Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo teisėja Irena Stasiūnienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Blondinė“ bankroto administratorės UAB „Finresta“ pareiškimą dėl uždarosios akcinės bendrovės „Blondinė“ bankroto pripažinimo tyčiniu; suinteresuoti asmenys D. V., Ž. M., V. A..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2. Teismas, gavęs kreditoriaus (kreditorių) arba administratoriaus prašymą pripažinti bankrotą tyčiniu, apie gautą prašymą ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo prašymo gavimo dienos praneša kitiems įmonės kreditoriams ir pranešime nurodo, kad kreditoriai per teismo nustatytą, ne trumpesnį kaip 14 ir ne ilgesnį kaip 30 dienų nuo pranešimo įteikimo dienos, terminą turi teisę pateikti jiems žinomą informaciją, galinčią turėti reikšmės tyčinio bankroto požymių nustatymui ir bankroto pripažinimui tyčiniu (LR ĮBĮ 20 str. 4 d.). Teismas 2019-10-18 nutartimi pavedė bankroto administratoriui UAB „Finresta“ ne vėliau kaip per 7 darbo dienas pranešti įmonės kreditoriams apie teismo priimtą prašymą pripažinti bankrotą tyčiniu ir kreditorių teisę per 14 dienų pateikti teismui jiems žinomą informaciją, galinčią turėti reikšmės ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalyje nurodytų tyčinio bankroto požymių nustatymui ir bankroto pripažinimui tyčiniu; nustatė suinteresuotiems asmenims 14 d. terminą atsiliepimui pateikti.

3. LR Valstybinė darbo inspekcija pateikė teismui medžiagą dėl LR Užimtumo įstatymo pažeidimo. LR Valstybinės darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2018-10-04 Nutarimu Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo pažeidimo byloje nustatyta, kad UAB „Blondinė“, atstovaujama direktoriaus D. V., neužtikrino, kad darbuotoja A. D. pradėtų dirbti tik pasirašius darbo sutartį, įteikus antrą darbo sutarties egzempliorių, apie asmens darbo pradžią ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios pranešus VSDFV teritoriniam skyriui, ir tuo pažeidė LR Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas, už šį pažeidimą UAB „Blondinė“ paskirta 868 Eur bauda.

4. Procesiniai dokumentai, adresuoti suinteresuotam asmeniui D. V., įteikti jo broliui D. V., kuris, priimdamas procesinius dokumentus, prisiėmė pareigą perduoti juos adresatui. Procesiniai dokumentai suinteresuotam asmeniui V. A. išsiųsti per EPP sistemą. Procesiniai dokumentai suinteresuotam asmeniui Ž. M., kurio gyvenamoji vieta apskaityta Šiaulių miesto savivaldybėje, siųsti byloje nurodytu korespondencijos adresu ir darbovietės adresu, grąžinti teismui neįteikti. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsniu, kai adresato gyvenamoji ir darbo vietos yra nežinomos, teismas gali įteikti procesinius dokumentus viešo paskelbimo būdu, paskelbdamas pranešimą specialiame interneto tinklalapyje. Procesiniai dokumentai suinteresuotiems asmeniui Ž. M. įteiktini viešo paskelbimo būdu, kadangi pagal bylos medžiagą darytina išvada, jog šio asmens gyvenamoji ir darbo vietos nežinomos. Atsiliepimų į pareiškimą suinteresuoti asmenys nepateikė.

5. Apie posėdį suinteresuoti asmenys informuoti, išsiunčiant teismo šaukimą D. V. paštu, V. A. - per EPP posistemę ir paskelbiant viešo paskelbimo būdu, t. y. specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt skiltyje „Teismų pranešimai“.

6. Nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymas (toliau – JANĮ). Atsižvelgiant į tai, kad procedūra dėl bankroto pripažinimo tyčiniu pradėta iki JANĮ įsigaliojimo, jo nagrinėjimui taikomos ĮBĮ, galiojusio iki JANĮ įsigaliojimo, nuostatos.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas dėl UAB „Blondinė“ bankroto pripažinimo tyčiniu tenkinamas.

7. Bankroto bylų nagrinėjimo ypatumus nustato Įmonių bankroto įstatymas (toliau – ĮBĮ), kurio 20 straipsnyje įtvirtinti požymiai, iš kurių esant bent vienam teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu. ĮBĮ 2 str. 12 d. nustatyta, kad tyčinis bankrotas – įmonės privedimas prie bankroto sąmoningai blogai valdant įmonę (veikimu, neveikimu) ir (arba) sudarant sandorius, kai buvo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus. ĮBĮ 20 str. 2 d. 1-5 p. įtvirtinti tyčinio bankroto požymiai, esant bent vienam iš kurių, jeigu dėl to kilo bankrotas, teismas bankrotą pripažįsta tyčiniu. Taigi, iš minėtos normos turinio darytina išvada, jog tam, kad galima būtų pripažinti bankrotą tyčiniu, būtina ne tik nustatyti bent vieną iš ĮBĮ 20 str. 2 d. 1-5 p. nustatytų požymių, bet taip pat turi būti nustatytas ir priežastinis ryšys tarp minėtose nuostatose numatytų veiksmų (neveikimo) ir bankroto kilimo, t. y., kad bankrotas kilo būtent dėl minėtose nuostatose įtvirtintų veiksmų (neveikimo).

8. Kasacinio teismo praktikoje, analizuojant tyčinio bankroto institutą, išaiškinta, kad, sprendžiant dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu, bankroto bylą iškėlusiam teismui būtina nustatyti, ar bankrutuojančios įmonės sudarytais sandoriais bei kitokia šios įmonės veikla buvo nuosekliai ir kryptingai siekiama įmonės nemokumo. Tais atvejais, kai įmonė yra faktiškai nelikvidi arba nemoki, turi būti patikrinama, ar tolesnė tokios įmonės veikla buvo nukreipta dar labiau pabloginti įmonės turtinę padėtį. Šie kriterijai ir kreditorių galimybių nukreipti išieškojimą į įmonės skolininkės turtą suvaržymas arba sąlygų išvengti išieškojimo sudarymas, taip pat sąmoningas išieškojimo pirmenybės atidavimas vėlesniems kreditoriams, žinant, kad ankstesnieji kreditoriai faktiškai neturės į ką nukreipti savo reikalavimų įmonei skolininkei neturint pakankamai turto, reiškia tyčinį bankrotą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-597/2013; 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017).

9. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad esminis tyčinio bankroto elementas – įmonės privedimas prie bankroto sąmoningais veiksmais, todėl turi būti nustatytas ryšys tarp sąmoningai blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo – jei nebūtų buvę sąmoningų į įmonės padėties bloginimą nukreiptų veiksmų, įmonė nebūtų tapusi nemoki. Jau nemoki tapusi įmonė nebegali dar sykį būti privesta prie nemokumo, tačiau nemokios įmonės padėtis tyčia gali būti dar labiau pabloginta. Todėl net jei įmonės nemokumas ir nėra neteisėtų veiksmų rezultatas, vėlesni veiksmai tyčia bloginant jau nemokios įmonės turtinę padėtį gali esmingai pažeisti kreditorių teises. Atsižvelgiant į tai, kasacinio teismo praktikoje tyčiniu bankrotu laikomi taip pat ir atvejai, kai faktiškai nemokioje įmonėje tyčiniais veiksmais dar labiau esmingai pabloginama įmonės turtinė padėtis, t. y. nėra ryšio tarp tyčinio blogo įmonės valdymo ir anksčiau atsiradusio nemokumo, bet yra ryšys tarp tyčinio blogo įmonės valdymo ir tolesnio nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017).

10. Jei nėra priežastinio ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo arba ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo, atskiri tyčinio bankroto nustatymo požymiai (įtvirtinti kasacinio teismo praktikoje, o vėliau ir ĮBĮ 20 straipsnio 2, 3 dalyse) gali būti įvertinti naudojant kitas teisės priemones (neteisėtų sandorių pripažinimą negaliojančiais, civilinę atsakomybę, baudžiamąją atsakomybę ir kt.), bet neturi lemti konstatavimo, kad įmonė privesta prie bankroto tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017).

11. Juridinių asmenų registro duomenimis UAB „Blondinė“ Juridinių asmenų registre įregistruota 2011-07-07. Bendrovės vadove laikotarpiu nuo 2011-07-07 iki 2017-02-22 buvo E. G., laikotarpiu nuo 2017-02-22 iki 2017-07-12 vadovu buvo V. A., laikotarpiu nuo 2017-07-12 iki 2018-03-26 buvo Ž. M., laikotarpiu nuo 2018-03-26 iki 2018-11-22 buvo D. V..

12. Šiaulių apygardos teismo 2018-11-19 nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-820-883/2018 UAB „Blondinė“ iškelta bankroto byla, bankroto administratore paskirta UAB „Finresta“. 2019-03-15 nutartimi įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Bankroto administratorė prašo pripažinti UAB „Blondinė” bankrotą tyčiniu pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1, 2, 4 ir 5 punktuose nurodytus kriterijus.

Dėl tyčinio bankroto požymių

13. Pirmiausia pripažįstant bankrotą tyčiniu nustatytinas bendrovės nemokumo faktas, t. y. teismas turi nustatyti momentą, kada bendrovė tapo faktiškai nemokia (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1789-241/2017; 2018 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-736-798/2018 ir kt.).

14. VĮ Registrų centras duomenimis atsakovė UAB „Blondinė“ finansinės atskaitomybės laikotarpiu nuo 2015-01-01 iki 2015-12-31 turėjo turto už 7 785 Eur, įmonės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 44 886 Eur, iš jų – per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai – 10 590 Eur. Iš UAB „Blondinė“ pelno (nuostolių) ataskaitos laikotarpiu nuo 2015-01-01 iki 2015-12-31 matyti, kad įmonė patyrė 3 792 Eur nuostolį. Nors formaliai bendrovė jau 2015 m. pabaigoje atitiko nemokios įmonės būsena, tačiau veiklą vykdė. Bankroto administratoriaus duomenimis, bankroto byloje patvirtinti kreditoriniai reikalavimai susidarė 2017 m. gruodžio - 2018 m. rugpjūčio mėnesiais. Byloje pateiktas 2018-09-03 turto aprašas vykdomojoje byloje (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad įmonė 2018 m. rugsėjo mėnesį turėjo turto, kurio vertė 5090 Eur, o kreditorinių įsiskolinimų suma 2018 m. birželio mėnesį jau buvo daugiau negu 7 467 Eur. Be to, nuo 2018-07-01 buvo nutraukta patalpų nuomos sutartis ir įmonė neturėjo kavinės/baro veiklai vykdyti būtinų patalpų. Byloje nustatyti duomenys sudaro pagrindą teigti, kad 2018 m. birželio mėnesį bendrovės pradelsti įsipareigojimai viršijo visą turto vertę. Priešingų įrodymų į bylą nepateikta.

Dėl ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punkto

15. Pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punktą teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, kad įmonės valdymo organas (organai) nevykdė arba netinkamai vykdė įstatymuose, įmonės steigimo dokumentuose jiems nustatytas pareigas, susijusias su įmonės valdymu.

16. FNTT Šiaulių ir Panevėžio apygardos valdybos Šiaulių ūkinės veiklos tyrimo skyriaus 2019-06-07 specialisto išvadoje nurodyta, kad UAB „Blondinė“ nepateikė 2017 m., 2018 m. finansinės atskaitomybės dokumentų rinkinių. UAB „Blondinė“ laikotarpiu nuo 2017-02-01 iki 2018-11-22 pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų neapibendrino apskaitos registruose, tyrimui nebuvo pateikti buhalterinių sąskaitų suvestiniai registrai, t. y. pirkimų (už laikotarpį nuo 2017-07-01 iki 2017-07-31, nuo 2018-04-01 iki 2018-05-31, nuo 2018-09-01 iki 2018-11-22) ir pardavimų (už laikotarpį nuo 2017-02-01 iki 2017-12-31, nuo 2018-01-01 iki 2018-05-31, nuo 2018-08-01 iki 2018-11-22) apskaitos, atsiskaitymų su tiekėjais ir pirkėjais, piniginių lėšų apskaitos, gaunamų ir mokėtinų sumų bei įsipareigojimų, pajamų ir sąnaudų apskaitos, didžioji knyga, nepateikė finansinės atskaitomybės dokumentų rinkinio už 2017 metus. Šiaulių apylinkės teismas baudžiamojoje byloje Nr. 1-1634-914/2019 2019-09-22 baudžiamuoju įsakymu Ž. M. pripažino kaltu pagal BK 222 straipsnio 1 dalį.

17. ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punkte įtvirtinta, kad įmonės valdymo organai privalo perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus per teismo nustatytus terminus. Atsakovės administratorius nurodo, kad UAB „Blondinė“ vadovai neperdavė metinės pelno mokesčio deklaracijos bankroto bylos iškėlimo dienai (2018-11-30), nepateikė finansinės atskaitomybės dokumentų, nesudarė kreditorių ir turto sąrašų 2018-10-30 dienai.

18. Teismas sutinka su bankroto administratoriumi, kad nagrinėjamu atveju galima konstatuoti, kad UAB „Blondinė“ buvęs vadovas Ž. M. nevykdė įstatymuose ir bendrovės įstatuose nustatytų pareigų (nesudarė bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentų ir jų nepateikė juridinių asmenų registro tvarkytojui, nesudarė ir bankroto administratoriui neperdavė balanso, sudaryto nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis), tačiau atkreipia dėmesį, kad ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punkto formuluotė yra labai abstrakti, todėl ji negali būti aiškinama taip, kad bet kurių su įmonės valdymu susijusių pareigų pažeidimas taptų tyčinio bankroto požymiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-297-915/2018). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad pagrindas įmonės bankrotą pripažinti tyčiniu yra tuomet, kai nustatomas tyčinis blogas įmonės valdymas, kuris gali atsiskleisti sąmoningai vykdoma neteisinga investicijų politika, ydinga įmonės veikla ir plėtra (investicijos į nerealius ar pasenusius projektus, neperspektyvių įmonių akcijų supirkimas, nepaklausių prekių gamyba ir pan.), blogu vadovavimu įmonės komercinei, ūkinei ir finansinei veiklai, netinkamu darbo, technologinių procesų organizavimu, žinomai nenaudingų įmonei sandorių sudarymu, neatlikimas tų ekonominių veiksmų ir finansinių operacijų, kurias būtina atlikti konkrečioje situacijoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-648/2013; 2014 m. liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2014; kt.). Esant šioms aplinkybėms spręstina, kad ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtinto tyčinio bankroto požymių nagrinėjamu atveju nėra įrodyta.

Dėl ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 2 punkto

19. Teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, kad buvo sudaryti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi įmonei sandoriai, įskaitant ir sandorius, susijusius su akcijų ar kito finansinio turto pirkimu, pardavimu ir (arba) perdavimu, ar priimti kiti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi įmonei sprendimai (ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

20. Atsakovės bankroto administratorius tyčinio bankroto požymį pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 2 punktą įrodinėjo ta aplinkybe, kad UAB „Blondinė“ nuo 2018-06-01 nevykdant veiklos, nuo 2018-07-01 neturint patalpų kavinės/ baro veiklai vykdyti, 2018 m. liepos – rugsėjo mėnesiais buvo įdarbinta 12 darbuotojų, darbuotojų atlyginimų vidurkis išaugo nuo 419 Eur iki 1450 Eur, 2018 m. rugpjūčio mėnesį su UAB „Bitė Lietuva“ įmonė sudarė 15 sutarčių, gavo 13 mobiliųjų telefonų, vieną maršrutizatorių, SIM korteles su abonentiniu mokesčiu bendrai 8499,93 Eur sumai.

21. Teismo vertinimu, administratoriaus nurodomos darbo sutarčių sudarymo aplinkybės sudaro darbo teisės pažeidimus, tačiau tokie veiksmai neleidžia daryti išvados, jog buvo sąmoningai siekiama bloginti įmonės finansinę padėtį ir privesti įmonę prie bankroto.

22. Nagrinėjamu atveju bylos duomenys patvirtina, jog suinteresuotas asmuo Ž. M., žinodamas apie sunkią įmonės turtinę padėtį, atlikinėjo veiksmus, kurie dar labiau blogino įmonės turtinę padėtį: buvo sudaryti nuostolingi UAB „Blondinė“ atžvilgiu paslaugų pirkimo sandoriai ir kreditorinis įsiskolinimas UAB „Bitė Lietuva“ nuo 2016 Eur išaugo iki 10 032 Eur. Tai sudaro pagrindą konstatuoti, kad minėtais sandoriais buvo sąmoningai ir kryptingai dar labiau bloginama bendrovės turtinė padėtis, jie buvo bendrovei ekonomiškai nenaudingi, nuostolingi. Nagrinėjamu atveju faktiškai nemokioje įmonėje tyčiniais veiksmais dar labiau esmingai pabloginama įmonės turtinė padėtis, t. y. yra ryšys tarp tyčinio blogo įmonės valdymo ir tolesnio nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo, todėl yra pagrindas UAB „Blondinė“ bankrotą pripažinti tyčiniu (ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

Dėl ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 4 punkto

23. Pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 4 punktą teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, kad įmonės veikla buvo organizuojama taip, kad kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į įmonės skolininkės turtą buvo apribotos arba panaikintos. FNTT Šiaulių ir Panevėžio apygardos valdybos Šiaulių ūkinės veiklos tyrimo skyriaus 2019-06-07 specialisto išvadoje nurodyta, kad pagal pirkimų apskaitos žurnalus UAB „Blondinė“ 2018 m. birželio – liepos mėnesiais patyrė 20 323 Eur pirkimo išlaidų ir gavo 2727 Eur pardavimo pajamų (2018 m. birželio mėnesio pirkimai sudarė 9195 Eur, pardavimai sudarė 2674 Eur, 2018 m. liepos mėnesio pirkimai sudarė 4046 Eur, pardavimai 53 Eur, 2018 m. rugpjūčio mėnesį pirkimai sudarė 7081 Eur, apie pardavimus duomenų nėra). Tai reiškia, kad įmonei esant nemokiai ir nevykdant veiklos, buvo tęsiami pirkimai iš tiekėjų, o produkcija nerealizuojama. Tokiais veiksmais iš esmės pabloginama įmonės padėtis, žymiai pakeičiant daugumos kreditorių galimybę gauti savo reikalavimų patenkinimą, todėl yra pagrindas išvadai, kad įmonės turtas buvo neišsaugotas ir tai pripažintina tyčinio bankroto požymiu.

Dėl ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkto

24. Lietuvos Aukščiausiais Teismas išaiškino, kad, esant ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodytoms aplinkybėms, susijusioms su apgaulingu ir (arba) netinkamu buhalterinės apskaitos tvarkymu arba neišsaugotais buhalterinės apskaitos dokumentais, kai dėl to visiškai ar iš dalies negalima nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, siekiant pripažinti bankrotą tyčiniu, neprivalo būti atskirai nustatytas ryšys tarp šių aplinkybių ir įmonės privedimo prie bankroto arba jau nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo. Priešingas aiškinimas, kad net ir netinkamai tvarkius buhalterinę apskaitą arba neišsaugojus buhalterinės apskaitos dokumentų tyčinio bankroto nustatymas būtų įmanomas tik įrodžius konkrečias įmonės privedimo prie nemokumo priežastis, padarytų tyčinio bankroto aplinkybių įrodinėjimą neįmanomą bei neatitiktų principo, jog niekas negali gauti naudos iš savo neteisėtų veiksmų. Tačiau kasacinis teismas akcentavo, jog remiantis ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punktu, ne bet kuris buhalterinės apskaitos tvarkymo taisyklių pažeidimas ir ne bet kuris buhalterinės apskaitos dokumentų neišsaugojimas lemia bankroto pripažinimą tyčiniu, o tik toks, dėl kurio negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Toks negalėjimas turi būti susijęs su objektyviu neįmanomumu įvertinti įmonės nemokumo priežastis. Jei įmonės veiklą galima įvertinti remiantis kitais duomenimis (pvz., pirminiais buhalterinės apskaitos dokumentais), be kita ko ir netiesioginiais įrodymais, taip pat jei akivaizdu, kad įmonės nemokumo priežastys yra kitos, nei tos, kurias galimai patvirtintų trūkstami buhalterinės apskaitos dokumentai, nebelieka pagrindo pripažinti bankrotą tyčiniu remiantis ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punktu. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-510-915/2018, 28 ir 29 punktai).

25. Pažymėtina, jog FNTT Šiaulių ir Panevėžio apygardos valdybos Šiaulių ūkinės veiklos tyrimo skyriaus 2019-06-07 specialisto išvadoje nurodyta, kad dėl buhalterinės apskaitos dokumentų duomenų neapibendrinimo suvestiniuose buhalterinės apskaitos registruose, nesilaikant Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 16 straipsnio 1 dalies, 16 straipsnio 2 dalies, 17 straipsnio, 19 straipsnio 1 dalį, 19 straipsnio 2 dalį, 19 straipsnio 4 dalį, 19 straipsnio 5 dalį ir Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 16 str. 1 d. reikalavimų, negalima iš dalies nustatyti UAB „Blondinė“ už laikotarpį nuo 2017-02-01 iki 2017-12-31 ir nuo 2018-01-01 iki 2018-11-22 veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Atsakovės bankroto administratoriui neperduoti UAB „Blondinė“ dokumentai ir turtas, išskyrus bankroto administratoriaus perimtą turtą pagal antstolio Turto aprašą. Tai reiškia, kad sprendžiant klausimą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu eliminuota galimybė nustatyti bendrovės veiklos, turto, kreditorių ir debitorių skolų dydžius nuo 2018 m. birželio mėnesio iki 2018 m. lapkričio 30 d. Nagrinėjamoje situacijoje yra pagrindas teigti, kad buhalterinės apskaitos vedimas taip pat tapo viena esminių tyčinio bankroto priežastimi. Todėl šiuo atveju yra pagrindas išvadai, kad būtent netinkamu buhalterinės apskaitos tvarkymu buvo padaryta esminė žala įmonės kreditoriams, kadangi yra priežastinis ryšys tarp sąmoningo netinkamo buhalterinės apskaitos tvarkymo ir nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo. Šios aplinkybės sudaro pagrindą konstatuoti ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodytus tyčinio bankroto požymius.

26. Nagrinėjamu atveju darytina išvada, kad UAB „Blondinė” buvo valdoma netinkamai, neužtikrinta įmonės kreditorių interesų apsauga, todėl yra pagrindas pripažinti atsakovės UAB ,,Blondinė“ bankrotą tyčiniu pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 2, 4 ir 5 punktus.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 2, 4 ir 5 Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, teismas

nutaria:

pripažinti BUAB „Blondinė“ (j. a. k. 302644954) bankrotą tyčiniu.

Įsiteisėjusią teismo nutartį ne vėliau kaip kitą darbo dieną išsiųsti Šiaulių apygardos prokuratūrai bei Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Finansų ministerijos.

Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant Šiaulių apygardos teisme.