Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Boleslovo Kalainio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Nijolės Matuzevičienės ir Gražvydo Poškaus,

neviešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. M. gynėjo advokato Vilmanto Poškaus apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. gruodžio 8 d. nuosprendžio, kuriuo:

D. M. pripažintas kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 151¹ straipsnio l dalyje, ir jam skirta 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir D. M. skirta sumažinta bausmė – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta sumažinta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su 2021 m. vasario 26 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu, pakeistu Šiaulių apygardos teismo 2021 m. gegužės 18 d. nuosprendžiu, prie griežtesnės bausmės pridedant švelnesnės bausmės dalį, ir galutinė subendrinta bausmė D. M. skirta laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į bausmės laiką įskaitytas atliktas ir įskaitytas bausmės laikas pagal 2021 m. vasario 26 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendį, pakeistą Šiaulių apygardos teismo 2021 m. gegužės 18 d. nuosprendžiu. Bausmės pradžią skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nukentėjusiosios I. L. įgaliotosios atstovės ir atstovės pagal įstatymą pareikštas civilinis ieškinys dėl 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo tenkintas visiškai ir iš D. M. priteista nukentėjusiajai I. L. 3 000 Eur (trys tūkstančiai eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. D. M. nuteistas už tai, kad būdamas pilnametis, laikotarpiu nuo 2020 metų gegužės 13 d. iki 2020 metų spalio vidurio, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku adresu Žemaitės g. 57-7, Šiauliai, žinodamas, jog I. L. yra jaunesnė negu šešiolikos metų, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą skaičių kartų, bet ne mažiau kaip 10 kartų, lytiškai santykiavo su nukentėjusiąja I. L., gim. 2005-11-04, nesant išžaginimo, seksualinio prievartavimo ar privertimo lytiškai santykiauti požymių.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2. D. M. gynėjas advokatas Vilmantas Poškus pateikė apeliacinį skundą, prašydamas pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. gruodžio 8 d. nuosprendį dėl civilinio ieškinio priteisimo ir nukentėjusiosios I. L. įgaliotosios atstovės ir atstovės pagal įstatymą pareikštą civilinį ieškinį dėl 3 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies ir iš D. M. priteisti nukentėjusiajai I. L. mažesnę sumą neturtinei žalai atlyginti.

2.1. Pažymi, jog nesutinka su nuosprendyje pateikta išvada, kad bausmės tikslai D. M. gali būti pasiekti jam skyrus tik pačią griežčiausią laisvės atėmimo bausmę, kurios terminas didesnis nei straipsnio sankcijoje numatytas bausmės vidurkis. Atkreipia dėmesį, kad D. M. savo kaltės neneigė, visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, dėl to nuoširdžiai gailisi. Gynėjo advokato nuomone, D. M. visiškas prisipažinimas ir nuoširdus gailėjimasis turi būti pagrindas skirti jam trumpesnį laisvės atėmimo bausmės terminą nei 3 metai.

2.2. Apeliantas pažymi, kad D. M. yra darbingas, šiuo metu būdamas laisvės atėmimo įstaigoje bendrauja su I. L., nori kartu prižiūrėti ir auginti dukrą L. L. o įvertinus tas aplinkybes, kad jis neigiamai vertina savo poelgį dėl nusikalstamos veikos padarymo, yra pagrindas manyti, kad jis gerbs įstatymus ir ateityje nebenusikals, jei teismas skirtų trumpesnį laisvės atėmimo bausmės terminą ir trumpesnį galutinį subendrintą laisvės atėmimo terminą nei 2 metai 6 mėnesiai, apeliantas turėtų galimybę anksčiau pradėti dirbti išlaikyti ir rūpintis dukra L. L..

2.3. Pažymi, kad neteisinga bausme (BPK 328 straipsnio 2 punktas) pripažįstama tokia bausmė, kuri nors ir atitinka baudžiamojo įstatymo nustatytas ribas, tačiau savo rūšimi ar dydžiu yra aiškiai per griežta. Nurodo, kad D. M. mano, kad jam paskirta bausmės rūšis – laisves atėmimas yra neteisinga, kadangi įvertinus įvykio aplinkybes, tai, kad D. M. pripažįsta nusikalstamą veiką, dėl jos nuoširdžiai gailisi, skirta galutinė bausmė yra akivaizdžiai per griežta. Visų bausmės tikslų galima pasiekti skyrus trumpesnį laisvės atėmimo bausmės terminą, todėl prašo teismo pakeisti nuosprendžiu D. M. skirtos laisvės atėmimo bausmės terminą ir skirti jam švelnesnę bausmę t. y. trumpesnį laisvės atėmimo terminą.

2.4. Nurodo, kad D. M. nesutinka su priteistu 3 000 Eur dydžio civiliniu ieškiniu neturtinei žalai atlyginti. D. M. šiuo metu atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, nuolat bendrauja su I. L., atlikęs laisvės atėmimo bausmę ketina kartu auginti ir rūpintis dukra L. L.. Pažymi, kad D. M. pagal savo finansinę padėtį stengiasi materialiai padėti išlaikyti dukrą L. L.. Atkreipia dėmesį, kad įvertinus jo turtinę padėtį, taip pat įvertinus, tai, kad jis šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę ir įsidarbinti galimybės yra labai ribotos, priteistina neturtinė žala I. L. turėtų būti ne didesnė kaip 1500 Eur.

3. Apygardos teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, o prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas

4. Nuteistojo D. M. gynėjo advokato Vilmanto Poškaus skundas atmestinas.

5. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

6. Nuteistojo gynėjas advokatas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu D. M. paskirta bausme, taip pat neturtinės žalos dydžiu. Teisėjų kolegija, įvertinusi baudžiamojoje byloje esančius duomenis, konstatuoja, kad nuteistojo gynėjo advokato prašymas atmestinas.

7. Dėl nuteistajam paskirtos bausmės.

8. Individualizuojant bausmę svarbu tinkamai įvertinti tiek BK specialioje dalyje esančio straipsnio, kuriame numatyta kaltininkui inkriminuota nusikalstama veika, sankcijoje nustatytų bausmių rūšis ir jų ribas, tiek BK bendrosios dalies VIII skyriaus nuostatų suteikiamas galimybes atsižvelgti į kitas reikšmingas aplinkybes. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria tokią bausmę, kuri numatyta įstatymo, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį teismas, skirdamas bausmę ir parinkdamas jos rūšį bei dydį, atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Be šių aplinkybių, teismas, skirdamas bausmę, privalo užtikrinti, kad ji būtų teisinga bei proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui. Teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai nusikalstamai veikai. Teismų praktikoje pripažįstama, kad bausmės taikymas atitinka proporcingumo reikalavimus, kai tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta. Teismas, spręsdamas klausimą dėl kaltininko asmenybės pavojingumo bei jam taikytinos bausmės rūšies, dydžio ir kitų su bausmės paskyrimu susijusių klausimų, turi ypač atkreipti dėmesį į tai, ar nusikalstama veika padaryta atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos, nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamos veikos padarymo, koks kaltininko elgesys po jos padarymo, ar kaltininkas yra toks pavojingas, kad jo neizoliavus nuo visuomenės gali kilti grėsmė visuomenės, jos narių saugumui ir pan.

9. BK 151¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatyta baudos bausmė yra švelniausia bausmės rūšis, kuri gali būti teismo paskirta, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir nuteistojo asmenybės pavojingumą ir ja bus pasiekti BK 41 straipsnyje įtvirtinti bausmės tikslai. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinys patvirtina, kad laisvės atėmimo bausmė, kuri yra griežčiausia BK 151¹ straipsnio sankcijoje, D. M. buvo paskirta atsižvelgus į nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus bei tikslus bei įvertinus nuteistojo asmenybę.

10. Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas, priimdamas D. M. atžvilgiu apkaltinamąjį nuosprendį paskyrė nepagrįstai griežtą bausmę, tačiau aukštesniojo teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju negalima daryti išvados, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam D. M. laisvės atėmimo bausmę ir nustatydamas jos dydį, pažeidė nurodytus baudžiamojo įstatymo reikalavimus. Iš skundžiamo apylinkės teismo nuosprendžio matyti, kad, skirdamas nuteistajam bausmę apylinkės teismas atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos sunkumą, pobūdį ir pavojingumo laipsnį – D. M. padarė vieną nusikalstamą veiką, kuri priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai, nusikalstama veika baigta. Atsižvelgė į tai, kad D. M. nusikalstamą veiką įvykdė būdamas teistas, teistumui neišnykus, todėl jis laikytinas recidyvistu (BK 27 straipsnis), baustas administracine tvarka (2 t., b. l. 94-97). Taip pat atsižvelgė į nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailėjosi ją įvykdęs (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę į tai, kad nusikalstamą veiką įvykdė būdamas recidyvistas (BK 60 str. 1 d. 13 p.), į nusikalstama veika sukeltas pasekmes nukentėjusiajai.

11. Teismas įvertinęs aukščiau paminėtas aplinkybes padarė išvadą, kad šiuo atveju bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam D. M., kaip recidyvistui, nedarančiam išvadų iš ankstesnių teistumų, už nusikalstamos veikos įvykdymą sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą, kurios dydį nustatė didesnį nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis. Teisėjų kolegijos vertinimu, D. M. už jam inkriminuoto nusikaltimo padarymą paskirta bausmė nėra aiškiai per griežta, visiškai atitinka tiek jo padarytą nusikalstamą veiką, tiek jo asmenybę, tiek ir paskirta bausme siekiamų tikslų įgyvendinimą, todėl skirti švelnesnę bausmę nėra pagrindo. Be to, pažymėtina ir tai, kad pirmosios instancijos teismas siekė užtikrinti proporcingumo bei teisingumo principų įgyvendinimą – D. M., todėl paskirta laisvės atėmimo bausmė, pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas, sumažinta vienu trečdaliu. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra jokio pagrindo laikyti nuteistajam D. M. paskirtą laisvės atėmimo bausmę aiškiai per griežta ar paskirta pažeidžiant baudžiamąjį įstatymą. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. gruodžio 8 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, keisti jį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

12. Dėl neturtinės žalos.

13. Nuteistojo gynėjas advokatas apeliaciniame skunde nesutinka su priteistos neturtinės žalos dydžiu. Nurodo, jog įvertinus D. M. turtinę padėtį, taip pat įvertinus, tai, kad jis šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę ir įsidarbinti galimybės yra labai ribotos, priteistina neturtinė žala I. L. turėtų būti ne didesnė kaip 1 500 Eur.

14. Neturtinė žala Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnyje apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimą, atsižvelgtina į formuojamą teismų praktiką, aiškinant bei taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus, ir, esant tapačioms ar iš esmės panašioms faktinėms bylų aplinkybėms, paisyti jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio.

15. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas už nukentėjusiosios patirtus fizinius ir dvasinius išgyvenimus bei kitus neturtinio pobūdžio praradimus jai priteisė 3 000 Eur. Byloje nustatyta, kad D. M. nukentėjusiosios nepilnametės atžvilgiu padarė tyčinį apysunkį nusikaltimą. Būdamas suaugęs vyras, pasinaudojo nukentėjusiosios patiklumu, su ja lytiškai santykiavo ne mažiau kaip 10 kartų, nors žinojo, kad nukentėjusioji yra vaikas. Kaip rodo bylos duomenys, D. M. lytinių santykių metu nenaudojo apsaugos priemonių, dėl ko I. L. tapo nėščia ir jai gimė dukra. Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad nukentėjusiosios patirti išgyvenimai gali turėti neigiamos įtakos jos elgesiui, psichinei savijautai, gebėjimui užmegzti artimus santykius ateityje. Atsižvelgiant į įvykdyto nusikaltimo pobūdį, nukentėjusiosios pakankamai jauną amžių, ją supančią socialinę aplinką, buvo pagrįstai daryta išvada ir apie netrumpalaikę neigiamų padarinių įtaką I. L. asmenybės formavimuisi, jos požiūriui į santykius. Tokios aplinkybės akivaizdžiai patvirtino, kad dėl D. M. neteisėtų veiksmų nukentėjusioji patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, nerimą, stresą, pablogėjo jos reputacija, sumažėjo bendravimo galimybės. Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad D. M. tyčiniais nusikalstamais veiksmais pažeidė nepilnametės I. L. seksualinio apsisprendimo laisvę ir neliečiamumą bei šis nusikaltimas nepilnametei sukėlė neigiamus emocinius, psichologinius, fizinius padarinius.

16. Teisėjų kolegija įvertinusi byloje surinktus duomenis turi teisinį pagrindą pripažinti, kad nukentėjusiajai I. L. iš nuteistojo D. M. priteistas 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas, už jo padarytą nusikalstamą veiką, yra pakankamas ir atitinka teismų formuojamą praktiką analogiško pobūdžio bylose. Kasacinės instancijos teismo formuojamoje teismų praktikoje nepilnamečiams nukentėjusiems priteisiamos neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 3 000 Eur iki 8 000 Eur (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-16-895/2016 ir kt.). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs visumą nustatytų aplinkybių, remdamasis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nukentėjusiajai I. L. padarytos neturtinės žalos dydis (3 000 – trys tūkstančiai eurų) yra pakankamas ir nėra akivaizdžiai per didelis. Todėl įvertinus tai, kas išdėstyta, nėra pagrindo nukentėjusiajai mažinti civiliniu ieškiniu priteistos neturtinės žalos dydį.

17. Dėl proceso išlaidų priteisimo.

18. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė 2022 m. vasario 3 d. pažymą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje prašoma priteisti valstybei iš D. M. 80,00 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo, t. y. už gynėjo advokato Algirdo Zakraso nuteistajam suteiktą antrinę teisinę pagalbą, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

19. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės bei kasacinės instancijos teismuose. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-226-942/2016, Nr. 2K-63-648/2016, Nr. 2K-406-507/2016).

20. Europos Žmogaus Teisių Teismas (byla Chukayev v. Russia, Orlov v. Russia ir Croissant v. Germany) išaiškino, kad įstatymas numatantis, jog valstybės suteiktos teisinės pagalbos lėšos gali būti atlyginamos iš nuteistojo, neprieštarauja Konvencijai. Teisė į nemokamą teisinę pagalbą nėra absoliuti, ji gali būti teikiama tik tais atvejais, kai kaltinamasis neturi pakankamai lėšų. Visais atvejais turi būti objektyviai atsižvelgiama į nuteistojo turtinę padėtį. Nuteistasis gali prašyti nepriteisti proceso išlaidų, tačiau tam turi pateikti duomenis, rodančius jo sunkią turtinę padėtį (įrodinėjimo našta tenka būtent nuteistajam). Teismas gali atleisti nuo išlaidų padengimo arba sumažinti jų dydį.

21. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. gruodžio 8 d. nuosprendį apskundė nuteistasis D. M.. Apeliacinės instancijos teisme nuteistasis D. M. pats gynėjo nepasirinko ir nepasikvietė. Kadangi baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra būtinas (BPK 322 straipsnio 1 dalis), Šiaulių apygardos teismo 2022 m. sausio 11 d. nutartimi nuteistajam buvo paskirtas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus baudžiamosiose bylose parinktas gynėjas advokatas Algirdas Zakrasas. Išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nuteistojo D. M. apeliacinį skundą atmeta kaip nepagrįstą. Atsižvelgusi į nurodytas aplinkybes, taip pat tai, kad apeliantas yra jaunas, darbingo amžiaus, nepateikta duomenų, patvirtinančių jo sunkią turtinę padėtį, išieškoti prašoma suma nėra neproporcingai didelė bylos apimčiai ir sudėtingumui, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas priteisti valstybei antrinės teisinės pagalbos išlaidas už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą D. M. apeliacinės instancijos teisme tenkinamas visiškai, išieškant valstybei iš nuteistojo 80,00 Eur už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atmesti nuteistojo D. M. gynėjo advokato Vilmanto Poškaus skundą.

Išieškoti iš nuteistojo D. M. 80,00 Eur (aštuoniasdešimt eurų) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų valstybei.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.