- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-02-20
- Bylos Nr.
- 2S-419-430/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-01133-2015-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Braždienė
- Suinteresuotas asmuo
- uždarosios akcinės bendrovės „Plieninis skydas“, R. G.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Plieninis skydas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. sausio 10 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos antstolės Astos Stanišauskaitės prašymą dėl sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo civilinėje byloje Nr. e2-83-494/2016, suinteresuoti asmenys byloje uždaroji akcinė bendrovė „Plieninis skydas“, R. G..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus rajono apylinkės teismas 2016 m. gegužės 31 d. sprendimu išnagrinėjo civilinę bylą Nr. e2-83-494/2016 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Plieninis skydas“ (toliau – UAB „Plieninis skydas“) ieškinį atsakovui R. G. dėl uždraudimo atlikti veiksmus, keliančius realią žalos padarymo grėsmę, ir atsakovo R. G. priešieškinį dėl įpareigojimo pateikti bendrovės dokumentus, t. y. ieškinys buvo atmestas, o priešieškinys tenkintas visiškai. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. gruodžio 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1064-431/2017 paliko Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 31 d. sprendimą nepakeistą. Įsiteisėjusio sprendimo pagrindu, 2017 m. gruodžio 21 d. atsakovui buvo išduotas vykdomasis raštas. 2018 m. liepos 19 d. teisme gautas antstolės Astos Stanišauskaitės prašymas dėl sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo civilinėje byloje Nr. e2-83-494/2016. 2020 m. sausio 9 d. teisme gautas antstolės Astos Stanišauskaitės ir suinteresuoto asmens UAB „Plieninis skydas“ prašymas dėl dalinės taikos sutarties patvirtinimo. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2020 m. sausio 10 d. nutartimi nustatė prašymo trūkumus ir terminą trūkumams šalinti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2020 m. sausio 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-612-494/2020 nustatė antstolės Astos Stanišauskaitės ir suinteresuoto asmens UAB „Plieninis skydas“ pateikto prašymo dėl dalinės taikos sutarties patvirtinimo trūkumus ir terminą jiems pašalinti.
Žemesnės instancijos teismas
3. Teismas nustatė, kad pateiktoje dalinėje taikos sutartyje šalys nepasisakė dėl taikos sutarties pasekmių, t. y. kad šalims jos yra žinomos, taip pat nenurodė, kokiu būdu (rašytinio ar žodinio proceso tvarka) prašo spręsti taikos sutarties patvirtinimo klausimą.
4. Teismas pažymėjo, kad taikos sutartyje šalys turi pasisakyti dėl jų patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, o dalinėje taikos sutartyje šalys, aptardamos taikos sutarties sąlygas, nurodė, kad „likusioje bylos dalyje pagal skolininko UAB „Plieninis skydas“ prašymą priteisti jo šioje byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas proceso šalys prašo teismo spręsti teismo nuožiūra, po to, kai bus gauti antstolės patikrinimo rezultatai, t. y. kai bus nustatyta, ar skolininkas į vykdomąją bylą pateikė autentiškas ir visas sąskaitas faktūras, išrašytas įmonei Shield Luxury Doors Ltd, taip pat, kai bus nustatyta ar skolininkės serveriuose yra saugomi įmonės Shield Luxury Doors Ltd užsakymai“. Teismas atkreipė dėmesį, kad taikos sutartyje turi būti nurodytos aiškios, konkrečios ir vykdytinos šalių susitarimo sąlygos, o ne sąlyginės, dėl to teismas, tvirtindamas taikos sutartį, tame tarpe turi išspręsti šalių prašymą (jeigu toks pareikštas) dėl šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, o ne šį klausimą spręsti ateityje.
III. Atskirojo skundo argumentai
5. Apeliantė UAB „Plieninis skydas“ pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. sausio 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2VP-612-494/2020, prašydama panaikinti nutartį toje dalyje, kuria teismas nustatė terminą dalinės taikos sutarties trūkumui dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pašalinti.
6. Apeliantė nurodė, kad antstolė kreipėsi su prašymu dėl teismo sprendimo vykdymo tvarkos dėl to, kad jai kilo abejonių, ar skolininkė tinkamai įvykdė teismo sprendimą, pagal kurį antstolei turėjo pateikti tam tikrus dokumentus, galimai saugomus bendrovės serveriuose. Tokios abejones antstolei sukėlė suinteresuoto asmens R. G. pareiškimai, esą bendrovė netinkamai įvykdė teismo sprendimą, su tuo skolininkė nesutiko. Vykstant teismo procesui, bylos šalys pasiekė dalinį taikų susitarimą, t. y. skolininkė įsipareigojo sudaryti sąlygas antstolei patikrinti, ar ji tinkamai įvykdė teismo sprendimą. Kartu buvo sutarta, kad bylinėjimosi išlaidos bus paskirstomos teismo nuožiūra, paaiškėjus, ar skolininkė tinkamai, ar netinkamai įvykdė teismo sprendimą, t. y. jeigu būtų paaiškėję kad skolininkė tinkamai įvykdė teismo sprendimą, bylinėjimosi išlaidos turėjo būti priteistos iš suinteresuoto asmens R. G. ir (arba) pareiškėjos, nes suinteresuoto asmens pareiškimų ir tvirtinimų pagrindu ir buvo inicijuotas visas procesas, o paaiškėjus, kad skolininkė netinkamai įvykdė teismo sprendimą – iš pastarosios. Tuo tikslu šalys sudarė dalinę taikos sutartį, kai dalis reikalavimų (prašymų) byloje buvo palikta išspręsti teismui po to, kai būtų paaiškėję, ar antstolės prašymas ir, atitinkamai, aktas konstatuojantis netinkamą teismo sprendimo įvykdymą, yra pagrįsti ar nepagrįsti, dėl to šalys taikos sutartyje numatė sąlyga, kad „likusioje bylos dalyje pagal skolininko UAB „Plieninis skydas“ prašymą priteisti jo šioje byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas proceso šalys prašo teismo spręsti teismo nuožiūra, po to, kai bus gauti antstolės patikrinimo rezultatai.
7. Apeliantės vertinimu, skundžiamoje nutartyje teismas tik formaliai nurodė, kad taikos sutartyje turi būti nurodytos aiškios, konkrečios ir vykdytinos šalių susitarimo sąlygos, o ne sąlyginės, tokia išvada teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimų 2019 m. spalio 2 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-274-1075/2019.
8. Apeliantės manymu, teismas neįvertino, kad būtent tuo tikslu, jog būtų išsiaiškinta, dėl kokių priežasčių, t. y. ar dėl suinteresuoto asmens R. G. neteisingų pareiškimą, ar vis tik dėl netinkamo teismo sprendimo įvykdymo, buvo pradėtas teisminis procesas ir jam susidarė bylinėjimosi išlaidos, šalys ir susitarė dėl būtent tokio bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Skolininkė neturėjo valios palikti bylinėjimosi išlaidų nepaskirstytų, o siekė, kad jos būtų teisingai atlygintos, dėl to šalys tarėsi dėl jų paskirstymo. Be to, antstolė nesutiko, kad jos būtų priteistos iš jos, kadangi ji veikė suinteresuoto asmens R. G. prašymų ir jo tvirtinimų pagrindu. Pažymi, kad jeigu dalinėje taikos sutartyje bylinėjimosi išlaidos būtų buvusios iš karto patvirtintos, t. y. dar nepatikrinus, ar sprendimas buvo tinkamai įvykdytas, priskirtos suinteresuotam asmeniui, tai tuomet pastarasis būtų skundęs nutartį tvirtinti taikos sutartį ir taika tarp šalių būtų buvusi apskritai nepasiekta.
9. Apeliantė pabrėžia, kad šios bylos situacija yra specifinė, kadangi bylos dalykas yra ypač specifinis, t. y. antstolė siekia patikrinti, ar teismo sprendimas buvo įvykdytas, dėl to susitarė, nors ir nestandartiškai, tačiau teisingai ir pagrįstai, kartu susitarė dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimo, dėl to teismas privalėjo tokį susitarimą tvirtinti ir leisti vykdyti.
10. Teigia, kad teismas suklydo dalinę taikos sutartį laikydamas sąlygine, kadangi šalys nesusitarė, kad dalinė taikos sutartis laikoma sudaryta esant tam tikroms sąlygoms, dėl to ji nelaikoma sąlyginė. Šalys susitarė, kad tik vienas klausimas, t. y. bylinėjimosi išlaidų paskirstymas, dėl kurio šalys dalinėje taikos sutartyje konkrečiai nesitarė, bus išspręstas bendra tvarka teismo. Toks dalinis taikus susitarimas yra galimas pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 231 straipsnio 2 dalį, o neišspręstas bylinėjimosi išlaidų klausimas gali būti išspręstas papildomu sprendimu.
11. Apeliantė prašo panaikinti skundžiamą nutarties dalį, o kitos nutarties dalies apeliantė neskundžia, kadangi sieks, jog su antstole sudarytoje dalinėje taikos sutartyje būtų papildomai įtvirtintos pagal įstatymus būtinosios taikos sutarties sąlygos tiek dėl jos sukeliamų pasekmių, tiek dėl taikos sutarties tvirtinimo būdu (rašytinio ar žodinio proceso tvarka).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
13. Pagal CPK 336 straipsnio 1 dalį atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus tuos atvejus, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 336 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, jog įstatymu nustatyta teismo diskrecija tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos, kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes, kad būtų galima įvertinti šio teismo procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar byla buvo išspręsta teisingai, yra pakankami. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 336 straipsnio 1 dalis).
14. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2VP-612-494/2020 dalis, kuria konstatuoti šalių sudarytos dalinės taikos sutarties trūkumai dėl šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.
15. Iš bylos duomenų nustatyta, kad Vilniaus rajono apylinkės teismas 2016 m. gegužės 31 d. sprendimu išnagrinėjo civilinę bylą Nr. e2-83-494/2016 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Plieninis skydas“ (toliau – UAB „Plieninis skydas“) ieškinį atsakovui R. G. dėl uždraudimo atlikti veiksmus, keliančius realią žalos padarymo grėsmę, ir atsakovo R. G. priešieškinį dėl įpareigojimo pateikti bendrovės dokumentus, t. y. ieškinys buvo atmestas, o priešieškinys tenkintas visiškai. Teismas įpareigojo ieškovę UAB „Plieninis skydas“ pateikti UAB „Plieninis skydas“ ar jo įgaliotam asmeniui dokumentų, susijusių su UAB „Plieninis skydas“ ir įmonės Shield Luxury Doors Ltd tarpusavio santykiais (t. y. sutarčių, užsakymų, sąskaitų faktūrų, tarpusavio atsiskaitymo dokumentų) patvirtintas kopijas už laikotarpį nuo 2014 m. spalio 27 d. iki šio teismo sprendimo šioje byloje įvykdymo dienos. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. gruodžio 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1064-431/2017 paliko Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 31 d. sprendimą nepakeistą. Įsiteisėjusio sprendimo pagrindu, 2017 m. gruodžio 21 d. atsakovui buvo išduotas vykdomasis raštas. 2018 m. liepos 19 d. teisme gautas antstolės Astos Stanišauskaitės pareiškimas dėl sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo civilinėje byloje Nr. e2-83-494/2016, prašant: 1) duoti leidimą sprendimą vykdančiam antstoliui ir jo pasirinktam informacinių technologijų specialistui, taip pat kreditoriui ir (ar) jo atstovui kartu su antstolei priverstinai įeiti į UAB „Plieninis skydas“ patalpas tikslu patikrinti UAB „Plieninis skydas“ dokumentus, taip pat bet kokia kita forma ir būdu saugomą informaciją (įskaitant, bet neapsiribojant, kompiuteriais ir išorinėmis duomenų laikmenomis), surasti ir paimti UAB „Plieninis skydas“ ir Shield Luxury Doors Ltd tarpusavio dokumentų (sutarčių, užsakymų, sąskaitų faktūrų) kopijas už laikotarpį nuo 2014 m. spalio 27 d. iki šio teismo sprendimo įvykdymo dienos; 2) spręsti klausimą dėl baudos skyrimo UAB „Plieninis skydas“ vadovui R. G. už teismo sprendimo neįvykdymą. 2020 m. sausio 9 d. teisme gautas antstolės Astos Stanišauskaitės ir suinteresuoto asmens UAB „Plieninis skydas“ prašymas dėl dalinės taikos sutarties patvirtinimo. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2020 m. sausio 10 d. nutartimi nustatė prašymo trūkumus ir terminą trūkumams šalinti.
16. Kasacinio teismo praktikoje, formuojamoje aiškinant ir taikant CPK 771 straipsnį, nurodoma, kad teismas, priimdamas sprendimą, kuriuo atsakovas įpareigojamas atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, tame pačiame sprendime gali nurodyti, jog, atsakovui neįvykdžius sprendimo per nustatytą terminą, ieškovas turi teisę atlikti tuos veiksmus arba imtis priemonių jiems nutraukti atsakovo lėšomis ir kartu išieškoti iš atsakovo reikiamas išlaidas (CPK 273 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad teismas, išspręsdamas ginčą iš esmės ir priimdamas sprendimą, gali tame pačiame sprendime nurodyti sprendimo neįvykdymo padarinius – tuos veiksmus, kuriuos turi atlikti skolininkas, tačiau neatlieka, leisti atlikti išieškotojui. Kai neįvykdomas toks sprendimas, teismas, gavęs antstolio surašytą aktą, priima nutartį taikyti sprendime nurodytus padarinius (CPK 771 straipsnio 2 dalis). Kitu atveju, kai teismo sprendime nenurodyti sprendimo neįvykdymo padariniai, t. y. nenurodyta išieškotojo teisė atlikti veiksmus už skolininką, kai šis jų neįvykdo, antstolio surašytas sprendimo neįvykdymo aktas perduodamas sprendimą priėmusiam teismui, kuris išsprendžia sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimą pagal CPK 284 straipsnyje nustatytas taisykles, priimdamas nutartį, kuria pakeičia sprendimo vykdymo tvarką ir nustato išieškotojui teisę atlikti už skolininką jo lėšomis teismo sprendime nurodytus veiksmus (CPK 771 straipsnio 3 dalis). Aptarti sprendimo, įpareigojančio skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nevykdymo padariniai negalimi ir netaikytini tais atvejais, kai teismas dėl pareigos pobūdžio negali nustatyti sprendime jo neįvykdymo teisinių padarinių, nurodytų CPK 273 straipsnio 1 dalyje, ar nutartimi keisti sprendimo vykdymo tvarkos – nustatyti išieškotojui teisę už skolininką atlikti veiksmus, kurių šis neatliko, nes įvykdyti teismo įpareigojimą atlikti ar nutraukti tam tikrus veiksmus gali tik pats skolininkas. Siekiant užtikrinti tokio pobūdžio teismo sprendimų įvykdymą, nustatytos kitokios poveikio priemonės – baudos teismo sprendimo neįvykdžiusiam asmeniui skyrimas, t. y. CPK 771 straipsnio 6 dalis. Pabrėžtina, kad CPK 771 straipsnis pagal savo esmę ir turinį yra specialioji teisės norma, taikytina tik sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti ar nutraukti veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, neįvykdymo atveju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-520/2013; 2014 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-467/2014).
17. Nagrinėjamu atveju suinteresuotam asmeniui (skolininkui) UAB „Plieninis skydas“ teismo sprendimu buvo skirtas įpareigojimas pateikti išieškotojui konkrečius dokumentus (patvirtintas kopijas), susijusius su UAB „Plieninis skydas“ ir įmonės Shield Luxury Doors Ltd tarpusavio santykiais už konkretų laikotarpį. Sprendime nenurodytos sprendimo neįvykdymo pasekmės. Esant tokiam teismo sprendime suformuluotam įpareigojimui, byloje turi būti sprendžiama, ar šioje byloje gali būti taikomas sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo klausimas pagal CK 771 straipsnio 3 dalį, t. y. ar išieškotojui (skolininkui nevykdant įpareigojimo) gali būti nustatyta teisė atlikti už skolininką jo lėšomis teismo sprendime nurodytus veiksmus pagal pareiškėjos (antstolės) nurodytą būdą, ar vis dėl toks sprendimo įpareigojimas (dėl jo specifiškumo, vykdymo ribų, atlikimo vietos), gali būti atliktas tik skolininko ir tuomet dėl jo nevykdymo turi būti sprendžiamas baudos skyrimo klausimas pagal CPK 771 straipsnio 6 dalį (jeigu toks įpareigojimas realiai neįvykdytas). Bet kuriuo atveju, antstolei perdavus pareiškimą teismui, konstatavus 2018 m. liepos 18 d. akte, jog vykdomas teismo sprendimas nėra įvykdytas ir turi būti keičiama sprendimo vykdymo tvarka (pagal CPK 771 straipsnio 3 dalį), vykdymo proceso skolininkas ir antstolis pats negali taikos sutartimi susitarti dėl naujos sprendimo vykdymo tvarkos, kadangi tokiais atvejais vykdymo tvarkos pakeitimo klausimą išsprendžia teismas pagal CK 284 straipsnyje numatytas taisykles. Taigi, teismo sprendimo nevykdymą ir kitas aplinkybes įvertina teismas. Pabrėžtina, kad įtvirtintos teisės normos yra imperatyvaus pobūdžio, o vykdymo proceso šalys negali nepaisyti imperatyviųjų teisės normų. Be to, CPK 284 straipsnio 2 dalies teisės normoje imperatyviai įtvirtinta, jog klausimas dėl vykdymo tvarkos pakeitimo nagrinėjamas teismo posėdyje, pranešus dalyvaujantiems byloje asmenims.
18. Pažymėtina ir tai, kad kasacinis teismas, aiškindamas taikos sutarties sampratą (CK 6.983 straipsnis), yra nurodęs, kad taikos sutartis – tai ginčo šalių tarpusavio kompromisas, susitarimas, kuriuo jos atsisakydamos tam tikrų oponuojančių argumentų, nustato abipusiškai priimtinas jų ginčo sprendimo sąlygas, taikos sutarčiai taikomi visi bendrieji sutarčių teisės institutai. CK 6.985 straipsnis nustato, kad teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią. Tokia sutartis turi atitikti teisinių santykių, kuriuos siekia išspręsti šalys, reglamentavimą, pati sutartis turi būti aiški, išsami ir galima įvykdyti. Pagal CPK 42 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą bendrąją nuostatą, teismas netvirtina šalių taikos sutarties, jei ji prieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui. Nurodytose normose nustatyta teismo pareiga reiškia, kad teismas, gavęs procesiniu požiūriu tinkamų asmenų sudarytą ir pasirašytą taikos sutartį, kiekvienu atveju privalo patikrinti, ar pateikta tvirtinti taikos sutartis atitinka įstatymo reikalavimus ir nepažeidžia viešųjų interesų, ar gali būti tvirtinama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-372/2010). Taigi, pateikta taikos sutartis, kurią būtų nustatyta galimybė skolininkui ir antstoliui savo susitarimu pakeisti sprendimo vykdymo tvarkos klausimą pagal CPK 771 straipsnio 3 dalį (tuo labiau neįvertinus, ar šiuo atveju gali būti taikoma CPK 771 straipsnio 3 dalis dėl teismo sprendimo įpareigojimo specifiškumo), prieštarautų imperatyvioms teisės normos, prieštarautų specialiosios teisės normos CPK 771 straipsnio esmei.
19. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis pirmiau aptartais argumentais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino procesines normas, neatskleidė procesinio prašymo tvirtinti taikos sutartį tokio pobūdžio byloje esmės ir nepagrįstai nustatė trūkumus taikos sutarčiai, kuri tokiame procese negali būti tvirtinama. Esant nurodytoms aplinkybėms, skundžiama teismo nutartis naikintina ir byla (procesinio klausimo išsprendimas) perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. sausio 10 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą dėl dalinės taikos sutarties tvirtinimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.