Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

neviešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

E. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nesusituokęs, vykdantis individualią veiklą, anksčiau teismo neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir BK) 151¹ straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

E. L., laikotarpyje nuo 2023 m. gruodžio mėn. pradžios iki 2025 m. sausio mėn. pabaigos, tiksliau nenustatytu laiku, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas pilnametis ir žinodamas, kad nukentėjusiajai P. P. nėra šešiolikos metų, įvesdamas savo lytinį organą į nukentėjusiosios makštį, mažiausiai du kartus lytiškai santykiavo su P. P., gim. 2009 m., nesant išžaginimo, seksualinio prievartavimo ar privertimo lytiškai santykiauti požymių. Kaltinamojo veika kvalifikuota pagal 151¹ straipsnio 1 dalį. (2014 03 13 įstatymo Nr. XII-776 (nuo 2014 03 25) (TAR, 2014, Nr. 2014-03404)).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymai, jų vertinimo bei nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai

Kaltinamojo E. L. kaltė padarius BK 151¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką be jo paties visiško prisipažinimo, įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais ir teisme ištirtais įrodymais:

Vaiko, galimai nukentėjusio nuo seksualinės prievartos, įvertinimo išvadoje nurodoma, kad P. P. E. įvardina kaip sau artimą žmogų, vadina jį savo vaikinu, nurodo su juo turėjusi lytinių santykių. Kaltina savo seserį, kad pranešė apie jos romantinius santykius su vyresniu vyru. Nurodoma, kad bendravimo metu P. prisiima visą atsakomybę už seksualinius santykius, nurodo, kad pati juos iniciavo, pasibaigus teisiniams procesams ir toliau planuoja bendrauti su E.. Nurodoma, kad atsižvelgiant į paauglės požiūrį į E., išgyvenamą kaltės jausmą bei norą tęsti romantinius santykius, tikėtina, kad ji gali siekti apsaugoti jį nuo neigiamų jos atsiskleidimo pasekmių ir ribotai atsiskleisti apie santykyje su E. turėtas patirtis. P. žinios apie lytiškumą atitinka jos amžių. (t. 1, b.l. 157-164)

Pagal BK 151¹ straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas būdamas pilnamečiu asmeniu, lytiškai santykiavo ar kitaip tenkino lytinę aistrą su jaunesniu negu šešiolikos metų asmeniu, jeigu nebuvo išžaginimo, seksualinio prievartavimo ar privertimo lytiškai santykiauti požymių. Šios nusikalstamos veikos subjektu gali būti tik pakaltinamas ir pilnametis, t. y. jau sulaukęs 18 metų amžiaus, asmuo. Be to, ši nusikalstama veika gali būti padaryta tik tiesiogine tyčia, t.y., pilnametis asmuo, lytiškai santykiaudamas ar kitaip tenkindamas lytinę aistrą su jaunesniu negu 16 metų asmeniu, žino, numato arba pagal įvykio aplinkybes turi ir gali numatyti, kad nukentėjusysis yra jaunesnis negu 16 metų amžiaus.

Kaltinamajam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo metu buvo 29 m., o nukentėjusiajai 15 m., t.y. amžiaus, fizinės brados skirtumai akivaizdūs. Šiuo atveju jokio pagrindo E. L. lytinius santykius su nukentėjusiąja vertinti kaip dviejų lygiaverčių partnerių santykius, neužtraukiančius baudžiamosios atsakomybės (BK 151¹ straipsnio 5 dalis), nėra jokio pagrindo. Teismo vertinimu, E. L., suaugęs asmuo, gerokai vyresnis už nukentėjusiąją (14 metų vyresnis) net šiuo atveju, kai draugavo su nesulaukusia 16 metų amžiaus mergina, neabejotinai privalėjo suprasti, kad lytinis santykiavimas su ja, skirtingai nei kiti seksualinio pobūdžio veiksmai, nukreipti į fizinį artumą (glamonės ir pan.), užtraukia baudžiamąją atsakomybę.

Teismo posėdžio metu kaltinamasis E. L. neneigė įvykdęs nusikalstamą veiką, t. y. neginčijo paties lytinių santykių buvimo su P. P.. Be to, šią aplinkybę patvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai: nukentėjusiosios, liudytojų E. P., A. P. parodymai, A. P., P. P. ir E. L. telefonuose esantys duomenys, vaiko, galimai nukentėjusio nuo seksualinės prievartos, įvertinimo išvada bei kita rašytinė medžiaga. Kaltinamais teisme paaiškino, kad su P. P. lytiškai santykiavo abipusiu sutikimu, kad jie prieš tai jau bendravo, žinojo, kad jai tuo matu buvo 15 metų, todėl akivaizdu, kad jam buvo žinoma, kad nukentėjusioji dar nesulaukusi 16 m. amžiaus.

Teismas, įvertinęs nukentėjusiosios P. P. parodymus, paties kaltinamojo nurodytas aplinkybes, daro išvadą, kad jie patvirtina, jog E. L. lytiškai santykiavo su P. P., kuriai tuo metu buvo 15 metų. Duomenų, kad E. L. būtų prieš P. P. naudojęs prievartą, nėra. Eksperto išvadoje nurodyta, kad P. P. lytiniuose organuose, burnoje, išeinamojoje angoje sužalojimų nėra. P. P. tepinėliuose ir tamponėliuose su makšties turiniu, su burnos turiniu bei tiesiosios žarnos turiniu spermos nerasta. Nustatyta mergystės plėvės būklė leidžia atlikti lytinį aktą nepažeidžiant jos vientisumo, todėl objektyviai negalima nustatyti, ar P. P. turėjusi lytinių santykių, jei taip, tai kiek kartų. (t. 2, b.l. 137-140).

Visų ištirtų įrodymų visuma rodo, kad E. L., būdamas pilnametis, žinodamas, kad P. P. nėra šešiolikos metų, mažiausiai du kartus lytiškai su ja santykiavo, nesant išžaginimo, seksualinio prievartavimo ar privertimo lytiškai santykiauti požymių. Todėl teismas, laikydamasis BPK 20 straipsnio reikalavimų, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, konstatuoja, kad kaltinamojo E. L. kaltė, padarius jam inkriminuojamą nusikaltimą, numatytą BK 151¹ straipsnio 1 dalyje (2014-03-13 įstatymas Nr. XII-776 (nuo 2014 03 25) (TAR, 2014, Nr. 2014-03404)), visiškai įrodyta, todėl jis baustinas už šios nusikalstamos veikos padarymą.

Už BK 151¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą asmuo gali būti baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų.

Kaltinamojo E. L. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis pripažino padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, atsižvelgdamas į bausmės paskirtį, įtvirtintą minėtame BK 41 straipsnyje. Be to, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį – padarytas vienas tyčinis apysunkis nusikaltimas (BK 11 straipsnio 4 dalis). Į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – nusikalstama veika pasikėsinta į nepilnamečio žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvę ir neliečiamumą. Nusikalstama veika yra baigta.

Taip pat teismas atsižvelgia ir į kaltinamojo asmenybę: šiuo vykdo individualią veiklą. Ne kartą teistas, bausmes atlikęs. Anksčiau teismo neteistas, 2021-03-24 nutarimu, patvirtintu ikiteisminio tyrimo teisėjo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir BPK) 212 straipsnio 5 punktu, BK 38 straipsnio1 dalimi, buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymo (t. 3, b.l. 7-9), administracine tvarka baustas, paskutinį kartą 2024-09-17 nutarimu paskirtas įspėjimas dėl nusižengimo, numatyto ANK 187 str. 1 d., apie baudų sumokėjimą už paskirtus kitus ANK nusižengimus duomenų nėra (t. 3, b.l. 1-6 ). VŠĮ Vilkaviškio PSPC psichiatro ir priklausomybių ligų kabineto įskaitoje neįrašytas, paslauga neteikta. (t 2, b.l. 145).

Teismas, įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, siekdamas BK 41 straipsnyje numatytos bausmės paskirties, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, daro išvadą, kad šiuo atveju bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam E. L. tik su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę, kurios trukmė nustatytina mažesnė nei sankcijoje numatytas vidurkis.

Kaltinamasis E. L. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, jam paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė P. P., atstovaujama atstovės advokatės Andželikos Vosyliūtės civiliniu ieškiniu prašo iš kaltinamojo priteisti 7 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Nurodoma, kad dėl kaltinamojo nevienkartinio seksualinio pobūdžio veiksmų nepilnametė P. P. patyrė psichologinius išgyvenimus, kaltės jausmą, pasitikėjimo savimi sunkumus. Jos psichologiniai išgyvenimai yra atskleisti psichologų, kurie nurodė, kad nors pati nukentėjusioji dėl savo amžiaus dar nesuvokia atliktų su ja veiksmų svarbos, nes ji lytinius, seksualinius neteisėtus veiksmus, kurie galėtų būti pripažinti kaip neteisėti, vertina tik kaip išprievartavimą. Šiuo metu dar ji prieš ją atliktų kaltinamojo veiksmų neteisėtumo ji nesuvokia. Psichologai pateikia nukentėjusiajai padarytą psichologinę žalą, nurodo, kad dėl kaltinamojo veiksmų ji turėtų ieškoti ilgalaikės psichologinės pagalbos, kuri būtų orientuota į saugių patikimų santykių kūrimą ir suvokimą, kad prieš ją buvo atlikti neteisėti veiksmai. Jai tai atsilieps tik ateityje, ko ji dar nesuvokia.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir CK) 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Pagal CK 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis).

Kaltinamojo įvykdytas nusikaltimas yra tyčinis, kadangi jis suprato ką daro ir norėjo taip veikti. Esant tokioms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad nukentėjusioji turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą.

Vaiko, galimai nukentėjusio nuo seksualinės prievartos, įvertinimo išvadoje nurodoma, kad P. P. E. L. įvardina kaip sau artimą žmogų, vadina jį savo vaikinu, nurodo su juo turėjusi lytinių santykių. Kaltina savo seserį, kad pranešė apie jos romantinius santykius su vyresniu vyru. Nurodoma, kad bendravimo metu P. P. prisiima visą atsakomybę už seksualinius santykius, nurodo, kad pati juos iniciavo, pasibaigus teisiniams procesams ir toliau planuoja bendrauti su E. L.. Nurodoma, kad atsižvelgiant į paauglės požiūrį į E. L., išgyvenamą kaltės jausmą bei norą tęsti romantinius santykius, tikėtina, kad ji gali siekti apsaugoti jį nuo neigiamų jos atsiskleidimo pasekmių ir ribotai atsiskleisti apie santykyje su E. L. turėtas patirtis (t. 1, b.l. 157-164).

Įvertinus šiuos duomenis, atsižvelgiant į įvykdyto nusikaltimo pobūdį, nukentėjusiosios pakankamai jauną amžių, darytina išvada, kad kaltinamojo veiksmai neabejotinai sukėlė nepilnametei P. P. neigiamus emocinius, psichologinius padarinius dėl pasikėsinimo į jos seksualinio apsisprendimo laisvę ir (ar) neliečiamumą. Pažymėtina, kad nors šiuo atveju nėra duomenų, kad lytiniai santykiai tarp kaltinamojo ir nukentėjusiosios vyko per prievartą, tačiau įvertinus nukentėjusiosios amžių, neabejotinai buvo pasinaudota jos patiklumu ir tai akivaizdu turi neigiamos įtakos nukentėjusiosios psichinei savijautai, jos gebėjimui užmegzti artimus santykius ateityje.

Nustatant neturtinės žalos dydį, atsižvelgtina į įvykdyto nusikaltimo pobūdį, nukentėjusiosios jauną amžių, į tai, kad nukentėjusiajai neišsivystė laikino pobūdžio psichikos sutrikimas, kad po to jai neatsirado emociniai pokyčiai (kaltės, gėdos jausmas ir kt.). Be to, nukentėjusioji, duodama parodymus pas ikiteisminio tyrimo teisėją parodė, kad pati inicijavo lytinius santykius. Vertinant neturtinės žalos dydį atsižvelgtina į kaltinamojo materialinę padėtį, kaltinamojo poziciją dėl neturtinės žalos dydžio ir į teismų praktiką.

Teismų praktikoje dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 151¹ straipsnyje, neturtinės žalos atlyginimo dydžiai svyruoja nuo 500 Eur iki 3 500 Eur (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2021 m. balandžio 21 d. nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 2K-58-942/2021, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2018 m. spalio 3 d. nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 2K-232-942/2018; Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugsėjo 14 d. nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1A-95-387/2020, Šiaulių apygardos teismo bylos Nr. 1A-80-316/2022, Nr. 1A-224-309/2021, Vilniaus apygardos teismo byla Nr. 1A-475-312/2021, Panevėžio apygardos teismo byla Nr. 1A-217-491/2021, Klaipėdos apygardos teismo byla Nr. 1A-172-651/2020, Kauno apygardos teismo byla Nr. KAT 1A-202-317/2023 (151¹ straipsnio 2 dalis, priteista 3 500 Eur).

Kaltinamasis sutiko, kad nukentėjusioji galėjo dėl jo veiksmų patirti neturtinę žalą ir sutiko ją atlyginti, tačiau nurodė, kad šiuo metu jo gaunamos pajamos per mėnesį yra apie 1000 Eur ir jis privalo pragyventi (duomenys neskelbtini), kur dirba. Įvertinus šias aplinkybes, pažeistų vertybių svarbą, skirtingų interesų pusiausvyrą bei atsižvelgęs į bylos aplinkybes, turinčias reikšmės šiam klausimui išspręsti teisingai, taip pat vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, sprendžia, kad nukentėjusiajai yra pagrindas priteisti dalį jos prašomos sumos – 700 Eur neturtinei žalai atlyginti. Tokia suma, teismo vertinimu, yra teisinga ir adekvati tiek kaltinamojo padarytai nusikalstamai veikai, tiek nukentėjusiosios patirtiems išgyvenimam, tiek kaltinamojo turtinei padėčiai (yra dirbantis – vykdo individualią veiklą) bei atitinka teismų praktikoje priteistiną neturtinės žalos dydį analogiško pobūdžio bylose. Teismo įsitikinimu, tokio dydžio neturtinės žalos atlyginimas visiškai atitinka nukentėjusiosios patirtus išgyvenimus ir bus pakankama bei teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą.

Esant išdėstytiems argumentams, civilinės ieškovės civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies ir iš kaltinamojo priteistina nukentėjusiajai P. P. 700 Eur neturtinei žalai atlyginti. Kita ieškinio dalis atmestina.

BPK 106 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Išlaidos advokato pagalbai apmokėti gali būti pripažintos proceso išlaidomis, tik jeigu jos yra realios, t. y. realiai turėtos išlaidos. Pažymėtina, kad pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį teismas turi teisę, bet ne pareigą asmenį pripažinus kaltu iš pastarojo priteisti nukentėjusiojo bei civilinio ieškovo turėtas išlaidas. Tai nėra imperatyvus įstatymo reikalavimas, ir bylą nagrinėjantis teismas turi diskrecijos teisę dėl to priimti sprendimą, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes, į byloje pateiktu įrodymus dėl patirtų išlaidų.

Nagrinėjamu atveju nukentėjusiajai nepilnametei vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 55 straipsnio 4, 5 dalimis, 51 straipsnio 1 dalies 10 punkto pagrindu paskirta atstovė advokatė Andželika Vosyliūtė, kuri nukentėjusiosios interesus atstovavo tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba, atsižvelgdama į advokatės A. Vosyliūtės prašymą Nr. ATP-2025-44669 apskaičiuoti antrinės pagalbos išlaidų dydį, 2025 m. spalio 21 d. teismui pateikė pirminę pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, Nr. APD-2025-11641 kurioje nurodė, kad už antrinės teisinės pagalbos teikimą viso patyrė 984,96 Eur atstovavimo išlaidų. Ikiteisminio tyrimo metu advokatė atstovavo nepilnametės interesus apklausiant ją pas ikiteisminio tyrimo teisėją, parengė civilinį ieškinį, dalyvavo teismo posėdyje.

Atsižvelgus į teisinį reglamentavimą bei nurodytas aplinkybes, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patirtos išlaidos dėl nukentėjusiosios atstovavimo ikiteisminio tyrimo metu bei teisme, pripažintinos proceso išlaidomis.

Įvertinus valstybės suteiktos teisinės pagalbos apimtį, proceso trukmę, teismas sprendžia, kad valstybės už nukentėjusiajai suteiktą teisinę pagalbą patirta ir prašoma išieškoti išlaidų suma yra protinga, atitinkanti Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. 1R-184 patvirtintų rekomendacijų dėl baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose atlygintinų išlaidų advokato ar advokato padėjėjo suteiktoms paslaugoms apmokėti nustatymo, nustatytų užmokesčio dydžius, bei atitinka kaltinamojo turtinę padėtį. Kaltinamasis yra dirbantis, todėl turi visas galimybes atlyginti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidas.

Prašoma priteisti proceso išlaidų suma yra reali ir pagrįsta rašytiniais duomenimis, todėl ji išieškotina iš kaltinamojo E. L. (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktinos galioti ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. kovo 7 d. nutarimu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, o dokumentų paėmimas (paimta asmens tapatybės kortelė, išduota E. L.) naikintina nuo nuosprendžio priėmimo dienos kaip netikslinga.

Daiktai, turintys reikšmės bylai tirti ir nagrinėti: kompaktinis diskas su informacija iš A. P. telefono (t. 2, b.l. 3-20) bei nukentėjusiosios P. P. apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją vaizdo ir garso įrašas (t. 1, b.l. 54-59 ) teismo nuosprendžiui įsiteisėjus paliktini baudžiamosios bylos medžiagoje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi, 302–308 straipsniais, 312, 313 straipsniais,

nusprendžia:

E. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 151¹ straipsnio 1 dalyje (2014-03-13 įstatymas Nr. XII-776 (nuo 2014-03-25) (TAR, 2014, Nr. 2014-03-04)) ir paskirti 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, neskiriant jam intensyvios priežiūros.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, E. L. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti jam galutinę 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, neskiriant jam intensyvios priežiūros.

Paskirti E. L. įpareigojimą – per 4 (keturis) mėnesius nuo šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 80 (aštuoniasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, asmenimis su negalia ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 2 punktas)

Kardomąją priemonę - dokumentų paėmimą (paimta asmens tapatybės kortelė, išduota E. L.) panaikinti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o teismo nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Civilinės ieškovės ir nukentėjusiosios P. P., atstovaujamos atstovės pagal įstatymą A. S. ir advokatės Andželikos Vosyliūtės, civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš E. L. nukentėjusiajai P. P. priteisti 700 Eur (septynis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Kitą civilinio ieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš E. L. 984,96 Eur (devynis šimtus aštuoniasdešimt keturis eurus ir 96 ct) Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų dėl būtino nepilnametės nukentėjusiosios atstovo dalyvavimo.

Išaiškinti, kad išlaidos sumokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas nurodant juridinio asmens kodą (188659752), įmokos kodą (5630), mokėjimo paskirtį (įmoką už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).

„Swedbank“ AB, sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini);

AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas, sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini);

„Luminor bank“ AS Lietuvos skyrius, sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini);

AB SEB bankas, sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini);

AB „Artea“ bankas, sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini);

UAB Urbo bankas, sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini).

Daiktus, turinčius reikšmės bylai tirti ir nagrinėti: kompaktinį diską su informacija iš A. P. telefono (t. 2, b.l. 3-20) bei kompaktinį diską su nukentėjusiosios P. P. apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją vaizdo ir garso įrašu (t. 1, b.l. 54-59 ) teismo nuosprendžiui įsiteisėjus palikti baudžiamosios bylos medžiagoje.

Išaiškinti E. L., kad laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti intensyvią priežiūrą, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, auklėjamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis šio kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis arba XI skyriuje numatytomis auklėjamojo poveikio priemonėmis, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui.

Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal šio kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.