Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ atstovui advokato padėjėjui Arūnui Kriukui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ patikslintą ieškinį atsakovams G. G., Augustui A. G., trečiajam asmeniui V. J. dėl žalos subrogacijos tvarka atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkinamas.

9. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ ir draudėjas V. J. sudarė verslo turto draudimo sutartį. Verslo turto draudimo liudijime pažymėta, kad laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) buvo apdraustos patalpos, esančios (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) kilo gaisras pastate, esančiame (duomenys neskelbtini). Dėl kilusio gaisro buvo padaryta žala ieškovės apdraustam turtui, esančiam (duomenys neskelbtini). Ieškovė įvykį pripažino draudžiamuoju, apskaičiavo nuostolį ir draudėjui V. J. išmokėjo 20417,58 Eur dydžio draudimo išmoką. Plungės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos (duomenys neskelbtini) pažymoje nurodyta, kad gaisras kilo (duomenys neskelbtini), kurio savininkė G. G. Labiausiai tikėtina gaisro kilimo priežastis – avarinis darbo rėžimas namo elektros instaliacijoje. Ieškovė, išmokėjusi draudimo išmoką, pareikštu ieškiniu siekia realizuoti subrogacijos teisę.

11. Subrogacijos (lot. subrogare – pakeisti, išrinkti vietoje kito) esmė – deliktinės arba sutartinės prievolės asmenų pasikeitimas, t. y. kai žalą padariusio atsakingo asmens (skolininko) prievolėje vietoj nukentėjusio asmens (kreditoriaus) šio vietą užima draudikas, išmokėjęs draudimo atlyginimą. Kasacinio teismo išaiškinta, kad žalą padaręs asmuo moka arba draudėjui (žalą patyrusiam asmeniui), arba draudikui, priklausomai nuo to, kuris iš jų pareiškia reikalavimą. Reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius, t. y. pagal CK 6.1015 straipsnio 2 dalį tie žalos atlyginimo santykiai yra atsirandantys delikto pagrindu arba iš tų asmenų sutarties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-20-916/2018).

12. Subrogaciniam reikalavimui taikomos ne draudimo sutarties ir ne draudimo teisės normos, o tos normos, kurios reglamentuoja prievolę, siejančią nukentėjusį ir žalą padariusį asmenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2009). Delikto pagrindu atsiradę santykiai yra deliktinės civilinės atsakomybės santykiai, todėl jiems taikomos atitinkamos civilinės atsakomybės taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-474-219/2017).

14. Nagrinėjamu atveju ieškovė, išmokėjusi draudimo išmoką, pareiškė ieškinį dėl žalos atlyginimo atsakovams, kurie, ieškovės vertinimu, yra atsakingi už padarytą žalą. Ieškovė, pareiškusi reikalavimą atlyginti žalą, privalo įrodyti minėtas civilinės atsakomybės sąlygas – atsakovų neteisėtus veiksmus, padarytą žalą ir priežastinį ryšį tarp atsakovų neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos.

Dėl atsakovų neteisėtų veiksmų

15. Ieškovė atsakovų kaltę dėl kilusio gaisro įrodinėja Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Plungės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos (toliau – Tarnyba) raštu, kuriame nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) Tarnyba gavo pranešimą iš Bendrojo pagalbos centro, kad dega gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini), Gaisras kilo (duomenys neskelbtini), kurio savininkė G. G. Labiausiai tikėtina gaisro priežastis – avarinis darbo rėžimas namo elektros instaliacijoje. Teismo posėdžio metu atsakovė G. G. nurodė, kad apytikriai sutinka dėl kaltės, neneigė, kad atsakovams priklausančiose patalpose kilo gaisras, taip pat, nurodė, kad gaisras kilo jiems priklausančiame sandėliuke. Atsakovų atstovas advokatas A. Staškūnas teigė, kad atsakovų kaltė nėra preziumuojama ir ieškovas šiuo atveju atsakovų kaltės neįrodė, nes Tarnybos pažymoje nurodyta tik labiausiai tikėtina gaisro priežastis, o kitų įrodymų ieškovas nepateikė.

16. Kasacinis teismas savo nutartyse ne kartą yra nurodęs, kad patalpų savininko veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš jo patalpų, o ne iš kitų šaltinių. Nukentėjęs asmuo neprivalo įrodinėti, dėl kokios priežasties kilo gaisras atsakovo patalpose. Kasacinio teismo išaiškinta, kad jeigu gaisro kilimo vieta yra akivaizdi ir aiški, teismas turi spręsti atsakovo, jeigu jis elgtųsi kaip rūpestingas asmuo, galimybę numatyti gaisro kilimą ir imtis veiksmų jam išvengti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2009; 2012 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2012, 2014 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2014, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-219/2019).

17. Taip pat, kasacinis teismas, pasisakydamas dėl patalpų savininko (valdytojo) civilinės atsakomybės ribų, yra nurodęs, kad dėl gaisro, kaip potencialiai pavojingo veiksnio, gyventojai, įmonės, įstaigos ir organizacijos turi būti itin atidūs ir elgtis taip, kad būtų išvengta jo kilimo. Turto sugadinimo atveju, kai žala padaryta dėl gaisro, atlikus neteisėtus veiksmus, be kita ko, pripažįstamas ir patalpų, iš kurių kilo gaisras, savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Patalpų savininko veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš jo patalpų, o ne iš kitų šaltinių. Dėl kokios priežasties kilo gaisras atsakovo patalpose, nukentėjęs asmuo neprivalo įrodinėti. Jeigu gaisro kilimo vieta yra akivaizdi ir aiški, tai teismas turi spręsti atsakovo, jeigu jis elgtųsi kaip rūpestingas asmuo, galimybę numatyti gaisro kilimą ir imtis veiksmų jam išvengti. Esant tokiai situacijai patalpų savininkas turi įrodyti, kad jis yra nekaltas dėl gaisro kilimo. Tokio elgesio privalo laikytis tiek turto savininkas, tiek kitas jo valdytojas, kuriam daiktinės ar prievolinės teisės pagrindu pavesta eksploatuoti, prižiūrėti ar tvarkyti atitinkamas patalpas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2009; 2012 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2012; 2014 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2014; 2019 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-219/2019).

18. Nagrinėjamu atveju savo kaltę dėl gaisro kilimo būtent atsakovams priklausančiose patalpose patvirtino ir patys atsakovai, be to, byloje ieškovo pateiktas Tarnybos raštas, kad labiausiai tikėtina gaisro priežastis – avarinis darbo rėžimas namo elektros instaliacijoje. Trečiasis asmuo V. J. teismo posėdžio metu patvirtino, kad jam priklausančiose patalpose yra sumontuota atskira elektros instaliacija, šių aplinkybių neginčijo ir patys atsakovai. Atsakovai ir jų atstovas byloje nepateikė jokių įrodymų paneigiančių gaisro kilimo židinį ir byloje nėra duomenų, paneigiančių Tarnybos rašte nurodytą gaisro kilimo vietą ir kad gaisras kilo iš kitų, t. y. ne iš atsakovams priklausančių patalpų ir jose esančių šaltinių. Taigi, deliktinės civilinės statinių savininko atsakomybės aspektu atsakovai neįrodė, kad jie nekalti dėl kilusio gaisro ir namo bendraturčio patalpų bei jose buvusio turto apgadinimo (sudegimo). Be to, jei atsakovai savęs nelaiko kaltais dėl gaisro, tuomet neaišku, dėl kokių priežasčių atsakovai, laikydami save neatsakingais už nuostolių padarymą, visgi savanoriškai stogą uždengė visiškai nauja danga savo lėšomis ir pastangomis. Pažymėtina ir tai, kad atsakovai, atstovaujami profesionalaus teisininko advokato, neprašė byloje išreikalauti jokių papildomų įrodymų, o teismas savo iniciatyva nesant byloje viešojo intereso, neturėjo pagrindo reikalautis papildomų duomenų.

19. Šiuo atveju nustačius gaisro kilimo vietą, teismas daro išvadą, kad atsakovai nebuvo pakankamai rūpestingi, atidūs ir apdairūs, kad užtikrintų tinkamą savo patalpų priežiūrą, o tai vertintina kaip netinkamas asmens elgesys. Aplinkybės, kad gaisras kilo ne dėl atsakovų, o dėl kitų asmenų veiksmų, ar nuo kitų, nuo atsakovų nepriklausančių priežasčių, atsakovai neįrodė. Nustačius, kad turtas apgadintas, sudegė dėl atsakovų patalpoje kilusio gaisro, darytina išvada, kad jų veiksmai yra neteisėti (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.266 straipsnio 1 dalis).

Dėl padarytos žalos ir jos dydžio

20. Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (CK 6.249 str. 1 d.). Žala (nuostoliai) civilinės atsakomybės atveju gali būti turto sugadinimas. Ją patvirtina turtui pataisyti reikalingos lėšos, kurios gali būti išlaidos, jeigu remontas jau atliktas, arba būsimo remonto kaštai (sąnaudos), jeigu remontas dar neatliktas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2008). Pagal CK 6.251 straipsnio 1 dalį, padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę. Visiško nuostolių atlyginimo principas reiškia, jog žalą būtina tiksliai įvertinti, kad nukentėjusiajam būtų atlyginta tiek, kiek jis iš tikrųjų neteko, nes tuo atveju, jei atlyginama daugiau, nei padaryta žalos, reiškia, jog nukentėjusysis nepagrįstai praturtėjo. Taigi, visiškas nuostolių atlyginimo principas reiškia nukentėjusiojo grąžinimą į tokią turtinę padėtį, kokia būtų jam nepadarius žalos, o iš žalą padariusio asmens negalima išieškoti daugiau, nei nukentėjusysis patyrė žalos.

21. Vien draudimo išmokos faktas nėra pagrindas tenkinti subrogacinį reikalavimą. Turi būti nustatyta, kad įvyko draudžiamasis įvykis ir kad draudimo išmokos dydis atitinka padarytus nuostolius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-78/2010), taip pat ar nebuvo kitų teisėtų pagrindų išmoką mažinti ar jos nemokėti. Nustačius tokius faktus, draudikas netenka teisės išsiieškoti be teisėto pagrindo išmokėtą draudimo išmokos dalį iš atsakingo už žalą asmens (CK 6.1015 straipsnio 2 dalis).

22. Pagrindas prievolei dėl žalos atlyginimo atsirasti yra žalos padarymo faktas, todėl turto sunaikinimo ar sugadinimo atveju žalą patyręs asmuo turi teisę reikalauti žalos atlyginimo nepriklausomai nuo to, ar yra turėjęs realių turto atstatymo išlaidų, ir ar iš viso ketina prarastą turtą atkurti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-04-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2009). Taigi, pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau –CPK) 178 straipsnį šalis turi tiksliai įrodyti nuostolių dydį, bet jeigu negali to padaryti, tai jų dydį nustato teismas. CPK 12 straipsnyje nustatytas rungimosi civiliniame procese principas lemia tai, kad žalos dydžio įrodinėjimo našta tenka nukentėjusiam asmeniui, t. y. žalos dydį turi įrodyti asmuo, teigiantis, kad jos patyrė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-307/2007; 2011 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-351/2011). Todėl sprendimą dėl žalos atlyginimo teismas turi priimti tik tada, kai žalos dydis nustatytas, t. y. pasiekiamas įstatyme įtvirtintas įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas patikimais, laikantis įrodinėjimo taisyklių ištirtais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2009; 2012 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2012).

23. Kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu. Civilinei bylai reikšmingas aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) teismas nustato, remdamasis įrodymais. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu.

24. Nagrinėjamu atveju byloje ieškovė žalos dydį įrodinėja pastatų nuotolių aprašymu, turto sunaikinimo, sugadinimo akto priedu, fotolentele, draudimo išmokos apskaičiavimu, lokalinėmis sąmatomis. Ieškovas nurodo, kad žala atlyginta išmokant šias draudimo išmokas – 11 771,87 Eur už vidaus apdailos tiesiogines išlaidas pagal lokalinę sąmatą. Žala buvo atlyginta neatskaičius nusidėvėjimo, kuris šiuo atveju sudaro 2 033,40 Eur, taigi, reikalavimas subrogacijai už vidaus apdailą yra 9 738,47 Eur (11 771,87 Eur – 2 033,40 Eur). Reikalavimas už stogo remonto darbus subrogacijai yra 8 645,71 Eur, kuri gaunama taip: 7 542,33 Eur stogo sąmatos tiesioginės išlaidos ir 1103,38 Eur frontonų sąmatos tiesioginės išlaidos. Atsižvelgiant į tai, bendra padaryta žala, kurią turi atlyginti atsakovai yra 18 384,18 Eur (9 738,47 Eur + 8 645,71 Eur).

25. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad tinkamo įrodinėjimo proceso užtikrinimas yra neatskiriamas nuo tinkamo įrodinėjimo naštos paskirstymo. Rungtyniško proceso esmė yra ta, kad įrodinėja ta šalis, kuri teigia. Ši principinė nuostata yra įtvirtinta tiek CPK 12 straipsnyje, kuris reglamentuoja rungimosi principą, tiek CPK 178 straipsnyje, kuris apibrėžia įrodinėjimo pareigą. Abiejų šių proceso teisės normų turinys yra iš esmės tapatus: šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, nebent yra remiamasi aplinkybėmis, kurių civilinio proceso įstatymo nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-201-695/2018, 61 punktas).

26. Civilinėse bylose turtinės žalos dydis paprastai įrodinėjamas žalai likviduoti reikalingų remonto darbų apskaičiavimu – sąmata. Nagrinėjamu atveju ieškovė, grįsdama žalos dydį, byloje rėmėsi žalų specialisto sudarytomis sąmatomis (pagal 2022 m. balandžio mėnesio kainas), kurioje gyvenamojo namo atstatymo vidaus apdailos darbai po gaisro buvo įvertinti 17274,59 Eur, frontonų, fasado taisymas – 2671,41 Eur. Pažymėtina, kad trečiajam asmeniui buvo išmokėta vidaus apdailos sąmatos tiesioginės išlaidos 11771,89 Eur, iš kurių ieškovas prašo iš atsakovų atlyginti išskaičiavus nusidėvėjimą, t. y. 9738,47 Eur bei stogo sąmatos tiesioginės išlaidos 7542,33 Eur ir frontonų sąmatos tiesioginės išlaidos 1103,38 Eur.

28. Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad atsakovų nurodytos aplinkybės dėl kai kurių darbų atlikimo reikalingumo ar nereikalingumo nepagrįstos jokiais įrodymais, o tik jų pačių samprotavimais ir pamąstymais. Atsakovai, nesutikdami su žalos dydžiu, neteikė jokių įrodymų, kurie paneigtų ieškovo paskaičiavimus pagal turto žalos įvertinimo skaičiuotę. Atsakovai konkretaus žalos paskaičiavimo nepateikė, vadovavosi deklaratyviais ir hipotetiniais teiginiais apie tai, kokio mąsto buvo ar galėjo būti turto sugadinimas ir padaryta žala (CPK 178 straipsnis, 179 straipsnis, 185 straipsnis). Pažymėtina, kad padarytą žalą patvirtina turtui pataisyti reikalingos lėšos, kurios gali būti išlaidos, jeigu remontas jau atliktas, arba būsimo remonto kaštai (sąnaudos), jeigu remontas dar neatliktas. Tai, ar lokalinėje sąmatoje nurodyti darbai yra faktiškai atlikti, neturi reikšmės ginčo išsprendimui, kadangi draudimo išmoka apskaičiuojama ir išmokama draudėjui nepaisant to, ketina jis atkurti dėl draudžiamojo įvykio sugadintą turtą ar ne. Jokie teisės aktai nukentėjusiam asmeniui nenustato termino, kada jis turi susiremontuoti turtą, jis gali tą padaryti ir vėliau, jo teisė gauti žalos atlyginimą nuo atliktų darbų fakto nepriklauso (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-12/2009; Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-60-883/2019). Be to, draudimo išmoką draudėjas gali naudoti savo nuožiūra, t. y. draudėjas gali draudimą išmoką panaudoti dėl draudžiamojo įvykio sugadintam turtui atkurti, tačiau taip pat turi teisę panaudoti gautus pinigus ir kitoms reikmėms (pvz., naujam daiktui įsigyti, turimoms skoloms grąžinti ir kt.).

29. Iš byloje pateikto ieškovės atstovės, ekspertės S. B. surašyto turto sunaikinimo, sugadinimo akto priedo matyti, kad patalpos 6-3 plokštės šlapios, matosi nubėgimai, reikia keisti, dažyti, lubos labai šlapios, perlinkusios, dailylentės pakritusios, grindinius plastiko apvadus reikia permontuoti; patalpos 6-2 sienos drėgnos, matosi nubėgimai, lubos šlapios, sugadintos, reikia keisti; patalpos 6-1 grindys šlapios nuo drėgmės, išlikusios, jas reikia keisti; patalpos 5-2 lubos šlapios, dėmėtos, riekia keisti, grindis taip pat riekia keisti, sienos dėmėtos, matosi nubėgimai; patalpos 5-1 grindys labai drėgnos, riekia keisti; stogo šiferis, ruberoidas, gegnės nudegę; kraigas nuplėštas; vėjalentės medinės nudegusios; latakai sulaužyti; fasado apdaila padegusi, aprūkusi; nėra elektros maitinimo, nuo užliejimo trumpina. Patalpų vaizdas po gaisro užfiksuotas fotonuotraukose. Taigi ieškovė žalos administravimo metu nustatė padarytos žalos mastą bei parengė darbų, kurie reikalingi norint atkurti sugadintą turtą, sąmatą. Abejoti sudarytos sąmatos patikimumu ir objektyvumu teismas neturi jokio teisinio ar faktinio pagrindo. Įrodymų, kurie pagrįstų, jog žalos dydis yra mažesnis, nei nurodo ieškovė, į bylą nėra pateikta. Atsakovai savo rašytame rašte ieškovei tik nurodė, kad kai kurių darbų atlikti nereikėjo, tačiau jokių tai patvirtinančių įrodymų, pvz. sąmatų, specialisto paskaičiavimo ar kt., nepateikė, t. y. neteikė jokių kitų įrodymų apie tai, kad dėl įvykio padaryta žala yra mažesnio masto nei nurodė ieškovė. Atsižvelgus į byloje pateiktus įrodymus matyti, kad minėti darbai, siekiant nuo gaisro nuketėjusias bei po gaisro gesinimo užlietas patalpas atstatyti į buvusią padėtį, yra būtini ir reikalingi, todėl spręstina, jog ieškovė pagrįstai lokalinėje sąmatoje atliko šių darbų kainos paskaičiavimus ir įtraukė juos į žalos atlyginimą. Atsižvelgus į išdėstytą, teismas sprendžia, jog lokalinėje sąmatoje nurodytos tiesioginės išlaidos yra pagrįstos ir ieškovė pagrįstai reikalauja šių išlaidų atlyginimo iš atsakovų. Taip pat, atsižvelgiant į žalos pobūdį, daroma išvada, kad ieškovė įrodė tiek žalos faktą, tiek dydį, o atsakovai nurodytų duomenų nepaneigė, keldami iš esmės hipotetines abejones, tačiau nepateikdami realių duomenų apie žalos nustatymo nepagrįstumą, galimą sumažinimą ar kt. Pažymėtina ir tai, kad teismas negali bloginti trečiojo asmens padėties, nes jo sudaryta verslo turto draudimo sutartis jam turėjo užtikrinti, kad įvykus draudiminiam įvykiui, jis gaus draudimo išmoką. Teismas taip pat atkreipia atsakovų dėmesį, kad apskaičiuojant atkuriamąją turto vertę, turi būti įskaičiuojamos visos sumos, kurias paprastai reikia išleisti, norint atkurti sugadintą turtą iki tokios būklės, kokios šis buvo iki draudžiamojo įvykio. Pažymėtina ir tai, kad turto draudimo tikslas – apsaugoti draudėjo interesus, greitai ir efektyviai grąžinant jį į iki draudžiamojo įvykio buvusią padėtį, kompensuojant jo praradimus.

30. Atsakovai abejojo dėl turto sugadinimo akto priede aprašyto turto sugadinimų dar ir dėl to, kad konstatuojant padarytus nuostolius jie nedalyvavo, nes nebuvo informuoti apie patalpų apžiūrą, tačiau kad žala trečiojo asmens V. J. turtui padaryta, patvirtina byloje esantys įrodymai bei nustatytos faktinės aplinkybės, padarytos žalos dydis nustatytas, todėl atsakovų dalyvavimas tiek konstatuojant padarytą žalą, tiek surašant turto sugadinimo aktą įtakos žalos padarymo faktui bei padarytos žalos mastui neturėtų. Be to, abejoti ieškovės pateiktais įrodymais, remiantis vien tuo, kad kita šalis nedalyvavo juos renkant ar su jais nesutinka, teismas neturi pagrindo. Pažymėtina, kad atsakovai nepateikė įrodymų, kad ieškovės nurodytų darbų nereikia atlikti, atsakovai nesikreipė į nepriklausomą žalos ekspertą (CPK 178 straipsnis), o pateikta atsakovų nuomonė dėl sąmatos yra grindžiama prielaidomis. Pažymėtina ir tai, jog apgadintas patalpas AB „Lietuvos draudimas“ atstovas apžiūrėjo fiziškai, užfiksavo visus sugadinimus ir padaryta žala buvo įvertina atsižvelgiant į draudžiamojo įvykio žalos administravimo metu surinktą informaciją. Vien tai, kad atsakovai tvirtina, jog žalos dydį nustatė ieškovės darbuotojas, teismo vertinimu, nėra pagrindo laikyti, kad jis nustatytas netinkamai, nes akivaizdu, kad draudimo bendrovė lėšas už turto sugadinimą išmokėjo ne sau, o trečiajam asmeniui, todėl jokio suinteresuotumo dėl žalos skaičiavimo apdrausto asmens naudai, teismas nenustatė. Teise prašyti skirti teismo ekspertizę, atsakovai taip pat nepasinaudojo. Nagrinėjamu atveju, ištyrus byloje esančius rašytinius įrodymus, teismas daro išvadą, kad analizuojant lokalinę sąmatą matyti, kad joje nurodytų darbų apimtys ir išlaidų aprašymai susieti su Turto sunaikinimo, sugadinimo akto priede aprašytais nuostoliais, lokalinėje sąmatoje nurodyti darbai yra susiję su padarytos žalos pašalinimu ir visi jie yra būtini. Dėl minėtų priežasčių atmestini atsakovų argumentai dėl nepagrįsto žalos dydžio apskaičiavimo.

31. Antra, atsakovai teigia, kad jie nesutinka atlyginti už stogo remonto darbus, kadangi jie savo lėšomis ir pastangomis sudėjo naują stogą. Šias aplinkybes patvirtina patys ieškovai bei trečiasis asmuo V. J. Taip pat byloje neginčytinai nustatyta, kad atsakovams savo darbu ir lėšomis sutvarkius namo stogą, trečiasis asmuo V. J. atlygino stogo remonto išlaidas, sumokėdamas atsakovams 4600 Eur. Šias aplinkybes byloje patvirtina pateikti pinigų priėmimo kvitai iš kurių matyti kad V. J. sumokėjo A. G. 4600 Eur.

32. Kaip minėta aukščiau, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens (CK 6.1015 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju, byloje neginčytinai nustatyta, kad dėl kilusio gaisro yra atsakingi atsakovai, todėl ieškovė pagrįstai išmokėjo jos apskaičiuotą žalos dydį V. J. ir perėmė reikalavimo teisę į atsakovus. Atsakovai savo turto nebuvo apdraudę, todėl jiems kyla pareiga atlyginti padarytą žalą. Šiuo atveju susiklostė tokia situacija, kad išmokėjus draudimo išmoką, paaiškėjo, kad atsakovai kaip jie teigia, dalį žalos buvo atlyginę, nes savo darbu ir pinigais uždengė naujai sudegusį stogą. Teismo posėdžio metu atsakovai nurodė, kad V. J. jiems pasakė, kad jo turtas yra apdraustas, tačiau jie draudimo bendrovei nepranešė, kad patys savo darbu ir pinigais šalina padarytą žalą. Tačiau šioje byloje neginčytinai nustatyta ir tai, kad V. J. atsakovams sumokėjo 4600 Eur už stogo darbus, todėl teigti, kad iš atsakovų yra prašoma dvigubai atlyginti žalą, nėra pagrindo. Kaip minėta, atsakovai savo turto nebuvo apdraudę, todėl jiems vis tiek tektų savo turtą remontuoti patiems, tame tarpe ir savo lėšomis dengti naują stogą. V. J. priklauso tik dalis patalpų, todėl net ir gavęs draudimo išmoką, jis nebūtų uždengęs viso stogo. Šiuo atveju, atsakovai uždengė naują stogą ant viso pastato ir gavo dalį lėšų iš V. J. Jei V. J. jiems nebūtų dalies pinigų už stogo sumokėję, tuomet būtų galima kelti klausimą dėl neva dvigubo žalos atlyginimo, tačiau šiuo atveju V. J. savo dalį už stogą sumokėjo. Pažymėtina, kad jei atsakovai nebūtų dengę stogo iš karto po gaisro, jiems vis tiek vėliau tektų stogą keisti savo lėšomis, kadangi jų turtas nebuvo apdraustas ir jiems vis tiek tektų pareiga atlyginti ieškovei padarytą žalą, nes dėl jų kaltės įvyko gaisras.

33. Esant išdėstytoms aplinkybėms, įvertinęs byloje esančių rašytinių įrodymų visetą, teismas sprendžia, kad ieškovė byloje įrodė visas tris civilinei atsakomybei kilti reikalingas sąlygas: žalą, neteisėtus atsakovų veiksmus ir priežastinį ryšį tarp atsakovų neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos, todėl atsakovams kyla pareiga atlyginti dėl gaisro atsiradusią žalą. Esant šioms aplinkybėms, ieškovės ieškinys tenkinamas ir iš atsakovų solidariai priteisiama 18 384,18 Eur žalos subrogacijos tvarka atlyginimas (CK 6.1015 straipsnis).

Dėl kompensacinių palūkanų

34. Ieškovė prašė priteisti solidariai iš atsakovų 997,28 Eur kompensacinių palūkanų. Teismo posėdžio metu atsakovų atstovas nurodė, kad atsakovai nevengė atlyginti žalos, tarp šalių vyko derybos, susirašinėjimas, todėl prašo kompensacinių palūkanų nepriteisti.

35. Pagal CK 6.260 straipsnio 2 dalį, praleidęs prievolės įvykdymo terminą skolininkas atsako kreditoriui už dėl termino praleidimo padarytus nuostolius ir už atsitiktinai atsiradusį po termino praleidimo negalimumą įvykdyti prievolę. CK 6.261 straipsniu įstatymų leidėjas įtvirtino, kad praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais. Be to, kreditorius, įrodęs kitus nuostolius, turi teisę ir į jų atlyginimą. Remiantis CK 6.288 straipsnio 1 dalimi, žala atlyginama nuo jos padarymo dienos, o jeigu žala atsirado vėliau, – nuo žalos atsiradimo dienos. Kompensuojamosios palūkanos gali būti mokamos ir esant deliktinei civilinei atsakomybei. Jeigu dėl delikto atsiradusi žala atlyginama pinigais, o ne natūra, tai atsiradusi prievolė yra piniginė. Tai reiškia, kad jai būdingi visi piniginių prievolių požymiai, taigi, ir palūkanos (CK 6.37 straipsnis), todėl delikto atveju mokamos kompensuojamosios palūkanos, atlyginančios nukentėjusiojo turtinius praradimus dėl laiku negaunamo žalos atlyginimo. Kompensuojamųjų palūkanų, įtvirtintų CK 6.261 straipsnyje, skaičiavimo pradžia gali būti nustatyta įstatymu arba sutartimi (CK 6.37 straipsnio 1 dalis). Pagal bendrąją taisyklę, kompensuojamosios palūkanos pradedamos skaičiuoti, kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą (CK 6.261 straipsnis). Kompensuojamosios palūkanos šiuo atveju laikytinos minimaliais kreditoriaus nuostoliais, patirtais dėl laiku negrąžintos skolos.

36. Ieškovė pateikė reikalavimą dėl 997,28 Eur kompensacinių palūkanų, kurias skaičiuoja už 396 pradelstas dienas (nuo pareikalavimo vykdyti prievolę 2022 m. liepos 5 d. iki ieškinio teismui pateikimo). Atsižvelgiant į aukščiau aptartą teisinį reglamentavimą ir tenkinus ieškovės pagrindinį reikalavimą dėl žalos atlyginimo, iš atsakovų solidariai priteisiama 997,28 Eur kompensacinių palūkanų. Teismas nenustatė pagrindų šias palūkanas sumažinti ar jų visai nepriteisti, kadangi atsakovai nevykdė savo prievolės laiku sumokėti prašomą priteisti žalą.

Dėl procesinių palūkanų

37. Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Esant šioms aplinkybėms, ieškovei iš atsakovų priteisiamos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

38. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

39. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog ieškovė patyrė 362,08 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro: 570 Eur už advokato teisinę pagalbą ir 436 Eur žyminis mokestis, todėl ieškinį tenkinus visiškai, šios ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš atsakovų lygiomis dalimis. Išlaidos advokato padėjėjo teisinei pagalbai apmokėti atitinka CPK 98 straipsnio reikalavimus bei Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatytas ribas, todėl mažinti jų nėra pagrindo.

Dėl sprendimo išdėstymo

40. Atsakovai atsiliepime į ieškinį prašė teismo sprendimo vykdymą išdėstyti dvejiems metams, teismo posėdžio metu prašė sprendimo vykdymą išdėstyti penkerių metų laikotarpiui. Nurodė, kad yra senatvės pensininkai, atsakovė G. G. gauna 526 Eur senatvės pensiją, o atsakovas A. A. G. – 427 Eur.

41. CPK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką.

42. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad spręsdamas dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo ar išdėstymo, teismas turi atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį, taip pat į kitas svarbias aplinkybes, į tai, jog sprendimo vykdymo atidėjimas ar išdėstymas neturi suteikti nepagrįstą pranašumą skolininkui, o išieškotojas/kreditorius neturi patirti nepagrįstų nuostolių, siekti išlaikyti išieškotojo/kreditoriaus ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-626-3782015). Teismas taip pat turi įvertinti, ar atidėjus (išdėsčius) teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2006).

43. Nagrinėjamu atveju atsakovai yra senatvės pensininkai, atsakovė G. G. gauna 526 Eur senatvės pensiją, o atsakovas A. A. G. – 427 Eur. Įvertinus į tai, kad atsakovų finansinė padėtis yra pakankamai sudėtinga, skolos mokėjimas finansiškai apsunkintų atsakovus, skolos išdėstymas yra labai reikšmingas atsakovams kaip fiziniams asmenims, todėl atsižvelgiant į teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis), iš atsakovų priteistas 18 384,18 Eur žalos subrogacijos tvarka atlyginimas bei 997,28 Eur kompensacinės palūkanos išdėstomos dviejų metų (24 mėnesių) laikotarpiui, kas mėnesį mokant po 807 Eur, paskutinė mėnesį sumokant 820,46 Eur skolos. Teismas atkreipia atsakovų dėmesį, kad sprendimu priteistos bylinėjimosi išlaidos nėra įskaičiuotos į išdėstomą sumą ir turi būti sumokėtos atskirai ieškovei.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti solidariai iš atsakovų G. G. ir Augusto A. G. 18 384,18 Eur (aštuoniolikos tūkstančių trijų šimtų aštuoniasdešimt keturių eurų 18 ct) žalos subrogacijos tvarka atlyginimą, 997,28 Eur (devynis šimtus devyniasdešimt septynis eurus 28 ct.) kompensacinių palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (19381,46 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2023 m. rugpjūčio 8 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovei akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“.

Išdėstyti sprendimo įvykdymą 2 metų (24 mėnesių) laikotarpiui, įpareigojant atsakovus G. G. ir A. A. G. akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“ 23 (dvidešimt tris) mėnesius iki paskutinės kiekvieno mėnesio dienos mokėti po 807 Eur (aštuonis šimtus septynis eurus), paskutinį mėnesį iki paskutinės mėnesio dienos sumokant 820,46 Eur ir 5 (penkių) procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2023 m. rugpjūčio 8 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, pradedant mokėti einamąjį mėnesį po šio sprendimo įsiteisėjimo iki sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš kiekvieno atsakovo G. G. ir A. G. lygiomis dalimis po 503 Eur (penkis šimtus tris eurus) bylinėjimosi išlaidų ieškovei akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo sprendimo kopijos paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Plungės rūmus.