo metu vaikas nelanko papildomų būrelių. Patikslino, kad šiai dienai vaiko poreikiams patenkinti užtektų, kad iš atsakovo būtų priteista pusės minimalios algos dydžio išlaikymo suma – 274,00 Eur.
30. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informacinės sistemos duomenimis, ieškovė dirba (duomenys neskelbtini), jos gaunamas užmokestis sudaro apie 1 026,21 Eur per mėnesį neatskaičius mokesčių (atskaičius mokesčius apie 730,00 Eur), atsakovas dirba pagal individualios veiklos pažymą, duomenų apie jo gaunamas pajamas nėra. VĮ ,,Registrų centras“ bei ,,Regitra“ duomenimis šalių vardu nėra registruoto nekilnojamojo turto ir transporto priemonių. Antstolių informacinės sistemos duomenimis iš atsakovo kaip skolininko yra vykdoma kelios dešimtys priverstinių išieškojimų.
31. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010;). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. spalio 7 d. nutarimu Nr. 1014 „Dėl 2023 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“ patvirtinta minimali mėnesio alga (toliau – MMA) 2023 metais yra 840,00 Eur, apie 633,00 Eur atskaičius mokesčius. Be to, vadovaujantis kasacinio teismo praktika, vaikams reikalingą išlaikymą iš dalies padengia pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos išmokos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020), šiuo metu universalioji vaiko išmoka yra 85,75 Eur per mėnesį. Ieškovė patvirto, kad tokio dydžio išmoką vaikui ji gauna. Tokiu atveju vadovaujantis pagal teismų praktiką rekomenduotinu minimalų mėnesinės algos dydį atitinkančiu išlaikymu, kurio remiantis Lietuvos Respublikos teismų praktika nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnio 1 punktas), kiekvienam iš tėvų, jų turtinei padėčiai esant lygiavertei, tenkanti minimali būtinųjų poreikių patenkinimui skiriama vaikui suma sudaro 274,00 Eur (633,00 Eur - 85,75 Eur : 2 = 273,625). Taip pat, kasacinis teismas plėtodamas šią praktiką pasisakė, kad iš tėvų priteistinas išlaikymas privalomai neturėtų būti mažinamas išmokų suma tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia tenkinti vaiko poreikius. Tokiu atveju valstybės mokamos išmokos galėtų būti skiriamos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, bet ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020, 2023 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-421/2023, 50 punktas).
32. Kaip minėta, tėvų turtinės padėties kriterijus kasacinio teismo praktikoje vertinamas kartu su CK 3.192 straipsnio 2 ir 3 dalyse įtvirtintu proporcingumu tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties, kuris reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžta, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016). Šiuo atveju teismas turi neturi duomenų apie atsakovo gaunamas pajamas, atsakovas neturi nekilnojamojo ar registruotino kilnojamojo turto, iš jo, kaip skolininko, vykdomi išieškojimai kreditoriams. Tačiau asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti (užtikrinti) savo turtinę padėtį, kad galėtų užtikrinti vaikų poreikius, turi būti vertinamas tiek pagal objektyvius, tiek pagal subjektyvius veiksnius. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kitos aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu. Šiuo atveju atsakovas yra jauno amžiaus, darbingas vyras, todėl abu tėvai turi užtikrinti vaiko poreikius ir pagal bylos medžiagą, jie turi tokias galimybes. Šiuo atveju visos abejonės dėl atsakovo turtinės padėties (kad ši išlaikymo suma jam galėtų būti per didelė) vertintinos vaiko naudai, nes šeimos bylose ginčo santykių teisinis reglamentavimas grindžiamas prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu.
33. Plėtodamas praktiką nepilnamečių vaikų išlaikymo priteisimo klausimais, kasacinis teismas nurodė, kad bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti. Pirmosios instancijos teismas neturi pareigos savo iniciatyva atlikti skaičiavimų konkrečiam vaiko išlaidų dydžiui nustatyti, nes klausimą dėl vaiko poreikiams tenkinti skirtinų išlaidų (ne)pagrįstumo teismas sprendžia iš esmės pagal šalių pateiktus skaičiavimus, juos vertindamas ir analizuodamas protingumo kriterijaus aspektu, bet turi būti pateikta teismo poreikių analizė pagal šalių pateiktus skaičiavimus ir įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020). Todėl nagrinėjamoje byloje, ieškovė sutikdama, kad iš atsakovo būtų priteista minimaliems vaikų poreikiams tenkinti reikalinga išlaikymo suma, neturėjo pareigos pagrįsti prašomo išlaikymo dydžio įrodymo sampratą atitinkančiais faktiniais duomenimis.
34. Atsižvelgiant į nustatytų aplinkybių visumą, iš atsakovo nepilnametės dukros išlaikymui priteistinas periodinis išlaikymas po 274,00 Eur kasmėnesinėmis išmokomis, nuo bylos iškėlimo (2023 m. gegužės 4 d.) iki vaiko pilnametystės, pavedant išlaikymo lėšas uzufrukto teise tvarkyti ieškovei, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant teisės aktų nustatyta tvarka.
Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo
35. Ieškiniu ieškovė taip pat prašė priteisti iš atsakovo nepilnametės dukters naudai 3 500,00 Eur išlaikymo įsiskolinimą už 14 mėnesių nuo 2022 m. kovo 1 d. iki bylos iškėlimo teisme dienos. Išlaikymo įsiskolinimą skaičiavo po 250,00 Eur per mėnesį.
36. Teisė reikalauti išlaikymo teisme atsiranda, kai vaiko tėvas (motina) nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti nepilnamečius vaikus. Tokiu atveju ieškinio pareiškime dėl išlaikymo priteisimo reikia nurodyti datą, nuo kurios prašoma jį priteisti. Teismas, priteisdamas išlaikymą, už laikotarpį, praėjusį nuo teisės į išlaikymą atsiradimo iki teismo sprendimo priėmimo dienos, iš skolininko priteisia įsiskolinimą. Vadovaujantis CK 3.200 straipsniu, išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Šiose nuostatose įtvirtintas bendrasis principas, kad išlaikymas priteisiamas nuo tos dienos, kai atsirado teisė jo reikalauti.
37. Momentas, nuo kurio vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus, nustatomas kiekvienu konkrečiu atveju, todėl tai – įrodinėjimo dalykas. Teismų praktikoje kiekvienu atveju individualiai vertinamos faktinės aplinkybės, nuo kada tėvas (motina) neteikė vaikams išlaikymo, tai gali būti tėvų gyvenimo skyrium pradžia, bylos iškėlimo teisme momentas ar kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Tesimo 2011 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-493/2011).
38. Kasacinis teismas laikosi pozicijos, kad kai tėvai gyvena kartu ir tvarko bendrą šeimos ūkį, taip iš esmės prisidėdami prie vaikų materialinio išlaikymo, laikoma, kad išlaikymą vaikams teikia abu tėvai, iki teismas nenustato kitaip. Įrodinėjimo našta tenka tai šaliai, kuri teigia, kad kita šalis neteikė išlaikymo. Tačiau tais atvejais, kai vienas iš tėvų su vaiku negyvena, jam tenka pareiga įrodinėti, jog tėviškas pareigas vykdė, nors ir gyveno skyrium (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2011).
39. Nagrinėjamu atveju, ieškovė nurodė, kad su atsakovu gyvena skyrium nuo 2021 m. gruodžio mėnesio, o nuo 2022 m. kovo 1 d. atsakovas yra nusišalinęs nuo dukters išlaikymo. Nurodomas ieškovės aplinkybes patvirtina ir Vilniaus miesto socialinės pagalbos centro pagalbos šeimai skyriaus 2022 m. rugpjūčio 22 d. Pagalbos plane esanti informacija. Be to, jau 2022 m. gegužės 19 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Vilniaus skyrius priėmė sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos ieškovei teikimo kreipiantis į teismą dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo ir susijusių klausimų išsprendimo.
40. Teismo vertinimu, ieškovės paskaičiuotas prašomas priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimas neviršija 3 metų laikotarpio, išlaikymo sumos paskaičiuotos už ne didesnę nei minimalioji alga atskaičius mokesčius ir vaiko išmokos sumas, nurodyti dydžiai yra protingo ir teisingo dydžio, atsižvelgus į tuometinį vaiko amžių, poreikius, proporcingumą vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei kitas aplinkybes. Išlaikymo įsiskolinimas paskaičiuotas lygiomis dalimis. Byloje nėra duomenų apie tai, kad minėtu laikotarpiu atsakovas neturėjo galimybių teikti tokio išlaikymo dėl objektyvių aplinkybių. Todėl ieškinys šioje dalyje taip pat tenkinamas ir iš atsakovo priteisiamas vaikui 3 500,00 Eur išlaikymo įsiskolinimas (250,00 eur x 14 mėn.).
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių
41. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 8 d. nutartimi civilinėje byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės – priteistas iš atsakovo laikinas išlaikymas šalių nepilnamečiam vaikui po 250,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Atsižvelgiant į aplinkybę, kad teismo sprendimo dalis dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo yra vykdoma skubiai, teismo nutartimi byloje pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės panaikinamos.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
42. Pagal CPK 93 straipsnio nuostatas, baigus bylos nagrinėjimą iš esmės, teismui kyla pareiga paskirstyti bylinėjimosi išlaidas. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). CPK 99 straipsnyje teismui nustatytas įpareigojimas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo išlaidų atlyginimą išspręsti savo iniciatyva pagal CPK 96 straipsnyje nustatytas taisykles.
43. Nagrinėjamu atveju ieškovė atleista nuo žyminio mokesčio už pareikštus reikalavimus ir kitų bylinėjimosi išlaidų. Ieškovei Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Vilniaus skyriaus 2022 m. gegužės 19 d. sprendimu Nr. (8.1 Mr)TP-22-T-863-4994 ir 2023 m. liepos 5 d. sprendimu Nr. (8.1Mr)TP-23-T-06325 buvo teikiama 100 procentų apmokama antrinė teisinė pagalba. Pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų iki sprendimo priėmimo dienos pateikta nebuvo.
44. Už pareikšto ieškinio reikalavimus dėl gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo mokėtinas žyminis mokestis sudarė 218,00 Eur (po 109,00 Eur už kiekvieną reikalavimą, pagal tuo metų galiojusį vartotojų kainų indeksą); už reikalavimą priteisti 274,00 Eur periodinį išlaikymą žyminis mokestis sudarė 74,00 Eur (274,00 Eur x 12 mėn. x 3 proc. X 75 proc.); už reikalavimą dėl 3500,00 Eur išlaikymo įsiskolinimo priteisimo žyminis mokestis sudarė 79,00 Eur (3 500 Eur x 3 proc. x 75 proc.). Iš viso iš atsakovo valstybės naudai priteistina 371,00 Eur žyminio mokesčio suma.
45. Byloje taip pat patirtos bylinėjimosi išlaidos – dokumentų siuntimo išlaidos, kurios sudaro 19,92 Eur. Kadangi šių išlaidų dydis viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos dydį (5 Eur), jos priteistinos iš atsakovo visa apimtimi.
46. Papildomai pažymėtina, kad aplinkybė, jog ieškovė, tikslindama ieškinio reikalavimus dėl periodinių išlaikymo sumų ir bendravimo tvarkos, to nepadarė raštu CPK 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka atsisakydama ieškinio dalyje, nesudaro pagrindo išvadai, kad ieškinys buvo tenkintas tik iš dalies, nes ieškovė laikydamasi CPK nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti jai priklausančiomis procesinėmis teisėmis, tame tarpe tikslinti ieškinio reikalavimą. Ieškinio reikalavimo tikslinimas buvo galimas ir teismo posėdžio metu iki bylos nagrinėjimo iš esmės pradžios (CPK 230 straipsnio 1 dalis), reikalavimai buvo sumažinti, todėl atsakovo padėtis nebuvo pabloginta ir jo teisės nebuvo pažeistos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263–270 straipsniais,
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti visiškai.
Nustatyti nepilnametės G. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su motina (ieškove) V. L., asmens kodas, (duomenys neskelbtini)
Nustatyti nepilnametės G. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo R. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendravimo tvarką: nustatyti, kad R. Z. susitinka ir bendrauja su dukra G. Z., iš anksto su jos motina V. L. suderinęs bendravimo laiką ir tvarką.
Priteisti iš atsakovo R. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnametei dukrai G. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 274 Eur (du šimtus septyniasdešimt keturis eurus) kas mėnesį mokamą išlaikymą periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo dienos (2023 m. gegužės 4 d.) iki vaiko pilnametystės, šią išlaikymo sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.
Sprendimą dalyje dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdyti skubiai.
Priteisti iš atsakovo R. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnametei dukrai G. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 3 500,00 Eur (tris tūkstančius penkis šimtus eurų) išlaikymo įsiskolinimą.
Paskirti ieškovę V. L., asmens kodas, (duomenys neskelbtini) nepilnamečio vaiko G. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.
Priteisti iš atsakovo R. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 371,00 Eur (tris šimtus septyniasdešimt vieną eurą) bylinėjimosi išlaidų žyminio mokesčio. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB Swedbank, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Priteisti iš atsakovo I. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 19,92 Eur (devyniolika Eur 92 ct.) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai (juridinio asmens kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB Swedbank, įmokos kodas 5662. Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-11079-1168/2023 pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones panaikinti nuo teismo sprendimo priėmimo dienos.
Sprendimą atsakovui įteikti ir viešo paskelbimo būdu.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.