Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Žilvinas Terebeiza, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjo (skolininko) UAB „Plieninis skydas“ skundą dėl antstolės Astos Stanišauskaitės veiksmų, suinteresuotas asmuo – R. G. (išieškotojas),

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Dalyvaujančių byloje asmenų reikalavimų, atsikirtimų ir paaiškinimų santrauka

Antstolė Asta Stanišauskaitė 2018-08-10 patvarkymu Nr. S018-12941 atsisakė tenkinti pareiškėjo skundą ir patvarkymą kartu su vykdomosiomis bylomis persiuntė Vilniaus miesto apylinkės teismui (b. l. 1). Patvarkymas iš esmės grindžiamas šiomis aplinkybėmis ir argumentais:Iš pareiškėjo išdėstytų argumentų akivaizdu, kad tarp šalių vyksta ginčas, kiekviena pusė turi savo argumentų situacijai įvertinti. Sutinkamai su kasacinio teismo praktiką, jei skolininkas nurodo, kad jis sprendimą įvykdė, bet išieškotojas nesutinka su tuo ir nėra akivaizdžių įrodymų, kad sprendimas įvykdytas tinkamai, laikoma, kad tarp šalių yra ginčas ir antstolis surašo CPK 771 nurodytą sprendimo, įpareigojančio skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą bei kreipiasi į teismą dėl sprendimo vykdymo pakeitimo pagal CPK 284 straipsnį, arba dėl baudos skyrimo, arba teismo sprendime nustatytų pasekmių taikymo. Tokiu būdu teismas, spręsdamas antstolio prašymą, įvertina ir pasisako, ar sprendimas yra įvykdytas tinkamai ar ne;Teismas, spręsdamas klausimą dėl sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo arba dėl baudos skolininkui skyrimo įvertins vykdomojoje byloje surašytą aktą ir jo argumentus;Remdamasi teismų praktika teigia, kad antstolis vykdydamas įstatymo jam priskirtas funkcijas, ir nors yra byloje dalyvaujančiu asmeniu, tiesioginio asmeninio suinteresuotumo bylos baigtimi neturi. Todėl bylinėjimosi išlaidos tokios kategorijos bylose yra priteisiamos ne iš antstolio, o iš turinčio priešingą procesinį suinteresuotumą bylos baigtimi bylos dalyvio.Suinteresuotas asmuo (išieškotojas) R. G. pateikė rašytinius paaiškinimus, prašė skolininko skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Suinteresuoto asmens rašytiniai paaiškinimai iš esmės grindžiami šiomis aplinkybėmis ir argumentais:Vykdomojoje byloje Nr. 0177/18/00001 antstolė vykdo išieškotojo pateiktą Vilniaus regiono apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. e2-83-494/2016, išduotą 2017-12-21, kuriuo skolininkas UAB „Plieninis skydas“ yra įpareigotas pateikti išieškotojui dokumentų, susijusių Bendrovės ir įmonės Shield Luxury Doors Ltd tarpusavio santykiais (t.y. sutarčių, užsakymų, sąskaitų faktūrų, tarpusavio atsiskaitymo dokumentų) patvirtintas kopijas už laikotarpį nuo 2014-10-27 iki teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-83-494/2016 įvykdymo dienos;Vykdymo procesas nevyksta sklandžiai. Teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-83-494/2016 įsiteisėjo 2017­-12-05 ir pareiškėjas vilkina jo vykdymą jau daugiau nei devynis mėnesius, reikšdamas nepagrįstus prašymus teismams (pvz. prašymą dėl teismo sprendimo vykdymo tvarkos išaiškinimo, nors pagal CPK 589 straipsnio 1 dalį tokią teisę turi tik antstolis), taip pat argumentuodamas, jog sprendimo negali vykdyti dėl išieškotojo atžvilgiu pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių. Tačiau pabrėžtina, jog šis laikinųjų apsaugos priemonių klausimas buvo išspręstas teismų procesiniais sprendimais: Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-02-09 nutartimi skolininko direktoriui R. G. už antstolės reikalavimų nevykdymą buvo skirta 500,00 Eur bauda; minėta nutartis palikta galioti apeliacinės instancijos teismo – Vilniaus apygardos teismo – 2018-04-19 nutartimi civilinėje byloje Nr.2S-1586-340/2018, kurioje be kita ko buvo tiesiogiai konstatuota, kad bendrovė/jos vadovas nepagristai atsisako pateikti antstolei dokumentus, remdamasi tuo, jog išieškotojo atžvilgiu yra pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės;Nors po baudos paskyrimo pareiškėjas teismo sprendimą iš dalies pradėjo vykdyti, tačiau šios savo pareigos tinkamai iki galo neatliko. Todėl 2018-07-18 antstolė surašė skundžiamą Aktą, kuriuo konstatavo nustačiusi, jog įpareigojimas nėra įvykdytas: Bendrovė elektroniniu paštu pateikia informaciją, kurios teisingumo neįmanoma patikrinti, nepateikia jokių tarp Bendrovės ir Shield Luxury Doors Ltd sudarytų užsakymų;Vykdomame sprendime įvardintų dokumentų pateikimo išieškotojas, kaip pareiškėjo 50 proc. akcijų savininkas, siekia jau nuo 2015 m., tačiau visi prašomi dokumentai nebuvo pateikti nei iki civilinės bylos Nr. e2-83-494/2016 pradžios, nei vykdant joje priimtą teismo sprendimą. Tokiu būdu išieškotojas, kaip Bendrovės akcininkas, neturi galimybių pilnai įvertinti Bendrovės vadovo veiksmų, organizuojant Bendrovės prekybinę veiklą per pačiam Bendrovės vadovui 50 proc. priklausančią Jungtinės Karalystės įmonę Shield Luxury Doors Ltd. Shield Luxury Doors Ltd nuo 2017-02-28 savininkų valia yra likviduojama (tačiau šiai dienai dar neišregistruota), kas papildomai rodo, kad ginčo informacijos pateikimas išieškotojui Bendrovės komercinei veiklai negali sukelti jokių neigiamų pasekmių;Skolininko pateiktoje 2014-11-20 sutartyje punkte D yra nurodyta, kad kartu su sutartimi yra sudaryti priedai: „SKYDAS Operating Rules, Appendix B“ ir „SKYDAS instalment instruction, Appendix C“. Šie priedai dėl nepaaiškinamu priežasčių pateikti nebuvo. Vykdytinu teismo sprendimu skolininkas yra įpareigotas pateikti užsakymų kopijas. Nei vienas užsakymas nėra pateiktas, bendrovės direktoriui motyvuojant, kad jų neturi. Tačiau toks vadovo pasiteisinimas nėra ir negali būti tiesa;Nagrinėjamu atveju skolininkas privalėjo saugoti ir saugojo/saugoja Shield Luxury Doors Ltd užsakymus. Jokių priešingų įrodymų (išskyrus niekuo nepagrįstus pačios Bendrovės teiginius) byloje nėra pateikta. Be to, skolininkui yra puikiai suprantama, kad nepateikus užsakymų, sąskaitos faktūros ir bankiniai pavedimai patys savaime nesuteikia beveik jokios informacijos, nes iš jų nėra aišku, kokios konkrečiai durys (kokios komplektacijos, priešgaisringumo ir pan.) buvo parduotos. Siekiant tinkamo teismo sprendimo įvykdymo užsakymų pateikimas yra būtinas, o vengimas tai atlikti yra neteisėtas ir netoleruotinas. Skolininkas antstolei PVM sąskaitas faktūras pateikė du kartus - 2018-05-30, užtušavusi atitinkamą informaciją, ir 2018-05-14 - be užtušavimų. Tačiau skolininko pateiktos sąskaitų faktūrų kopijos kelia abejonių dėl jų autentiškumo;Pačiam skolininkui yra žinoma ir akivaizdu, kad antstolei buvo pateiktos savo forma besiskiriančios sąskaitos faktūros, tačiau skunde nepateikiama jokių konkrečių paaiškinimų, kodėl tokie skirtumai egzistuoja. Skolininkas pripažįsta, kad sutartys yra saugomos, tačiau vykdydama teismo sprendimą nepateikė 2014-11-20 sutarties „Exclusive Trading Agreement“ priedų;Antstolės, kaip neutralaus ir valstybės įgalioto asmens atvykimas į skolininko patalpas patikrinti, ar jai pateikti dokumentai atitinka saugomus Bendrovėje ir ar Bendrovė disponuoja kitais dokumentais, kuriuos būtina pateikti vykdant teismo sprendimą, niekaip negali pažeisti Bendrovės interesų. Skolininko prieštaravimas tokiems veiksmams yra nesuprantamas ir suponuoja, kad skolininkas siekia nuslėpti informaciją, kurią yra įpareigotas pateikti įsiteisėjusiu teismo sprendimu;Išieškotojas neneigia, kad tarp skolininko vadovo R. G. ir išieškotojo (akcininkų, kuriems priklauso po 50 proc. skolininko akcijų) yra kilęs didelės apimties ginčas. Tačiau ši aplinkybė neatleidžia skolininko nuo privalomo įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymo. Skunde pateikiami samprotavimai dėl tariamo antstolės veiksmų sutapimo su procesiniais įvykiais kitose civilinėse bylose yra niekuo nepagrįstos prielaidos ir apskritai neturėtų būti vertinami, sprendžiant dėl to, ar skolininkas yra įvykdęs teismo sprendimą;Išieškotojo įsitikinimu, skolininko skundas nagrinėjamoje byloje yra pareikštas siekiant vienintelio tikslo – kuo ilgesnį laiką išvengti įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymo, nes, kilus plačios apimties akcininkų ginčui, Bendrovės vadovui (tuo pačiu ir 50 proc. akcijų savininkui) yra naudinga kuo ilgiau neatskleisti Išieškotojui (antrajam akcininkui, kuriam priklauso 50 proc. akcijų) informacijos, galinčios diskredituoti vadovo priimtus sprendimus, susijusius su Bendrovės valdymu ir jos komercine veikla.

Motyvuojamoji dalis

Byla nutrauktina.

II. Skundo esmė

III. Byloje nustatytos teisei taikyti reikšmingos faktinės aplinkybės, jų teisinis vertinimas ir teismo išvados

6. CPK 771 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu neįvykdytas sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, arba jeigu neįvykdytas privalomasis nurodymas, kuris pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymą yra vykdomasis dokumentas, antstolis apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą. Pagal CPK 771 straipsnio 3 dalį, jeigu sprendime nenurodytos sprendimo neįvykdymo pasekmės, surašytasis aktas perduodamas priėmusiam sprendimą teismui, o šis išsprendžia sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo klausimą pagal CPK 284 straipsnyje numatytas taisykles. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad jei skolininkas nurodo, kad jis sprendimą įvykdė, bet išieškotojas nesutinka su tuo ir nėra akivaizdžių įrodymų, kad sprendimas įvykdytas tinkamai, laikoma, kad tarp šalių yra ginčas ir antstolis surašo CPK 771 nurodytą sprendimo, įpareigojančio skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą bei kreipiasi į teismą dėl sprendimo vykdymo pakeitimo pagal CPK 284 straipsnį, arba dėl baudos skyrimo, arba teismo sprendime nustatytų pasekmių taikymo. Tokiu būdu teismas, spręsdamas antstolio prašymą, įvertina ir pasisako, ar sprendimas yra įvykdytas tinkamai ar ne (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-712/2013).

7. Nagrinėjamu atveju skundžiamas Aktas, pagal savo procesinį pobūdį, savaime nesukuria teisinių pasekmių, kadangi jame pateikiamas antstolio vertinimas dėl sprendimo neįvykdymo aplinkybių bei prašymas teismui išspręsti vykdymo tvarkos pakeitimo ir/ar baudos skyrimo klausimus. Galutinį vertinimą dėl Akte nurodytų aplinkybių atlieka teismas, įvertinęs tiek antstolio, tiek išieškotojo, tiek ir skolininko nurodytas aplinkybes ir jas pagrindžiančius įrodymus, priimdamas atitinkamą procesinį sprendimą (žr. 6 punktą). Todėl, teisės aktų nustatyta tvarka surašytas Aktas vertintinas kaip dalyvaujančio asmens procesinis dokumentas (CPK 110 straipsnis), bei kaip viena iš įrodinėjimo priemonių – rašytinis įrodymas (CPK 197 straipsnis), kurį pareiškėjas turi galimybę paneigti atskiroje byloje dėl sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo ir/ar baudos skyrimo, pateikdamas Akte nurodytas aplinkybes paneigiančius įrodymus. Pažymėtina tai, kad panašaus pobūdžio procesinio dokumento apskundimo draudimą numato CPK 510 straipsnio 3 dalis, nustatanti, jog antstolio patvarkymas, kuriuo nepatenkinamas skundas persiunčiamas teismui, yra neskundžiamas. Priešingas aiškinimas, teismo vertinimu, sudarytų prielaidas pažeisti proceso ekonomiškumo, koncentruotumo, kadangi galėtų būti inicijuojamos kelios bylos, kuriose būtų nagrinėjamos iš esmės tos pačios aplinkybės, t. y., vertinama, ar sprendimas įvykdytas, ar ne. Tuo pačiu teismas papildomai atkreipia dėmesį, jog skundo objektas galėtų būti antstolio atsisakymas kreiptis į teismą su prašymu dėl sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo ir/ar baudos skyrimo, tačiau ne pats aktas kaip procesinis dokumentas bei rašytinis įrodymas. Tačiau šių aplinkybių pareiškėjas neįrodinėja.

8. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog skundas dėl Akto panaikinimo nenagrinėtinas civilinio proceso tvarka, todėl byla nutrauktina (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 293 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

9. Kitos dalyvaujančių byloje asmenų procesiniuose dokumentuose nurodytos aplinkybės ir argumentai teisiškai nereikšmingi sprendžiant skundą dėl antstolio veiksmų, todėl dėl jų teismas nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas, priimtas byloje van de Hurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90; Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013 m. lapkričio 12 d. sprendimas, priimtas byloje Jokšas v. Lietuvą, bylos Nr. 25330/07).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

10. CPK 443 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta, jog ypatingosios teisenos bylose dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas.

11. CPK 94 straipsnio 1 dalyje numatyta, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Visais atvejais bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas, kaip ir bet kuris kitas klausimas, iškilęs civiliniame procese, turi būti sprendžiamas vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis). Bylinėjimosi išlaidų atlyginimo srityje taip pat svarbią reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, t. y. vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas, atliekant procesinius veiksmus, tarp jų ir paduodant ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2010).

12. Iš pareiškimo turinio matyti, jog pareiškėjui buvo žinoma apie tai, kad antstolė kreipėsi į Vilniaus regiono apylinkės teismą su prašymu dėl sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo (b. l. 2). Taigi, žinodamas apie kilusį ginčą dėl sprendimo tinkamo įvykdymo bei tai, kad Vilniaus regiono apylinkės teismas vertins ir antstolės surašytą Aktą, pareiškėjas inicijavo atskirą teisminį procesą teikdamas skundą, kuriame iš esmės kelią klausimus, kurie bus sprendžiami kitoje nagrinėjamoje civilinėje byloje. Atsižvelgiant į tai, spręstina, jog pareiškėjas buvo nepakankamai apdairus inicijuodamas teisminį procesą dėl antstolės veiksmų, todėl turėtų atlyginti suinteresuoto asmens patirtas bylinėjimosi išlaidas.

13. Suinteresuotas asmuo R. G. prašė priteisti iš pareiškėjo 600,00 Eur išlaidų, advokato pagalbai apmokėti už rašytinių paaiškinimų parengimą. Įvertinus rašytinių paaiškinimų turinį, spręstina, jog išlaidų, patirtų advokato pagalbai apmokėti, dydis, atitinka protingumo bei sąžiningumo reikalavimus, neviršija Rekomendacijoje dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę paslaugą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo, patvirtintoje Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 (2015-03-19 redakcija), nustatytų dydžių, todėl iš pareiškėjo UAB „Plieninis skydas“ suinteresuoto asmens R. G. naudai priteistinos 600,00 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 137 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 290-291 straipsniais, 293 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 443 straipsniu, 510 straipsniu, teismas

nutaria:

Nutraukti civilinę bylą pagal pareiškėjo (skolininko) UAB „Plieninis skydas“ skundą dėl antstolės Astos Stanišauskaitės veiksmų, suinteresuotas asmuo – R. G. (išieškotojas).

Priteisti iš pareiškėjo UAB „Plieninis skydas“, juridinio asmens kodas 126053826, 600,00 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas suinteresuoto asmens R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties gavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.