Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

sekretoriaujant Aušrai Razutienei, Vitai Jurienei, Greta Krukauskaitei, Raimondai Bingelytei,

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovėms Galinai Matačino, Daivai Čerbauskienei,

uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. K., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenamąją vietą deklaravęs ir faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, turintis vidurinį išsilavinimą, dirbantis, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 151¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. K. lytiškai santykiavo su jaunesniu negu šešiolikos metų asmeniu, pažeisdamas nepilnamečio asmens seksualinio apsisprendimo laisvę ir neliečiamumą, o būtent:

jis 2018 m. sausio 5 d., ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą tenkinti lytinę aistrą su M. B., gimusia (duomenys neskelbtini), ir žinodamas, kad ji yra jaunesnė negu šešiolikos metų asmuo, įvesdamas savo lytinį organą M. B. į makštį, lytiškai su ja santykiavo, taip pažeisdamas nepilnamečio asmens seksualinio apsisprendimo laisvę ir neliečiamumą.

Tokiais veiksmais V. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 151¹ straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis V. K. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu kaltės nepripažino ir nurodė, kad neatsimena kur ir kada susipažino su M. B. Pirmą kartą jis pasikvietė ją namo, išgėrė arbatos ir jis išvažiavo į darbą. Antrą kartą buvo nusirengę tik iki pusės ir tuo viskas pasibaigė. Susipažinus, ji sakė, kad jai beveik 16 m., jis pasakė, kad jam 20 m., paklausė, ar tai jai kelia problemų. Ji atsakė – ne. Pabrėžė, jog bendraujant su M., ji laikė save protingesne, o jį –„durniumi“, todėl jautėsi žymiai brandesnė, kad žino daugiau už jį. Jis suprato, kad M. B. ne jam, todėl nusprendė išsiskirti. Vėliau gavo grasinimų iš jos draugų, kad jeigu „M. rašysi, tau geruoju nesibaigs“. Po to nustojo bendrauti, po mėnesio – vėl pradėjo. Apsilankęs pas ją bute paklausė, kelintas jai būtų, ji atsakė, kad antras. Patikino, jog pirmus santykius turėjo, kai jai jau buvo 16 metų, iki tol santykių nebuvo, buvo tik nusirengę iki pusės. Po to jau vyko santykiai tai jo, tai jos bute. Daug laiko leisdavo kartu, labai daug pykdavosi. Ji norėjo, kad jie taptų pora. Tada jis paprašė susipažinti su jos mama. Ji paklausė – kam, jis atsakė, kad „nori įrodymų“. Nuvyko pas ją namo, susipažino su jos mama. Jis paprašė, kad M. B. mamai nemeluotų jo amžiaus. Ji patikino, kad pasakė mamai, kiek jam metų ir viskas gerai. Parvežant vėliau M. B. namo, buvo užpultas jos patėvio – bandė ištraukti jį iš automobilio. Parašė M., kad viskas baigta, nes savo šeimoje turėjo smurtautojus, ir jam nereikia tokių santykių, kur smurtaujama. Ilgą laiką nebendravo su M. B. Mokykloje pažįstami pradėjo sakyti, kad pas M. pilvas. Jis nusprendė įsitikinti. Užėjęs pas ją paklausė, ar ji nėščia. Ji atsakė – ne. Jis pasiūlė nuvažiuoti pas jį ir pasidaryti testą. Tada ji sužinojo, kad yra nėščia. Jis jai aiškiai pasakė, kad kartu būti negali, per daug skirtingi žmonės, bet vaiko nesikratė. Visą vasarą jis klausinėjo apie vaiką: kada gims, kaip vaikas. Ji jam nieko nesakė, užblokavo per „Mesenger“. Tada sulaukė skambučio iš jos patėvio, kuris uždraudė bendrauti su M. B. Jis labai išgyveno, kad nematė vaiko, nemiegodavo naktimis, tačiau (M. B. su tėvais) neleido (bendrauti su vaiku). Po to teismo posėdžio jam leido pamatyti dukrą, po to porą kartų susitiko. Teigia, jog nori rūpintis dukra, padės užauginti, tačiau nebus kartu su M. B.

Patikino, jog 2018 m. sausio 5 d. lytinių santykių su M. B. neturėjo. Jie tik buvo nusirengę iki pusės, organas nebuvo įvestas. Nurodė, jog M. B. prieš bendraujant su juo turėjo kitą vaikiną, tai su juo galėjo (turėti lytinių santykių). Pabrėžė, jog pirmieji santykiai buvo po M. B. 16-ojo gimtadienio. Paneigė savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad (turėjo lytinius santykius) iki M. 16-ojo gimtadienio. Netiksliai pasakė, nes tuo metu buvo streso būsenoje, negalėjo orientuosis aplinkoje, jautė psichologinį spaudimą iš tyrėjos, nes jį bandė įtikinti, kad viskas įvyko tą dieną. Jam parodė jo ir M. B. susirašinėjimą policijoje, bet, anot jo, galima tą susirašinėjimą traktuoti skirtingai. Jis sako, kad tarp jų buvo prisilietimai, kurie nepriėjo iki lytinių santykių. Mano, jog galėjo pasirodyti, kad lietimas prie kūno yra kaip lytiniai santykiai. Pridūrė, jog jam buvo nepraėjusi depresija, jis labai išgyvena dėl vaiko, dėl buvusių santykių. Depresija jam mediciniškai nebuvo nustatyta, bet yra užfiksuota policijoje, kad vos nenusižudė, gėrė raminamuosius, buvo prižiūrimas tėvų.

Mano, jog per didelė civilinio ieškinio suma. Jie abu kalti, nebuvo prievartos, viskas buvo abiejų noru. Jeigu tas atlyginimas padėtų susitaikyti, padėtų auginti vaiką, matytis reguliariai (kasdien) su juo, tai su juo sutiktų. Nusprendė pinigų vaikui nepervedinėti, o nupirkti, ką reikia, nes negauna tinkamai pamatyti vaiko ir nežino, kur tie pinigai bus panaudoti.

Nukentėjusioji M. B. apklausiama teisiamojo posėdžio metu parodė, kad su V. K. susipažino 2017 m. gruodžio mėnesį per socialinį tinklą „Isntragram“. Jis jai pirmas parašė. Pirmas susitikimas įvyko po jo gimtadienio, 2017 m. gruodžio mėnesį, sekmadienį, galimai tai buvo gruodžio 20 diena, tiksliai nepamena. Susitiko stotelėje, V. K. pasikvietė pas save į namus. Patį pirmą (susitikimą), kai atėjo (pas jį į svečius), jis bandė ją apkabinti, po to pabučiavo. Iki santykių jie daug kalbėjo, ji nesuprato, kodėl iš pat pirmo karto jis pradėjo prie jos lįsti. M. B. jam pasakė, kad jai 15 metų. Kai jie susipažino, V. K. pasakė, kad jam 18 metų, nors vėliau paaiškėjo, kad – 20 metų. Kad kaltinamajam ne 18 metų, sužinojo iš per jo gimtadienį padaryto video, kurį jis patalpino internete – ten buvo parašyta „iš 20-ojo gimtadienio“. Jie dėl to kalbėjosi, V. K. sakė, kad jis norėjo pajuokauti, neigė, kad jam 20 metų. Po pirmo karto V. K. jos atsiprašė, sakė, kad daugiau taip nedarys, todėl ji pamanė, kad viskas lyg ir gerai.

Pirmi lytiniai santykiai buvo 2018 m. sausio 5 d. (įsiminė tą datą, nes žiūrėjo jų susirašinėjimus) pas jį namuose, bute, adresu (duomenys neskelbtini) – jis vėl pradėjo lįsti prie jos, ji sakė, kad nereikia, o jis vis tiek bandė ją apkabinti, nors ji bandė priešintis. Nenorėdama pasirodyti kvailai prieš jį, nustojo priešintis ir viskas įvyko gana greitai. M. B. paaiškino, jog supranta lytinius santykius kaip „kai jo lytinis organas įėjo į jos lytinius organus“. Viskas įvyko greitai, nespėjo susigaudyti ir pasakyti „ne“. Apie lytinius santykius ji žinojo iš mokyklos, nes ten turėjo lytinio švietimo pamokas. Mama jai nepasakojo apie lytinius santykius. Pirmos sueities metu jai buvo 15 metų (iki jos 16-ojo gimtadienio buvo likę 3 mėnesiai) ir V. K. tą žinojo, net per socialinius tinklus tą buvo sakiusi. Patikino, jog tai buvo jos pirmieji lytiniai santykiai. Po to irgi teko dar santykiauti su V. K. Ar dar buvo lytinių santykių iki jos 16-ojo gimtadienio – neatsimena. Jie dar kažkiek bendravo, V. K. sakė, kad viskas gerai. Jis jai labai patiko, rūpėjo, tikėjo juo. Prieš susitinkant su juo, ji parašydavo, kad „to“ nebūtų, jis sakydavo, kad „viskas bus gerai“. Jai V. sakė, kad „jeigu lytiškai nesantykiausiu, tai su manimi nebendraus“. V. K. kviesdavo pas save nakvoti, ir pykdavo, kad ji atsisakydavo, sakė, kad nėra prasmės bendrauti. Smurto iš V. K. nebuvo, tik vis sakydavo „nors kartą patylėk“. Pažymėjo, kad V. K. pasakojo, kad prieš tai turėjo merginą, turėjo santykių su ja, tačiau išsiskyrė, dėl to jam depresija, nori žudytis. M. B. buvo išsigandusi, kad gali pastoti, tačiau jis nuramino, kad viskas gerai, nes praeita mergina nepastojo. Liepė vaikščioti pas ginekologę kas mėnesį. Lytiniai santykiai būdavo pas jį arba pas ją bute. Iš suaugusiųjų būdavo jo mama, kai būdavo jo bute, jai pasirodė, kad jo mama nelabai reaguodavo. V. K. buvo susipažinęs su jos mama galimai po metų, nes ji jį buvo pasikvietusi pas save. Su jos šeimos nariais V. K. nebendravo artimai. Išsiskyrimas įvyko V. K. iniciatyva. Kai jie išsiskyrė, jis jau turėjo kitą panelę. Dėl ko išsiskyrė – ji tiksliai ir nežino, bet ją įskaudino visa tai.

Po lytinių santykių su V. pastojo. Ji suprato, kad yra nėščia, būdama 7 mėnesių. Ji turi problemą su svoriu – jis mažas, todėl lankosi pas dietologę ir nesuprato, kad laukiasi, manė čia nuo papildų. Kai pasakė V. (jis buvo pirmas žmogus, kuriam pasakė), tai jis pasakė „negadink man gyvenimo“. Ji suprato, kad jis nieko nenori turėti bendro su ja, kad ji neegzistuoja jo gyvenime. Tėvams apie pastojimą pasakė 2019 m. pavasario pabaigoje ar vasaros pradžioje. Dabar su V. K. visiškai nebendrauja, jis buvo susitikęs su mama tam, kad vaiką pamatytų – buvo du kartus susitikęs su vaiku: buvo nupirkęs sauskelnių ir tiek. Dabar kūdikiui 7 mėnesiai. Dėl susitaikymo su V. – nebuvo kalbos. Pažymėjo, kad neturi dabar jokių pajamų vaikui išlaikyti.

Paaiškino, jog moralinės žalos suma tokia dėl to, kad labai daug išgyveno, kai laukėsi dar nebaigusi mokyklos, neliko didelės perspektyvos, norėjo studijuoti užsienyje, dabar nelabai jau pavyks, išgyveno daug, labai skaudu buvo, jai buvo panikos atakos, lankosi pas psichologą. Kai laukėsi, jos tėvai kreipėsi į įstaigą, pavadinimu „Užuovėja“ ir pati įstaiga kreipėsi dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Vaikų teisės parekomendavo kreiptis į „Užuovėją“, nes ji buvo nepilnametė.

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusiosios atstovė pagal įstatymą J. B.-D. parodė, jog susitiko su V. K. po V. K. ir M. B. 1 metų pažinties, gruodžio – sausio mėnesį. M. jai pasakė, kad į svečius užeis draugas. Atkreipė dėmesį, kad į namus ji kitų draugų neatsivesdavo, būdavo, kad sakydavo „einu susitikti“. V. užėjo į svečius, jai pasirodė, kad jis elgėsi užtikrintai, tačiau susidarė įspūdis, kad jų santykiai kitokie, todėl sunerimo – M., kaip vaiko, elgesys vaikiškas, o V. elgėsi labai adekvačiai, kaip suaugęs. Skirtumas tarp M. ir V. K. elgesio jautėsi, matė, kad ne jos vaikui bendrauti. Gal valandą jie buvo vieni jų namuose. Sužinojo jo vardą, pavardę, panaršė internete ir išsiaiškino, kad jam daugiau metų nei dukrai. Iš karto liepė nutraukti santykius. Ji lyg ir nutraukė, tačiau buvo dar antras kartas, kai V. K. atvežė dukrą prie namų. Tą kartą jos vyras jau išėjęs griežtai liepė nutraukti santykius. Galiausiai jie išsiskyrė. Po to sužinojo apie dukros nėštumą, dukra buvo silpna, ligota, todėl nieko nedarė. Galiausiai kreipėsi į Vaiko teisių apsaugos skyrių, atstovė pasiūlė nuvažiuoti į „Užuovėja“, po to nuvyko į policiją. Nurodė, jog jos pačios (mamos) išgyvenimai buvo dideli, daug ašarų, kreipėsi į psichologą. M. išgyveno panikos priepuolius, todėl jie kreipėsi kur tik įmanoma – ir į Santariškes, ir Krizių centrą. Jai gydytojai duodavo raminančių (vaistų). Pabrėžė, jog M. buvo fiziologiškai nepasiruošusi, nes liko du mėnesiai iki gimdymo, kadangi sužinojo apie tą faktą būdama 7 mėnesius nėščia. Tai buvo pavojus sveikatai, ir moters gimdos organai buvo nepasiruošę.

Pažymėjo, jog apie lytinius santykius su dukra daug nekalbėjo, ji vis atsakydavo: „mama ką tu aiškini, aš viską žinau“. Dėl to labai gailisi. Nežino, ar buvo panaudota prievarta. Mano, jog ir jos dukra, ir V. K. kalti – abu neatsakingai pasielgė. Paaiškino, jog 269,62 Eur turtinė žala susidarė dėl atliktų visų įmanomų tyrimų, užvestos nėščiosios kortelės (galimai apie 150 Eur), po to Antakalnio klinikose, Santariškėse buvo netikėtų išlaidų. Su V. K. po to susitiko 2 kartus – Vaiko teisių apsaugos skyriaus padalinyje jis buvo atnešęs lauknešėlį, taip pat kelios dienos prieš posėdį.

Ikiteisminio tyrimo metu 2019 m. rugsėjo 25 d. įtariamuoju apklaustas V. K. dėl jam pareikšto įtarimo savo kaltės nepripažino ir parodė, kad jis žinojo, jog M. B. yra nepilnametė, tačiau pirmi lytiniai santykiai buvo po jos šešiolikto gimtadienio, t. y. 2018 m. balandžio mėnesį. Jis su M. B. susipažino tik apie 2018 m. sausio pabaigą per pažinčių programėlę „Tinder“. Jie per šią programėlę vienas kitą „palaikino“ ir taip pradėjo bendrauti. Kas buvo pirmų pokalbių iniciatorius, jis šiuo metu jau neprisimena. Jo gimtadienis gruodžio 16 d., ir 2017 m. jis jį šventė savo namuose. Tuo metu M. jis nepažinojo, su ja susipažino tik po mėnesio, po to, kai išsiskyrė su savo mergina. Kai jis pradėjo draugauti su M., pirmas jų susitikimas ir įvyko pas jį namuose, tai buvo sausio pabaiga, t. y. po to, kai su ja pradėjo bendrauti. Tačiau tarp jų nieko neįvyko, jie tiesiog išgėrė arbatos, pasižiūrėjo filmą. Kiti susitikimai daugiausia vykdavo M. namuose, t. y. jie turi du butus, todėl susitikdavo arba viename arba kitame bute, kurių adresų jis neprisimena, tačiau abu butai (duomenys neskelbtini) rajone. Kai jis su M. susitiko pirmą kartą, po to jų bendravimas nutrūko maždaug trims mėnesiams, nes ji jam nepatiko, jis nenorėjo su ja bendrauti. Antrą kartą su M. susitiko tik balandžio mėnesį, t. y. po jos šešiolikto gimtadienio. Kadangi antras susitikimas įvyko geriau, jis pradėjo su ja bendrauti ir pirmi lytiniai santykiai su M. buvo tik 2018 m. balandžio ar gegužės mėnesį. Kadangi jie buvo pora, jis net susitiko su M. mama susipažinti. Paskutinį kartą su M. lytinį aktą turėjo 2018 m. gruodžio 28 d. ir po to jis su ja nustojo bendrauti, nes išsiskyrė jų keliai, nesutapo charakteriai, buvo pastovūs barniai, buvo spaudžiama, kad, jei jis ją paliks, bus paduotas į teismą, kad jis su ja miegojo ir, kad jam viskas pasibaigs blogai. Nuo to laiko jis su ja nebendravo, nesusirašinėjo, nes susirado kitą merginą. 2019 m. vasarą, apie birželio vidurį jis susitiko su M., nes norėjo grąžinti pasiskolintą telefoną ir atkreipė dėmesį, kad ji laukiasi. Jis jai tai pasakė, bet ji nepatikėjo ir jie kartu jos namuose padarė nėštumo testą, testas patvirtino M. nėštumą. M. vėl jį bandė įkalbėti gyventi su ja kartu, abiem rūpintis vaiku, tačiau jis atsisakė palaikyti su ja bet kokius santykius, bet neatsisakė rūpintis vaiku. Jis neatmeta tokios galimybės, kad vaikas gali būti jo, tačiau jis nėra įsitikinęs. Jis visą vasarą domėjosi kaip M., ar ji jau pagimdė. Ji niekada jam nėra tiesiai atsakiusi, vis išsisukinėdavo. Jam ji tik pasakė, kad laukiasi mergaitės ir viskas. 2019 m. rugpjūtį M. B. jo vėl pasidomėjo, ar jis atsisako su ja gyventi ir, kai jis atsakė neigiamai, ji jį užblokavo. Kadangi jam labai rūpėjo kaip vaikas, apie rugsėjį jis pabandė su M. susisiekti per jo mamos „Facebook“ profilį, parašydamas žinutę per „Mesenger“, paprašė atblokuoti jį, nes jam rūpi vaikas, tačiau M. nieko neatrašė, o po kelių dienų jis ir jo mama sulaukė tik M. tėčio skambučio, kur jam buvo pagrasinta teismu. Visų susirašinėjimų jis neturi, nes, kai jie su M. nuolat pykosi, tai skirdavosi, tai vėl pradėdavo draugauti, labai daug žinučių yra ištrinta. Jis su M. bendraudavo per programėles: „Mesenger“ ir „Snapchat“, ir, jei yra išlikę kokie nors susirašinėjimai su M., tai juos būtų galima pamatyti tik tada, kai ji jį atblokuotų. Jis nėra įsitikinęs, kad vaikas yra jo. Kol jie buvo pora, M. bendravo ne tik su juo, bet ir su kitais vaikinais. Kartą, kai jis miegojo jos namuose, ji buvo išėjusi pas kitą ir apie tai pati jam prisipažino. Be to, yra matęs „Snapchat“ jos įkeltas nuotraukas, kur ji su kitu vaikinu, todėl jis norėtų, jog būtų atliktas vaiko DNR tyrimas (1 t., b. l. 96–97).

Ikiteisminio tyrimo metu 2019 m. lapkričio 27 d. papildomai įtariamuoju apklaustas V. K. parodė, kad jis susipažinęs su jo ir M. susirašinėjimu, mano, kad lytiniai santykiai tarp jų galėjo būti iki M. 16 gimtadienio. Tiksliau neatsimena, tačiau, jo nuomone, jo veiksmai nelaikomi nusikaltimu, nes santykiai vyko savo noru, tarp jų nebuvo didelio amžiaus, dvasinės ir fizinės brandos skirtumo (1 t., b. l. 98).

Ikiteisminio tyrimo metu 2019 m. rugpjūčio 8 d. liudytoja apklausta nepilnametė nukentėjusioji M. B. parodė, kad su V. K. susipažino 2017 m. gruodžio pradžioje, per socialinį tinklą „Instagram“. Ji su juo susipažino po to, kai šiame socialiniame tinkle jis paklausė „Kas pabendrauti“, ir ji paspaudė „taip“. Visas bendravimas prasidėjo nuo to, kad jis pasakojo, jog išsiskyrė su savo mergina, kaip jam sunku, kad jis nori žudytis, kad jam depresija. Taip pat susirašinėjimo metu ji sužinojo, jog mergina, su kuria V. išsiskyrė, yra jos bendraamžė ir iš jos mokyklos. Sakė, jog su ta mergina jis draugavo, kai jai buvo 13 metų. Susirašinėjimo metu V. jai pasakė, jog jam yra 18 metų, tačiau vėliau ji sužinojo, kad jam yra 20 metų. Prieš jiems susitinkant V. jau žinojo, kad jai yra 15 metų ir tai ji jam parašė. Šie susirašinėjimai yra išlikę jos mobiliajame telefone. Pirmą kartą su V. susitiko 2017 m. gruodžio 17 d., jis buvo susitikimo iniciatorius. Ji su juo susitiko Karoliniškėse, berods, Laisvės pr. stotelėje. Susitikus, jis pasikvietė ją į namus ir ji sutiko. Jie nuėjo pas jį į namus (duomenys neskelbtini), bet dabar iš susijaudinimo gali ir apsirikti. Buto numerio taip pat neprisimena. Jau patį pirmą kartą, kai su juo susitiko, jis ją apsikabino ir lindo prie jos, t. y. apkabino, norėjo pabučiuoti. Ji stengėsi atsitraukti, buvo pasimetusi dėl jo elgesio. Tačiau jai nepavyko nuo jo pasitraukti, jis buvo už ją stipresnis, ir jis prie jos vis tiek lindo. Ji jam sakė, kad jai nepatinka, kad nenori, bet jis jos nesiklausė. Tą dieną jokios jėgos ar lytinių santykių tarp jų nebuvo. Ir kiekvienąkart susitikus, jis vis prie jos lysdavo, ji bandydavo jį atstumti, bet jis jai atsakydavo „tylėk“, ir nereaguodavo į jos prašymus nelysti. Kadangi jai patikdavo su juo būti dėl visai kitų dalykų, ji su juo ir susitikdavo. Kiekvienąkart prieš susitinkant ji jam pasakydavo, kad tarp jų nebus jokių lytinių santykių ir jis atsakydavo, kad jie tik kalbėsis, kad eis filmą pažiūrėti ir panašiai, todėl ji ir sutikdavo su juo susitikti. Pirmuosius lytinius santykius su V. ji turėjo 2018 m. sausio 5 d. ir jai tada dar buvo 15 metų. Šią datą ji prisimena todėl, kad ji peržiūrėjo susirašinėjimą su V. ir taip atsekė datą. V. ją vėl pasikvietė pas save, tai buvo kažkur iki pietų, bet tiksliai laiko nurodyti negali. Tačiau tai matysis jų susirašinėjimuose, kadangi išėjusi iš jo namų, ji jam parašė. Jų pokalbiuose jis visada pabrėždavo, kad ir su buvusia drauge jis turėjo lytinių santykių ir tai yra normalu. Kai jis ją pasikvietė 2018 m. sausio 5 d., ji nežinojo, kad tarp jų bus santykiai, jis ją kvietėsi tik išgerti kavos. Nuėjus pas jį, jis vėl lindo prie jos, norėjo apkabinti, bandė nurengti. Ji buvo pasimetusi, nesusivokė kas vyko, nes viskas įvyko labai greitai. Ji bandė priešintis, stengėsi pasitraukti, sakė, kad nereikia, klausė – ką darai. Jie buvo pažįstami tik mėnesį, nenorėjo pasirodyti kvaila ir priešintis, rėkti, todėl galiausiai pasidavė ir jie abu pasimylėjo. Jeigu gerai prisimena, jis ją nurengė, bet nėra 100 procentų įsitikinusi. V. taip pat buvo nusirengęs. Tai buvo natūralus lytinis aktas, prezervatyvas nebuvo naudojamas, nes jis patikino, kad jis yra patyręs ir kad viskas bus gerai. Taip pat jis patikino, kad jis kiekvieną mėnesį lankosi pas gydytoją ir tikrinasi, ar jis nėra užsikrėtęs. Kitais kartais, kai vykdavo lytiniai santykiai, dažniausia būdavo jo mama namuose. Tačiau ji nesipriešindavo ir nerėkdavo, nes kitaip būtų atėjusi jo mama, o, be to, jis jai sakydavo patylėti. Jis jai tai sakydavo todėl, kad ji jam garsiai pasakydavo, jog nereikia ir galbūt tai galėjo išgirsti jo mama. Kiek turėjo dar lytinių santykių ir iš viso, ar jų buvo iki jos gimtadienio 2018 m. kovo mėn., ji negali pasakyti, nes neprisimena. Jai reiktų peržiūrėti savo susirašinėjimus, gal iš jų ji galėtų prisiminti. Nors ji ir turėdavo su juo lytinių santykių, nors jai tai ir nepatikdavo, tačiau kiekvieną kartą naiviai tikėdavo, kad jų nebus, nes ji jo prašydavo to nedaryti, o jis jai pažadėdavo. Kiekvieną kartą prieš lytinius santykius ji jam sakydavo, kad nereikia, ir garsiai tai sakydavo, tačiau vis tiek šie lytiniai santykiai įvykdavo, ji pasiduodavo jam. Tačiau ji nei karto garsiai nešaukdavo, kad išgirstų pašaliniai asmenys. V. ją kviesdavo ir pas save nakvoti, tačiau ji vengdavo pas jį likti, ir tuomet jis jai priekaištaudavo, kad kokia tada prasmė būti kartu, kad jie kartu leidžia per mažai laiko. 2019 m. liepos 18 d. ji susilaukė dukros, ir pastojo būtent nuo V. Kai ji suprato, kad laukiasi, jai jau buvo 8 nėštumo mėnesis ir ji pasakė tai V. Jis, pirmiausia, ją visaip išvadino, tai buvo pirma jo reakcija. Ji nesuprato, kad laukiasi, kadangi pas ją yra per mažas svoris, jai yra anoreksija, ji lankėsi pas dietologus, jos ciklas buvo sutrikęs ir, kai pradėjo augti svoris, ji tiesiog pagalvojo, jog jai padėjo dietologai. Šiuo metu su V. yra išsiskyrę, ir, kad ji jau pagimdė, jis nieko nežino, jis visiškai nesidomi ja. Jam buvo tik įdomu, kokia jos mamos reakcija.

Iš V. pasakojimo ji suprato, kad jo buvusi mergina iš kitos klasės, ji mokėsi jos mokykloje, kad su ja buvo skaudus išsiskyrimas, kad jam skauda. Taip pat pasakojo, kad su ja, neva, lytiniai santykiai vyko, kai jai buvo 13 metų. Ji mano, kad jis tai pasakojo, norėdamas pasakyti, kad tai yra normalu. V. buvo pirmas jos (M.) vaikinas, su kitais vaikinais ji nebendravo, lytinių santykių neturėjo. Buvusi mergina V. paliko, nes jie vienas kitą išdavė, t. y. ta mergina jį išdavė turėdama lytinius santykius su kitu vaikinu, o kai jis tai sužinojo, jis kerštaudamas turėjo lytinių santykių su tos merginos geriausia drauge. Prieš pirmą susitikimą ji (M.) jo klausė, kiek jam metų ir tiesiog parašė jam, kad jai 15, ir tai buvo prieš jiems susitinkant.

Buvusi V. mergina yra E. R., ji šiek tiek su ja bendravo, apie jos santykius su V. nekalbėjo. Susirašinėjimo su ja (M.) metu V. apie tai, kad nori su ja lytinių santykių nerašė, jis tiesiog rašydavo, kad nori draugauti, kad myli. Jis ją apkabindavo, nusinešdavo į lovą, stengėsi ją pabučiuoti, o ji nusukdavo galvą. Jis ją nurenginėjo, o ji stengėsi prilaikyti, kad nenurengtų. Ji neprisimena susitikimų su V. skaičiaus nuo 2018 m. sausio 5 d. iki jos gimtadienio, bet per susirašinėjimą galėtų atgaminti (1 t., b. 1. 19–22).

Ikiteisminio tyrimo metu 2019 m. rugpjūčio 12 d. liudytoja apklausta nepilnametės nukentėjusiosios M. B. atstovė pagal įstatymą J. B.-D. parodė, kad maždaug apie 2018 m. gruodį, tikslaus laiko nežinojo, dukra M. užsiminė, kad yra toks vaikinas, vardu V., tačiau iš jos žodžių suprato, kad jie ne pora, o tiesiog draugai. Tai buvo pirmas kartas, kai ji sužinojo, kad yra kažkoks vaikinas. Nei apie lytinius santykius, nei apie jokią prievartą, ji iš dukters negirdėjo, ji jai nieko nebuvo sakiusi. Taip pat ji neminėjo ir to, kad šis vaikinas už ją vyresnis. Dukra visada grįždavo namo laiku, t. y. nustatytą valandą, ji visada nakvodavo namuose. Buvo šiek tiek pasikeitęs elgesys, t. y. priešgyniavo motinai, bet ji pagalvojo, jog tai tiesiog paauglystė. Pirmą kartą V. ji pamatė 2018 m. gruodžio pabaigoje, apie Kalėdas. M. paklausė, ar jis galėtų užsukti pas juos, ir ji sutiko. Kai jį pamatė, iš išvaizdos jai jis nepasirodė vyresnis, jis buvo žemo ūgio, kresnas. Kadangi jis buvo su automobiliu, pagalvojo, kad, galbūt, jam apie 18, nes jau gali vairuoti, tačiau dar didesni įtarimai dėl jo amžiaus kilo po to, kai ji su juo pabendravo, t. y. jis elgėsi su ja kaip lygus, o su M. kaip su vaiku. Tik po to ji paklausė M. dėl jo amžiaus, tačiau ji norėjo nuslėpti. Apie tai, kad V. yra 21, ji sužinojo tik internete, kai į „Google“ įvedė jo vardą ir pavardę. M. griežtai buvo pasakyta, kad jai su šiuo vyru bendrauti draudžiama, ji, žinoma, prieštaravo, bet nuo to momento M. daugiau su ja neatviravo. Antrą kartą V. pamatė po kelių savaičių, apie 2019 m. sausio mėnesį, kai M., nepaklausiusi, išvažiavo iš namų ir nenakvojo namuose, o ryte pro langą pamatė, kad ją parveža V. Tuomet į lauką išėjo jos vyras ir su V. vyriškai pasikalbėjo. Nuo to karto M. su V. nustojo bendrauti, to būtų ir pakakę, tačiau apie 2019 m. birželio mėn. sužinojo, kad M. laukiasi. Tai buvo savaitgalis, ji su vyru buvo išvažiavę, o kai grįžo, M. rado beverkiančią. Ji paklausė, kas yra ir ji pasakė, kad ji laukiasi. Dar prieš porą dienų jai pasirodė, kad ji yra šiek tiek stambesnė, ir ji jos pasiteiravo ar ji tik nesilaukia, ir po šių jos žodžių M. pasidarė nėštumo testą, ir, grįžus jiems, tai pasisakė. M. pati nežinojo, kad yra nėščia ir, kai jos nuvažiavo į ligoninę patvirtinti nėštumą, jai jau buvo 28 nėštumo savaitė. Ji supranta, kad tiek M., tiek V. yra abu kalti, kad prieš M. nebuvo naudojama jokia prievarta, tačiau nori, kad V. prisiimtų atsakomybę, nes sužinojęs apie tai, kad M. laukiasi, išvadino ją visokiausiais žodžiai ir domėjosi tik tuo, kaip jie – tėvai, reaguoja į M. nėštumą. Šiuo metu M., kiek ji žino, su V. nebendrauja. 2019 m. liepos 18 d. M. pagimdė dukrą, tačiau apie tai V. nežino (1 t., b. l. 52–53).

Iš globos namų „Užuovėja“ Vaikų, nukentėjusių nuo seksualinės prievartos, pagalbos centro 2019 m. liepos mėn. Nepilnamečio, galimai nukentėjusio nuo seksualinės prievartos, psichologinio įvertinimo išvados matyti, kad šiuo metu M. išgyvena itin daug nerimo, kuris daugiausiai sietinas su neplanuotu nėštumu bei šeimos narių reakcijomis į tai. Reiškiasi stiprus susirūpinimas mama, jos emocine būsena bei savęs kaltinimas dėl jos neigiamų išgyvenimų - „ji nemiega ir nevalgo dėl manęs“, „per mane ji visą laiką nervinasi“. Taip pat mergina išgyvena dėl patėvio reakcijų „jis galėtų jautriau reaguoti į tai, kas vyksta“, jaučiasi jo nuvertinama, smerkiama. Reiškiasi jos pačios nepasitikėjimas savimi bei savo vaidmeniu šioje situacijoje, kontrolės praradimo jausmas, kurį mergina siekia kompensuoti kontroliuodama tai, ką gali „aš viską skaitau, visokius įstatymus apie nėštumą, išmokas“, „kai liepia kažką papasakoti ar surašyti aš tą padarau“. Panašu, kad šeimos narių reakcijos skatina nusivylimą bei nepasitikėjimą savimi „nebežinau, ar galiu padaryti kažką daugiau“.

M. reflektuoja savo patyrimus, ieško sąsajų tarp reikšmingų gyvenimo įvykių. Nepaisant to, stebimas aktyvus neigiamų patirčių slopinimas „aš žinokit visada kažkaip pamirštu viską, kas buvo blogo, stengiuosi negalvoti“. Jos savęs vaizdas iškreiptas, neatitinkantis realybės – panašu, kad prie to itin daug prisidėjo 5–6 klasėje patirtos patyčios dėl išvaizdos. Kartu reiškiasi apsunkinti tarpasmeniniai santykiai su bendraamžiais – M. stokoja jų palaikymo ir supratimo, savo problemas yra linkusi spręsti viena, neįtraukiant kitų. Tikėtinai dėl žemos savivertės stebimas polinkis įtikti, patikti, atitikti keliamus reikalavimus bei lūkesčius, dažnai tai darant nureikšminus savo norus ir poreikius. Panašu, kad dėl turimų patirčių ir emocinių sunkumų siekdama sukurti santykius M. stokoja kritiškumo kitam bei jo motyvams jos atžvilgiu.

M. B. paslaugos Pagalbos centre teiktos jos mamos J. B.-D. 2019 m. liepos 1 d. prašymu dėl įtarimų apie galimai patirtą seksualinę prievartą. Moteris dalijasi, kad šiuo metu jos nepilnametė dukra laukiasi, apie nėštumą šeima sužinojo maždaug prieš mėnesį, žinia visiems, įskaitant dukrą, buvo netikėta. Toliau papasakoja, kad vos tik sužinoję apie M. bei pilnamečio vaikino santykius tuoj pat pareikalavo juos nutraukti. Psichologinis vertinimas atliekamas siekiant išsiaiškinti galimai patirtos seksualinės prievartos aplinkybes.

Jau pirmosios konsultacijos metu nepilnametė pasidalija, kad šiuo metu laukiasi, o vaiko tėvas – V. K. Su juo susipažino atsitiktinai, per socialinę platformą „Instagram“, kai jis „tiesiogiai transliavo, ką veikia ir klausė visų, kas norėtų pabendrauti“. Prisimena, kad po pažinties pirmą kartą gyvai susitiko iškart po jo 20 gimimo dienos šventės, nors jo tikro amžiaus tuo metu nežinojo, nes „jis sakė, kad jam suėjo 18 metų“. Mergina dalijasi, kad padėjo jam sutvarkyti patalpas, o jis jau tada ėmė demonstruoti susidomėjimą ja „visaip apsikabinėjo, lindo bučiuoti“. Nuo tada jie periodiškai matydavosi „galvoju, kad buvom pora“. Nurodo, kad susitikimai daugiausiai vykdavo V. namuose. Susitikimų metu dažniausiai turėdavo intymių santykių, tačiau tiksliai negali nurodyti, kada įvyko pirma sueitis. Reiškiasi ambivalentiško santykio su V. patyrimas: viena vertus ji pasidalija, kad V. jai labai patiko, pavydėjo bendraamžei, kuri su juo turėjo santykius prieš ją. Tačiau jos pasakojimai apie santykių su V. dinamiką bei jų turėtas intymias patirtis leidžia kelti prielaidą, kad ji patyrė psichologinį spaudimą paklusti norint išlikti santykyje. „Jis būdavo man vėlai vakare arba naktį rašydavo, kad aš pas jį miegoti atvažiuočiau, o kai pasakydavau, kad negaliu, visada sakydavo: tai tada nėra prasmės mums draugauti“. M. pasakojimai leidžia kelti prielaidą, kad santykyje su V. ji siekė patenkinti tėviško rūpesčio bei globos poreikius, o ne seksualinius impulsus „kai pradėjom draugauti su V., tikėjausi romantikos, kaip per filmus, kad eisim pasivaikščioti, būsim kartu“.

Atkreiptinas dėmesys, kad M. itin stokoja jos amžių bei patirtis atitinkančių žinių lytiškumo tema, o jos turimos žinios skurdžios, netikslios. Kalbantis apie saugius lytinius santykius geba nurodyti tik vieną galimą grėsmę – nėštumą, kitų grėsmių net ir po ilgų apmąstymų nenurodo. Pasidalija, kad jos ir V. intymūs santykiai visuomet buvo nesaugūs, nes „jis man sakydavo, kad jis patyręs ir viską žino, nieko nenutiks“. Pristatant intymių santykių pavojus prisimena, kad „V. sakė, kad jis niekuo neserga, nes kas mėnesį eina pas gydytojus pasitikrinti“. Kalbėdama apie vaikino ir merginos santykius yra linkusi juos romantizuoti, idealizuoti.

Merginos pasakojimas apie santykius su V. K. bei šių santykių dinamiką leidžia kelti pagrįstą įtarimą, kad M. B. nukentėjo nuo seksualinės prievartos, jai pačiai pilnai to nesuvokiant ir galimai ieškant tėviškos figūros santykyje su vyresniu vaikinu. Galimai dėl santykio su tėvu stokos, poreikio įtikti, patikti, priklausyti, atitikti kito lūkesčius, M. itin sunku kritiškai įvertinti kito asmens motyvus jos atžvilgiu, numatyti savo bei kito elgesio pasekmes (1 t., b. l. 31–33).

Iš 2019 m. spalio 17 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas M. B. ir V. K. susirašinėjimas, randamas socialiniame tinkle „Facebook“ M. B. paskyroje, į kurią patenkama su pateiktais M. B. slaptažodžiais. Matoma, kad susirašinėjimas prasideda šioje paskyroje nuo 2017 m. gruodžio 15 d. 0.18 val. ir vyksta iki 2019 m. rugpjūčio 25 d. 22.48 val. Visas susirašinėjimas yra nukopijuojamas ir įrašomas į CD. Iš M. B. ir V. K. susirašinėjimo, kuris yra reikšmingas bylai, aptinkamas susirašinėjimas 2017 m. gruodžio 21 d. 11.18 val., 2018 m. sausio 5 d. 22.49 val., 2018 m. sausio 6 d. nuo 23.20 val. iki 23.42 val.; 2018 m. sausio 7 d. nuo 2.53 val. iki 3.17 val. Padaryti šių susirašinėjimų „Stop kadrai“ ir jie atspausdinti (1 t., b. l. 76–91).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos serologijos ir DNR laboratorijos 2019 m. spalio 3 d. specialisto išvados Nr. S 428/2019(01) matyti, kad V. K. yra A. B. (M. B. dukters) biologinis tėvas su 99,9999999 % tikimybe (1 t., b. l. 63–65).

BK 151¹ straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė pilnamečiam asmeniui, kuris lytiškai santykiavo ar kitaip tenkino lytinę aistrą su jaunesniu negu šešiolikos metų asmeniu, jeigu nebuvo išžaginimo, seksualinio prievartavimo ar privertimo lytiškai santykiauti požymių.

Vadovaudamasis išvardytų nuoseklių, neprieštaringų ir vienas kitą papildančių įrodymų visuma bei jų pagrindu nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, teismas konstatuoja, kad V. K. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikaltimą, numatytą BK 151¹ straipsnio 1 dalyje, visiškai įrodyta.

Pažymėtina, jog kaltinamasis savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos neigė, tačiau duodamas parodymus tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme nebuvo nuoseklus. Pirmosios ikiteisminio tyrimo apklausos metu V. K. nurodė, kad pirmi lytiniai santykiai tarp jo ir nukentėjusiosios M. B. buvo po jos šešiolikto gimtadienio, t. y. 2018 m. balandžio ar gegužės mėnesį, nes su ja jis susipažino tik apie 2018 m. sausio pabaigą per pažinčių programėlę „Tinder“, pirmojo jų susitikimo sausio pabaigoje metu tarp jų nieko neįvyko, jie tiesiog išgėrė arbatos, pasižiūrėjo filmą, po to jų bendravimas nutrūko maždaug trims mėnesiams, nes ji jam nepatiko, jis nenorėjo su ja bendrauti, o antrą kartą su M. B. susitiko tik balandžio mėnesį, t. y. po jos šešiolikto gimtadienio, ir kadangi susitikimas praėjo geriau, nuo to laiko pradėjo su ja bendrauti ir pirmi lytiniai santykiai, kaip minėto, buvo tik 2018 m. balandžio ar gegužės mėnesį; kadangi jie buvo pora, jis net susitiko su jos mama susipažinti. Paskutinį kartą su M. B. lytinį aktą turėjo 2018 m. gruodžio 28 d., po to jis su ja nustojo bendrauti, nes juto spaudimą, grasinimus paduoti į teismą, kad jis su ja miegojo, o 2019 m. vasarą, apie birželio vidurį, jis sužinojo, kad ji laukiasi, po to vėl buvo spaudžiamas su ja gyventi, auginti vaiką. Antrosios apklausos ikiteisminio tyrimo metu V. K. susipažinęs su jo ir M. B. susirašinėjimu, teigė, kad, jo manymu, lytiniai santykiai tarp jų galėjo būti iki M. B. 16 gimtadienio, tačiau jo veiksmai nelaikomi nusikaltimu, nes santykiai vyko savo noru, tarp jų nebuvo didelio amžiaus, dvasinės ir fizinės brandos skirtumo. Apklaustas teisme kaltinamasis V. K. vėl nurodė, kad pirmus lytinius santykius su M. B. turėjo, kai jai jau buvo 16 metų, 2018 m. sausio 5 d. lytinių santykių su M. B. neturėjo, pirmą kartą tarp jo ir M. B. nieko nebuvo, jis pasikvietė ją namo, išgėrė arbatos ir išvažiavo į darbą. Antrą kartą buvo nusirengę tik iki pusės. Susipažinus, M. B. sakė, kad jai beveik 16 metų, o jis pasakė, kad jam 20 metų, paklausė, ar tai jai kelia problemų, o ji atsakė, kad ne. Pabrėžė, jog bendraujant su M. B., ji laikė save protingesne už jį, jautėsi žymiai brandesnė, kad žino daugiau už jį. Kadangi suprato, kad M. B. ne jam, todėl nusprendė iš pradžių išsiskirti, nustojo bendrauti, bet po mėnesio – vėl pradėjo. Ji jam atsakė, kad jis jai būtų antras. Po to jau vyko lytiniai santykiai tai jo, tai jos bute. Daug laiko leisdavo kartu, labai daug pykdavosi. Ji norėjo, kad jie taptų pora. Tada susipažino su jos mama. Parvežant vėliau M. B. namo, buvo užpultas jos patėvio. Ilgą laiką nebendravo su M. B. Vėliau sužinojo, kad ji yra nėščia. Jis jai aiškiai pasakė, kad kartu būti negali, per daug skirtingi žmonės, bet vaiko nesikratė, nori rūpintis dukra, padės užauginti, tačiau nebus kartu su M. B. Jie abu kalti, nebuvo prievartos, viskas buvo abiejų noru.

Priešingai, nukentėjusioji M. B. viso proceso metu davė nuoseklius parodymus, teigdama, jog su V. K. susipažino 2017 m. gruodžio pradžioje, per socialinį tinklą „Instagram“, jis buvo pažinties iniciatorius, susirašinėjimo metu V. K. jai pasakė, jog jam yra 18 metų, tačiau vėliau ji sužinojo, kad jam yra 20 metų. Prieš jiems susitinkant V. K. jau žinojo, kad jai yra 15 metų, tai ji jam buvo parašiusi. Pirmą kartą su V. K. susitiko 2017 m. gruodžio 17-20 d., jis buvo susitikimo iniciatorius. Ji su juo susitiko Karoliniškėse, Laisvės pr. stotelėje. Susitikus, jis pasikvietė ją į namus. Jau patį pirmą kartą jis ją apsikabino ir norėjo pabučiuoti. Ji stengėsi atsitraukti, buvo pasimetusi, tačiau jai nepavyko nuo jo pasitraukti, tą dieną jokių lytinių santykių tarp jų nebuvo. Pirmuosius lytinius santykius su V. K. ji turėjo 2018 m. sausio 5 d. ir jai tada dar buvo 15 metų. Šią datą ji prisimena peržiūrėjusi susirašinėjimą su V. K. Jis ją vėl pasikvietė pas save, kvietėsi tik išgerti kavos. Nuėjus pas jį, jis vėl norėjo apkabinti, bandė nurengti. Ji buvo pasimetusi, viskas įvyko labai greitai, kadangi buvo pažįstami tik mėnesį, nenorėjo pasirodyti kvaila ir priešintis, todėl galiausiai pasidavė ir jie abu pasimylėjo. Jis ją patikino, kad yra patyręs, sveikas ir viskas bus gerai. Kitais kartais vėl vykdavo lytiniai santykiai, ji prašydavo, kad to nebūtų, o jis tikino, kad nebus. Tačiau ji nesipriešindavo ir nerėkdavo, be to, jis jai sakydavo patylėti. Kiekvieną kartą naiviai tikėdavo, kad lytinių santykių nebus, tačiau vis tiek jie įvykdavo, ji pasiduodavo jam. V. K. buvo susipažinęs ir su jos mama galimai po metų, nes ji jį buvo pasikvietusi pas save. 2019 m. liepos 18 d. ji susilaukė dukros, ir pastojo būtent nuo V. K. Tačiau jis nieko nenorėjo turėti bendro su ja. V. K. buvo pirmas jos vaikinas, su kitais vaikinais ji nebendravo, lytinių santykių neturėjo.

Šie nukentėjusiosios parodymai vertintini ne tik kaip nuoseklūs, bet ir kaip patikimi, atitinkantys kitus byloje surinktus duomenis, t. y. nuo 2017 m. gruodžio 15 d. iki 2019 m. rugpjūčio 25 d. M. B. ir V. K. susirašinėjimo duomenis socialiniame tinkle „Facebook“, iš kurių matyti, kad V. K. jau 2017 m. gruodžio 21 d. žinojo apie tai, kad M. B. yra 15 metų amžiaus, taip pat, kad 2018 m. sausio 5 d. tarp jų jau buvo įvykę lytiniai santykiai (V. K. 2017 m. gruodžio 21 d.: „As gal be tavęs tik su pora 15metu zmonemis bendrauju“; V. K. 2018 m. sausio 5 d.: „sori kad lovoje as nekoks“; M. B. 2018 m. sausio 6 d.: „As tai po vakar viso to, snd kaip kokia pasportavus jauciuosi“; V. K. 2018 m. sausio 6 d.: „Tai reiskias blogas buvau kad skauda viska“; V. K. 2018 m. sausio 7 d.: „Pas tave tevai“; M. B. 2018 m. sausio 7 d.: „Tdl u pas mn“, „Visada as pas tave vaziuot turiu“; V. K. 2018 m. sausio 7 d.: „Su manim neiseitu“, „Bet tu tyliai nsugebi“; M. B. 2018 m. sausio 7 d.: „Nes jei tevai pabustu nuo to garso tai negerai bsk butu“, „Pasistengtum svelniai“; V. K. 2018 m. sausio 7 d.: „Jei as pasistengciau tikrai negaletum tyliai“; M. B. 2018 m. sausio 7 d.: „Nu realiai as per pirma karta mažiau rekiau tai manau kad neblogai visai“; V. K. 2018 m. sausio 7 d.: „Ble dabar as noriu pasimylet“; M. B. 2018 m. sausio 7 d.: „Neuzpiso sito sakyt dar?“; V. K. 2018 m. sausio 7 d.: „Aha bet gaila kad mazai ka moku lovoje“, „O tu ziauriai sudrekus buvai“; M. B. 2018 m. sausio 7 d.: „Bet kaip gerai man Bv kai Tsg tu zr stengeisi nes ir pats labai norejai“; V. K. 2018 m. sausio 7 d.: „Bet tu man nepaciulpei nieko visai“; M. B. 2018 m. sausio 7 d.: „Noriu dabar vel“; V. K. 2018 m. sausio 7 d.: „O tu net nepaciulpei“, „As tau daug ka padariau“; M. B. 2018 m. sausio 7 d.: „Bet tipo siaip ziauriai gerai uzvedi“).

M. B. parodymus iš dalies patvirtina ir jos mamos J. B.-D. parodymai, kad maždaug apie 2018 m. gruodį iš dukros sužinojo, kad yra toks vyresnis vaikinas, vardu V., tačiau suprato, kad jie tiesiog draugai. Jo amžiaus dukra nenurodė. Nors nei apie lytinius santykius, nei apie jokią prievartą ji iš dukters negirdėjo, dukra visada grįždavo namo laiku, visada nakvodavo namuose, tačiau buvo šiek tiek pasikeitęs jos elgesys, t. y. priešgyniavo motinai, bet ji pagalvojo, jog tai tiesiog paauglystė. Pirmą kartą V. K. ji pamatė 2018 m. gruodžio pabaigoje, apie Kalėdas, po V. K. ir M. B. 1 metų pažinties. M. jį pakvietė. Sužinojusi, kad V. yra 21 metai, M. griežtai su juo bendrauti uždraudė, o ji, žinoma, prieštaravo, bet nuo to momento M. daugiau su ja neatviravo. Antrą kartą V. pamatė po kelių savaičių, apie 2019 m. sausio mėnesį, kai M., nepaklaususi, išvažiavo iš namų ir nenakvojo namuose, o ryte pro langą pamatė, kad ją parveža V. Tuomet į lauką išėjo jos vyras ir su V. vyriškai pasikalbėjo, griežtai liepė nutraukti santykius. Nuo to karto M. su V. nustojo bendrauti, tačiau apie 2019 m. birželio mėn. sužinojo, kad M. laukiasi. Sužinojęs apie tai, V. ją išvadino visokiausiais žodžiai ir domėjosi tik tuo, kaip jie – tėvai, reaguoja į M. nėštumą. 2019 m. liepos 18 d. M. pagimdė dukrą. Galiausiai kreipėsi į Vaiko teisių apsaugos skyrių, atstovė pasiūlė nuvažiuoti į „Užuovėja“, po to nuvyko į policiją.

Globos namų „Užuovėja“ psichologinio vertinimo išvadoje taip pat nurodoma, kad M. B. paslaugos Pagalbos centre teiktos jos mamos J. B.-D. 2019 m. liepos 1 d. prašymu dėl įtarimų apie galimai patirtą seksualinę prievartą, kadangi šiuo metu jos nepilnametė dukra laukiasi, apie nėštumą šeima sužinojo maždaug prieš mėnesį, žinia visiems, įskaitant dukrą, buvo netikėta. Jau pirmosios konsultacijos metu nepilnametė pasidalija, kad šiuo metu laukiasi, o vaiko tėvas – V. K. Su juo susipažino atsitiktinai, per socialinę platformą „Instagram“, jo iniciatyva, o pirmą kartą gyvai susitiko iškart po jo 20 gimimo dienos šventės, nors jo tikro amžiaus tuo metu nežinojo, nes jis sakė, kad jam suėjo 18 metų. M. B. nurodė, kad jis jau tada ėmė demonstruoti susidomėjimą ja „visaip apsikabinėjo, lindo bučiuoti“. Nuo tada jie periodiškai matydavosi, susitikimai daugiausiai vykdavo V. K. namuose, jų metu dažniausiai turėdavo intymių santykių, tačiau tiksliai negali nurodyti, kada įvyko pirma sueitis. Viena vertus ji pasidalija, kad V. jai labai patiko, pavydėjo bendraamžei, kuri su juo turėjo santykius prieš ją, tačiau keliama prielaida, kad ji patyrė psichologinį spaudimą paklusti norint išlikti santykyje, santykyje su V. ji siekė patenkinti tėviško rūpesčio bei globos poreikius, o ne seksualinius impulsus. Pasidalija, kad jos ir V. intymūs santykiai visuomet buvo nesaugūs.

Galiausiai Valstybinės teismo medicinos tarnybos serologijos ir DNR laboratorijos 2019 m. spalio 3 d. specialisto išvada Nr. S 428/2019(01) patvirtina, kad V. K. yra mergaitės A. B., kurią 2019 m. liepos 18 d. pagimdė M. B., biologinis tėvas.

Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų apie tai, kad M. B. tiek nusikalstamos veikos metu, tiek po jos ar iki jos sirgo kokia nors psichikos liga ar jos psichikos būsena buvo tokia, dėl kurios ji negalėjo suprasti su ja atliekamų veiksmų esmės ir reikšmės, duoti apie tai teisingus parodymus, nenustatyta, kad ji linkusi meluoti ar fantazuoti, dėl ko jos parodymus reikėtų vertinti kritiškai ir jais nesivadovauti. Juo labiau, kaip minėta, juos patvirtina kiti byloje surinkti ir ištirti įrodymai. Priešingai, nei nurodo gynėjas, nukentėjusioji apklausiama teisiamojo posėdžio metu nenurodė, kad nesuprato visko iki galo, būtent patvirtino, kad lytinius santykius supranta, „kai jo lytinis organas įėjo į jos lytinius organus“. Todėl teigti, kad 2018 m. sausio 5 d. galimai tarp M. B. bei V. K. nebuvo lytinio santykiavimo natūraliu būdu, nėra pagrindo, be to, BK 151¹ straipsnio 1 dalis numato baudžiamąją atsakomybę ne tik už lytinį santykiavimą su jaunesniu nei 16 metų asmeniu, tačiau ir už kitokį lytinės aistros tenkinimą su tokiu asmeniu. Be to, teismas nemano esant pagrindo vertinti nukentėjusiosios parodymų nepatikimais vien dėl jos procesinės padėties, kurią ji pasirinko ne savo valia. Taip pat byloje nenustatyta, kad V. K. ikiteisminio tyrimo metu būtų verčiamas prisipažinti (kaip nurodė, jautė spaudimą iš tyrėjos ir pan.) ar duoti parodymus prieš save. V. K. ir jo gynėjo teiginiai dėl to, jog tyrimas inicijuotas siekiant asmeninės ir / ar finansinės naudos, nepagrįsti jokiais objektyviais duomenimis – priešingai, ikiteisminis tyrimas pradėtas pagal 2019 m. liepos 1 d. globos namų „Užuovėja“ pranešimą apie galimai nepilnametės patirtą seksualinį smurtą, kadangi į šį centrą M. B. mama su dukra kreipėsi psichologinės pagalbos, bei Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos pateiktą informaciją (1 t., b. l. 1–3, 7–9, 34–50), be to, nėra duomenų, kad proceso metu iš V. K. buvo reikalaujama pinigų, o siūlymas ikiteisminio tyrimo metu susitaikyti, negali būti vertinamas, kaip asmeninės ir / ar finansinės naudos siekis.

Teismų praktikoje pripažįstama, jog tiek tiesioginiai, tiek netiesioginiai įrodymai turi įrodomąją vertę. Tiesioginiai įrodymai patys, be tarpinių grandžių, yra susiję su įrodinėjimo dalyku, o netiesioginiai yra tokie įrodymai, kurie iš pradžių pagrindžia tarpinio fakto buvimą, o per šį faktą – ir įrodinėtinas aplinkybes. Ne visada nusikaltimo aplinkybės ir veiką padariusio asmens kaltė nustatoma tiesioginiais įrodymais. Įrodinėjimas netiesioginiais įrodymais yra sudėtingesnis, tačiau jais taip pat gali būti grindžiama asmens kaltė, jei tais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir išvados tarpusavyje sujungti nuoseklia ir logiška grandine. Įstatymas nedraudžia grįsti apkaltinamojo nuosprendžio netiesioginiais įrodymais. Tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius – ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai. Svarbu tai, kad įrodymai būtų įvertinti pagal įstatymo reikalavimus. Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką bei palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2013 m. birželio 14 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-287/2013). Atsižvelgęs į tai, teismas šiuo atveju mano, kad aptarti įrodymai yra nuoseklūs, neprieštaringi, vienas kitą papildo, gauti įstatymų nustatyta tvarka bei ištirti teisiamuosiuose posėdžiuose ir jų visuma leidžia daryti išvadą, kad kaltinamasis padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką.

Sprendžiant klausimą dėl M. B. ir V. K. amžiaus, dvasinės ir fizinės brandos skirtumo ir dėl to, ar šis skirtumas gali būti pripažintas dideliu (apie tai nurodoma BK 151¹ str. 6 d., iki BK 151¹ straipsnio 2020 m. lapkričio 5 d. pakeitimo įstatymo Nr. XIII-3350 – BK 151¹ str. 5 d.), pirmiausia atkreiptinas dėmesys į tai, kad M. B., pirmą kartą lytiškai santykiaudama su V. K., buvo nepilnametė, t. y. 15 metų amžiaus, ir iki jos 16 gimtadienio buvo likę daugiau nei du mėnesiai. Apie savo amžių M. B. buvo informavusi V. K. dar iki jų pirmo susitikimo 2017 m. gruodžio mėnesį. Tuo tarpu V. K. 2017 m. gruodžio 16 d. buvo sukakę jau 20 metų. Be to, kaip nustatyta, pats V. K. susipažinęs su M. B. slėpė nuo jos savo tikrąjį amžių – nurodė, kad jam 18 metų. Byloje nėra jokių duomenų, kad V. K. fizinė branda būtų neatitikusi jo amžiaus, jis būtų prilyginamas nepilnamečiui, o M. B. fiziniai duomenys ir jos fizinė branda atitikusi vyresnio amžiaus nepilnametės duomenis ir brandą. Priešingai, globos namų „Užuovėja“ psichologinio vertinimo išvadoje nurodoma, kad M. B. išvaizda atitinka jos biologinį amžių.

Nors kaip nurodė teisiamojo posėdžio metu Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos Vilniaus teismo psichiatrijos skyriaus teismo psichologė ekspertė V. J., kad psichologinė ekspertizė negali atsakyti į klausimą dėl socialinės ir dvasinės brandos lygio, nes nėra nei aiškaus apibrėžimo, koks kokiame amžiuje turi būti socialinės brandos lygis, nei priemonių tokiam lygiui įvertinti, ir gali būti įvertinama tik tai, ar asmuo pagal savo individualias psichologines ypatybes, socialinio supratingumo lygį, žinių apimtį, atitinka savo amžiaus tarpsnio ypatumus (šiuo atveju – paauglystę ir jaunystę), taip pat ekspertizės metu negalima įvertinti, koks yra skirtumas pagal metus tarp kaltinamojo ir nukentėjusiosios brandumo ar individualių psichologinių ypatybių, tačiau teismas pažymi, kad tai šiuo atveju vertintina kiekvienu konkrečiu atveju pagal byloje nustatytas individualias aplinkybes ir tai būtent yra bylą nagrinėjančio teismo pareiga.

Pabrėžtina, kad asmens dvasinę ir socialinę brandą atskleidžia to asmens turimų žinių kiekis, jo požiūris į aplinką ir jį supančius asmenis, gebėjimas vertinti visuomenės keliamus reikalavimus jo amžiaus žmonėms ir žinoti savo vietą jį supančioje aplinkoje, gebėjimas numatyti savo veikos padarinius ir juos planuoti, kritikuoti ir būti savikritiškam, atkaklus užsibrėžtų tikslų siekis, galėjimas kontroliuoti savo emocijas ir veiksmus kritinėse situacijose bei kt. Vertinant nukentėjusiosios M. B. dvasinę brandą pažymėtina, jog globos namų „Užuovėja“ psichologinio vertinimo išvadoje nurodoma, jog tikėtinai dėl žemos savivertės stebimas M. B. polinkis įtikti, patikti, atitikti keliamus reikalavimus bei lūkesčius, dažnai tai darant nureikšminus savo norus ir poreikius; dėl turimų patirčių ir emocinių sunkumų siekdama sukurti santykius ji stokoja kritiškumo kitam bei jo motyvams jos atžvilgiu. Atkreipiamas dėmesys, kad M. B. itin stokoja jos amžių bei patirtis atitinkančių žinių lytiškumo tema, o jos turimos žinios skurdžios, netikslios. Kalbantis apie saugius lytinius santykius geba nurodyti tik vieną galimą grėsmę – nėštumą, kitų grėsmių net ir po ilgų apmąstymų nenurodo. Pasidalija, kad jos ir V. K. intymūs santykiai visuomet buvo nesaugūs, nes, anot jos, „jis man sakydavo, kad jis patyręs ir viską žino, nieko nenutiks“. Pristatant intymių santykių pavojus prisimena, kad „V. sakė, kad jis niekuo neserga, nes kas mėnesį eina pas gydytojus pasitikrinti“. Kalbėdama apie vaikino ir merginos santykius yra linkusi juos romantizuoti, idealizuoti. Taigi, atsižvelgiant į tai, spręstina, jog M. B. ieškodama tėviškos figūros santykyje su vyresniu vaikinu, galimai dėl santykio su tėvu stokos, poreikio įtikti, patikti, priklausyti, atitikti kito lūkesčius, kritiškai neįvertinant kito asmens motyvų jos atžvilgiu, nenumatant savo bei kito elgesio pasekmių, santykių su V. K. metu negalėjo laisvai reikšti savo sutikimo ar nesutikimo taip pat ir lytiniams santykiams, net jei jų metu ir nebuvo išžaginimo, seksualinio prievartavimo ar privertimo lytiškai santykiauti požymių. Be to, ir tai, kaip nurodoma išvadoje, kad M. B. pakluso psichologiniam spaudimui (taip pat ir lytiniams santykiams - „Jis būdavo man vėlai vakare arba naktį rašydavo, kad aš pas jį miegoti atvažiuočiau, o kai pasakydavau, kad negaliu, visada sakydavo: tai tada nėra prasmės mums draugauti“) norėdama išlikti santykyje su V. K., siekdama labiau patenkinti tėviško rūpesčio bei globos poreikius, o ne seksualinius impulsus („kai pradėjom draugauti su V., tikėjausi romantikos, kaip per filmus, kad eisim pasivaikščioti, būsim kartu“), rodo jos dvasinės ir socialinės brandos stoką, juo labiau ją lyginant su V. K. atitinkama branda nusikalstamos veikos metu ir po jos. Tai patvirtina ir jos pačios parodymai baudžiamojo proceso metu tiek apie santykius su V. K. apskritai, tiek apie jų pirmus ir vėlesnius lytinius santykius (pvz., nenorėdama pasirodyti kvailai prieš jį, nustojo priešintis, viskas įvyko labai greitai, ji jam pasidavė ir jie pasimylėjo; jis jai labai patiko, rūpėjo, tikėjo juo; prieš susitinkant su juo, ji parašydavo, kad „to“ nebūtų, jis sakydavo, kad „viskas bus gerai“; jai V. sakė, kad „jeigu lytiškai nesantykiausiu, tai su manimi nebendraus“; V. K. kviesdavo pas save nakvoti ir pykdavo, kad ji atsisakydavo, sakė, kad nėra prasmės bendrauti; buvo išsigandusi, kad gali pastoti, tačiau jis nuramino, kad viskas gerai, nes praeita mergina nepastojo; liepė vaikščioti pas ginekologę kas mėnesį; jis patikino, kad jis yra patyręs ir kad viskas bus gerai; taip pat jis patikino, kad jis kiekvieną mėnesį lankosi pas gydytoją ir tikrinasi, ar jis nėra užsikrėtęs; nors ji ir turėdavo su juo lytinių santykių, nors jai tai ir nepatikdavo, tačiau kiekvieną kartą naiviai tikėdavo, kad jų nebus, nes ji jo prašydavo to nedaryti, o jis jai pažadėdavo; kiekvieną kartą prieš lytinius santykius ji jam sakydavo, kad nereikia, tačiau vis tiek šie lytiniai santykiai įvykdavo, ji pasiduodavo jam; nesuprato, kad laukiasi, manė čia nuo papildų, kad jai padėjo dietologai). V. K. didesnę ne tik amžiaus, fizinę, bet ir dvasinę brandą negu buvo M. B. patvirtina ir J. B.-D. parodymai, kad nors pirmą kartą susitikus iš išvaizdos jai V. K. nepasirodė vyresnis, jis buvo žemo ūgio, kresnas, kadangi jis buvo su automobiliu, pagalvojo, kad, galbūt, jam apie 18, tačiau didesni įtarimai dėl jo amžiaus kilo po to, kai ji su juo pabendravo, t. y. jis elgėsi su ja kaip lygus, o su M. kaip su vaiku. V. užėjęs į svečius, elgėsi užtikrintai, o M., kaip vaiko, elgesys vaikiškas, tuo tarpu V. elgėsi labai adekvačiai, kaip suaugęs. Skirtumas tarp M. ir V. K. elgesio jautėsi, matė, kad ne jos vaikui bendrauti. Pabrėžė, jog M. gimdymui buvo ir fiziologiškai nepasiruošusi.

Taigi, įvertinęs V. K. ir nukentėjusiosios M. B. amžiaus, dvasinės ir fizinės brandos skirtumą, teismas daro išvadą, kad tas skirtumas buvo ir yra gana didelis. Todėl nėra pagrindo taikyti kaltinamajam V. K. BK 151¹ straipsnio 6 dalies (iki BK 151¹ straipsnio 2020 m. lapkričio 5 d. pakeitimo įstatymo Nr. XIII-3350 – BK 151¹ straipsnio 5 dalies). Ši išvada atitinka tiek bylos medžiagą, tiek nurodytos BK 151¹ straipsnio dalies nuostatas, todėl V. K. neatleistinas šiuo pagrindu nuo baudžiamosios atsakomybės.

Galiausiai teismas vertina, kad iš nustatytų byloje aplinkybių akivaizdu, kad V. K. lytiškai santykiaudamas su M. B., kuriai tuo metu buvo mažiau negu šešiolika metų ir tai žinodamas, nesant išžaginimo, seksualinio prievartavimo ar privertimo lytiškai santykiauti požymių, veikė tiesiogine tyčia, t. y. suvokdamas savo veiksmų pobūdį ir norėdamas, sąmoningai siekdamas taip veikti.

Atsižvelgus į tai, V. K. veiksmuose nustačius tiek objektyviuosius, tiek subjektyviuosius nusikalstamos veikos, numatytos BK 151¹ straipsnio 1 dalyje, požymius, V. K. pripažintinas kaltu padaręs nurodytą nusikaltimą.

Už BK 151¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto nusikaltimo padarymą nustatytos alternatyvios bausmės: bauda, laisvės apribojimas, areštas ir laisvės atėmimas iki 5 metų.

Skirdamas bausmę kaltinamajam V. K., teismas, vadovaudamasis bendraisiais BK 54 straipsnyje nustatytais bausmės skyrimo pagrindais, pirmiausia atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos stadiją, t. y. kad šiuo atveju padarytas baigtas apysunkis tyčinis nusikaltimas nepilnamečio žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir (ar) neliečiamumui. Nėra nustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių.

Taip pat teismas atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę, t. y. kad V. K. jauno amžiaus, nevedęs, dirbantis (2 t., b. l. 79–80), darbdavių charakterizuojamas teigiamai (2 t., b. l. 79–80), neteistas (1 t., b. l. 101), administracinių nusižengimų registro išrašo duomenimis per pastaruosius 5 metus 11 kartų baustas administracine tvarka, daugiausiai už Kelių eismo taisyklių pažeidimus (1 t., b. l. 102–109), šio proceso metu materialiai iš dalies prisidėjo prie dukters išlaikymo (2 t., b. l. 81–83), duomenų apie gydymą nuo priklausomybių ar psichiatrine tvarka nepateikta.

Atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes, tai, kad kaltinamasis nusikalto pirmą kartą, į lengvinančių ir sunkinančių atsakomybę aplinkybių nebuvimą, kaltinamojo asmenybę, tai, kad byloje pareikšti nemaži turtinio pobūdžio reikalavimai kaltinamojo atžvilgiu, minimali baudos riba už apysunkį nusikaltimą 100 MGL (5 000 Eur), teismas mano, kad šiuo atveju kaltinamajam turi būti skiriama laisvės apribojimo bausmė, kurios terminas nustatytinas artimas vidurkiui, t. y. 1 metai, kartu paskiriant įpareigojimus ir draudimus, kurie padėtų pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus ir, teismo nuomone, darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui, t. y. neatlygintinai per vienerius metus išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą; visą laisvės apribojimo laikotarpį būti gyvenamojoje vietoje nuo 22.00 val. iki 6.00 val. ryto, jei tai nesusiję su darbu, mokymuisi arba lankymusi sveikatos priežiūros įstaigose (BK 48 str. 4 d. 2 p., 3 p. 6 d.).

Dėl civilinio ieškinio

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Pagal BPK 113 straipsnį, civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, jo turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų.

CK 6.250 straipsnyje nustatyta, jog neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais; neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Nukentėjusiosios M. B. atstovė pagal įstatymą J. B.-D. civiliniame ieškinyje nurodo, jog nagrinėjamu atveju iš pateiktų faktinių bylos aplinkybių viseto matyti, kad nukentėjusioji M. B. patyrė sveikatos sužalojimus ir didžiulius dvasinius išgyvenimus, kadangi būdama nepilnametė nesugebėjo adekvačiai suvokti galimų atsakovo elgesio pasekmių. Kaltinamasis V. K. sąmoningai tenkino savo lytinę aistrą, ignoruodamas ieškovės M. B. dėl jos amžiaus ribotą seksualinio apsisprendimo laisvę ir neliečiamumą. Nukentėjusiosios M. B. sutikimas lytiškai santykiauti su kaltinamuoju V. K. buvo sąlygotas jos psichologinio nebrandumo ir nepilnametystės, taip pat kaltinamojo moralinio bei emocinio spaudimo, neįgyvendinamų pažadų pateikimu. Kaltinamasis V. K. būdamas pilnametis sąmoningai pasinaudojo ieškovės M. B. naivumu, patiklumu ir jaunatvišku nebrandumu. Aiškiai suprasdamas ir suvokdamas lytinių santykių galimas pasekmes, sąmoningai leido tokioms pasekmėms kilti. Dėl tokių neatsakingų kaltinamojo V. K. veiksmų M. B. tapo nėščia būdama nepilnametė, net nebaigusi bendrojo lavinimo mokyklos, t. y. nei fiziologiškai, nei psichologiškai nepasiruošusi turėjo gimdyti, kas jai sukėlė dideles fizines ir moralines kančias.

Pabrėžiama, jog visuotinai žinoma, kad gimdymas tokiame amžiuje yra ypač pavojingas, tiek nepilnametės sveikatai, tiek ir vaiko sveikatai. Yra ypač didelė tokio amžiaus gimdyvės sveikatos sutrikimų ir komplikacijų rizika. Todėl neabejotina, kad kaltinamasis V. K. sąmoningais veiksmais pažeidė ieškovės M. B. seksualinio apsisprendimo laisvę ir neliečiamumą, sukėlė jai labai neigiamus padarinius, t. y. fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, bendravimo galimybių sumažėjimą ir sumažino realias galimybes tinkamai socialiai integruotis į visuomenę. Esant tėvų pilnai išlaikomai, mokantis vidurinėje mokykloje, neturint išsilavinimo bei galimybės užsidirbti pragyvenimui ir vaiko išlaikymui, atsirado negrįžtami neigiami padariniai jos psichinei būsenai, kuri dar tik formuojasi. Nukentėjusioji šiuo metu yra nežinomybėje, kiek ateityje dar reikės moralinių ir fizinių jėgų, kad galėtų gyventi pilnavertišką gyvenimą.

Pabrėžiama, jog kaltinamasis V. K. iki šios dienos nukentėjusiosios neatsiprašė, net nepasidomėjo kaip gyvena jo vaikas. Kaltinamasis neabejotinai supranta, kad dėl savo egoistinių siekių patenkinimo, viešai pažemino nukentėjusiąją, tuo sukeldamas jai ne tik fizinius skausmus, bet ir didžiulius dvasinius išgyvenimus, tačiau dėl to visiškai nesigaili, ši atsakovo pozicija dar labiau pabrėžia jo cinišką požiūrį į nukentėjusiąją bei visuomenėje galiojančių visuotinai priimtinų moralės normų ignoravimą.

Prašoma priteisti 262,62 Eur turtinės žalos, 3 000 Eur neturtinės žalos ir pripažinti proceso išlaidomis M. B. išlaidas advokato pagalbai apmokėti (1 t., b. l. 168–176).

Teismas, atsižvelgdamas į tai, jog nukentėjusiosios patirta ir prašoma priteisti turtinė žala buvo patirta būtent kaltinamojo V. K. veiksmais, kurie šiuo nuosprendžiu pripažinti nusikalstama veika, ji pagrįsta pridėtais dokumentais (mokėjimo kvitais dėl sveikatos priežiūros paslaugų, tam tikrų medicinos ir higienos, kūdikio kraitelio prekių įsigijimo), nukentėjusiosios atstovės pagal įstatymą paaiškinimais, sprendžia, kad civilinis ieškinys dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas ir iš V. K. civilinės ieškovės M. B. naudai priteistinas 262,62 Eur turtinės žalos atlyginimas.

Minėta, neturtinės žalos dydį kiekvieną kartą nustato teismas, vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais (CK 6.250 str. 2 d.), atsižvelgdamas į konkrečioje byloje teismo nustatytas ir reikšmingomis pripažintas aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus bei jau suformuotą teismų praktiką analogiškose bylose. Kasacinės instancijos teismas, aiškindamas teisės normas, reglamentuojančias neturtinės žalos atlyginimą, yra ne kartą pažymėjęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (lot. restitutio in integrum) objektyviai negali būti pritaikytas visa apimtimi. Neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai. Teisinga kompensacija už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus reiškia tokios piniginės satisfakcijos, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus, parinkimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2009).

Nagrinėjamu atveju V. K. padarytas nusikaltimas neabejotinai sukėlė nepilnametei M. B. neigiamus emocinius, psichologinius padarinius dėl pasikėsinimo į jos seksualinio apsisprendimo laisvę ir (ar) neliečiamumą. Teismo vertinimu, dėl V. K. padaryto nusikaltimo padaryta žala M. B. fiziniam ir psichologiniam vystymuisi, vertybių formavimuisi, suvokimui apie draugystę, santykius, meilę, gebėjimui ateityje sukurti pilnavertiškus ir sveikus santykius, todėl akivaizdu, jog ji dėl minėto įvykio patyrė neturtinę žalą. Įvykdytos nusikalstamos veikos pasekmės, t. y. M. B. patirtos neigiamos emocijos ir padariniai, niekur neišnyko, t. y. nepilnametė M. B. galiausiai tapo mama, buvo apklausinėjama apie įvykio detales ikiteisminio tyrimo metu policijos įstaigoje, taip pat teisme, o tai neabejotinai taip pat sukėlė jai neigiamas emocijas, išgyvenimus ir stresą. Kita vertus, dalis civiliniu ieškiniu prašomos neturtinės žalos siejama su ne visiškai tiesioginiais šiuo nuosprendžiu pripažintos nusikalstamos veikos padariniais – neplanuotu M. B. nėštumu ir gimdymu. Kaip nurodė pati M. B. teisiamojo posėdžio metu, labai daug išgyveno, kad laukėsi dar nebaigusi mokyklos, neliko didelės perspektyvos, norėjo studijuoti užsienyje, dabar nelabai jau pavyks, išgyveno daug, labai skaudu buvo, jai buvo panikos atakos, lankosi pas psichologą. Išrašas iš Vaikų ligoninės medicininių dokumentų patvirtina, kad 2019 m. gegužės 22 d. M. B. lankėsi pas medikus, diagnozė – (duomenys neskelbtini). J. B.-D. taip pat patvirtino, kad dukra išgyveno panikos priepuolius, jie kreipėsi ir į Santariškes, ir į Krizių centrą, gydytojai duodavo raminančių (vaistų). Taip pat teismas pažymi, kad šiuo nuosprendžiu pripažinta V. K. nusikalstama veika nebuvo susijusi su tiesiogine seksualine prievarta, fiziniu smurtu, grasinimais, M. B. nebuvo nustatyti konkretus sveikatos sutrikdymas ar sužalojimai.

Taigi, atsižvelgęs į visa tai, teismas konstatuoja, kad išdėstytų neturtinės žalos piniginės išraiškos dydžiui nustatyti reikšmingų aplinkybių pagrindu, taip pat atsižvelgiant ir į teismų praktikoje panašaus pobūdžio bylose priteistinus neturtinės žalos atlyginimo dydžius (dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 151¹ straipsnyje, neturtinės žalos atlyginimo dydžiai svyruoja nuo 500 Eur iki 2 000 Eur (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2021 m. balandžio 21 d. nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 2K-58-942/2021, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2018 m. spalio 3 d. nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 2K-232-942/2018; Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugsėjo 14 d. nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1A-95-387/2020), o dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 149, 150 straipsnyje, neturtinės žalos atlyginimo dydžiai svyruoja jau nuo 3 000 Eur iki 10 000 Eur (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį baudžiamojoje byloje 2K-16-895/2016, Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 9 d. nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 1A-39-318/2020)) nukentėjusiajai atlygintinos neturtinės žalos dydis mažintinas iki 2 000 Eur. Teismo vertinimu, būtent tokia suma neturtinei žalai atlyginti labiausiai atitiks ne tik aptartas šiam dydžiui nustatyti reikšmingas aplinkybes, bet ir sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Taip pat nukentėjusiosios atstovės civiliniame ieškinyje prašoma priteisti iš kaltinamojo ir visas patirtas išlaidas už suteiktą teisinę pagalbą. Baigiant nagrinėti bylą teisminio proceso metu pateiktas 2021 m. balandžio 28 d. prašymas dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų su dokumentais, patvirtinančiais advokatui atliktus mokėjimus, iš kurių matyti, kad prašoma išlaidų atlyginimo suma sudaro 600 Eur (350 Eur + 250 Eur) (2 t., b. l. 92–94). Pagal baudžiamojo proceso įstatymą, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti (BPK 106 str. 2 d.). Teismo nuomone, atsižvelgus į V. K. padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir sunkumą, faktinį ir teisinį bylos sudėtingumą ir apimtį, teisinės pagalbos teikimo trukmę, darytina išvada, kad nukentėjusiosios už teisinę pagalbą sumokėtas atlygis advokatui atitinka proporcingumo kriterijus. Atsižvelgęs į išvardytas aplinkybes, kaltinamojo ir nukentėjusiosios turtinę padėtį, priteistiną civilinio ieškinio sumą, teisinės pagalbos būtinumo pagrindą ir apimtį procese, teismas sprendžia, kad M. B. prašomos priteisti išlaidos advokato pagalbai apmokėti yra pagrįstos, dėl ko iš V. K. M. B. naudai priteistina 600 Eur proceso išlaidų, turėtų atstovo paslaugoms apmokėti (BPK 106 str. 2 d.).

Kaltinamajam skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 99–100) – paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis įpareigotinas atlyginti nukentėjusiosios patirtą turtinę bei neturtinę žalą, proceso išlaidas, papildomai baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, V. K. neskirtina.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 1) 2 vokai su DNR pavyzdžiais, patalpinti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato saugojimo kamerą pagal 2019 m. lapkričio 18 d. Kvitą B serija BBB Nr. LS 004453 (1 t., b. l. 67–68) – nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini kaip menkaverčiai (BPK 94 str. 1 d. 4 p.); 2) 3 vnt. kompaktinių diskų su garso ir vaizdo įrašais bei susirašinėjimo išrašais – nuosprendžiui įsiteisėjus paliktini saugoti prie baudžiamosios bylos medžiagos (BPK 94 str. 1 d. 3 p.).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 313 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

V. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 151¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 2 ir 3 punktais, 6 dalimi, V. K. paskirti įpareigojimus:

1) neatlygintinai per vienerius metus išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis;

2) atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą;

3) visą laisvės apribojimo laikotarpį būti gyvenamojoje vietoje nuo 22.00 val. iki 6.00 val. ryto, jei tai nesusiję su darbu, mokymuisi arba lankymusi sveikatos priežiūros įstaigose.

Laisvės apribojimo bausmės vykdymo pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

V. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę – panaikinti.

Civilinės ieškovės ir nukentėjusiosios M. B. atstovės pagal įstatymą J. B.-D. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti M. B. naudai iš V. K. 262,62 Eur (du šimtus šešiasdešimt du eurus ir šešiasdešimt du centus) turtinės žalos atlyginimo, 2 000 Eur (du tūkstančius eurų) neturtinės žalos atlyginimo ir 600 Eur (šešis šimtus eurų) turėtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 3 vnt. kompaktinių diskų su garso ir vaizdo įrašais bei susirašinėjimo išrašais – nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti prie baudžiamosios bylos medžiagos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 2 vokus su DNR pavyzdžiais, patalpintus į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato saugojimo kamerą pagal 2019 m. lapkričio 18 d. Kvitą B serija BBB Nr. LS 004453 – nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti kaip menkaverčius.

Išaiškinti V. K., kad laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-49 straipsniai.

Laisvės apribojimo bausmę vykdo probacijos tarnyba (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrius, Kareivių g. 1, tel. (8 5) 212 3551).

Nuteistieji, kuriems paskirtas laisvės apribojimas, privalo:

1) atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba probacijos tarnybos šaukimo gavimo;

2) laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

3) pranešti probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų;

4) intensyvios priežiūros metu dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą ir laikytis intensyvios priežiūros sąlygų, pranešti probacijos tarnybai apie elektroninio stebėjimo įtaiso praradimą ar pastebėtą šio įtaiso gedimą.

Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.