Vilniaus apygardos teismo nutartis, 2S-1481-934/2020

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2020-09-24
Bylos Nr.: 2S-1481-934/2020
Teisminio proceso Nr.: 2-52-3-01133-2015-8
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Žilvinas Terebeiza
Suinteresuotas asmuo: uždarosios akcinės bendrovės „Plieninis skydas“

Kategorijos

2.1.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
3.1.7.4pavadinimo nepavyko patikrinti
3.2.4.11pavadinimo nepavyko patikrinti
3.5.1pavadinimo nepavyko patikrinti
3.5.24pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. 2S-1481-934/2020Teisminio proceso Nr. 2-52-3-01133-2015-8Procesinio sprendimo kategorija 2.1.1.2; 3.1.7.4; 3.2.4.11; 3.5.1; 3.5.24 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. rugsėjo 24 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Žilvinas Terebeiza,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Plieninis skydas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020-08-04 nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2VP-612-494/2020, kuria nutarta tenkinti pareiškėjos antstolės Astos Stanišauskaitės pareiškimą dėl sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo.

Teisėjas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėja antstolė Asta Stanišauskaitė prašė pakeisti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016-05-31 sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-83-494/2016, ir duoti leidimą sprendimą vykdančiam antstoliui ir jo pasirinktam informacinių technologijų specialistui, taip pat kreditoriui ir/ar jo atstovui kartu su antstoliu priverstinai įeiti į UAB „Plieninis skydas“ patalpas tikslu patikrinti UAB „Plieninis skydas“ dokumentus, taip pat bet kokia kita forma ir būdu saugomą informaciją (įskaitant, bet neapsiribojant kompiuteriais bei išorinėmis duomenų laikmenomis) surasti ir paimti dokumentus, susijusius su UAB „Plieninis skydas“ ir įmonės Shield Luxury Doors Ltd tarpusavio santykiais (t. y. sutarčių, užsakymų, sąskaitų faktūrų, tarpusavio atsiskaitymo dokumentų) patvirtintas kopijas už laikotarpį nuo 2014-10-27 iki šio teismo sprendimo šioje byloje įvykdymo dienos, taip pat spręsti klausimą dėl baudos skyrimo UAB „Plieninis skydas“ vadovui R. G. už teismo sprendimo neįvykdymą (1 t., b. l. 2).

2. Prašyme nurodė, kad 2018-05-11 ir 2018-05-14 įmonės vadovas R. G. antstolei el. paštu pateikė 2014-02-09 sutartį, kurios dalis užtušuota; sąskaitas-faktūras išrašytas nuo 2015-01-29 iki 2017-02-09, kurių dalis užtušuota, bankinius pavedimus nuo 2015-02-11 iki 2017-01-17 bei nurodė, kad grynųjų pinigų operacijų su įmone Shield Luxury Doors Ltd nebuvo, taip pat nurodė, kad užsakymų pateikti negali, nes jų neturi (šie nėra ilgo saugojimo dokumentai). 2018-05-30 įmonės vadovas antstolei pateikė el. paštu nenuasmenintas (neužtušuotas) 2014-02-09 sutartį be priedų sąskaitas-faktūras išrašytas nuo 2015-01-29 iki 2017-02-09. Palyginus gautus dokumentus tarpusavyje kilo abejonių dėl pateiktų dokumentų autentiškumo: vienuose išskirta grafa „PVM %“, kituose, tuo pačiu numeriu ir data išrašytose faktūrose tokios grafos nėra; pagal kreditoriaus pridedamus palyginimus, nesutampa naudotų sąskaitų – faktūrų formos, taip pat faktūrose nurodyto užsakymo numeriu gaminys jau buvo pagamintas keliais mėnesiais anksčiau. Kreditorius taip pat nurodė, kad jo ilgametė patirtis įmonėje leidžia teigti, kad visi užsakymai įmonėje yra saugomi, o įmonės vadovas, nurodydamas, kad negali pateikti užsakymų – teikia klaidingą informaciją. Pažymėjo, kad nepatekus į įmonės patalpas ir nesutikrinus įmonėje esančių dokumentų su tais, kurie pateikti į vykdomąją bylą, negalima konstatuoti apie tinkamą spendimo įvykdymą.

Atsiliepimas

3. Suinteresuotas asmuo (skolininkas) UAB „Plieninis skydas“ pateiktame atsiliepime prašė antstolės prašymo netenkinti, priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas, sustabdyti šią bylą iki bus išnagrinėtas UAB „Plieninis skydas“ 2018-08-07 skundas dėl antstolės 2018-07-18 sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo akto Nr. Ba18 2835 (1 t., b. l. 12). Atsiliepime nurodė, kad prašymą antstolė teismui pateikė remdamasi tuo, jog ji tą pačią 2018-07-18 dieną surašė sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą Nr. Ba18 2835. Kitaip tariant, aktu konstatavusi, kad teismo sprendimas nebuvo įvykdytas, antstolė pateikė prašymą keisti jo vykdymo tvarką. Jeigu antstolė nebūtų priėmusi akto, akivaizdu, nebūtų poreikio ir teikti teismui prašymą. Dėl akto neteisėtumo bendrovė antstolei ir Vilniaus miesto apylinkės teismui 2018-08-07 pateikė skundą, kurio pagrindu Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018-08-08 nutartimi byloje Nr. e2YT-30610-863/2018 taikė laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdė vykdymo veiksmus. Turinio prasme būtinybę sustabdyti šią bylą lemia tai, kad jeigu arba pati antstolė, arba teismas pripažins, jog aktas, konstatuojantis teismo sprendimo neįvykdymą, yra nepagrįstas ir neteisėtas, todėl turi būti panaikintas, tai reikš, kad antstolė toliau nebegali atlikti jokių papildomų vykdymo veiksmų, juo labiau, keisti teismo sprendimo vykdymo tvarkos pagal šioje byloje pateiktą prašymą. Prašyme antstolė kvestionuoja Bendrovės pateiktų sąskaitų esą autentiškumą, formos reikalavimus ir pan., tačiau antstolė nėra auditorė ar finansų ir buhalterinės apskaitos ekspertė. Savo ruožtu bendrovės finansinė atskaitomybė ir buhalterinė apskaita yra audituojama ir tiek 2015 metų, tiek 2016 metų auditą atlikęs auditorius, beje, kurio kandidatūra buvo patvirtinta paties išieškotojo R. G., jokių sąskaitų neatitikimų nenustatė. Be to, antstolės prašymas yra visiškai dviprasmiškas, kadangi nėra aišku, ar antstolė laiko, kad reikia patikrinti, ar tinkamai įvykdytas sprendimas, ar jau konstatuota, kad jis neįvykdytas, todėl kyla poreikis dėl vykdymo tvarkos pakeitimo. Pati antstolė sudarė aktą, kuriuo jau konstatavo, kad teismo sprendimas nebuvo įvykdytas, tad kyla klausimas, ką dar antstolei reikia tikrinti, jei ji aktu jau konstatavo, kad teismo sprendimas neįvykdytas. Pažymėjo, kad prašymas yra visiškai neproporcingas. Kaip matyti iš prie skundo pridėto susirašinėjimo su antstole, bendrovė visuomet bendradarbiavo, todėl naudojimasis tokia radikalia ir kraštutine priemone, kaip priverstinis pateiktas į bendrovės patalpas, visų bet kokia forma turimų dokumentų peržiūra tam, kad būtų surasti dokumentai su vos viena bendrove, atrodo tikrai neproporcingas. Juo labiau, kad tarp ginčo šalių vyksta kiti teisminiai procesai ir šiuo metu galioja Lietuvos apeliacinio teismo 2017-11-29 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1445-186/2017, kuria išieškotojui taikomas apribojimas gauti konfidencialią bendrovės informaciją, susijusią su kainodara, partneriais ir darbuotojais. Tuo tarpu sudarymas sąlygų jam patekti į bendrovę ir peržiūrėti visus dokumentus, ko ir siekia antstolė prašymų, tokį apribojimą akivaizdžiai paneigtų. Galiausiai, tokie antstolės veiksmai, kai bendrovė pateikė visus prašomus dokumentus ir antstolė netgi sudarė patvarkymą dėl vykdymo išlaidų paskirstymo – kas įprastai atliekama pabaigus visus vykdymo veiksmus – yra apskritai siurpriziniai. Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad jis tinkamai įvykdė teismo sprendimą, t. y. pateikė antstolei pilnai atskleistą, t. y. be jokios uždengtos informacijos, UAB „Plieninis skydas“ su Shield Luxury Doors Ltd 2014-11-20 sudarytą sutartį, kuri leido nustatyti tarp šių subjektų buvusius teisinius santykius; jokių kitų sutarčių su šia bendrove nebuvo sudaryta; taip pat visas ir niekaip neuždengtas pareiškėjo išrašytas ir Shield Luxury Doors Ltd pateiktas sąskaitas faktūras, kurios leido tinkamai nustatyti, kokios prekės buvo teiktos ir už kokias sumas; bei visų Shield Luxury Doors Ltd atliktų bankinių pavedimų kopijas, kurie leido tinkamai nustatyti iš šios bendrovės gautas pinigų sumas; mokėjimai grynaisiais nebuvo atlikti. Savo ruožtu antstolės nurodyti 2018-07-18 sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo akto Nr. Ba18-2835, motyvai nėra pagrįsti ir objektyvūs. Bendrovės dokumentai, susiję su Shield Luxury Doors Ltd, antstolei buvo pateikti dar 2018-05-30.

4. Suinteresuotas asmuo (išieškotojas) R. G. atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad su antstolės pareiškimu sutinka, prašo jį tenkinti (1 t., b. l. 105-110). Nurodė, kad vykdomojoje byloje Nr.0177/18/00001 antstolė vykdo išieškotojo pateiktą Vilniaus regiono apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. e2-83-494/2016, išduotą 2017-12-21, kuriuo bendrovė yra įpareigota pateikti išieškotojui dokumentų, susijusių Bendrovės ir įmonės Shield Luxury Doors Ltd tarpusavio santykiais (t. y. sutarčių, užsakymų, sąskaitų faktūrų, tarpusavio atsiskaitymo dokumentų) patvirtintas kopijas už laikotarpį nuo 2014-10-27 iki teismo sprendimo šioje byloje (civ. bylos Nr. e2-83-494/2016) įvykdymo dienos. Pažymėjo, kad bendrovė vilkina sprendimo vykdymą jau daugiau nei devynis mėnesius, reikšdama nepagrįstus prašymus teismams, taip pat argumentuodama, jog sprendimo negali vykdyti dėl išieškotojo atžvilgiu pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių. Nors po baudos paskyrimo bendrovė teismo sprendimą iš dalies pradėjo vykdyti, tačiau šios savo pareigos tinkamai iki galo neatliko, todėl 2018-07-18 antstolė surašė sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą Nr. Ba18-2835, kuriuo konstatavo nustačiusi, jog įpareigojimas nėra įvykdytas: bendrovė elektroniniu paštu pateikia informaciją, kurios teisingumo neįmanoma patikrinti, nepateikia jokių tarp bendrovės ir Shield Luxury Doors Ltd sudarytų užsakymų. Pačiai bendrovei yra žinoma ir akivaizdu, kad antstolei buvo pateiktos savo forma besiskiriančios sąskaitos faktūros, tačiau bendrovė nepateikia jokių konkrečių paaiškinimų, kodėl tokie skirtumai egzistuoja. Skirtingai nei teigiama bendrovės atsiliepime, nereikia būti nei auditoriumi, nei finansų bei apskaitos ekspertu, kad užfiksuoti akivaizdžius pateiktų sąskaitų faktūrų formos skirtumus (skirtingą tekstą, besiskiriančias grafas ir kt.). Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms teigtina, kad teismo sprendimas nėra įvykdytas, bendrovė vengia jį vykdyti, todėl antstolė atitinkamą sprendimų nevykdymo aktą surašė ir prašymą pateikė pagrįstai. Tik atvykus į bendrovės patalpas ir vietoje įvertinus bendrovės dokumentus (saugomus popierine ir skaitmenine forma) galima nustatyti, ar teismo sprendimo dalis dėl PVM sąskaitų faktūrų pateikimo yra įvykdyta tinkamai bei užtikrinti, kad būtų įvykdyta teismo sprendimo dalis dalyje dėl užsakymų ir sutarties priedų pateikimo. Išieškotojo nuomone bendrovės prašymas dėl bylos sustabdymo neturėtų būti tenkinamas, nes bylą sustabdžius būtų nepagrįstai užvilkintas ir taip užsitęsęs vykdymo procesas (ko, akivaizdu, ir siekia bendrovė). Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2YT-31669-934/2018 pagal bendrovės skundą dėl antstolės akto panaikinimo ir nagrinėjamoje byloje sprendžiami skirtingi klausimai. Tuo atveju, jeigu Vilniaus miesto apylinkės teismas tenkintų bendrovės skundą ir panaikintų aktą (tuo pačiu pripažindamas, kad teismo sprendimas yra įvykdytas tinkamai), nagrinėjamoje byloje priimta nutartis dėl teismo spendimo vykdymo tvarkos pakeitimo tiesiog taptų nebeaktuali, tačiau tai netrukdo bylas nagrinėti lygiagrečiai, tuo užtikrinant tiek bendrovės poreikį įvertinti antstolės veiksmus, tiek išieškotojo interesą, kad teismo sprendimas būtų galutinai įvykdytas kuo operatyviau.

Šalies argumentai

5. Teismo posėdyje antstolė, palaikydama prašyme nurodytus argumentus, prašė prašymą tenkinti. Nurodė, kad skolininkas iki šiol yra pateikęs tik tuos dokumentus, kurie nurodyti pareiškime. Akto surašymas nereiškia, kad sprendimas neturi būti vykdomas ir toliau. Užvedus vykdomąją bylą, skolininkui buvo išsiųstas raginimas dėl pateiktinų dokumentų. Ji yra 2018-07-18 surašiusi aktą dėl sprendimo nevykdymo, bet ji negali patikrinti, ar teismo sprendimas įvykdytas, todėl jai reikia patekti į skolininko patalpas ir įsitikinti bei patikrinti, ar skolininkas įvykdė sprendimą.

6. Suinteresuoto asmens (skolininko) UAB „Plieninis skydas“ atstovas vadovas R. G. į teismo posėdį neatvyko, prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant, apie posėdį jam pranešta tinkamai, todėl byla nagrinėjama jam nedalyvaujant.

Atsiliepimas

7. Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo (išieškotojas) R. G. prašė antstolės prašymą tenkinti, palaikė savo atsiliepime nurodytas aplinkybes. Nurodė, kad akivaizdu, kad skolininkas turi visus nurodytus dokumentus, tai liudija jo paties pokalbis su bendrovės vadovu R., kuris tuos dokumentus vežiojasi namo. Kai R. nesugebėjo daryti verslo, tai paskambino jam (išieškotojui), kad pasirašytų dėl įmonės restruktūrizavimo, ir sakė, kad visi tie dokumentai pas jį yra. Prašo priteisti iš skolininko jo turėtas bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

8. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2020-08-04 nutartimi pareiškėjos antstolės pareiškimą tenkino – davė leidimą sprendimą vykdančiam antstoliui ir jo pasirinktam informacinių technologijų specialistui, taip pat kreditoriui ir/ar jo atstovui kartu su antstoliu priverstinai įeiti į UAB „Plieninis skydas“ patalpas tikslu patikrinti UAB „Plieninis skydas“ dokumentus, taip pat bet kokia kita forma ir būdu saugomą informaciją (įskaitant, bet neapsiribojant kompiuteriais bei išorinėmis duomenų laikmenomis) surasti ir paimti dokumentus, susijusius su UAB „Plieninis skydas“ ir įmonės Shield Luxury Doors Ltd tarpusavio santykiais (t. y. sutarčių, užsakymų, sąskaitų faktūrų, tarpusavio atsiskaitymo dokumentų) patvirtintas kopijas už laikotarpį nuo 2014 m. spalio 27 d. iki šio teismo sprendimo šioje byloje įvykdymo dienos; skyrė suinteresuoto asmens (skolininko) UAB „Plieninis skydas“ vadovui R. G. 500,00 Eur baudą už antstolės reikalavimų nevykdymą; priteisė iš suinteresuoto asmens (skolininko) UAB „Plieninis skydas“ suinteresuotas asmeniui (išieškotojui) R. G. 800,00 bylinėjimosi išlaidų; priteisė iš suinteresuoto asmens (skolininko) UAB „Plieninis skydas“ valstybei 14,70 Eur pašto išlaidų (3 t., b. l. 161-166). Teismas sprendimą grindė šiais motyvais:

8.1. Skolininkas nepateikė jokių duomenų, kad yra pilnai įvykdęs antstolės reikalavimus pagal Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų išduotą vykdomąjį raštą Nr.e2-83-494/2016. Be to, nepateikė jokių įrodymų, kad buvo priimtas skolininko vadovo R. G. nurodymas nesaugoti užsakymų įmonėje ir kad tokie užsakymai yra sunaikinti;

8.2. Skolininko argumentai, kad dėl sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo turi kreiptis išieškotojas, o ne antstolis, yra nepagrįsti, nes pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 771 straipsnio 3 dalį būtent antstolis turi galimybę inicijuoti sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimą;

8.3. Skolininkas nepagrįstai nepateikė 2014-11-20 sutarties su „Exclusive Trading Agreement“ priedų, nors bendrovė nurodė, kad sutartys įmonėje yra saugomos;

8.4. Kadangi skolininkas po 500,00 Eur baudos skolininko vadovui paskyrimo pakartotinai nevykdo antstolės reikalavimų, tuo pažeisdamas išieškotojo teises bei trukdydamas antstolei kuo operatyviau atlikti vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje, skolininko vadovui R. G. pakartotinai skirtina 500,00 Eur vienkartinė bauda.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į skundą argumentai

9. Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo UAB „Plieninis skydas“ prašė panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020-08-04 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjos antstolės prašymą dėl teismo sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo atmesti kaip nepagrįstą, o prašymą dėl baudos skyrimo palikti nenagrinėtą; priteisti UAB „Plieninis skydas“ šioje byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas (3 t., b. l. 168-175).

Žemesnės instancijos teismas

10. Atskirojo skundo argumentai, reikšmingi ginčo išsprendimui:

10.1. Nutartį priėmė neteisėtos sudėties teismas, kas sudaro absoliutų nutarties negaliojimo pagrindą, kadangi lygiai tas pats teisėjas, kuris priėmė sprendimą, negali spręsti, ar skolininkas jį tinkamai įvykdė. Įstatymas de lege lata draudžia tam pačiam teisėjui tiek apeliacine tvarka peržiūrėti savo priimto teismo sprendimo teisėtumą, tiek iš naujo nagrinėti savo apeliacine tvarka jau išspręstą bylą;

10.2. Be to, Vilniaus regiono apylinkės teismas yra priėmęs ydingus vidinius teisės aktus dėl bylų paskirstymo teisėjams. Pagal Vilniaus regiono apylinkės teismo pirmininko 2019-07-10 įsakymu Nr. V-160 patvirtintų Bylų paskirstymo Vilniaus regiono apylinkės teismo teisėjams tvarkos VI skyrių dėl bylų paskirstymo teisėjams ne eilės tvarka 23 punktą išnagrinėtų bylų vykdymo procese gauti prašymai <...> skiriami nagrinėti procesinį sprendimą byloje priėmusiam teisėjui naudojantis Modulio funkcija „privalo nagrinėti“ nurodant pastabose paskyrimo priežastį „Vykdymo procesas“. Tokia vidinė tvarka yra ydinga, kadangi jos pagrindu atliekama sąmoninga intervencija į atsitiktinį bylų teisėjams paskirstymą, kai nėra tam jokių objektyvių priežasčių. Šiuo atveju neegzistuoja jokie objektyvus pagrindai, kodėl būtent tas teisėjas, kuris priėmė teismo sprendimą dėl ginčo esmės, esą „privalo” spręsti ir visus klausimus vykdymo procese;

10.3. Nutartis yra nemotyvuota esminiu klausimu, ar skolininkas tinkamai įvykdė sprendimą, kas vėlgi sudaro absoliutų nutarties negaliojimo pagrindą, kadangi teismas rėmėsi kito teismo nutartimi, esą sudarančia pagrindą konstatuoti, jog sprendimas nebuvo įvykdytas, nors kita nutartimi byla net nebuvo nagrinėta iš esmės, o ji buvo nutraukta. Pastebėtina, kad motyvuojamąją nutarties dalį, klausimu, ar skolininkas įvykdė sprendimą, sudaro vos du puslapiai, kas reiškia, kad nutartis yra iš esmės tik šalių pozicijos tik perrašymas, tokiu būdu tik sudarant įspūdį apie tariamą nutarties išsamumą ir motyvuotumą. Nėra pateikta jokio išsamesnio ir kritiško teismo vertinimo byloje keltu klausimu. Apeliantas į bylą pateikė 2018-09-25 rašytinius paaiškinimus, kuriuose paaiškino aplinkybes, kėlusias antstolei abejones dėl to, ar teismo sprendimas buvo įvykdytas, tačiau šiame procesiniame dokumente paaiškintų aplinkybių teismas nutartyje visiškai nevertino;

10.4. Nutartis yra neteisėta ir dėl to, kad antstolės prašymas buvo visiškai nepagrįstas. Aktu konstatavusi, kad teismo sprendimas nebuvo įvykdytas, antstolė pateikė prašymą keisti jo vykdymo tvarką. Jeigu antstolė nebūtų priėmusi akto, akivaizdu, nebūtų poreikio ir teikti teismui prašymą;

10.5. Bendrovė visada su antstole bendradarbiavo ir siekė tinkamai įvykdyti teismo sprendimą. UAB „Plieninis skydas“ tinkamai įvykdė teismo sprendimą, t. y. pateikė antstolei: pilnai atskleistą, t. y. be jokios uždengtos informacijos, bendrovės su Shield Luxury Doors Ltd 2014-11-20 sudarytą sutartį, kuri leido nustatyti tarp šių subjektų buvusius teisinius santykius; jokių kitų sutarčių su šia bendrove nebuvo sudaryta; absoliučiai visas ir niekaip neuždengtas bendrovės išrašytas ir Shield Luxury Doors Ltd pateiktas sąskaitas faktūras, kurios leido tinkamai nustatyti, kokios prekės buvo teiktos ir už kokias sumas; absoliučiai visų Shield Luxury Doors Ltd atliktų bankinių pavedimų kopijas, kurie leido tinkamai nustatyti iš šios bendrovės gautas pinigų sumas; mokėjimai grynaisiais nebuvo atlikti. Bendrovė nuo pat pradžių paaiškino, kad užsakymai nėra griežtos atskaitomybės dokumentai, tai daugiau darbinio pobūdžio informacija, todėl jie nėra saugomi. Joks teisės aktas nenumato pareigos saugoti visų darbinių dokumentų, todėl antstolė, teigdama, kad bendrovė nepagrįstai nepateikė užsakymų, pirmiausiai turėjo pagrįsti, kodėl ji juos turi saugoti;

Žemesnės instancijos teismas

10.6. Teismas neturėjo kompetencijos spręsti klausimo dėl baudos skyrimo dėl to, kad ne šio teismo kompetencijai priskirtinas klausimas dėl baudos skyrimo. Klausimą dėl prašymo pakeisti teismo sprendimo vykdymo tvarką turėjo teisę spręsti teismas, kuris ir priėmė skundžiamą nutartį, tačiau dėl baudos skyrimo antstolė privalėjo kreiptis būtent į Vilniaus miesto apylinkės teismą, o visiškai kitas teismas neturėjo kompetencijos šio klausimo apskritai spręsti, kas tik dar kartą patvirtina nutarties neteisėtumą, nes teismas kritiškai bylos net nesprendė.

Atsiliepimas

11. Antstolė pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašė skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą (3 t., b. l. 179-181).

Žemesnės instancijos teismas

12. Atsiliepimo argumentai, reikšmingi nagrinėjamiems klausimams:

12.1. Apeliantas atskirajame skunde nurodo, jog skundžiamą nutartį priėmė neteisėtos sudėties teismas, neturintis kompetencijos spręsti nagrinėtą klausimą. Teisėjo nusišalinimo pagrindas yra CPK 65 straipsnyje nurodytos aplinkybės. Minėtoje proceso normoje nereglamentuojamas toks nusišalinimo pagrindas, kai teisėjas dalyvavo kitose bylose kaip bylą nagrinėjančios teisėjų kolegijos narys. Dėl to teisėjas, spręsdamas dėl nusišalinimo tuo atveju, kai jis yra dalyvavęs kitoje byloje nagrinėtame ginče su tomis pačiomis šalimis, pats vertina situaciją, ar nagrinėdamas bylą gali būti dėl anksčiau nagrinėtų ginčų (ne)objektyvus tam tikrų asmenų ar tam tikrų aplinkybių atžvilgiu, ar jo dalyvavimas gali šalims sukelti pagrįstų abejonių dėl jo kaip teisėjo nešališkumo, ir sprendimą nusišalinti ar nenusišalinti priima pagal savo vidinį įsitikinimą;

12.2. Nagrinėjamu atveju teisėja nerevizavo priimto teismo sprendimo, nenagrinėjo klausimo iš naujo, tik sprendė įsiteisėjusio ir priverstinai vykdomo sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo klausimą; sprendžiant teisėjo (teismo) (ne)šališkumo klausimą, atsižvelgtina į tai, ar egzistuoja realūs faktai, keliantys abejonių dėl teisėjo nešališkumo, ar nuogąstavimai yra objektyviai pagrįsti, koks yra esminių to paties teisėjo skirtingose bylose nagrinėtų faktų, spręstų klausimų ryšys;

Šalies argumentai

12.3. Apeliantas atskirajame skunde nurodo, jog skundžiama nutartis nėra motyvuota. Su šiuo teiginiu negalima sutikti: viso vykdymo proceso metu, taip pat teismo posėdžių metu apeliantas tik deklaravo sprendimo įvykdymą, nurodė, jog tam tikri duomenys yra prarasti, todėl neteiktini, nurodė apsirikimo faktus teikiant duomenis ir pan., tačiau niekada jokiais dokumentais nepagrindė savo teiginių. Teismas nutartyje tą aiškiai pažymėjo, todėl logiška, jog priimdamas nutartį negalėjo dar ir pridėti kažkokių įrodymų, kurių nėra pateikusi pati apeliantė, t. y. savo teiginių nėra įrodžiusi;

12.4. Teismo sprendimo (nutarties) nepakankamas motyvavimas nėra jo absoliutus negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą. Tuo atveju, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu pagal CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktą, jeigu sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai;

Šalies argumentai

12.5. Apeliantas atskirajame skunde nurodo, jog antstolės prašymas nebuvo pagrįstas, o aktas surašytas neteisėtai, keliamas vykdomojo dokumento teisėtumo klausimas: šie teiginiai taip pat vertintini kritiškai. Antstolis, priimdamas vykdomąjį dokumentą vykdyti, neturi teisės vertinti jo teisėtumo. Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo akto surašymui pakanka išieškotojo nurodymo antstoliui dėl sprendimo netinkamo vykdymo fakto. Be to, Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktas, pagal savo procesinį pobūdį, savaime nesukuria teisinių pasekmių, kadangi jame pateikiamas tik antstolio vertinimas dėl sprendimo neįvykdymo aplinkybių bei prašymas teismui išspręsti baudos skyrimo klausimus. Galutinį vertinimą dėl akte nurodytų aplinkybių atlieka teismas, įvertinęs tiek antstolio, tiek išieškotojo, tiek ir skolininko nurodytas aplinkybes ir jas pagrindžiančius įrodymus, priimdamas atitinkamą procesinį sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

13. Apeliacijos dalyką sudaro Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020-08-04 nutarties, kuria nutarta tenkinti pareiškėjos antstolės pareiškimą dėl sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių apskųstos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.

Dėl atskirojo skundo argumentų

14. Atskirajame skunde apeliantė nurodė, kad nutartį priėmė neteisėtos sudėties teismas, kadangi tas pats teisėjas, kuris priėmė sprendimą, negali spręsti, ar skolininkas jį tinkamai įvykdė. Apeliantės teigimu, įstatymas draudžia tam pačiam teisėjui tiek apeliacine tvarka peržiūrėti savo priimto sprendimo teisėtumą, tiek iš naujo nagrinėti savo apeliacine tvarka ja išspręstą bylą. Be to, apeliantės įsitikinimu, teismas yra priėmęs ydingus vidinius teisės aktus dėl bylų paskirstymo teisėjams. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo sutikti su tokiais apeliantės teiginiais.

15. Pirma, nagrinėjamu atveju Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016-05-31 sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. e2-83-494/2016, nebuvo ir nėra peržiūrimas iš naujo ir nesvarstomas klausimas dėl priimto teismo sprendimo teisėtumo, o yra sprendžiamas antstolės pareiškimas dėl teismo sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo, kuris pagrįstai pateiktas sprendimą priėmusiam teismui (CPK 771 straipsnio 3 dalis).

16. Antra, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme apeliantė UAB „Plieninis skydas“ reiškė nušalinimą bylą nagrinėjančiai teisėjai, tačiau prašymas buvo netenkintas (2 t., b. l. 91-93) bei pati bylą nagrinėjanti teisėja nenustatė nusišalinimo pagrindų (2 t., b. l. 87-88). Atmetant apeliantės pareiškimus nušalinti nurodytą teisėją, konstatuota, kad CPK 65 straipsnio 1 dalies 6 punktas, kurio pagrindu yra prašoma teisėjos nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo, negali būti taikomas, kadangi Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016-05-31 sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. e2-83-494/2016, nėra peržiūrimas iš naujo ir nesvarstomas klausimas dėl priimto teismo sprendimo teisėtumo. Aukščiau nurodytuose procesiniuose sprendimuose taip pat akcentuota, jog UAB „Plieninis skydas“ nepateikė jokių įrodymų, realiai patvirtinusių galimą teisėjos šališkumą, nurodė tik savo pačios nuomonę ir jos pagrindu daromas nepagrįstas prielaidas.

17. Trečia, apeliantės argumentai dėl bylą išnagrinėjusio teismo (teisėjos) šališkumo iš esmės grindžiami apeliantės nesutikimu su teismo priimtu jai nepalankiu procesiniu sprendimu bei procesinių veiksmų atlikimu. Tačiau nepalankaus teismo sprendimo priėmimas bei atitinkamų procesinių veiksmų atlikimas ir procesinių sprendimų priėmimas, savaime negali būti vertinamas kaip teisėjo (teisėjų) šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas bei teisėjo (teisėjų) nušalinimo pagrindas.

18. Ketvirta, atskirojo skundo argumentai, jog Vilniaus regiono apylinkės teismas yra priėmęs ydingus vidinius teisės aktus dėl bylų paskirstymo teisėjams, vien vertus, nesusijęs su ginčo dalyku, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako. Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalyką sudaro Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020-08-04 nutarties teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, jog apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas pirmosios instancijos teismo sprendimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą, turi pasisakyti dėl apeliacinio (atskirojo) skundo argumentų, kurie patenka į bylos nagrinėjimo dalyką, atskleidžia ginčo esmę ir yra reikšmingi bylos teisiniam rezultatui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-11-06 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-388-248/2018). Kita vertus, minėta, jog nagrinėjamu atveju nebuvo vertinamas teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas, o sprendžiamas antstolės pareiškimas dėl teismo sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo, o tokio pobūdžio pareiškimas teikiamas sprendimą priėmusiam teismui (žr., 15 punktą).

19. Taigi, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, apeliantės teisė į tinkamą bylos nagrinėjimą ir nešališką teismą šiuo atveju nebuvo pažeista, todėl atskirojo skundo argumentai, jog bylą išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas bei tai, kad buvo pažeistas draudimas tam pačiam teisėjui peržiūrėti savo priimtus sprendimus, atmestini kaip nepagrįsti.

20. Atskirajame skunde apeliantė taip pat nurodė, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis yra nemotyvuota esminiu klausimu, ar skolininkas tinkamai įvykdė sprendimą, kas sudaro absoliutų nutarties negaliojimo pagrindą. Apeliantė pažymėjo, kad motyvuojamąją nutarties dalį, klausimu, ar skolininkas įvykdė sprendimą, sudaro vos du puslapiai, kas reiškia, kad nutartis yra iš esmės tik šalių pozicijos tik perrašymas, nėra pateikta jokio išsamesnio ir kritiško teismo vertinimo byloje keltu klausimu. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nesutinka su šiais argumentais.

21. CPK 270 straipsnio, reglamentuojančio reikalavimus sprendimo turiniui, 4 dalyje nustatyta, jog motyvuojamojoje sprendimo dalyje glausta forma turi būti nurodoma: teismo nustatytos bylos aplinkybės; įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, vertinimas; argumentai, dėl kurių teismas atmetė kuriuos nors įrodymus; įstatymai ir kiti teisės aktai, kuriais teismas vadovavosi, bei kiti teisiniai argumentai. Taigi, CPK įtvirtinta pareiga teismui motyvuoti sprendimą (nutartį). Kasacinio teismo praktikoje pažymima, jog pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą absoliučiu sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindu laikomas visiškas motyvų nebuvimas. Teismo sprendimo (nutarties) nepakankamas motyvavimas nėra jo absoliutus negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-05-06 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-43-684/2020).

22. Nagrinėjamu atveju įvertinus ginčijamos teismo nutarties turinį, nustatyta, kad joje teismas nurodė, kokius konkrečiai veiksmus atliko skolininkas, vykdydamas teismo įsipareigojimą, tačiau konstatavo, jog skolininkas nepateikė duomenų, kad yra pilnai įvykdęs antstolės reikalavimus pagal Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų išduotą vykdomąjį raštą Nr.e2-83-494/2016. Pirmosios instancijos teismas taip pat konstatavo, jog UAB „Plieninis skydas“ nepateikė įrodymų, kad buvo priimtas skolininko vadovo R G. nurodymas nesaugoti užsakymų įmonėje ir kad tokie užsakymai yra sunaikinti. Teismo vertinimu, aukščiau nurodytos aplinkybės pagrindžia, jog pirmosios instancijos teismas vertino, ar skolininkas tinkamai įvykdė teismo sprendimą ir dėl to pasisakė ginčijamoje nutartyje. Apelianto nurodytos aplinkybės, kad nutarties motyvuojamąją dalį, klausimu, ar skolininkas įvykdė sprendimą, sudaro vos du puslapiai, per se nereiškia, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra apskritai nemotyvuota bei sudaro pagrindą ginčijamą nutartį panaikinti.

23. Skunde apeliantė taip pat pažymėjo, jog pirmosios instancijos teismo nutartis yra neteisėta dėl to, kad antstolės prašymas buvo visiškai nepagrįstas. Jeigu antstolė nebūtų priėmusi akto, kuriame konstatavo, kad teismo sprendimas nebuvo įvykdytas, nebūtų poreikio ir teikti teismui prašymo dėl sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo. Atskirajame skunde apeliantė akcentavo, jog visada bendradarbiavo su antstole ir siekė tinkamai įvykdyti teismo sprendimą, be to, nuo pat pradžių paaiškino, kad užsakymai nėra griežtos atskaitomybės dokumentai, todėl jie nėra saugomi. Apeliantės įsitikinimu, ji tinkamai įvykdė teismo sprendimą, kadangi pateikė antstolei visus turimus dokumentus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu nurodyti argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ginčijamą teismo nutartį.

24. Pažymėtina, jog vykdymo proceso tikslas – kuo greičiau ir ekonomiškiau įstatymų nustatyta tvarka įvykdyti sprendimą. CPK 771 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu neįvykdytas sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimo, arba jeigu neįvykdytas privalomasis nurodymas, kuris pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymą yra vykdomasis dokumentas, antstolis apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą.

25. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog tais atvejais, kai skolininkas nurodo, kad jis sprendimą įvykdė, bet išieškotojas nesutinka su tuo ir nėra akivaizdžių įrodymų, kad sprendimas įvykdytas tinkamai, laikoma, kad tarp šalių yra ginčas ir antstolis surašo CPK 771 straipsnyje nurodytą sprendimo, įpareigojančio skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą bei kreipiasi į teismą dėl sprendimo vykdymo pakeitimo pagal CPK 284 straipsnį arba dėl baudos skyrimo, arba teismo sprendime nustatytų pasekmių taikymo. Tokiu būdu teismas, spręsdamas antstolio prašymą, įvertina ir pasisako, ar sprendimas yra įvykdytas tinkamai ar ne (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-12-27 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-712/2013).

26. Nagrinėjamu atveju byloje esančiais įrodymais nustatyta, jog vykdomojoje byloje 2018-06-20 buvo gautas išieškotojo R. G. pranešimas „Dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-83-494/2016 vykdymo“, kuriame išieškotojas nurodė, kad skolininkas dėl nepaaiškinamų priežasčių nepateikė 2014-11-20 sutarties priedų, taip pat nei vieno užsakymo, nors, išieškotojo teigimu, visi gamybiniai užsakymai bendrovėje yra saugomi tiek popierine forma, tiek ir elektroniniu formatu, be to, bendrovės pateiktos sąskaitų – faktūrų kopijos kelia abejonių dėl jų autentiškumo (vykdomosios bylos 3 t., b. l. 497). Antstolė 2018-07-18 priėmė sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą Nr. Ba18-2835 (vykdomosios bylos 3 t., b. l. 499), kuriame nurodė, kad įpareigojimas nėra įvykdytas: skolininkas elektroniniu paštu pateikia informaciją, kurios teisingumo neįmanoma patikrinti, nepateikta jokių tarp UAB „Plieninis skydas“ ir Shield Luxury Doors Ltd sudarytų užsakymų. 2018-07-18 pareiškime dėl sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo antstolė pažymėjo, kad palyginus 2018-05-11 ir 2018-05-14 gautus tapačius dokumentus tarpusavyje antstolei kilo abejonių dėl pateiktų dokumentų autentiškumo: vienuose išskirta grafa „PVM %“, kituose, tuo pačiu numeriu ir data išrašytose faktūrose tokios grafos nėra; pagal kreditoriaus pridedamus palyginimus, nesutampa naudotų sąskaitų-faktūrų formos, taip pat faktūrose nurodyto užsakymo numeriu gaminys jau buvo pagamintas keliais mėnesiais anksčiau. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs šalių bei antstolės nurytas aplinkybes, sutinka su išieškotojo pranešime ir antstolės sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo akte Nr. Ba18-2835 nurodytomis aplinkybėmis, kad skolininkės 2018-05-11 ir 2018-05-14 (vykdomosios bylos 2 t., b. l. 181-326, 3 t., b. l. 334-485) pateikti dokumentai, palyginus juos tarpusavyje, turi neatitikimų: vienose sąskaitose – faktūrose išskirta grafa „PVM %“, kitose, tuo pačiu numeriu ir data išrašytose faktūrose tokios grafos nėra; nesutampa naudotų sąskaitų – faktūrų formos. Todėl pirmosios instancijos teismas, įvertinęs nurodytus neatitikimus, turėjo pakankamo pagrindo spręsti dėl jų nepatikimumo.

27. Apeliantė atskirajame skunde nurodė, kad tuo metu, kai gaminiai 2015-2017 metais buvo teikiami Shield Luxury Doors Ltd, sąskaitos buvo spausdinamos iš programos: vienas egzempliorius buvo siunčiamas kontrahentui, o kitas – segamas į sąskaitų knygą, todėl antstolė sąskaitas pirmą kartą gavo būtent tokias, kokios buvo siųstos Shield Luxury Doors Ltd su pagamintomis durimis pirmą kartą, t. y. 2018-05-14, kai sąskaitos buvo pateiktos su uždengta dalimi informacijos, jos antstolei buvo nukopijuotos nuo sąskaitų knygoje. Antrą kartą 2018-05-30, kai sąskaitos antstolei jau buvo teikiamos be uždengtos informacijos, jos buvo tiesiog naujai atspausdintos tiesiai iš Rivile programos ant vienodo šablono. Tačiau remiantis vien apelianto, turinčio teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi, paaiškinimais apeliacinės instancijos teismas neturi pakankamo pagrindo daryti patikimų išvadų dėl fakto buvimo ar nebuvimo, o objektyvių duomenų, kurie pagrįstų nurodytus neatitikimus, apeliantas nepateikė. Dėl išdėstytų aplinkybių teismas sutinka su antstolės 2018-07-18 sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo akte nurodytomis aplinkybėmis, kad skolininko pateiktos informacijos teisingumo neįmanoma patikrinti. Todėl pirmosios instancijos teismas, siekdamas įsitikinti pateiktų duomenų patikimumu bei užtikrinti teismo sprendimo įvykdymo privalomumą, pagrįstai sprendė dėl leidimo patekti į patalpas.

28. Apeliacinės instancijos teismas taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, kad apeliantė nepateikė įrodymų, kad buvo priimtas UAB „Plieninis skydas“ vadovo nurodymas nesaugoti užsakymų įmonėje ir kad tokie užsakymai yra sunaikinti. Tokių įrodymų apeliantė nepateikė ir kartu su atskiruoju skundu, apsiribodama teiginiais, kad bendrovė užsakymų nesaugo, nes tokios pareigos nenumato teisės aktai ir kada laikinai turima tik paskutinių užsakymų dokumentacija. Atskirajame skunde nurodytas aplinkybes, jog apeliantė visada bendradarbiavo su antstole ir siekė tinkamai įvykdyti teismo sprendimą, paneigia byloje esantys duomenys, kurie įrodo, jog skolininko vadovui skirta 500,00 Eur bauda už antstolės reikalavimų nevykdymą (CPK 179 straipsnio 3 dalis) (Vilniaus apygardos teismo 2018-04-19 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-1586-340/2018).

29. Taigi, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad apeliantė neįrodė, jog ji tinkamai įvykdė Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016-05-31 sprendime, priimtame civilinėje byloje Nr.e2-83-494/2016, numatytus įpareigojimus, todėl pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai sprendė, jog nagrinėjamu atveju yra pagrindas duoti leidimą teismo sprendimą vykdančiam antstoliui ir jo pasirinktam informacinių technologijų specialistui, taip pat kreditoriui ir/ar jo atstovui kartu su antstoliu priverstinai įeiti į UAB „Plieninis skydas“ patalpas tikslu patikrinti UAB „Plieninis skydas“ dokumentus. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, jog galimybė pakeisti teismo sprendimo įvykdymo tvarką užtikrina įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumą ir vykdytinumą bei išieškotojo interesų apsaugą, jeigu skolininkas elgiasi nesąžiningai, tai yra vengia įvykdyti teismo sprendimą – neatlieka veiksmų, kuriuos jis buvo įpareigotas atlikti teismo sprendimu. Taip pat galimybė pakeisti teismo sprendimo vykdymo tvarką sietina su situacija, kai atsakovas sprendimu įpareigojamas atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, o teismo sprendime nėra nurodyti jo neįvykdymo padariniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-02-13 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-29/2006). Teismas turi diskrecijos teisę spręsti dėl sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo skirtingų faktinių aplinkybių pagrindu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-03-28 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-128/2011).

30. Atskirajame skunde apeliantė taip pat nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo kompetencijos spręsti klausimo dėl baudos skyrimo. Apeliantės teigimu, dėl baudos skyrimo antstolė privalėjo kreiptis į Vilniaus miesto apylinkės teismą, o Vilniaus regiono apylinkės teismas neturėjo kompetencijos šio klausimo apskritai spręsti. Apeliantės argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ginčijamą teismo nutartį.

31. CPK 771 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu sprendime nenurodytos sprendimo neįvykdymo pasekmės, surašytasis aktas perduodamas priėmusiam sprendimą teismui, o šis išsprendžia sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo klausimą pagal šio Kodekso 284 straipsnyje numatytas taisykles. Jeigu skolininkas antrą kartą ir daugiau kartų pažeidžia sprendimui įvykdyti nustatytus terminus ar toliau nevykdo privalomojo nurodymo, teismas skolininkui vėl pritaiko priemones, numatytas šio straipsnio 6 dalyje (CPK 771 straipsnio 7 dalis).

32. Byloje nėra ginčo dėl to, kad Vilniaus rajono apylinkės teismas 2016-05-31 sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr.e2-83-494/2016, įpareigodamas apeliantę UAB „Plieninis skydas“ pateikti dokumentų, susijusių su UAB „Plieninis skydas“ ir įmonės Shield Luxury Doors Ltd tarpusavio santykiais (t. y. sutarčių, užsakymų, sąskaitų faktūrų, tarpusavio atsiskaitymo dokumentų) patvirtintas kopijas už laikotarpį nuo 2014-10-27 iki teismo sprendimo šioje byloje įvykdymo dienos, nenurodė sprendimo neįvykdymo pasekmių. Dėl išdėstytų aplinkybių ir vadovaudamasi CPK 771 straipsnio 3 dalimi, antstolė sprendimo neįvykdymo aktą ir pareiškimą dėl sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo pateikė sprendimą priėmusiam teismui, t. y. Vilniaus regiono apylinkės teismui.

33. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, ginčijama nutartimi patenkinęs antstolės pareiškimą dėl sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo, iš esmės pagrįstai pripažino, kad skolininkė nėra pilnai įvykdžiusi Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016-05-31 sprendime numatyto įpareigojimo (žr., 26-29 punktus). Todėl vadovaudamasis CPK 771 straipsnio 7 dalies nuostatomis, pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamą pagrindą pakartotinai skirti apeliantės vadovui 500,00 Eur baudą. Apelianto argumentai, jog šiuo atveju baudą pagal CPK 771 straipsnio 6 dalį turėjo teisę skirti Vilniaus miesto apylinkės teismas, nagrinėjamu atveju iš esmės nepaneigia skolininko teismo sprendimo netinkamo vykdymo fakto bei nesudaro pagrindo priimtą ginčijamą nutartį panaikinti ar pakeisti (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys). Priešingas aiškinimas, teismo vertinimu, neatitiktų protingumo, ekonomiškumo bei proceso operatyvumo reikalavimų bei sudarytų prielaidas vilkinti įsiteisėjusios teismo sprendimo vykdymą.

34. Kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nereikšmingi teisingam šios bylos išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010-06-01 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).

Dėl procesinės bylos baigties

35. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atskirojo skundo argumentus, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės padarė pagrįstas išvadas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamą teismo nutartį naikinti (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 315 straipsnio 5 dalimi, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338-339 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Apeliantės UAB „Plieninis skydas“ atskirojo skundo netenkinti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020-08-04 nutartį palikti nepakeistą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas Žilvinas Terebeiza