Teisora
Registruotis

Šiaulių apygardos teismo sprendimas

2020-10-22 · Civilinė byla Nr. e2-477-440/2020

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-10-22
Bylos Nr.
e2-477-440/2020
Teisminio proceso Nr.
2-58-3-00094-2020-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vilija Valantienė
Atsakovas
D. V., Ž. M.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-477-440/2020Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00094-2020-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.2.2.7; 2.6.10.2.1; 2.6.10.2.2; 2.6.10.2.3; 2.6.10.2.4.1; 2.6.10.5.2.1; 3.1.7.6; 3.1.7.8; 3.1.7.11; 3.1.18.6; 3.2.4.4; 3.2.4.9.1.1; 3.2.4.9.3.3; 3.2.4.11; 3.2.6.1.
(S)ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. spalio 22 d.Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė,sekretoriaujant Kristinai Rupšienei,

dalyvaujant ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Blondinė“ bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Finresta“ atstovui advokatui G. B., atsakovui D. V.,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Blondinė“ bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Finresta“ ieškinį atsakovams D. V., Ž. M. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Ieškovė bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė (toliau - BUAB) „Blondinė“ atstovaujama bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės (toliau - UAB „Finresta“) pareiškė patikslintą ieškinį prašydama priteisti solidariai iš atsakovų D. V. ir Ž. M. 51913,12 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio procesines metines palūkanas už priteistą sumą, nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Priteisti iš atsakovo Ž. M. 840,03 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio procesines metines palūkanas už priteistą sumą, nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Žemesnės instancijos teismas

2. Nurodė, kad 2018-11-19 Šiaulių apygardos teisme BUAB „Blondinė“ iškelta bankroto byla. Nutartis įsiteisėjo 2018-11-30. Pagal 2018-10-11 VĮ „Registrų centras“ duomenis BUAB „Blondinė“ direktoriai: laikotarpiu nuo 2017-02-01 iki 2017-02-22 E. G., laikotarpiu nuo 2017-02-22 iki 2017-02-28 V. A., laikotarpiu nuo 2017-03-01 iki 2018-02-13 Ž. M., laikotarpiu nuo 2018-02-14 iki bankroto bylos iškėlimo D. V.. 2019-01-29 Šiaulių apygardos teismas nutartimi patvirtintas kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas bendrai 52 753,15 Eur sumai. Paskutiniai finansinės atskaitomybės dokumentai VĮ „Registrų centras“ pateikti tik už 2015 metus. Finansinės atskaitomybės dokumentai už 2016, 2017 metus VĮ „Registrų centras“ nepateikti, taip pat nepateikti bankroto bylos iškėlimo datai 2018-11-30. UAB „Blondinė“ finansinės atskaitomybės laikotarpiu nuo 2015-01-01 iki 2015-12-31 turėjo turto už 7 785 Eur, įmonės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 44 886 Eur, iš jų – per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai – 10 590 Eur. Iš UAB „Blondinė“ pelno (nuostolių) ataskaitos laikotarpiu nuo 2015-01-01 iki 2015-12-31 matyti, kad įmonė patyrė 3792 Eur nuostolį. Bendrovė jau 2015-12-31 atitiko nemokios įmonės būseną (ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis). Bankroto byloje patvirtinti kreditoriniai reikalavimai susidarė 2017 m. rugpjūčio mėnesio, ir vis didėjo, kas nebūtų atsitikę, jei vadovai būtų kreipęsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, o ne didinę skolas kreditoriams. Atsakovų nesikreipimas dėl bankroto bylos iškėlimo sudaro pagrindą priteisti iš atsakovų visą (52 753,15 Eur) įmonės ir jos kreditorių patirtą žalą, padarytą dėl pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei tapus nemokiai, nevykdymo.

3. Po bankroto bylos iškėlimo Šiaulių AVPK Kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos pirmasis skyrius pradėjo ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso ( toliau – BK) 222 straipsnio 1dalį. (Apgaulingas apskaitos tvarkymas) ir BK 300 straipsnio 1 dalį. (Dokumentų klastojimas ir disponavimas suklastotais dokumentais). Ieškinyje nurodytos aplinkybės yra nustatytos ir ikiteisminiame tyrime, 2019-06-07 FNTT prie LR VRM Šiaulių ir Panevėžio apygardos valdybos Šiaulių ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje be kita ko, nustatyta, kad negalima iš dalies nustatyti bendrovės už laikotarpį nuo 2017-02-01 iki 2017-12-31 ir nuo 2018-01-01 iki 2018-11-22 veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Šiaulių apylinkės teismas baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) 2019-09-22 baudžiamuoju įsakymu Ž. M. pripažintas kaltu pagal BK 222 straipsnio 1 dalį. Be to, 2020-02-26 Šiaulių apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-266-883/2020 nutarta pripažinti BUAB „Blondinė“ bankrotą tyčiniu. Administratorė nurodė, kad baudžiamojoje byloje bei civilinėje byloje dėl bankroto pripažinimo tyčiniu nustatytos aplinkybės, įrodymai patvirtina aplinkybes, kad bendrovės vadovas, registruotas atitinkamu laikotarpiu VĮ Registrų centre buvo D. V., o faktinis vadovas–Ž. M.. Administratorė nurodė, kad UAB „Blondinė“ valdymo organai atsakovas Ž. M. (bendrovės vadovas laikotarpiu nuo 2017-03-01 iki 2018-02-13) ir atsakovas D. V. (bendrovės vadovas laikotarpiu nuo 2018-02-14 iki bankroto bylos iškėlimo) nepateikė 2017 m., 2018 m. finansinės atskaitomybės dokumentų rinkinių taip pažeidė Lietuvos Respublikos Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo (2008-06-26 Nr. X-1633 nauja redakcija (2015-05-14 Nr. XII-1696)) 16 straipsnio 1 dalies nuostatą „metines finansines ataskaitas įmonės sudaro pasibaigus jų finansiniams metams“ bei Lietuvos Respublikos Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo (2008-06-26 Nr. X-1633 nauja redakcija (2015-05-14 Nr. XII-1696)) 28 straipsnio nuostatą „už įmonės finansinių ataskaitų, metinio pranešimo parengimą ir pateikimą kartu su auditoriaus išvada (tais atvejais, kai auditas atliktas) Juridinių asmenų registro tvarkytojui atsako įmonės vadovas“ (galioja nuo 2017 01 01 pagal 2016-12-15 LR įstat. Nr. XIII-94).

Žemesnės instancijos teismas

4. Nustatyta, kad atsakovas D. V. (bendrovės vadovas laikotarpiu nuo 2018-02-14 iki bankroto bylos iškėlimo) iki 2019-06-15 dienos VMI nepateikė metinės (2018 m.) pelno mokesčio deklaracijos (forma (duomenys neskelbtini) taip pažeidžiant Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo (2001 12 20 Nr. IX-675) 51 straipsnio 2 dalies nuostatą „metinė pelno mokesčio ir (arba) metinė fiksuoto pelno mokesčio deklaracijos pateikiamos pasibaigus mokestiniam laikotarpiui iki kito mokestinio laikotarpio šešto mėnesio penkioliktos dienos“ (galioja nuo 2017-01-01 pagal 2016-03-22 LR įstat. Nr. XII-2262). Bendrovės paskutinis valdymo organas atsakovas D. V. administratorei neperdavė metinės (2018 m.) pelno mokesčio deklaracijos 2018-11-30 datai (bankroto bylos iškėlimo datai); nepateikė finansinės atskaitomybės dokumentų 2018-10-30 datai; nesudarė kreditorių, turto sąrašų 2018-10- 30 datai ir tokiu tyčiniu neveikimu bendrovės valdymo organai nevykdė teismo nutarties įpareigojimų bei ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalyje 1 punkte įtvirtintos pareigos dėl bendrovės turto ir dokumentų perdavimo bankroto administratorei pagal finansinės atskaitomybės dokumentus sudarytus nutarties dėl bankroto bylos įsiteisėjimo datai (2018- 11-30 datai). Nors UAB „Blondinė“ valdymo organai buvo įpareigoti per 15 dienų po šios nutarties įsiteisėjimo perduoti administratorei įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus. Iki šiol jokia ieškovės dokumentacija, turtas nėra perduoti. Lėšų bankroto procedūroje nėra gauta, turto nenustatyta, ieškovės finansiniai reikalavimai iki šios dienos nėra patenkinti.

5. Ieškovės atstovas patikslino, kad atsakovui Ž. M. reiškia reikalavimą, atsižvelgiant į išdidėjusius kreditorinius reikalavimus bendrai 840,03 Eur sumai, kuri susidaro iš 29,74 Eur VŠĮ „Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras“, 4,67 Eur Lietuvos gretutinių teisių asociacijai (AGATA), 53,27 Eur UAB „Berendsen Textile Service“, 756 Eur UAB „Švyturys Utenos alus“, atsiradusius iki vadovo D. V. nuo 2018-02-14 paskyrimo vadovu. Kadangi po D. V. paskyrimo vadovu, atsakovas Ž. M. buvo bendrovės vadovas de facto (pagal tikrąją padėtį), ką patvirtina byloje pateikti įrodymai, atsakovo D. V. paaiškinimai, atsakomybė dėl žalos tenka abejiems atsakovams. Ieškovės vertinimu atsakovas D. V. sutiko su tokia padėtimi, nesiėmė jokių veiksmų, nesikreipė į teisėsaugos institucijas, kad spręsti susidariusią faktinę situaciją dėl jo atleidimo iš vadovo pareigų. Atsakovas D. V. turėjo suprasti jam tenkančias vadovo pareigas, atsakomybę bet nesiėmė jokių veiksmų. Konkrečiu atveju ir paskirtas vadovas D. V. ir faktinis vadovas Ž. M. savalaikiai nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, ko pasėkoje išaugo bendrovės finansiniai kreditoriniai įsipareigojimai 51913,12 Eur sumai ir tuo jų veiksmais padaryta žala įmonei ir kreditoriams.

Šalies argumentai

6. Atsakovas D. V. su ieškiniu nesutiko. Prašo ieškinio jo atžvilgiu netenkinti. Šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad jokios veiklos įmonėje UAB „Blondinė“ nevykdė, jokių sutarčių nepasirašinėjo, buvo apgaule paskirtas įmonės direktoriumi. Visus reikalus susijusius su įmonės veikla vykdė Ž. M.. Jis į įmonę buvo priimtas ir dirbo gal dvi, tris savaites (duomenys neskelbtini). Jokios darbo sutarties nepasirašė. Po to išvyko dirbti į užsienį. Jokio įmonės turto ir įmonės dokumentų neturi ir neturėjo. Kai sužinojo, kad yra paskirtas vadovu prašė Ž. M. jį atleisti, kreipėsi į Registrų centrą, kad susižinotų, kas yra akcininkai, bet informacijos negavo, kreipėsi į Darbo inspekciją, rašė paaiškinimus apie jo įdarbinimą. Nurodė, kad turi 10 klasių išsilavinimą, nelabai supranta apie tokius dalykus, mano, kad buvę vadovai vengdami atsakomybės, jį apgaule paskyrė vadovu, o patys toliau vykdė įmonės veiklą.

7. Atsakovas Ž. M. į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį pranešta, atsiliepimo į ieškinį, patikslintą ieškinį negauta.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Žemesnės instancijos teismas

8. Teismas pažymi, jog nuo 2020-01-01 įsigaliojo naujas Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymas, reguliuojantis juridinių asmenų restruktūrizavimo ir bankroto procesus, kuriam įsigaliojus neteko galios Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas (toliau – ir ĮBĮ) su visais pakeitimais ir papildymais (JANĮ 153 straipsnis). Iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams šio įstatymo nuostatos taikomos toms asmenų teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda arba yra įgyvendinamos jam įsigaliojus, taip pat toms nemokumo procedūroms, kurios pradedamos šiam įstatymui įsigaliojus, išskyrus šio įstatymo nustatytus atvejus. (JANĮ 155 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju ieškinys nagrinėtinas vadovaujantis iki 2020-01-01 galiojusioms ĮBĮ nuostatomis.

9. Byloje nustatyta, kad Šiaulių apygardos teismo 2018-11-19 nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-820-883/2018 (šiuo metu Nr. eB2-118-883/2020) UAB „Blondinė“ iškelta bankroto byla, bankroto administratore paskirta UAB „Finresta“. 2019-03-15 nutartimi įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Iš bankroto bylos Nr. eB2-118-883/2020 matyti, kad 2019-01-29 Šiaulių apygardos teismo nutartimi patvirtintas kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas bendrai 52 753,15 Eur sumai. Iki šiol kreditorinių reikalavimų sumos nesikeitė.

10. Juridinių asmenų registro duomenimis UAB „Blondinė“ Juridinių asmenų registre įregistruota 2011-07-07. Bendrovės vadove laikotarpiu nuo 2011-07-07 iki 2017-02-22 nurodyta, kad buvo E. G., laikotarpiu nuo 2017-02-22 iki 2017-07-12 vadovu buvo V. A., laikotarpiu nuo 2017-07-12 iki 2018-03-26 buvo Ž. M., laikotarpiu nuo 2018-03-26 iki 2018-11-22 nurodyta, kad vadovu buvo D. V..

11. LITEKO duomenimis, bei iš baudžiamosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini), matyti, kad Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2020-09-20 priėmė Teismo baudžiamąjį įsakymą, kuriuo Ž. M. pripažino kaltu pagal BK 222 straipsnio 1 dalį ir pagal BK 300 straipsnio 1 dalį ir vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskyrė galutinę bausmę – 150 MGL (7500) Eur dydžio baudą. Vadovaujantis BK 641 straipsnio 1 dalimi, bausmę sumažino vienu trečdaliu ir nustatė galutinę 100 MGL (5 000 Eur ) dydžio baudą, kurią įpareigojo sumokėti per dvejus metus nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos. Teismas nutarė UAB „Blondinė“ buhalterinius dokumentus grąžinti UAB „Blondinė“.

Žemesnės instancijos teismas

12. Teismas nustatė, kad Ž. M. apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą, o būtent: laikotarpiu nuo 2017-03-01 iki 2018-12-17, būdamas UAB „Blondinė”, įmonės kodas 302644954, registruotos Ežero g. 31A-21, Šiauliuose, (duomenys neskelbtini) ir pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) 21 straipsnio 1 dalį atsakingas už apskaitos organizavimą, pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) 16 straipsnio 1 dalies „ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“, 16 straipsnio 2 dalies „apskaitos registrų formą, turinį ir skaičių nusistato ūkio subjektas pagal savo poreikius“, 17 straipsnio „finansinės ataskaitos sudaromos pagal sąskaitų duomenis Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo, Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka“, 19 straipsnio 1 dalies „apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą“, 19 straipsnio 2 dalies „patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka vadovaujantis Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo (toliau – Dokumentų ir archyvų įstatymas) nuostatomis“, 19 straipsnio 4 dalies „jei pasikeičia ūkio subjekto vadovas, apskaitos dokumentus, apskaitos registrus, finansines ataskaitas ir metinius pranešimus arba veiklos ataskaitas perima paskirtas naujas ūkio subjekto vadovas“, 19 straipsnio 5 dalies „jeigu pasikeičia ūkio subjekto vyriausiasis buhalteris (buhalteris) arba apskaitos paslaugas teikianti įmonė, arba apskaitos paslaugas savarankiškai teikiantis asmuo, ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka ir per nustatytą laikotarpį ūkio subjekto vyriausiasis buhalteris (buhalteris) arba apskaitos paslaugas teikianti įmonė, arba apskaitos paslaugas savarankiškai teikiantis asmuo apskaitos dokumentus, apskaitos registrus ir sudarytas finansines ataskaitas perduoda tvarkyti ūkio subjekto vadovo paskirtam asmeniui“ reikalavimus, nesilaikė Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo (2008-06-26 Nr. X-1633) 16 straipsnio 1 dalies „metines finansines ataskaitas įmonės sudaro pasibaigus jų finansiniams metams“ reikalavimų, t.y. nesudarė buhalterinių sąskaitų suvestinių registrų: pirkimų (už laikotarpį nuo 2017-07-01 iki 2017-07-31, nuo 2018-04-01 iki 2018-05-31, nuo 2018-09-01 iki 2018-11-22) ir pardavimų (už laikotarpį nuo 2017-02-01 iki 2017-12-31, nuo 2018-01-01 iki 2018-05-31, nuo 2018-08-01 iki 2018-11-22) apskaitos, atsiskaitymų su tiekėjais ir pirkėjais, piniginių lėšų apskaitos, gaunamų ir mokėtinų sumų bei įsipareigojimų, pajamų ir sąnaudų apskaitos, suvestinio registro-didžioji knyga, nesudarė finansinės atskaitomybės dokumentų rinkinio už 2017 m., tai dėl buhalterinės apskaitos dokumentų duomenų neapibendrinimo suvestiniuose buhalterinės apskaitos registruose, finansinės atskaitomybės dokumentų rinkinio nesudarymo, negalima iš dalies nustatyti UAB „Blondinė“ už laikotarpį nuo 2017-02-01 iki 2017-12-31 ir nuo 2018-01-01 iki 2018-11-22 veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

13. Be to, Ž. M. pagamino netikrus dokumentus ir juos panaudojo, o būtent: nuo 2017-01-31 iki 2017-02-17, būdamas UAB „Blondinė” faktiniu vadovu, o nuo 2017-03-01 šio ūkio subjekto direktoriumi, žinodamas, kad E. G. 2017-01-31 UAB „Blondinė“ akcijas pardavė M. K. ir nuo 2017-01-31 nėra UAB „Blondinė“ akcininkė, pagamino netikrus dokumentus, kuriuose nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis apie UAB „Blondinė“ akcininkės E. G. sprendimus atšaukiant ir paskiriant UAB „Blondinė“ vadovus ir šiuos pagamintus dokumentus patvirtino netikru E. G. parašu: 2017-02-15 UAB „Blondinė“ vienintelio akcininko E. G. sprendimą, kuriuo atšaukė direktorę E. G. iš direktoriaus pareigų ir V. A. paskyrė į direktoriaus pareigas; 2017-02-28 UAB „Blondinė“ vienintelio akcininko E. G. sprendimą, kuriuo atšaukė direktorių V. A. iš direktoriaus pareigų ir Ž. M. paskyrė į direktoriaus pareigas; 2018-02-13 UAB „Blondinė“ vienintelio akcininko E. G. sprendimą, kuriuo atšaukė direktorių Ž. M. iš direktoriaus pareigų ir paskyrė D. V. į direktoriaus pareigas; šiuos pagamintus netikrus dokumentus panaudojo 2017-02-22, 2017-07-12, 2018-03-26, pateikdamas VĮ „Registrų centras“ Šiaulių filialui, Paukščių takas 2 įregistruoti duomenis apie pasikeitusius UAB „Blondinė“ vadovus.

14. Iš Teismo baudžiamojo įsakymo matyti, kad Ž. M. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2017-01-31 įsigijo UAB „Blondinė“ akcijas iš E. G.. Akcijų pirkimo-pardavimo sutartis buvo įforminta jo podukros M. K. vardu, oficialiai jis nebuvo šios bendrovės akcininku. Savo vardu akcijų pirkti nenorėjo, nes turėjo skolų ir nenorėjo turėti reikalų su antstoliais. Sudarant akcijų pirkimo-pardavimo sutartį žinojo, kad bendrovei realiai vadovaus, o M. K. įmonės valdyme nedalyvaus. Šios akcijų pirkimo-pardavimo sutarties jis neregistravo Registrų centre, kodėl nepamena. Po kiek laiko pagalvojo, kad nėra naujo bendrovės direktoriaus. Direktorė buvo likusi E. G.. Realiai jis vadovavo bendrovei, tvarkė visus reikalus, įrenginėjo patalpas, nes UAB „Blondinė“ vykdė baro veiklą. Reikėjo daryti pirkimus, tam buvo reikalingas atsakingas asmuo. Jam reikėjo trumpam išvykti, todėl surašė 2017-02-15 vienintelio akcininko sprendimą, kad E. G. save atleidžia iš pareigų, o direktoriumi paskiriamas V. A.. Šiame dokumente jis pasirašė už E. G.. Po to jis surašė 2017-02-28 vienintelio akcininko sprendimą, kad E. G. atleidžia iš direktoriaus pareigų V. A., o direktoriumi paskiria jį. Šiame dokumente jis taip pat pasirašė už E. G.. 2018-02-13, tokiu pat būdu jis, pasirašydamas už akcininkę E. G., save atleido iš direktoriaus pareigų, o direktoriumi paskyrė D. V.. Apie šiuos dokumentus E. G. nieko nežinojo. Šiuos suklastotus dokumentus jis pristatė į Šiaulių Registrų centrą, kur buvo užregistruoti duomenys apie UAB „Blondinė“ vadovų pasikeitimus. Nuo akcijų įsigijimo iki UAB „Blondinė“ bankroto jis buvo tikrasis bendrovės vadovas ir priiminėjo su bendrovės valdymu susijusius sprendimus. V. A. dirbo bendrovėje, jis daugiausiai rūpinosi maisto produktais. UAB „Blondinė“ jis būdavo retai, nes turėjo savo (duomenys neskelbtini). Bendrovei nei V. A. nei D. V. realiai nevadovavo. D. V. dirbo (duomenys neskelbtini), direktoriumi tapo tik dėl to, kad Ž. M. reikėjo išvykti ir grynai formaliai buvo paskirtas direktoriumi. Po to Ž. M. jį išvarė, nes D. V. apsivogė - iš baro pavogė gėrimų. Nors D. V. ir nebedirbo, tačiau Registrų centre skaitėsi direktoriumi. Apie buhalterinę apskaitą gali paaiškinti, kad už bendrovės buhalterinius dokumentus buvo atsakingas jis. Buhalterinę apskaitą tvarkė UAB „Apskaitėja“. Dokumentus šiai buhalterinei bendrovei pristatydavo jis arba V. A.. Stengėsi perduoti visus pirminius dokumentus. Ar jie buvo perduoti visi, pasakyti negali, nes nepamena. Banko dokumentai buhalterei, kiek pamena, pristatyti nebuvo. Žinojo, kad dėl to nebus galima sudaryti suvestinių registrų, finansinės ataskaitų rinkinio. Dėl ko taip atsitiko, kad nebuvo sudaryti suvestiniai UAB „Blondinė“ registrai, paaiškinti konkrečiai negali. Dėl padarytų nusikalstamų veikų nuoširdžiai gailisi (6 t., b. l. 87-89).

15. Teismo baudžiamajame Įsakyme fiksuoti liudytojų parodymai, pvz. E. G. paaiškinimais tokio asmens kaip D. V. ji nepažįsta, jo direktoriumi 2018-02-13 neskyrė. Po akcijų pardavimo įmonės veikloje ji nebedalyvavo. Visi įmonės buhalteriniai dokumentai buvo perduoti V. A., pagal perdavimo aktą. Šį aktą sudarė ir dokumentus perdavė UAB „Mūsų finansininkas“ (1 t., b. l. 116). Liudytoja M. K. parodė, kad 2017 m. sausio mėnesį jos patėvis Ž. M. paprašė jos tapti UAB „Blondinė“ akcininke. 2017-01-31 nuvyko į Šiauliuose, Varpo g. esantį notarų biurą, susitiko su UAB „Blondinė“ akcijų pardavėja E. G. ir pasirašė akcijų pirkimo-pardavimo sutartį. Bendrovės valdyti ji nežadėjo. Kaip akcininkė jokių sprendimų nepriėmė. Tai yra nepaskyrė naujų bendrovės vadovų, neatleido senų bendrovės vadovų. Šios sutarties neįregistravo Registrų centre, manė, kad tai sutvarkys Ž. M. ar V. A.. Pasirašiusi akcijų pirkimo-pardavimo sutartį daugiau jokių reikalų su UAB „Blondine“ neturėjo, jos veikla nesidomėjo. (2 t., b. l. 179-180). Liudytojas V. A. parodė, kad UAB „Blondinė“ banko sąskaitą valdė Ž. M.. Jis buvo ir bendrovės kasininkas, gryni pinigai taip pat buvo pas jį. Jis taip pat buvo atskaitingas asmuo, galėjo apmokėti bendrovės pirkinius grynais pinigais, po to pateikdamas tai patvirtinančius dokumentus. UAB „Blondinė“ prekiavo alkoholiniais gėrimais, licenzija prekiauti alkoholiu Ž. M. perėmė iš senų savininkų, nes bendrovės veikla nesikeitė. Jis buvo atsakingas už visą bendrovės veiklą. Darbuotojus priimdavo ir atleisdavo jis. Bendrovės banko sąskaitas taip pat valdė Ž. M.. Kiek ir kam UAB „Blondinė“ liko skolinga, tiksliai pasakyti negali, nes tuo rūpinosi Ž. M.. Apie D. V. gali pasakyti, kad toks asmuo dirbo (duomenys neskelbtini) , ar jis buvo direktoriumi nežino. Kiek atsimena, tai buvo Ž. M. pažįstamas ar giminaitis, jis pavogė alkoholio ir buvo išvarytas Ž. M.. UAB „Blondinė“ buhalterinius dokumentus iš buhalterinės firmos, tvarkiusios UAB „Blondinė“ apskaitą, paėmė jis Ž. M. prašymu ir perdavė tyrimui (6 t., b. l. 111-113). Taigi, Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai padarė išvadą, kad byloje yra pakankamai duomenų, įrodančių, kad Ž. M. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 222 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje.

Dėl pareigos kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo

16. Pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nemokiai įmonei buvo nustatyta vadovui, jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Vadovas, įvertinęs, kad įmonė yra nemoki, privalo nedelsdamas pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2014). Pagal ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalį įmonės vadovas ar kitas asmuo (asmenys), įmonėje turintis teisę priimti atitinkamą sprendimą, privalo padengti žalą, kurią kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonė pavėlavo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo.

17. Tam, kad būtų konstatuotas vadovo veiksmų neteisėtumas, pirmiausiai turi būti nustatytas vadovo pareigos inicijuoti bankroto bylą atsiradimo momentas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, nesant kitų ĮBĮ įtvirtintų bankroto bylos iškėlimo pagrindų, atsiradusių anksčiau nei nemokumas, įmonės vadovo pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo kyla, kai įmonė pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje įtvirtintus kriterijus yra nemoki. Įmonės vadovas gali įvertinti, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais ir anksčiau, nei atsiranda pagrindas pripažinti įmonę nemokia pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje įtvirtintus kriterijus, tačiau vertinant pareigos atsiradimo momentą taikytina ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2014).

18. Įmonės nemokumas – tai įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bendrovės nemokumui konstatuoti būtina nustatyti įstatyme reikalaujamą kriterijų – pradelstus įmonės įsipareigojimus (skolas, neatliktus darbus ir kt.), kurių suma viršytų pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Aplinkybė, kada įmonės būsena pasiekė ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje nustatytą nemokumo kriterijų, turėtų būti įrodinėjama ne vien įmonės finansinės atskaitomybės dokumentais, bet ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis, pavyzdžiui, pirminiais apskaitos dokumentais, patvirtinančiais ūkines operacijas, įmonės sudarytomis sutartimis ir duomenimis apie jų vykdymą, ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2014).

Žemesnės instancijos teismas

19. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, kad atsakovai nesikreipė dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „ Blondinė“ . Šiuo atveju kreditorės Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus (toliau – VSDFV) iniciatyva 2018-11-19 iškelta bankroto byla, nutartis iškelti bankroto bylą įsiteisėjo 2019-11-30. Kreditorė nurodė, kad UAB „Blondinė“ skola pradėjo formuotis nuo 2018 m. II ketvirčio – įsiskolinimas sudarė 1 491,10 Eur, 2018 m. III ketvirčio įsiskolinimas sudarė 4 284,46 Eur ir kt. Teismas minėtoje nutartyje, be kita ko, nustatė, kad VĮ Registrų centras duomenimis atsakovė UAB „Blondinė“ finansinės atskaitomybės laikotarpiu nuo 2015-01-01 iki 2015-12-31 turėjo turto už 7 785 Eur, įmonės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 44 886 Eur, iš jų – per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai – 10 590 Eur. Iš UAB „Blondinė“ pelno (nuostolių) ataskaitos laikotarpiu nuo 2015-01-01 iki 2015-12-31 įmonė patyrė 3 792 Eur nuostolį.

20. Teismų praktikoje nurodoma, kad balanse nurodyta per vienerius metus mokėtina suma ir įsipareigojimai nebūtinai reiškia pradelstus įsipareigojimus, kurie reikšmingi nustatinėjant įmonės finansinę padėtį, tačiau pripažįstama ir tai, kad nesant konkrečių duomenų iš kurių matytųsi konkretūs įmonės kreditoriai ir įsipareigojimų vykdymo datos, yra pagrindo spręsti, kad visa balanse nurodyta per vienerius metus mokėtina suma yra pradelsti įsipareigojimai (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2145-370/2016).

21. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad nemokumas yra ekonominė įmonės būklė, kuri nustatoma pagal tai, ar įmonė atsiskaito su kreditoriais ir ar ji yra ekonomiškai pajėgi atsiskaityti. Tam, kad būtų galima konstatuoti įmonės nemokumą, nebūtina, kad įmonei būtų iškelta bankroto byla, nes bankroto bylos iškėlimas, esant ekonominio nemokumo padėčiai, yra teisinis nemokumo būklės pripažinimas ir atitinkamų procedūrų vykdymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2012; Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-786-241/2017). Įmonės finansinei padėčiai tapus ypač sunkiai ar net kritinei, t. y. įmonei pasiekus nemokumo ribą, kreditorių interesai pradeda vyrauti, nors tiesioginių prievolinių santykių tarp bendrovės vadovo ir kreditoriaus nėra, o fiduciarinės pareigos atsiranda pablogėjus įmonės finansinei būklei. Tuo atveju, kai bendrovė nebepajėgi pati patenkinti kreditoriaus reikalavimų, tuomet kyla bendrovės vadovo, kaip ir jos dalyvio, atsakomybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012). Bendrovės nemokumui konstatuoti būtina nustatyti įstatyme reikalaujamą kriterijų – pradelstus įmonės įsipareigojimus (skolas, neatliktus darbus ir kt.), kurių suma viršytų pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485-421/2016).

Žemesnės instancijos teismas

22. Šiaulių apygardos teismas 2020-02-26 priėmė sprendimą pripažinti BUAB „Blondinė“ bankrotą tyčiniu.( civilinė byla Nr. eB2-266-883/2020). Byloje nustatyta, kad VĮ Registrų centras duomenimis atsakovė UAB „Blondinė“ finansinės atskaitomybės laikotarpiu nuo 2015-01-01 iki 2015-12-31 turėjo turto už 7 785 Eur, įmonės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 44 886 Eur, iš jų – per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai – 10 590 Eur. Iš UAB „Blondinė“ pelno (nuostolių) ataskaitos laikotarpiu nuo 2015-01-01 iki 2015-12-31matyti, kad įmonė patyrė 3 792 Eur nuostolį. Teismas pažymėjo, kad nors formaliai bendrovė jau 2015 m. pabaigoje atitiko nemokios įmonės būseną, tačiau veiklą vykdė. Bankroto administratorės duomenimis, bankroto byloje patvirtinti kreditoriniai reikalavimai susidarė 2017 m. gruodžio - 2018 m. rugpjūčio mėnesiais. Byloje pateiktas 2018-09-03 turto aprašas vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad įmonė 2018 m. rugsėjo mėnesį turėjo turto, kurio vertė 5090 Eur, o kreditorinių įsiskolinimų suma 2018 m. birželio mėnesį jau buvo daugiau negu 7 467 Eur. Be to, nuo 2018-07-01 buvo nutraukta patalpų nuomos sutartis ir įmonė neturėjo kavinės/baro veiklai vykdyti būtinų patalpų. Teismas nustatė, kad Ž. M., žinodamas apie sunkią įmonės turtinę padėtį, atlikinėjo veiksmus, kurie dar labiau blogino įmonės turtinę padėtį: buvo sudaryti nuostolingi UAB „Blondinė“ atžvilgiu paslaugų pirkimo sandoriai ir kreditorinis įsiskolinimas UAB „Bitė Lietuva“ nuo 2016 Eur išaugo iki 10 032 Eur. Tai, teismo vertinimu, sudaro pagrindą konstatuoti, kad minėtais sandoriais buvo sąmoningai ir kryptingai dar labiau bloginama bendrovės turtinė padėtis, jie buvo bendrovei ekonomiškai nenaudingi, nuostolingi. Nagrinėjamu atveju faktiškai nemokioje įmonėje tyčiniais veiksmais dar labiau esmingai buvo bloginama įmonės turtinė padėtis. Taip pat, teismas rėmėsi FNTT Šiaulių ir Panevėžio apygardos valdybos Šiaulių ūkinės veiklos tyrimo skyriaus 2019-06-07 specialisto išvada, kurioje nustatyta, kad dėl buhalterinės apskaitos dokumentų duomenų neapibendrinimo suvestiniuose buhalterinės apskaitos registruose, nesilaikant Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 16 straipsnio 1 dalies, 16 straipsnio 2 dalies, 17 straipsnio, 19 straipsnio 1 dalį, 19 straipsnio 2 dalį, 19 straipsnio 4 dalį, 19 straipsnio 5 dalį ir Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 16 str. 1 d. reikalavimų, negalima iš dalies nustatyti UAB „Blondinė“ už laikotarpį nuo 2017-02-01 iki 2017-12-31 ir nuo 2018-01-01 iki 2018-11-22 veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Teismas nustatė, kad bankroto administratorei neperduoti UAB „Blondinė“ dokumentai ir turtas, išskyrus bankroto administratorės perimtą turtą pagal antstolio turto aprašą. Teismo vertinimu dėl nurodytų aplinkybių eliminuota galimybė nustatyti bendrovės veiklos, turto, kreditorių ir debitorių skolų dydžius nuo 2018 m. birželio mėnesio iki 2018 m. lapkričio 30 d. Teismas sprendė, kad būtent netinkamu buhalterinės apskaitos tvarkymu buvo padaryta esminė žala įmonės kreditoriams, kadangi yra priežastinis ryšys tarp sąmoningo netinkamo buhalterinės apskaitos tvarkymo ir nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo.

23. Teismų praktikoje išaiškinta, kad nors įmonės nemokumas gali būti nustatytas išanalizavus jos ūkinės finansinės veiklos rezultatus, kurie atsispindi finansinės atskaitomybės ir kituose dokumentuose (įmonės balanse, pelno (nuostolių) ataskaitoje, kapitalo pokyčių ataskaitoje, pinigų srautų ataskaitoje bei aiškinamajame rašte ir kituose įmonės finansinės veiklos rezultatus atspindinčiuose dokumentuose), turinčiuose reikšmės įvertinant realią įmonės finansinę būklę, tačiau iš jų turi būti nustatytas tikslus įmonės nemokumo momentas. Įmonės nemokumo momento nustatymo reikšmingumą lemia žalos dydžio nustatymo specifika, kai ieškinys pareiškiamas buvusiam įmonės vadovui – jeigu nuo įmonės nemokumo momento dėl neteisėto vadovo neveikimo įmonės įsipareigojimai kreditoriams padidėja, būtent šis padidėjimas laikytinas bendrovei ir jos kreditoriams atsiradusios žalos dydžiu. Kitaip tariant, turi būti vertinama vadovo valdymo laikotarpiu bendra įmonės skolų apimtis, išaugusi dėl bankroto bylos neinicijavimo laiku, todėl žala laikomas bendras išaugęs įmonės skolos dydis atsakovo įmonės valdymo laikotarpiu, nustačius ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-327-706/2016).

24. Bankroto administratorės atstovo teigimu įmonė jau nuo 2015-12-31 iki bankroto bylos iškėlimo buvo nemoki, pareiga kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo kilo jau 2016 m. pradžioje. Kaip nustatyta Šiaulių apygardos teismo 2020-02-26 sprendime, civilinėje byloje Nr. eB2-266-883/2020, įmonė ir toliau vykdė veiklą iš esmės didindama įsiskolinimus kreditoriams ( šios nutarties 22 punktas).

25. Vien ta aplinkybė, jog įmonė, nors ir nuostolinga, tačiau ūkinę komercinę veiklą vykdo, negali pašalinti vadovo atsakomybės už nesikreipimą į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Kuo įmonės finansinė būklė prastėja ir ji turi daugiau skolų, tuo didėja kreditorių interesų reikšmė ir tai lemia didesnę vadovo atsakomybę. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl įmonės vadovo rūpestingumo pareigos turinio, yra išaiškinęs, kad vadovo rūpestingumo pareiga visų pirma nustato teisėto elgesio reikalavimą, kad paties vadovo elgesys nepažeistų imperatyviųjų teisės normų, be to, vadovas privalo prižiūrėti, kad ir įmonės veikla būtų teisėta – vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Vadovai atlikdami tiek konkrečias įstatyme nustatytas, tiek fiduciarines pareigas, turi veikti taip, kad įmonė gautų kuo didesnę ekonominę naudą iš verslo veiklos ir kad jai nebūtų padaryta žalos.

26. Dėl įmonės vadovų civilinės atsakomybės teismo pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių (toliau – ABĮ) 19 straipsnio 1 ir 2 dalyse, kuriose reglamentuojama uždarųjų akcinių bendrovių valdymo organų struktūra, numatyta, kad bendrovė turi turėti vienasmenį valdymo organą – bendrovės vadovą. Vienasmenio juridinio asmens valdymo organo pareigos yra įtvirtintos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ( toliau - CK ) 2.87 straipsnyje bei specialiuosiuose įstatymuose. Vadovas, be kita ko, atsako už finansinės atskaitomybės parengimą (ABĮ 37 straipsnio 12 dalies 2, 3, 4 punktai), tinkamą buhalterinės apskaitos organizavimą bendrovėje (Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (toliau – BAĮ) 21 straipsnio 1 dalis) bei bankroto bylos inicijavimą laiku (ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalis), bendrovės dokumentų ir turto perdavimą bankroto administratoriui (ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalis). Vadovo rūpestingumo pareiga apima pareigą elgtis rūpestingai su juridinio asmens turtu, apima pareigą saugoti įmonės turtą, jį tinkamai įtraukti į apskaitą, teikti kasmetinių finansinių ataskaitų rinkinį Juridinių asmenų registrui, taip pat išsaugoti duomenis apie įmonės finansines operacijas įstatymų nustatytą laikotarpį.

27. Kadangi šios pareigos kyla iš juridinio asmens veiklą reglamentuojančių įstatymų, tais atvejais, kai pažeidžiamos specialiuosiuose įstatymuose nustatytos pareigos, vadovui taikoma civilinė deliktinė atsakomybė (CK šeštosios knygos XXII skyrius). Civilinei atsakomybei kilti būtina įstatyme nustatytų sąlygų visuma: neteisėti vadovo veiksmai, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir nuostolių, vadovo kaltė, žala (nuostoliai) (CK 6.246–6.249 straipsniai). Iš aptartų civilinės atsakomybės sąlygų ieškovė privalo įrodyti neteisėtus atsakovės veiksmus, padarytą žalą ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų bei žalos (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ? CPK) 12, 178 straipsniai). Teismui nustačius, kad atsakovas (vadovas) atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), pareiga paneigti šią prezumpciją bei įrodyti, kad nėra jo kaltės dėl atsiradusios žalos, turi atsakovas (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-177-701/2017).

28. Pažymėtina, kad ieškovė ieškinyje, atsakovė atsiliepime privalo nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, visus įrodymus, kuriais ketina įrodinėti tas aplinkybes, ir pridėti tuos įrodymus. Įstatymų leidėjas nustatė ne tik įrodinėjimo pareigas, bet ir jų paskirstymo taisykles, kurių bendriausios yra suformuluotos CPK 12, 178 ir 179 straipsniuose. Įrodinėjimo pareiga pagal šias taisykles tenka tam, kas teigia - ieškovui reikia įrodyti ieškinio, atsakovui - atsikirtimų faktinį pagrindą. Pažymėtina, kad nepakanka nurodyti faktines aplinkybes, būtina pridėti ir įrodymus patvirtinančius faktines aplinkybes ( CPK 178 straipsnis ). Teismas išaiškino šalims įrodinėjimo pareigas, jų paskirstymo taisykles, nurodė dėl konkrečių įrodymų pateikimo, tačiau teismas neturi pareigos už šalis rinkti įrodymus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle, kurios esmė – laisvo įrodymų vertinimo principas. Jis reiškia, kad teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tam įrodymui, kuris suponuoja didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas įvertina ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-547/2013, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015, 2016 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192-219/2016 ).

29. Atsakovas Ž. M. neteikė atsiliepimo į ieškinį, neteikė jokių duomenų. Atsakovas D. V. atsiliepime į ieškinį bei teismo posėdžio metu nurodė, kad su juo jokia darbo sutartis nebuvo sudaryta, jis vadovo pareigų įmonėje UAB „ Blondinė“ neatliko, dirbo dvi, tris savaites (duomenys neskelbtini). Nors ir sužinojo, bei jo aiškinimu taip pat nurodė, kad žinojo, kad yra paskirtas vadovu, kreipėsi į Darbo inspekciją, bandė išsiaiškinti aplinkybes dėl jo atleidimo bet iš esmės pripažino, kad iškėlus bankroto bylą, jokių daugiau veiksmų nesiėmė, o šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę. (LITEKO duomenimis nuteistas Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019-07-30 nuosprendžiu, baudžiamoji byla Nr. (duomenys neskelbtini)).

30. Bankroto administratorė nurodė, kad ieškinį grindžia, teismo nustatytomis aplinkybėmis dėl bankroto bylos iškėlimo, dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, taip pat ikiteisminio tyrimo metu nustatytomis aplinkybėmis. Ieškovės atstovo vertinimu atsižvelgiant į tai, kad ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad atsakovas Ž. M. buvo įmonės faktinis vadovas, jam reiškia reikalavimus dėl kilusios žalos. Taip pat atsižvelgiant į tai, kad nors nustatyta, kad Ž. M. buvo faktinis vadovas, tačiau laikotarpiu nuo 2018-03-26 iki 2018-11-22 oficialiai vadovu buvo paskirtas D. V., jam tenka atsakomybė dėl nesikreipimo dėl bankroto bylos iškėlimo bei kilusios žalos. Atsakovui Ž. M. reiškia reikalavimą, atsižvelgiant į išdidėjusius kreditorinius reikalavimus bendrai 840,03 Eur sumai, atsiradusius iki vadovo D. V. nuo 2018-02-14 paskyrimo vadovu. Kadangi po D. V. paskyrimo vadovu, atsakovas Ž. M. buvo bendrovės vadovas de facto (pagal tikrąją padėtį), ką patvirtina byloje pateikti įrodymai, atsakovo D. V. paaiškinimai, atsakomybė dėl žalos tenka abejiems atsakovams. Kadangi atsakovai savalaikiai nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, ko pasėkoje išaugo bendrovės finansiniai kreditoriniai įsipareigojimai 51913,12 Eur sumai, jų veiksmais padaryta žala įmonei ir kreditoriams, todėl ši suma priteistina iš atsakovų solidariai.

31. Įmonės vadovo elgesys, kai ilgą laiką nesikreipiama dėl bankroto bylos iškėlimo, o pradelsti įsipareigojimai vis auga, teismo vertinimu, sudaro pagrindo spręsti esant atsakovo kaltei. Taigi, atsižvelgiant į tai, kad D. V. buvo oficialiai paskirtas vadovu nuo 2018-02-14, jo pareiga, atsižvelgiant į bylos duomenis, kaip vadovo kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo kilo jau nuo sekančios dienos. Tačiau šiuo konkrečiu atveju įvertinus ikiteisminio tyrimo metu nustatytas aplinkybes, Teismo baudžiamuoju įsakymu nustatytas aplinkybes (šios nutarties 11-15 punktai), D. V. paaiškinimus bei ieškovės pateiktus įrodymus teismui nėra pagrindo išvadai, kad D. V. atliko kokius tai faktiškus veiksmus įmonės valdyme. Priešingai nurodytos aplinkybės teismui sudaro pagrindo labiau tikėti, kad įmonės veikloje D. V. nedalyvavo, jokių sprendimų nepriėmė ir pan. ( CPK 185 straipsnis). Teismo vertinimu dėl nesikreipimo dėl bankroto iškėlimo jau 2016 m. pradžioje tenka atsakovui, kaip faktiniam įmonės vadovui Ž. M.. Tais atvejais, kai įmonė nevykdo veiklos arba nors ir vykdo, tačiau didėja nuostoliai dėl neatsiskaitymo su kreditoriais, tokie veiksmai neatitinka protingos verslo rizikos ir prieštarauja geriems verslo standartams. Jeigu laiku nesikreipiama dėl bankroto bylos iškėlimo, tai nepasinaudojama palankesnėmis bankroto bylos iškėlimo suteikiamomis sąlygomis, nes dėl bankroto bylos iškėlimo draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, įskaitant palūkanų, netesybų, mokesčių ir kitų privalomųjų įmokų mokėjimą, išieškoti skolas iš šios įmonės teismo ar ne ginčo tvarka, nutraukiamas netesybų ir palūkanų už visas įmonės prievoles, pavėluotą mokėjimą, skaičiavimas ir kita. Vien ta aplinkybė, jog įmonė, vadovaujama atsakovo Ž. M. toliau vykdė veiklą, nors ir nuostolingą, negali pašalinti atsakovo atsakomybės už nesikreipimą į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Teismas įvertinęs visumą įrodymų sprendžia, kad atsakovas Ž. M. turėjo pareigą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo 2016 m. pradžioje paaiškėjus veiklos rezultatams už 2015 m. T.y. šiuo atveju faktiniam vadovui , privalančiam geriausiai žinoti realią įmonės finansinę padėtį, atsirado pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nedelsiant (ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalis).

Dėl kreditoriams atsiradusios žalos dydžio

32. Konstatavus laiko momentą, nuo kada bendrovės vadovas pažeidė pareigą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, šis neteisėtų veiksmų atlikimo (neveikimo) momentas laikytinas atskaitos tašku, nuo kurio turėtų būti pradėti skaičiuoti ieškovei padaryti nuostoliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2014; 2015 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416-469/2015; 2016 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-327-706/2016).

33. Atsakomybės už pavėluotą kreipimąsi dėl bankroto bylos iškėlimo atveju įmonei, taip pat kreditoriams padaryta žala laikytinas bendras išaugęs įmonės skolų dydis, kurio įmonė jos bankroto procese negali padengti kreditoriams, nepaisant to, jog skola konkrečiam kreditoriui gali būti ne tik padidėjusi, bet ir sumažėjusi. Žala kreditoriams atsiranda, nes dėl išaugusių įmonės skolų sumažėja jų galimybė gauti didesnę dalį savo reikalavimo patenkinimo, t. y. jų patiriama žala yra išvestinė iš įmonės patirtos žalos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012).

34. Bankroto administratorės teigimu, bankroto byloje patvirtintas bendras kreditorių sąrašas, pateikti duomenys dėl kreditorinių reikalavimų susiformavimo patvirtina, kad atsakovų nesikreipimas dėl bankroto bylos iškėlimo sudaro pagrindą priteisti iš atsakovų visą (52 753,15 Eur) įmonės ir jos kreditorių patirtą žalą, padarytą dėl pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei tapus nemokiai, nevykdymo. Iš bankroto bylos Nr. eB2-118-883/2020 matyti, kad 2019-01-29 Šiaulių apygardos teismo nutartimi patvirtintas kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas bendrai 52 753,15 Eur sumai. Iki šiol kreditorinių reikalavimų sumos nesikeitė. Ieškovė ieškinyje detaliai nurodė dėl susidariusių kreditorinių reikalavimų, atskirus duomenis nurodė konkrečioje lentelėje. Iš esmės ginčo dėl kreditorinių reikalavimų nėra, yra pagrindo spręsti, kad kreditoriniai reikalavimai susiformavo po 2015-12-31, t.y. įmonės vadovui nepasikreipus dėl bankroto bylos iškėlimo ir teismo vertinimu, ir yra pagrįsti. Pažymėtina, kad atsakovas Ž. M. jokių aplinkybių neginčijo, jokių duomenų neteikė, todėl nėra pagrindo nesivadovauti administratorės pateiktais duomenimis. Tačiau teismui iš byloje esančių įrodymų visumos nėra pagrindo spręsti, kad žala yra padaryta ir atsakovo D. V. veiksmais. Teismo vertinimu

D. V. veiksmuose nenustatytos visos civilinei atsakomybei kilti būtinos įstatyme numatytos sąlygos, neteisėti vadovų veiksmai, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir nuostolių, vadovų kaltė, žala (nuostoliai) (CK 6.246–6.249 straipsniai). Todėl ieškinio reikalavimai D. V. atžvilgiu nepagrįsti ir todėl šiuo atveju reikalavimas priteisti solidariai žalą iš D. V. atmestinas. Dėl jau išdėstytų aplinkybių, byloje nustatytų faktinių aplinkybių, taip pat nėra pagrindo spręsti, kad pareigą perduoti įmonės turtą bei dokumentus iškėlus bankroto bylą turėjo D. V.. Byloje nepateikta jokių įrodymų, kad turtą bei dokumentus jis būtų perėmęs.

35. Ieškovė, kaip minėta, reiškė reikalavimą priteisti iš atsakovų solidariai 51913,12 Eur žalos atlyginimą, bei priteisti iš atsakovo Ž. M. 840,03 Eur žalos atlyginimą, kas iš viso sudaro 52 753,15 Eur sumą. Ištirtų ir įvertintų įrodymų visuma suteikia pagrindo išvadai, kad byloje nustatytos visos civilinei atsakomybei kilti būtinos įstatyme numatytos sąlygos, neteisėti faktinio vadovo Ž. M. veiksmai, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir nuostolių, vadovo kaltė, žala (nuostoliai) (CK 6.246–6.249 straipsniai). Teismo vertinimu yra pagrindo išvadai, kad minėta žala, visa apimtimi 52 753,15 Eur yra atsakovo Ž. M. neteisėtų veiksmų pasekmė. (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta ieškinys tenkintinas iš dalies, iš atsakovo Ž. M. priteistina 52 753,15 Eur suma žalos atlyginimui.

Dėl procesinių palūkanų

36. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šioje normoje įtvirtintos procesinės palūkanos priskirtinos prie kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-537/2011). Tai, kad bus išieškomos ir tam tikro dydžio palūkanos, mokėtinos nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, skatina skolininką greičiau įvykdyti teismo sprendimą ar neįvykdytą prievolę, nes priešingu atveju skolininkas gali patirti papildomų turtinių praradimų. Per bylinėjimosi laiką skolininkas naudojasi kreditoriaus lėšomis, gauna iš to naudos, taip pažeidžia kreditoriaus interesus ir privalo šios normos pagrindu mokėti įstatymo nustatytas palūkanas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-553/2008). Kai prasideda teismo procesas, skolininkas turi būti suinteresuotas jo nevilkinti, o teismui priteisus pinigus – kuo greičiau sumokėti kreditoriui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-342/2007).

37. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas, kuris yra fizinis asmuo, privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė reikalavo priteisti iš atsakovų 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, teismas pripažįsta, kad ieškovės reikalavimas dėl procesinių palūkanų priteisimo pagrįstas, todėl tenkintinas. Procesinės palūkanos skaičiuotinos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2020-04-06 teismui priėmus ieškinį dėl žalos atlyginimo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

38. Remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Tačiau teismas gali nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

39. Nors pareiškiant ieškinį ieškovė buvo atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas), tačiau išnagrinėjus bylą iš esmės valstybei iš atsakovo priteistinas žyminis mokestis proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų sumai, t. y. 1016 Eur žyminio mokesčio. (CPK 93 straipsnio 2 dalis, 96 straipsnio 1 dalis).

40. Ieškovė nurodė, kad patyrė 1620 Eur atstovavimo išlaidų, pateikė duomenis apie bylos nagrinėjimo metu patirtas bylinėjimosi išlaidas. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau – Rekomendacijos) nustatytus rekomenduojamus civilinėse bylose priteistino užmokesčio dydžius. Įvertinus Rekomendacijose numatytą advokato darbo užmokestį, nagrinėjamo klausimo sudėtingumą, procesinių dokumentų kiekį bei jų apimtį, galimas advokato darbo laiko sąnaudas rengiant procesinius dokumentus, rengiantis bylos nagrinėjimui teisme, dalyvavimą teisme , teismas sprendžia, kad prašomos priteisti išlaidos, susijusios su advokato pagalba yra pagrįstos. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys tenkintinas iš dalies, prašomos priteisti išlaidos mažintinos, iš atsakovo priteistina 1080 Eur išlaidų už advokato teisinę pagalbą (CPK 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnis).

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių

41. Šiaulių apygardos teismo 2020-05-07 nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės – ieškovės BUAB „Blondinė“ reikalavimams užtikrinti – iki galutinio teismo sprendimo įvykdymo nutarta areštuoti atsakovo D. V. visą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, įskaitant ir pinigines lėšas, esančias bankuose, prašomos priteisti 51 913,12 Eur sumos ribose, pirmiausia areštuojant atsakovui nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai, už trūkstamą sumą ir pinigines lėšas, esančias pas atsakovą ir/ar trečiuosius asmenis. Nutarta taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki galutinio teismo sprendimo įvykdymo areštuoti atsakovo Ž. M. visą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, įskaitant ir pinigines lėšas, esančias bankuose, prašomos priteisti 840,03 Eur sumos ribose, pirmiausia areštuojant atsakovui nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai, už trūkstamą sumą ir pinigines lėšas, esančias pas atsakovą ir/ar trečiuosius asmenis.

42. Teismų praktikoje pripažįstama, jog laikinosios apsaugos priemonės paprastai taikomos pirminės bylos nagrinėjimo stadijose siekiant užtikrinti ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymą, preliminariai įvertinus ar egzistuoja kitos sąlygos, būtinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Teismui atlikus ieškovės pareikštų reikalavimų bei pateiktų įrodymų vertinimą ir nusprendus, kad ieškinys tenkinamas iš dalies, Šiaulių apygardos teismo 2020-05-07 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones D. V. atžvilgiu panaikintinos sprendimui įsiteisėjus, Ž. M. atžvilgiu paliktinos galioti iki sprendimo įvykdymo. (CPK 145 straipsnio 2 dalis).

Šiaulių apygardos teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 2 dalimi, 145 straipsnio 2 dalimi, 150 straipsniu, 259-260 straipsniais, 263-270 straipsniais

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „ Blondinė“ juridinio asmens kodas 302644954 iš atsakovo Ž. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 52 753,15 Eur ( penkiasdešimt du tūkstančius septynis šimtus penkiasdešimt tris tūkstančius 15 ct ) žalos atlyginimo, 5 (penkis) procentus procesinių palūkanų nuo bylos iškėlimo 2020-04-06 iki visiško skolos išieškojimo ir 1080 Eur ( tūkstantį aštuoniasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Likusioje dalyje ieškinį dėl žalos atlyginimo atmesti.

Priteisti valstybei iš atsakovo Ž. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1016 Eur ( tūkstantį šešiolika eurų ) žyminio mokesčio.

Išaiškinti, kad bylinėjimosi išlaidos valstybei mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660, paskirtis – žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu.

Šiaulių apygardos teismo 2020-05-07 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones atsakovo D. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu panaikinti, atsakovo Ž. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu palikti galioti iki sprendimo įvykdymo.

Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Šiaulių apygardos teismą.

Sprendimo patvirtintą kopiją išsiųsti šalims.

Teisėja Vilija Valantienė