Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Dzedulionio, Virginijos Pakalnytės-Tamošiūnaitės (kolegijos pirmininkė) ir Pauliaus Veršekio,

viešame teismo posėdyje žodinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 17 d. nuosprendžio, kuriuo V. K. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 151¹ straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmė.

Vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalies 2 ir 3 punktais, 6 dalimi, V. K. paskirti įpareigojimai:

1) neatlygintinai per vienus metus išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis;

2) atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą;

3) visą laisvės apribojimo laikotarpį būti gyvenamojoje vietoje nuo 22.00 val. iki 6.00 val. ryto, jei tai nesusiję su darbu, mokymusi arba lankymusi sveikatos priežiūros įstaigose.

Tenkintas iš dalies civilinės ieškovės ir nukentėjusiosios M. B. atstovės pagal įstatymą J. B.-D.s civilinis ieškinys ir iš Vytauto K. M. B. naudai priteista 262,62 Eur (du šimtai šešiasdešimt du eurai ir šešiasdešimt du centai) turtinės žalos atlyginimo, 2 000 Eur (du tūkstančiai eurų) neturtinės žalos atlyginimo ir 600 Eur (šeši šimtai eurų) turėtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. V. K. nuteistas už tai, kad lytiškai santykiavo su jaunesniu negu šešiolikos metų asmeniu, pažeisdamas nepilnamečio asmens seksualinio apsisprendimo laisvę ir neliečiamumą, t. y. jis 2018 m. sausio 5 d., ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą tenkinti lytinę aistrą su M. B., gimusia (duomenys neskelbtini), ir žinodamas, kad ji yra jaunesnė negu šešiolikos metų asmuo, įvesdamas savo lytinį organą M. B. į makštį, lytiškai su ja santykiavo, taip pažeisdamas nepilnamečio asmens seksualinio apsisprendimo laisvę ir neliečiamumą. Tokiais veiksmais V. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 151¹ straipsnio 1 dalyje.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2. Apeliaciniu skundu nuteistasis V. K. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 17 d. nuosprendį ir jį išteisinti.

2.1. Pažymi, kad tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta duomenų, įrodančių, jog jis padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir mano, kad jo veiksmai negalėjo būti pripažinti nusikalstamais. Byloje nėra kitų asmenų parodymų ar kitų duomenų, kurie patvirtintų jo atliktus nusikalstamus veiksmus. Iš esmės yra tik nukentėjusiosios ir jo parodymai.

2.2. Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad, atsižvelgiant į byloje esantį ir vienašališkai atliktą psichologinį įvertinimą, nukentėjusiosios turimos žinios apie lytinius santykius yra skurdžios ir nėra aišku, ar tai buvo lytiniai santykiai. Nukentėjusioji pati teismo posėdyje nurodė, jog „nesuprato visko iki galo“. Susirašinėjimas socialiniame tinkle neįrodo lytinių santykių buvimo, kadangi jame nėra kalbama tiesiogiai, yra užuominos, kurios gali būti suprantamos įvairiai, nėra aišku, ar kalbama rimtai, ar fantazuojama. Svarbu ir tai, kad teismas nuosprendyje nurodo, kad byloje nėra nustatyta, jog nukentėjusioji būtų linkusi meluoti ar fantazuoti, tačiau nei ikiteisminio, nei bylos nagrinėjimo metu nebuvo tiriama, ar nukentėjusioji linkusi fantazuoti.

2.3. Vertinant parodymų objektyvumą ir patikimumą, anot apelianto, reikšminga aplinkybė yra parodymus duodančiojo procesinė padėtis. Nagrinėjamu atveju tai yra nukentėjusioji, kuri yra suinteresuota, siekia pateisinti savo veiksmus prieš savo šeimą, be to, byloje yra pareikštas civilinis ieškinys. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką asmenų parodymai gali būti vertinami patikimais, jeigu jie yra nuoseklūs, išsamūs, detalūs, duoti gera valia, be pašalinės įtakos. Aplinkybės, rodančios, kad asmuo yra suinteresuotas bylos baigtimi, gali sudaryti pagrindą teismui vertinti jo parodymus kaip nepatikimus (kasacinė nutartis Nr. 2K-399/2011). Šiuo atveju nukentėjusiosios parodymais galima būtų vadovautis, jeigu juos patvirtintų kiti įrodymai, tačiau jų nėra.

2.4. Be to, kaip buvo nurodyta aukščiau, nėra aišku, koks buvo nukentėjusiosios supratimas apie lytinius santykius, kadangi byloje yra tik nukentėjusiosios psichologinis įvertinimas (psichologo pokalbis su nukentėjusiąja), tačiau psichologas nevertino nukentėjusiosios socialinės brandos ar dvasinės būsenos. Nuteistojo teigimu, svarbu ir tai, kad jo psichologinis įvertinimas nebuvo atliktas, todėl neaišku, kaip jis supranta ir ar supranta lytinius santykius. Tai, jog psichologinis įvertinimas atliktas tik nukentėjusiajai, rodo, jog yra išimtinai palaikoma tik nukentėjusiosios pozicija.

2.5. Apeliaciniame skunde pažymima, jog įstatymų leidėjas 151¹ straipsnio 5 dalyje numato išimtį, kada šiame straipsnyje nurodyti veiksmai nėra laikomi nusikaltimu ir tokia įstatymų leidėjo suformuota išlyga reiškia, kad šios kategorijos bylose yra būtina nustatyti, ar tarp veiksmų dalyvių nėra didelio amžiaus, dvasinės ir fizinės brandos skirtumo. Vilniaus miesto apylinkės teismas nuosprendyje pripažįsta, kad teisiamojo posėdžio metu Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos Vilniaus teismo psichiatrijos skyriaus teismo psichologė ekspertė Vilma Joneliūkštienė nurodė, kad psichologinė ekspertizė negali atsakyti į klausimą dėl socialinės ir dvasinės brandos lygio, nes nėra nei aiškaus apibrėžimo, koks kokiame amžiuje turi būti socialinės brandos lygis, nei priemonių tokiam lygiui įvertinti, ir gali būti įvertinama tik tai, ar asmuo pagal savo individualias psichologines ypatybes, socialinio supratingumo lygį, žinių apimtį atitinka savo amžiaus tarpsnio ypatumus (šiuo atveju - paauglystę ir jaunystę), taip pat ekspertizės metu negalima įvertinti, koks yra skirtumas pagal metus tarp kaltinamojo ir nukentėjusiosios brandumo ar individualių psichologinių ypatybių, tačiau teismas vis tiek konstatavo, jog tarp kaltinamojo ir nukentėjusiosios amžiaus skirtumas yra didelis ir įstatymo išimtis negali būti taikoma. Tačiau, anot apelianto, priešingai nei nurodo teismas, yra akivaizdu, jog nėra galimybės nustatyti jo ir nukentėjusiosios fizinės bei dvasinės brandos. Tokiu būdu, nesant pakankamų, patikimų ir tiesioginių įrodymų bei metodikos, kuri padėtų nustatyti brandą, jis negalėjo būti pripažintas kaltu. Teismas šiuo atveju turėjo vadovautis „in dubio pro reo“ principu.

2.6. Nuteistasis atkreipia dėmesį į tai, kad tarp jo ir nukentėjusiosios skirtumas yra ketveri metai. Metų skirtumas yra matomas, jis nėra didelis, tačiau, ar buvo dvasinės bei fizinės brandos skirtumas, nustatyti nėra galimybių. Vien tai, kad jis yra pilnametis, neįrodo jo brandos bei dvasinės būsenos, kadangi tai nėra nustatyta. Be to, moksliškai įrodyta, kad mergaites bręsta greičiau, nei berniukai (mergaitės subręsta 10-16 metų). Remtis nukentėjusiosios psichologiniu įvertinimu, kuris kaltinimo pripažįstamas svarbiu įrodymu, V. K. nuomone, negalima, kadangi, kaip minėta, jis atliktas vienašališkai ir psichologas (kaip teisme nurodė apklausta ekspertė) vertina bendrus psichologinius ypatumus, kas su kaltinamuoju nebuvo atlikta. Be to, kaip nurodė ekspertė, negalima įvertinti, koks yra skirtumas pagal metus tarp kaltinamojo ir nukentėjusiosios brandumo ar individualių psichologinių ypatybių, todėl teismas nuosprendyje to negalėjo vertinti. Tokiu būdu, kaltinimas šioje byloje buvo grindžiamas remiantis tik prielaidomis, o ne objektyviais ir neginčijamais įrodymais

2.7. Apelianto manymu, Vilniaus miesto apylinkės teismas jam skyrė per griežtą ir neproporcingą bausmę, nors savo kaltės ir nepripažįsta. Laisvės apribojimo bausme iš esmės būtų pasiektas išimtinai vienintelis - nubaudimo tikslas. Siekiant pasiekti visų bausmės paskirtį sudarančių tikslų, anot V. K., yra pagrindas paskirti švelnesnę bausmės rūšį - baudą, išdėstant jos sumokėjimų tam tikram laikotarpiui.

2.8. Apeliaciniame skunde teigiama, jog civilinis ieškinys šioje byloje negalėjo būti tenkinamas, kadangi jis neatliko nusikalstamų veiksmų ir nepadarė žalos nukentėjusiajai, nukentėjusiosios bendravimas vyko savo noru, jie buvo pora ir nebuvo jokios prievartos.

2.9. Atkreipia dėmesį ir tai, kad nukentėjusiosios mama J. B.-D. nurodė, jog tiek V., tiek M. yra abu kalti dėl tokių santykių, todėl, pripažįstant nukentėjusiosios netinkamų elgesį, ieškinys dėl žalos negalėjo būti reiškiamas. Svarbu ir tai, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo aktyviai siūloma susitaikyti, t. y. sumokėti atitinkamą pinigų sumą ir leisti vaikui suteikti kaltinamojo pavardę, todėl šios aplinkybės taip pat rodo, jog ieškinys pareikštas siekiant finansinės naudos. Teismas nuosprendyje nurodo, kad šios aplinkybės nebuvo įrodytos bei nėra draudžiama susitaikyti. Tačiau šias aplinkybės patvirtino tiek jis, tiek jo gynėjas ir proceso dalyvių parodymai turi būti vertinami vienodai. Susitaikyti procese nėra draudžiama, tačiau tuo negalima piktnaudžiauti, reikalaujant atlikti tam tikrus veiksmus.

2.10. Be to, pareikštas ieškinys yra nepagrindžiamas, nėra įrodomas pareikštos žalos dydis, kaip jis apskaičiuotas ir kodėl prašoma būtent tokia suma. Kiekvienu atveju turi būti vertinami ir nukentėjusiojo veiksmai, t. y., ar jis buvo sąžiningas, atidus, rūpestingas, ar galėjo numatyti neigiamas pasekmes, ar savo veiksmais prisidėjo prie atsiradusių pasekmių ir pan. (kasacinė nutartis Nr. 2K- 68/2014). Niekas negali turėti naudos iš neteisėtų veiksmų.

2.11. Atkreipia dėmesį, jog teismas nuosprendyje taip pat nepragrindžia, kodėl priteisiama būtent 2000 Eur suma. Teismas nurodo, kad dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 151¹ straipsnyje, neturtinės žalos atlyginimo dydžiai svyruoja nuo 500 Eur iki 2000 Eur ir priteisė maksimalią sumą - 2000 Eur. Teismo nurodyta praktika dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 149, 150 straipsniuose, neturtinės žalos dydžių šioje byloje negali būti taikoma, kadangi jis buvo nuteistas tik pagal BK 151¹ straipsnį.

2.12. Apelianto manymu, šioje byloje negalėjo būti priteistos ir atstovavimo išlaidos, kadangi ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas nepagrįstai, nes jis neatliko nusikalstamų veiksmų. Be to, pateiktos išlaidos nepagrindžiamos, yra nurodoma tik suma ir mokama už atstovavimą, tačiau nėra aišku, už kokį atstovavimą (nukentėjusios motina bei atstovas gali turėti ir kitų sutartinių teisinių santykių), nes nepateikta išlaidų detalizacija bei apskaičiavimas, nors to reikalaujama pagal įstatymus bei teismų praktiką.

3. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

4. Teismo posėdžio metu nuteistasis V. K. kaltės nepripažino ir prašė jį išteisinti, netenkinus šio prašymo – paskirti švelnesnę bausmę, nes neteks darbo. Nuteistojo gynėjas advokatas Sigitas Mikliušas palaikė apeliacinio skundo motyvus ir jais remiantis prašė V. K. išteisinti, atmesti pareikštą civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos priteisimo bei prašymus priteisti patirtas atstovavimo išlaidas tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismuose, o netenkinus šio prašymo – paskirti nuteistajam baudą. Prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir teisinės išvados

Nuteistojo V. K. apeliacinis skundas netenkinamas.

5. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis), konstatuoja, jog V. K. skundžiamu nuosprendžiu pagrįstai nuteistas už nusikaltimo, numatyto BK 151¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinio skundo argumentus, skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvus, įvertinusi byloje surinktus įrodymus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio reikalavimų, įvertino byloje esančius įrodymus, padarė teisingas išvadas ir pagrįstai V. K. veiksmus kvalifikavo pagal BK 151¹ straipsnio 1 dalį, kadangi neabejotinai nustatyta, kad jis, būdamas pilnametis asmuo, lytiškai santykiavo su nepilnamete M. B., nesant išžaginimo, seksualinio prievartavimo ar privertimo lytiškai santykiauti požymių. Skundžiamame nuosprendyje taip pat tinkamai išspręsti paskirtos bausmės, neturtinės žalos bei atstovavimo išlaidų priteisimo klausimai.

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 151¹ straipsnio 1 dalyje, padarymo

6. Pagal 151¹ straipsnio 1 dalį atsako pilnametis asmuo, lytiškai santykiavęs ar kitaip tenkinęs lytinę aistrą su jaunesniu negu šešiolikos metų asmeniu, jeigu nebuvo išžaginimo, seksualinio prievartavimo ar privertimo lytiškai santykiauti požymių. Šio straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad aukščiau nurodyti veiksmai nelaikomi nusikaltimu, jeigu tarp veiksmų dalyvių nėra didelio amžiaus, dvasinės ir fizinės brandos skirtumo. Taigi, objektyviuosius šios nusikalstamos veikos požymius sudaro pilnamečio asmens lytinis santykiavimas arba kitoks lytinės aistros tenkinimas su jaunesniu negu 16 metų asmeniu jam sutinkant. Veikos subjektu gali būti tik pilnametis asmuo. Be to, ši veika gali būti padaryta tik tiesiogine tyčia - kai pilnametis asmuo, lytiškai santykiaudamas ar kitaip tenkindamas lytinę aistrą su jaunesniu negu 16 metų asmeniu, žino, numato arba pagal įvykio aplinkybes turi ir gali numatyti, kad nukentėjusysis yra jaunesnis negu 16 metų amžiaus. Taip pat yra nustatytos papildomos būtinos patraukimui baudžiamojon atsakomybėn sąlygos – šio straipsnio 1 dalyje nurodyti veiksmai nelaikomi nusikaltimu, jei tarp veiksmų dalyvių nėra didelio amžiaus, dvasinės ir fizinės brandos skirtumo.

7. Pirmosios instancijos teismas konstatuodamas, jog V. K. padarė inkriminuojamą nusikalstamą veiką, analizavo tiek kaltinamojo, tiek nukentėjusiosios M. B., tiek nukentėjusiosios atstovės pagal įstatymą J. B.-D., Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos Vilniaus teismo psichiatrijos skyriaus teismo psichologės ekspertės Vilmos Joneliūkštienės parodymus, globos namų „Užuovėja“ Vailų, nukentėjusių nuo seksualinės prievartos, pagalbos centro 2019 m. liepos mėn. Nepilnamečio, galimai nukentėjusio nuo seksualinės prievartos, psichologinio įvertinimo išvadą, 2019 m. spalio 17 d. kitų objektų apžiūros protokolą, kuriuo buvo apžiūrėtas M. B. ir V. K. susirašinėjimas socialiniame tinkle „Facebook“, taip pat Valstybinės teismo medicinos tarnybos serologijos ir DNR laboratorijos 2019 m. spalio 3 d. specialisto išvadą Nr. S 428/2019(01). Įvertinęs surinktų įrodymų visumą, o ne kaip teigia apeliaciniame skunde tik nukentėjusiosios parodymus, teismas padarė išvadą, jog surinkti ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirti įrodymai patvirtina nuteistajam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo faktą.

8. Vertinant nukentėjusiosios parodymų patikimumą viso proceso metu, teisėjų kolegija juos laiko patikimais, nes M. B., tiek apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant teisme nuosekliai teigė, jog ji su V. K. per socialinį tinklą susipažino 2017 m. gruodžio mėnesio pradžioje, jiedu susirašinėjo, prieš susitinkant nuteistasis žinojo, jog jai penkiolika metų, nes ji jam tai buvo parašiusi. Pirmuosius lytinius santykius su juo turėjo 2018 m. sausio 5 d. jo namuose, kuomet jai buvo penkiolika metų. Šią datą žino iš jų susirašinėjimų.

9. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, nukentėjusiosios M. B. parodymus apie tai, kad V. K. 2018 m. sausio 5 d., žinodamas, kad ji yra jaunesnė negu šešiolikos metų, lytiškai su ja santykiavo, patvirtina 2019 m. spalio 17 d. kitų objektų apžiūros prokolas (t. 1, b. l. 76-91), kuriuo apžiūrėtas M. B. ir V. K. susirašinėjimas socialiniame tinkle „Facebook“ M. B. paskyroje. Iš bylai reikšmingo susirašinėjimo laikotarpiu nuo 2017 m. gruodžio 21 d. iki 2018 m. sausio 7 d. matyti, jog V. K. M. B. 2017 m. gruodžio 21 d. rašė: „As gal be tavęs tik su pora 15metu zmonemis bendrauju“; V. K. 2018 m. sausio 5 d.: „sori kad lovoje as nekoks“; M. B. 2018 m. sausio 6 d.: „As tai po vakar viso to, snd kaip kokia pasportavus jauciuosi“; V. K. 2018 m. sausio 6 d.: „Tai reiskias blogas buvau kad skauda viska“; V. K. 2018 m. sausio 7 d.: „Pas tave tevai“; M. B. 2018 m. sausio 7 d.: „Tdl u pas mn“, „Visada as pas tave vaziuot turiu“; V. K. 2018 m. sausio 7 d.: „Su manim neiseitu“, „Bet tu tyliai nsugebi“; M. B. 2018 m. sausio 7 d.: „Nes jei tevai pabustu nuo to garso tai negerai bsk butu“, „Pasistengtum svelniai“; V. K. 2018 m. sausio 7 d.: „Jei as pasistengciau tikrai negaletum tyliai“; M. B. 2018 m. sausio 7 d.: „Nu realiai as per pirma karta mažiau rekiau tai manau kad neblogai visai“; V. K. 2018 m. sausio 7 d.: „Ble dabar as noriu pasimylet“; M. B. 2018 m. sausio 7 d.: „Neuzpiso sito sakyt dar?“; V. K. 2018 m. sausio 7 d.: „Aha bet gaila kad mazai ka moku lovoje“, „O tu ziauriai sudrekus buvai“; M. B. 2018 m. sausio 7 d.: „Bet kaip gerai man Bv kai Tsg tu zr stengeisi nes ir pats labai norejai“; V. K. 2018 m. sausio 7 d.: „Bet tu man nepaciulpei nieko visai“; M. B. 2018 m. sausio 7 d.: „Noriu dabar vel“; V. K. 2018 m. sausio 7 d.: „O tu net nepaciulpei“, „As tau daug ka padariau“; M. B. 2018 m. sausio 7 d.: „Bet tipo siaip ziauriai gerai uzvedi“. Taigi, šis susirašinėjimas patvirtina, jog apie tai, kad M. B. yra penkiolikos metų amžiaus, V. K. žinojo dar 2017 m. gruodžio 21 d. (rašė, jog be jos jis bendrauja su pora penkiolikos metų amžiaus žmonėmis). Vėlesnis susirašinėjimas, vykęs 2018 m. sausio 5-7 dienomis, paneigia kaltinamojo teisme duotus parodymus, jog jis 2018 m. sausio 5 d. lytinių santykių su M. B. neturėjo, jie buvo tik nusirengę iki pusės ir lytinis organas įvestas nebuvo, o M. B. galėjo turėti lytinių santykių su kitu vaikinu, taip pat apeliacinio skundo argumentą, jog jis neįrodo lytinių santykių buvimo, nes jame apie tai nėra kalbama tiesiogiai, o užuominomis. Teisėjų kolegijos vertinimu, iš susirašinėjimo turinio ir datų matyti, jog kalbama būtent apie santykius, įvykusius tarp M. B. ir V. K. (tiesioginiai kreipiniai vienas į kitą antruoju asmeniu), būtent 2018 m. sausio 5 d. ir būtent apie lytinę sueitį, o ne glamones nusirengus iki pusės (tos pačios dienos vakarą V. K. atsiprašo, jog jis nekoks lovoje, o kitą dieną M. B. rašo, jog po vakar ji jaučiasi kaip pasportavus, jai skauda visus raumenis, įvardija tai pirmu kartu).

10. Pažymėtina, jog V. K., ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas pirmą kartą, taip pat teisminio nagrinėjimo metu neigęs lytinius santykius su M. B. įvykus 2018 m. sausio 5 d., vis tik antrosios apklausos ikiteisminio tyrimo metu (2019 m. lapkričio 27 d. (t. 1, b. l. 98)), susipažinęs su aukščiau punkte aptartu tarp jo ir M. B. vykusiu susirašinėjimu, parodė, kad lytiniai santykiai tarp jų galėjo būti ir iki šešioliktojo M. B. gimtadienio. Byloje nėra duomenų, kad duoti tokius parodymus jis buvo verčiamas prieš savo valią, šios apklausos metu dalyvavo jo pasirinktas advokatas Sigitas Mikliušas. Tokiu būdu, apeliacinio skundo argumentus, taip pat V. K. parodymus ikiteisminio tyrimo metu pirmosios apklausos ir teisminio nagrinėjimo metu teisėjų kolegija laiko gynybiniais, kaip siekimą išvengti baudžiamosios atsakomybės už jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymą, nes jie paneigiami aukščiau nurodytų neprieštaringų ir vienas kitą papildančių įrodymų visuma.

11. Apeliaciniame skunde akcentuojama, jog nebuvo vertinama nukentėjusiosios socialinė branda ar dvasinė būsena, byloje yra tik nukentėjusiosios psichologinis įvertinimas, todėl nėra aišku, koks buvo nukentėjusiosios supratimas apie lytinius santykius, tačiau, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji M. B. patvirtino, kad lytinius santykius supranta, „kai jo lytinis organas įėjo į jos lytinius organus“.

12. Teisėjų kolegija pritaria skundžiamame nuosprendyje padarytai išvadai, jog, nors teisiamojo posėdžio metu Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos Vilniaus teismo psichiatrijos skyriaus teismo psichologė ekspertė Vilma Joneliūkštienė nurodė, kad psichologinė ekspertizė negali atsakyti į klausimą dėl socialinės ir dvasinės brandos lygio, taip pat ekspertizės metu negalima įvertinti, koks yra skirtumas pagal metus tarp kaltinamojo ir nukentėjusiosios brandumo ar individualių psichologinių ypatybių, tarp kaltinamojo ir nukentėjusiosios amžiaus skirtumas yra didelis ir įstatymo išimtis, numatyta tuo metu galiojusioje 151¹ straipsnio redakcijoje 5 punkte, negali būti taikoma. Teismas, konstatuodamas, jog byloje nėra jokių duomenų, kad V. K. fizinė branda būtų neatitikusi jo amžiaus, jis būtų prilyginamas nepilnamečiui, o M. B. fiziniai duomenys ir jos fizinė branda atitikusi vyresnio amžiaus nepilnametės duomenis ir brandą, pagrįstai vertino globos namų „Užuovėja“ Vaikų, nukentėjusių nuo seksualinės prievartos, pagalbos centro 2019 m. liepos mėn. Nepilnamečio, galimai nukentėjusio nuo seksualinės prievartos, psichologinio įvertinimo išvadoje pateiktus duomenis, taip pat nukentėjusiosios įstatyminės atstovės J. B.-D. parodymus.

13. Kaltinamajam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo metu buvo dvidešimt metų, jis jau vairavo automobilį, o nukentėjusioji - penkiolikmetė, vidurinės mokyklos moksleivė, t. y. jie nebuvo nei bendraamžiai, nei bendramoksliai ir jų amžiaus, dvasinės bei fizinės brandos skirtumai negali būti pripažįstami nedideliais. Todėl net ir esant nustatytoms aplinkybėms (jie pakankamai ilgą laiką draugavo, lytiškai santykiavo abipusiu sutarimu, nesant vertimo ar pasinaudojimo požymių), vertinti V. K. lytinius santykius su nukentėjusiąja kaip dviejų lygiaverčių partnerių santykius, neužtraukiančius baudžiamosios atsakomybės (BK 151¹ straipsnio 5 dalis), nėra pagrindo. Teisėjų kolegijos nuomone, dvidešimties metų, t. y. pilnai suaugęs asmuo, net ir draugaudamas su nesulaukusia 16 metų mergina, neabejotinai privalo suprasti, kad lytinis santykiavimas su ja, skirtingai nei kiti seksualinio pobūdžio veiksmai, nukreipti į fizinį artumą (glamonės ir pan.), užtraukia baudžiamąją atsakomybę.

14. Kartu pažymėtina, kad apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodomas in dubio pro reo principo taikymas nagrinėjamos bylos kontekste. Kaltinamojo naudai aiškinamos ne bet kokios abejonės ir ne bet kada, o tik tokios, kurių neįmanoma pašalinti, ir tik tada, kai, išnaudojus visas galimybes, nepavyksta jų pašalinti. Nagrinėjamu atveju, teismui nekyla jokių abejonių, kurias reikėtų bandyti pašalinti arba kurių negalima būtų pašalinti, dėl ko jas reikėtų vertinti V. K. naudai.

15. Taigi, aukščiau aptarti įrodymai patvirtina, kad V. K. 2018 m. sausio 5 d., ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą tenkinti lytinę aistrą su M. B., gimusia (duomenys neskelbtini), ir žinodamas, kad ji yra jaunesnė negu šešiolikos metų asmuo, įvesdamas savo lytinį organą M. B. į makštį, lytiškai su ja santykiavo, taip pažeisdamas nepilnamečio asmens seksualinio apsisprendimo laisvę ir neliečiamumą.

Dėl paskirtos bausmės

16. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką teismas privalo vadovautis BK 54 straipsnyje nurodytais bausmės skyrimo pagrindais bei atsižvelgti į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį, o teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį ir būtų adekvati padarytai veikai, tai yra bausmė turi atitikti padarytos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį bei kaltininko asmenybę. Todėl teismas yra įpareigotas nusikaltusiam asmeniui skirti individualizuotas ir subalansuotas baudžiamąsias priemones.

17. BK 54 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą. Pagal BK 61 straipsnio 2 dalį teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

18. Pirmosios instancijos teismas, teisėjų kolegijos vertinimu, šių reikalavimų nepažeidė ir nuteistajam V. K. paskyrė teisingą bausmę už padarytą nusikalstamą veiką.

19. V. K. padarė vieną apysunkį tyčinį nusikaltimą, numatytą BK 151¹ straipsnio 1 dalyje, kuris vertinamas kaip pavojingas, nes pasikėsinta į nepilnamečio žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvę ir neliečiamumą.

20. V. K. yra jauno amžiaus, dirbantis, darbdavių charakterizuojamas teigiamai, anksčiau neteistas, per pastaruosius 5 metus 11 kartų baustas administracine tvarka. Apylinkės teismas pagrįstai motyvavo, kodėl nuteistajam negali būti paskirta švelnesnė bausmės rūšis nei laisvės apribojimas – bauda. Nustatyta, kad V. K. dirba, tačiau minimali baudos riba už apysunkį nusikaltimą yra 100 MGL (5 000 Eur), taip pat atkreiptinas dėmesys, kad savo nusikalstamais veiksmais jis padarė turtinę ir neturtinę žalą. Šios aplinkybės aukštesnės instancijos teismui taip pat neleidžia daryti išvados, kad bauda nuteistajam būtų teisingesnė ar labiau pagrįsta bausmės rūšis. Pažymėtina ir tai, jog ši bausmės rūšis netrukdo V. K. dirbti, nes jam skirtas įpareigojimas laisvės apribojimo laikotarpiu būti gyvenamojoje vietoje nuo 22.00 val. iki 6.00 val. ryto, jei tai nesusiję su darbu, mokymusi arba lankymusi sveikatos priežiūros įstaigose.

Dėl civilinio ieškinio

21. Apeliaciniame skunde nesutinkama su priteistu civiliniu ieškiniu ir neturtinės žalos dydžiu. BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

22. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Atsižvelgiama ir į kitus, specifinius kriterijus: pakenkimo sveikatai laipsnį ir pobūdį; sveikatos sutrikdymo trukmę; netekto darbingumo laipsnį; ligos progresavimo tikimybę; prognozes; atsiradusius sveikatos sutrikdymo turtinius ir neturtinius padarinius; galinčius ateityje atsirasti įvairius nukentėjusiojo asmens gyvenimo pokyčius (profesinėje, visuomeninėje, asmeninėje ir kt. srityse); kitas aplinkybes, turinčias įtakos fizinių ir dvasinių išgyvenimų mastui, stiprumui, reikšmingas, nustatant jų piniginį – kompensacinį ekvivalentą.

23. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad V. K. padarytas nusikaltimas neabejotinai sukėlė nepilnametei M. B. neigiamus emocinius, psichologinius padarinius dėl pasikėsinimo į jos seksualinio apsisprendimo laisvę ir (ar) neliečiamumą. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į įvykdyto nusikaltimo pobūdį, nukentėjusiosios jauną amžių, į tai, kad M. B. pastojo ir tapo mama, galima daryti išvadą apie netrumpalaikę neigiamų padarinių įtaką M. B. asmenybės formavimuisi, jos požiūriui į vyro ir moters santykius. Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas neturtinės žalos atlyginimą nukentėjusiajai (2000 Eur), atsižvelgė į visus neturtinės žalos įvertinimo kriterijus, nustatytus CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Teismas taip pat atsižvelgė į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus bei teismų praktiką tiek panašaus pobūdžio, tiek ir bylose dėl nusikaltimų, numatytų BK 151¹ straipsnyje, padarymo ir, teisėjų kolegijos nuomone, nustatė teisingą kompensaciją M. B..

Dėl proceso išlaidų

24. Apeliaciniame skunde V. K. ginčija priteistas atstovavimo išlaidas pirmosios instancijos teisme, nes jis nepadarė inkriminuotos nusikalstamos veikos, be to, nepateiktas šių patirtų išlaidų apskaičiavimas.

25. Teisėjų kolegija pažymi, jog nukentėjusiosios įstatyminė atstovė J. B.-D. samdė advokatą, kuris nukentėjusiąją M. B. atstovavo procese. Nors byloje nėra pateiktas šių atstovavimo išlaidų apskaičiavimas, tačiau pateikti 2021 m. sausio 21 d. mokėjimo nurodymas Nr. 2021012101628668 bei 2021 m. sausio 27 d. pinigų priėmimo kvitas Nr. 1053482, iš kurių matyti, jog advokatui Girdučiui Vainiui už atstovavimą ir dokumento surašymą buvo sumokėta 600 Eur (350 Eur + 250 Eur) (2 t., b. l. 92–94). Pažymėtina, jog advokatas Girdutis Vainius procese dalyvauja nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios, t. y. nuo 2019 m. rugpjūčio 8 d. (1 t., b. l. 15-16), kuomet buvo apklausta M. B.. Advokatas teikė prašymą ir susipažino su ikiteisminio tyrimo medžiaga, byloje yra pateiktas civilinis ieškinys, dalyvavo aštuoniuose teismo posėdžiuose (iš jų keturi posėdžiai buvo atidėti ne dėl advokato Girdučio Vainiaus kaltės). Atsižvelgiant į tai, pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, jog šios (600 Eur) išlaidos yra pagrįstos ir proporcingos. Vilniaus apygardos teismas netenkina V. K. prašymo jį išteisinti, todėl atmeta prašymą dėl proceso išlaidų nepriteisimo nukentėjusiajai M. B..

26. Teismo posėdžio metu nukentėjusiosios M. B. atstovas advokatas Girdutis Vainius prašė pripažinti proceso išlaidomis ir atlyginti nukentėjusiosios naudai 200 Eur už jo suteiktas teisines paslaugas atstovaujant nukentėjusiąją M. B. apeliacinės instancijos teisme. Apygardos teismui buvo pateikta 2021 m. rugsėjo 20 d. pinigų priėmimo kvitas Nr. 1111004, kuriame nurodyta, jog už advokato atstovavimą Girdučiui Vainiui yra sumokėta 200 Eur.

27. Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla apeliacine tvarka buvo nagrinėjama pagal nuteistojo V. K. apeliacinį skundą, advokatas Girdutis Vainius dalyvavo apeliacinės instancijos teismo posėdyje, jo metu išsamiai pasisakė dėl nuteistojo apeliacinio skundo, teismas pripažįsta, jog prašoma priteisti atstovavimo išlaidų suma nėra akivaizdžiai per didelė, todėl nukentėjusiojo atstovo prašymą tenkina pilnai, priteisiant iš nuteistojo V. K. nukentėjusiosios M. B. naudai 200 Eur proceso išlaidų už suteiktas teisines paslaugas bylą nagrinėjant apeliacinėje instancijoje.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutarė:

atmesti nuteistojo V. K. apeliacinį skundą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 17 d. nuosprendį nepakeistą.

Priteisti iš Vytauto K. M. B.naudai 200 Eur (du šimtus eurų) proceso išlaidų už suteiktas teisines paslaugas atlyginimo.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.