Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

2021-12-08 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1651-1002/2021

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2021-12-08Šiaulių apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2022-03-09Šiaulių apygardos teismas
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2021-12-08
Bylos Nr.
1-1651-1002/2021
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-48726-2020-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Mantas Liesis
Kaltinamasis
D. M.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1651-1002/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-48726-2020-4Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.7.2.5; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.13; 1.1.8.12; 1.2.7.4.1; 2.3.4.3; 2.3.6.4.5.1.
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. gruodžio 8 d.Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Mantas Liesis,sekretoriaujant I. K., J. J.,dalyvaujant prokurorei L. M.,nukentėjusiosios atstovei advokatei V. P.,nukentėjusiosios atstovei pagal įstatymą R. G.,kaltinamajam D. M., jo gynėjui advokatui V. P.,

neviešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, išsituokęs, vidurinio išsilavinimo, atliekantis bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, nurodė dirbantis pataisos namuose UAB „(duomenys neskelbtini)“ statybininku, teistas:

1) 2004-04-14 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 180 str. 1 d. 60 parų arešto bausme su 100 Lt vertės turto konfiskavimu, vadovaujantis LR BK 75 str., bausmės vykdymas atidėtas 1 metams;

2) 2006-01-11 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 284 str. 1 d., 294 str. 1 d. galutine subendrinta laisvės atėmimo 9 mėnesiams bausme;

3) 2007-04-04 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 300 str. 2 d. laisvės atėmimu 1 metams, vadovaujantis LR BK 75 str., bausmės vykdymas atidėtas 1 metams;

4) 2007-10-04 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 178 str. 4 d. galutine subendrinta laisvės atėmimo 1 metams 1 mėnesiui bausme;

5) 2007-10-09 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, pakeistu 2008-04-04 Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu, pagal LR BK 180 str. 2 d. galutine subendrinta laisvės atėmimo 2 metams 10 mėnesių bausme;

6) 2012-02-15 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 180 str. 1 d. laisvės atėmimo 3 metams bausme;

7) 2015-03-30 Šiaulių apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 140 str. 2 d. 20 parų arešto bausme;

8) 2016-09-06 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 140 str. 2 d. 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymas, vadovaujantis LR BK 75 str., atidėtas 1 metams;

9) 2018-01-24 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu pagal LR BK 140 str. (2 veikos) galutine subendrinta laisvės atėmimo 6 mėnesiams bausme;

10) 2018-08-10 Vokietijos Federacinės Respublikos Giorlico apylinkės teismo nuosprendžiu, kuris pripažintas 2019-02-26 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nutartimi, už pasikėsinimą nuslėpti vogtus daiktus ir už tyčinį vairavimą, neturint vairuotojo pažymėjimo 1 metų 7 mėnesių laisvės atėmimo bausme, 2019-08-01 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nutartimi subendrinus 2018-01-24 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu paskirtą bausmę su 2019-02-26 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nutartimi pripažinta bausme, paskirta galutinė subendrinta 1 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

11) 2020-11-09 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu pagal LR BK 138 str. 1 d. 1 m. 2 mėn. laisvės atėmimo bausme;

12) 2021-02-26 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu, pakeistu Šiaulių apygardos teismo 2021-05-18 nuosprendžiu pagal LR BK 242 str., vadovaujantis LR BK 64 str. 1, 3 dalimis, prie 2020 m. lapkričio 9 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos 1 metų 2 dienų laisvės atėmimo bausmės pridėta Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. vasario 26 d. nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalis – 3 mėnesiai laisvės atėmimo, ir D. M. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieniems) metams 3 (trims) mėnesiams 2 (dviem) dienoms, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas pagal LR BK 151-1 straipsnio l dalį.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. M. būdamas pilnametis, laikotarpiu nuo 2020 metų gegužės 13 d. iki 2020 metų spalio vidurio, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku adresu (duomenys neskelbtini), žinodamas, jog I. L. yra jaunesnė negu šešiolikos metų, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą skaičių kartų, bet ne mažiau kaip 10 kartų, lytiškai santykiavo su nukentėjusiąja I. L., gim. (duomenys neskelbtini), nesant išžaginimo, seksualinio prievartavimo ar privertimo lytiškai santykiauti požymių.

Kaltinamasis D. M. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai ir davė parodymus, kad kai susipažino su I. L., tai ji jam sakė, jog jai yra (duomenys neskelbtini) metų, bet jos mama sakė, kad I. yra (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini) metų. Su I. jie draugavo ir turėjo lytinių santykių, o paskui ji pastojo. Jie neslėpė savo draugystės, vėliau jis sužinojo, kad I. L. nėra (duomenys neskelbtini) metų, bet nesitikėjo pareiškimo. Blogai pasielgė turėdamas lytinių santykių su nepilnamete, dėl to gailisi, tačiau yra gimusi dukra, todėl atlikęs bausmę ja rūpinsis ir augins, o dabar jai siųs pinigus. Šiuo metu pataisos namuose yra be sargybos. Viskas vyko taip, kaip nurodyta kaltinime. Žino apie civilinį ieškinį dėl 3000 eurų neturtinės žalos, bet jis bendrauja su I. L. ir ji nereikalauja jokių pinigų. Jie kiekvieną dieną susiskambina, o paskutinį kartą su I. bendravo telefonu lapkričio 23 d., prieš išvažiuojant etapu į (duomenys neskelbtini) tardymo izoliatorių. I. L. neprašo iš jo pinigų, nors jis jai sakė duoti savo sąskaitos numerį, kad jis galėtų pervesti pinigų. I. nurodė, jog negalima pervesti pinigų jai tiesiogiai. Iš karto neturės tokių pinigų, kurie yra pareikšti civiliniame ieškinyje, todėl prašo priteisti mažesnę civilinio ieškinio sumą. Be to, iš pirmos santuokos turi vaiką, turi skolų antstoliams, daugiau nei pusę algos sumoka įsiskolinimams. Sutinka su pusės civilinio ieškinio suma. Kai susitiko su nukentėjusiąja, jam pasirodė, kad ji yra (duomenys neskelbtini) m. amžiaus, kadangi I. yra stambi. Pačią pirmą pažinties dieną I. L. sakė, kad jai yra (duomenys neskelbtini) m., o vėliau, jau po lytinių santykių, jos mama jam pasakė, kad I. yra (duomenys neskelbtini) m., bet po to jie vis tiek santykiavo. Supranta, kad pažeidė įstatymus ir padarė nusikalstamą veiką, dėl to gailisi, supranta, jog už tai yra skiriama bausmė. Dabar yra ruošiamas lygtiniam paleidimui, nori kuo greičiau išeiti į laisvę, kad padėtų auginti vaiką. Norėtų, jog jam būtų skiriama laisvės apribojimo bausmė. Kai išeis iš įkalinimo įstaigos, tai su I. L. jie gyvens kartu, kadangi to labai nori pati I. , jie abu rūpinsis vaiku. Su I. jie iki šiol bendrauja ir dėl savo santykių, ir dėl vaiko, ir dėl pagalbos, nes šiuo metu gali padėti tik pinigais. Nieko nežino apie civilinį procesą dėl vaiko išlaikymo.

Kadangi kaltinamasis D. M. kaltu prisipažino visiškai ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – LR BPK) 273 str., įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių. Vadovaujantis LR BPK 291 str., teisme buvo paskelbti byloje esantys įrodymai.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo kaltė įrodyta kaltinamojo duotais parodymais, kuriais jis kaltę pripažinom, ir ikiteisminio tyrimo metu surinktais bei teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais.

Ikiteisiminio tyrimo metu D. M. davė parodymus, kad galvos traumų neturėjo, psichinėmis ligomis nėra sirgęs, nuo narkotinių medžiagų nėra priklausomas. Su įteiktu pranešimu apie įtarimą susipažino. Su I. L. jį supažindino jos mama S. (pavardės nežino) 2020 metų vasarą, tiksliai neprisimena. S. pažinojo iš anksčiau. Vieną dieną S. atėjo pas jį į svečius, į namus, esančius (duomenys neskelbtini), kartu su dukra I. , ir jį su ja supažindino. S. pasakė, kad tai jos dukra, tačiau kiek jai metų, nesakė. I. taipogi jam savo amžiaus nesakė, jis jos iš pradžių neklausė. Pagal savo išvaizdą jam ji pasirodė esanti apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, nes ji stambaus sudėjimo. I. gyveno kartu su savo mama ir seneliu netoli jo namų, tai yra, jie gyveno (duomenys neskelbtini)gatvėje, prie mokesčių inspekcijos. 2020 metų vasarą I. , vedžiodama šuniuką vakarais, arba su savo mama, ateidavo pas jį į svečius ir jis ją priimdavo. Pasėdėdavo kieme, pabendraudavo, vienas kitą priėmė į „(duomenys neskelbtini)“ draugus, susirašinėdavo per telefonus. Savo „(duomenys neskelbtini)“ profilyje ji buvo nurodžiusi, kad jai (duomenys neskelbtini) metų, yra laisva ir ieško vaikino. Jos „(duomenys neskelbtini)“ profilio vardas buvo „I. L.“. Kiek žino, ji turėdavo ne vieną „(duomenys neskelbtini)“ paskyrą. Kitų jos paskyrų vardų nežino. Gyvai su ja bendraujant, 2020 metų vasarą, tikslaus laiko nepamena, paklausė jos, kiek jai metų ir ar ji žino, kiek jam metų. I. atsakė, kad jai (duomenys neskelbtini) metų. Jis jai pasakė, kad jam (duomenys neskelbtini) metai, ir ką ji su „tokiu seniu“ veiks. Ji patvirtino, kad jai (duomenys neskelbtini) metų ir nėra didelio amžiaus skirtumo. Taip pat pamena, kad buvo toks atvejis, kai jis sužinojo iš I. s mamos, kad I. draugauja, turi ryšių su kitu vaikinu, jo vardas galėjo būti E. (tiksliai nežino), o po to ji draugavo berods su savo klasioku, vardu M., ir S. liepė savo dukrai apsispręsti, su kuriuo vaikinu draugauti, tai yra, su juo, ar su kažkokiu kitu vaikinu. I. prie savo mamos pasakė, kad norėtų būti su juo. Jis jautė iš I. s pusės dėmesį, ji jam sakė, kad jai patinka. 2020 metų vasarą dirbo (duomenys neskelbtini) ir į namus grįždavo tik vakarais. I. pati pas jį ateidavo į namus. Jos namuose yra buvęs keletą kartų. Kai I. pasakė jam, kad jai (duomenys neskelbtini) metų, daugiau apie jos amžių kalbos nebuvo. Pripažįsta vieną kartą, praėjus maždaug mėnesiui nuo pažinties, galėjo būti 2020 metų spalio mėnuo, turėjęs su ja lytinius santykius abipusiu sutarimu, be jokios prievartos, natūraliu būdu. Lytiškai santykiavo jo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) - ame namo kambaryje, pirmame aukšte, kurį tuo metu nuomojosi, nakties metu. I. buvo pasilikusi nakvoti jo namuose su savo mama. Jos mama miegojo vienoje lovoje, o jis su I. kitoje, visi miegojo tame pačiame kambaryje. I. s mama nematė, kaip jie abu mylėjosi. Apie tai, kad įvyko lytiniai santykiai, I. savo mamai nieko nesakė. Jis taip pat S. i nieko apie tai nesakė. I. su savo mama pasiliko miegoti jo namuose, nes tuo metu neturėjo, kur nakvoti, dėl kokių priežasčių, kas joms buvo nutikę, nežino, nesidomėjo. Nurodyti įvykio vietą, atlikti parodymų patikrinimą vietoje atsisako. Jei būtų žinojęs, kiek I. metų, tai yra, kad jai nėra sukakę (duomenys neskelbtini) metų, tai būtų su ja lytiškai nesantykiavęs. I. tuo metu buvo blaivi, jis pats irgi blaivus. Vėliau jis sužinojo iš I. s, kad ji laukiasi, ji pati jam apie tai buvo sakiusi, tačiau ji jam taip pat buvo sakiusi, kad nežino nuo ko laukiasi, ji galvojo, kad laukiasi nuo M., bent jau jam taip sakė. Apie tai, kad ji galėjo pastoti nuo jo, iš po lytinių santykių, jis nesitikėjo, ir pati I. tuo abejojo, ji jam sakė, kad gali lauktis nuo M.. Daugiau nieko papildomai paaiškinti negali (II t., b.l. 134-137). Įtariamasis D. M.davė parodymus, kad dėl jam pareikšto įtarimo gali pasakyti, kad kaltės klausimo nekomentuos, savo poziciją išsakys teismo posėdžio metu, pasilieka prie savo ankstesnių parodymų, nieko papildomai šios apklausos metu paaiškinti nenori. Parodymus duos teismo posėdžio metu (II t., b.l. 150, 157).

Nukentėjusioji I. L. 2021-02-11 apklausos metu paaiškino, kad kažkokį blogumą pajuto, ją pykinti pradėjo po kokių trijų dienų, su krikštamote važiavo pas daktarą, ir pasakė, kad jau kokios 7 savaitės. Ir tada jis nepatikėjo, sakė, gal taip pykina, ji sakė: „taip, aš nėščia“, ir tada jis nutraukė visus santykius. Ta prasme, praėjo kokios 3-2 dienos, ir tada ji pasakė, ir tada krikštamote pasakė seneliui: „tu jai testą nupirk, pažiūrėsim, ką rodys“, nupirko tą testą, pas draugę pasidarė ir parodė teigiamą, tada nufotografavo, ir tada jis sakė, gal tu išvalymą darykis, krikštamotė irgi taip sakė, visi sakė, vienintelė mama sakė nesidaryti išvalymo, nes sakė, kad paskui gali nebeturėti vaikų, ir daktarė irgi sakė, kad paskui gali nebeturėti vaikų. Pirmiausia kreipėsi pas krikštamotę I. L., ir vasaros laike, rugsėjo 2 ir 3 (įvyko lytiniai santykiai), po trijų dienų, pas gydytoją važiavo, ,,biškį“ palaukė, galvojo, gal meluoja tas testas, paskui nusipirko antrą testą, ta prasme ji pati nusipirko, paprašė senelio pinigų, nusipirko, parodė teigiamą, ir ketvirtas vėl parodė teigiamą. Nelabai ji atsimena tą daktarę, tik žino, kad pietiniame. D. pažįsta. Jie, ta prasme, susipažino per tokią V., jo draugę, ir M. dar tokį draugą, jie žmona ir vyras. Jie, ta prasme, pas juos buvo, tokį balių šventė, patėvio gimtadienį, tada sugalvojo nueiti pas jį. Pradėjo su juo bendrauti, paskui su jo dukra susipažino. Jam (duomenys neskelbtini). Jie nebendravo, jis jai buvo kaip tėtis, ji jam kaip dukra, lytinių santykių neturėjo. Bendravo, kol jis nesėdo gegužės mėnesį, rudenį arba žiemą, (duomenys neskelbtini) metais. Ji tiksliai negali pasakyti. Jos su mama nueidavo pas jį, ten būdavo jo dukra, ji norėdavo su jo dukra susitikti, todėl ir nueidavo. Mieste susitikdavo, eidavo pasivaikščioti, kokių ledų, dar kažko, dviese. Pas jį namie yra buvusi, bet kai jo dukra būdavo, (duomenys neskelbtini). D. pažinojo, kai su M. bendravo. Kai jam reikėjo sėsti iki Naujų metų, 2020 m., paskutinį kartą bendravo su juo. Su juo pradėjo bendrauti nuo gegužės, jam prieš sėdant 2020, mėnesio nelabai pamena. Mieste jie labiausiai susitikdavo, pasivaikščiodavo, ir žiemą, paskui, ją palydėdavo iki namų. Jis yra buvęs jos namuose, jis su jos seneliu gerai ,,sueidavo“. Nėra turėjusi su D. lytinių santykių, tik su M. yra turėjusi ir su T. Jis jai buvo kaip tėvas. Jis (senelis) buvo nieko prieš, nes, ta prasme, ji su juo (D.) nieko nedarydavo, neturėjo tų lytinių santykių, jis ją gerbdavo kaip dukrą. Su D. M. labai gerai bendrauja, labai geros draugės, šiuo metu bendrauja. Ji dabar gyvena (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“. Su D. susipažino per jos tėtį. Jos buvo pas jos tėvą, kepėsi šašlykų, ir tada ji irgi atėjo, pradėjo bendrauti, jai kažkur (duomenys neskelbtini), tiksliai negali pasakyti. Jos senelis, jos mama ten buvo. Nu, ta prasme, visi buvo susitarę, nes jis buvo kaip jų šeimos narys, nu ta prasme, sugalvojo išsikepti šašlykų (I t., b. l. 109-113).

2021-09-27 apklausos metu nukentėjusioji I. L. davė parodymus, kad atvyko dėl vaiko tėvo, kuris yra D. M.. Ji su juo santykiavo ir taip gavosi, kad turi vaiką. Su juo susipažino per jo dukterį D. M., jos buvo geriausios draugės. Su juo susipažino (duomenys neskelbtini). Ji ėjo su mamos draugu į parduotuvę ir jį sutiko, pasisveikino, pradėjo kalbėtis. Jis jos klausė, koks jos vardas, kieno ji dukra, klausė, kaip jai sekasi, kaip gyvena. Jis parodė iniciatyvą, kad draugautų kaip pora. D. pasiūlė jai draugauti prieš metus, tada jai buvo (duomenys neskelbtini) metų. Jis neklausė, kokioje mokykloje mokosi. Jis klausė, kiek jai metų, ji jam pasakė, kad (duomenys neskelbtini) metų, nes jis jai labai patiko. Jis sakė, kad ji ,,faina“ mergina ir tada pradėjo draugauti kaip pora. Ji eidavo pas jį ir pas jo dukrą, kuri buvo jos draugė. Jis jos klausė, ar jai tikrai (duomenys neskelbtini) metų, pasakė, kad jai yra (duomenys neskelbtini). Jo dukrai irgi sakė, kad jai (duomenys neskelbtini)metų. Ji tikėjo, kad jai (duomenys neskelbtini) metų, nes atrodė vyresnė. Nekalbėjo su juo apie tai, kokioje mokykloje ir kokioje klasėje mokosi. Šiuo metu ji su juo kaip ir draugauja, jis jai paskambina, klausia, ar reikia pagalbos su vaiku, ar ramus. Užduoda klausimus kaip vaiko tėtis. Jos mama jį pažįsta. Jis jos mamos paklausė, kiek jai metų po to, kai jie normaliai pradėjo bendrauti. Jos mama pasakė, kad jai (duomenys neskelbtini), tada jis buvo pasimetęs. Sužinojęs, kiek jai metų, jis nebenorėjo su ja draugauti, bet ji prie jo lindo, norėjo, kad jis su ja draugautų, nes ji jam pajuto meilę iš pirmo žvilgsnio. Susipyko su mama, kai ji atskleidė jos amžių, šaukė ant jos. D., sužinojęs, kad jai (duomenys neskelbtini) metų, norėjo su ja bendrauti kitaip, kaip su dukra. Su juo susipažino (duomenys neskelbtini)d., tada ji buvo aštuntoje klasėje, o dabar yra dešimtoje klasėje. Susipažinusi ji jam pasakė, kad jai yra (duomenys neskelbtini) metų. Tai, kad jai yra (duomenys neskelbtini) metų, jis sužinojo po 3 dienų. Lytinių santykių turėjo (duomenys neskelbtini) d. pas jį namuose, (duomenys neskelbtini) gatvėje. Tai įvyko tą dieną, kai jie susipažino. Jis parodė iniciatyvą lytiniams santykiams, ji gerai į tai reagavo. Kitą kartą lytiniai santykiai buvo (duomenys neskelbtini) d., taip pat pas jį namuose, jo kambario lovoje. Antrą kartą ji parodė iniciatyvą. Jie buvo lovoje, jis buvo ant jos, po to ji buvo ant jo. Lytinių santykių buvo ir (duomenys neskelbtini) d., tai vyko toje pačioje vietoje. Jis jos klausė, kodėl jam melavo dėl amžiaus, ji pasakė, kad jis jai labai patiko ir todėl pamelavo amžių. Ji jautėsi labai gerai su juo, ji jam jautė didelę meilę, norėjo, kad visą laiką būtų kartu. Jis nebuvo patenkintas, kad jam melavo, jog apsimetinėjo, kad ji vyresnė. Sužinojęs jos tikruosius metus jis klausė, kur mokosi, kelintoje klasėje, kaip jai sekasi. Ji pasakė, kad yra (duomenys neskelbtini) klasėje. Niekas nežinojo, kad ji su juo draugauja ir kad turėjo lytinių santykių. Mamai pasakojo apie savo vaikiną, sakė, kad jie turi santykių, kad nori būti su juo, kad jis yra geras žmogus. Jie visą laiką norėjo būti kartu. Jis ir dabar jai paskambina, rodo iniciatyvą, kad norėtų kartu auginti vaiką, klausia, ar nieko netrūksta. Kol jis buvo laisvėje, labai laukė vaiko, glostydavo jos pilvą. Apie tai, kad vyks čia, kalbėjosi su seneliu, su auklėtojomis. Jai sakė, kad ji turės sakyti tiesą. Dabar ji jaučia, kad labai jį myli ir jis yra jos žmogus. Ji jaučia, kad ir jis ją myli. Ji su juo kalba per savaitę du kartus, kai jam leidžia paskambinti. Į prokurorės klausimus davė parodymus, kad tarp jų 5 kartus yra buvę lytinių santykių. Paskutiniai lytiniai santykiai buvo tada, kai sužinojo, kad laukiasi. Tai buvo (duomenys neskelbtini) mėnesį. Negali pasakyti, kokie metai. Gali būti, kad tai buvo (duomenys neskelbtini) metų rugsėjo mėnesį. Galėjo būti, kad lytiniai santykiai buvo daugiau nei (duomenys neskelbtini) kartus, galėjo būti (duomenys neskelbtini) kartų. Jis rodydavo iniciatyvą ir ji rodydavo iniciatyvą. Ji visais kartais jautėsi puikiai. Su santykiais ji sutiko, nebuvo jokios prievartos. Lytinių santykių yra turėję pas jo draugus namuose, kurie yra (duomenys neskelbtini) gatvėje, (duomenys neskelbtini), tiksliau pasakyti negali. Jie buvo pas S. ir J. . Jie atsibudo apie 5 val. ryto ir jis jai pasiūlė pasimylėti, o ji sutiko. S. s ir J. miegojo. Jie nesakė, kad kažką girdėjo. D. buvo (duomenys neskelbtini) metai. Galėjo būti lytinių santykių daugiau nei (duomenys neskelbtini) kartų. Kai miegojo pas jo draugus S. ir J. , buvo oraliniai lytiniai santykiai. D. nenaudojo apsisaugojimo priemonių. Jie apie tai kalbėjo, bet ji sakė, kad nereikia. Apsisaugojimo priemonių nenaudojo nei karto. Jos mama žinojo, kad draugauja su D.. Pasakojo mamai, kad jie turi lytinių santykių. Mama buvo labai nepatenkinta, kad turi lytinių santykių. Mama klausė, ar jie saugosi, kai jai pasakė, kad ne, tada ji sakė, kad gali vaikas atsirasti. Ji jai sakė, kad jai neaiškintų, „neknistų proto“. Su mama buvo konfliktas dėl to, kad su juo draugauja. Ji grįžo namo, mama paklausė, kur ji buvo, pasakė, kad pas draugę, tada mama paskambino D. ir taip gavosi, kad jos susistumdė, susimušė. Mama jo klausė, kodėl ji negrįžo namo. Mama jai nedraudė su juo draugauti, bet ji norėjo žinoti, kur ji būna. Kitoje apklausoje nurodė, kad vaiko tėvas M., nes su juo irgi turėjo lytinių santykių. Galvojo, kad vaiko tėvas M., nes jis baigdamas visada jai nuleisdavo. D. vėliau sužinojo, kad su M. turėjo lytinių santykių. D. sužinojo, nes M. ateidavo pas jį į kiemą ir paklausdavo, ar ji yra. Tai, ką pasakojo apie M. ankstesnėje apklausoje, yra tiesa ir nieko nenori pridėti. Į įtariamojo gynėjo advokato V. P. klausimus davė parodymus, kad ji su D. draugavo nuo (duomenys neskelbtini) d. iki dabar, nebuvo išsiskyrę, buvo tik susipykę. Paskutinį kartą gyvai jį matė prieš Naujus metus (I t., b. l. 128-130).

Liudytojas R. L. 2020-12-04 apklausos metu davė parodymus, kad nuo (duomenys neskelbtini) m. yra savo anūkės I. L., gim. (duomenys neskelbtini), globėjas. Ji gyvena kartu su juo. Maždaug prieš savaitę, tikslios datos neatsimena, jam paskambino jo dukra S. L., kuri yra I. s mama, ir pasakė, kad I. yra nėščia. Apie tai, kad ji yra nėščia, S. sužinojo iš M. T. mamos, jos duomenų nežino. M. T. mama apie tai, kad I. laukiasi vaikelio, sužinojo iš bendro jos ir S. draugo, kuris gyvena (duomenys neskelbtini). Jo duomenų dabar nežino. Kiek jam pavyko išsiaiškinti, I. paskambino mamos draugui į (duomenys neskelbtini) ir pasakė, kad laukiasi vaikelio nuo M. T.. Kai jis sužinojo, kad jo globotinė laukiasi vaikelio, jos paklausė, su kuo turėjo lytinių santykių. Ji atsakė, kad su draugu M. T., kuriam (duomenys neskelbtini) metų, jis gyvena kažkur prie parko, tikslaus adreso nežino. Ji pasakojo, kad su juo lytinius santykius turėjo savo noru, prievartos prieš ją naudota nebuvo. Pasak globotinės, tai įvyko pas juos namuose, kai jis buvo išėjęs, tačiau tiksliai kada, nenurodė. Pas juos yra atėjęs į svečius M. T., bet tuo metu ir jis būdavo namuose. Kiek žino, jie draugavo, tačiau nėra buvę, kad grįžtų iš parduotuvės ir namuose rastų M. su I. pas juos bute. (duomenys neskelbtini) anūkė buvo pas gydytoją ir jai nustatė (duomenys neskelbtini) savaičių nėštumą. Kadangi nėštumas nepageidaujamas, todėl (duomenys neskelbtini) atliks I. L. operaciją. Tačiau jo globotinės elgesys jam kelia įtarimą, nes paskutiniu metu ji negrįždavo per naktį į namus, buvo ne kartą išėjusi, sakydama, kad pas draugę, tačiau pas kokią, jis nežino. Mano, kad I. L. galėjo turėti lytinių santykių su pažįstamu D. M., kuriam (duomenys neskelbtini) metai, gyv. (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), nors pati ji tai neigia. Ji aiškina, kad bendrauja tik su jo dukra, nors ne kartą juos mieste yra matę kartu bei yra buvusi pas jį svečiuose. Ar dabar jie bendrauja, nežino. Mano, kad D. M. ją primokęs meluoti, kad lytinius santykius turėjo su M. T.. Jis apie šį įvykį nekalbėjo nei su D. M., nei su M. T.. Prie apklausos jis pateikia 2020-12-01 medicinos dokumentų išrašo kopiją (I t., b. l. 44-47).

2021-09-15 papildomos apklausos metu R. L. davė parodymus, kad su D. M. jis susipažino (duomenys neskelbtini) mėnesį, kai jo anūkė I. L. vieną vakarą laiku negrįžo į namus. Paskambinus dukrai S. i, ši pasakė, kad kartu su I. yra pas draugę, gyv. (duomenys neskelbtini). Jis sugalvojo nueiti iki šiuo adresu esančio namo. Nuėjus jį pasitiko anūkė su dukra ir su jomis kartu buvęs vyriškis, prisistatęs vardu D.. Taip su juo susipažino. Parsivedė tą dieną I. namo. Ji jam pasakė, kad draugauja su D. dukra (vardo neprisimena), ir buvo kartu su ja. Vėliau I. jam sakydavo, kad eina pas tą draugę. D. jo namuose yra buvęs kokius tris kartus. Vieną kartą jis atėjo kartu su S. ir I. , kitą kartą padėjo jam parnešti į namus maišą bulvių, o trečią kartą remontavo sofą - lovą. Su D. jis apie I. , jos amžių ir kt. nekalbėjo. Jį jis priėmė kaip I. s draugės tėvą. Pati I. apie jį jam nieko nepasakojo. Vėliau, (duomenys neskelbtini) mėnesį, I. keletą kartų buvo negrįžusi per naktį į namus, sakydavo, kad yra pas draugę. Prisimena, kaip buvo toks atvejis (duomenys neskelbtini), kai S. su I. negrįžo į namus per naktį. Sekančią dieną grįžusios jos abi pasakė, kad buvo pasilikusios nakvoti pas I. s draugę (D. M. dukrą, kuri tokio pat amžiaus kaip I. ), gyv. (duomenys neskelbtini). Taip pat gali pasakyti, kad būdama nėščia jam I. sakydavo, kad laukiasi nuo M. T.. Tik pagimdžiusi ji jam pasakė, kad vaiko tėvas yra D. M., kaip jis anksčiau įtarė. Šiuo metu santykiai su I. yra geri, pasiskambina vienas kitam. Su D. M. jam neteko bendrauti, paskutinį kartą jį matė (duomenys neskelbtini)metų (duomenys neskelbtini). Daugiau nieko papildomai paaiškinti negali (I t., b. l. 48-50).

Liudytoja S. M. 2020-12-09 apklausos metu davė parodymus, kad I. L. pažįsta nuo (duomenys neskelbtini) metų. Jos sūnus M. T. su šita mergaite ėjo į tą patį darželį. Su I. L. mama S. L. susipažino (duomenys neskelbtini) metais, nes ji ateidavo pas jos patėvį. Su ja bendraudavo ne kasdien, jau kuris laikas jokių ryšių su S. L. nepalaiko. Apie I. L. nėštumą sužinojo iš A. K., gyvenančio (duomenys neskelbtini), jo telefono numerio neturi. A. K. yra senas pažįstamas, kur susipažino, neatsimena. A. K. yra ,,D. “, t. y. D. M. draugas. 2020-11-28 jai į ,, (duomenys neskelbtini)“ parašė A. K. klausdamas, ką galvoja apie I. L. nėštumą. Ji, nesuprasdama apie ką jis rašo, paklausė, ar ji nuo ,,D. “ laukiasi. A. parašė, kad nuo M., t. y. jos sūnaus. Ji tuomet A. K. paprašė S. L. telefono numerio, kad galėtų jai paskambinti ir išsiaiškinti. A. K. jai atsiuntė jos telefono numerį. Kitą dieną ji paskambino S. i, iš jos suprato, kad ji net nežinojo, jog jos dukra I. laukiasi. Jis žinojo, kad I. globoja jos senelis R. L.. Po kelių dienų S. jai paskambino ir pasakė, kad privertė dukrą I. prisipažinti, kad laukiasi. S. jai pasakė, kad neva vaiko tėvas yra jos sūnus M. T., kuris nebendrauja su I. L.. Sūnus jai sakė, kad I. paskutinį kartą matė pavasario pabaigoje. Sūnus M. jai pasakojo, kad dar nėra turėjęs lytinių santykių. M. mokosi nuotoliniu būdu. Visada būna namie. Namie yra dar du jos vaikai, nėra galimybės, kad pas juos į namus būtų atėjusi I. , ir jai vaikai nebūtų pasakę. I. pas juos namuose nesilanko, o jos sūnus pas ją namuose nėra buvęs. Kiek ji žino, I. draugauja su tuo ,,D. “. Ji ,, (duomenys neskelbtini)“ buvo parašiusi, kad yra santykiuose su ,,D. M.“. Ji savo sūnui paaiškino, kad jeigu I. susilauks kūdikio, bus galima atlikti DNR tėvystės testą ir jeigu jis meluoja, tas melas išaiškės, tačiau sūnus M. ją patikino, kad jis nėra turėjęs lytinių santykių su I. . Praėjusią savaitę jai skambino S. L. ir pati pasakė, kad ji galvoja, jog I. laukiasi D. M. kūdikio (I t., b. l. 53-56).

Liudytoja S. L. 2021-01-29 apklausos metu davė parodymus, kad yra I. L., gim. (duomenys neskelbtini) metais, mama. Nuo (duomenys neskelbtini) metų jos tėvas R. L. buvo paskirtas globėju. Dukra visą laiką gyveno su juo. Ji pati su I. ryšius palaikydavo ir iki šiol palaiko, abiejų santykiai yra geri, yra artimos, I. pasipasakoja jai apie savo gyvenimą, problemas ir panašiai. 2020 metų gegužės mėnesį I. pradėjo vis dažniau išeiti iš namų, sakydama, kad užsibūna pas draugę, taip ji sakydavo tiek jai, tiek savo seneliui. Vėliau, vasaros metu, iš pažįstamų sužinojo, kad ji lankosi pas D. M., gyvenusį (duomenys neskelbtini) gatvėje, (duomenys neskelbtini). Paklausus dukters apie santykius su D., ši pasakė, kad jį myli, apie jį atsiliepė labai teigiamai, matėsi, kad ji labai juo žavisi, yra įsimylėjusi, niekada nėra sakiusi, kad D. būtų ją kaip nors nuskriaudęs, jis ja rūpinosi. Ji šiek tiek jį pažinojo, nepritarė jų draugystei, nes jis gerokai vyresnis, todėl I. labai supyko ant jos, tarp jų 2020 metų vasarą buvo įsiplieskęs konfliktas, buvo atliktas ikiteisminis tyrimas dėl fizinio smurto prieš ją. Tyrimas buvo baigtas joms susitaikius, šiuo metu jai yra taikomi apribojimai probacijos tarnyboje. Apie tai, kad I. yra nėščia, sužinojo iš savo pažįstamų tik 2020 metų lapkričio mėnesį. Kiek žino, jos tėvas R. L. kreipėsi į policiją ir parašė pareiškimą. I. labai ilgisi D., nori pagimdyti vaiką, svajoja, kaip jį augins. Šiuo metu ji yra apgyvendinta (duomenys neskelbtini) namuose. Ji pati sąlygų auginti I. neturi. Gali papildyti, kad I. artimai draugavo su M. T. (duomenys neskelbtini) metų pavasarį, yra mačiusi juos kartu, ji parsivesdavo jį į namus. I. buvo jai minėjusi, kad su juo turėjo lytinių santykių, tačiau daugiau neatviravo, smulkiai nieko nepasakojo, užsiminė, kad su juo lytinius santykius turėjo (duomenys neskelbtini). Dukra I. yra linkusi meluoti, ne visais jos pasakojimais tiki. Mokslai jai sekasi labai sunkiai. Apie savo dukrą daugiau nieko papasakoti negali (I t., b. l. 59-62).

2021-10-07 papildomos apklausos metu S. L. davė parodymus, kad D. M. pažįsta iš matymo keletą metų, o šiek tiek artimiau, kaip draugai, pradėjo bendrauti 2020 metų pavasarį. Aplinkybių, kaip jos dukra I. susipažino su D. M. 2020 metų gegužės mėnesį, tiksliai neprisimena. Galėjo būti taip, kad pas jį ji su savo drauge ir I. buvo nuėjusi į svečius 2020 metų gegužės mėnesį. D. tuo metu gyveno adresu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini). Butą jis nuomojosi. Butą sudarė vienas kambarys ir virtuvė. Minėtame bute 2020 metų vasarą jai yra tekę laikinai apsigyventi, nes dėl tuo metu atliekamo ikiteisminio tyrimo negalėjo gyventi bute kartu su dukra I. . D. buvo jai leidęs laikinai pas jį pagyventi porai savaičių. Buvo toks atvejis 2020 metų vasarą (tikslaus laiko neprisimena), kai D. bute kartu su ja nakvoti buvo pasilikusi I. . Kambaryje tuo metu buvo viena plati lova, kurioje jie trise miegojo. D. tą vakarą, kaip ir ji, buvo vartoję alkoholinių gėrimų. I. buvo blaivi, jie jai nebūtų leidę vartoti alkoholio. Gali pasakyti, kad nuo 2020 metų gegužės mėnesio, kai kartu su I. apsilankė pas D. svečiuose, prasidėjo jos dažnesni išėjimai iš namų, melagystės, sakymai, kad būna pas draugę. Ji sakydavo, kad būna pas draugę D. M. (D. M. dukrą, kuriai (duomenys neskelbtini) metų), arba pas kokią kitą draugę, kurios vardo nesakydavo. Laikui bėgant, supratus, kad I. yra įsimylėjusi D. ir nori su juo būti kuo ilgesnį laiką, dažnai negrįžta į namus, pakalbėjo apie tai su pačiu D.. Jų pokalbyje I. nedalyvavo, jie kalbėjo dviese. Tas pokalbis galėjo būti 2020 metų vasarą, tikslaus laiko neprisimena. D. pasakė, kad I. jis nieko blogo nedaro, gerbia ją kaip dukrą. Ji įtarė, kad jis galėjo turėti lytinių santykių su jos dukra, tačiau jis tai neigė. D. žinojo, kad jos dukrai tuo metu buvo (duomenys neskelbtini) metų, jam apie tai ji priminė pokalbio metu, nors jis tai žinojo iš anksčiau, nes matydavo ją mieste vaikščiojančią kartu su I. , be to, I. draugavo su jo dukra, ir jie turi bendrų pažįstamų. Jai I. pasakė, kad su D. turėjo lytinių santykių 2020 metų rugpjūčio mėnesį (tikslios dienos nepamena). Tuo metu tarp jų abiejų įvyko konfliktas, jos apsistumdė, buvo iškviesta policija, pradėtas ikiteisminis tyrimas. Konfliktas įvyko būtent dėl to, kad ji priekaištavo jai dėl santykių su D.. Bandė uždrausti I. bendrauti su D., tačiau nepavyko, ji vis tiek pas jį nueidavo ir su juo bendraudavo. Kadangi jai buvo paskirta kardomoji priemonė su ja nebendrauti, nepalaikyti jokių ryšių, tai negalėjo kištis į jos gyvenimą, ją kontroliuoti ir prižiūrėti. D. draugų J. ir S. nepažįsta. Daugiau nieko papildomai paaiškinti negali (I t., b. l. 65-68).

Liudytoja I. K. 2021-04-21 apklausos metu davė parodymus, kad yra I. L., gim. (duomenys neskelbtini), krikšto mama. Yra jos teta, R. L. yra jos tėvas. I. vaikystėje buvo gera mergaitė, tačiau matė netinkamą mamos S. L. pavyzdį, dažnai keičiamus jos partnerius. Ji ganėtinai anksti subrendo. Ja ilgą laiką, nuo (duomenys neskelbtini) metų, rūpinosi senelis. Močiutė mirė, kai jai buvo (duomenys neskelbtini) metukai. Mamos, tai yra S. L., dažnai nebūdavo namuose, išvykdavo pas draugus arba į užsienį, nedirbdavo, gyveno laisvesnį gyvenimą. Ji su savo tėčiu rūpinosi I. s mokslais, jos gyvenimu. Jos ir I. s ryšys artimas. Paskutinius metus, ypač 2020 metų vasarą, I. matydavo rečiau, ji nenorėdavo leisti laiką su ja. Jai ir savo seneliui sakydavo, kad eina pas draugę, bandė išsiaiškinti, kas tokia jos draugė, ir suprato, kad ji laiką leidžia su vyriškiu. I. nenorėdavo sakyti jiems teisybės. Buvo atvejų, kai ji ištisai nebūdavo namuose, pasirodydavo grįžusi ir vėl kažkur išeidavo. Yra tekę kreiptis į policiją dėl jos paieškos. 2020 metų rudenį, po I. s gimtadienio, iš jos mamos sužinojo, kad kažkas su ja yra ne taip. Vėliau jai paskambino I. s tuometinis draugas, vardu D. (ji nebuvo su juo susipažinusi, tik buvo mačiusi, kaip jis ją lydėjo į namus 2020 metų vasarą, porą kartų su juo kalbėjo telefonu, jis gyvena (duomenys neskelbtini) gatvėje(duomenys neskelbtini), prie (duomenys neskelbtini)kalnelio), kuris paklausė, ar jie žino, kad ji laukiasi. D. sakė, kad I. laukiasi tikrai ne nuo jo, nes ji turėjo lytinių santykių dar su keliais vyrais. Taip pat D. pasakė, kad buvo nupirkęs jai nėštumo testą, kurį ji pasidarė, testas buvo teigiamas. Tai sužinojusi, pasiūlė tėvui R. nupirkti dar vieną nėštumo testą, kad tuo galėtų patys įsitikinti. I. pasidariusi testą atsiuntė jam nuotrauką su teigiamu testu. Po to, poros dienų bėgyje, ji ją užregistravo pas gydytoją. Prieš einant pas gydytoją, kalbėjosi su I. apie nėštumą, ji iš pradžių sakė, kad nenori gimdyti, sakė, kad vaiko tėvas yra berniukas, vardu M.. Ji pati jo nėra mačiusi. I. minėjo, kad jis yra pas ją buvęs namuose, ir su juo ji turėjo lytinių santykių. Vėliau ji dar jai sakė, kad turėjo lytinių santykių ir su D.. Ji pati teigė mananti, kad laukiasi nuo M.. Iš pradžių ji dvejojo, ar gimdyti, bet vėliau persigalvojo. Paskutiniu metu su I. susitinka rečiau, dažniau pasikalba telefonu. Daugiau nieko papildomai paaiškinti negali, smulkių aplinkybių, kas liečia I. s nėštumą, nežino. I. mėgsta išsisukinėti, nesakyti teisybės (I t., b. l. 71-74).

Protokolu - pareiškimu, kuriuo R. L. pranešė, kad su juo gyvenančiai nepilnametei globotinei I. L., gim. (duomenys neskelbtini), gydytoja nustatė (duomenys neskelbtini) savaičių nėštumą. I. L. nurodė, kad savo noru turėjo lytinius santykius su nepilnamečiu M. T., kuriam (duomenys neskelbtini) metų. Kadangi nepilnametė I. L. ne kartą buvo išėjusi iš namų, taip pat turi pilnametį draugą D. M., kuriam (duomenys neskelbtini) metai, gyvena (duomenys neskelbtini), Šiauliai, todėl gali būti, kad anūkė laukiasi vaiko būtent nuo šio suaugusio vyro. Nustačius, kad globotinė lytinius santykius turėjo su D. M., jį nubausti įstatymo nustatyta tvarka (I t., b. l. 18-20).

2021-10-06 įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) (I t., b. l. 34-41).

2021-03-22 daiktų apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota I. L. pateikto mobiliojo ryšio telefono apžiūra (I t., b. l. 179-187).

Vaiko, galimai nukentėjusio nuo seksualinės prievartos, įvertinimo išvadoje nurodyta, kad I. L. nurodė, jog yra turėjusi lytinių santykių su D. M. abipusius sutikimu (I t., b.l. 31-32).

VĮ Respublikinės (duomenys neskelbtini) ligoninės 2021-01 raštu kuriame nurodyta, kad I. L. prelimiminatiai galėjo pastoti (duomenys neskelbtini) viduryje (I t, b.l. 163).

UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2021-02-01 raštu Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kad pacientei I. L. 2020-12-01 ultragarsu diagnozuotas (duomenys neskelbtini) nėštumas (I t., b.l. 165).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijos specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad D. M. yra biologinis L. L. tėvas su 99,9999999997187% tikimybe (II t., b. l. 30-35).

(duomenys neskelbtini) gimimo įrašu Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kad I. L. yra gimusi (duomenys neskelbtini) (I t., b.l. 77).

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Šiaulių vaiko teisių apsaugos skyriaus 2021-07-14 raštu Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo informuoja, kad 2021-07-09 VšĮ (duomenys neskelbtini) Respublikinės ligoninės Vaiko ir moters klinika pranešė, kad nepilnametė I. L., gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pagimdė mergaitę. Skyriaus specialistai 2021-07-09 bendravo su nepilnamete I. L., kuri pateikė paaiškinimą, kad jos vaiko tėvas yra D. M., gim. (duomenys neskelbtini) (II t., b.l. 3-4).

I. L. paaiškinimu, kuriame nurodė, kad (duomenys neskelbtini)d. jai gimė dukra, kurią pavadino L.. Su vaiko tėvu bendrauja. D. M. neatsisako tėvystės, ketina įteisinti tėvystę ir jai padėti (II t., b.l. 5).

LR BK 2 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tas asmuo, kurio veika atitinka baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis - tai baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką, kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visuma.

LR BK 151-1 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pilnametis asmuo, lytiškai santykiavęs ar kitaip tenkinęs lytinę aistrą su jaunesniu negu šešiolikos metų asmeniu, jeigu nebuvo išžaginimo, seksualinio prievartavimo ar privertimo lytiškai santykiauti požymių, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų. Kaip matyti, šios nusikalstamos veikos subjektu gali būti tik pakaltinamas ir pilnametis, t. y. jau sulaukęs 18 metų amžiaus, asmuo. Be to, ši nusikalstama veika gali būti padaryta tik tiesiogine tyčia, t. y., pilnametis asmuo, lytiškai santykiaudamas ar kitaip tenkindamas lytinę aistrą su jaunesniu negu 16 metų asmeniu, žino, numato arba pagal įvykio aplinkybes turi ir gali numatyti, kad nukentėjusysis yra jaunesnis negu 16 metų amžiaus.

Teismo posėdžio metu kaltinamasis D. M. neneigė įvykdęs nusikalstamą veiką I. L. atžvilgiu. Teisme jis paaiškino, kad su I. L. lytiškai santykiavo, nors jai nebuvo suėję 16 metų, I. L. nei karto neprieštaravo tokiam santykiavimui. Kaltinamasis pripažino ir tai, kad I. L. amžius jam buvo žinomas. Teismas remiasi tokiais kaltinamojo paaiškinimais ir vertina juos kaip atitinkančius objektyvią tiesą dėl nagrinėjamos bylos aplinkybių. Be to, tokius kaltinamojo paaiškinimus patvirtina ir kita bylos medžiaga, kuri buvo ištirta teisme, t. y. tiek pačios nukentėjusiosios parodymai, liudytojų parodymai apie tai, kad D. M. ir I. L. turėjo lytinių santykių, UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ 2021-02-01 raštu, kuriame nurodyta, kad I. L. diagnozuotas (duomenys neskelbtini) dienų nėštumas, specialisto išvada, kurioje užfiksuota, kad D. M. yra biologinis L. L. tėvas su 99,9999999997187% tikimybe.

Tokių aplinkybių visumos analizė rodo, kad D. M., pats būdamas pilnametis, žinodamas, kad I. L. nėra šešiolikos metų, laikotarpiu nuo 2020 metų gegužės 13 d. iki 2020 metų spalio vidurio, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, adresu (duomenys neskelbtini), ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą skaičių kartų, bet ne mažiau kaip 10 kartų, lytiškai santykiavo su nukentėjusiąja I. L., gim. (duomenys neskelbtini), nesant išžaginimo, seksualinio prievartavimo ar privertimo lytiškai santykiauti požymių. Todėl teismas, laikydamasis LR BPK 20 straipsnio reikalavimų, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, konstatuoja, kad kaltinamojo D. M. kaltė, padarius jam inkriminuojamą nusikaltimą, numatytą LR BK 151-1 str. 1 dalyje, visiškai įrodyta.

Skirdamas bausmę kaltinamajam už nusikalstamos veikos padarymą, teismas atsižvelgia į bausmės skyrimo ypatumus, veikos pavojingumo laipsnį, kaltininko kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus ir tikslus, į kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis, į atsakomybę lengvinančias ir atsakomybę sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamojo D. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailėjosi ją įvykdęs (LR BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką įvykdė būdamas recidyvistas (LR BK 60 str. 1 d. 13 p.).

Kaltinamasis D. M. padarė vieną nusikalstamą veiką, kuri priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai. Nusikalstamą veiką, už kurią teisiamas nagrinėjamoje byloje, D. M. įvykdė būdamas teistas, teistumui neišnykus, kas atitinka LR BK 27 straipsnyje įtvirtintą nusikaltimų recidyvo sampratą, 5 metų laikotarpiu baustas administracine tvarka (2 t., b. l. 94-97), šiuo metu atliekantis laisvės atėmimo bausmę. Įvertinęs tokias aplinkybes, nusikalstamos veikos pobūdį, kilusias pasekmes nukentėjusiajai, siekdamas LR BK 41 straipsnyje numatytos bausmės paskirties, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, teismas daro išvadą, kad šiuo atveju bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam D. M., kaip recidyvistui, nedarančiam išvadų iš ankstesnių teistumų, už nusikalstamos veikos įvykdymą sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą, kurios dydis nustatytinas didesnis nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis.

Vadovaujantis LR BK 64-1 straipsniu, paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis LR BK 63 straipsniu, šiuo nuosprendžiu nustatyta sumažinta laisvės atėmimo bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrintina su 2021-02-26 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu, pakeistu Šiaulių apygardos teismo 2021-05-18, prie griežtesnės bausmės pridedant švelnesnės bausmės dalį. Teismas taiko dalinį bausmių sudėjimą, atsižvelgdamas į padarytų veikų pavojingumą, kaltinamojo asmenybę (recidyvistas).

Nukentėjusiosios I. L. atstovė advokatė V. P. ir atstovė pagal įstatymą R. G. pareiškė civilinį ieškinį dėl 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (I t., b. l. 142-143). Civiliniame ieškinyje nurodė, kad neturtinę žalą sudaro nukentėjusiosios patirti dvasiniai išgyvenimai dėl kaltinamojo veiksmų, buvo sukeltos neigiamos pasekmės nukentėjusiosios raidai, socialiniam vystymuisi, padarytas nusikaltimas turės neigiamos įtakos jos tolimesniam gyvenimui.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – LR CK) 6.250 str. 1 d. nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (LR CK 6.249 str., 6.263 str. 2 d.), visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013 ir kt.). Kiekvienu atveju spręsdamas, ar nukentėjusiam asmeniui padaryta žala, teismas privalo atsižvelgti ne tik į formaliai įstatyme numatytas sąlygas, bet ir į kitas aplinkybes.

Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti LR CK 6.250 str. 2 d. Sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą, turi būti atsižvelgta į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, žalą padariusio asmens turtinę padėtį, į tai, ar padaryta turtinė žala, jei taip – tai į jos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinus ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros. Be to, sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimą, reikia atsižvelgti ir į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, aiškinant ir taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus, ir, esant tapačioms ar iš esmės panašioms faktinėms bylų aplinkybėms, paisyti jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio.

Byloje nustatyta, kad D. M. nukentėjusiosios nepilnametės atžvilgiu padarė tyčinį apysunkį nusikaltimą. Būdamas suaugęs vyras, pasinaudojo nukentėjusiosios patiklumu, su ja lytiškai santykiavo ne mažiau kaip 10 kartų, nors žinojo, kad nukentėjusioji yra vaikas. Kaip rodo bylos duomenys, D. M. lytinių santykių metu nenaudojo apsaugos priemonių, dėl I. L. tapo nėščia ir jai gimė dukra. Remiantis baudžiamosios bylos duomenimis, D. M. pajamų, kilnojamojo ir nekilnojamojo turto neturi, šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę. Neturtinės žalos atlyginimo tikslas yra kompensacija ir satisfakcija, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiųjų patirtus bei galimus ateityje dvasinius išgyvenimus ir kaltinamojo finansinė padėtis yra tik viena iš aplinkybių, vertinama nustatant konkretų iš kaltinamojo priteistinos neturtinės žalos dydį. D. M. išėjęs į laisvę, turės galimybę dirbti ir gauti pajamų. Tuo tarpu nukentėjusiosios patirti išgyvenimai gali turėti neigiamos įtakos jos elgesiui, psichinei savijautai, gebėjimui užmegzti artimus santykius ateityje. Atsižvelgiant į įvykdyto nusikaltimo pobūdį, nukentėjusiosios pakankamai jauną amžių, ją supančią socialinę aplinką, galima daryti išvadą ir apie netrumpalaikę neigiamų padarinių įtaką I. L. asmenybės formavimuisi, jos požiūriui į santykius. Tokios aplinkybės akivaizdžiai patvirtina, kad dėl D. M. neteisėtų veiksmų nukentėjusioji patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, nerimą, stresą, pablogėjo jos reputacija, sumažėjo bendravimo galimybės. Taigi, byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad D. M. tyčiniais nusikalstamais veiksmais pažeidė nepilnametės I. L. seksualinio apsisprendimo laisvę ir neliečiamumą bei šis nusikaltimas nepilnametei sukėlė neigiamus emocinius, psichologinius, fizinius padarinius. Teismų praktikoje nepilnamečiams nukentėjusiems paprastai priteisiama nuo 3 000 Eur iki 8 000 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosios bylose Nr. 2K-539-976/2015, 2K-141-489/2016, 2K-392-489/2016, 2K-469-303/2016, Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 22 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-172-651/2020 ir kt.). Neturtinės žalos atlyginimo tikslas yra kompensacija ir satisfakcija, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiųjų patirtus ir galimus ateityje dvasinius išgyvenimus ir nuteistojo finansinė padėtis yra tik viena iš aplinkybių, vertinama nustatant konkretų iš nuteistojo priteistinos neturtinės žalos dydį. Atsižvelgiant į neturtinės žalos dydžio nustatymui reikšmingų aplinkybių visumą, 3 000 Eur iš nuteistojo priteisimas nukentėjusiajai, įvertinus šios bylos specifiką bei kitus jos ypatumus, laikytinas pagrįstu ir būtinu padarytos neturtinės žalos ekvivalentu, tokia suma laikytina teisinga ir protinga. Teismas, įvertinęs aukščiau išdėstytas aplinkybes, atsižvelgdamas į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, pragyvenimo lygį valstybėje 2021 metais, sprendžia, kad nukentėjusiosios atstovės pareikštas civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas visiškai ir iš kaltinamojo D. M. I. L. naudai priteistina 3000 Eur suma neturtinei žalai atlyginti.

Nagrinėjant bylą, nukentėjusiajai I. L. buvo skirta atstovė advokatė V. P.. Byloje gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2021-11-19 pažyma, iš kurios matyti, kad už I. L. suteiktą teisinę pagalbą antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 305,06 Eur.

LR BPK 106 straipsnio 2 dalis numato, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, spęsdamas klausimą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo, atsižvelgia į kaltinamojo turtinę padėtį (duomenų apie turimą turtą byloje nėra), į tai, kad nukentėjusiajai teisinė pagalba buvo būtina, kaltinamasis šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę. Esant tokioms aplinkybėms, vadovaujantis protingumo ir teisingumo principais, antrinės teisinės pagalbos išlaidos už nukentėjusiajai suteiktą antrinę teisinę pagalbą iš kaltinamojo nepriteisintos.

Daiktiniai įrodymai: vokai (4 vnt.) su I. L., L. L., M. T. ir D. M. DNR (seilių) pavyzdžiais kurie saugomi Šiaulių apskrities VPK daiktų saugykloje (2021-10-12 kvitas Nr. (duomenys neskelbtini)) (II t., b.l. 183), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini; kompaktiniai diskai (3 vnt.), esantys voke prie bylos 1 tomo galinio viršelio, paliktini saugoti prie bylos medžiagos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 str. 2 d.,

nusprendžia:

D. M. pripažinti kaltu dėl nusikaltimo, įtvirtinto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 151-1 straipsnio l dalyje, ir skirti 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64-1 straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir D. M. skirti sumažintą bausmę – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtą sumažintą bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su 2021-02-26 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu, pakeistu Šiaulių apygardos teismo 2021-05-18 nuosprendžiu, prie griežtesnės bausmės pridedant švelnesnės bausmės dalį, ir galutinę subendrintą bausmę D. M. skirti laisvės atėmimą 2 (dvejus) metus 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi, į bausmės laiką įskaityti atliktą ir įskaitytą bausmės laiką pagal 2021-02-26 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendį, pakeistą Šiaulių apygardos teismo 2021-05-18 nuosprendžiu.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nukentėjusiosios I. L. įgaliotosios atstovės ir atstovės pagal įstatymą pareikštą civilinį ieškinį dėl 3000 eurų neturtinės žalos atlyginimo tenkinti visiškai ir iš D. M. priteisti nukentėjusiajai I. L. 3000 Eur (tris tūkstančius eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Proceso išlaidų už nukentėjusiajai I. L. suteiktą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą iš kaltinamojo D. M. nepriteisti.

Daiktinius įrodymus: vokus (4 vnt.) su I. L., L. L., M. T. ir D. M. DNR (seilių) pavyzdžiais, kurie saugomi Šiaulių apskrities VPK daiktų saugykloje (2021-10-12 kvitas Nr. (duomenys neskelbtini)), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti; kompaktinius diskus (3 vnt.), esančius voke prie bylos 1 tomo galinio viršelio, palikti saugoti prie bylos medžiagos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą. Nurodyti prašymą apeliacinės instancijos teismui apeliacinį skundą nagrinėti žodinio ar rašytinio proceso tvarka.

Teisėjas Mantas Liesis