Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Indrės Averkienės, Algirdo Jaliniausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Audriaus Meilučio,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo P. S. gynėjos advokatės Aušros Degulytės apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2022 m. gruodžio 28 d. nuosprendžio, kuriuo P. S. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalyje, 151¹ straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirta 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros.

Vietoje intensyvios priežiūros P. S. skirtas draudimas visą laisvės apribojimo bausmės vykdymo laikotarpį bendrauti su nepilnamečiais, t. y. juos kalbinti, samdyti, vežti automobiliu, t. y. nepalaikyti jokių kontaktų (BK 48 straipsnio 5 dalies 2 punktas), bei draudimas visą laisvės apribojimo bausmės vykdymo laikotarpį vartoti psichiką veikiančias medžiagas, t. y. alkoholį, narkotines ir psichotropines medžiagas, bei kitas medžiagas, veikiančias psichiką.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, į paskirtą laisvės apribojimo bausmę įskaitytas P. S. laikiname sulaikyme nuo 2020 m. liepos 21 d. 23.30 val. iki 2020 m. liepos 22 d. 15.15 val. išbūtas laikas, jį prilyginant 4 (keturioms) dienoms laisvės apribojimo.

Į paskirtą laisvės apribojimo bausmę taip pat įskaitytas P. S. išbūtas laikas ekspertizės įstaigos stacionare nuo 2022 m. rugpjūčio 4 d. iki 2022 m. rugpjūčio 26 d., jį prilyginant 46 (keturiasdešimt šešioms) dienoms laisvės apribojimo.

Laisvės apribojimo bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio gavimo probacijos tarnyboje dienos.

Nuteistajam P. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą, nuspręsta nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus jo vykdymą panaikinti.

Nukentėjusiosios A. P. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir jos naudai iš P. S. priteista 3 500 Eur (trys tūkstančiai penki šimtai eurų) neturtinės žalos atlyginimo. Priteista nukentėjusiajai A. P. iš nuteistojo P. S. 5 (penki) procentai metinių palūkanų nuo priteistos 3 500 Eur neturtinės žalos nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško ieškinio atlyginimo.

Kauno teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintas visiškai ir iš P. S. Kauno teritorinės ligonių kasos naudai priteista 18,80 (aštuoniolika eurų aštuoniasdešimt centų).

Priteista iš nuteistojo P. S. nukentėjusiajai A. P. jos išlaidos, turėtos advokato paslaugoms apmokėti – 3 520 Eur (trys tūkstančiai penki šimtai dvidešimt eurų).

2020 m. rugsėjo 10 d. Kauno apygardos prokuratūros pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro V. Mizaro nutarimu paskirtą laikiną nuosavybės teisės į P. S. priklausantį nekilnojamąjį turtą – parduotuvę su gyvenamosiomis patalpomis, unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), registro Nr.: (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini); apribojimą, nuspręsta pratęsti iki bus visiškai atlygintas nukentėjusiosios A. P. civilinis ieškinys.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo, atsiliepimų argumentai ir proceso dalyvių prašymai

5. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistojo gynėja prašė skundą tenkinti jame nurodytais argumentais ir motyvais. Nukentėjusiosios atstovas ir prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

Nuteistojo P. S. gynėjos advokatės Aušros Degulytės apeliacinis skundas atmestinas.

6. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Kitus bylos aspektus nepaisydamas to, ar dėl jų gautas skundas, teismas vertina, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Nagrinėjamu atveju apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2022 m. gruodžio 28 d. nuosprendžio pateikė tik nuteistojo P. S. gynėja advokatė Aušra Degulytė. Gynėja nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir teismo išvadomis dėl nuteistojo kaltės padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 151¹ straipsnio 2 dalyje, prašo apkaltinamąjį pirmosios instancijos teismo nuosprendį panaikinti ir priimti naują – išteisinamąjį nuosprendį. Taip pat apeliaciniame skunde nesutinkama ir su nukentėjusiajai skundžiamu nuosprendžiu iš nuteistojo priteistos neturtinės žalos dydžiu bei jos naudai priteistų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti dydžio. Nenustačiusi esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, teisėjų kolegija patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

Dėl nuteistojo kaltės

7. BK 151¹ straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas lytiškai santykiavo ar kitaip tenkino lytinę aistrą su nepilnamečiu asmeniu pasiūlęs, pažadėjęs suteikti ar suteikęs jam ar kitam asmeniui už tai pinigų ar kitokios formos atlygį, jeigu nebuvo išžaginimo, seksualinio prievartavimo ar privertimo lytiškai santykiauti požymių. Nukentėjusiuoju pagal BK 151¹ straipsnio 2 dalį yra nepilnametis, t. y. asmuo, vyresnis nei 14 metų ir jaunesnis nei 18 metų. Taigi, objektyviuosius šios nusikalstamos veikos požymius sudaro pilnamečio asmens lytinis santykiavimas arba kitoks lytinės aistros tenkinimas su jaunesniu negu 18 metų asmeniu jam sutinkant, kai savanoriškas sutikimas lytiškai santykiauti buvo pasiektas už pinigus ar kitokį atlygį arba už pažadą suteikti atlygį. Be to, ši veika gali būti padaryta tik tiesiogine tyčia, sąmoningai siekiant, kad nepilnametis asmuo už pinigus ar kitokį atlygį lytiškai santykiautų su kaltininku ar kitaip tenkintų jo lytinę aistrą, kai pilnametis asmuo žino, numato arba pagal įvykio aplinkybes turi ir gali numatyti, kad nukentėjusysis yra jaunesnis negu 18 metų amžiaus.

8. BK 22 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pasikėsinimas padaryti nusikalstamą veiką yra tyčinis veikimas ar neveikimas, kuriais tiesiogiai pradedamas daryti nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas, jeigu veika nebuvo baigta dėl nuo kaltininko valios nepriklausančių aplinkybių. Asmuo už pasikėsinimą padaryti nusikalstamą veiką atsako pagal šio straipsnio 1 arba 2 dalį ir šio kodekso straipsnį, kuris numato atitinkamą baigtą nusikaltimą (BK 22 straipsnio 3 dalis).

9. Šiuo konkrečiu atveju P. S. buvo nuteistas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 151¹ straipsnio 2 dalį dėl to, kad pasikėsino lytiškai santykiauti ir kitaip tenkinti lytinę aistrą su nepilnamečiu asmeniu pasiūlęs jam už tai atlygį, o būtent: jis 2020 m. liepos 21 d., laikotarpiu nuo 19 val. iki 22.50 val., savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), žinodamas, kad A. P., gim. (duomenys neskelbtini), yra nepilnametė, pažadėjęs nukentėjusiajai suteikti pinigų ir kitokios formos atlygį, t. y. sakydamas, kad jai reikės mažiau dirbti, kad visada galės jai padėti, jos akivaizdoje apnuoginęs ir ranka dirgindamas savo lytinį organą bei prašydamas nepilnametės liesti jo lytinį organą, įkalbinėdamas lytiškai santykiauti su juo, liesdamas nepilnametės krūtinę, šlaunis, pasikėsino tenkinti savo lytinę aistrą su nepilnamete A. P. už atlygį, nesant išžaginimo, seksualinio prievartavimo ir privertimo lytiškai santykiauti požymių, tačiau nusikalstamos veikos nepabaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi nukentėjusioji pasipriešino ir pabėgo.

10. Nuteistojo gynėjos apeliaciniame skunde ginčijamas tiek objektyviųjų, tiek subjektyviųjų nusikalstamos veikos, numatytos BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 151¹ straipsnio 2 dalyje, požymių buvimas P. S. veikoje. Skunde daroma išvada, jog nuteistasis nukentėjusiosios akivaizdoje nebuvo apsinuoginęs ir ranka nedirgino savo lytinio organo, prašydamas nukentėjusiosios liesti jo lytinį organą, įkalbinėdamas lytiškai santykiauti su juo, liesdamas nepilnametės krūtinę, šlaunis, nežadėjo jai pinigų ar kitokios formos atlygio už lytinį santykiavimą su juo ir lytinės aistros tenkinimą. Be to, anot gynėjos, P. S. nežinojo, kad įvykio metu nukentėjusioji A. P. buvo jaunesnė nei 18 metų, ir objektyviai negalėjo to numatyti. Apeliantės teigimu, priešingas išvadas apylinkės teismas padarė dėl netinkamo baudžiamojoje byloje surinktų duomenų vertinimo, kuris pasireiškė tuo, jog apylinkės teismas vadovavosi išimtinai nepatikimais nukentėjusiosios parodymais, kurių nepatvirtina jokie kiti byloje surinkti duomenys, nepašalinęs prieštaravimų tarp nukentėjusiosios ir liudytojų parodymų, nevertindamas nuteistajam palankių įrodymų, neanalizuodamas visų byloje surinktų įrodymų, jų tarpusavio ryšio, sąsajumo. Anot gynėjos, P. S. atžvilgiu priimtas apkaltinamasis nuosprendis apskritai grindžiamas subjektyviomis prielaidomis.

11. Įrodymų vertinimo taisyklės baudžiamajame procese reglamentuojamos BPK 20 straipsnyje. Šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi, įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar jie gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Aptartos BPK nuostatos neabejotinai įtvirtina išskirtinę teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę bei kokios išvados jais remiantis darytinos. Tuo tarpu teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas savaime baudžiamojo proceso įstatymo normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014).

12. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinio skundo argumentus, susipažinusi su skundžiamo nuosprendžio motyvais, taip pat įvertinusi byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio reikalavimų, įvertino byloje esančius įrodymus, padarė teisingas išvadas ir pagrįstai P. S. veiksmus kvalifikavo pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 151¹ straipsnio 2 dalį. Priešingai nei teigiama skunde, teisėjų kolegija nenustatė, kad pirmosios instancijos teismas būtų vadovavęsis nepatikimais įrodymais, ignoravęs kokias nors svarbias ir esmines bylos aplinkybes, būtų padaręs klaidų dėl įrodymų turinio ir pan. Iš bylos duomenų matyti, kad apylinkės teismas visas bylos aplinkybes išnagrinėjo išsamiai ir nešališkai, įvertino visus surinktus ir ištirtus įrodymus, patikrino kiekvieno jų įrodomąją reikšmę tiek atskirai, tiek atsižvelgęs į surinktų įrodymų visumą. P. S. kaltę padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką įrodo byloje surinktų ir skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje tinkamai bei motyvuotai įvertinta įrodymų visuma (o ne vien nukentėjusiosios parodymai, kaip teigiama skunde), leidžianti daryti pagrįstas išvadas dėl nuteistojo atliktų veiksmų pobūdžio bei kaltės formos. Pirmosios instancijos teismas taip pat tinkamai laikėsi BPK 305 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir nuosprendyje išdėstė įrodymus, kuriais grindė savo išvadas, bei motyvus, kuriais vadovaudamasis atmetė nuteistojo parodymus.

13. Byloje yra neginčytinai nustatyta, kad 2020 m. liepos 21 d., dienos metu, su A. P. nuteistasis P. S. susisiekė pamatęs jos skelbimą laikraštyje, kuriame nukentėjusioji nurodė ieškanti darbo. Telefoninio pokalbio metu buvo sutarta, jog nuteistasis atvyks paimti nukentėjusiosios į miestą, kuriame ji gyveno, ir nusiveš į (duomenys neskelbtini), kur nukentėjusiajai ir reikės atlikti darbą, už kurį jai bus finansiškai atlyginta. Atvykus į nuteistojo namus, A. P. netrukus buvo palydėta į šalia P. S. namų esančią kavinę, kur nukentėjusioji atliko tam tikrus darbus, po kurių grįžo į nuteistojo namus. Kadangi jau buvo vakaras, o dar buvo likusių nepabaigtų darbų, su nuteistuoju buvo susitarta, kad nukentėjusioji liks nakvoti jo namuose, ir ji juos užbaigs sekančią dieną. A. P. buvo parodytas kambarys, kuriame ji galinti pernakvoti. Dėl tolesnių įvykių nuteistojo ir nukentėjusiosios parodymai išsiskyrė.

15. Tuo tarpu nuteistasis parodė, kad vakare, kuomet nukentėjusioji jau nuėjo į jai skirtą kambarį, jis ėjo į tualetą ir pamatė, kad pas ją dega šviesa, todėl užėjo paklausti ko ji nemiega. Įėjęs į kambarį kalbėjo su ja, norėjo sužinoti kaip jai darbas, buvo atsisėdęs šalimais ant lovos. Ar lietė, ar nelietė nukentėjusiosios, nežino. Tyčia savo lytinio organo jai nerodė, jis gal ir galėjo matytis, tačiau nebent dėl to, kad buvo išėjęs iš tualeto ir jo neįsikišo atgal į trumpikes. Neatsimena, ar stimuliavo savo lytinį organą. Vėliau, grįžęs į savo kambarį pastebėjo, jog iš piniginės yra dingę 50 eurų. Kadangi įtarė, kad pinigus pavogė A. P., pasikvietė nukentėjusiąją pasikalbėti. Nukentėjusioji pradėjo rėkti ir išėjo. Nuteistasis taip pat teigė, kad tuo metu pastūmė nukentėjusiąją, kadangi norėjo patikrinti, ar jos kišenėse nėra pinigų. P. S. teigė nesiūlęs nukentėjusiajai 50 Eur už tai, kad ši liestų jo varpą. Nurodė, kad tokio fakto neatsimena, gal tik juokaudamas pasiūlė nukentėjusiajai liesti jo lytinį organą.

16. Kaip nustatyta bylos duomenimis, jokie kiti asmenys 2020 m. liepos 21 d. P. S. namuose tuo pat metu, kaip ir nukentėjusioji, nesilankė. Tad liudytojų, kurių parodymais būtų galima patikrinti tiek nukentėjusiosios, tiek ir nuteistojo parodymus, byloje nėra.

17. Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, jog apylinkės teismas atmetė būtent nuteistojo P. S. parodymus bei jo teiginius, jog jokių sąmoningų seksualinio pobūdžio veiksmų jis neatliko, kad lytiškai santykiauti ar kitaip tenkinti lytinę aistrą su A. P. už atlygį, jis nesiekė. Teismas nesivadovavo jo parodymais, laikė juos tik gynybine pozicija, siekiant išvengti pačios griežčiausios – baudžiamosios atsakomybės. Priešingai nei teigia gynėja, pirmosios instancijos teismas vertino nuteistojo parodymus kaip neatitinkančius tikrųjų tiriamo įvykio aplinkybių ne tik dėl to, kad jis yra suinteresuotas išteisinamojo nuosprendžio priėmimu, ir siekia išvengti atsakomybės už savo veiksmus, prieštaraujančius baudžiamajam įstatymui. Teismas savo išvadas padarė įvertinęs visus byloje surinktus duomenis, tame tarpe ir tiesioginius įrodymus – visų pirma nukentėjusiosios padarytus garso ir vaizdo įrašus. Tokiam įrodymų vertinimui visiškai pritaria ir apeliacinės instancijos teismas.

18. Nors nuteistojo gynėja apeliaciniame skunde teigia, jog nukentėjusiosios parodymais šiuo atveju negalima vadovautis, nes jie neatitinka patikimumo kriterijaus, kadangi nėra nuoseklūs ir logiški, tačiau teisėjų kolegija pagrindo sutikti su tokia gynybos pozicija neįžvelgia. Kolegija nukentėjusiosios pirmosios instancijos teisme duotus parodymus laiko patikimais, nes jie esminėse detalėse dėl nuteistajam inkriminuotų veiksmų nesiskyrė nuo jos parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu pas ikiteisminio tyrimo teisėją, be to, kaip teisingai nustatė ir pirmosios instancijos teismas, juos patvirtina ir kiti byloje surinkti duomenys. Kaip ir apklausiama bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, taip ir ikiteisminio tyrimo metu A. P. nurodė, jog pirmus seksualinio pobūdžio veiksmus jos atžvilgiu nuteistasis atliko jau grįžus į jo namus bei ruošiantis miegoti, kuomet P. S. atėjo į kambarį, kuriame ji turėjo nakvoti, atsisėdo ant jos lovos, išsitraukė savo lytinį organą, pradėjo liesti jos šlaunis, ją glamonėti, liesdamas jos krūtinę. Apklausiama pas ikiteisminio tyrimo teisėją A. P. taip pat nurodė, jog nuteistasis žodžiu jai davė užuominas apie lytinį santykiavimą ir lytinės aistros tenkinimą, lietė savo varpą, siūlė ir jai paliesti jo lytinį organą. Vėliau, jai jau nuėjus į jo miegamąjį, jis timptelėjo ją ant lovos, po ko ji pargriuvo ant jos, o P. S. vėl lietė jos krūtinę, šlaunis, bandė savo lytiniu organu prisiliesti prie jos krūtinės, jį kišo jai prie burnos. Tiek nurodytais veiksmais, tiek ir žodžiais, jis leido suprasti, kad nori turėti lytinių santykių su nukentėjusiąja. Ikiteisminio tyrimo teisėjai A. P. nurodė ir tai, kad P. S. jai minėjo, kad dar turėdamas žmoną, taip pat glamonėjosi ir su kitomis, turėjo ir penkiolikos metų merginą, su kuria lytiškai santykiavo, už tai jai sumokėjo, kalbėjo apie tai, kad norėtų nukentėjusiajai savo lytiniu organu perbraukti per jos lytinius organus, per plaukus, klausė ar ji juos pasišalinusi ir pan.

19. Skunde teigdama, jog nukentėjusiosios parodymai nebuvo nuoseklūs ir logiški, nuteistojo gynėja išskiria konkrečias aplinkybes, kurios, anot jos, patvirtina šį argumentą. Visų pirma, nuteistojo gynėja nurodo, jog iš teisme duotų nukentėjusiosios parodymų matyti, kad ji į nuteistajam priklausančią sodybą galėjo atvykti ne anksčiau kaip pavakaryje, o pareigūnams buvo nurodytos kitos aplinkybės – jog visą dieną A. P. dirbo. Teisėjų kolegija pritaria, jog nukentėjusiosios teisme nurodytas atvykimo į nuteistojo sodybą laikas – maždaug apie 16-17 val., neatitinka 2020 m. liepos 21 d. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio T. Z. tarnybiniame pranešime nurodytų aplinkybių, jog į įvykio vietą atvykusiems pareigūnams A. P. paaiškino, kad nuteistasis ją atvyko pasiimti iš (duomenys neskelbtini) ryte, po ko ji nuvyko į jo sodybą ir visą dieną dirbo įvairius darbus. Tačiau toks laiko neatitikimas nesudaro pagrindo konstatuoti jos parodymų nepatikimumą ir nesivadovauti jais dalyje dėl to, kaip nuteistasis elgėsi jos atžvilgiu jau po to, kai po darbų atlikimo, ji buvo P. S. namuose. Minėtoje dalyje nukentėjusiosios parodymų nepaneigia ir tas faktas, kad ji, dar prieš ją pasiimant nuteistajam, buvo nurodžiusi mamai, kad išvyksta dirbti kelioms dienoms. Grįsdama nukentėjusiosios parodymų nepatikimumą, gynėja akcentuoja ir tai, kad išsiskyrė A. P. mamos E. P. bei (duomenys neskelbtini) apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojos K. J. parodymai dėl to, kokias emocijas nukentėjusioji reiškė kalbėdama apie aptariamą įvykį su šiomis liudytojomis. O būtent, atkreipiamas dėmesys į tai, kad nukentėjusiosios mama nurodė, kad A. P. patyrė didelį stresą, verkė, kai tuo tarpu K. J. nurodė, kad nukentėjusioji, iš karto po įvykio bendraudama su liudytoja, neverkė, neatrodė išsigandusi ar apsiverkusi, jai visa situacija atrodė juokinga. Teisėjų kolegijos nuomone, skirtingos nukentėjusiosios reakcijos į įvykį, jai bendraujant su skirtingais asmenimis – vienu atveju su jai artimu šeimos nariu, kuriam dėl artimo ryšio ji galėjo nebijoti reikšti savo emocijų, kitu atveju – su nepažįstama vaiko teisių apsaugos specialiste, kurios iki 2020 m. liepos 21 d. nukentėjusioji apskritai nepažinojo, nepaneigia ir negali paneigti jau aptartų A. P. parodymų apie tai, kad nuteistasis siekė turėti su ja lytinių santykių ir kitaip tenkinti savo lytinę aistrą, žadėdamas už tai atlygį, kad jis buvo jos akivaizdoje apsinuoginęs, dirgino ranka savo lytinį organą, prašydamas nepilnametės taip pat jį liesti, lietė jos krūtinę, šlaunis, kaip ir nepatvirtina jos parodymų dėl šių esminių bylai aplinkybių nepatikimumo.

20. Jokių kitų konkrečių aplinkybių, gretindama pačios nukentėjusiosios duotus parodymus, ar lygindama juos su kitais byloje surinktais duomenimis, kurios, apeliantės nuomone, leistų nukentėjusiosios parodymus vertinti kaip nenuoseklius, prieštaraujančius kitiems bylos įrodymams, skunde taip ir nenurodoma. Akcentuojama tik tai, kad A. P. dar iki analizuojamos nusikalstamos veikos padarymo buvo bausta administracine tvarka už melagingą pranešimą apie jos išprievartavimą, bei tai, kad jos šeima buvo įtraukta į socialinės rizikos šeimų, auginančių nepilnamečius vaikus, apskaitą. Aplinkybės, apibūdinančios A. P. socialinę aplinką, bei tas faktas, kad ji buvo bausta administracine tvarka už tai, kad 2020 m. birželio 29 d. pateikė policijos pareigūnams melagingą pranešimą, jog buvo išprievartauta, nenustačius jokių kitų faktų, kurie leistų spręsti, jog nukentėjusioji melagingai liudijo šioje byloje, taip pat nėra pagrindas netikėti jos nurodyta įvykių versija dėl to, kas iš tiesų vyko jai būnant nuteistojo gyvenamojoje vietoje. Paminėtina ir tai, kad iš administracinių nusižengimų registro duomenų matyti, kad 2020 m. birželio 29 d. atveju, po to, kai policijos pareigūnai reaguodami į pranešimą apie galimą nepilnametės išprievartavimą ją surado ir aiškinosi galimo išprievartavimo aplinkybes, A. P. iš karto prisipažino, jog jos pranešimas buvo melagingas, tokiu būdu ji tik juokavo, nesitikėdama, kad policijos pareigūnai identifikuos jos asmenybę. O nagrinėjamu atveju nukentėjusioji tiek bendraudama su policijos pareigūnais, atvykusiais į įvykio vietą, tiek ir viso baudžiamojo proceso metu nei karto nenurodė išsigalvojusi, kad nuteistasis prie jos lindo, priekabiavo liesdamas intymias jos kūno vietas, siūlė turėti lytinių santykių ar liesti jo lytinį organą, mainais už piniginį bei kitokios formos atlygį.

21. Vertindama A. P. parodymų patikimumą, teisėjų kolegija atsižvelgia ir į tai, kad ji apie tai, jog nuteistasis siekė už atlygį su ja turėti lytinių santykių, tenkinti savo lytinę aistrą ir kitais būdais, tokius savo ketinimus išreiškė ne tik žodžiais, bet ir realiais seksualinio pobūdžio veiksmais, nurodė ir tretiesiems asmenims – mamai, jau minėtai vaiko teisių apsaugos specialistei K. J., draugui E. K., policijos pareigūnams, kurie gavę iš budėtojo pranešimą apie galimą nepilnametės prievartavimą (duomenys neskelbtini) miestelyje, iš karto reagavo į įvykį, atvykę bendravo su nepilnamete A. P. apie tai, kas jai nutiko. Nors A. P. mamos, liudytojos K. J., E. K. parodymai yra tik išvestiniai, gauti iš nukentėjusiosios pasakojimo, kaip ir tarnybiniame pranešime vieno iš į įvykį reagavusio policijos pareigūno išdėstytos aplinkybės apie tai, ką jiems nurodė nukentėjusioji, tačiau, vertinant bendrame kontekste, jie taip pat yra reikšmingi, kaip patvirtinantys nukentėjusiosios A. P. parodymų patikimumą.

22. Tikėti būtent nukentėjusiosios versija leidžia ir kiti byloje surinkti įrodymai ir jais nustatytos faktinės aplinkybės. Kaip matyti iš bylos duomenų visumos, nukentėjusioji įvykio dieną, naudodamasi mobiliuoju telefonu, nuolat bendravo su savo draugu E. K. ir dar keliais asmenimis, taip pat mobiliuoju telefonu padarė vaizdo ir garso įrašus, kuriuose užfiksuoti pokalbių, vykusių tarp A. P. ir P. S., fragmentai bei pats nuteistasis, atliekantis kai kuriuos kaltinime nurodytus veiksmus. Nukentėjusiosios susirašinėjimo su E. K. ir kitais asmenimis bei minėtų vaizdo ir garsų įrašų turinys yra detaliai aptartas skundžiamame nuosprendyje, tiek aprašant byloje surinktus įrodymus, tiek apylinkės teismui pateikiant nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvus ir teismo išvadas. Dėl šios priežasties bei įvertinusi apeliacinės instancijos teismo paskirtį, teisėjų kolegija dar kartą jų neperrašo, o tik nurodo esminius aspektus, kokias nuteistojo kaltę padarius jam inkriminuotą nusikaltimą pagrindžiančias aplinkybes šie duomenys leidžia nustatyti.

23. Remiantis nukentėjusiosios asmeniui, pasivadinusiam „V. V.“, rašytais pranešimais nustatyta, kad nukentėjusioji, dar būdama P. S. namuose, rašė minėtam asmeniui, kad nuteistasis ją liečia. Tuo tarpu liudytojui E. K. siųstuose pranešimuose ji nurodė, kad P. S. išsitraukė savo lytinį organą. Remiantis nukentėjusiosios įvykio vietoje padarytais garso įrašais, kurie buvo rasti tiek liudytojo E. K. mobiliajame telefone, tiek ir nukentėjusiosios mobiliajame telefone, nustatyta, kad nukentėjusiajai reiškiant pretenzijas dėl nuteistojo elgesio, liepiant jos neliesti, nurodant, kad A. P. turi draugą, P. S. jai nurodo, kad „jei nori draugauti, aš biški galiu padėti, o taip tai nieko gero nebus“, „tau mažiau dirbt reikės“, pasakoja apie turėtus santykius su moterimis. Taip pat nustatyta, kad nukentėjusiajai pasakius, jog ji gali pranešti policijos pareigūnams apie jo elgesį, nuteistasis atsako „aš žinau, tai gali, bet tai niekas nemato“. Garso įrašuose taip pat užfiksuota kaip nukentėjusiajai P. S. sako, jog jai reikia praktikos su vyrais, giria ją dėl išvaizdos, nurodydamas, jog nėra sutikęs tokios gražios merginos, nurodo, kad nukentėjusioji jį sugundė. Apžiūrėjus A. P. padarytus vaizdo ir garso įrašus matyti, jog juose yra užfiksuotas savo lytinį organą apnuoginęs P. S., kuris ragina nukentėjusiąją pažiūrėti į jį, o kai nukentėjusioji nurodo nežiūrėsianti, iš karto pasako nukentėjusiajai, kad duos jai 50 Eur. Toliau nukentėjusiajai atsisakant žiūrėti į jo lytinį organą, P. S. vis tiek nurodo, jog duos nukentėjusiajai už tai pinigų. Besitęsiant pokalbiui, A. P. vėl reiškia priekaištus nuteistajam dėl to, kad šis ją liečia, o nuteistasis toliau ragina ją pažiūrėti į jo varpą, taip pat ir „pridėti“ ranką. Kitame vaizdo įraše vėl gi užfiksuota kaip nukentėjusioji nurodo P. S. prie jos nelįsti, o nuteistasis siūlo duoti pinigų. Toliau nuteistasis pasakoja A. P., jog yra nevaisingas, kad turėjo penkiolikos metų merginą, su kuria ne kartą turėjo lytinių santykių, tačiau ši nepastojo. Vaizdo ir garso įrašuose užfiksuoti ne tik aptarti pokalbiai tarp nukentėjusiosios ir nuteistojo bei tai, kad prieš ją nuteistasis buvo apnuoginęs savo lytinį organą, bet užfiksuota ir tai, kad P. S., būdamas šalia nukentėjusiosios, iš pradžių viena, o paskui abiem rankomis masturbuojasi, nurodo, kad jo varpa, žiūrint į nukentėjusiąją, stangrėja, kad jis jai visada padės, kartais su ja pasimylėdamas, jei reikės naudos apsisaugojimo priemones, arba lytinį aktą nutrauks, dar neįvykus ejakuliacijai, klausia, ar ji pati moka apsisaugoti nuo nėštumo, nurodo, jog savo varpos giliai nukentėjusiajai nekiš.

24. Aptartas garso ir vaizdo įrašų turinys, kuris yra visiškai objektyvus tiesioginis įrodymas, ne tik patvirtina nukentėjusiosios parodymus, bet ir akivaizdžiai paneigia skundo argumentą, kad iš įrašų turinio nėra galimybės daryti išvados, jog P. S. tarėsi už atlygį lytiškai santykiauti bei kitais būdais tenkinti savo lytinę aistrą su nepilnamete A. P..

25. Nors skunde gynėja teigia, kad nuteistojo išdėstytas įvykių aplinkybes patvirtina netiesioginiai įrodymai bei parodymai liudytojų, kurie neturi pagrindo apkalbėti nuteistąjį ar nukentėjusiąją, ir kurių pirmosios instancijos teismas neanalizavo, tačiau nenurodo, kokie konkretūs rašytiniai įrodymai šiuo atveju galėtų (turėtų) būti vertinami nuteistojo naudai, sprendžiant jo kaltės klausimą, bei kokie konkretūs liudytojai davė nuteistajam palankius parodymus. Todėl šis skundo argumentas atmetamas ne tik kaip nepagrįstas, bet ir kaip deklaratyvus.

26. Sprendžiant nuteistojo kaltės klausimą padarius jam inkriminuotą nusikaltimą, vertinant ar šioje byloje yra įrodyta, jog nuteistasis atliko jam inkriminuotus veiksmus, jokios teisinės reikšmės neturi ir kita skunde akcentuojama aplinkybė – kad nukentėjusioji neišvyko iš nuteistojo namų iš karto po to, kai nuteistasis tik pradėjo liesti jai šlaunį. Ši aplinkybė, įvertinus jau aptartų įrodymų visumą, taip pat nekelia jokių abejonių A. P. parodymų teisingumu. Nuteistojo garbus amžius taip pat nesudaro pagrindo abejoti nukentėjusiosios parodymais, kad nuteistasis pastūmė A. P. ant lovos, po ko bandė įkišti savo lytinį organą nukentėjusiajai tarp krūtinės ir į burną. Tokie veiksmai nereikalauja didelės fizinės jėgos, todėl teisėjų kolegija nemato pagrindo prielaidoms, kad taip pasielgti dėl savo amžiaus ir jį lemiančios fizinės būklės nuteistasis negalėjo. Paminėtina ir tai, kad P. S. pastarieji veiksmai, t. y. nukentėjusiosios parvertimas ant lovos bei bandymas įkišti savo lytinį organą nukentėjusiajai tarp krūtinės ir į burną, nebuvo inkriminuoti prokuroro suformuotame kaltinime, už šiuos veiksmus jis nebuvo nuteistas ir skundžiamu nuosprendžiu.

27. Atmestinas ir skundo argumentas, kad šiuo atveju, pripažįstant P. S. kaltu dėl pasikėsinimo lytiškai santykiauti ir kitaip tenkinti savo lytinę aistrą su nepilnamete A. P., pasiūlius jai už tai atlygį, buvo ir yra būtina aiškintis aplinkybes dėl nuteistojo galimybių fiziškai atlikti lytinį aktą arba tenkinti savo lytinę aistrą. Nustatinėti šias aplinkybes būtų aktualu, jei P. S. būtų nuteistas už baigtą nusikalstamą veiką, t. y. už tai, kad lytiškai santykiavo ir (ar) tenkino lytinę aistrą su nukentėjusiąja, bet šiuo atveju jis nuteistas tik už pasikėsinimą tai padaryti.

28. Įvertinus tai, kas išdėstyta aukščiau, teisėjų kolegijai nekyla abejonių dėl objektyviųjų P. S. inkriminuotos nusikalstamos veikos požymių, jie yra pilnai įrodyti byloje surinktais ir šioje nutartyje aptartais įrodymams keliamus reikalavimus atitinkančiais duomenimis. Taip pat teisėjų kolegijai nekyla abejonių ir dėl to, kad nuteistasis žinojo, jog A. P. yra nepilnametė, t. y. kad jo veikoje nustatyta ir subjektyvioji BK 151¹ straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos, pusė.

31. Teisėjų kolegija visiškai pritaria pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, kad šioje byloje yra neabejotinai įrodyta, jog P. S. suprato, jog nukentėjusioji yra nepilnametė, t. y. jai nėra 18 metų. Tokia išvada yra motyvuota ir pagrįsta byloje surinktų įrodymų visuma. Skunde nurodytos aplinkybės, kad nukentėjusioji rūkė, pirko energetinį gėrimą, vartojo alkoholį, liko nakvoti pas nuteistąjį, ieškojo darbo ir dirbo, nesudaro pagrindo daryti priešingą išvadą. Nors tiek tabako gaminius, tiek energetinius gėrimus, turinčius savo sudėtyje kofeino, pagal Lietuvoje galiojantį teisinį reglamentavimą iš tiesų galima įsigyti tik pilnamečiai asmenims, tačiau pažymėtina, jog nukentėjusioji nurodė pirkusi energetinį gėrimą be kofeino, kas nebuvo paneigta. Tuo tarpu, tai, kad ji rūkė ir vartojo alkoholį, juo labiau, kad liko nakvoti pas nuteistąjį bei ieškojo darbo ir dirbo, atrodė pasitikinti, užtikrinta savimi mergina, savaime neįrodo, jog nuteistajam, nors ir esančiam garbaus amžiaus, susidarė ar galėjo susidaryti pagrįstas įspūdis, jog A. P. yra sulaukusi pilnametystės. Nors rūkymas bei alkoholio vartojimas, yra draudžiamas 17 metų asmenims, tačiau nuteistasis turėjo numatyti, kad taip elgtis gali bei elgiasi ir nepilnamečiai asmenys. Tuo tarpu dirbti jaunesniems, nei 18 metų asmenims, Lietuvos Respublikos įstatymai nedraudžia, be to, skelbime buvo aiškiai parašyta, kad darbo ieško 17 metų mergina. Būtent tai, kad skelbime, pagal kurį nuteistasis ir susisiekė su nukentėjusiąja, parsivežė ją dirbti tą pačią dieną, kada jis buvo išspausdintas, buvo aiškiai nurodyta, jog merginai, ieškančiai darbo yra 17 metų, šiuo atveju neginčytinai įrodo, jog nuteistasis suprato, jog A. P. nėra pilnametė. Skunde pažymima, jog nuteistasis nemato viena akimi ir dėl regėjimo defekto negalėjo nustatyti nepilnametės amžiaus. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, jog apklausiamas teisme P. S. nenurodė, kad tai kliudė jam įvertinti nukentėjusiosios amžių ar pilnai perskaityti skelbimo tekstą. Priešingai - jis patikino skaitęs ir matęs jame nurodytą A. P. amžių. Be to, kiek sutrikęs regėjimas jam ne tik negalėjo netrukdyti įvertinti nepilnametės amžiaus, bei jos išvaizdos, bet netrukdė vairuoti transporto priemonę.

32. Teisėjų kolegija neabejoja ir tuo, kad nuteistasis suvokė ne tik tai, kad nukentėjusioji yra nepilnametė, bet ir, turėdamas pakankamai gyvenimiškos patirties, būdamas pakaltinamas asmuo, suprato pavojingą savo nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip veikti.

33. Apibendrinat visa, konstatuojama, jog nuteistojo kaltė pasikėsinus lytiškai santykiauti ir kitaip tenkinti lytinę aistrą su nepilnamete A. P., pasiūlius jai už tai atlygį, yra neginčytinai įrodyti. Todėl apeliacinio skundo reikalavimas išteisinti P. S. netenkinamas.

Dėl neturtinės žalos dydžio

35. Neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti patirtą dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus ir kt. Teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą. Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 2 dalyje, kurioje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Šis neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašas nėra baigtinis. Kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai, tad teismas dėl materialinės kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio turi spręsti aiškindamasis ir vertindamas individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes, atsižvelgti ir į individualias nukentėjusiojo savybes. Tiek fizinio, tiek dvasinio pobūdžio padariniai vertinami ne tik įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t. y. kokią įtaką tai turės nukentėjusiojo asmenybės formavimuisi, visuomeninei, profesinei, kūrybinei veiklai, šeiminiams santykiams ir pan.

36. Šioje baudžiamojoje byloje nukentėjusiosios A. P. atstovas pareiškė ieškinį, kuriame prašoma priteisti nukentėjusiajai iš nuteistojo 4 000 eurų neturtinei žalai atlyginti. Pirmosios instancijos teismas nukentėjusiosios atstovo civilinį ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė iš P. S. A. P. naudai 3 500 eurų neturtinei žalai atlyginti. Nustatydamas nukentėjusiajai priteistinos neturtinės žalos dydį, apylinkės teismas atsižvelgė į tai, kad ji nusikaltimo padarymo metu buvo nepilnametė, dėl nusikalstamos veikos patyrė dvasinius išgyvenimus, pažeminimą, baimę. Kaip ypač neigiamai nukentėjusiąją paveikusią aplinkybę apylinkės teismas vertino tai, kad prie jos seksualinio pobūdžio pasiūlymais priekabiavo jai tinkantis į senelius ar prosenelius vyras, tuo metu už ją vyresnis 70 metų, kas vien tuo požiūriu laikytinas amoraliu elgesiu, kurio nukentėjusioji visiškai nesitikėjo, ir po kurio jai išliko liekamieji reiškiniai – vyresnių žmonių baimė, nepasitikėjimas jais, baimė, kad jie taip gali pasielgti ir jos mažametės dukros atžvilgiu. Atsižvelgta ir į tai, kad P. S. nukentėjusiąją ne tik įkalbinėjo santykiauti, bet ir demonstravo jai lytinius organus, siūlė juos liesti, kad po įvykio ji tapo nervingesnė, greit įsižeidžia, prarado pasitikėjimą, negali ramiai miegoti, verkdavo. Be to, nepilnametė nukentėjusioji neabejotinai patyrė nepatogumus ir stresą dalyvaudama apklausose - pas ikiteisminio tyrimo teisėją, taip pat vykdama į VšĮ ,,(duomenys neskelbtini)“, ten būdama apklausinėjama psichologų, pas juos lankydamasi, taip pat dalyvaudama teisiamajame posėdyje, būdama apklausta po dviejų metų laiko, turėjo prisiminti ir papasakoti neigiamas emocijas.

37. Vertindamas A. P. priteistos neturtinės žalos dydį, aukštesnysis teismas pritaria apylinkės teismo nuosprendyje padarytoms išvadoms. Kaip šios žalos dydžio apskaičiavimo kriterijais teismas pagrįstai vadovavosi byloje esančiomis ir nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, patvirtinančiomis šios žalos pasireiškimą, jas išanalizavo ir motyvuotai pagrindė jų reikšmę nustatant konkretų neturtinės žalos dydį. Nustatant nukentėjusiajai priteistinos neturtinės žalos dydį, svarbu atsižvelgti į tai, kad šiuo atveju buvo pasikėsinta į nepilnamečio asmens seksualinio apsisprendimo laisvę ir neliečiamumą - ne tik įkalbinėjant ją lytiškai santykiauti, bet ir demonstruojant lytinius organus, masturbuojantis jos akivaizdoje, siūlant liesti lytinį organą bei liečiant pačios nukentėjusiosios intymias vietas, kas neabejotinai sukėlė nepilnametei dvasinius išgyvenimus, sukrėtimą, pažeminimą, baimę, kad liekamuosius tokio nuteistojo elgesio reiškinius ji jaučia ir šiuo metu. Teisėjų kolegija negali sutikti su nuteistojo gynėja, kad nukentėjusiosios parodymai dėl patirtų neigiamų išgyvenimų paties įvykio metu bei po jo, taip pat ją lydinčių pasekmių, yra nepagrįsti ir paneigti liudytojų parodymais. Skunde vėl gi nedetalizuojama, kokie gi konkretūs liudytojų parodymai paneigia A. P. parodymus apie tai, kad šis įvykis padarė neigiamą poveikį jos psichikos būsenai. Galima tik numanyti, kad tokiu argumentu gynėja vertina liudytojos K. J. parodymus apie tai, kad nukentėjusioji iš karto po įvykio neverkė, neatrodė labai išsigandusi, pati situacija jai buvo daugiau juokinga. Nevertindama dar kartą kitų byloje surinktų įrodymų, kurie vis tik pagrindžia, jog dėl aptariamo įvykio A. P. patyrė neigiamus dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, pažeminimą, bei jaučia liekamuosius reiškinius, kolegija pripažįsta, kad visa tai buvo teisingai įvertinta būtent tokiu pinigų sumos dydžiu, kuris ir buvo priteistas A. P. naudai. Tai, kad nukentėjusioji po įvykio patyrė didelį stresą, verkė, kad iki šiol jaučiasi blogai, nepripažįsta vyresnio amžiaus žmonių, paliudijo ir nuteistosios mama. Ji taip pat parodė, kad nukentėjusioji ilgą laiką vengė kalbėti apie tai, kas nutiko, kadangi prisimindama šį įvykį, jausdavosi blogai, atsisakė ir psichologo konsultacijų. Liudytojas E. K. taip pat parodė, kad nukentėjusioji vengė kalbėti šia tema, jei mama jos ko nors apie tai paklausdavo, vis imdavo verkti, kad dėl patirtų išgyvenimų kurį laiką A. P. buvo teikiama profesionali psichologinė pagalba. VšĮ (duomenys neskelbtini) Vaikų, nukentėjusių nuo seksualinės prievartos pagalbos centro pateiktoje vaiko, galimai nukentėjusio nuo seksualinės prievartos, įvertinimo išvadoje nurodoma, kad nepaisant to, kad A. P. išoriškai aktyviai demonstruoja pasitikėjimą savimi bei drąsą, buvimo Pagalbos centre metu epizodiškai stebimas nesaugumo, neužtikrintumo išgyvenimas, kalbantis emociškai reikšmingomis temomis stebimas nenoras gilintis į šias temas: atsakymai tampa konkretūs, trumpi, ima išsisukinėti, supyksta. Šioje išvadoje taip pat nurodyta, kad su ja kalbantis apie analizuojamą įvykį, stebimos pykčio, nerimo, gėdos, pasišlykštėjimo reakcijos. Konsultacijų metu stebima stiprių emocinių reakcijų išraiška: mergina nuolatos kasosi kūną, kramto nagų odeles, pasakoja apie dusinimo jausmą gerklėje.

38. Įvertinusi išdėstytą, teisėjų kolegija neturi pagrindo išvadai, kad pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, netinkamai taikė įstatymą, nustatantį neturtinės žalos kriterijus ar pažeidė BPK nuostatas, reglamentuojančias civilinio ieškinio išsprendimo klausimą. Priešingai, apylinkės teismas laikėsi įstatymo reikalavimų, įvertino žalos dydžio nustatymo kriterijus, kaip to reikalauja įstatymas, ir parinko adekvatų žalos atlyginimo dydį. Konstatuotina, jog tokiu būdu bus pasiekta protinga nukentėjusiosios ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyra bei teisinga piniginė kompensacija už patirtą skriaudą. Taip pat nėra pagrindo daryti išvadą, kad priteisiant tokio dydžio neturtinę žalą apylinkės teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos tokio pobūdžio byloje. Šiame kontekste pažymėtina, jog gynėjos skunde teigiant priešingai taip ir nenurodoma nei viena kasacinio teismo nutartis, kurioje priteistas neturtinės žalos dydis nukentėjusiajam panašioje situacijoje būtų ženkliai mažesnis.

Dėl proceso išlaidų dydžio pirmosios instancijos teisme

39. Vadovaujantis BPK 106 straipsnio 2 dalimi, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog nukentėjusiojo (šiuo atveju – civilinio ieškovo atstovo advokato) nurodomas jo patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomą sumą, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, jog nurodoma atstovavimo suma yra per didelė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-605/2011, 2K-374/2012, 2K-687/2012, 2K-102-222/2016).

40. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. balandžio 29 d. įsakymu patvirtintose Rekomendacijose dėl baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose atlygintinų išlaidų advokato ar advokato padėjėjo suteiktoms paslaugoms apmokėti nustatymo (toliau – Rekomendacijos) numatyta, kad atlygintinų išlaidų dydis teismo nustatomas atsižvelgiant į bylos aplinkybes pagal šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą, apimtį; baudžiamojo proceso ar administracinio nusižengimo teisenos trukmę; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialiųjų žinių poreikį; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę negu registruota advokato darbo vieta; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; ginamojo ar atstovaujamojo elgesį proceso metu (piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis); advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes (4 punktas).

41. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, jog advokatas Modestas Sriubas atstovavo šioje byloje nukentėjusiosios interesus tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant pirmosios bei apeliacinės instancijos teismuose.

42. Pirmosios instancijos teismui nukentėjusiosios atstovas pateikė sąskaitas faktūras bei jose nurodytų piniginių sumų apmokėjimą patvirtinančius dokumentus, iš kurių matyti, jog už teisinių paslaugų teikimą nukentėjusiajai viso proceso metu advokatui Modestui Sriubui buvo sumokėta viso 3 520 Eur: 1) 400 Eur už atstovavimą ikiteisminiame tyrime, procesiniuose veiksmuose 2020-08-06; 2) 400 Eur už civilinio ieškinio parengimą; 3) 280 Eur už atstovavimą ikiteisminiame tyrime, susipažinimą su ikiteisminio tyrimo medžiaga;4) 240 Eur už atstovavimą ikiteisminiame tyrime, prašymo dėl veikos perkvalifikavimo parengimą ir pateikimą; 5) 441 Eur už atstovavimą teismo posėdyje 2021-04-21; 6) 360 Eur už kelionę ir atstovavimą teismo posėdyje 2021-09-02; 7) 200 Eur už 2022-01-16 ir 2022-01-19 prašymų baudžiamojoje byloje parengimą ir pateikimą teismui; 8) 400 Eur už kelionę ir 2022-11-14 atstovavimą teisme; 9) 426 Eur už kelionę (kartu už 2022-11-14) ir 2022-11-24 atstovavimą baudžiamojoje byloje; 10) 373 Eur už atstovavimą 2022-11-30 su kelionės išlaidomis teisme.

43. Pirmosios instancijos teismas priteisė iš nuteistojo A. P. naudai visą pinigų sumą, kuri buvo sumokėta advokatui už nukentėjusiajai teiktą teisinę pagalbą. Kolegija, atsižvelgusi į nukentėjusiosios atstovo suteiktos teisinės pagalbos apimtį ikiteisminio tyrimo metu ir bylą nagrinėjant teisme (nukentėjusiosios atstovas dalyvavo visuose teismo posėdžiuose pirmosios instancijos teisme, taip pat ir apklausiant nukentėjusiąją pas ikiteisminio tyrimo teisėją, viso posėdžiai vyko beveik dešimt valandų, teikė prašymus, surašė ir pateikė civilinį ieškinį, rašė ir teikė prašymus), į bylos sudėtingumą (nors byla nėra sudėtinga, tačiau ją sudaro 6 tomai, nuteistasis kaltės nepripažino, dėl ko atstovas turėjo skirti daugiau laiko ruošiantis teismo posėdžiams), proceso trukmę (ikiteisminis tyrimas bei bylos nagrinėjimas teisme užtruko daugiau nei 2 metus), tai, kad ikiteisminio tyrimo veiksmai vyko bei byla buvo nagrinėjama Marijampolėje bei Vilkaviškyje, kai tuo tarpu advokato kontora yra Vilniuje, į tai, kad duomenų apie sunkią nuteistojo turtinę padėtį nėra, su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu visiškai sutinka. Pažymėtina, jog priteista nukentėjusiosios patirtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti suma neviršija ir Rekomendacijose nurodytų maksimalių atlygintinų išlaidų dydžių. Pagal Rekomendacijas priteistinas maksimalus dydis už visas suteiktas teisines paslaugas ikiteisminio tyrimo metu, kai tiriamas tyčinis apysunkis nusikaltimas, yra 2850,45 Eur (koeficientas 1,5 x 1900,3 Eur (VDU 2022 m. IV ketv.); už kitų, nei Rekomendacijų 10.2–10.9 papunkčiuose nurodyti procesinių dokumentų, kuriuose pareikšti prašymas, reikalavimas, atsikirtimai, paaiškinimai ar kt., parengimą – 760,12 Eur (koeficientas 0,4 x 1900,3 Eur); už vieną atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą – 190,03 Eur (koeficientas 0,1 x 1900,3 Eur). Nors šiuo atveju nukentėjusiosios atstovas ikiteisminio tyrimo metu bei teisme teikė teisiškai nepagrįstus prašymus dėl veikos perkvalifikavimo ir už jų surašymą ir pateikimą išrašė sąskaitas faktūras, kurios buvo apmokėtos ir įskaičiuotos į nukentėjusiajai priteistiną proceso išlaidų sumą, tačiau teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad nukentėjusiajai priteista proceso išlaidų suma yra gan ženkliai mažesnė, nei Rekomendacijose nustatyti maksimalūs dydžiai, kurie galėjo būti priteisti iš nuteistojo už nukentėjusiajai suteiktų teisinių paslaugų apimtį, nemato pagrindo mažinti priteistų proceso išlaidų sumą. Teisėjų kolegija taip pat nemato pagrindo pripažinti, jog nukentėjusiosios atstovas atliko kokius nors kitus procesinius veiksmus, kurie šioje byloje nebuvo reikalingi, ir prašė dėl jų atlikimo nukentėjusiosios apmokėtą advokatui sumą priteisti iš nuteistojo.

Dėl proceso išlaidų priteisimo apeliacinės instancijos teisme

44. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme nukentėjusiosios atstovas prašė priteisti iš nuteistojo patirtas advokato teisinės pagalbos išlaidas, kurias sudaro atsiliepimo į P. S. gynėjos apeliacinį skundą surašymas ir pateikimas bei nukentėjusiosios atstovavimas apeliacinės instancijos teismo posėdžiuose. Byloje yra pateikti dokumentai, kurie patvirtina, jog už šių paslaugų atlikimą buvo išrašytos sąskaitos-faktūros bendrai 1 120 Eur sumai (6 t., b. l. 87, 102), kurią nukentėjusioji apmokėjo (6 t., b. l. 88, 101).

45. BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostatos, numatančios, jog pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti, galioja ne tik nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, bet ir apeliacinėje bei kasacinėje instancijoje. Tačiau pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, sprendžiant dėl proceso išlaidų priteisimo už atstovavimą apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundų nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys Nr. 2K-410/2008, 2K-1/2009, 2K-196/2009, 2K-267/2009, 2K-351/2009, 2K-272/2011, 2K-419/2011, 2K-605/2011, 2K-374/2012, 2K-520-303/2015).

46. Nagrinėjamu atveju apeliacinis procesas vyko pagal nuteistojo gynėjos apeliacinį skundą, todėl išlaidos, teikiant antrinę teisinę pagalbą nukentėjusiajai, yra pagrįstos būtinumu tinkamai organizuoti savo teisių gynimą nuo nuteistojo gynėjos apeliacinio skundo argumentų, kurie buvo atmesti. Įvertinusi paminėtas aplinkybes, taip pat atsižvelgdama į tai, kad A. P. gynėjas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, dalyvavo dvejuose Kauno apygardos teisme vykusiuose teismo posėdžiuose, Rekomendacijoje nurodytus maksimalius priteistinus atlygintinų išlaidų dydžius, teisėjų kolegija pripažįsta, jog prašoma priteisti atstovavimo išlaidų suma nėra akivaizdžiai per didelė, todėl nukentėjusiosios atstovo prašymą tenkina pilnai, priteisiant iš nuteistojo P. S. nukentėjusiosios A. P. naudai 1 120 Eur proceso išlaidų už suteiktas teisines paslaugas bylą nagrinėjant apeliacinėje instancijoje.

Teisėjų kolegija, įvertinusi visa, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria

nuteistojo P. S. gynėjos advokatės Aušros Degulytės apeliacinį skundą atmesti.

Priteisti iš nuteistojo P. S. nukentėjusiosios A. P. naudai 1 120 Eur (vieną tūkstantį šimtą dvidešimt eurų) turėtų išlaidų apeliacinės instancijos teisme advokato pagalbai apmokėti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.