Klaipėdos apygardos teismo nutartis, e2A-289-524/2024

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2024-04-10
Bylos Nr.: e2A-289-524/2024
Teisminio proceso Nr.: 2-33-3-01210-2023-2
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Aušra Maškevičienė, Irma Čuchraj, Erika Misiūnienė
Atsakovas: G. G., A. A. G.
Ieškovas: akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“
Trečiasis asmuo: V. J.

Kategorijos

2.6.4Reikalavimo perėjimas trečiajam asmeniui regreso tvarka (subrogacija)
2.6.39.2.5.1.1Gyvenamųjų pastatų draudimas
3.2.3.1Žodinis bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme
3.2.4.9.1pavadinimo nepavyko patikrinti
3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui

Civilinė byla Nr. e2A-289-524/2024Teisminio proceso Nr. 2-33-3-01210-2023-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.4;2.6.39.2.5.1.1; 3.2.3.1; 3.2.4.9.1; 3.2.6.1 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. balandžio 10 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmos Čuchraj, Aušros Maškevičienės, Erikos Misiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų G. G., A. A. G. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 23 d. sprendimo civilinėje byloje, iškeltoje pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ patikslintą ieškinį atsakovams G. G., A. A. G., trečiajam asmeniui V. J. dėl žalos subrogacijos tvarka atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. ieškovė akcinė bendrovė (toliau – AB) „Lietuvos draudimas“ kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu prašydama priteisti solidariai iš atsakovų ieškovei 18 384,18 Eur žalos subrogacijos tvarka, 997,28 Eur kompensacinių palūkanų; priteisti solidariai iš atsakovų ieškovei 5 proc. dydžio metines palūkanas už teismo priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškinyje nurodė, kad AB „Lietuvos draudimas“ ir draudėjas V. J. sudarė verslo turto draudimo sutartį. Verslo turto draudimo liudijime pažymėta, kad laikotarpiu nuo 2022-02-14 iki 2023-02-13 buvo apdraustos patalpos, esančios (duomenys neskelbtini). 2022-05-25 adresu (duomenys neskelbtini), kilo gaisras, kurio metu buvo apgadintas prekybos paskirties statinys. Šias aplinkybes patvirtina Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Plungės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos raštas, kuriame nurodyta, kad labiausiai tikėtina gaisro priežastis – avarinis darbo režimas namo elektros instaliacijoje. Kaip minėta, gaisro metu buvo padaryta žala prekybos paskirties patalpoms, tai patvirtina nuostolio aprašymas ir fotolentelė. Ieškovas 2022-05-25 įvykį pripažino draudžiamuoju ir išmokėjo 20 417,58 Eur žalos atlyginimo. Žala atlyginta išmokant šias draudimo išmokas: 11 771,87 Eur už vidaus apdailos tiesiogines išlaidas pagal lokalinę sąmatą. Pažymėtina, kad žala buvo atlyginta neatskaičius nusidėvėjimo, kuris šiuo atveju sudaro 2 033,40 Eur. Taigi reikalavimas subrogacijai už vidaus apdailą yra 9 738,47 Eur (11 771,87 Eur – 2 033,40 Eur). Reikalavimas už stogo remonto darbus subrogacijai yra 8 645,71 Eur, kuri gaunama taip: 7 542,33 Eur stogo sąmatos tiesioginės išlaidos ir 1 103,38 Eur frontonų sąmatos tiesioginės išlaidos. Atsižvelgiant į tai, bendra padaryta žala, kurią turi atlyginti atsakovai, yra 18 384,18 Eur (9 738,47 Eur + 8 645,71 Eur). Atkreiptinas dėmesys, jog ieškovas nebuvo informuotas apie tai, jog atsakovai patys pradėjo stogo remonto darbus, todėl ieškovas savo draudėjui ir išmokėjo visą pagal sąmatą apskaičiuotą 20 417,58 Eur sumą. Į šią 20 417,58 Eur sumą pagal pateiktas sąmatas įeina visos būtinos išlaidos remonto darbams atlikti: medžiagos, transportavimas, šiukšlių išvežimas, darbuotojų darbo užmokestis ir pan. Pabrėžtina, jog nors atsakovai yra atsakingi dėl atsiradusios žalos, tačiau ieškovo draudėjas dėl ieškovui nežinomų priežasčių ir ieškovui nežinant, sumokėjo 4 600,00 Eur už stogo remonto darbus. Vis dėlto ši aplinkybė, jog draudėjas sumokėjo 4 600,00 Eur už stogo remonto darbus atsakovams (kaltininkams), nekeičia fakto, jog atsakovai turi atlyginti žalą ieškovui subrogacijos pagrindu 18 384,18 Eur sumos (atskaičiavus nusidėvėjimą nuo 20 417,58 Eur).

Atsiliepimas

3. Atsakovai G. G., A. A. G. pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu sutinka iš dalies, sutinka sumokėti ieškovui 5 792,72 Eur, o kitus reikalavimus prašo atmesti, sprendimo vykdymą prašo išdėstyti 2 metams; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ieškovas remiasi hipotetinio pobūdžio priešgaisrinės tarnybos išvada, kuri nėra imperatyvaus pobūdžio, o tik vienas iš galimų variantų, todėl ieškovas privalo įrodyti visas civilinei atsakomybei atsirasti būtinas sąlygas. Be to, iš ieškovo pateiktų kopijų visiškai nesuprantama, kokiais principais vadovaujantis buvo apskaičiuota draudėjui padaryta žala. Taip pat jie patys su trečiuoju asmeniu V. J. susitarė, kad po gaisro apdengs visą stogą nauja danga savo darbu ir lėšomis. Jiems atlikus darbus, V. J. savanoriškai, kaip bendraturtis, perdavė jiems 4 600 Eur. Todėl nėra pagrindo iš jų reikalauti priteisti žalą už jau suremontuotą stogą. Atsakovai žalos reguliavimo procese nedalyvavo, atsakovams pretenzija buvo pareikšta kai tik buvo atlikti darbai ir išmokėta draudimo išmoka. Atsakovai nevengia sumokėti ieškovui, tačiau suma turi būti reali, teisinga ir protinga. Akivaizdu, kad lokalinėje sąmatoje nurodyti įkainiai, darbų apimtys visiškai neatitinka tikrovės ir yra dirbtinai „išpūsti“, siekiant juos maksimaliai padidinti, o kartu ir priskaičiuoti didesnę draudimo išmoką.

Žemesnės instancijos teismas

4. Pirmosios instancijos teisme pasirengimas bylos nagrinėjimui vyko parengiamajame posėdyje.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Plungės apylinkės teismas 2023 m. lapkričio 23 d. sprendimu nusprendė ieškinį tenkinti. Priteisti solidariai iš atsakovų G. G. ir A. A. G. 18 384,18 Eur (aštuoniolikos tūkstančių trijų šimtų aštuoniasdešimt keturių eurų 18 ct) žalos subrogacijos tvarka atlyginimą, 997,28 Eur (devynis šimtus devyniasdešimt septynis eurus 28 ct) kompensacinių palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (19 381,46 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2023 m. rugpjūčio 8 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovei akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“.

Išdėstyti sprendimo įvykdymą 2 metų (24 mėnesių) laikotarpiui, įpareigojant atsakovus G. G. ir A. A. G. akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“ 23 (dvidešimt tris) mėnesius iki paskutinės kiekvieno mėnesio dienos mokėti po 807 Eur (aštuonis šimtus septynis eurus), paskutinį mėnesį iki paskutinės mėnesio dienos sumokant 820,46 Eur ir 5 (penkių) procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2023 m. rugpjūčio 8 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, pradedant mokėti einamąjį mėnesį po šio sprendimo įsiteisėjimo iki sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš kiekvieno atsakovo G. G. ir A. G. lygiomis dalimis po 503 Eur (penkis šimtus tris eurus) bylinėjimosi išlaidų ieškovei akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“.

6. Teismas nurodė, kad ieškovė, išmokėjusi draudimo išmoką, pareiškė ieškinį dėl žalos atlyginimo atsakovams, kurie, ieškovės vertinimu, yra atsakingi už padarytą žalą. Ieškovė, pareiškusi reikalavimą atlyginti žalą, privalo įrodyti minėtas civilinės atsakomybės sąlygas – atsakovų neteisėtus veiksmus, padarytą žalą ir priežastinį ryšį tarp atsakovų neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos.

7. Ieškovė atsakovų kaltę dėl kilusio gaisro įrodinėja Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Plungės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos (toliau – Tarnyba) raštu, kuriame nurodyta, kad 2022 m. gegužės 25 d. 21 val. 00 min. Tarnyba gavo pranešimą iš Bendrojo pagalbos centro, kad dega gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini). Gaisras kilo (duomenys neskelbtini) bute, kurio savininkė G. G. Labiausiai tikėtina gaisro priežastis – avarinis darbo režimas namo elektros instaliacijoje. Teismo posėdžio metu atsakovė G. G. nurodė, kad apytikriai sutinka dėl kaltės, neneigė, kad atsakovams priklausančiose patalpose kilo gaisras, taip pat nurodė, kad gaisras kilo jiems priklausančiame sandėliuke. Atsakovų atstovas advokatas A. S. teigė, kad atsakovų kaltė nėra preziumuojama ir ieškovas šiuo atveju atsakovų kaltės neįrodė, nes Tarnybos pažymoje nurodyta tik labiausiai tikėtina gaisro priežastis, o kitų įrodymų ieškovas nepateikė.

8. Teismas nurodė, kad savo kaltę dėl gaisro kilimo būtent atsakovams priklausančiose patalpose patvirtino ir patys atsakovai, be to, byloje ieškovo pateiktas Tarnybos raštas, kad labiausiai tikėtina gaisro priežastis – avarinis darbo režimas namo elektros instaliacijoje. Trečiasis asmuo V. J. teismo posėdžio metu patvirtino, kad jam priklausančiose patalpose yra sumontuota atskira elektros instaliacija, šių aplinkybių neginčijo ir patys atsakovai. Atsakovai ir jų atstovas byloje nepateikė jokių įrodymų, paneigiančių gaisro kilimo židinį, ir byloje nėra duomenų, paneigiančių Tarnybos rašte nurodytą gaisro kilimo vietą ir kad gaisras kilo iš kitų, t. y. ne iš atsakovams priklausančių patalpų ir jose esančių šaltinių. Taigi deliktinės civilinės statinių savininko atsakomybės aspektu atsakovai neįrodė, kad jie nekalti dėl kilusio gaisro ir namo bendraturčio patalpų bei jose buvusio turto apgadinimo (sudegimo).

9. Teismas nurodė, kad vien draudimo išmokos faktas nėra pagrindas tenkinti subrogacinį reikalavimą. Turi būti nustatyta, kad įvyko draudžiamasis įvykis ir kad draudimo išmokos dydis atitinka padarytus nuostolius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78/2010), taip pat ar nebuvo kitų teisėtų pagrindų išmoką mažinti ar jos nemokėti. Nustačius tokius faktus, draudikas netenka teisės išsiieškoti be teisėto pagrindo išmokėtą draudimo išmokos dalį iš atsakingo už žalą asmens (CK 6.1015 straipsnio 2 dalis).

10. Teismas nurodė, kad ieškovė žalos dydį įrodinėja pastatų nuotolių aprašymu, turto sunaikinimo, sugadinimo akto priedu, fotolentele, draudimo išmokos apskaičiavimu, lokalinėmis sąmatomis. Ieškovas nurodo, kad žala atlyginta išmokant šias draudimo išmokas – 11 771,87 Eur už vidaus apdailos tiesiogines išlaidas pagal lokalinę sąmatą. Žala buvo atlyginta neatskaičius nusidėvėjimo, kuris šiuo atveju sudaro 2 033,40 Eur, taigi reikalavimas subrogacijai už vidaus apdailą yra 9 738,47 Eur (11 771,87 Eur – 2 033,40 Eur). Reikalavimas už stogo remonto darbus subrogacijai yra 8 645,71 Eur, kuri gaunama taip: 7 542,33 Eur stogo sąmatos tiesioginės išlaidos ir 1 103,38 Eur frontonų sąmatos tiesioginės išlaidos. Atsižvelgiant į tai, bendra padaryta žala, kurią turi atlyginti atsakovai, yra 18 384,18 Eur (9 738,47 Eur + 8 645,71 Eur).

11. Teismas nurodė, kad civilinėse bylose turtinės žalos dydis paprastai įrodinėjamas žalai likviduoti reikalingų remonto darbų apskaičiavimu – sąmata. Nagrinėjamu atveju ieškovė, grįsdama žalos dydį, byloje rėmėsi žalų specialisto sudarytomis sąmatomis (pagal 2022 m. balandžio mėnesio kainas), kurioje gyvenamojo namo atstatymo vidaus apdailos darbai po gaisro buvo įvertinti 17 274,59 Eur, frontonų, fasado taisymas – 2 671,41 Eur. Pažymėtina, kad trečiajam asmeniui buvo išmokėta vidaus apdailos sąmatos tiesioginės išlaidos – 11 771,89 Eur, iš kurių ieškovas prašo iš atsakovų atlyginti išskaičiavus nusidėvėjimą, t. y. 9 738,47 Eur bei stogo sąmatos tiesioginės išlaidos – 7 542,33 Eur ir frontonų sąmatos tiesioginės išlaidos – 1 103,38 Eur.

12. Teismas nurodė, kad byloje neginčytinai nustatyta, kad, atsakovams savo darbu ir lėšomis sutvarkius namo stogą, trečiasis asmuo V. J. atlygino stogo remonto išlaidas, sumokėdamas atsakovams 4 600 Eur. Šias aplinkybes byloje patvirtina pateikti pinigų priėmimo kvitai, iš kurių matyti, kad V. J. sumokėjo A. G. 4 600 Eur.

13. Teismas nurodė, kad kompensuojamosios palūkanos šiuo atveju laikytinos minimaliais kreditoriaus nuostoliais, patirtais dėl laiku negrąžintos skolos. Ieškovė pateikė reikalavimą dėl 997,28 Eur kompensacinių palūkanų, kurias skaičiuoja už 396 pradelstas dienas (nuo pareikalavimo vykdyti prievolę 2022 m. liepos 5 d. iki ieškinio teismui pateikimo). Atsižvelgiant į anksčiau aptartą teisinį reglamentavimą ir tenkinus ieškovės pagrindinį reikalavimą dėl žalos atlyginimo, iš atsakovų solidariai priteisiama 997,28 Eur kompensacinių palūkanų. Teismas nenustatė pagrindų šias palūkanas sumažinti ar jų visai nepriteisti, kadangi atsakovai nevykdė savo prievolės laiku sumokėti prašomą priteisti žalos atlyginimą.

14. Teismas sprendimo dalyje dėl sprendimo išdėstymo nurodė, kad atsakovai yra senatvės pensininkai, atsakovė G. G. gauna 526 Eur senatvės pensiją, o atsakovas A. A. G. – 427 Eur. Įvertinus į tai, kad atsakovų finansinė padėtis yra pakankamai sudėtinga, skolos mokėjimas finansiškai apsunkintų atsakovus, skolos išdėstymas yra labai reikšmingas atsakovams kaip fiziniams asmenims, todėl, atsižvelgiant į teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis), iš atsakovų priteistas 18 384,18 Eur žalos subrogacijos tvarka atlyginimas bei 997,28 Eur kompensacinės palūkanos išdėstomos dvejų metų (24 mėnesių) laikotarpiui, kas mėnesį mokant po 807 Eur, paskutinį mėnesį sumokant 820,46 Eur skolos. Teismas atkreipė atsakovų dėmesį, kad sprendimu priteistos bylinėjimosi išlaidos nėra įskaičiuotos į išdėstomą sumą ir turi būti sumokėtos atskirai ieškovei.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

15. Atsakovai apeliaciniu skundu prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 23 d. sprendimo dalį dėl 8 645,71 Eur priteisimo už stogo ir frontonų atstatymą adresu (duomenys neskelbtini), ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą. Šią ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ ieškinio dalį atmesti. Priteisti iš ieškovo atsakovams pairtas bylinėjimosi išlaidas.

16. Atsakovai apeliacine tvarka skundžia teismo sprendimo dalį dėl stogo dangos uždengimo ir frontonų atstatymo. Ginčijama suma sudaro 8 645,71 Eur ir nurodo šiuos motyvus:

16.1. Nėra ginčo, kad 2022-05-25 (duomenys neskelbtini), kilo gaisras, kurio metu buvo apgadintas prekybos paskirties statinys. Šios sutarties galiojimo laikotarpiu įvyko draudžiamasis įvykis, t. y. 2022-05-25 kilo gaisras, kurio metu buvo apgadintos V. J. ir atsakovams nuosavybės teise priklausančios patalpos. Žalos dydį ir jos atlyginimo faktą patvirtina lokalinė sąmata ir draudimo bendrovės mokėjimo pavedimai. Po 2023-05-25 įvykusio gaisro (duomenys neskelbtini), su pastato bendraturčiu V. J. atsakovai sutarė, kad visa apimtimi (buvo nudegusi tik dalis stogo) apdengs stogą nauja danga savo medžiagomis, darbu ir lėšomis.

16.2. Atsakovams atlikus darbus, V. J. savanoriškai, kaip bendraturtis, perdavė atsakovams 4 600 Eur, nes buvo atlikti ir papildomi darbai, kurie nėra žalos atlyginimo dalis. Tai nėra atsakovų praturtėjimas ieškovo sąskaita. Gavęs draudimo išmoką V. J., kaip draudėjas, turi teisę ja disponuoti savo nuožiūra. Jokių išmokų atsakovai iš draudimo bendrovės negavo, todėl reikalavimo teisę šiuo atveju galėtų turėti tik V. J.

16.3. Atsakovai, suprasdami savo pareigą pašalinti trečiajam asmeniui padarytą žalą, apsisprendė ją atlyginti natūra. Buvo uždengtas naujas stogas ir atstatyti frontonai, tokiu būdu buvo pašalinta padaryta žala. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovai stogą uždengė ir tokiu būdu žalą atlygino dar iki draudimo išmokos išmokėjimo trečiajam asmeniui V. J.

16.4. Atsakovai jokių ryšių su ieškove AB „Lietuvos draudimas“ neturėjo. Atsakovai nebuvo pakviesti specialistams apžiūrint trečiojo asmens apgadintą gaisro metu turtą ir surašant defektinį aktą. Atsakovai ne kartą bendravo su ieškovo atstovais ir prašė sudaryti jiems galimybę dalyvauti apgadinto turto apžiūroje, įsitikinti padarytos žalos apimtimi. Atsakovams pretenzija buvo pareikšta, tik kai buvo atlikti stogo uždengimo darbai ir išmokėta draudimo išmoka V. J.

Atsiliepimas

17. Ieškovė pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, juo prašo Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2023-11-23 sprendimo dalį dėl 8 645,71 Eur sumos civilinėje byloje Nr. e2-5092-1024/2023 palikti nepakeistą, o atsakovų (apeliantų) apeliacinį skundą atmesti; Iš atsakovų priteisti ieškovui ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurių dydį pagrindžiančius dokumentus pateiks bylos nagrinėjimo metu.

18. Atsiliepime ieškovė nurodo, jog draudimo teisiniai santykiai sieja tik ieškovą (draudiką) ir trečiąjį asmenį (draudėją V. J.), todėl ieškovo jokiais teisiniais santykiais nesieja vidiniai atsakovų ir trečiojo asmens susitarimai dėl stogo remonto išlaidų pasidalijimo. Draudimo išmoka apskaičiuojama ir išmokama, nepaisant to, ketinama atkurti sugadintą apdraustą turtą ar ne (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-12/2009; Vilniaus apygardos teismo 2023-11-14 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1968-863/2023). Trečiasis asmuo (draudėjas) turėjo visišką teisę savo nuožiūra duoti 4 600,00 Eur atsakovams už stogo remonto darbus, kadangi, pagal minėtą kasacinio teismo praktiką, trečiasis asmuo (draudėjas) draudimo išmoką gali naudoti savo nuožiūra.

19. Atsiliepime nurodoma, jog 20 417,58 Eur draudimo išmoka buvo apskaičiuota pagal bylai pateiktas sąmatas. Į šią sumą pagal minėtas sąmatas įėjo ir stogo remonto išlaidos. Atsakovai bylai taip ir nepateikė jokių įrodymų, kurie paneigtų šiuos ieškovo įrodymus, t. y. atsakovai nepaneigė sąmatose esančių duomenų ir taip nepaneigė draudimo išmokos dydžio.

20. Atsiliepime nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog „Civilinėse bylose turtinės žalos dydis paprastai įrodinėjamas žalai likviduoti reikalingų remonto darbų apskaičiavimu – sąmata. Nagrinėjamu atveju ieškovė, grįsdama žalos dydį, byloje rėmėsi žalų specialisto sudarytomis sąmatomis (pagal 2022 m. balandžio mėnesio kainas), kurioje gyvenamojo namo atstatymo vidaus apdailos darbai po gaisro buvo įvertinti 17274,59 Eur, frontonų, fasado taisymas – 2671,41 Eur. Pažymėtina, kad trečiajam asmeniui buvo išmokėta vidaus apdailos sąmatos tiesioginės išlaidos 11771,89 Eur, iš kurių ieškovas prašo iš atsakovų atlyginti išskaičiavus nusidėvėjimą, t. y. 9738,47 Eur bei stogo sąmatos tiesioginės išlaidos 7542,33 Eur ir frontonų sąmatos tiesioginės išlaidos 1103,38 Eur. Pirma, atsakovai teigia, kad ieškovės pateiktoje lokalinėje sąmatoje dėl vidaus apdailos darbų buvo prirašyti darbai bei išlaidos, kurios nebuvo nebūtinos, t. y. kai kurios įrašytos patalpų dalys nebuvo sugadintos ir jų nereikėjo keisti, todėl šias sumas prašo išskaičiuoti. Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad atsakovų nurodytos aplinkybės dėl kai kurių darbų atlikimo reikalingumo ar nereikalingumo nepagrįstos jokiais įrodymais, o tik jų pačių samprotavimais ir pamąstymais. Atsakovai, nesutikdami su žalos dydžiu, neteikė jokių įrodymų, kurie paneigtų ieškovo paskaičiavimus pagal turto žalos įvertinimo skaičiuotę. Atsakovai konkretaus žalos paskaičiavimo nepateikė, vadovavosi deklaratyviais ir hipotetiniais teiginiais apie tai, kokio mąsto buvo ar galėjo būti turto sugadinimas ir padaryta žala (CPK 178 straipsnis, 179 straipsnis, 185 straipsnis)“.

21. Atsiliepime nurodoma, kad atsakovai (apeliantai) nepagrįstai teigia, jog stogo remonto darbai kainavo tik 4 600,00 Eur, kadangi jie neva už šią sumą sutvarkė visą stogą. Ieškovė atkreipė dėmesį į tai, jog atsakovo (apeliantai) stogo remonto darbus atlikinėjo ūkio būdu. Atsakovai (apeliantai) remonto darbus atliko „ūkio būdu“ nepasitelkdami darbininkų paslaugomis, kuriems būtų reikėję mokėti darbo užmokestį. Taip pat atsakovai (apeliantai) 2022-07-13 paaiškinimuose nurodė, jog „Namo stogo medinei konstrukcijai atstatyti panaudota nuosava medžiaga iš nuosavo miško, kurio unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)“ (žr. ieškovo 2023-10-02 prašymą dėl įrodymų pridėjimo). Taigi atsakovai (apeliantai) ūkio būdu atlikinėjo stogo remonto darbus, kuriems panaudojo nuosavą medžiagą iš savo miško. „Atkūrimo būdas turi tiesioginę reikšmę draudimo išmokos dydžiui: kai objektas atstatomas ūkio būdu, patiriamos mažesnės išlaidos už tas, kurios patiriamos atstatant analogišką objektą rangos būdu“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-11-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-518/2008 ir kt.). Ieškovas (kaip draudikas) niekaip negalėjo žinoti, jog atsakovai (apeliantai) ketina stogą remontuoti ūkio būdu, todėl sąmatą apskaičiavo standartišku rangos būdu, t. y. jog remontas nebus atliekamas ūkio būdu, o rangos sutarties pagrindu pasitelkiami profesionalūs statybininkai. Todėl į sąmatą buvo įtrauktos tokios eilutės kaip darbo užmokestis, socialinio draudimo išlaidos, statybvietės išlaidos ir panašiai ir įtrauktos eilutės, skirtos sumokėti už statybines medžiagas. Be to, patys atsakovai (apeliantai) neinformavo ieškovo, jog jie ketina remontuoti stogą ūkio būdu, nors žinojo, jog trečiasis asmuo yra apsidraudęs turtą.

22. Atsiliepime ieškovė nurodo, kad sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šioje byloje neginčytinai nustatyta, kad V. J. atsakovams sumokėjo 4 600 Eur už stogo darbus, todėl teigti, kad iš atsakovų yra prašoma dvigubai atlyginti žalą, nėra pagrindo. Kaip minėta, atsakovai savo turto nebuvo apdraudę, todėl jiems vis tiek tektų savo turtą remontuoti patiems, kartu ir savo lėšomis dengti naują stogą. V. J. priklauso tik dalis patalpų, todėl, net ir gavęs draudimo išmoką, jis nebūtų uždengęs viso stogo. Šiuo atveju atsakovai uždengė naują stogą ant viso pastato ir gavo dalį lėšų iš V. J. Jei V. J. jiems nebūtų dalies pinigų už stogą sumokėję, tuomet būtų galima kelti klausimą dėl neva dvigubo žalos atlyginimo, tačiau šiuo atveju V. J. savo dalį už stogą sumokėjo. Pažymėtina, kad jei atsakovai nebūtų dengę stogo iš karto po gaisro, jiems vis tiek vėliau tektų stogą keisti savo lėšomis, kadangi jų turtas nebuvo apdraustas ir jiems vis tiek tektų pareiga atlyginti ieškovei padarytą žalą, nes dėl jų kaltės įvyko gaisras.

23. Atsiliepime nurodoma, kad atsakovai (apeliantai) nepagrįstai teigia, jog ieškovas neva privalėjo atsakovus pakviesti į apgadinto turto apžiūrą. Pabrėžtina, jog nei Draudimo įstatymas, nei draudimo sutartis su draudėju (trečiuoju asmeniu) niekaip neįpareigoja į apžiūrą kviesti įvykio kaltininkų.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinis skundas atmestinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir tvarkos

24. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas, išnagrinėjęs bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, byloje nenustatyta.

25. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, tai yra, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Atsižvelgdamas į tai, kad šalys savo argumentus yra išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, įvertinęs ginčo objektą ir byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismas mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, o teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis).

Ginčo apeliacinės instancijos teisme esmė

26. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro Plungės apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 23 d. sprendimo dalis dėl 8 645,71 Eur priteisimo.

27. Apeliacinis skundas motyvuojamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas negalėjo priteisti ieškovei 8 645,71 Eur sumos už stogo ir frontonų atstatymą, t. y. iš dalies neteisingai nustatė žalos dydį, todėl apeliacinės instancijos teisme pasisakytina dėl žalos dydžio atsakovams įrodinėjant, kad dalį darbų jie atliko ūkio būdu.

Faktinės bylos aplinkybės

28. Byloje esančiais duomenimis ir šalių paaiškinimais nustatyta, kad 2022-05-25 adresu (duomenys neskelbtini), kilo gaisras, kurio metu buvo apgadintas prekybos paskirties statinys. Šias aplinkybes patvirtina Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Plungės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos raštas ( ieškinio priedas Nr. 2), kuriame nurodyta, kad labiausiai tikėtina gaisro priežastis – avarinis darbo režimas namo elektros instaliacijoje.

29. Gaisro metu buvo padaryta žala prekybos paskirties patalpoms, tai patvirtina 2022 m. gegužės 28 d. nuostolio aprašymas (Priedas Nr. 3) ir fotolentelė ( ieškinio priedas Nr. 4).

30. Draudimo išmoka buvo apskaičiuota 2022 m. birželio 17 d. ( ieškinio priedas Nr. 5).

31. Ieškovas 2022-05-25 įvykį pripažino draudžiamuoju ir 2022 m birželio 21 d. išmokėjo 20 417,58 Eur žalos atlyginimo (ieškinio priedai Nr. 5 ir 6). Žala atlyginta išmokant šias draudimo išmokas: 11 771,87 Eur už vidaus apdailos tiesiogines išlaidas pagal lokalinę sąmatą ( ieškinio priedas Nr. 7). Žala buvo atlyginta neatskaičius nusidėvėjimo, kuris šiuo atveju sudaro 2 033,40 Eur. Reikalavimas subrogacijai už vidaus apdailą yra 9 738,47 Eur (11 771,87 Eur – 2 033,40 Eur). Reikalavimas už stogo remonto darbus subrogacijai yra 8 645,71 Eur, kurią ieškovė nurodė taip: 7 542,33 Eur stogo sąmatos tiesioginės išlaidos (ieškinio priedas Nr. 13) ir 1 103,38 Eur frontonų sąmatos tiesioginės išlaidos (ieškinio priedas Nr. 14).

32. Ieškovė nurodo, kad nebuvo informuotas apie tai, jog atsakovai patys pradėjo stogo remonto darbus, todėl ieškovas savo draudėjui ir išmokėjo visą pagal sąmatą apskaičiuotą 20 417,58 Eur sumą.

33. Ieškovo draudėjas 2022 m. rugpjūčio 31 d. sumokėjo 4 600,00 Eur už stogo remonto darbus (ieškinio priedas Nr. 8).

34. Atsakovai 2022 m. liepos 13 d. pateikė ieškovei atsakymą, kad nesutinka su žalos apskaičiavimu už stogo atstatymo darbus – 7 542,33 EUR ir frontalų kalimo darbus – 1 103,38 EUR. Pranešė, kad stogo ir frontalų atstatymo darbus, šiukšlių likvidavimo darbus atliko patys.

35. Atsakovai 2023 m. spalio 3 d. bylai teikė nuotraukas ir 2023 m. gegužės 30 d. stogo dangos pirkimo dokumentus.

Dėl žalos dydžio

36. Draudikas, atlyginęs žalą už savo draudėją, įgyja reikalavimo teisę į žalą padariusį asmenį, o jei šis yra apdraudęs savo civilinę atsakomybę (savo interesą) – solidariai į tą asmenį ir jo draudiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-503). Be to, teismų praktikoje išaiškinta, jog pagal CK 6.1015 straipsnio 2 dalį reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis ne draudimo sutarties ir ne draudimo teisės normų, bet taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius, atsiradusius dėl žalos padarymo.

37. Remiantis bylos duomenimis nustatyta ir ginčo tarp šalių dėl atsakovų kaltės dėl įvykusio gaisro nėra, ginčo pastatas bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso atsakovams ir trečiajam asmeniui.

38. Apeliacinės instancijos teisme atsakovai iškėlė ginčą dėl 8 645,71 Eur, t. y. nesutinka su žalos apskaičiavimu už stogo atstatymo darbus – 7 542,33 EUR ir frontonų kalimo darbus – 1 103,38 EUR.

39. Rungimosi civiliniame procese principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Nagrinėjamu atveju ieškovė turėjo įrodyti patirtą žalą, kad žala kilo dėl atsakovės veiksmų ir priežastinio ryšio su patirta žala, o atsakovai, nesutikdami su prašomo priteisti žalos atlyginimo dydžiu, turėjo paneigti nuostolių dydį patvirtinančius įrodymus (teikti įrodymus, pagrindžiančius pagrindą mažinti ieškovės įrodinėjamą žalos dydį).

40. Ieškovė žalos dydį įrodinėja pastatų nuotolių aprašymu, turto sunaikinimo, sugadinimo akto priedu, fotolentele, draudimo išmokos apskaičiavimu, lokalinėmis sąmatomis. Ieškovas nurodo, kad žala atlyginta išmokant šias draudimo išmokas – 11 771,87 Eur už vidaus apdailos tiesiogines išlaidas pagal lokalinę sąmatą. Žala buvo atlyginta neatskaičius nusidėvėjimo, kuris šiuo atveju sudaro 2 033,40 Eur, taigi reikalavimas subrogacijai už vidaus apdailą yra 9 738,47 Eur (11 771,87 Eur – 2 033,40 Eur). Reikalavimas už stogo remonto darbus subrogacijai yra 8 645,71 Eur, kuri gaunama taip: 7 542,33 Eur stogo sąmatos tiesioginės išlaidos ir 1 103,38 Eur frontonų sąmatos tiesioginės išlaidos. Atsižvelgiant į tai, bendra padaryta žala, kurią turi atlyginti atsakovai, yra 18 384,18 Eur (9 738,47 Eur + 8 645,71 Eur).

41. Atsakovai nurodo, jog jie ūkio būdu uždengė naują stogą ir atstatė frontonus ir tokiu būdu buvo pašalinta padarytos žalos dalis dėl stogo iki draudimo išmokos išmokėjimo trečiajam asmeniui V. J. Taip pat byloje neginčytinai nustatyta, kad, atsakovams savo darbu ir lėšomis sutvarkius namo stogą, trečiasis asmuo V. J. atlygino stogo remonto išlaidas, sumokėdamas atsakovams 4 600 Eur. Šias aplinkybes byloje patvirtina pateikti pinigų priėmimo kvitai, iš kurių matyti, kad V. J. sumokėjo A. G. 4 600 Eur.

42. Atsakovai 2022 m. liepos 13 d. pateikė ieškovei atsakymą, kad nesutinka su žalos apskaičiavimu už stogo atstatymo darbus – 7 542,33 EUR ir frontonų kalimo darbus –1 103,38 EUR. Pranešė, kad stogo ir frontonų atstatymo darbus, šiukšlių likvidavimo darbus atliko patys.

43. Atsakovų 2023 m. spalio 3 d. bylai pateiktos nuotraukos, trečiojo asmens paaiškinimas ir net pradinis ieškovės ieškinys įrodo, jog po gaisro atsakovai atstatė stogo dangą ir frontonus, t. y. šonines fasado dalis, tačiau tenkinti apeliacinio skundo jo motyvais nėra teisinio pagrindo, nes bylai atsakovai neteikė tiesioginių įrodymų apie atsakovo faktiškai patirtas išlaidas, taip pat ir netiesioginių įrodymų (lokalinių sąmatų), patvirtinančių, kokia darbų kaina buvo darbų atlikimo metu 2022 metais gegužės–birželio mėnesį dėl atsakovų nurodomos 8 645,71 Eur sumos.

44. 2023 m. birželio 15 d. atsakovės pirkimo dokumentais įrodyta, kad atsakovė už 587 Eur pirko 20 kv. m cemento plokščių, 12,50 vnt. kraigo, 57,50 vnt. vėjalentės, 2022 m. gegužės 30 d. atsakovė už 1 578 Eur pirko 400 vnt. skardos, 160 kv. m plėvelės, mokėjimų kvitais įrodyta, jog atsakovai pirko smulkių statybinių prekių už 53,29 Eur. Kitų statybinių prekių ar darbų apmokėjimo dokumentų, ūkio būdu atliekamų darbų apimties įrodymų bendrosios dalinės nuosavybės objekte atsakovai nepateikė, todėl byloje įrodyta, kad atsakovai, atlikdami nurodytus apeliaciniame skunde darbus, patyrė 2 218, 29 Eur išlaidų ir dirbo ūkio būdu, tačiau byloje įrodyta, kad atsakovas jiems sumokėjo 4 600 Eur.

45. Su patikslintu ieškiniu pateiktoje 2022 m. birželio 17 d. draudimo išmokos apskaičiavimo pažymoje nurodyta, kad stogo sąmatos tiesioginės išlaidos – 12 495,57 Eur, bendra dalinė nuosavybė priklauso 60,36 proc., tai sudaro 7 542,33 Eur. Frontonų sąmatos tiesioginės išlaidos – 1 828 Eur, bendra dalinė nuosavybė priklauso 60,36 proc., tai sudaro 1 103,38 Eur, todėl darytina išvada, kad trečiajam asmeniui draudimo išmoka dėl ginčo sumos apskaičiuota 60,36 procentų dydžio, todėl šios bylos atsakovų dalis yra 39,37 procentų.

46. Atsakovai nenuginčijo draudimo išmokos apskaičiavimo pažymoje nurodytos viso stogo atstatymo sąmatos tiesioginių išlaidų – 12 495,57 Eur dydžio, atsakovams ginčo objektas taip pat priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise, pagal bylos įrodymus, jų dalis yra 39,37 procentų ir nuo bendros sąmato sudarytų 4 919 Eur. Byloje atsakovai pateikė įrodymus, jog patyrė tik 2 218, 29 Eur tiesioginių išlaidų atstatant stogą, dėl ūkio būdu atliktų darbų įrodymų neteikė, tačiau gavo iš trečiojo asmens 4 600 Eur, todėl sumažinti iš jų priteistos žalos atlyginimo dalies, nurodomos apeliaciniame skunde, nėra teisinio pagrindo, nes jie atstatė ir savo dalį bendrojoje nuosavybėje.

47. Pateikti nuostolių dydį patvirtinančius ar paneigiančius įrodymus yra ginčo šalių pareiga (CPK 12, 178 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-227-916/2018, 46 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

48. Byloje įrodyta, kad V. J. priklauso tik dalis patalpų, todėl, gavęs draudimo išmokos dalį dėl stogo ir frontonų atstatymo -– 8 645,71 Eur, jis nebūtų uždengęs viso stogo, nes, pagal draudimo bendrovės paruoštą sąmatą, šie darbai kainavo 12 495,57 Eur. Šiuo atveju atsakovai uždengė naują stogą ant viso pastato ir gavo dalį lėšų iš V. J., todėl byloje atsakovai neįrodė, kad yra pagrindas atmesti ieškinį dėl 8 645,71 Eur sumos.

49. Pažymėtina, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog visiško žalos kompensavimo principas lemia, kad nukentėjusiajam nuostolių kaip piniginės žalos išraiškos turi būti atlyginama tiek, kiek nukentėjęs asmuo dėl padarytos žalos prarado. Tai reiškia, kad nukentėjusiajam neturi būti priteisiama nei mažiau, nes tokiu atveju nebus tinkamai apgintos asmens teisės, nei daugiau, nes nukentėjęs asmuo nepagrįstai praturtėtų skolininko sąskaita. Kartu visiško žalos atlyginimo principas reiškia, kad padarytos žalos dydis nustatomas kiekvienoje konkrečioje byloje.

50. CK 6.251 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas visiško nuostolių atlyginimo principas, kasacinio teismo pabrėžiama, kad šio principo esmė ta, jog žalos atlyginimu turi būti siekiama ją patyrusį asmenį grąžinti į iki pažeidimo buvusią padėtį. Tačiau teisingas žalos atlyginimas reiškia ir tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis; kai priteisiamas mažesnis už tikruosius nuostolius žalos atlyginimas, lieka iš dalies neapgintos nukentėjusio asmens teisės, kai priteisiamas žalos atlyginimas viršija tikruosius nuostolius, nukentėjęs asmuo nepagrįstai praturtėja skolininko sąskaita – abiem atvejais teisingumo principas yra pažeidžiamas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2012; 2013 m. lapkričio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-598/2013).

51. Atsakant į apeliacinio skundo motyvą, jog atsakovai nebuvo pakviesti specialistams apžiūrint trečiojo asmens apgadintą gaisro metu turtą ir surašant defektinį aktą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad tik draudėjas (naudos gavėjas), t. y. trečiasis asmuo, privalo perduoti draudikui visus dokumentus ir įrodymus, pranešti draudikui duomenis, reikiamus įgyvendinti reikalavimo teisės perėjimą ir šios (perėjusios) teisės įgyvendinimą (CK 6.1015 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-415/2012).

Dėl bylos procesinės baigties

52. Pirmosios instancijos teismas teisingai pritaikė ir išaiškino materialinės teisės normas, todėl skundžiamą teismo sprendimą apeliacinio skundo motyvais keisti nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 d. 1 p.). Pažymėtina, kad, atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, priteisimo

53. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

54. Netenkinus atsakovų apeliacinio skundo, iš atsakovų lygiomis dalimis priteistini ieškovei 280 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 321–331 straipsniais,

teismas nutaria:

Plungės apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš kiekvieno atsakovo G. G. ir A. G. po 140 Eur bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme, ieškovei akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“.

Kolegijos teisėjos Irma ČuchrajAušra MaškevičienėErika Misiūnienė