Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

2019-09-20 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1634-914/2019

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2019-09-20
Bylos Nr.
1-1634-914/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-48951-2018-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Marius Steponaitis
Kaltinamasis
Ž. M.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1634-914/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-48951-2018-1Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2.; 1.1.7.2.2.; 1.1.8.6.2.; 1.1.8.7.13.; 1.1.8.10.; 1.1.8.12.; 1.2.18.10.; 1.2.29.1.1.; 2.12.1.4. (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. rugsėjo 20 d.Šiauliai

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Marius Steponaitis, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje Ž. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini) vadybininku, teistas: 1) Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012-05-14 teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 222 straipsnio 1 dalį 10 MGL (1 300 litų) bauda; 2) Šiaulių apylinkės teismo 2014-02-19 teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, subendrinus Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012-05-14 teismo baudžiamuoju įsakymu, 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme ir 9 MGL (1 170 litų) bauda; 3) Šiaulių apylinkės teismo 2015-10-15 teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, subendrinus su Šiaulių apylinkės teismo 2014-02-19 teismo baudžiamuoju įsakymu, 1 metų laisvės apribojimo bausme ir 313,53 eurų bauda; 4) Šiaulių apylinkės teismo 2016-02-26 teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 235 straipsnio 1 dalį, subendrinus su Šiaulių apylinkės teismo 2015-10-15 teismo baudžiamuoju įsakymu, 1 metų 20 dienų laisvės apribojimo bausme ir 313,53 eurų bauda; 5) Šiaulių apylinkės teismo 2016-12-16 teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 186 straipsnio 1 dalį, 223 straipsnio 1 dalį (2 veikos) 80 MGL (3 012,80 eurų) bauda; 6) Šiaulių apylinkės teismo 2017-03-24 nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, subendrinus su Šiaulių apylinkės teismo 2016-01-26 ir 2016-12-16 teismo baudžiamaisiais įsakymais, 2 metų laisvės apribojimo bausme ir 3 326,33 eurų bauda; 7) Šiaulių apylinkės teismo 2018-11-26 nuosprendžiu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį 4 mėnesių laisvės apribojimo bausme; 8) Šiaulių apylinkės teismo 2018-11-28 nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme, 9) Šiaulių apylinkės teismo 2018-12-27 teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 223 straipsnio 1 dalį, subendrinus su Šiaulių apylinkės teismo 2017-03-24, 2018-11-26 ir 2018-11-28 nuosprendžiais, laisvės apribojimu 2 metams ir 3012,80 eurų bauda, laisvės apribojimo bausmę atlikęs, bauda išieškoma antstolio, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ž. M. apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą, o būtent: laikotarpiu nuo 2017-03-01 iki 2018-12-17, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)”, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), direktoriumi ir pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) 21 straipsnio 1 dalį atsakingas už apskaitos organizavimą, pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) 16 straipsnio 1 dalies „ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“, 16 straipsnio 2 dalies „apskaitos registrų formą, turinį ir skaičių nusistato ūkio subjektas pagal savo poreikius“, 17 straipsnio „finansinės ataskaitos sudaromos pagal sąskaitų duomenis Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo, Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka“, 19 straipsnio 1 dalies „apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą“, 19 straipsnio 2 dalies „patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka vadovaujantis Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo (toliau – Dokumentų ir archyvų įstatymas) nuostatomis“, 19 straipsnio 4 dalies „jei pasikeičia ūkio subjekto vadovas, apskaitos dokumentus, apskaitos registrus, finansines ataskaitas ir metinius pranešimus arba veiklos ataskaitas perima paskirtas naujas ūkio subjekto vadovas“, 19 straipsnio 5 dalies „jeigu pasikeičia ūkio subjekto vyriausiasis buhalteris (buhalteris) arba apskaitos paslaugas teikianti įmonė, arba apskaitos paslaugas savarankiškai teikiantis asmuo, ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka ir per nustatytą laikotarpį ūkio subjekto vyriausiasis buhalteris (buhalteris) arba apskaitos paslaugas teikianti įmonė, arba apskaitos paslaugas savarankiškai teikiantis asmuo apskaitos dokumentus, apskaitos registrus ir sudarytas finansines ataskaitas perduoda tvarkyti ūkio subjekto vadovo paskirtam asmeniui“ reikalavimus, nesilaikė Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo (2008-06-26 Nr. X-1633) 16 straipsnio 1 dalies „metines finansines ataskaitas įmonės sudaro pasibaigus jų finansiniams metams“ reikalavimų, t.y. nesudarė buhalterinių sąskaitų suvestinių registrų: pirkimų (už laikotarpį nuo 2017-07-01 iki 2017-07-31, nuo 2018-04-01 iki 2018-05-31, nuo 2018-09-01 iki 2018-11-22) ir pardavimų (už laikotarpį nuo 2017-02-01 iki 2017-12-31, nuo 2018-01-01 iki 2018-05-31, nuo 2018-08-01 iki 2018-11-22) apskaitos, atsiskaitymų su tiekėjais ir pirkėjais, piniginių lėšų apskaitos, gaunamų ir mokėtinų sumų bei įsipareigojimų, pajamų ir sąnaudų apskaitos, suvestinio registro-didžioji knyga, nesudarė finansinės atskaitomybės dokumentų rinkinio už 2017 m., tai dėl buhalterinės apskaitos dokumentų duomenų neapibendrinimo suvestiniuose buhalterinės apskaitos registruose, finansinės atskaitomybės dokumentų rinkinio nesudarymo, negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ už laikotarpį nuo 2017-02-01 iki 2017-12-31 ir nuo 2018-01-01 iki 2018-11-22 veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Be to, Ž. M. pagamino netikrus dokumentus ir jos panaudojo, o būtent: nuo 2017-01-31 iki 2017-02-17, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)”, įmonės kodas 302644954, registruotos (duomenys neskelbtini), faktiniu vadovu, o nuo 2017-03-01 šio ūkio subjekto direktoriumi, žinodamas, kad E. G. 2017-01-31 UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas pardavė M. K. ir nuo 2017-01-31 nėra UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkė, pagamino netikrus dokumentus, kuriuose nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkės E. G. sprendimus atšaukiant ir paskiriant UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovus ir šiuos pagamintus dokumentus patvirtino netikru E. G. parašu: 2017-02-15 UAB „(duomenys neskelbtini)“ vienintelio akcininko E. G. sprendimą, kuriuo atšaukė direktorę E. G. iš direktoriaus pareigų ir V. A. paskyrė į direktoriaus pareigas; 2017-02-28 UAB „(duomenys neskelbtini)“ vienintelio akcininko E. G. sprendimą, kuriuo atšaukė direktorių V. A. iš direktoriaus pareigų ir Ž. M. paskyrė į direktoriaus pareigas; 2018-02-13 UAB „(duomenys neskelbtini)“ vienintelio akcininko E. G. sprendimą, kuriuo atšaukė direktorių Ž. M. iš direktoriaus pareigų ir paskyrė D. V. į direktoriaus pareigas; šiuos pagaminus netikrus dokumentus panaudojo 2017-02-22, 2017-07-12, 2018-03-26, pateikdamas (duomenys neskelbtini) įregistruoti duomenis apie pasikeitusius UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovus.

Kaltinamasis Ž. M. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2017-01-31 įsigijo UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas iš E. G.. Akcijų pirkimo-pardavimo sutartis buvo įforminta jo podukros M. K. vardu, oficialiai jis nebuvo šios bendrovės akcininku. Savo vardu akcijų pirkti nenorėjo, nes turėjo skolų ir nenorėjo turėti reikalų su antstoliais. Sudarant akcijų pirkimo-pardavimo sutartį žinojo, kad bendrovei realiai vadovaus, o M. K. įmonės valdyme nedalyvaus. Šios akcijų pirkimo-pardavimo sutarties jis neregistravo (duomenys neskelbtini), kodėl nepamena. Po kiek laiko pagalvojo, kad nėra naujo bendrovės direktoriaus. Direktorė buvo likusi E. G.. Realiai jis vadovavo bendrovei, tvarkė visus reikalus, įrenginėjo patalpas, nes UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdė baro veiklą. Reikėjo daryti pirkimus, tam buvo reikalingas atsakingas asmuo. Jam reikėjo trumpam išvykti, todėl surašė 2017-02-15 vienintelio akcininko sprendimą, kad E. G. save atleidžia iš pareigų, o direktoriumi paskiriamas V. A.. Šiame dokumente jis pasirašė už E. G.. Po to jis surašė 2017-02-28 vienintelio akcininko sprendimą, kad E. G. atleidžia iš direktoriaus pareigų V. A., o direktoriumi paskiria jį. Šiame dokumente jis taip pat pasirašė už E. G.. 2018-02-13, tokiu pat būdu jis, pasirašydamas už akcininkę E. G., save atleido iš direktoriaus pareigų, o direktoriumi paskyrė D. V.. Apie šiuos dokumentus E. G. nieko nežinojo. Šiuos suklastotus dokumentus jis pristatė į (duomenys neskelbtini), kur buvo užregistruoti duomenys apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovų pasikeitimus. Nuo akcijų įsigijimo iki UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto jis buvo tikrasis bendrovės vadovas ir priiminėjo su bendrovės valdymu susijusius sprendimus. V. A. dirbo bendrovėje, jis daugiausiai rūpinosi maisto produktais. UAB „(duomenys neskelbtini)“ jis būdavo retai, nes turėjo savo kebabinę. Bendrovei nei V. A. nei D. V. realiai nevadovavo. D. V. dirbo barmenu, direktoriumi tapo tik dėl to, kad Ž. M. reikėjo išvykti ir grynai formaliai buvo paskirtas direktoriumi. Po to Ž. M. jį išvarė, nes D. V. apsivogė - iš baro pavogė gėrimų. Nors D. V. ir nebedirbo, tačiau (duomenys neskelbtini) skaitėsi direktoriumi. Apie buhalterinę apskaitą gali paaiškinti, kad už bendrovės buhalterinius dokumentus buvo atsakingas jis. Buhalterinę apskaitą tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“. Dokumentus šiai buhalterinei bendrovei pristatydavo jis arba V. A.. Stengėsi perduoti visus pirminius dokumentus. Ar jie buvo perduoti visi, pasakyti negali, nes nepamena. Banko dokumentai buhalterei, kiek pamena, pristatyti nebuvo. Žinojo, kad dėl to nebus galima sudaryti suvestinių registrų, finansinės ataskaitų rinkinio. Dėl ko taip atsitiko, kad nebuvo sudaryti suvestiniai UAB „(duomenys neskelbtini)“ registrai, paaiškinti konkrečiai negali. Dėl padarytų nusikalstamų veikų nuoširdžiai gailisi (6 t., b. l. 87-89).

Liudytoja Z. Ž. parodė, kad ji, atstovaudama R. Ž. individualią įmonę „(duomenys neskelbtini)“, 2011-07-28 sudarė nuomos sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore E. G.. Jos vadovaujama įmonė turėjo patalpas, esančias (duomenys neskelbtini). Patalpos buvo komercinės paskirties. Po sutarties pasirašymo, UAB „(duomenys neskelbtini)“ pradėjo naudotis patalpomis, čia įsikūrė alaus baras „(duomenys neskelbtini)“. Kiek žino, kai bendrovei vadovavo E. G., nuomos mokestis buvo mokamas pagal sutartį laiku, pagal pateiktas sąskaitas-faktūras. Nuomą gaudavo įvairiai, kartais grynais, kartais pavedimu. 2017 m. sausio mėnesį pas ją atėjo E. G., pasakė, kad serga ir vadovu bus jos žentas vardu T., kurį jai pristatė susitikimo metu. Jo pavardės nepasakė. Nuo to laiko E. G. alaus barui „(duomenys neskelbtini)“ nebevadovavo, ten nebesirodė. Viskam pradėjo vadovauti asmuo, kuris pasivadino T. kartu su V. A.. Nuoma dar buvo mokama, apmokėdavo V. A. grynais pinigais, kuris ant kasos pajamų orderio pasirašydavo kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas. Po kiek laiko ji sužinojo, kad vyriškis, kuris buvo pristatytas T., iš tikro yra Ž. M.. Kaip ji matė, Ž. M. remontavo nuomojamas patalpas, vadovavo remontui, pakeitė baro pavadinimą į „(duomenys neskelbtini)“. Jai baro padavėjos sakydavo, kad visus grynus pinigus valdo ir pasiima V. A.. Taip pat, pasikeitus bendrovės vadovams, buvo priimti ir nauji darbuotojai. Apie D. V. gali pasakyti, kad pokalbyje su ja 2018 m., tiksliau neprisimins, Ž. M. pasakė, kad niekas nevogtų, priims savo giminaitį, t. y. D. V.. Kiek pamena, jis dirbo barmenu apie savaitę, po to pavogė gėrimų iš baro, dėl šios vagystės, kaip už bausmę, jį „pastatė“ direktoriumi. 2018 m. birželio mėnesį, ji norėjo nutraukti sutartį dėl patalpų nuomos, nes nuo 2018 m. balandžio mėnesio įmokų už nuomą padaryta nebuvo. Dėl sutarties nutraukimo bendravo su Ž. M., nes V. A. bare nebematydavo. Jai reikėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus parašo ant sutarties nutraukimo. Ž. M. paaiškino, kad vadovu yra jis, jo parašas galioja, o direktorius D. V. yra (duomenys neskelbtini). Su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sutartis buvo nutraukta nuo 2018-07-01. Ši įmonė liko skolinga 3774,89 eurų nuomos mokesčio. Ši suma buvo priteista iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ jos vadovaujamos įmonės naudai. Prie apklausos pridėjo teismo įsakymą, sutartį, kasos pajamų orderius, sąskaitas (1 t., b. l. 45).

Liudytoja M. P. parodė, kad ji vadovauja UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri užsiima buhalterinės apskaitos tvarkymu. Nuo 2018-06-25 UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarė buhalterinių paslaugų teikimo sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“. Šią bendrovę atstovavo direktorius V. A.. Nuo to laiko jos vadovaujama įmonė vedė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą. Pirminius buhalterinius UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus pristatydavo V. A.. Kitų šios bendrovės darbuotojų ji nematė. Su UAB „(duomenys neskelbtini)“ už suteiktas paslaugas atsiskaitydavo V. A., dažniausiai grynais pinigais, pagal pateiktas sąskaitas-faktūras. Pagal dokumentus, V. A. buvo atskaitingas asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“. UAB „(duomenys neskelbtini)“ grynais pinigais disponavo V. A., kaip atskaitingas asmuo, kasa nebuvo vedama. V. A. paimdavo grynus pinigus iš (duomenys neskelbtini) kasos, kaip atskaitingas asmuo, pasirašydamas kasos aparato operacijų žurnale. Kasos aparate tokiu atveju suvedama operacija „Inkasacija“. Šie gryni pinigai yra įrašomi į atskaitingo asmens avansinę apyskaitą. Panaudojęs grynus pinigus, kaip atskaitingas asmuo V. A. turėjo pristatyti tai patvirtinantį dokumentą, kuris buvo apskaitomas buhalterinėje apskaitoje-avansinėje apyskaitoje, pirkimuose. Pirminius UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinius dokumentus pristatydavo V. A.. Visi šie dokumentai UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitė UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitoje. Jos vadovaujamai bendrovei nebuvo pateikti bankiniai dokumentai-banko išrašai. Ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo sąskaitas bankuose, UAB „(duomenys neskelbtini)“ duomenų neturėjo. Dėl šios priežasties nebuvo galima pilnai sudaryti UAB „(duomenys neskelbtini)“ suvestinių registrų - “Didžiosios knygos“. Apie tai buvo sakyta direktoriui V. A.. Jis vis sakydavo, kad banko išrašus pristatys vėliau. Tačiau iki pat sutarties nutraukimo - 2018-10-15, dokumentai pristatyti nebuvo. Iš V. A. žodžių, iš alkoholio pirkimo dokumentų žino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ užsiėmė alaus baro veikla. Jų veiklos vieta buvo (duomenys neskelbtini). V. A. jai yra sakęs, kad nuo 2018 m. rugpjūčio mėn. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebevykdė pardavimų, nes nebeturėjo patalpų. Iš pateiktų dokumentų ji matė, kad pirkimai vis dar vyko. Apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirkimus-pardavimus gali paaiškinti, kad pirkimų sumos buvo didesnės nei pardavimų. Tai matyti iš registrų, kurie sudaryti pagal pateiktus pirminius dokumentus. Pagal avansines apyskaitas matyti, kad pirkimai buvo vykdomi iš atskaitingo asmens V. A. avansinės apyskaitas. Kiek pamena, UAB „(duomenys neskelbtini)“ liko skolinga V. A., sumos neįvardins, nes nepamena. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo pristatyti pirkimų dokumentai už 2018 m. birželio-rugpjūčio mėn., pardavimų dokumentai buvo pristatyti už 2018 m. birželio, liepos mėn. Šie pristatyti dokumentai yra įtraukti į suvestinių dokumentų registrus. Sąskaitų iš R. Ž. individualios įmonės „(duomenys neskelbtini)“ V. A. nepristatė. Darbo užmokestį UAB „(duomenys neskelbtini)“ skaičiavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal V. A. pateiktas darbo sutartis ir darbo laiko apskaitos žiniaraščius. Kiek pamena, paskutiniu laiku UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo 7-9 darbuotojai, tikslaus skaičiaus nepamena, atlyginimo vidurkio nepamena. UAB „(duomenys neskelbtini)“ tik apskaičiuodavo darbo užmokestį, paruošdavo išmokėjimo žiniaraštį. Visi UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentai, kuriuos turėjo UAB „ (duomenys neskelbtini)“, pasibaigus sutarčiai, buvo perdavimo aktu perduoti V. A.. Prie apklausos pridėjo 2018-10-15 bylų (dokumentų) perdavimo akto kopiją, 2018-06-08 suvestinius UAB „(duomenys neskelbtini)’ dokumentus (1 t., b. l. 101)

Liudytoja E. G. parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore ir vienintele akcininke ji buvo nuo 2011-07-07 iki 2017-01-31. Įmonė buvo registruota jos gyvenamoje vietoje, (duomenys neskelbtini). Veikla buvo vykdoma adresu (duomenys neskelbtini). Patalpos buvo nuomojamos iš individualios įmonės „(duomenys neskelbtini)“. Šiuo adresu buvo įsikūręs baras „(duomenys neskelbtini)“. Iki 2017 m. buhalterinę apskaitą tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“. Bendrovės veikla buvo susijusi su visuomeniniu maitinimu. Bare buvo prekiaujama alkoholiu. Pagrindiniai teikėjai buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“, AB „(duomenys neskelbtini)“, AB „(duomenys neskelbtini)“, AB „(duomenys neskelbtini)“, AB „(duomenys neskelbtini)“. Bendrovėje pastovai dirbo 6 darbuotojai-barmenai, virėjai. Jos direktoriavimo laikotarpiu UAB „(duomenys neskelbtini)“ tiekėjams, darbuotojams, biudžetui skolų neturėjo. 2016-2017 m. ji susirgo, nebeturėjo jėgų vadovauti verslui, nes darbo valandos buvo ilgos, pelno nebebuvo. Be to keitėsi prekybos alkoholiu įstatymai, dėl to ji sumanė parduoti verslą. Be to (duomenys neskelbtini) patalpų savininkė Z. Ž. pakėlė nuomos kainą, dėl to jai pasakė, kad turbūt verslo nebetęs, surašė oficialų raštą dėl nuomos sutarties nutraukimo. Tada Z. Ž. įdėjo skelbimą apie nuomojamas kavinės patalpas. Atsirado nauji patalpų nuomininkai. Ji iš pradžių bendravo su Ž. M. ir V. A.. Jie visada būdavo kartu. Ž. M. jai pasiūlė parduoti verslą, t. y. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas. Buvo sutarta pardavimo kaina 7000 eurų. Sutarta sandorio įforminimo data - 2017-01-31, kuris vyks pas notarą, (duomenys neskelbtini). Su Ž. M. susitiko sutartoje vietoje prie notarų biuro. Jis buvo atvykęs su mergina. Kaip po to sužinojo, ji buvo M. K.. Ž. M. ją pristatė kaip savo podukrą. Su E. G. atsiskaitė V. A., jis į jos sąskaitą, esančią „(duomenys neskelbtini)“ padarė pavedimą, kiek pamena 8000 eurų. Buvo sutarta, kad 1000 eurų bus skirta atsiskaityti su tiekėjais. Akcijų pirkimo pardavimo sandoris buvo įformintas notariškai. Kaip suprato, apie akcininkų pasikeitimą (duomenys neskelbtini) pranešta nebuvo, nes ji 2018 m. pavasarį iš (duomenys neskelbtini) sulaukė skambučio, sužinojo, kad akcininkai ir įmonės adresas nepakeisti. Tada ji pati nuvyko į (duomenys neskelbtini), pristatė akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, parašė paaiškinimą. Su Ž. M. ir V. A. ji dar bendravo ir po akcijų pardavimo. Juokais nuomotojai Z. Ž. galėjo pasakyti, kad Ž. M. yra jos būsimasis žentas ir dabar jisai vadovaus. Tai buvo pasakyta juoko forma, nes su Ž. M. ir V. A. ji susipažino tik verslo pardavimo metu. Po akcijų pardavimo ją iš direktorės pareigų turėjo atleisti naujoji akcininkė M. K.. Ji pati vienintelio akcininko sprendimo, kad atleidžia save iš pareigų nepriėmė. Apie jai parodytas dokumentų kopijas: 2017-02-15 vienintelio akcininko sprendimą dėl bendrovės vadovų pasikeitimo, 2017-02-28 vienintelio akcininko sprendimą dėl bendrovės vadovų pasikeitimo, 2018-02-13 vienintelio akcininko sprendimą dėl bendrovės vadovų pasikeitimo, paaiškina, kad šiose dokumentuose ji nesirašė, juose ne jos parašas. Be to, ji ir negalėjo tokių dokumentų rašytis, nes nuo 2017-01-31 nebebuvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininke. Kodėl tie dokumentai surašyti jos, o ne naujos akcininkės M. K. vardu, ji nežino. Jokios logikos tokiuose veiksmuose nemato. Tokio asmens kaip D. V. nepažįsta, jo direktoriumi 2018-02-13 neskyrė. Po akcijų pardavimo įmonės veikloje ji nebedalyvavo. Visi įmonės buhalteriniai dokumentai buvo perduoti V. A., pagal perdavimo aktą. Šį aktą sudarė ir dokumentus perdavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ (1 t., b. l. 116).

Liudytoja G. D. parodė, kad ji dirba AB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) pardavimų vadove. Į jos pareigas įeina darbas su esamais klientais, naujų klientų paieška, pardavimai, pinigų už prekes gavimas. Apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ gali paaiškinti, kad tarp AB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2012 m. buvo sudaryta prekių tiekimo sutartis. Nuo 2017 m. keitėsi UAB „(duomenys neskelbtini)“ savininkai, nauja sutartis sudaroma nebuvo. Prekės - AB „(duomenys neskelbtini)“ produkcija toliau buvo teikiama kavinei, kurią administravo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Ji visą laiką bendravo su V. A., žinojo jį kaip šios bendrovės vadovą. Produkciją užsakydavo V. A., dažniausiai telefonu. Už prekes taip pat atsiskaitydavo V. A., mokėdavo grynais. Pinigus paduodavo arba asmeniškai, arba pinigus palikdavo baro darbuotojams. Iki 2018 m. gegužės mėn., atsiskaitymai už prekes vyko laiku, skolų nebuvo. 2018 m. gegužės mėn., tikslesnės datos neprisimins, V. A. paskambino jai ir užsakė produkcijos už daugiau nei 1500 eurų. Tai buvo 5 litrų statinės su alumi, alus stiklinėje ir pet taroje. Šis užsakymas buvo įvykdytas, prekės atvežtos adresu (duomenys neskelbtini), į baro patalpas. Prekės priėmė V. A. ir pasirašė sąskaitoje. Šis užsakymas skyrėsi nuo ankstesnių, nes buvo imama produkcija nedidelės talpos taroje, anksčiau pirkdavo pilstoma alų statinėse. V. A. jai yra sakęs, kad šio užsakymo prekes veš į užsienį, daugiau nedetalizavo. Apie tai, kad gali būti neatsiskaityta, jai įtarimų nekilo, nes V. A. derino kainas. Už šį užsakymą UAB „(duomenys neskelbtini)“ neatsiskaitė, liko skolinga (5 t., b. l. 157-172).

Liudytojas S. N. parodė, kad jis dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi. Jo vadovaujama bendrovė užsiima stiklo gaminiais, jų montavimu. 2018 m. rugpjūčio pradžioje į UAB „(duomenys neskelbtini)“ atvyko V. A., kuris prisistatė UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovu, kaip atliekančiu remonto darbus kavinėje, esančioje (duomenys neskelbtini). Jis norėjo, kad lauke, ties kavinės pastatu būtų padaryta stiklinė sienelė. UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai kartu su V. A. nuvyko į vietą - (duomenys neskelbtini). Čia, pagal nurodytą būsimo objekto vietą, jie išmatavo būsimos sienelės gabaritus. Tie duomenys buvo pateikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ administracijai. 2017-08-07 UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo pateiktas komercinis pasiūlymas dėl sienelės pagaminimo ir sumontavimo. Jame nurodyta 1638,35 eurų suma. Pasiūlymą iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpų pasiėmė V. A.. Jis paaiškino, kad pasiūlyta kaina tinka, bet šiuo metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius Ž. M. yra išvykęs į užsienį, todėl jis negali pasirašyti sutarties, nes neturi įgaliojimų. V. A. pažadėjo, kad kai tik direktorius Ž. M. grįš, bus sudaryta sutartis tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“. V. A. prašė kuo greičiau pradėti darbus, nes kavinė turi atsidaryti. 2017-09-07 užsakymas buvo atliktas, sienelę UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumontavo. Po darbų atlikimo buvo toliau bendrauta su V. A. dėl neatsiskaitymo už bendrovės pagamintą prekę ir atliktus darbus, nes UAB „(duomenys neskelbtini)“ neatsiskaitė. V. A., pokalbio metu pareiškė, kad reikia bendrauti ne su juo, o su Ž. M., nes pats V. A. buvo pasamdytas tik remonto darbams atlikti, o su juo pačiu susisiekti nepavyko, jis neatsakinėdavo į telefono skambučius, nuvykus į vietą - (duomenys neskelbtini) darbuotojai sakydavo, kad jo nėra. Iki šio laiko su UAB „(duomenys neskelbtini)“ už atliktus gaminius ir atliktus darbus UAB „(duomenys neskelbtini)“ neatsiskaitė, liko skolinga 1638,35 eurų. Prie apklausos prideda komercinį pasiūlymą ir pretenzinį raštą (5 t., b. l. 174-175).

Liudytoja M. K. parodė, kad 2017 m. sausio mėnesį jos patėvis Ž. M. paprašė jos tapti UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininke. Kodėl ji turėjo tapti akcininke, ką turės daryti ja tapus, jai paaiškinta nebuvo. Ž. M. prašymu ji 2017-01-31 nuvyko į (duomenys neskelbtini) esantį notarų biurą. Čia susitiko su UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų pardavėja E. G.. Kartu su ja vyko Ž. M.. E. G. buvo kartu su savo vyru. Akcijų pirkimo-pardavimo sutarties blanką buvo suruošusi E. G.. Jame trūko tik pirkėjo-pardavėjo parašų. Ji šią sutartį perskaitė ir pasirašė. Sutartyje buvo įrašyta akcijų kaina, kiek pamena tai buvo apie 3000 eurų, ji šių pinigų už akcijas nemokėjo. Kiek žino, už jas sumokėjo V. A.. Kaip buvo atsiskaityta - grynais ar bankiniu pavedimu, ji nežino. Prieš sandorį ji buvo susitikusi su V. A., kurį pažįsta kaip Ž. M. draugą. Jis jai sakė, kad už akcijas sumokės jis. Bendrovės valdyti ji nežadėjo. Kaip akcininkė jokių sprendimų nepriėmė. Tai yra nepaskyrė naujų bendrovės vadovų, neatleido senų bendrovės vadovų. Šios sutarties neįregistravo (duomenys neskelbtini), manė, kad tai sutvarkys Ž. M. ar V. A.. Pasirašiusi akcijų pirkimo-pardavimo sutartį daugiau jokių reikalų su UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturėjo, jos veikla nesidomėjo. Tuo metu ji dirbo (duomenys neskelbtini) prižiūrėtoja. Ji turėjo prievolę deklaruoti viešuosius privačiuosius interesus, teikti deklaracijas VMI. Ar ji deklaravo, kad yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininke, tiksliai nepamena. Tuo metu, kai buvo akcininke, ji gaudavo tik atlyginimą, susijusį su darbo santykiais. Apie E. G. sprendimus paskirti naujus vadovus, kurie priimti po akcijų pirkimo-pardavimo sutarties, ji nieko nežino. Kas tuos spendimus galėjo priimti, ji nežino. Kiek žino, V. A. buvo pagrindinis UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas. Tai žino iš to, kad prieš akcijų pirkimą, jis sakė, kad pats vadovaus šiai bendrovei. Ką Ž. M. darė toje bendrovėje, ji nežino. Akcijų pirkimo-pardavimo sutarties ji neturi, ją atidavė V. A. (2 t., b. l. 179-180).

Liudytojas V. A. parodė, kad 2017 metų pradžioje į jį kreipėsi pažįstamas Ž. M.. Jis norėjo pradėti kavinės-baro veiklą, buvo susižinojęs, kas parduoda tokią įmonę. Su Ž. M. pažįstami jau kelerius metus. Jis dirba maitinimo srityje - turi kebabinę, todėl Ž. M. ir kreipėsi, nes neturėjo patirties šiame versle. Sutiko Ž. M. padėti, sutarė, kad dirbs kartu. 2017-01-31 buvo įgytos UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijos iš E. G.. Akcijų pirkimo-pardavimo sutartis buvo apiforminta Ž. M. podukros M. K. vardu. Kodėl akcininku netapo pats Ž. M., kiek pamena, jis minėjo, kad turi skolų, todėl nenori figūruoti kaip akcininkas. Akcijų pardavėja - E. G. norėjo, kad už UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas būtų atsiskaityta bankiniu pavedimu, o ne grynais pinigais. Ž. M. sąskaitos banke neturėjo ar ji buvo areštuota, todėl pinigus jis pervedė iš savo banko sąskaitos. Iš tikro tie pinigai buvo Ž. M., jis iš jo pinigus gavo grynais. Už akcijas buvo sumokėta apie 8000 eurų, tai buvo 2017 metais. Akcijų pirkimo-pardavimo sandoris buvo įformintas pas notarą. Sandorio metu dalyvavo jis, Ž. M., M. K. ir E. G.. Pinigai buvo pervesti į akcijų pardavėjos E. G. nurodytą sąskaitą banke. Liudytojas juos pervedė iš savo asmeninės banko sąskaitos Ž. M. prašymu. Naująja UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininke tapo M. K.. Tačiau ji bendrovės veikloje nedalyvavo, akcininke tapo, nes taip pageidavo Ž. M.. Kavinė-baras buvo įsikūręs nuomojamose patalpose, (duomenys neskelbtini). Realiai UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovavo Ž. M., jis ir investavo į veiklą. Jis rūpinosi patalpų remontu, pirko medžiagas, nes turėjo patirties statybose. Jis taip pat jam padėjo. Su Ž. M. buvo sutarta, kad jis daugiausiai bendraus su maisto produktų tiekėjais, nes turėjo patirties šiame darbe, rūpinsis virtuve ir aptarnaujančiu personalu, padės įsigyti virtuvei reikalingą įrangą. Liudytojas iš tiekėjų priimdavo atvežtas prekes, sužiūrėdavo kokių prekių reikia, pasirašydavo dokumentuose. Jei kavinėje jo ar Ž. M. nebūdavo, prekes prisiimdavo ir tuo metu dirbusi barmenė. Su tiekėjais bendraudavo ir Ž. M.. Atsiskaitymai su tiekėjais, patalpų remonto medžiagos ir darbai vykdavo per jį. Jei reikėdavo atsiskaityti su tiekėju, tai pinigus duodavo Ž. M.. Pajamos, gautos iš veiklos, buvo apskaitomos kasos aparatu. Čia buvo gryni pinigai. Dažniausiai su tiekėjais buvo atsiskaitoma grynais pinigais, taip pat grynais pinigais buvo išmokami atlyginimai. Būdavo atvejų, kai su tiekėju reikėdavo atsiskaityti bankiniu pavedimu, tada reikalinga suma buvo įnešama į UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitą. Šią sąskaitą valdė Ž. M.. Jis buvo ir bendrovės kasininkas, gryni pinigai taip pat buvo pas jį. Jis taip pat buvo atskaitingas asmuo, galėjo apmokėti bendrovės pirkinius grynais pinigais, po to pateikdamas tai patvirtinančius dokumentus. UAB „(duomenys neskelbtini)“ prekiavo alkoholiniais gėrimais, licenzija prekiauti alkoholiu Ž. M. perėmė iš senų savininkų, nes bendrovės veikla nesikeitė. Jis buvo atsakingas už visą bendrovės veiklą. Darbuotojus priimdavo ir atleisdavo jis. Bendrovės banko sąskaitas taip pat valdė Ž. M.. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą vedė buhalterinė firma, dabar jos pavadinimo neatsimena, buhalterė buvo M.. Jai jis yra vežęs pirminius buhalterinius dokumentus, nes taip su Ž. M. buvo sutarta, kad dirbs kartu. Visą laiką bendrovės vadovu buvo Ž. M., išskyrus laikotarpį, kai jo nebuvo, direktoriumi buvo paskirtas jis. Kai Ž. M. grįžo, jis vėl vadovavo bendrovei. Apie tai kuris akcininkas paskyrė Ž. M. ar jį vadovu nežino, arba tai buvo M. K., arba E. G.. Tai tvarkė Ž. M. ir akcininko sprendimų nerodė. Į bendrovės buhalterinę apskaitą liudytojas nesikišo, tai buvo Ž. M. ir buhalterinės firmos reikalas ir jis nesidomėjo ar buhalterijoje viskas apskaitoma, yra sudaryti registrai, balansas. Tai buvo Ž. M. pareigos. Laikotarpiu, kai Ž. M. nebuvo, o jis buvo direktoriumi, buhalterei pristatydavo dokumentus. Kaip jie suvedami į buhalterinę apskaitą nesidomėjo, nes direktoriumi buvo tik laikinai trumpą laiko tarpą, manė, kad grįžęs Ž. M. viską sužiūrės. Jis buvo atsakingas už virtuvę ir barą, nes šioje srityje turėjo patirties. Atlyginimą iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ gaudavo apie 200 eurų, nes dirbo nepilnu etatu. Jo pagrindinis darbas buvo savo kebabinėje, esančioje (duomenys neskelbtini). UAB „(duomenys neskelbtini)“ galėjo skirti ne daugiau kaip 2 dienas per savaitę. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo tik dėl to, kad draugas Ž. M. paprašė padėti, be to, manė, kad perspektyvoje šis verslas gali įsivažiuoti ir atnešti naudos. Tačiau dėl konfliktų su patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), savininkais, UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebegalėjo dirbti, veikla pasidarė nuostolinga. UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai nebuvo įleidžiami į nuomojamas patalpas, jos buvo išnuomotos kitiems. Dalis bendrovės daiktų, įrangos, dokumentų liko šiose patalpose, dėl to vyksta teisiniai ginčai tarp Ž. M. ir patalpų savininkų. Kiek ir kam UAB „(duomenys neskelbtini)“ liko skolinga, tiksliai pasakyti negali, nes kaip minėjo, tuo rūpinosi Ž. M.. Apie D. V. gali pasakyti, kad toks asmuo dirbo barmenu, ar jis buvo direktoriumi nežino. Kiek atsimena, tai buvo Ž. M. pažįstamas ar giminaitis, jis pavogė alkoholio ir buvo išvarytas Ž. M.. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinius dokumentus iš buhalterinės firmos, tvarkiusios UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą, paėmė jis Ž. M. prašymu. Tuos dokumentus liudytojas perdavė tyrimui (6 t., b. l. 111-113).

Valstybinės darbo inspekcijos pranešime užfiksuota, kad Valstybinės darbo inspekcijos Šiaulių skyriuje baigtas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), veiklos tyrimas dėl galimai nelegalaus darbo. Tyrimo metu iš VĮ „(duomenys neskelbtini)“ buvo gautos dokumentų kopijos, kuriomis remiantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovais buvo paskirti V. A., Ž. M., D. V.. Nustatyta, kad buvusi įmonės įkūrėja ir akcininke E. G. savo akcijas pardavė 2017-01-31, paaiškinime ji nurodė, kad po akcijų pardavimo jokių sprendimų nepriiminėjo ir jokių dokumentų VĮ „(duomenys neskelbtini)“ neteikė, ji nurodė, kad vienintelio akcininko sprendimuose 2017-02-15, 2017-02-28 ir 2018-02-13 jos parašai yra suklastoti, šių sprendimų ji nepasirašinėjo. Prie pranešimo pridėjo galimai suklastotus 2017-02-15, 2017-02-28 ir 2018-02-13 vienintelio akcininko sprendimų kopijas ir kitą medžiagą (1 t., b. l. 6-25).

Poėmio protokole užfiksuota, kad paimti originalai: 2017-02-15 UAB „(duomenys neskelbtini)“ vienintelio akcininko E. G. sprendimas, kuriuo atšaukta direktorė E. G. iš direktoriaus pareigų ir V. A. paskirtas į direktoriaus pareigas; 2017-02-28 UAB „(duomenys neskelbtini)“ vienintelio akcininko E. G. sprendimas, kuriuo atšauktas direktorius V. A. iš direktoriaus pareigų ir Ž. M. paskirtas į direktoriaus pareigas; 2018-02-13 UAB „(duomenys neskelbtini)“ vienintelio akcininko E. G. sprendimas, kuriuo atšauktas direktorius Ž. M. iš direktoriaus pareigų ir paskirtas D. V. į direktoriaus pareigas (1 t., b. l. 140-145).

Ž. M. pateiktame pranešime užfiksuota, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi jis buvo nuo 2017-07-12 iki 2018-03-26. 2017-01-31 UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijos buvo pirktos iš E. G.. Akcijų pirkimo-pardavimo sutartis buvo įforminta jo įdukros M. K. vardu. Ji tapo naująja bendrovės akcininke. Akcijų pirkimo-pardavimo sutartis (duomenys neskelbtini) nebuvo įregistruota. Tai žadėjo padaryti vėliau. Po kiek laiko, kai jis su V. A. pradėjo dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“, t. y. įrengė alaus barą, adresu (duomenys neskelbtini), pastebėjo, kad nėra paskirtas direktorius. Reikėjo daryti užsakymus iš įmonių, atstovauti bendrovę. E. G. nerado, kiek pamena ji buvo išvykusi. Dėl to jis pats surašė 2017-02-15, 2017-02-28, 2018-02-13 vienintelio akcininko sprendimus ir juose pasirašė už E. G.. Tuos dokumentus jis pateikė (duomenys neskelbtini). Šiuose akcininko sprendimuose buvo paskirti ir atleisti UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovai. Kad pagamino šiuos netikrus dokumentus, gailisi ir visiškai pripažįsta savo veiką. E. G. ir M. K. apie tai nieko nežinojo ( 5 t., b. l. 181).

Reikalaujamų dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad V. A. pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2017-2018 m. buhalterinius dokumentus (2 t., b. l. 157-158).

Specialisto išvadoje užfiksuota, kad pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) 21 straipsnio 1 dalį „už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“ ir 21 straipsnio 2 dalį už apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą ir įstatymų nustatytais atvejais jų duomenų teikimą civilinę, administracinę ir baudžiamąją atsakomybę reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas (nuo 2016-01-01 pagal 2015 12 22 Lietuvos Respublikos įstatymą Nr. XII-2215).“ Pagal Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo (2008-06-26 Nr. X-1633 nauja redakcija 2015-05-14 Nr. XII-1696) 28 straipsnio nuostatą „už įmonės finansinių ataskaitų, metinio pranešimo parengimą ir pateikimą kartu auditoriaus išvada (tais atvejais, kai auditas atliktas) Juridinių asmenų registro tvarkytojui atsako įmonės vadovas“.

Pagal 2018-10-11 VĮ „(duomenys neskelbtini)“ duomenis UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriai:

laikotarpiu nuo 2017-02-01 iki 2017-02-22 E. G. (g. (duomenys neskelbtini)),laikotarpiu nuo 2017-02-22 iki 2017-07-12 V. A. (g. (duomenys neskelbtini)),laikotarpiu nuo 2017-07-12 iki 2018-03-26 Ž. M. (g. (duomenys neskelbtini)),

laikotarpiu nuo 2018-03-26 iki 2018-11-22 D. V. (g. (duomenys neskelbtini)).

Pagal 2019-05-06 Mokesčių mokėtojo registro duomenis UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovai:

laikotarpiu nuo 2017-02-01 iki 2017-02-17 E. G. (g. (duomenys neskelbtini)),laikotarpiu nuo 2017-02-17 iki 2017-02-28 V. A. (g. (duomenys neskelbtini)),laikotarpiu nuo 2017-03-01 iki 2018-02-13 Ž. M. (g. (duomenys neskelbtini)),

laikotarpiu nuo 2018-02-14 iki 2018-11-22 D. V. (g. (duomenys neskelbtini)).

Pagal 2019-05-06 Sodros duomenis UAB „(duomenys neskelbtini)“ įdarbinimai:

laikotarpiu nuo 2017-02-22 iki 2018-12-27 V. A.,laikotarpiu nuo 2017-06-01 iki 2017-07-28, 2018-07-31 - 2018-12-17 Ž. M.,

tiriamuoju laikotarpiu nuo 2017-02-01 iki 2018-11-22 D. V. nebuvo įdarbintas.

Motyvuojamoji dalis

Pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) straipsnio 1 dalį ūkio subjekto apskaitą tvarko vyriausiasis buhalteris (buhalteris), pagal sutartį apskaitos paslaugas teikianti įmonė arba apskaitos paslaugas savarankiškai teikiantis asmuo, o pagal

straipsnio 1 dalį ,,už buhalterinių įrašų teisingumą Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka atsako vyriausiasis buhalteris (buhalteris) arba kiti šio įstatymo 10 straipsnyje nurodyti asmenys, kurie tvarko ūkio subjekto apskaitą “ (galiojo nuo 2013-01-01 pagal 2012-04-24 Lietuvos Respublikos įstatymas Nr. XI-1988 iki 2018-05-31, panaikinta 2017-12-19 Lietuvos Respublikos įstatymas Nr. XIII-930; galioja nuo 2018-06-01 pagal 2017-12-19 Lietuvos Respublikos įstatymas Nr. XIII-930). Pagal 2019-05-06 Mokesčių mokėtojo registro duomenis UAB „(duomenys neskelbtini)“ tvarkė buhalterinę apskaitą:

laikotarpiu nuo 2017-03-02 iki 2018-05-20 apskaitos paslaugas teikianti UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)), apskaitą tvarkančios UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotas asmuo I. B.,

laikotarpiu nuo 2018-05-21 iki 2018-06-24 apskaitos paslaugas teikianti MB „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)), apskaitą tvarkančios MB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotas asmuo R. J.,

laikotarpiu nuo 2018-06-25 iki 2018-10-15 apskaitos paslaugas pagal 2018-06-25 buhalterinės apskaitos paslaugų sutartį Nr. 8 teikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)), direktorė M. P.,

laikotarpiu nuo 2017-02-01 iki 2017-03-01 ir 2018-10-16 iki 2018-11-22 bendrovė darbo sutarties su vyriausiuoju buhalteriu (buhalteriu) nebuvo sudariusi. Taip pat sutarties su apskaitos paslaugas teikiančia įmone nebuvo sudariusi. Pagal tyrimui pateiktus dokumentus negalima nustatyti kas tvarkė buhalterinę apskaitą.

Pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) 14 straipsnio 1 dalį „ūkio subjekto vadovas nustato apskaitos dokumentų pasirašymo tvarką ir asmenų, kurie turi teisę surašyti ir pasirašyti arba tik pasirašyti apskaitos dokumentus, sąrašą“ ir 14 straipsnio 2 dalį „už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako dokumentus surašę ir pasirašę asmenys. Ūkio subjekto vadovas atsako už teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui) arba apskaitos paslaugas teikiančiai įmonei, arba apskaitos paslaugas savarankiškai teikiančiam asmeniui“ (galiojo nuo 2013-01-01 pagal 2012-04-24 Lietuvos Respublikos įstatymas Nr. XI-1988 iki 2018-05-31, panaikinta 2017-12-19 Lietuvos Respublikos įstatymas Nr. XIII-930); „už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys. Ūkio subjekto vadovas atsako už teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui) arba apskaitos įvykius teikiančiai įmonei, arba apskaitos paslaugas savarankiškai teikiančiam asmeniui, arba biudžetinei įstaigai, kuri viešojo sektoriaus subjekto apskaitą tvarko centralizuotai“ (galioja nuo 06-01 pagal 2017-12- 19 Lietuvos Respublikos įstatymas Nr. XIII-930).

Pagal valstybės įmonės „(duomenys neskelbtini)“ svetainės duomenis, jeigu UAB „(duomenys neskelbtini)“ tiriamuoju laikotarpiu nuo 2017-02-01 iki 2018-11-22 pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų neapibendrino apskaitos registruose, tyrimui nebuvo pateikti buhalterinių sąskaitų suvestiniai registrai, t. y. pirkimų (už laikotarpį nuo 2017-07-01 iki 2017-07-31, nuo 2018-04-01 iki 2018-05-31, nuo 2018-09-01 iki 2018-11-22) ir pardavimų (už laikotarpį nuo 2017-02-01 iki 2017-12-31, nuo 2018-01-01 iki 2018-05-31, nuo 2018-08-01 iki 2018-11-22) apskaitos, atsiskaitymų su tiekėjais ir pirkėjais, piniginių lėšų apskaitos, gaunamų ir mokėtinų sumų bei įsipareigojimų, pajamų ir sąnaudų apskaitos, didžioji knyga, nepateikė finansinės atskaitomybės dokumentų rinkinio už 2017 metus, tai dėl buhalterinės apskaitos dokumentų duomenų neapibendrinimo suvestiniuose buhalterinės apskaitos registruose nesilaikyta Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) 16 straipsnio 1 dalies „ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“, 16 straipsnio 2 dalies ,, apskaitos registrų formą, turinį ir skaičių nusistato ūkio subjektas pagal savo poreikius“, 17 straipsnio , finansinės ataskaitos sudaromos pagal sąskaitų duomenis Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo, Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka “, 19 straipsnio 1 dalies ,, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą“, 19 straipsnio 2 dalies „patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka vadovaujantis Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo (toliau — Dokumentų ir archyvų įstatymas) nuostatomis“, 19 straipsnio 4 dalies „jei pasikeičia ūkio subjekto vadovas, apskaitos dokumentus, apskaitos registrus, finansines ataskaitas ir metinius pranešimus arba veiklos ataskaitas perima paskirtas naujas ūkio subjekto vadovas “, 19 straipsnio 5 dalies „jeigu pasikeičia ūkio subjekto vyriausiasis buhalteris (buhalteris) arba apskaitos paslaugas teikianti įmonė, arba apskaitos paslaugas savarankiškai teikiantis asmuo, ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka ir per nustatytą laikotarpį ūkio subjekto vyriausiasis buhalteris (buhalteris) arba apskaitos paslaugas teikianti įmonė, arba apskaitos paslaugas savarankiškai teikiantis asmuo apskaitos dokumentus, apskaitos registrus ir sudarytas finansines ataskaitas perduoda tvarkyti ūkio subjekto vadovo paskirtam asmeniui“ reikalavimų, dėl finansinės atskaitomybės dokumentų rinkinio nepateikimo nesilaikyta Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo (2008-06-26 Nr. X-1633) 16 straipsnio 1 dalies „metines finansines ataskaitas įmonės sudaro pasibaigus jų finansiniams metams“ reikalavimų. Dėl buhalterinės apskaitos dokumentų duomenų neapibendrinimo suvestiniuose buhalterinės apskaitos registruose, nesilaikant Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 16 straipsnio 1 dalies, 16 straipsnio 2 dalies, 17 straipsnio, 19 straipsnio 1 dalį, 19 straipsnio 2 dalį, 19 straipsnio 4 dalį, 19 straipsnio 5 dalį ir Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 16 str. 1 d. reikalavimų, negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ už laikotarpį nuo 2017-02-01 iki 2017-12-31 ir nuo 2018-01-01 iki 2018-11-22 veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Pagal FNTT prie LR VMR CIS duomenų bazės duomenis, UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2018-06-15 VMI pateikė metinę (2017 m.) pelno mokesčio deklaraciją (forma PLN204 versija 04) ir deklaravo į mokesčio bazę įtrauktų visų vieneto pajamų (apmokestinamųjų ir neapmokestinamųjų) bendrą sumą 69459,00 eurų (eilutė 18), mokestinio laikotarpio veiklos nuostolį 4445,00 eurų (eilutė 41). Tyrimo metu pagal pateiktus UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirminius buhalterinius apskaitos dokumentus, tyrimui nebuvo pateikti buhalterinių sąskaitų suvestiniai registrai, t. y. pirkimų (už laikotarpį nuo 07-01 iki 2017-07-31, nuo 2018-04-01 iki 2018-05-31, nuo 2018-09-01 iki 2018-11-22) ir pardavimų (už laikotarpį nuo 2017-02-01 iki 2017-12-31, nuo 2018-01-01 iki 2018-05-31, nuo 08-01 iki 2018-11-22) apskaitos, atsiskaitymų su tiekėjais ir pirkėjais, piniginių lėšų apskaitos, gaunamų ir mokėtinų sumų bei įsipareigojimų, pajamų ir sąnaudų apskaitos, didžioji knyga, negalima nustatyti ar pateikti teisingi duomenys metinėje (2017 m.) pelno mokesčio deklaracijoje (forma PLN204 versija 04) apie pajamas, pelną ir turtą bei negalima nustatyti ar sumokėti visi mokesčiai valstybės biudžetui.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ VMI nepateikė metinės (2018 m.) pelno mokesčio deklaracijos (forma PLN204). Pagal Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo (2001-12-20 Nr. IX-675) 51 straipsnio 2 dalies nuostatą „metinė pelno mokesčio ir (arba) metinė fiksuoto pelno mokesčio deklaracijos pateikiamos pasibaigus mokestiniam laikotarpiui iki kito mokestinio laikotarpio šešto mėnesio penkioliktos dienos“ (galioja nuo 2017-01-01 pagal 2016-03-22 Lietuvos Respublikos įstatymas Nr. XII-2262). UAB „(duomenys neskelbtini)“ metinę (2018 m.) pelno mokesčio deklaraciją privalo pateikti iki 2019-06-15.

Pagal valstybės įmonės „(duomenys neskelbtini)“ svetainės duomenis, UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepateikė 2017 m., 2018 m. finansinės atskaitomybės dokumentų rinkinių. Pagal Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo (2008-06-26 Nr. X-1633 nauja redakcija (2015-05-14 Nr. XII-1696)) 16 straipsnio 1 dalies nuostatą „metines finansines ataskaitas įmonės sudaro pasibaigus jų finansiniams metams“. Pagal Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo (2008-06-26 Nr. X-1633 nauja redakcija (2015-05-14 Nr. XII-1696)) 28 straipsnio nuostatą „už įmonės finansinių ataskaitų, metinio pranešimo parengimą ir pateikimą kartu su auditoriaus išvada (tais atvejais, kai auditas atliktas) Juridinių asmenų registro tvarkytojui atsako įmonės vadovas“ (galioja nuo 2017-01-01 pagal 2016-12-15 Lietuvos Respublikos įstatymas Nr. XIII-94).

Pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (2003-12-11 Nr. IX-1889 (nauja redakcija 2000-07-13 Nr. VIII-1835) 58 straipsnio 3 dalies nuostatą „bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinys kartu su bendrovės metiniu pranešimu ir auditoriaus išvada (jei auditas privalomas pagal įstatymus ar numatytas įstatuose) per 30 dienų nuo eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo turi būti pateiktas juridinių asmenų registro tvarkytojui.“ (galioja nuo 2009-07-31 pagal 2009-07-17 Lietuvos Respublikos įstatymas Nr. XI-354), pagal minėto įstatymo 24 straipsnio 1 dalies nuostatą „eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas turi įvykti kasmet ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos.“

Tyrimo metu pagal pateiktus UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus tiriamuoju laikotarpiu nuo 2017-02-01 iki 2018-11-22 negalima nustatyti ar sumokėti visi mokesčiai valstybės biudžetui (6 t., b. l. 13-70).

Byloje yra pakankamai duomenų, įrodančių, kad kaltinamasis Ž. M. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 222 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis Ž. M. sutiko su prokurorės siūloma bausme, prašė baudos mokėjimą išdėstyti per 36 mėnesius (6 t., b. l. 90-92).

Padaryti du tyčiniai nusikaltimai, kurių vienas priklauso apysunkių nusikaltimų kategorijai, kitas - nesunkių nusikaltimų kategorijai. Ž. M. anksčiau teistas, teistumas neišnykęs (6 t., b. l. 71-83), baustas administracine tvarka, dirbantis. Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Atsakomybę sunkinančia aplinkybe yra tai, kad nusikalstamos veikos padarytos recidyvisto (BK 60 str. 1 d. 13 p.). Paminėtos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad už padarytus nusikaltimus kaltinamajam gali būti skiriamos sankcijose numatytos bausmės – baudos. Bausmės bendrintinos dalio bausmių sudėjimo būdu (BK 63 str. 4 d.). Subendrinta bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ str.).

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalteriniai dokumentai, saugomi Šiaulių AVPK KP Ekonominių nusikaltimų tyrimo valdyboje (6 t., b. l. 12), grąžintini UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

Ž. M. pripažinti kaltu pagal BK 222 straipsnio 1 dalį ir skirti 135 MGL (6750 eurų) dydžio baudą.

Ž. M. pripažinti kaltu pagal BK 300 straipsnio 1 dalį ir skirti 60 MGL (3000 eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu ir nustatyti subendrintą bausmę – 150 MGL (7500) eurų dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti galutinę 100 MGL (5 000 eurų) dydžio baudą.

Baudą įpareigoti sumokėti per dvejus metus nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinius dokumentus grąžinti UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Išaiškinti Ž. M., kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos, jis turi teisę paduoti teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jei kaltinamasis pasinaudoja teise prašyti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei jis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėjas Marius Steponaitis