Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

suinteresuoto asmens (skolininko) UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovui advokato padėjėjui Dariui Orlai,

suinteresuotam asmeniui (išieškotojui) R. G., jo atstovui advokatui Gediminui Pranevičiui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal antstolės Astos Stanišauskaitės prašymą dėl sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo civilinėje byloje Nr.e2-83-494/2016,

Aprašomoji dalis

nustatė:

5.1.Nors po baudos paskyrimo Bendrovė teismo sprendimą iš dalies pradėjo vykdyti, tačiau šios savo pareigos tinkamai iki galo neatliko. Todėl 2018-07-18 Antstolė surašė sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą Nr. Ba18-2835 (toliau - Aktas), kuriuo konstatavo nustačiusi, jog įpareigojimas nėra įvykdytas: Bendrovė elektroniniu paštu pateikia informaciją, kurios teisingumo neįmanoma patikrinti, nepateikia jokių tarp Bendrovės ir (duomenys neskelbtini) sudarytų užsakymų. Pažymėtina, kad vykdomame sprendime įvardintų dokumentų pateikimo Išieškotojas, kaip Bendrovės 50 proc. akcijų savininkas, siekia jau nuo 2015 m., tačiau visi prašomi dokumentai nebuvo pateikti nei iki civilinės bylos Nr. e2-83-494/2016 pradžios, nei vykdant joje priimtą teismo sprendimą. Tokiu būdu Išieškotojas, kaip Bendrovės akcininkas, neturi galimybių pilnai įvertinti Bendrovės vadovo veiksmų, organizuojant Bendrovės prekybinę veiklą per pačiam Bendrovės vadovui 50 proc. priklausančią Jungtinės Karalystės įmonę (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, kad (duomenys neskelbtini) nuo 2017-02-28 savininkų valia yra likviduojamas (tačiau šiai dienai dar neišregistruota), kas papildomai rodo, kad ginčo informacijos pateikimas Išieškotojui Bendrovės komercinei veiklai negali sukelti jokių neigiamų pasekmių.

5.2.Kaip jau minėta, įsiteisėjusiu teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-83-494/2016 Bendrovė įpareigota pateikti Išieškotojui konkrečiai įvardintų dokumentų, susijusių Bendrovės ir įmonės (duomenys neskelbtini) tarpusavio santykiais - t. y. sutarčių, užsakymų, sąskaitų faktūrų, tarpusavio atsiskaitymo dokumentų - patvirtintas kopijas už laikotarpį nuo 2014-10-27 iki šio teismo sprendimo šioje byloje įvykdymo dienos. Šis teismo sprendimas nėra tinkamai ir pilnai įvykdytas, nes: pirma, Bendrovės pateiktoje 2014-11-20 sutartyje )“ (duomenys neskelbtini)“ priedas Nr.2) punkte D yra nurodyta, kad kartu su sutartimi yra sudaryti priedai: „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“. Šie priedai dėl nepaaiškinamų priežasčių pateikti nebuvo, nors Bendrovė ir pripažįsta, kad sutartys įmonėje yra saugomos.

5.3.Antra. Vykdytinu teismo Sprendimu Bendrovė yra įpareigota pateikti užsakymų kopijas. Nei vienas užsakymas nėra pateiktas, Bendrovės direktoriui motyvuojant, kad jų neturi. Tačiau toks vadovo pasiteisinimas nėra ir negali būti tiesa. Keletas turimų užsakymų pavyzdžių (priedas Nr.3) demonstruoja, kad (duomenys neskelbtini) užsakymai Bendrovei faktiškai buvo teikiami, todėl jų kopijos vienokia ar kitokia (popierine arba skaitmenine) forma yra saugomos Bendrovėje. Būtent užsakymuose yra pateikiama niekur kitur neatspindima gaminio techninė informacija, kuri yra būtina, norint suteikti techninį aptarnavimą tiek gaminio garantiniu laikotarpiu3, tiek ir vėliau.

5.4.Susiformavusią praktiką saugoti Bendrovei pateiktus užsakymus gali patvirtinti pats Išieškotojas, kuris iki 2014 m. spalio dirbo Bendrovės gamybos direktoriaus pareigose (priedas Nr.5). Išieškotojo žiniomis visi gamybiniai užsakymai Bendrovėje yra saugomi tiek popierine forma (prisegant prie atitinkamos sąskaitos faktūros), tiek ir elektroniniu formatu (prie užsakymo vykdymo prisidedančių vadybininkų kompiuteriuose, tarp elektroniniu paštu gautų dokumentų ir kt.). Bendrovės darbuotojai M. K. (buvusi projektavimo skyriaus vadovė) bei R. M. (buvęs gamybos direktoriaus pavaduotojas) taip pat patvirtino (priedas Nr.6), kad gamybiniai užsakymai yra saugomi Bendrovės archyve, siekiant užtikrinti tinkamą garantinį aptarnavimą bei prisilaikant gaminio sertifikavimo reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, kad tik užsakyme yra pateikiama jokiame kitame dokumente neįvardinta informacija, susijusi su konkretaus gaminio techniniu apibūdinimu bei kainos apskaičiavimo tvarka, darytina išvada, kad užsakymas yra vertintinas kaip šalių bendradarbiavimo dokumentas - susitarimas, papildantis pagrindinę tarp šalių sudarytą sutartį.

5.5.Pagal Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2011-03-09 įsakymu Nr. V-100 patvirtintą Bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklę bendradarbiavimo dokumentai (sutartys, susitarimai ir kita) yra saugomi penkerius metus nuo jų termino pabaigos. Atitinkamai pagal Nevalstybinių organizacijų ir privačių juridinių asmenų dokumentų rengimo, tvarkymo ir apskaitos taisyklių (patvirtintos Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2011-12-20 įsakymu Nr. V-152 su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) 19 p. dokumentų naikinimas įforminamas aktu, kurį tvirtina organizacijos ar įmonės vadovas ar kitas tos organizacijos ar įmonės įgaliotas asmuo. Nagrinėjamu atveju Bendrovė privalėjo saugoti ir saugojo/ saugoja (duomenys neskelbtini) užsakymus. Jokių priešingų įrodymų (išskyrus niekuo nepagrįstus pačios Bendrovės teiginius) byloje nėra pateikta. Be to, Bendrovei yra puikiai suprantama, kad nepateikus užsakymų, sąskaitos faktūros ir bankiniai pavedimai patys savaime nesuteikia beveik jokios informacijos, nes iš jų nėra aišku, kokios konkrečiai durys (kokios komplektacijos, priešgaisringumo ir pan.) buvo parduotos. Siekiant tinkamo teismo sprendimo įvykdymo užsakymų pateikimas yra būtinas, o vengimas tai atlikti yra neteisėtas ir netoleruotinas.

5.6.Trečia. Bendrovė Antstolei PVM sąskaitas faktūras pateikė du kartus – 2018-05-30, užtušavusi atitinkamą informaciją, ir 2018-05-14 – be užtušavimų. Tačiau Bendrovės pateiktos sąskaitų faktūrų kopijos kelia abejonių dėl jų autentiškumo, nes: 2018-05-30 Bendrovės pateiktų sąskaitų forma skiriasi nuo 2018-05-14 pateiktų sąskaitų formos (žr. priede Nr. 7 pateikiamus pavyzdžius, tačiau šie formos skirtumai yra būdingi visoms Bendrovės pateiktoms sąskaitoms, kuo galima įsitikinti jas peržiūrėjus adresu https://1drv.ms/f/s!AvwxZfh2yDO3gf8iSH6yWlLqxMiB6A). t. y., palyginus du to paties numerio sąskaitos egzempliorius, akivaizdu, jog viename iš jų yra PVM grafa, o kitame – ne; viename yra įrašas apie nuosavybės teisės perėjimą ir įgaliotus veikti asmenis, kitame – ne ir t.t. 2018-05-30 Bendrovės pateiktų sąskaitų forma skiriasi nuo tos, kuri buvo naudojama išrašant sąskaitas kitiems užsienio subjektams, pvz. kitai Jungtinės Karalystės įmonei (duomenys neskelbtini) (žr. priede Nr.8 pateikiamą palyginimą), kai sąskaita išrašyta dviem kalbomis, palikta grafa muitinės kodui ir kt. Palyginus 2018-05-30 Bendrovės pateiktų sąskaitų duomenis su turimais duomenimis apie Bendrovės produkcijos pardavimus Jungtinėje Karalystėje (žr. priede Nr. 9 pateikiamą palyginimą), gaunamos prieštaringos išvados. Pvz., 2016-08-25 Bendrovė įmonei (duomenys neskelbtini) išrašė sąskaitą faktūrą Nr. ABC41484 šių prekių pardavimui: įėjimo durys SKYDAS pagal užsakymą Nr. UK013222 ir įėjimo durys SKYDAS pagal užsakymą Nr. UK013228. Tačiau prekės pagal minėtus užsakymus Nr. UK013222 ir Nr. UK013228 galutiniam vartotojui Jungtinės Karalystės rinkoje kitos tarpininkaujančios įmonės (duomenys neskelbtini) buvo parduotos daugiau nei dviem mėnesiais anksčiau – 2016-06-14, kai prekių nuosavybės teisė dar turėjo priklausyti Bendrovei. Tokie faktai kelia papildomas abejones dėl pateiktų dokumentų patikimumo. Pačiai Bendrovei yra žinoma ir akivaizdu, kad Antstolei buvo pateiktos savo forma besiskiriančios sąskaitos faktūros, tačiau Bendrovė nepateikia jokių konkrečių paaiškinimų, kodėl tokie skirtumai egzistuoja. Skirtingai nei teigiama Bendrovės atsiliepime, nereikia būti nei auditoriumi, nei finansų bei apskaitos ekspertu, kad užfiksuoti akivaizdžius pateiktų sąskaitų faktūrų formos skirtumus (skirtingą tekstą, besiskiriančias grafas ir kt.). Bendrovė nepagrįstai teigia apie „buhalterinės apskaitos auditą“ – toks įmonėje nebuvo atliekamas. Bendrovėje buvo audituojamos finansinės atskaitomybės, tačiau tai nereiškia, kad auditorius peržiūrėjo visas įmonės išrašytas PVM sąskaitas faktūras; be to, lieka neaišku, kokios sąskaitos faktūros buvo (jeigu buvo) pateiktos auditoriaus patikrinimui. Kaip teigiama pridedamame Lietuvos auditorių rūmų leidinyje (priedas Nr.10) „Kadangi praktiškai nepriklausomas auditorius visų ūkinių operacijų, kontrolės priemonių ar įvykių įvertinti negali, nėra garantijos, kad jis nustatys visus reikšmingus iškraipymus, atsiradusius dėl apgaulės ar klaidos. Auditas yra atliekamas siekiant suteikti tam tikro lygio užtikrinimą, kuris yra pakankamas, bet ne absoliutus. Auditas niekada negali suteikti absoliutaus užtikrinimo. Nepriklausomas auditorius negali patikrinti visų, ar netgi didžiosios daugumos įmonės vykdytų ūkinių operacijų; bandymai tai padaryti sutrukdytų įmonei laiku pateikti finansines ataskaitas, be to, tai butų labai brangu ir pareikalautų pernelyg didelių išteklių.“. Taigi Bendrovės pateiktų PVM sąskaitų faktūrų patikimumo klausimas išlieka aktualus bei neatsakytas.

5.7.Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms teigtina, kad teismo sprendimas nėra įvykdytas, Bendrovė vengia jį vykdyti, todėl Antstolė atitinkamą sprendimų nevykdymo Aktą surašė ir Prašymą pateikė pagrįstai. Kaip aukščiau minėta, Bendrovė iš viso neįvykdė teismo sprendimo dalyje dėl užsakymų pateikimo, o dalyje dėl sutarčių pateikimo įvykdė nepilnai. Be to, nėra galimybės įvertinti, ar sprendimo dalis dėl PVM sąskaitų faktūrų pateikimo yra įvykdyta tinkamai. Esant tokiai situacijai, Bendrovei nepripažįstant teismo sprendimo neįvykdymo/ netinkamo vykdymo fakto, akivaizdu, kad Bendrovė savarankiškai teismo sprendimo neįvykdys ir ateityje. Todėl reikalinga pakeisti teismo sprendimo vykdymo tvarką taip, kaip to prašo Antstolė. Tik atvykus į Bendrovės patalpas ir vietoje įvertinus Bendrovės dokumentus (saugomus popierine ir skaitmenine forma) galima nustatyti, ar teismo sprendimo dalis dėl PVM sąskaitų faktūrų pateikimo yra įvykdyta tinkamai bei užtikrinti, kad būtų įvykdyta teismo sprendimo dalis dalyje dėl užsakymų ir sutarties priedų pateikimo.

5.8.Išieškotojo įsitikinimu, kartu su Prašymu Antstolė yra perdavusi teismui visą vykdomąją bylą, taigi teismas turi pakankamai informacijos sprendimui ginčo klausimu priimti. Bendrovei keliant klausimą dėl to, ar teismo sprendimo vykdymo tvarka pagal CPK 771 str. 3 d. ir CPK 284 str. gali būti pakeista antstolio, o ne išieškotojo prašymu, Išieškotojas pažymi, kad pagal CPK 771 str. 3 d. būtent antstolis turi galimybę inicijuoti sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimą (kaip, pavyzdžiui, buvo daroma Lietuvos apeliacinio teismo nagrinėtose bylose Nr. 2-709-943/2017, Nr. 2-470-798/2018 ir kt.). Be to, pabrėžiame, kad Išieškotojas R. G. ne tik palaiko Antstolės Prašymą, bet ir prie jo prisideda prašydamas gerbiamo teismo pakeisti sprendimo vykdymo tvarką Antstolės Prašyme nurodytu būdu. Antstolės Prašymas yra suformuluotas korektiškai, nepažeidžiant šalių lygiateisiškumo principo, siūlomos taikyti priemonės - proporcingos. Nėra jokių duomenų, kad, vykdydama teismo sprendimą ar Išieškotojo prašymu fiksuodama faktines aplinkybes Bendrovės visuotiniuose akcininkų susirinkimuose, Antstolė būtų pažeidusi teisės aktų nuostatas ar etikos normas. Antstolės, kaip neutralaus ir valstybės įgalioto asmens atvykimas į Bendrovės patalpas patikrinti, ar jai pateikti dokumentai atitinka saugomus Bendrovėje ir ar Bendrovė disponuoja kitais dokumentais, kuriuos būtina pateikti vykdant teismo sprendimą, niekaip negali pažeisti Bendrovės interesų. Bendrovės prieštaravimas tokiems veiksmams yra nesuprantamas ir demonstruoja vienintelį dalyką – Bendrovė siekia nuslėpti informaciją, kurią yra įpareigota pateikti įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Tuo tarpu Išieškotojo dalyvavimas Antstolės vizito į Bendrovę metu leis užtikrinti, kad būtų ieškoma būtent tų dokumentų, kurie yra įvardinti įsiteisėjusiame teismo sprendime. Kadangi prekyba tarp Bendrovės ir (duomenys neskelbtini) nutrūko nuo 2017 m. vasario mėn. (prieš pusantrų metų), Išieškotojas neturi jokio suinteresuotumo tikrinti Bendrovės užsakymus bei sąskaitas faktūras už vėlesnį laikotarpį; Išieškotojo nedomina kita Bendrovės informacija (susijusi su kainodara, partneriais ir darbuotojais, kaip įvardinta Lietuvos apeliacinio teismo 2017-11-29 nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-1445-186/2017), taigi Bendrovės nuogastavimai dėl komercinių paslapčių atskleidimo yra nepagrįsti.

5.9. Išieškotojo nuomone Bendrovės prašymas dėl bylos sustabdymo neturėtų būti tenkinamas, nes bylą sustabdžius būtų nepagrįstai užvilkintas ir taip užsitęsęs vykdymo procesas (ko, akivaizdu, ir siekia Bendrovė). Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2YT-31669-934/2018 pagal Bendrovės skundą dėl Antstolės Akto panaikinimo ir nagrinėjamoje byloje sprendžiami skirtingi klausimai. Tuo atveju, jeigu Vilniaus miesto apylinkės teismas tenkintų Bendrovės skundą ir panaikintų Aktą (tuo pačiu pripažindamas, kad teismo sprendimas yra įvykdytas tinkamai), nagrinėjamoje byloje priimta nutartis dėl teismo spendimo vykdymo tvarkos pakeitimo tiesiog taptų nebeaktuali. Tačiau tai netrukdo bylas nagrinėti lygiagrečiai, tuo užtikrinant tiek Bendrovės poreikį įvertinti Antstolės veiksmus, tiek Išieškotojo interesą, kad teismo sprendimas būtų galutinai įvykdytas kuo operatyviau. Šio dokumento rengimo metu tapo žinoma, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2YT-31669-934/2018 2018 m. rugsėjo 25 d. nutartimi atmetė pareiškėjo skundą ir bylą nutraukė (nutartis pridedama priede Nr. 11).

6.Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo (išieškotojas) R. G. prašė antstolės prašymą tenkinti, palaikė savo atsiliepime nurodytas aplinkybes. Parodė, kad akivaizdu, kad skolininkas turi visus nurodytus dokumentus, tai liudija jo paties pokalbis su bendrovės vadovu R., kuris tuo dokumentus vežiojasi namo. Kai R. nesugebėjo daryti verslo, tai paskambino jam (išieškotojui) kad pasirašytų dėl įmonės restrūktūrizavimo, ir sakė, kad visi tie dokumentai pas jį yra. Prašo priteisti iš skolininko jo turėtas bylinėjimosi išlaidas.

7.Suinteresuoto asmens (išieškotojo) R. G. atstovas prašė antstolės prašymą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas.

8.Bylos duomenimis bei vykdomosios bylos Nr. 0177/18/00001 medžiaga remiantis, nustatyta, kad antstolė Asta Stanišauskaitė vykdo vykdomąją bylą Nr. 0177/18/00001 pagal Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017-12-21 išduotą vykdomąjį raštą Nr. e2-83-494/2016 dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ įpareigojimo pateikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ ar jo įgaliotam asmeniui dokumentų, susijusių su UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir įmonės (duomenys neskelbtini) tarpusavio santykiais (t. y. sutarčių, užsakymų, sąskaitų faktūrų, tarpusavio atsiskaitymo dokumentų) patvirtintas kopijas už laikotarpį nuo 2014-10-27 iki šio teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-83-494/2016 įvykdymo dienos (v. b. l.6-8, t.1).

2018-01-03 Antstolė surašė raginimą Nr. S018-95 skolininkui UAB „(duomenys neskelbtini)“ įvykdyti sprendimą per 10 dienų nuo raginimo gavimo dienos; raginimas skolininkui buvo įteiktas 2018-01-08 (v. b. l. 10, t.1).

2018-04-19 Vilniaus apygardos teismas nutartimi Nr.2S-1586-340/2018 paliko nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-02-09 nutartį, kuria pagal antstolės Astos Stanišauskaitės pareiškimą įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui R. G. buvo paskirta 500 Eur bauda už aukščiau paminėto teismo sprendimo nevykdymą (v.b.l.43-48, t.1).

2018-05-11 ir 2018-05-14 UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas R. G. antstolei el. paštu pateikė 2014-02-09 sutartį, kurios dalis užtušuota; sąskaitas-faktūras išrašytas nuo 2015-01-29 iki 2017-02-09, kurių dalis užtušuota, bankinius pavedimus nuo 2015-02-11 iki 2017-01-17 bei nurodė, kad grynųjų pinigų operacijų su įmone (duomenys neskelbtini) nebuvo, taip pat nurodė, kad užsakymų pateikti negali, nes jų neturi (šie nėra ilgo saugojimo dokumentai); 2018-05-30 įmonės vadovas antstolei pateikė el. paštu nenuasmenintas (neužtušuotas) 2014-02-09 sutartį be priedų sąskaitas-faktūras išrašytas nuo 2015-01-29 iki 2017-02-09 (v. b. l. 99-180, t.1; 181-326, t.2).

2018-06-20 išieškotojas R. G. pateikė antstolei prašymą dėl teismo sprendimo įvykdymo, prašydamas imtis visų įmanomų priemonių dėl teismo sprendimo įvykdymo, nurodė, kad skolininko pateikti dokumentai antstolei kelia abejonių dėl jų autentiškumo bei pateikė visą eilę ir dokumentų- sąskaitų faktūrų, dokumentų pavyzdžius (v.b.l.334-498,t.3).

Antstolė 2018-07-18 priėmė sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą Nr. Ba18-2835, kuriame vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 771 straipsnio 1 dalimi, nustatė, jog įpareigojimas nėra įvykdytas: skolininkas elektroniniu paštu pateikia informaciją, kurios teisingumo neįmanoma patikrinti, nepateikia jokių tarp UAB (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) sudarytų užsakymų (v. b. l.499, t.3).

Liteko duomenimis 2018-09-25 Vilniaus miesto apylinkės teismas nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-31669-934/2018 atmetė pareiškėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ skundą dėl Antstolės Astos Stanišauskaitės 2018-07-18 sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo akto Nr. Ba18-2835 panaikinimo ir bylą nutraukė. Nutartis yra įsiteisėjusi.

9.Kasacinio teismo praktikoje akcentuojama, kad vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais teisėtumo, interesų derinimo ir proporcingumo principais, kurie reiškia, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad teismų sprendimų vykdymo taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje S. B. v. antstolis A. S. ir kt., bylos Nr. 3K-7-277/2008; 2010 m. vasario 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje antstolis G. J. v. M. C. IĮ ir kt., bylos Nr. 3K-3-40/2010; 2012 m. gegužės 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Agrokoncernas“ v. UAB „Robusta“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-157/2012; kt.). Pirmiau nurodytos nuostatos ir jų išaiškinimai kasacinio teismo praktikoje suponuoja išvadą, kad antstolio pareiga siekti kuo greitesnio ir realaus sprendimo įvykdymo turi būti atliekama, atsižvelgiant į tai, jog nebūtų pažeidžiami įstatymo reikalavimai ir vykdymo proceso dalyvių teisės ir teisėti interesai.

10.CPK 771 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu neįvykdytas sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, arba jeigu neįvykdytas privalomasis nurodymas, kuris pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymą yra vykdomasis dokumentas, antstolis apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą. Pagal CPK 771 straipsnio 3 dalį, jeigu sprendime nenurodytos sprendimo neįvykdymo pasekmės, surašytasis aktas perduodamas priėmusiam sprendimą teismui, o šis išsprendžia sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo klausimą pagal CPK 284 straipsnyje numatytas taisykles. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad jei skolininkas nurodo, kad jis sprendimą įvykdė, bet išieškotojas nesutinka su tuo ir nėra akivaizdžių įrodymų, kad sprendimas įvykdytas tinkamai, laikoma, kad tarp šalių yra ginčas ir antstolis surašo CPK 771 nurodytą sprendimo, įpareigojančio skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą bei kreipiasi į teismą dėl sprendimo vykdymo pakeitimo pagal CPK 284 straipsnį, arba dėl baudos skyrimo, arba teismo sprendime nustatytų pasekmių taikymo. Tokiu būdu teismas, spręsdamas antstolio prašymą, įvertina ir pasisako, ar sprendimas yra įvykdytas tinkamai ar ne (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-712/2013).

11.Anstolės surašyto Akto ir kreipimosi į teismą momentu, pagal CPK 771str. (galiojusią straipsnio redakciją ir dabar galiojančią redakciją) 6 d., teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo arba privalomojo nurodymo neįvykdė, gali jam skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą arba privalomąjį nurodymą dieną išieškotojo naudai; pagal šio straipsnio 7 d., jeigu skolininkas antrą kartą ir daugiau kartų pažeidžia sprendimui įvykdyti nustatytus terminus ar toliau nevykdo privalomojo nurodymo, teismas skolininkui vėl pritaiko priemones, numatytas šio straipsnio 6 dalyje. Baudos sumokėjimas neatleidžia skolininko nuo pareigos atlikti arba nutraukti teismo sprendime ar privalomajame nurodyme numatytus veiksmus; o pagal šio str. 8 d., tuo atveju, kai sprendimo, įpareigojančio atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, arba privalomojo nurodymo neįvykdo juridinis asmuo, priemones, numatytas šio straipsnio 6 ir 7 dalyse, teismas gali pritaikyti juridinio asmens vadovui arba kitam už sprendimo ar privalomojo nurodymo įvykdymą atsakingam asmeniui.

12.Atmestini kaip nepagrįsti suinteresuoto asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ nurodyti argumentai, kuriais buvo grindžiamas nesutikimas su antstolės pareiškimu. Jokių duomenų, kad skolininkas yra pilnai įvykdęs antstolės reikalavimus pagal Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų (buvęs Vilniaus rajono apylinkės teismas) išduotą vykdomąjį raštą Nr.e2-83-494/2016, skolininkas nepateikė, kaip ir nepateikė jokių įrodymų, kad kaip nurodė skolininko atstovas posėdyje, kad buvo priimtas skolininko vadovo R. G. nurodymas – nesaugoti užsakymų įmonėje ir kad tokie užsakymai yra sunaikinti. Skolininko argumentai, kad dėl sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo turi kreiptis išieškotojas, o ne antstolis nepagrįsti, nes pagal CPK 771 str. 3 d. būtent antstolis turi galimybę inicijuoti sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimą.

13.Sutiktina su išieškotojo ir jo atstovo nurodytomis atsiliepime aplinkybėmis, jog, kaip matyti iš skolininko antstolei pateiktos 2014-11-20 sutarties (duomenys neskelbtini) priedas Nr.2) punkte D yra nurodyta, kad kartu su sutartimi yra sudaryti priedai: „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“. Šie priedai dėl nepaaiškinamų priežasčių pateikti nebuvo, nors Bendrovė ir pripažįsta, kad sutartys įmonėje yra saugomos. Antstolei PVM sąskaitas faktūras pateikė du kartus – 2018-05-30, užtušavusi atitinkamą informaciją, ir 2018-05-14 – be užtušavimų. Kad Bendrovės pateiktos sąskaitų faktūrų kopijos kelia abejonių dėl jų autentiškumo, nes: 2018-05-30 Bendrovės pateiktų sąskaitų forma skiriasi nuo 2018-05-14 pateiktų sąskaitų formos (žr. priede Nr. 7 pateikiamus pavyzdžius, tačiau šie formos skirtumai yra būdingi visoms Bendrovės pateiktoms sąskaitoms, kuo galima įsitikinti jas peržiūrėjus adresu https://1drv.ms/f/s!AvwxZfh2yDO3gf8iSH6yWlLqxMiB6A). T. y., palyginus du to paties numerio sąskaitos egzempliorius, akivaizdu, jog viename iš jų yra PVM grafa, o kitame – ne; viename yra įrašas apie nuosavybės teisės perėjimą ir įgaliotus veikti asmenis, kitame – ne ir t.t.

14.Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, antstolės prašymas dėl sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo tenkintinas kaip pagrįstas.

15.Kaip jau paminėta aukščiau, 2018-04-19 Vilniaus apygardos teismas nutartimi Nr.2S-1586-340/2018 paliko nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-02-09 nutartį, kuria pagal antstolės Astos Stanišauskaitės pareiškimą įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui R. G. buvo paskirta 500 Eur bauda už aukščiau paminėto teismo sprendimo nevykdymą. Kadangi skolininkas po 500 Eur baudos skolininko vadovui paskyrimo pakartotinai nevykdo antstolės reikalavimų, tuo pažeisdamas išieškotojo teises bei trukdydamas antstolei kuo operatyviau atlikti vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje, todėl skolininko vadovui R. G. skirtina pakartotinai 500 Eur vienkartinė bauda. Taip pat skolininko vadovui išaiškintina, kad baudos skyrimas neatleidžia nuo pareigos vykdyti antstolio reikalavimus. Todėl turi būti imamasi visų priemonių įvykdyti antstolio reikalavimus, netrukdyti antstoliui per kiek įmanoma trumpesnį laiką ir kuo ekonomiškiau įvykdyti vykdomąjį dokumentą. Antstolio teisėtų reikalavimų privalomumas (Civilinio proceso kodekso 585, 645 str.) reiškia tai, kad įstatymas nesuteikia teisės asmeniui, kurio atžvilgiu atitinkami dokumentai yra priimti, pasirinkti, ar jis vykdys atitinkamus teismo ar antstolio reikalavimus, ar nevykdys.

16.Byloje nustatyta, kad suinteresuotas asmuo (išieškotojas) R. G. šioje byloje patyrė 800 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas (už advokato atstovavimą). Todėl, kadangi antstolės pareiškimas tenkintinas, šios išlaidos priteistinos suinteresuotam asmeniui (išieškotojui) R. G. iš suinteresuoto asmens (skolininko) UAB „(duomenys neskelbtini)“ (CPK 79, 88, 93, 98 str. str.).Taip pat iš suinteresuoto asmens (skolininko) UAB „(duomenys neskelbtini)“ valstybei priteistina 14, 70 Eur pašto išlaidų (CPK 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 284 str., 290-291, 585, 593, 771 straipsniais,

nutaria:

Pareiškėjos anstolės Astos Stanišauskaitės pareiškimą tenkinti.

Pakeisti 2016-05-31 Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų (buv. Vilniaus rajono apylinkės teismo) sprendimą civilinėje byloje Nr.e2-83-494/2016 ir duoti leidimą sprendimą vykdančiam antstoliui ir jo pasirinktam informacinių technologijų specialistui, taip pat kreditoriui ir/ar jo atstovui kartu su antstoliu priverstinai įeiti į UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpas tikslu patikrinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus, taip pat bet kokia kita forma ir būdu saugomą informaciją (įskaitant, bet neapsiribojant kompiuteriais bei išorinėmis duomenų laikmenomis) surasti ir paimti dokumentus, susijusius su UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir įmonės (duomenys neskelbtini) tarpusavio santykiais (t. y. sutarčių, užsakymų, sąskaitų faktūrų, tarpusavio atsiskaitymo dokumentų) patvirtintas kopijas už laikotarpį nuo 2014 m. spalio 27 d. iki šio teismo sprendimo šioje byloje įvykdymo dienos.

Skirti suinteresuoto asmens (skolininko) UAB „(duomenys neskelbtini)“, j.a.k. (duomenys neskelbtini), vadovui R. G., a. k. (duomenys neskelbtini) 500 Eur (penkių šimtų eurų) baudą už antstolės Astos Stanišauskaitės reikalavimų nevykdymą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: Nr. (duomenys neskelbtini) AB „Citadele“ banke, Nr. (duomenys neskelbtini) AB DNB banke, Nr. (duomenys neskelbtini) AB SEB banke, Nr. (duomenys neskelbtini) AB Šiaulių banke, Nr. (duomenys neskelbtini) Danske Bank A/S Lietuvos filiale, Nr. (duomenys neskelbtini) Nordea Bank AB Lietuvos skyriuje, Nr. (duomenys neskelbtini) „Swedbank“, AB, Nr. (duomenys neskelbtini) UAB Medicinos banke, įmokos kodas 6800. Sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pristatyti į Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.

Priteisti iš suinteresuoto asmens (skolininko) UAB „(duomenys neskelbtini)“, j.a.k. (duomenys neskelbtini), suinteresuotas asmeniui (išieškotojui) R. G., a. k. (duomenys neskelbtini) 800 (aštuonis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš suinteresuoto asmens (skolininko) UAB „(duomenys neskelbtini)“, j.a.k. (duomenys neskelbtini), valstybei (gavėjas Vilniaus apskrities VMI, gavėjo bankas AB Swedbank, a.s. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5660) 14,70 Eur (keturiolika eurų 70 eurocentų) pašto išlaidų.

Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.