Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-1968-863/2023

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2023-11-14
Bylos Nr.: e2A-1968-863/2023
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-12878-2022-1
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Ramunė Mikonienė, Kristina Lysionok, Donata Kravčenkienė
Ieškovas: akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“
Atsakovas: uždarajai akcinei bendrovei „Dorsimus“
Trečiasis asmuo: akcinė draudimo bendrovė „Gjensidige“

Kategorijos

2.6.4pavadinimo nepavyko patikrinti
2.6.10.5.1pavadinimo nepavyko patikrinti
2.6.10.5.2.17pavadinimo nepavyko patikrinti
2.6.10.2.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
3.3.1.20Kiti su apeliacija susiję klausimai

Civilinė byla Nr. e2A-1968-863/2023Teisminio proceso Nr.

2-68-3-12878-2022-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.4; 2.6.10.5.1; 2.6.10.5.2.17; 2.6.10.2.4.1; 3.3.1.20 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. lapkričio 14 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Donatos Kravčenkienės, Kristinos Lysionok (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Ramunės Mikonienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantės (ieškovės) akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ir apeliantės (atsakovės) uždarosios akcinės bendrovės „Dorsimus“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Dorsimus“ dėl turtinės žalos atlyginimo subrogacijos tvarka, trečiasis asmuo akcinė draudimo bendrovė „Gjensidige“.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė akcinė bendrovė (toliau – AB) „Lietuvos draudimas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Dorsimus“ 34 332,38 Eur žalos atlyginimo, 5 107,53 Eur kompensacinių palūkanų, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos teisme iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei patirtas bylinėjimosi išlaidas.

1.1. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad 2018 m. spalio 1 d. su draudėja UAB „Komponentas“ sudarė verslo draudimo sutartį, pagal kurią laikotarpiu 2018 m. lapkričio 10 d. – 2019 m. lapkričio 9 d. nuo gaisro ar gamtinių jėgų, taip pat ir nuo kitų rizikų buvo apdraustas draudėjai priklausantis turtas – statiniai, esantys (duomenys neskelbtini) (t. y. statinys, skirtas sandėliavimui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir statinys, kurio paskirtis – vandentiekio tinklai (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). 2019 m. liepos 27 d., adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), degė įmonės UAB „Komponentas“ administracinės patalpos. 2019 m. liepos 29 d., apie 8.00 val. buvo atliktas neatidėliotinos informacijos apie gaisrą patikrinimas, kurio metu nustatyta, kad gaisras kilo antrame aukšte įrengtose administracinėse patalpose ant stalo, prie serverinės spintos, kur stovėjo atsakovei UAB „Dorsimus“ priklausantis kompiuteris su vaizduokliu. Gaisro metu smarkiai apdegė 5 kv. m kambariukas, aprūko ir apsilydė kambariuko, kuriame buvo įrengta interneto serverinė, lubos. Nustatyta, kad iš apanglėjimų matyti, jog gaisras kilo ant stalo ir laidais kilo link lubų. Gaisras iš serverinės patalpos į kitas patalpas neišplito, tik nesmarkiai aprūko koridoriaus lubos.

1.2. Ieškovės teigimu, gaisrą ir kilusią žalą kartu su draudimo išmokos dydžiu/jo atlyginimu taip pat patvirtina Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Vilniaus priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus raštas dėl informacijos pateikimo Nr. 9.4-7-(11.7.141E), 2019 m. rugsėjo 8 d. tarnybinis pranešimas dėl neatidėliotino informacijos apie kilusį gaisrą patikrinimo, fotolentelė, detalizuotas draudimo išmokos apskaičiavimo aktas, į kurį įtrauktos PVM sąskaitos-faktūros Nr. 6740035436, Nr. 6740035444, Nr. 6740035440 ir atliktų darbų aktai, PVM sąskaita-faktūra DOR010533, serverinės remonto sąmata, medžiagų sąskaitos be PVM, LV Group valymo sąskaita Nr. 23-08-2019, pranešimas apie žalos atlyginimą. Ieškovė 2019 m. liepos 27 d. įvykį pripažino draudžiamuoju ir draudėjai UAB „Komponentas“ išmokėjo 37 688,02 Eur (buvo atlikta besąlyginė 580 Eur išskaita, todėl bendra galutinė draudėjai išmokėta suma 38 268,02 Eur (nuostolių suma) – 580,00 Eur (besąlyginė išskaita) = 37 688,02 Eur). Pažymėjo, kad draudėjai UAB „Komponentas“ padarytų nuostolių sumą sudaro ir suma, skirta medžiagoms padengti. Buvo paskaičiuotas visų medžiagų, kurios yra įtrauktos į išmokos apskaičiavimo aktą, nusidėvėjimas, kuris sudaro 3 355,64 Eur. Atsižvelgiant į tai, padaryta žala, kurią turi atlyginti atsakovė, yra 34 332,38 Eur.

1.3. Pasisakydama dėl civilinės atsakomybės sąlygų, ieškovė akcentavo, kad šiuo atveju žala yra akivaizdi, t. y. gaisro metu smarkiai apdegė 5 kv. m patalpa, kurioje buvo įrengta serverinė, aprūko ir apsilydė patalpos lubos, aprūko administracinės patalpos bei koridoriaus lubos; žalos dydis yra aiškiai apibrėžtas pinigų suma – 38 268,02 Eur. Pažymėjo, kad Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Vilniaus priešgaisrinės gelbėjimo valdybos valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus vyresniojo inspektoriaus tarnybiniame pranešime konstatuota, jog iš apanglėjimų matyti, kad gaisras kilo ant stalo ir laidais kilo link lubų. Tarnybiniame pranešime taip pat nurodyta, kad apžiūrėjus gaisro vietą, įvertinus apdegimo požymius, nustatyta, kad gaisras kilo ir gaisro židinio zona yra ant stalo prie serverinės spintos, toje vietoje stovėjo kompiuteris su vaizduokliu. Turimais duomenimis, kompiuteris su vaizduokliu priklausė atsakovei. Minėtame tarnybiniame pranešime taip pat nurodyta, kad labiausiai tikėtina gaisro kilimo priežastis – elektros prietaisų, įrenginių gedimas. Ieškovės vertinimu, akivaizdu, kad šiuo atveju atsakovė nesugebėjo naudotis savo turtu taip, kad nekiltų gaisras, buvo neatidi ir nerūpestinga, nors tai buvo būtina, žinant, kad kompiuteris su vaizduokliu yra senas (todėl gali pasitaikyti šio elektros įrenginio gedimų) ir laikomas nuosavybės teise kitam asmeniui priklausančioje patalpoje. Mano, kad išmokėjusi draudimo išmoką (atlyginusi žalą), ieškovė įgijo subrogacijos teisę į žalos atlyginimą.

Atsiliepimas

2. Atsakovė UAB „Dorsimus“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašė ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2.1. Atsakovė nurodė, kad tarp UAB „Komponentas“ ir UAB „Vestra tuto“ (po reorganizavimo pavadinimas – UAB „Dorsimus“) 2015 m. rugsėjo 22 d. buvo sudaryta Objekto stebėjimo ir kontrolės sutartis Nr. 107 (toliau – ir sutartis), kurios pagrindu atsakovė vykdė objekto, adresu (duomenys neskelbtini), teritorijos ir joje esančių statinių apsaugą, teikiant stebėjimo ir kontrolės paslaugas. Pagal sutartį atsakovė užsakovei stebėjimo ir kontrolės/reagavimo paslaugas teikė nuotoliniu būdu, budinčiam operatoriui stebint ir fiksuojant centralizuotame stebėjimo pulte gaunamus signalus/duomenis, kurie iš saugomo objekto perduodami į pultą per objekte esančias apsaugos signalizacijos ir vaizdo stebėjimo, įrašymo sistemas, priimant sprendimus dėl atitinkamo reagavimo. Teikiant tokio pobūdžio paslaugas, objekto stebėjimo ir kontrolės metu visomis savaitės dienomis visą parą budintys operatoriai stebi ir fiksuoja centralizuotame stebėjimo pulte gaunamus signalus/duomenis apie objekto apsaugos signalizacijos ir vaizdo stebėjimo, įrašymo sistemų veikimą, ar pultas turi ryšį su šiomis sistemomis, ar užtikrinamas joms reikalingas elektros tiekimas, ar sistemos įjungtos saugumo režime („priduotos“ saugoti), ar veikia atskiri šių sistemų komponentai (davikliai, vaizdo stebėjimo kameros, ir pan.), ar sistemos nefiksuoja pažeidimų (judėjimo, pravirų vartų, durų, langų, ir pan.), taip pat atliekamas vaizdo stebėjimas, kai operatorius stebi pulte gaunamus tiesioginius vaizdo duomenis per objekto vaizdo stebėjimo sistemos kameras, įvertina, ar vizualiai objekte nematyti pažeidimų. Operatorius, gavęs centralizuotame stebėjimo pulte signalus/duomenis apie apsaugos signalizacijos, vaizdo stebėjimo, įrašymo sistemų ar objekto saugumo pažeidimus, juos nedelsiant įvertina ir pagal signalų/duomenų pobūdį priima sprendimus dėl reagavimo į juos, t. y. ar signalas/duomenys apie pažeidimą nėra klaidingi (trumpą laikotarpį dingusi elektra, nukritęs daiktas ir t. t.), ar į juos reaguoti ir siųsti greitojo reagavimo grupę fiziškai apžiūrėti objektą iš išorės, ar reikia pranešti už objektą atsakingam asmeniui apie pažeidimą, ir pan. Visais atvejais teikiant aptariamo pobūdžio paslaugas objekte turi būti sumontuotos apsaugos signalizacijos ir vaizdo stebėjimo, įrašymo sistemos, galinčios atitinkamu ryšiu (telefoniniu, radijo bangų, GSM ar interneto ryšiu) perduoti signalus/duomenis apie sistemų veikimą ar jų fiksuojamus objekto saugumo pažeidimus. Paprastai teikiant stebėjimo ir kontrolės paslaugas objekto savininko ar valdytojo turimos apsaugos signalizacijos ir vaizdo stebėjimo, įrašymo sistemos, pagal paslaugų poreikį suprogramuojamos perduoti signalus/duomenis į centralizuotą stebėjimo pultą, o tokių neturint, kliento užsakymu atsakovė gali sumontuoti aptariamas sistemas, atskirus jos komponentus ir perduoti klientui nuosavybės, nuomos ar panaudos pagrindais juos valdyti ir naudotis. Akcentavo, kad atsakovė faktiškai nevaldo ir nenaudoja apsaugos signalizacijos, vaizdo stebėjimo, įrašymo sistemų, kadangi paslaugos yra teikiamos nuotoliniu būdu, susijusios tik su centralizuotame stebėjimo pulte gautų signalų/duomenų stebėjimu, fiksavimu ir reagavimu į juos.

2.2. Atsakovės duomenimis, jos operatorė, budėjusi prie centralizuoto stebėjimo pulto ir atlikdama objekto, esančio (duomenys neskelbtini), stebėjimą ir reagavimą, 2019 m. liepos 27 d. 9 val. 42 min. 22 sek. gavo aliarmo signalą/duomenis iš apsaugos signalizacijos sistemos apie dingusį ryšį su išsiplėtimo moduliu, tuo pačiu metu dingo vaizdas iš vaizdo stebėjimo, įrašymo sistemos. Praėjus vos 12 sek., t. y. 9 val. 42 min. 34 sek., centralizuotame stebėjimo pulte buvo gautas signalas/duomenys apie objektuose esančios bendros apsaugos signalizacijos sistemos gedimą – sistemos akumuliatorius/baterija nepalaiko jos veikimo. Po 2 min. 18 sek., t. y. 9 val. 44 min. 52 sek., buvo gautas pakartotinis signalas/duomenys, kad apsaugos signalizacijos sistemos akumuliatorius/baterija nepalaiko jos veikimo. Atsakovės operatorė, įvertinusi situacijos rimtumą, nedelsiant (apytiksliai 9.43 val.) išsiuntė greitojo reagavimo grupę fiziškai apžiūrėti objekto išorę, ar nematyti įsilaužimo į objektą požymių, pravirų vartų, durų, langų, ar teritorijoje nėra vaikštančių pašalinių asmenų, ar nėra sklindančių dūmų, sprogimo padarinių ar kitokių pavojaus ženklų. Operatorė iš karto (apytiksliai 9.44 val.) telefonu susisiekė su UAB „Komponentas“ įgaliota atstove D. P., kuriai telefonu paaiškino apie susidariusią situaciją, nurodė apie būtinybę atvykti į objektą ir apžiūrėti jį kartu su apsaugos darbuotoju. UAB „Komponentas“ atstovė atsisakė vykti į objektą. Atsakovės greitojo reagavimo grupė, atvykusi į objektą (apytiksliai 9.50 val.) ir apžiūrėjusi objektą vizualiai, nematė jokių įsibrovimo į objektą ženklų, pravirų vartų, langų, durų, sklindančių dūmų, pašalinių asmenų ar kitų pavojaus ženklų, ir apie tai informavo (apytiksliai 10.00 val.) centralizuoto pulto operatorę, kuri nurodė grupei likti toliau prie objekto iki atskiro nurodymo. Atsakovės operatorė centralizuotame stebėjimo pulte 10 val. 0 min. 52 sek. gavo paskutinį signalą/duomenis, jog visiškai nėra ryšio su objekte esančiomis sistemomis. Toks signalas gaunamas tik tuomet, kai centralizuotas stebėjimo pultas po eilės mėginimų užmegzti ryšį su objekte esančiomis sistemomis, negauna jokio atsako, t. y. nėra užmezgamas ryšys. Po gautos informacijos iš greitojo reagavimo grupės bei signalo centralizuotame stebėjimo pulte, operatorė pakartotinai telefonu susisiekė su UAB „Komponentas“ įgaliota atstove D. P., kuriai paaiškinus apie susidariusią situaciją, ji atsisakė atvykti į objektą ir kartu su apsaugos darbuotoju apžiūrėti objektą, nustatyti sistemų neveikimo priežastis. UAB „Komponentas“ atsakingam asmeniui atsisakius atvykti į objektą arba atsiųsti kitus įgaliotus asmenis, atsakovės operatorė susisiekė su atsakovės techninio padalinio vadovu, kuriam paaiškino apie susidariusią situaciją objekte, ir pasiteiravo, kaip elgtis toliau, jeigu sistemos visiškai neveikia ir neina atlikti stebėjimo, reagavimo kontrolės, o atsakingas asmuo nesutinka atvykti į objektą. Atsakovės techninio padalinio vadovas informavo operatorę, kad viskas iš atsakovės pusės padaryta maksimaliai teisingai ir viskas, ką galima padaryti, papildomai siųsti greitojo reagavimo grupę periodiškai patikrinti objekto išorės tol, kol atvyks UAB „Komponentas“ atstovai, bus perimtas objektas. Atsakovė pažymėjo, kad centralizuoto stebėjimo pulto operatorius apie aliarmus signalizuojančius rimtus saugumo pažeidimus praneša atsakingiems už objektą asmenims, o apie pranešimą pažymi žurnale, kuriame fiksuojami atlikti skambučiai. Atsakovės operatorė telefonu informavo greitojo reagavimo grupę, kad ji nebelauktų prie objekto ir grįžtų į būstinę, kur yra centralizuotas stebėjimo pultas, nes atsakingas asmuo neatvyks. Greitojo reagavimo grupei sugrįžus, operatorė nurodė, kad grupė periodiškai vyktų iki objekto ir patikrintų, ar nematyti kokių nors pažeidimų. Tokiu būdu, atsakovės greitojo reagavimo grupė periodiškai važiavo ir tikrino objekto išorę, ar jame nematyti pažeidimų, iki pat 2019 m. liepos 28 d. apytiksliai 12-13 val., kol į objektą atvyko UAB „Komponentas“ atstovas. Atsakovės centralizuoto stebėjimo pulto operatorė 2019 m. liepos 28 d. apytiksliai 16 val. buvo informuota, kad UAB „Komponentas“ administracinėse patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), 2 aukšto serverinės paskirties patalpoje buvo kilęs gaisras. Po gaisro, UAB „Komponentas“ užsakymu, atsakovė atliko apsaugos signalizacijos sistemos ir vaizdo stebėjimo, įrašymo sistemos remontą.

2.3. Atsakovės vertinimu, nagrinėjamu atveju šalių ginčas yra dėl deliktinės civilinės atsakomybės taikymo. Pažymėjo, jog vien ieškovės nurodomas žalos padarymo/ atsiradimo faktas nukentėjusiam asmeniui, t. y. UAB „Komponentas“, nereiškia, jog už šią žalą yra atsakinga būtent atsakovė. Atsakovės įsitikinimu, neegzistuoja nei viena iš būtinųjų deliktinės civilinės atsakomybės sąlygų. Mano, kad priešingai nei nurodė ieškovė, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Vilniaus priešgaisrinės gelbėjimo valdybos ir/ar jos pareigūnų užfiksuoti duomenys niekaip nepatvirtina ir neįrodo, kad patalpose gaisras kilo dėl konkretaus prietaiso gedimo. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Vilniaus priešgaisrinės gelbėjimo valdybos 2019 m. birželio 29 d. akte dėl kilusio gaisro Nr. 53-1720, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Vilniaus priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus vyresniojo inspektoriaus vidaus tarnybos kapitono D. S. 2019 m. rugpjūčio 8 d. tarnybiniame pranešime dėl neatidėliotino informacijos apie kilusį gaisrą patikrinimo ir Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Vilniaus priešgaisrinės gelbėjimo valdybos valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus 2022 m. balandžio 22 d. rašte Nr. 2301264 „Dėl informacijos pateikimo“ kartojamos tos pačios aplinkybės apie apdegusią serverinės patalpą ir prieinama prie išvados, kad „labiausiai tikėtina kilusio gaisro priežastis – elektros prietaisų, įrenginių gedimas“. Visuose paminėtuose raštuose iš esmės yra perrašomos ir pakartojamos tos pačios aplinkybės, kurias pareigūnams žodžiu ar raštu nurodė UAB „Komponentas“ atstovai, tačiau šios aplinkybės, atsakovės teigimu, nebuvo objektyviai tiriamos ir nustatinėjamos. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos jokio objektyvaus tyrimo neatliko ir tokių aplinkybių objektyviai nenustatinėjo, pačių daiktų netyrė. Nors ieškovė teigė, kad gaisrą tariamai sukėlė kompiuterio su vaizduokliu gedimas, tačiau nei viename iš aptariamų Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Vilniaus priešgaisrinės gelbėjimo valdybos raštų nebuvo nustatyta/konstatuota, jog gaisras kilo dėl konkretaus prietaiso gedimo, o tuo labiau priklausiusio atsakovei. Net jeigu būtų galima laikyti, kad gaisras kilo tariamai dėl kompiuterio su vaizduokliu gedimo, nors tai nagrinėjamu atveju nėra įrodyta, atsakovė negali būti laikoma kalta dėl to, nes ji nevaldė ir nenaudojo jokio kompiuterio su vaizduokliu. Atsakovė UAB „Komponentas“ stebėjimo ir kontrolės/reagavimo paslaugas teikė nuotoliniu būdu, atsakovė faktiškai nevaldė ir nenaudojo apsaugos signalizacijos, vaizdo stebėjimo, įrašymo sistemų. Atsakovės centralizuotame stebėjimo pulte buvo tik gaunami signalai/duomenys iš objektų. Tam, kad asmenys galėtų valdyti ir naudotis tokiomis sistemomis, jie mažų mažiausiai turi turėti netrukdomą fizinį priėjimą prie šių sistemų, galimybę jas paveikti. Atsakovė, neturėdama nuo objekto nei raktų, nei apsauginės signalizacijos kodų, negalėjo patekti į serverinės vidų, prieiti prie joje esančių prietaisų. Atsakovė nėra serverinėje esančių sistemų nei valdytoja, nei naudotoja ir negali būti laikoma atsakinga už jų galimai sukeltą žalą. ..

2.4. Atsakovės teigimu, nagrinėjamu atveju ieškovė ne tik neįrodė paties žalos sukėlimo UAB „Komponentas“ fakto, tačiau nepagrindė ir jos dydžio. Pažymėjo, kad ieškovė nepateikė į bylą jokių duomenų apie tai, kad gaisro metu buvo paveiktos kitos patalpos (ne tik serverinė), todėl į sąmatą nepagrįstai įtraukė ir darbus patalpose, dėl kurių nėra pateikta įrodymų, kad jos buvo paveiktos kilusio gaisro, taip pat tam tikras medžiagas, kurių nurodyti kiekiai yra nelogiškai dideli 5 kv. m ploto serverinės patalpai. Taip pat mano, kad šiuo atveju neįrodyta ir priežastinio ryšio sąlyga. Atsakovės įsitikinimu, ji niekaip nepažeidė bendro pobūdžio atidumo ir rūpestingumo pareigos; ėmėsi visų veiksmų, kurie buvo jos valioje, kad bet kokios žalos atsiradimo būtų išvengta.

3. Trečiasis asmuo akcinė draudimo bendrovė (toliau – ir ADB) „Gjensidige“ atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Šalies argumentai

4. Ieškovės atstovas teismo posėdyje ieškinį bei jame nurodytus argumentus palaikė, prašė ieškinį tenkinti.

5. Atsakovės atstovas teismo posėdyje su ieškiniu nesutiko, palaikė savo procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją, prašė ieškinį atmesti.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. gegužės 23 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies; priteisė iš atsakovės UAB „Dorsimus“ ieškovei AB „Lietuvos draudimas“ 17 166,19 Eur žalos atlyginimo, 2 553,76 Eur palūkanų, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; kitoje dalyje ieškinį atmetė; taip pat priteisė iš ieškovės atsakovei 940 Eur bylinėjimosi išlaidų; priteisė iš atsakovės ir iš ieškovės valstybei po 5,56 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų byloje siuntimu.

6.1. Teismas nurodė, kad išanalizavus ir įvertinus rašytinę bylos medžiagą, liudytojų parodymus, nėra pagrindo išvadai, kad atsakovė paslaugų teikimui reikalingos įrangos nuosavybės teises, šios įrangos valdymo ir naudojimo teises, taip pat šios įrangos priežiūrą bei techninį aptarnavimą būtų kam nors perleidusi. Su UAB „Komponentas“ sudaryta Objekto stebėjimo ir kontrolės sutartimi UAB „Komponentas“ nebuvo perduotos sutarties priede Nr. 3 nurodytos įrangos valdymo ir naudojimo teisės, taip pat UAB „Komponentas“ nebuvo prisiėmusi ir jokių įsipareigojimų, susijusių su serverinėje buvusios UAB „Dorsimus“ įrangos priežiūra. Vadovaujantis sutarties 2.5 punktu, pareiga reguliariai, pagal reglamentą, vykdyti užsakovo objekte esančios stebėjimo technikos profilaktiką, užtikrinant nepertraukiamą technikos veikimą saugojimo metu buvo nustatyta atsakovei. Atsakovė į bylą nepateikė jokių įrodymų, galinčių patvirtinti apie užsakovės objekte laikomos stebėjimo įrangos buvusius profilaktinius patikrinimus. Atsakovės darbuotojas A. G. 2021 m. sausio 18 d. tarnybiniame pranešime, kaip vieną galimų gaisro, įvykusio UAB „Komponentas“ patalpose, priežasčių, nurodė, kad peržiūrėjus vaizdo įrašus serverinėje, galėjo būti pamirštas išjungti monitorius, kuris buvo kineskopinis, kokių 1990-1995 m. gamybos, ir kuris po kiek laiko užsidegė. Tiek liudytoju apklaustas A. G., tiek liudytoja apklausta D. P. patvirtino, kad serverinėje iki gaisro stovėjęs monitorius buvo naudojamas teikiant objekto stebėjimo paslaugas padarytų vaizdo įrašų peržiūrėjimui, tačiau D. P. kategoriškai neigė, kad ji pati savarankiškai būtų jungusi ir naudojusi monitorių, nurodė, kad ji pati nemokėjo peržiūrėti vaizdo įrašų, todėl visada prireikus peržiūrėti įrašus kviesdavo atsakovės darbuotoją A. G. Į bylą nėra pateikta įrodymų, kad atsakovė serverinės patalpose pastatytu atsakovės paslaugų teikimui naudojamu monitoriumi, kurio buvimą atsakovei priklausiusios įrangos dalimi patvirtina sutarties priedas Nr. 3, naudotis būtų apmokiusi kitus asmenis, t. y. ne atsakovės darbuotojus, ir leidusi kitiems asmenims šiuo monitoriumi naudotis savarankiškai, nedalyvaujant atsakovės darbuotojams, todėl nėra pagrindo tikėtinai išvadai, kad monitorių galėjo palikti įjungtą ne atsakovės darbuotojai.

6.2. Teismas pažymėjo, kad atsakovės darbuotojas A. G. kaip dar vieną galimą kilusio gaisro priežastį nurodė galimai netinkamai UAB „Caverion Lietuva“ darbuotojų atliktus darbus, kuomet dar prieš gaisrą įrengiant naują automobilių stovėjimo aikštelę buvo tiesiamas naujas elektros kabelis į naujai pastatytus du apšvietimo stulpus ir į vartų variklį. Teismas nurodytą A. G. galimą gaisro priežastį vertino kaip prielaidą, be kita ko pažymėjo, kad byloje nėra jokių įrodymų, galinčių patvirtinti UAB „Caverion Lietuva“ iki gaisro atliktų darbų, susijusių su naujo kabelio į naujai pastatytus apšvietimo stulpus ir vartų variklį tiesimu, trūkumus, kuriuos nurodė liudytojas A. G.

6.3. Teismas sprendė, jog į bylą pateiktų įrodymų pakanka daryti išvadą, kad gaisras kilo ir gaisro židinio zona yra ant stalo prie serverinės spintos, toje vietoje stovėjo atsakovei priklausantis kompiuteris su vaizduokliu, kurio gedimas laikytinas labiausiai tikėtina gaisro kilimo priežastimi. Atsakovė nepateikė į bylą įrodymų, kada paskutinį kartą buvo atliktas gaisro židinio zonoje ant stalo buvusios atsakovės įrangos profilaktinis patikrinimas, taip pat įrodymų apie tai, kad ši atsakovės įranga gaisro kilimo metu buvo tinkamos techninės būklės ir saugi naudoti. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad gaisras kilo dėl netinkamai prižiūrimos, pasenusios atsakovės įrangos, už kurios priežiūrą ir tinkamą naudojimą buvo atsakinga atsakovė, todėl atsakovė laikytina atsakinga už dėl kilusio gaisro ieškovės draudėjai (jos turtui) padarytą žalą.

6.4. Teismo vertinimu, duomenų, kad draudikas netinkamai atliko savo pareigas, tirdamas draudžiamąjį įvykį, ar kad buvo suinteresuotas nepagrįstai didelės draudimo išmokos išmokėjimu, byloje nėra. Teismas vertino, jog neturi pagrindo manyti, kad ieškovė, vertindama draudėjos dėl gaisro patirtą žalą, netinkamai įvertino sudarytose remonto sąmatose nurodytų medžiagų ir darbų būtinumą ir jų sąsajumą su kilusiu gaisru. Dėl to abejoti ieškovės pateiktais įrodymais, pagrindžiančiais žalos dydį, remiantis vien tuo, kad atsakovė su jais nesutinka, nėra pagrindo. Atsakovė, kvestionuodama prašomos priteisti žalos dydžio pagrįstumą, nepateikė įrodymų, paneigiančių, kad ieškovės nurodyti remonto darbai, kuriuos patvirtina rašytiniai įrodymai, negalėjo būti sąlygoti kilusio gaisro ir būti jo pasekmė. Spręsdamas dėl atlygintinos turtinės žalos dydžio, teismas laikė, kad į bylą pateikti įrodymai patvirtina, jog dėl gaisro ieškovės turtui padaryta 38 268,02 Eur turtinė žala. Ieškovė 2019 m. liepos 27 d. įvykį pripažino draudžiamuoju ir draudėjai išmokėjo 37 688,02 Eur draudimo išmoką. Ieškovė iš atsakovės reikalauja 34 332,38 Eur žalos atlyginimo, nes iš nustatytos draudėjo patirtos nuostolių sumos atėmė nusidėvėjimą medžiagoms – 3 355,64 Eur.

6.5. Vertindamas atsakovės ir ieškovės reagavimą į suveikusį gaisrinės-apsauginės signalizacijos signalą bei šalių veiksmų (veikimo ar neveikimo) įtaką žalos atsiradimui ir galimybei tokios žalos išvengti ar ją sumažinti, teismas pažymėjo, kad atsakovė, suveikus apsauginės-gaisrinės signalizacijos signalui, į jį reagavo nedelsiant, išsiuntė greitojo reagavimo grupę, apie aliarminį signalą pranešė užsakovo įgaliotam asmeniui – D. P., kuri nurodyta sutarties priede Nr. 1. Teismas sprendė, kad atsakovė į suveikusius apsaugos-aliarmo signalus reagavo tinkamai, pagal sutartyje jai numatytas pareigas. Patekus į serverinės patalpas 2019 m. liepos 28 d. gaisras jau buvo užgesęs savaime, jokių gesinimo veiksmų atlikti nereikėjo. Iš rašytinių bylos duomenų ir apklaustų liudytojų parodymų teismas darė išvadą, kad gaisras nebuvo staigus, viskas ilgai smilko. Teismo vertinimu, akivaizdu, jog jeigu serverinės patalpose esanti įranga būtų patikrinta anksčiau, t. y. nedelsiant po to, kai nutrūko vaizdo stebėjimo ryšys ir paaiškėjo, jog šio ryšio nepavyksta atkurti, padaryta žala galėjo būti žymiai mažesnė. Teismas laikė, jog UAB „Komponentas“, kurią su atsakove siejo sutartiniai teisiniai santykiai, turėjo pareigą užtikrinti atsakovės patekimą į UAB „Komponentas“ priklausančias patalpas, kurioje buvo atsakovės paslaugų teikimui reikalinga įranga ir kurią esamoje situacijoje buvo būtina apžiūrėti tam, kad būtų galima nustatyti įrangos gedimo priežastis ir atkurti stebėjimo paslaugų teikimą.

6.6. Teismas sprendė, kad UAB „Komponentas“, gavusi atsakovės operatorės pranešimą, nesiimdama jokių veiksmų dėl atsakovės darbuotojų patekimo į serverinės patalpas, elgėsi itin nerūpestingai ir tokiu savo neveikimu prisidėjo prie nuostolių atsiradimo (padidėjimo). Teismas vertino, jog UAB „Komponentas“ kaltė dėl atsiradusių nuostolių sudaro 50 procentų, todėl iš atsakovės prašomą priteisti nuostolių sumą mažino per pusę, tuo tarpu likusioje dalyje ieškinio reikalavimus dėl nuostolių priteisimo iš atsakovės atmetė. Teismas taip pat priteisė ieškovei iš atsakovės paskaičiuotas 2 553,76 Eur palūkanas nuo pareikalavimo įvykdyti prievolę iki ieškinio pareiškimo dienos bei 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Be to, atsižvelgęs į ieškinio patenkintų ir atmestų reikalavimų dalį, atlikęs priešpriešinių vienarūšių reikalavimų dėl bylinėjimosi išlaidų įskaitymą, atsakovei iš ieškovės priteisė 940 Eur bylinėjimosi išlaidų, bei valstybei iš atsakovės ir iš ieškovės priteisė po 5,56 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų byloje siuntimu.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

7. Ieškovė pateikė byloje apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 23 d. sprendimo dalį, kuria 50 procentų sumažinta nuostolių ir kompensacinių palūkanų suma, ir priimti naują sprendimą toje dalyje – ieškinį tenkinti, priteisti ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė savo apeliacinį skundą grindžia toliau nurodytais motyvais.

7.1. Laiko nepagrįsta teismo išvadą, kad atsakovė neprivalėjo informuoti visų trijų sutarties priede Nr. 1 nurodytų UAB „Komponentas“ įgaliotų asmenų. Gavusi pranešimą, UAB „Komponentas“ atstovė D. P. įvertino situaciją, ar vykti į įvykio vietą; įvertinus situaciją, D. P. iš įvykio aplinkybių padarė išvadą, kad sugedo atsakovės techninė įranga, o ne įvyko gaisras, nes nesuveikė gaisrinė signalizacija, be to, D. P. neturėjo rakto nuo antrojo aukšto patalpų, kurios buvo išnuomotos nuomininkei UAB „Raben Lietuva“, tad bet kokiu atveju nebūtų galimybės patekti į atsakovės serverinę. D. P. pagrįstai nusprendus nevykti į įvykio vietą, atsakovės operatorė privalėjo informuoti kitus likusius UAB „Komponentas“ asmenis, kadangi, sutarties 2.9 ir 3.1 punktuose nenurodyta, jog užtenka paskambinti tik vienam asmeniui ar tik konkrečiam asmeniui. Be kita ko pažymi, jog įgaliotas asmuo D. P. pagal sutartį neturėjo visiškai jokios pareigos nukreipti atsakovės operatorės į kitus pagal sutarties priedą Nr. 1 atsakingus UAB „Komponentas“ asmenis.

7.2. Mano, jog teismas nepagrįstai skundžiamo sprendimo 30-31 punktuose konstatavo, jog UAB „Komponentas“ privalėjo užtikrinti atsakovės patekimą į serverinę. Pabrėžia, kad UAB „Komponentas“ priklausė tik pirmosios patalpos, o antrosios patalpos, esančios antrame aukšte, buvo išnuomotos kitam subjektui nuomininkei UAB „Raben Lietuva“ ir kurie turėjo raktus nuo antrųjų patalpų. Pažymi, kad atsakovė žinojo, jog antrosios patalpos yra išnuomotos nuomininkei UAB „Raben Lietuva“, todėl privalėjo pasirūpinti, kad galėtų patekti į savo serverinę. Atsakovė privalėjo vykdyti savo stebėjimo technikos profilaktiką bei paruošti apsaugos darbuotojus, kad jie galėtų dirbti objekte. Atkreipdama dėmesį į sutarties 2.11 punkto nuostatas, apeliantė pažymi, kad atsakovė privalėjo informuoti UAB „Komponentas“ apie tai, jog atsakovė neturi reikiamos prieigos (raktų nuo pirmų ir antrų patalpų) prie savo serverinės. Mano, jog būtent atsakovė netinkamai vykdė sutarties nuostatas, dėl ko, buvo padaryta žala. Taip pat atkreipia dėmesį, kad atsakovę ir UAB „Raben Lietuva“ siejo sutartiniai santykiai dėl apsaugos ir stebėjimo teikimo, tad būtent atsakovė galėjo elgtis atidžiai bei rūpestingai ir su UAB „Raben Lietuva“ galėjo susitarti dėl patekimo į atsakovo serverinę per UAB „Raben Lietuva“ valdomas patalpas.

7.3. Apeliantės vertinimu, būtent atsakovės aplaidūs ir nerūpestingi veiksmai, nesugebėjimas suderinti vykdomos apsaugos sąlygų (neužsitikrino gauti raktų nuo patalpų, kad būtų galima patekti į savo serverinę), sukėlė žalą. Todėl ieškovė laikosi pozicijos, kad už žalą pilnai atsako atsakovė.

Atsiliepimas

8. Atsakovė atsiliepime su ieškovės apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti, priteisti atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

8.1. Nesutikdama su ieškovės pozicija dėl atsakingų asmenų pagal sutartį informavimo, be kita ko pažymi, kad nepaisant to, jog sutarties 2.9. punkte yra nurodyta daugiskaitos forma – tai savaime nereiškia ir neįrodo, jog atsakovės atstovė (operatorė) turėjo skambinti ir informuoti visus priede Nr. 1 nurodytus asmenis. Šiuo atveju tarp šalių buvo susiklosčiusi tokia praktika (ir būtent taip šalys suprato sutarties 2.9. punktą), jog atsitikus tam tikram įvykiui, atsakovės operatorė nedelsiant informuodavo vieną iš priede Nr. 1 nurodytų asmenų. Kaip paaiškino liudytoja M. M. įprastai visais klausimais būdavo kreipiamasi į D. P., kuri buvo pagrindinis asmuo. Tik tuo atveju, jei ji neatsiliepdavo, būdavo informuojami kiti sąraše nurodyti asmenys. Šiuo atveju, D. P. atsiliepė, atsakovės operatorė su įgaliotu asmeniu kalbėjo net kelis kartus, todėl atsiliepus pagrindiniam įgaliotam asmeniui, neturėjo jokio pagrįsto pagrindo skambinti papildomiems UAB „Komponentas“ įgaliotiems asmenims. Atsakovės operatorė dėjo visas pastangas, kad būtų tinkamai sureaguota į signalizacijos signalus.

8.2. Kritiškai vertindama ieškovės argumentus dėl UAB „Komponentas“ pareigos užtikrinti atsakovės patekimą į serverinę, atsakovė pažymi, kad paslaugas teikė nuotoliniu būdu. Atsakovės teikiamos paslaugos yra susijusios tik su centralizuotame stebėjimo pulte gautų signalų/duomenų stebėjimu, fiksavimu ir reagavimu į juos, atsakovė faktiškai nevaldo ir nenaudoja apsaugos signalizacijos, vaizdo stebėjimo, įrašymo sistemų. Dėl tokio pobūdžio teikiamų paslaugų atsakovei nebuvo reikalingas nuolatinis patekimas į serverinę. Be to, atsižvelgiant į tai, kad beveik visos patalpos buvo išnuomotos kitam juridiniam asmeniui, atsakovė su patalpų savininke UAB „Komponentu“ buvo sutarę, jog kiekvienu atveju, atsiradus poreikiui atsakovės atstovai susisieks su UAB „Komponentas“ atstovais (pagrinde būdavo susisiekiama su D. P.), kurie ir įleis juos į serverinę. Būtent tokia nuostata buvo numatyta ir sutarties 3.1. punkte. Atsakovės vertinimu, UAB „Komponentas“ išnuomodama visas patalpas UAB „Raben Lietuva“ ir mažą serverinės patalpą tarp jų suteikdama atsakovei, kaip patalpų savininkė turi užtikrinti visų nuomininkų teises ir tiek jų teisėtą patekimą į patalpas, tiek ir jų apsaugą – kad bet kokie asmenys į patalpas nepatektų. Dėl to, ieškovės argumentai, kad pati atsakovė turėjo susitarti su UAB „Raben Lietuva“ dėl patekimo į patalpas, yra visiškai nepagrįsti. Vien ta aplinkybė, kad anksčiau atsakovė teikė apsaugos ir stebėjimo paslaugas ir nuomininkei UAB „Raben Lietuva“ nesuteikė atsakovei jokios teisės naudotis UAB „Raben Lietuva“ nuomojamomis patalpomis, tam, kad patektų į serverinės patalpą. Be to, ir UAB „Raben Lietuva“ bei UAB „Komponentas“ nuomos sutartyje šalys taip pat buvo aptarusios patalpų savininkės UAB „Komponentas“ galimybę patekti į patalpas.

8.3. Atsakovės vertinimu, pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės akivaizdžiai patvirtina, jog jei UAB „Komponentas“ būtų reagavusi laiku ir tinkamai, kaip tai numatyta šalių sutartyje, gaisro ir jo padarinių būtų išvengta. Atsakovė viso bylos nagrinėjimo metu laikėsi vieningos pozicijos, kurios laikosi ir iki šiol, jog reali gaisro priežastis šioje byloje nebuvo nustatyta. Byloje nėra jokių neginčijamų duomenų, kad gaisro priežastis buvo atsakovės priklausančios technikos gedimas. Atkreipia dėmesį į liudytojo A. G. parodymus dėl galimos gaisro priežasties, kas nebuvo vertinama nei departamento specialisto, nei teismo. Taip pat atkreipia dėmesį į sutarties 4.3 punkto F papunktį, kuriame numatyta, kad vykdytojas materialiai neatsako pagal sutartinius įsipareigojimus tuo atveju, jeigu užsakovo įgaliotas atsakingas asmuo po iškvietimo dėl nepateisinamos priežasties, neatvyko apžiūrėti objekto ar patalpos. Mano, kad ieškovė šiuo atveju apskritai neturi jokios reikalavimo teisės į atsakovę.

Šalies argumentai

9. Atsakovė taip pat pateikė byloje apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 23 d. sprendimo dalį, kuria ieškinys buvo patenkintas, ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti visiškai, priteisti atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė savo apeliacinį skundą grindžia toliau nurodytais motyvais.

9.1. Mano, kad šiuo atveju nebuvo nustatytos ir įrodytos visos atsakovės civilinės atsakomybės sąlygos. Pirmosios instancijos teismas nepagrindė atsakovės neteisėtų veiksmų bei kaltės sąlygos, priešingai, byloje esantys duomenys labiau patvirtina, kad neteisėtus veiksmus atliko UAB „Komponentas“, sprendime nepagrįstas ir ieškovės prašomos priteisti žalos dydis, o apie priežastinį ryšį pirmosios instancijos teismas apskritai nepasisakė.

9.2. Atsakovės vertinimu, byloje taip ir nebuvo nustatyta, kad gaisras kilo dėl būtent atsakovei priklausančios ir netinkamai prižiūrimos bei pasenusios technikos. Tokią išvadą teismas padarė remdamasis suinteresuotos liudytojos D. P. parodymais ir Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Vilniaus priešgaisrinės gelbėjimo valdybos 2019 m. birželio 29 d. aktu, 2019 m. rugpjūčio 8 d. tarnybiniu pranešimu, 2022 m. balandžio 22 d. raštu. Pažymi, kad serverinės patalpoje, kurioje kilo gaisras, buvo sandėliuojama ne tik atsakovei bet ir kitoms įmonėms priklausanti technika (tame tarpe ir nenaudojami kompiuteriai, monitoriai (vaizduokliai). Departamentas neatliko nei gaisro kilimo priežasčių ekspertizės, nei apskritai jokio objektyvaus tyrimo. Specialistas taip pat netyrė ir neapžiūrėjo objekte buvusių vartų, apdegusios kameros, netinkamos elektros instaliacijos, skydinės, kas, atsakovės vertinimu, ir buvo esminė priežastis nulėmusi gaisrą. Atsakovė net nebuvo įtraukta į gaisro priežasčių nustatymą, iš jos nebuvo reikalaujama pateikti domenų apie apsauginės signalizacijos ir vaizdo stebėjimo, įrašymo sistemų veikimą, jų priklausymą vienam ar kitam asmeniui. A. G. vertinimu, gaisrą sukėlė netinkamai atlikta elektros instaliacija, kas vėliau sąlygojo gaisrą ir serverinės patalpoje. Monitoriaus užsidegimas buvo tik gaisro pasekmė, o ne priežastis. Šios aplinkybės byloje nebuvo vertinamos, jų nevertino ir departamento specialistas. Nurodo, kad tarp UAB „Komponentas“ ir UAB „Caverion Lietuva“ (anksčiau vadinama UAB „YIT Technika“) sudarytos Inžinerinių sistemų techninės priežiūros paslaugų sutarties pagrindu UAB „Caverion Lietuva“ buvo atsakinga už viso pastato inžinerinę įrangą, tame tarpe ir priešgaisrinę signalizaciją. Todėl mano, kad suveikus priešgaisrinei signalizacijai turėjo sureaguoti ir UAB „Caverion Lietuva“ per 4 val. (ne darbo metu, savaitgalį) pagal D. P. pranešimą, tačiau to padaryta nebuvo.

9.3. Pažymi, kad teismas visiškai nevertino ir to, jog atsakovė UAB „Komponentas“ stebėjimo ir kontrolės/reagavimo paslaugas teikė nuotoliniu būdu ir niekaip faktiškai nevaldė ir nenaudojo apsaugos signalizacijos ir vaizdo stebėjimo, įrašymo sistemų, taigi objektyviai neturėjo galimybės nuotoliniu būdu jų įjungti ar atjungti konkretaus prietaiso. Teismas nesiaiškino nei kas pateko į ginčo patalpas, nei kas jose galėjo naudotis technika. Teismas visiškai ignoravo ir faktą, jog neva sugedęs vaizduoklis apskritai nebuvo įjungtas ir tik retais atvejais naudojamas atsakovės veikloje, to atskirai paprašius D. P. (peržiūrėti įrašytą vaizdo medžiagą).

9.4. Atsakovės vertinimu, sprendime ne tik kad nėra neginčijamai įrodyti atsakovės neteisėti veiksmai, kylantys iš sutarties ar bendro pobūdžio pareigų/apdairaus elgesio pažeidimų, bet priešingai, sprendime pirmosios instancijos teismas, vertindamas atsakovės veiksmus, konstatavo, jog atsakovė tinkamai vykdė sutarties sąlygas ir elgėsi operatyviai, tuo tarpu gaisro sukeltą žalą sąlygojo UAB „Komponentas“ sutartinių įsipareigojimų nevykdymas. Jei UAB „Komponentas“ būtų reagavusi laiku ir tinkamai, gaisro ir jo padarinių būtų išvengta. Šiuo atveju sprendime yra nustatyti ne atsakovės, bet pačios nukentėjusios UAB „Komponentas“ netesėti veiksmai ir jos įgalioto asmens didelis neatsargumas ir nerūpestingumas, sąmoningai nesiimant jokių veiksmų ir nesudarant atsakovei galimybės apžiūrėti patalpas ilgiau nei parą, kas ir buvo esminė priežastis, sąlygojusi, kad serverinės patalpose kilęs gaisras išsiplėtė ir apgadino ne tik ten buvusią techniką. Atsakovės įsitikinimu, šiuo atveju UAB „Komponentas“ žala kilo dėl jos pačios (jos darbuotojų) kaltės ir neatsakingumo. Mano, kad ieškinys pareikštas netinkamam atsakovui.

9.5. Kritiškai vertindama teismo argumentus dėl padarytos žalos, atsakovė nurodo, kad teismas neteisingai paskirstydamas įrodinėjimo naštą, nurodė, jog atsakovė nepaneigė sąmatoje numatytų darbų būtinumo ir realumo, todėl teismas neturi pagrindo abejoti ieškove. Pažymi, jog byloje nėra jokių įrodymų, kad gaisro metu buvo taip paveiktos ir kitos patalpos, kurių sutvarkymui neužteko valymo paslaugos, o buvo būtina atlikti ir remonto darbus. Be to, byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kad sąmatoje nurodomi darbai realiai buvo atlikti ir UAB „Komponentas“ už nurodomus darbus sumokėjo SIA „LV GROUP SERVISS“ sąmatoje nurodytą pinigų sumą. Mano, kad ieškovės pateikti dokumentai patvirtina ne realią UAB „Komponentas“ patirtą žalą, bet siekį, pasinaudoti susiklosčiusia situacija ir pasipelnyti atsakovės sąskaita, tokiu būdu pagerinant savo padėtį.

9.6. Atkreipia dėmesį, kad sprendime apskritai nebuvo nustatinėjamas priežastinis ryšys tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Priešingai, pirmosios instancijos teismo konstatuotos aplinkybės pagrindžia, jog atsakovė elgėsi tinkamai ir laiku reagavo į sistemos pranešimus (gedimus), elgėsi rūpestingai, atidžiai, kaip doras ir protingas asmuo, kitaip tariant, atsakovė ėmėsi visų veiksmų, kurie buvo jos valioje, kad bet kokios žalos atsiradimo būtų išvengta.

Atsiliepimas

10. Ieškovė atsiliepime su atsakovės apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti, priteisti ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

10.1. Atkreipia dėmesį, kad būtent atsakovei nuosavybės teises priklauso visa įranga, skirta vykdyti sutartį, todėl už šią įrangą yra atsakinga tik atsakovė. Atsakovė nėra suteikusi leidimo kitiems asmenims naudotis šia įranga ar apmokiusi kitus asmenis (ne savo darbuotojus) naudotis šia įranga. Atsakovės teiginiai, jog faktiškai ji nevaldė ir nenaudojo šios įrangos, yra visiškai nepagrįsti ir melagingi.

10.2. Pažymi, kad ieškovės draudėjos UAB „Komponentas“ darbuotoja D. P. neatsisakė atvykti į objektą, o nurodė, jog atsakovės operatorė turi skambinti nuomininkams UAB „Raben Lietuva“, kurie ir turi raktą nuo patalpų. Be to, pagal sutarties 2.9 ir 3.1 punktus būtent atsakovė įsipareigojo pranešti visiems subjektams, nurodytiems sutarties priede Nr. 1, o ne kuriam nors vienam subjektui. Pagal sutarties 2.1, 2.5, 2.7 ir 2.11 punktus, būtent atsakovė įsipareigojo paruošti objektą ir suderinti sąlygas, kaip ji vykdys sutartį ir kaip pateks į patalpas, t. y. pati atsakovė privalėjo pasirūpinti gauti raktus nuo kitų patalpų, kad galėtų patekti į savo serverinę. Nurodo, kad UAB „Komponentas“ niekaip negalėjo užtikrinti atsakovės patekimo į serverinę, kadangi UAB „Komponentas“ priklausė tik pirmosios patalpos, o antrosios patalpos, esančios antrame aukšte, buvo išnuomotos kitam subjektui nuomininkei UAB „Raben Lietuva“.

10.3. Akcentuoja, kad atsakovė taip ir neįrodė, jog gaisras įvyko dėl kitų priežasčių, o ne dėl tų, kurias nustatė savos srities specialistai. Atkreipia dėmesį, kad serverinėje vieninteliai veikiantys elektros prietaisai, įrenginiai buvo tik atsakovei nuosavybės teise priklausantys elektriniai įrenginiai, skirti vykdyti sutartį. Mano, kad atsakovė nepagrįstai ginčija ir nustatytos žalos dydį. Atsakovė į bylą nepateikė jokių įrodymų, kurie paneigtų byloje esančius įrodymus dėl žalos dydžio. Remdamasi teismų praktika, pažymi, kad draudėjas gali pateikti sąskaitas, kuriose atsispindi kaštai reikalingi remontui, neatsižvelgiant į tai ar draudėjas ketina patalpas remontuoti ar draudimo išmoką panaudoti kitiems tikslams.

Žemesnės instancijos teismas

10.4. Atkreipia dėmesį, kad skundžiamo sprendimo 29 punkte buvo konstatuotas priežastinis ryšys. Mano, kad pirmosios instancijos teismas konstatavo visas atsakovės civilinės atsakomybės sąlygas ir pagrįstai nustatė, jog už gaisrą ir atsiradusią žalą yra atsakinga atsakovė.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

12. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

13. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 23 d. sprendimo, kuriuo ieškovės ieškinys buvo patenkintas iš dalies, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

Žemesnės instancijos teismas

14. Byloje nustatyta, kad ieškovė su draudėja UAB „Komponentas“ buvo sudariusi verslo turto draudimo sutartį, Serija LD Nr. 112527687, kuria laikotarpiu nuo 2018 m. lapkričio 10 d. iki 2019 m. lapkričio 9 d. nuo ugnies, vandens ir kitų rizikų buvo apdraustas UAB „Komponentas“ priklausantis turtas – statiniai, esantys (duomenys neskelbtini), tarp jų ir pastatas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). 2019 m. liepos 27 d. kilus gaisrui UAB „Komponentas“ administracinėse patalpose, (duomenys neskelbtini), ieškovė pagal minėtą verslo turto draudimo sutartį, įvykį pripažino draudžiamuoju ir draudėjai išmokėjo 37 688,02 Eur dydžio draudimo išmoką. 2019 m. lapkričio 29 d. raštu „Dėl išmokos išieškojimo“ ieškovė kreipėsi į atsakovę kaip į už žalą atsakingą asmenį dėl minėtos draudimo išmokos išieškojimo, po ko, atsakovei minėtos sumos nesumokėjus, ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl žalos atlyginimo subrogacijos tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1015 straipsnis).

15. Iš bylos duomenų taip pat nustatyta, kad UAB „Komponentas“ 2015 m. rugsėjo 22 d. buvo sudariusi Objekto stebėjimo ir kontrolės sutartį Nr. 107 (anksčiau ir toliau – sutartis) (UAB „Komponentas“ sutartyje vadinama užsakovu) su UAB „Vestra tuto“ (pagal sutartį – vykdytojas) (po reorganizavimo UAB „Dorsimus“, 2016 m. rugpjūčio 24 d. pranešimu UAB „Vestra tuto“ informavo užsakovą apie įmonės reorganizavimą, prijungus UAB „Vestra tuto“ prie UAB „Dorsimus“). Pagal sutartį vykdytojas įsipareigojo vykdant apsaugą stebėti ir kontroliuoti teritoriją ir joje esančius statinius, (duomenys neskelbtini). Sutarties 1.2 punktas numatė, kad objekto – statinių ir teritorijos kontrolė vykdoma šiais režimais: elektroniniu būdu (stebint objektų signalizacijų stovį vykdytojo kompiuteriniame pulte ir apie aliarminius signalus pranešant vykdytojo apsaugos darbuotojams, o esant reikalui ir užsakovui); stebėjimo režimais vizualiai, atliekant teritorijos ir įvažiavimo vartų kontrolę; reagavimo režimu (reaguojant į aliarmo signalus ir nusiunčiant greta budintį apsaugos darbuotoją, o esant reikalui iškviečiant patrulinę tarnybą), atliekant vizualinę kontrolę apie pastebėtus kontroliuojamo objekto pažeidimus pranešama atsakingiems darbuotojams pagal priedą Nr. 1. Objekto apsaugai sumontuota vaizdo stebėjimo įranga; vykdytojo sumontuota vaizdo stebėjimo aparatūra (priedas Nr. 3 Pažyma apie apsaugos pagerinimu panaudotą vykdytojo aparatūrą) užsakovo objekte lieka UAB „Vestra tuto“ nuosavybė (sutarties 1.4 punktas).

16. Bylos duomenimis, atsakovės operatorė, atlikdama aptariamo objekto, esančio (duomenys neskelbtini), stebėjimą ir reagavimą, 2019 m. liepos 27 d. 9 val. 42 min. 22 sek. gavo aliarmo signalą/duomenis iš apsaugos signalizacijos sistemos apie dingusį ryšį su išsiplėtimo moduliu, dingo vaizdas iš vaizdo stebėjimo, įrašymo sistemos. 9 val. 42 min. 34 sek. centralizuotame stebėjimo pulte buvo gautas signalas/duomenys apie objektuose esančios bendros apsaugos signalizacijos sistemos gedimą – sistemos akumuliatorius/baterija nepalaiko jos veikimo; 9 val. 44 min. 52 sek. buvo gautas pakartotinis analogiškas signalas. Atsakovės operatorė apytiksliai 9.43 val. išsiuntė greitojo reagavimo grupę fiziškai apžiūrėti objekto išorę. Be to, operatorė apytiksliai 9.44 val. telefonu susisiekė su UAB „Komponentas“ įgaliota atstove D. P., kuriai telefonu paaiškino apie susidariusią situaciją, nurodė apie būtinybę atvykti į objektą ir apžiūrėti jį kartu su apsaugos darbuotoju. UAB „Komponentas“ atstovė vykti į objektą atsisakė. Atsakovės greitojo reagavimo grupė, atvykusi į objektą (apytiksliai 9.50 val.) ir apžiūrėjusi objektą vizualiai, nematė jokių įsibrovimo į objektą ženklų, pravirų vartų, langų, durų, sklindančių dūmų, pašalinių asmenų ar kitų pavojaus ženklų, ir apie tai informavo (apytiksliai 10.00 val.) centralizuoto pulto operatorę, kuri nurodė grupei likti toliau prie objekto iki atskiro nurodymo. Atsakovės operatorė centralizuotame stebėjimo pulte 10 val. 0 min. 52 sek. gavo paskutinį signalą/duomenis, jog visiškai nėra ryšio su objekte esančiomis sistemomis ir, atsakovės duomenimis, šio ryšio nepavyko atkurti iki 2019 m. liepos 28 d., kai ir paaiškėjo, jog UAB „Komponentas“ patalpose kilo gaisras. Atsakovės atstovams neturint galimybių patekti į pastatą, greitojo reagavimo grupė periodiškai važiavo ir tikrino objekto išorę, ar jame nematyti pažeidimų, iki pat 2019 m. liepos 28 d. apytiksliai 12-13 val., kol į objektą atvyko UAB „Komponentas“ atstovas.

17. Ieškovei nustačius, kad aptariamas gaisras kilo UAB „Komponentas“ administracinėse patalpose, gaisro židinio zona buvo ant stalo prie serverinės spintos, kur stovėjo, atsakovei priklausantis kompiuteris su vaizduokliu, kurio gedimas laikytinas labiausiai tikėtina gaisro priežastimi, ir kreipusis į teismą dėl žalos subrogacijos tvarka priteisimo iš atsakovės kaip už žalą dėl kilusio gaisro atsakingo asmens, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. gegužės 23 d. sprendimu ieškovės ieškinį patenkino iš dalies, dėl kilusios žalos iš esmės nustatęs tiek atsakovės, tiek UAB „Komponentas“ atsakomybę, priteisdamas ieškovei iš atsakovės 50 procentų jos prašomos atlyginti žalos sumos. Apeliacinius skundus dėl priimto teismo sprendimo pateikė abi šalys, nesutikdamos su teismo vertinimu dalyje dėl jų atžvilgiu priimto sprendimo. Visgi, su apeliančių pozicija nėra pagrindo sutikti.

18. Apeliantė atsakovė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu jos atžvilgiu, laikydama, kad jai (atsakovei) apkritai nėra pagrindo taikyti civilinės atsakomybės, pirmiausia akcentuoja, kad byloje nebuvo nustatyta, kad gaisras kilo dėl būtent atsakovei priklausančios ir netinkamai prižiūrimos technikos, be kita ko kritiškai vertindama byloje atliktą įrodymų tyrimą.

19. Vertinant, ar pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas bylą tinkamai taikė civilinio proceso teisės normas, tarp jų įrodymų vertinimo taisykles, teisingai analizavo bylos aplinkybes ir įrodymus, ar faktines aplinkybes (t. y. ir tai, ar gaisras kilo dėl atsakovės neteisėtų veiksmų (neveikimo)) nustatė pagal byloje esančius įrodymus, pirmiausia pažymėtina, kad civilinės atsakomybės pagrindinė funkcija yra kompensuoti patirtą žalą, todėl, sprendžiant klausimą, ar yra kaltė, civilinėje teisėje vadovaujamasi protingumo, rūpestingumo, atidumo kriterijais, pagal kuriuos vertinamas žalą padariusio asmens elgesys. Deliktinės civilinės atsakomybės pagrindinės taisyklės suformuluotos CK 6.263 straipsnyje. Jame įtvirtinta kiekvieno asmens pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios, įstatyme įtvirtintos, rūpestingumo pareigos pažeidimas sukuria įstatyme nustatytą žalos atlyginimo prievolę (CK 6.263 straipsnio 2 dalis). Neteisėti veiksmai, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti tiek tiesiogiai įstatyme ar sutartyje nustatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamų veiksmų atlikimas, tiek ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Tokiais atvejais laikoma, kad asmuo yra kaltas, jeigu, atsižvelgiant į prievolės esmę, jis nebuvo tiek rūpestingas, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 straipsnio 3 dalis).

20. Aptariamo ginčo kontekste būtina akcentuoti ir įrodinėjimo svarbą civiliniame procese, kuriame galiojantis rungimosi principas lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.

21. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010; kt.). Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nėra nustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau visuma byloje esančių įrodymų, leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-149/2004, ir kt.).

22. Įvertinusi byloje esančius įrodymus, liudytojų parodymus, šalių argumentus, teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad gaisras kilo ir gaisro židinio zona buvo ant stalo prie serverinės spintos, kur stovėjo atsakovei UAB „Dorsimus“ priklausantis kompiuteris su vaizduokliu ir kurio gedimas pagrįstai laikytas labiausiai tikėtina gaisro kilimo priežastimi. Šią išvadą pagrindžia toliau nurodyta byloje esančių įrodymų visuma.

23. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Vilniaus priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus vyresnysis inspektorius D. S. Akte dėl kilusio gaisro Nr. 53-1720 nurodė, kad apie aptariamą gaisrą buvo pranešta 2019 m. liepos 28 d. 15.40 val.; priešgaisrinės gelbėjimo pajėgos į gaisro vietą nevyko; gaisro padariniai: gaisro metu smarkiai apdegė 5 kv. m kambariukas, aprūko ir apsilydė kambariuko, kuriame buvo įrengta interneto serverinė, lubos, sudegė ir apsilydė visa kambaryje buvusi elektronikos įranga; labiausiai tikėtina gaisro kilimo priežastis – elektros prietaisų, įrenginių gedimas. Minėtos aplinkybės atsispindi ir to paties pareigūno D. S. 2019 m. rugpjūčio 8 d. tarnybiniame pranešime „Dėl neatidėliotino informacijos apie kilusį gaisrą patikrinimo“, kuriame taip pat nurodyta, kad patikrinimo metu nustatyta, jog gaisras kilo antrame aukšte įrengtose administracinėse patalpose; gaisro metu smarkiai apdegė 5 kv. m kambariukas, aprūko ir apsilydė kambariuko, kuriame buvo įrengta interneto serverinė, lubos; iš apanglėjimų matyti, kad gaisras kilo ant stalo ir laidais kilo link lubų; gaisras iš serverinės patalpos į kitas patalpas neišplito, tik nesmarkiai aprūko koridoriaus lubos; ugniagesiai gesinti gaisro iškviesti nebuvo, nes gaisras užgeso savaime. Minėtame tarnybiniame pranešime nurodyta, kad apžiūrėjus gaisro vietą, įvertinus apdegimo požymius, nustatyta, kad gaisras kilo ir gaisro židinio zona yra ant stalo prie serverinės spintos, kur matomas stipriausiai terminio poveikio pažeistas spintos šonas, toje vietoje stovėjo kompiuteris su vaizduokliu; apibendrinus visas gaisro kilimo aplinkybes, faktinius duomenis, surinktus gaisravietės apžiūros metu, nustatyta, kad labiausiai tikėtina gaisro kilimo priežastis techninė – elektros prietaisų, įrenginių gedimas. Šiuo atveju, apeliantės atsakovės argumentai, kad minėtos išvados surašytos neįsigilinus ir neanalizavus įvykio aplinkybių, pasirėmus UAB „Komponentas“ darbuotojos D. P. parodymais, vertintini kritiškai ir nesudaro pagrindo paneigti valstybinės institucijos, be kita ko atliekančios priešgaisrinę priežiūrą, pareigūno padarytų išvadų. Kartu pažymėtina, kad nors ekspertizė gaisro kilimo priežasčiai nustatyti, kaip akcentavo atsakovė, ir nebuvo atlikta, tačiau byloje taip pat nėra duomenų, kad atsakovė tokios ekspertizės būtų prašiusi. Be to, šiame kontekste kritiškai vertintina ir liudytojo, atsakovės darbuotojo, A. G. tiek tarnybiniame pranešime, tiek duodant parodymus teisme iškelta versija, jog gaisrą galėjo sukelti UAB „Caverion Lietuva“ netinkamai atlikta elektros instaliacija (sąlygojusi gaisrą serverinės patalpoje), kai dar prieš gaisrą įrengiant naują automobilių stovėjimo aikštelę buvo tiesiamas naujas elektros kabelis į naujai pastatytus du apšvietimo stulpus ir į vartų variklį. Paaiškindamas atsakovei tam tikras su aptariamu įvykiu susijusias aplinkybes, minėtas asmuo 2021 m. sausio 18 d. tarnybiniame pranešime be kita ko iškėlė versiją dėl galimos gaisro priežasties, nurodydamas, kad 2019 m. rugpjūčio 7 d. įrengus naują įrašymo įrenginį, paaiškėjo, kad nerodo ant įvažiavimo vartų metalinio pilono esanti kamera (apžiūrint minėtą kamerą, pats prisilietė prie pilono ir gavo elektros smūgį); mano, kad 2019 m. liepos 27 d. senojo kabelio fazės gysla prisilietė prie metalinio pilono, ir nutekėjus fazei ant pilono ir ant kameros metalinio korpuso užsidegė HDCVI vaizdo signalo keitiklis; korpusas hermetinis, todėl išdegus deguoniui, baigėsi degimas; fazei patekus ant vytos lauko UTP kabelio poros, užsidegė pasyvinis HDCVI vaizdo signalo keitiklis ir kitame to kabelio gale; tas kitas UTP kabelio galas per pasyvinį HDCVI keitiklį buvo serverinėje pajungtas prie įrašymo įrenginio, kuris buvo padėtas medinės spintelės apačioje; ten taip pat prasidėjo degimas. Visgi tokios prielaidos, kaip teisingai pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas, byloje nepatvirtina jokie įrodymai. Byloje nėra jokių duomenų nei apie UAB „Caverion Lietuva“ neva netinkamai atliktus darbus, kurie galėjo sąlygoti aptariamo gaisro kilimą, nei duomenų, kad po to, kai jau po kilusio gaisro buvo nustatyta aplinkybė apie užsidegusį vaizdo signalo keitiklį ant minėto pilono, būtų atliktas ar atsakovė būtų iniciavusi tyrimą tokio gedimo priežasčiai nustatyti. Taigi, paminėtos aplinkybės niekaip nesudaro pagrindo paneigti aukščiau nustatytų aplinkybių dėl gaisro kilimo vietos (židinio). Be to, pažymėtina, kad nors atsakovė ir akcentavo minėtą A. G. versiją dėl galimos gaisro priežasties, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad minėtame A. G. tarnybiniame pranešime pateikta ir antra galima versija, nurodant, kad tiek D. P., tiek V. B. naudojosi monitoriumi peržiūrint vaizdo įrašus serverinėje, todėl galimas paprastas „žmogiškasis“ faktorius: peržiūrėjus vaizdo įrašus, pamiršo išjungti monitorių, kuris po kiek laiko užsidegė; monitorius kineskopinis, kokių 1990 – 1995 m. gamybos.

24. Atitinkamai teisėjų kolegija sutinka su skundžiamo sprendimo išvadomis dėl atsakovės atsakomybės, nustačius gaisro židinį. Kaip jau minėta, gaisro židinio vieta buvo serverinėje, ant stalo prie serverinės spintos, kur stovėjo atsakovei priklausanti stebėjimo aparatūra. Šias aplinkybes vėlgi patvirtina bylos duomenų visuma. Sutarties priede Nr. 3 nurodyta vaizdo stebėjimo ir įrašymo sistemą sudaranti įranga, be kita ko staliukas, monitorius CRT, kompiuteris Intel 3 Ghz, UTP kabelis, ir kt. Aptariamas aplinkybes patvirtino ir liudytojai. Pavyzdžiui, A. G., kaip jau aukščiau minėta iškėlęs versiją ir apie monitoriaus užsidegimą, be kita ko parodė, kad paslaugoms pagal sutartį teikti buvo reikalinga įranga, kaip įrašymo įranga, monitorius, kabeliai, apsaugos centralė, kuri ir buvo serverinėje; monitorius buvo senas. Liudytoja D. P. (UAB „Komponentas“ darbuotoja) taip pat patvirtino, kad serverinėje stovėjo senas atsakovės kompiuteris; monitorius stovėjo ant staliuko, o apačioje stovėjo kompiuterio smegenys – dėžė. Minėtos liudytojos teigimu, visa įranga turėjo būti įjungta į maitinimo šaltinius. Liudytoja D. P. taip pat tvirtino, kad serverinėje stovinčio atsakovės kompiuterio ji (D. P.) nejungdavo, nes nemokėjo susirasti, kaip peržiūrėti filmuotą medžiagą; jeigu teritorijoje būdavo kokia nors avarinė situacija ir reikėdavo peržiūrėti filmuotą medžiagą iš teritorijos, iš UAB „Dorsimus“ atvykdavo A. G., prisijungdavo prie kompiuterio serverinėje ir peržiūrėdavo vaizdo medžiagą. Atsakovės vykdančiojo direktoriaus A. A. 2019 m. rugpjūčio 7 d. ADB „Gjensidige“ teiktame paaiškinime be kita ko taip pat nurodyta, kad 2019 m. liepos 28 d. iš UAB „Komponentas“ savininko gauta informacija, kad UAB „Raben Lietuva“ nuomojamame pastato antrame aukšte įvyko gaisras, sudegė serverinė, kurioje buvo įrengta UAB „Dorsimus“ stebėjimo aparatūra, rakto nuo serverinės UAB „Dorsimus“ neturėjo; gaisro metu nukentėjo įranga bei kitas turtas; gaisro priežastys nustatinėjamos (galimai nuo UAB „Dorsimus“ įrangos). Bylos duomenys, be kita ko sutarties nuostatos, taip pat patvirtina, kad būtent atsakovei teko pareiga reguliariai, pagal reglamentą, vykdyti užsakovo objekte esančios stebėjimo technikos profilaktiką, užtikrinant nepertraukiamą technikos veikimą saugojimo metu (sutarties 2.5 punktas) ir byloje nėra duomenų apie šios pareigos perleidimą kitiems asmenims, kaip ir duomenų apskritai apie šios atsakovės įrangos valdymo ar naudojimo teisių perleidimą. Tai, kad įranga (monitorius) buvo itin sena, patvirtino ir atsakovės darbuotojas A. G. Atsakovė, kategoriškai nesutikdama su ieškovės nurodyta gaisro kilimo priežastimi, nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių aplinkybes apie jos įrangai atliktus profilaktinius patikrinimus, ar aplinkybes, kad įranga buvo techniškai tvarkinga ir saugi. Be to, nors atsakovė ir akcentavo, kad stebėjimo ir kontrolės/reagavimo paslaugas UAB „Komponentas“ iš esmės teikė nuotoliniu būdu ir niekaip faktiškai nevaldė ir nenaudojo apsaugos signalizacijos ir vaizdo stebėjimo, įrašymo sistemų, tačiau šios su pačios sutarties vykdymo režimu susijusios aplinkybės negali paneigti kitų atsakovės sutartinių įsipareigojimų, be kita ko ir jau minėtų sutarties 2.5 punkto nuostatų, kaip ir apskritai bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai, rūpintis savo turtu, kad nesukelti pavojaus ar žalos kitiems asmenims ar jų turtui.

25. Atsižvelgiant į visas aukščiau apartas aplinkybes, manytina, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodymų vertinimo civiliniame procese taisyklių ir pagrįstai sprendė, jog gaisro židinys ir labiausiai tikėtina gaisro kilimo priežastis buvo serverinės patalpoje ant stalo stovėjusi atsakovės minėta įranga, už kurios priežiūrą ir tinkamą naudojimą buvo atsakinga pati atsakovė, kas (t. y. atsakovės neteisėti veiksmai) atitinkamai sąlygojo ir žalos padarymą. Kitos atsakovės akcentuotos aplinkybės, pavyzdžiui, apie gaisro patalpoje sandėliuotą ir kitoms įmonėms priklausančią techniką (tame tarpe nenaudojamus kompiuterius, monitorius), ar sutartyje numatytą sąlygą apie materialinės atsakomybės atsakovei netaikymą užsakovės įgaliotam asmeniui po iškvietimo dėl nepateisinamos priežasties neatvykus apžiūrėti objekto (sutarties 4.3 punkto g papunktis), tuo pačiu pažymint, kad šia aplinkybe bylos nagrinėjimo metu atsakovė netgi nesirėmė, taip pat nepaneigia paminėtos išvados teisingumo.

26. Byloje kilo ginčas ir dėl kitos, nukentėjusios šalies, t. y. UAB „Komponentas“, veiksmų ar neveikimo įvykio (gaisro) aplinkybių kontekste, kas, pirmosios instancijos teismo vertinimu, taip pat turėjo įtakos žalos atsiradimui. Vertindamas UAB „Komponentas“ veiksmus šiuo aspektu, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2019 m. liepos 27 d. suveikus apsauginės-gaisrinės signalizacijos signalui, atsakovės darbuotoja į jį reagavo nedelsiant, išsiuntė greitojo reagavimo grupę, apie aliarminį signalą pranešė užsakovo įgaliotam asmeniui – D. P., kuri nurodyta ir sutarties priede Nr. 1 ir kuri pati patvirtino buvusi tinkamu asmeniu tokiai informacijai gauti. Tačiau, kaip jau minėta, UAB „Komponentas“ atstovė vykti į objektą atsisakė.

27. Apeliantė ieškovė, nesutikdama su teismo pozicija UAB „Komponentas“ atliktų veiksmų atžvilgiu, akcentavo, kad D. P. įvertinusi situaciją, iš įvykio aplinkybių padarė išvadą, jog sugedo atsakovės techninė įranga, o ne įvyko gaisras, nes nesuveikė gaisrinė signalizacija, be to, D. P. neturėjo rakto nuo antrojo aukšto patalpų, kurios buvo išnuomotos nuomininkei UAB „Raben Lietuva“, tad bet kokiu atveju nebūtų galimybės patekti į atsakovės serverinę. Ieškovės vertinimu, D. P. pagrįstai nusprendus nevykti į įvykio vietą, atsakovės operatorė privalėjo informuoti kitus likusius UAB „Komponentas“ asmenis, kadangi, sutarties 2.9 ir 3.1 punktuose nenurodyta, jog užtenka paskambinti tik vienam asmeniui ar tik konkrečiam asmeniui. Tačiau su tokiu apeliantės vertinimu nėra pagrindo sutikti.

28. Sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai, nustatant tikruosius šalių ketinimus (CK 6.193 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas, aiškindamas įstatymo įtvirtintas sutarčių aiškinimo taisykles, formuoja praktiką, kad, siekiant nustatyti tikruosius šalių ketinimus, dažniausiai nepakanka remtis vien lingvistiniu sutarties nuostatų aiškinimu, būtina nustatyti ir įvertinti reikšmingų aplinkybių visumą: kokia yra sutarties esmė, tikslas, kaip elgėsi šalys, sudarydamos sutartį ir po jos sudarymo, koks yra sutarties sąlygų tarpusavio ryšys ir kt. (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2011, 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2013). Aptariamu atveju, pagal sutarties 3.1 punktą užsakovė UAB „Komponentas“ įsipareigojo raštiškai pateikti vykdytojui atsakingų užsakovės asmenų sąrašą bei užtikrinti, kad suveikus apsauginei-gaisrinei signalizacijai sutarties priede nurodytus asmenis bus galima iškviesti ir jie atvyks į objektą bet kuriuo paros metu. Sutarties 3.8 punkte buvo numatyta, kad suveikus apsauginei signalizacijai vykdytojo iškviestas užsakovas ar nuomininkas ne ilgiau kaip per vieną valandą po vykdytojo pranešimo atvyksta arba atsiunčia įgaliotą atstovą į objektą jį apžiūrėti. UAB „Komponentas“ atsakingų asmenų sąrašas pateiktas sutarties priede Nr. 1. Pagal sutarties 2.9 punktą atsakovė įsipareigojo apie aliarminius signalizacijų signalus ir kitus pažeidimus pranešti užsakovo įgaliotiems asmenims. Atsižvelgiant į paminėtas sutarties nuostatas, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovės darbuotoja į suveikusius aliarmo signalus sureagavo tinkamai, pagal sutartį, šiame kontekste be kita ko atmetant apeliantės ieškovės argumentus, jog atsakovė privalėjo pranešti (iškviesti) visus tris sutarties priede Nr. 1 nurodytus UAB „Komponentas“ įgaliotus asmenis. Tokia išvada darytina ne tik atsižvelgiant į sutarties esmę bei tikslą, tačiau įvertinus ir šalių tikruosius ketinimus, susiklosčiusią bendradarbiavimo praktiką. Kaip minėta, atsakovės darbuotoja, suveikus signalizacijai iš karto apie tai informavo užsakovės atstovę. Liudytoja apklausta M. M. teismo posėdyje parodė, kad įprastai visais klausimais būdavo kreipiamasi būtent į pagrindinį asmenį (D. P.) ir tik jai neatsiliepus būdavo informuojami kiti sąraše nurodyti asmenys. Aptariamu atveju buvo pranešta ir nuomininkės UAB „Raben Lietuva“ atstovui. Liudytoja D. P. teismo posėdyje taip pat patvirtino, kad dėl signalizacijos suveikimo kitiems sutarties priede nurodytiems UAB „Komponentas“ atstovams nebuvo skambinta, apsauga visada skambina jai, nes kiti du atstovai (vadovai) ne visada atsiliepia arba nukreipia skambinti jai. Taigi, paminėtos aplinkybės, sutarties šalių (jų atstovų) elgesys, nesudaro pagrindo spręsti, jog atsakovės operatorė apie suveikusią signalizaciją pranešdama užsakovės atstovei D. P. netinkamai vykdė minėtą sutarties 2.9 punkto nuostatą. Tuo tarpu užsakovė pagal sutartį (UAB „Komponentas“), gavusi iš operatorės pranešimą apie suveikusią signalizaciją, nesielgė atidžiai ir rūpestingai. Nors pagal sutartį buvo įsipareigojusi užtikrinti, kad suveikus signalizacijai sutarties priede nurodytus užsakovės atsakingus asmenis bus galima iškviesti ir jie atvyks į objektą bet kuriuo paros metu, tačiau, kaip matyti, pranešimo dieną į įvykio vietą iš užsakovės atstovų taip niekas ir neatvyko, įmonės atstovei D. P. manant, kad sugedo atsakovės techninė įranga. Visgi, iš visos 2019 m. liepos 27 d. įvykių eigos (gautų kelių aliarmo signalų, atsakovės reagavimo, pranešimo užsakovei ir pan.) matyti, kad iš esmės suveikusių aliarmų priežastis nebuvo aiški ir iš užsakovės pusės nebuvo jokio suinteresuotumo tai iš karto išsiaiškinti. Būdama atidi ir rūpestinga bei žinodama, kad atsakovei priklausanti įranga yra jai (UAB „Komponentas“) priklausančiose patalpose, į kurias atsakovė pati savarankiškai negali patekti (ginčo byloje dėl to nebuvo), užsakovė privalėjo imtis priemonių, kad serverinės patalpos būtų patikrintos kuo skubiau. Tačiau į minėtas patalpas užsakovės atstovė atvyko praėjus maždaug parai (2019 m. liepos 28 d.), kai kilęs gaisras, kaip paaiškėjo, jau buvo užgesęs savaime. Todėl pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad jeigu aptariamos patalpos būtų patikrintos kuo greičiau po aliarmo signalų gavimo, gaisro padaryta žala galėjo būti ženkliai mažesnė. Kartu šiame kontekste atmestina ir apeliantės ieškovės pozicija, kad UAB „Komponentas“ neva neprivalėjo užtikrinti atsakovės patekimo į serverinę. Priešingai, bylos duomenys kaip tik leidžia spręsti, kad tokią pareigą turėjo būtent užsakovė (UAB „Komponentas“). Būdama patalpų savininke ir išnuomodama patalpas kitam juridiniam asmeniui, kai tuo pačiu atsakovės turima minėta įranga laikoma serverinės patalpoje, į kurią patenkama tik per išnuomotas patalpas, UAB „Komponentas“ privalėjo užtikrinti ne tik nuomininko, bet ir kitų asmenų, tarp jų ir atsakovės, teisėtą patekimą esant poreikiui į jos naudojamas patalpas, taigi kartu atmetant kaip nepagrįstus ir apeliantės ieškovės argumentus, kad atsakovė, žinodama apie nuomos sutartį pati turėjo pasirūpinti savo patekimu į serverinės patalpas. Kita vertus, neneigtina, kad šis klausimas abiejų sutarties šalių galėjo būti aiškiai aptartas, pavyzdžiui ir sutartyje, tačiau to nepadarius, kilusio įvykio kontekste, kai sprendimą dėl reagavimo ir tinkamų veiksmų reikėjo priimti nedelsiant, manytina, kad tokia pareiga (užtikrinti patekimą į minėtas patalpas) teko būtent sutarties užsakovei. Liudytoja D. P. teismo posėdyje akcentavo, kad ji įeiti į serverinę negalėjo, nes į serverinę patekimas yra pro UAB „Raben Lietuva“ išnuomotas patalpas, į kurias leisti patekti galėjo tik nuomininkė; jei pati ir būtų atvažiavusi, į patalpas nebūtų galėjusi pateikti, nes atsarginių raktų kopijų nuo nuomojamų patalpų neturi; UAB „Raben Lietuva“ atstovui V. B. buvo pranešta, bet šis nurodė negalintis atvykti, nes buvo ne Vilniuje. Tačiau minėtos liudytojos nurodytas aplinkybes (dėl teisės be nuomininkės leidimo patekti į patalpas neturėjimo) paneigia kiti byloje esantys įrodymai. Iš byloje pateiktos 2007 m. rugpjūčio 8 d. tarp UAB „Komponentas“ ir UAB „Raben Lietuva“ sudarytos patalpų nuomos sutarties (2 straipsnio 5 punkto) matyti, kad nuomotojui, t. y. UAB „Komponentas“ buvo suteikta teisė apžiūrėti pastatą/patalpas ne nuomininko darbo laiku ir/ar iš anksto nesuderinus su nuomininku, kai tokia apžiūra yra pagrįstai reikalinga siekiant užkirsti kelią gedimams pastate/patalpose arba žalos jiems padarymui arba likviduoti tokių veiksnių padarinius (pavyzdžiui, kilus gaisrui, ir pan.); tokiu atveju nuomotojas arba jo įgalioti asmenys patys vieni arba kartu su atitinkamais valstybės pareigūnais turi teisę bet kuriuo metu įeiti (patekti) į pastatą/patalpas, kad užtikrintų jų arba jose esančio turto saugumą. Tokiu būdu ir paminėtoje sutarties nuostatoje buvo aptarta UAB „Komponentas“ galimybė (teisė) patekti į jos nurodytas išnuomotas kitam juridiniam asmeniui patalpas, per kurias atitinkamai būtų patekta ir į serverinę. Taigi, užsakovė pagal sutartį pati elgėsi neatsakingai, nesudarė atsakovei galimybės esant poreikiui patikrinti jos naudojamas patalpas, kuriose ji laikė gaisro židiniu tapusią savo techninę įrangą. Todėl manytina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ir UAB „Komponentas“, nesiimdama veiksmų dėl atsakovės darbuotojų patekimo į serverinės patalpas operatyviam gautų aliarmo signalų priežasčių išsiaiškinimui, elgėsi nerūpestingai, tokiu savo neveikimu taip pat prisidėdama prie nuostolių atsiradimo (padidėjimo), tokiu būdu teismas pagrįstai nustatė nagrinėjamame ginče mišrią abiejų sutarties šalių atsakomybę.

29. Apeliantė atsakovė kritiškai vertina ir skundžiamą sprendimą dalyje dėl padarytos žalos dydžio ir jo pagrįstumo, akcentuodama, kad byloje nėra įrodymų apie gaisro metu paveiktas kitas patalpas, dėl ko, anot atsakovės, realus remontas buvo reikalingas tik serverinės patalpai, o kitoms patalpoms užteko valymo paslaugų. Įvertinusi bylos medžiagą šiuo aspektu, teisėjų kolegija su apeliantės argumentais nesutinka. Kaip matyti iš skundžiamo sprendimo, pirmosios instancijos teismas įvertino, kad dėl kilusio gaisro atsiradę ieškovės draudėjai priklausančių patalpų ir patalpose buvusios atsakovės įrangos (kondicionieriaus, kabelių) pažeidimai yra fiksuoti fotonuotraukomis, taip pat Turto sunaikinimo, sugadinimo akte, medžiagos ir darbai, reikalingi gaisro pažeidimams pašalinti, nurodyti remonto sąmatose, atliktų darbų aktuose ir jų pagrindu išrašytose PVM sąskaitose faktūrose; sudegusioje serverinėje buvo visų elektros įvadų skydelis ir dėl įvykusio gaisro reikėjo keisti didelį kiekį kabelių. Pirmosios instancijos teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad nors konstatuota, jog gaisras iš serverinės patalpos, kurioje apdegė sienos, lubos, buvusi įranga, sudegė laidai, kondicionierius, į kitas patalpas neišplito, tačiau tiek Turto sunaikinimo, sugadinimo akte yra nurodyta, tiek liudytoja D. P. patvirtino, kad greta serverinės esančios ofiso patalpos buvo aprūkusios, apgadintos lubos, į patalpas ortakiais atkeliavo suodžiai. SIA „LV GROUP SERVISS“ 2019 m. rugpjūčio 12 d. defektiniame akte yra nurodyta, kad 2019 m. nuo rugpjūčio 3 d. iki rugpjūčio 12 d. buvo atliekami valymo darbai po gaisro adresu (duomenys neskelbtini); valymo metu nepavyko išvalyti kiliminės dangos, todėl buvo nuspręsta ją demontuoti ir keisti nauja. Teisėjų kolegijos vertinimu, paminėti ir pirmosios instancijos teismo įvertinti įrodymai byloje nustatytų aplinkybių kontekste (dėl gaisro patalpoms padarytos žalos) patvirtina apskaičiuotos žalos dydį, paaiškina, kodėl yra reikalingi atsakovės kritikuoti didesni medžiagų kiekiai ar remonto darbų apimtys, ir pan. Tuo tarpu atsakovė, iš esmės vien formaliai kritikuodama ieškovės paskaičiavimus, nesutikdama su nurodytais medžiagų kiekiais, ar nurodytais remonto darbais, tokios savo pozicijos jokiais įrodymais nepagrindė. Kartu atmestini ir apeliantės argumentai dėl įrodymų apie realiai atliktus darbus ir jų apmokėjimą nepateikimo, šiuo aspektu atkreipiant dėmesį į kasacinio teismo išaiškinimą, jog draudimo išmoka apskaičiuojama ir išmokama draudėjui nepaisant to, ketina jis atkurti dėl draudžiamojo įvykio sugadintą turtą ar ne; be to, draudimo išmoką draudėjas gali naudoti savo nuožiūra (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-12/2009). Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė, jog dėl gaisro draudėjos turtui padaryta 38 268,02 Eur žala, iš kurios atlikus besąlyginę 580 Eur išskaitą, draudėjai buvo išmokėta 37 688,02 Eur draudimo išmoka, iš kurios atėmus nusidėvėjimą medžiagoms (3 355,64 Eur) ieškovės reikalaujamą priteisti sumą sudaro 34 332,38 Eur žalos atlyginimo suma.

30. Taip pat įvertinus tai, kad aukščiau nurodyti nuostoliai priežastiniu ryšiu yra susiję tiek su atsakovės, tiek su UAB „Komponentas“ veiksmais (neveikimu), manytina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai sprendė, jog abiejų šalių kaltė dėl atsiradusių nuostolių sudaro 50 procentų, dėl ko pagrįstai iš atsakovės buvo priteista 50 procentų ieškovės prašomo jai priteisti žalos atlyginimo, todėl skundžiamą sprendimą keisti ar naikinti, atitinkamai ir dalyje dėl palūkanų priteisimo, nėra pagrindo.

Dėl procesinės bylos baigties

31. Apibendrinant išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, jo priimtas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, o apeliaciniai skundai atmetami kaip nepagrįsti. Apeliacinės instancijos teismas palieka skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

32. Į esminius apeliacinių skundų argumentus atsakyta, dėl kitų skunduose nurodytų argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie neturi esminės reikšmės ir nesudaro pagrindo keisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K- 3- 252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

33. Teismo sprendimą palikus nepakeistą, pagrindo perskirstyti bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme nėra (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

34. Be to, abu apeliacinius skundus atmetus, šalių apeliacinėje instancijoje patirtos bylinėjimosi išlaidos taip pat nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Dorsimus“ apeliacinius skundus atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Donata KravčenkienėKristina LysionokRamunė Mikonienė