Kauno apygardos teismo sprendimas, e2-292-480/2025

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2025-01-29
Bylos Nr.: e2-292-480/2025
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Albina Rimdeikaitė
Ieškovas: M. B.
Atsakovas: uždarosios akcinės bendrovės ,,JB investicijos“
Trečiasis asmuo: A. B., J. B.

Kategorijos

2.6.8.9pavadinimo nepavyko patikrinti
2.6.29.1pavadinimo nepavyko patikrinti
3.2.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. e2-292-480/2025Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00019-2024-4Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.9; 2.6.29.1; 3.2.6.1 (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. sausio 29 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Albina Rimdeikaitė,sekretoriaujant Danutei Nekraševičienei,

dalyvaujant ieškovės M. B. atstovei advokatei A. B., atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,JB investicijos“ ir trečiojo asmens A. B. atstovei advokatei K. P., trečiajam asmeniui A. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nagrinėdama civilinę bylą pagal ieškovės M. B. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,JB investicijos“ dėl skolos priteisimo ir trečiojo asmens J. B. priešieškinį ieškovei M. B. dėl skolos ir palūkanų priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

Kauno apygardos teisme priimtas nagrinėti ieškovės M. B. (toliau – ir ieškovė) ieškinys atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) ,,JB investicijos“ (toliau – ir atsakovė) dėl skolos priteisimo (CBP-19).

Šalies argumentai

Ieškovė nurodė, kad A. B. (esamas atsakovės direktorius) 2007 m. birželio 18 d. bankiniu pavedimu į ieškovės banko sąskaitą pervedė 100 000 Lt (28 962,00 Eur) (mokėjimo paskirtis – paskola). Kitu tos pačios dienos mokėjimo nurodymu A. B. ieškovei pervedė dar 500 000 Lt (144 810,01 Eur) (mokėjimo paskirtis – paskola). Iš viso A. B. pervedė ieškovei 600 000 Lt (173 772,01 Eur). Ieškovė 2007 m. birželio 19 d. pervedė atsakovei 600 000 Lt (173 772,01 Eur) (mokėjimo paskirtis – paskola). Taip pat ieškovė 2007 m. liepos 10 d. pervedė atsakovei 100 000 Lt (28 962 Eur) (mokėjimo paskirtis – paskola). Taip buvo sudarytos dvi neterminuotos paskolos sutartys, kuriomis ieškovė paskolino bendrai 700 000 Lt (202 734,01 Eur) sumą atsakovei, kuri buvo panaudota įsigyjant turtines teises iš UAB „Domus firma“, o atsakovė įsipareigojo ją grąžinti pagal ieškovės pareikalavimą arba, jo nesant, savo nuožiūra. Atsakovė 2010 m. gruodžio 13 d. bankiniu pavedimu ieškovei grąžino dalį paskolos sumos, t. y. 189 000 Lt (54 738,18 Eur) sumą (paskirtis: paskolos grąžinimas). 2011 m. gegužės 6 d. atsakovė bankiniu pavedimu ieškovei grąžino dar vieną dalį paskolos sumos, t. y. 33 000 Lt (9 557,46 Eur) sumą (paskirtis: paskolos grąžinimas). Šie grąžinimai užskaityti pirmajai paskolai (600 000 Lt apmokėti). Liko negrąžinta paskolos sumos dalis 478 000 Lt (138 438,37 Eur). Tarp A. B. ir ieškovės bei atsakovės ir ieškovės buvo sudarytos paskolos sutartys, kad prievolę atsiskaityti su ieškovės sutuoktiniu J. B. pagal 2011 m. balandžio 18 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutartį A. B. įvykdė iki sutarties sudarymo, atlikęs tarpusavio įsipareigojimų užskaitymą, t. y. užskaitant A. B. reikalavimo teisę į ieškovei 2007 m. birželio 18 d. paskolintas pinigines lėšas patvirtina prejudiciniai faktai, nustatyti Kauno apygardos teisme išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-458-555-2022: 1) kad ieškovė pervedė 600 000 Eur į atsakovės sąskaitą mokėjimo paskirtyje nurodydama „paskola“ bei, kad šias lėšas atsakovė panaudojo įsigydama turtines teises iš UAB „Domus firma“; 2) kad A. B. prievolė atsiskaityti už įsigytas akcijas yra pasibaigusi, darant tarpusavio įsipareigojimų užskaitymą, užskaitant A. B. reikalavimo teisę į ieškovei paskolintas pinigines lėšas. Ieškovė 2023 m. vasario 17 d. reikalavo grąžinti suteiktas paskolas ne vėliau kaip iki 2023 m. kovo 20 d. Ieškovė prašo atsakovės sumokėti 5 proc. palūkanų nuo laiku nesumokėtos sumos, kas už 301 pradelstų dienų sudaro 5 708,21 Eur. Prašo priteisti pelno palūkanas, kurios remiantis Lietuvos banko duomenimis naujų paskolų nefinansinėms korporacijoms palūkanų norma, skolinant iki 1 mln. litų, 2007 m. birželio mėn. (kai buvo paskolinta 600 000 Lt) siekė 6,61 proc. Tuo tarpu liepos mėn. (kai buvo paskolinta 100 000 Lt) – 6,83 proc. ir sudaro 46 072,46 Eur sumą.

Atsiliepimas

Atsakovė atsiliepimu su ieškiniu nesutiko prašė ieškovės pareikštą ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas (DOK-4796).

Nurodė, kad A. B., dabartinis atsakovės direktorius, 2007 m. paskolino atsakovei 600 000 Lt (173 772,01 Eur) sumą, ją pervesdamas į ieškovės sąskaitą. A. B. ieškovei paskolintos piniginės lėšos kitą dieną, t. y. 2007 m. birželio 19 d., buvo pervestos į atsakovės atsiskaitomąją banko sąskaitą, esančią Parex banke (dabar AS „Citadele bankas“ Lietuvos filialas). Tokiu būdu A. B. ieškovei paskolintos piniginės lėšos buvo perskolintos atsakovei. Tokia piniginių lėšų perlaidų schema buvo aktuali ieškovės sutuoktiniui J. B., tuometiniam atsakovės direktoriui ir akcininkui. Ieškinys grindžiamas ne tik A. B. M. B. pervestų pinigų pervedimu atsakovei, tačiau ir Kauno apygardos teismo 2022 m. balandžio 21 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-458-555/2022 bei Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. lapkričio 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-840-467/2022, tačiau atsakovės vertinimu, nei pinigų pervedimo faktas, nei minėti procesiniai sprendimai ieškinio reikalavimo nepagrindžia. Be to nurodytoje byloje ieškinys buvo atmestas. Tuometinio atsakovės vadovo pasiūlymu buvo nuspręsta parduoti atsakovės akcijas, o M. B. paskolintas pinigines lėšas užskaityti kaip atsiskaitymą pagal akcijų pirkimo–pardavimo sutartį. Tokiu būdu ieškovė grąžino A. B. dalį paskolos, t. y. 500 000 Lt. Tuo tarpu likusi paskolos dalis, t. y. 100 000 Lt, A. B. grąžinta tik iš dalies. Ieškovė iš esmės buvo tik tarpininkė, per kurią asmeninės A. B. piniginės lėšos buvo paskolintos atsakovei, pati ieškovė tokios pinigų sumos niekada neturėjo, todėl atsakovei negalėjo paskolinti. A. B., kaip atsakovės atstovas, manydamas, jog abiejų asmenų atžvilgiu yra vykdomos nusikalstamos veikos, kreipėsi į teisėsaugos institucijas prašydamas pradėti ikiteisminį tyrimą ir užkardyti minėtų asmenų neteisėtus veiksmus. Nors ikiteisminius tyrimus buvo atsisakoma pradėti arba jie buvo nutraukti, tiek ieškovės, tiek ir jos sutuoktinio parodymai, duoti atliekant ikiteisminį tyrimą, turi esminės reikšmės ir šios civilinės bylos nagrinėjimo kontekste. Abu sutuoktiniai, t. y. ieškovė ir J. B., nepagrįstai reikalauja to, kas iš esmės jiems nepriklauso ir ko niekada patys neturėjo. Iš cituotų J. B. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, akivaizdu, jog jis, buvęs atsakovės vadovas, pripažino, kad ieškovei pervesti pinigai buvo A. B., kad jis tarsi „pats juos sau paskolino“. Ieškovė sumos, kurią prašo priteisti iš atsakovės, niekada neturėjo. Atsakovei pervestos lėšos per ieškovę buvo A. B. pinigai. Šalys jokios sutarties nesudarė, todėl ieškovės ir atsakovės santykiai klaidingai traktuojami kaip paskolos. Taip pat nebuvo jokio sutarimo ir dėl netesybų dydžio.

Trečiasis asmuo A. B. teikė priešieškinį(savarankišką reikalavimą), prašydamas priteisti iš M. B. 20 273,34 Eur skolą jo naudai ir 2 230,34 Eur kompensuojamųjų palūkanų. Taip pat atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas (DOK-6108). 2024 m. balandžio 11 d. teikė prašymą dėl reikalavimo patikslinimo, prašydamas iš M. B. priteisti 20 273,34 Eur skolą A. B. naudai, 1 986,79 Eur kompensuojamųjų palūkanų ir 5 proc. procesinių palūkanų. Taip pat atlyginti bylinėjimosi išlaidas (DOK-8989).

Žemesnės instancijos teismas

Nurodė, kad jis 2007 metais paskolino atsakovei 600 000 Lt sumą, t. y. 100 000 Lt ir 500 000 Lt sumas pervesdamas į ieškovės sąskaitą, tokiu būdu buvo sudarytos 2 neterminuotos paskolos sutartys. Tai, kad paskolos dalis nėra grąžinta įrodo Kauno apygardos teismo 2022 balandžio 21 d sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-458-555/2022. Juo buvo atmestas J. B. ieškinys A. B. nurodant, kad A. B. M. B. paskolintos piniginės lėšos, kurios pervestos atsakovei, buvo užskaitytos kaip atsiskaitymas pagal 2011 m. balandžio 18 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutartį. A. B. neatgavus piniginių lėšų, atsakovės vadovui pasiūlius, buvo nuspręsta parduoti atsakovės akcijas, o M. B. paskolintas pinigines lėšas užskaityti kaip atskaitymą už akcijų pirkimo–pardavimo sutartį. Po akcijų pirkimo–pardavimo A. B. pateikė privačių interesų deklaraciją ir deklaravo ieškovei suteiktos 500 000 Lt paskolos grąžinimo faktą. Likusi 100 000 Lt paskola liko grąžinta iš dalies. Ieškovė 2008 m. spalio 9 d. pervedė trečiajam asmeniui 30 000 Lt, likusi negrąžinta suma yra 70 000 Lt, t. y. 20 273,34 Eur.

Atsiliepimas

Ieškovė atsiliepimu prašo atmesti trečiojo asmens A. B. priešieškinio reikalavimą dalyje dėl kompensuojamųjų palūkanų priteisimo. Trečiasis asmuo tik deklaratyviai nurodo, tačiau kartu su priešieškinio reikalavimu nepateikia jokių įrodymų, jog 2023 m. rugpjūčio 1 d. kreipėsi į ieškovę dėl 20 273,34 Eur dydžio skolos grąžinimo. Jei būtų laikoma, jog vis tik trečiasis asmuo 2023 m. rugpjūčio 1 d. pareikalavo ieškovės grąžinti 20 273,34 Eur dydžio skolą, atkreiptinas dėmesys, jog pagal CK 6.873 str. 2 d. paskolos gavėjas prievolę grąžinti skolą turi įgyvendinti per 30 dienų nuo paskolos davėjo pareikalavimo. Tokiu atveju kompensacinės palūkanos galėtų būti pradedamos skaičiuoti nuo 2023 m. rugsėjo 1 d. iki priešieškinio reikalavimo pareiškimo teisme dienos, t. y. 2024 m. kovo 8 d., o pradelstų grąžinti skolą dienų skaičius būtų 189 dienų ir sudarytų 525,42 Eur sumą (DOK-8636).

Atsakovė UAB ,,JB investicijos“ atliepimu į priešieškinį prašo ieškovės ieškinį atmesti, o priešieškinį tenkinti pilnai. Nurodė, kad ieškovė sumos, kurią prašo priteisti iš atsakovės, niekada neturėjo, todėl paskolinti negalėjo. Nurodytos lėšos buvo trečiojo asmens. Sutinka su priešieškinio argumentais (DOK-7888).

Šalies argumentai

Ieškovė 2024 m. balandžio 10 d. rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad nepagrįsti atsakovės argumentai, jog ji buvo tik tarpininkė, per kurią asmeninės A. B. piniginės lėšos buvo paskolintos atsakovei. Paskolos sutartis tarp ieškovės ir A. B. nebuvo pasirašyta, nebuvo numatytas paskolos tikslas. A. B. ieškovei pervesta suma buvo ne paskola, o investicija į atsakovę. Laikomi nustatytais faktais, jog (i) A. B. paskolino ieškovei 600 000,00 Lt; (ii) ieškovė paskolino atsakovei 600 000,00 Lt; (iii) A. B. įsigijo atsakovės akcijų už 500 000,00 Lt iš ieškovės sutuoktinio J. B., atsiskaitymą už įsigytas akcijas atliko įskaitydamas solidarią sutuoktinių prievolę grąžinti A. B. jo suteiktą 600 000,00 Lt paskolą ieškovei. Jokių įrodymų ir prejudicinių faktų apie tai, jog atsakovė yra atsiskaičiusi su ieškove, byloje nepateikta ir nenustatyta. Per pateiktą ataskaitinį laikotarpį (2007-2011 m.) ieškovė atsakovei bankiniais pavedimais suteikė 700 000,00 Lt paskolą, o atsakovė ieškovei bankiniais pavedimais grąžino 222 000,00 Lt. Tuo tarpu J. B. atsakovei bankiniais pavedimais suteikė 174 882,00 Lt, o atsakovė J. B. bankiniais pavedimais grąžino 677 090,00 Lt. Tačiau atsakovė nepateikė jokių duomenų apie grynaisiais pinigais gautas J. B. paskolas ir/ar investicijas. Atsakovė neturi pagrindo teigti, jog ieškovei yra grąžinusi visą ieškovės atsakovei suteiktą 600 000,00 Lt paskolą atlikdama bankinius pavedimus ieškovės sutuoktiniui J. B., nes nėra pateikta jokių buhalterinių duomenų apie atsakovės grynųjų pinigų operacijas tuo pačiu laikotarpiu (DOK-8926).

Atsiliepimas

Trečiasis asmuo J. B. atsiliepimu prašo ieškovės ieškinį tenkinti, o trečiojo asmens priešieškinį atmesti kaip nepagrįstą (DOK-22857).

Nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu A. B. ne kartą pripažino, kad 600 000 Lt investavo į UAB ,,JB Investicijos“ sandorį su UAB ,,Domus firma“. A. B. remiasi duomenis apie bankinius pavedimus, kuriuos yra atlikęs tiek J. B., tiek M. B., tačiau A. B. nutyli aplinkybes dėl J. B. grynųjų pinigų perdavimo į UAB ,,JB Investicijos“ kasą. A. B. skaičiuodamas J. B. pervestas jam sumas visiškai nevertino iš ūkininko J. B. sąskaitos įmonės reikmėms pervestų piniginių lėšų, kurių suma vien tik remiantis paties A. B. pateiktais bankų išrašais siekia net 789 148,97 Lt. Atsakovė išrašydavo išankstinę sąskaitą J. B. kaip ūkininkui, šis ją apmokėdavo, o atsakovas nurodytus pinigus naudodavo, kad UAB ,,JB investicijos“ atsiskaitytų už perkamas prekes. Iš esmės visos J. B. pervestos sumos iš UAB ,,JB investicijos“ buvo anksčiau to paties J. B. pervestos/paskolintos įmonei grynaisiais pinigais ar pavedimais. Perimdamas įmonę A. B. perėmė ir visus apskaitos dokumentus, tačiau siekdamas nuslėpti skolą M. B., dalį jų galimai sunaikino. A. B. dar 2006 metais užsiiminėjo nuosavybės teisių į žemę supirkinėjimu, todėl puikiai išmanė šį verslą ir jo pelningumą. Gavęs informaciją apie UAB ,,Domus firma“ parduodamas paveldėjimo teises į šią žemę, jis siekė investuoti į paveldėjimo teisių pirkimą. Patvirtino, kad jam būnant direktoriumi įmonė buvo skolinga ieškovei ieškinyje nurodytą pinigų sumą. Šios sumos atsispindėjo visuose 2007-2017 metų balansuose. A. B. teikia melagingas ir sąmoningai tikrovės neatitinkančias aplinkybes. Jo pozicija byloje nenuosekli.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas. Trečiojo asmens savarankiškas reikalavimas tenkintas iš dalies.

Byloje nustatyta, kad dabartinis atsakovės UAB ,,JB investicijos“ direktorius A. B. 2007 m. birželio 18 d. ieškovei M. B. į jos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė iš viso 600 000 Lt sumą. Nurodytas aplinkybes patvirtina AB SEB banko vietinio mokėjimo nurodytas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo pervesta 100 000 Lt, ir vietinio mokėjimo nurodytas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo pervesta 500 000 Lt, mokėjimo paskirtyje nurodyta ,,Paskola“ (CBP-19, 1 priedas).

Byloje teikiami UAB ,,JB investicijos“ bankinių operacijų ataskaitos ir Parex banko ir AB SEB banko sąskaitų išrašai už laikotarpį nuo 2007 iki 2011 metų, iš kurių matyti, kad M. B. 2007 m. birželio 19 d. ir 2007 m. liepos 10 d. pervedė į UAB ,,JB investicijos“ iš viso 600 000 Lt, operacijos aprašymuose nurodydama ,,Paskola“ (DOK-4786, 8-12 priedai).

2007 m. gegužės 16 d. UAB ,,JK investicijos“ su UAB ,,Domus firma“ sudarė preliminarią nekilnojamojo turto, žemės sklypo, į kurį nuosavybės teisės bus atkurtos O. B. vardu, pardavimo už 1 038 000 Lt kainą, sutartį. Sutarties 3.2. punkte numatyta tokia atsiskaitymo tvarka, t. y. 50 000 Lt sumoka iki 2007 m. gegužės 18 d., 50 000 Lt iki 2007 m. gegužės 28 d., 600 000 Lt iki 2007 m. birželio 15 d., 338 000 Lt iki 2007 m. birželio 30 d. 2008 m. rugsėjo 19 d. šalys sudarė susitarimą dėl 2007 m. gegužės 16 d. preliminarios nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarties pakeitimo, kuria parduodamo nekilnojamojo turto kaina buvo sumažinta nuo 1 038 000,00 Lt iki 515 844,00 Lt, o UAB „Domus firma“ avansu sumokėti 522 156,00 Lt buvo grąžinti UAB „JB investicijos“ (DOK-4786, 18-19 priedai).

Byloje esantis UAB ,,JB investicijos“ sąskaitos išrašas už laikotarpį nuo 2007 m. gegužės 15 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d. patvirtina, kad 2007 m. gegužės 16 d. - 50 000 Lt, 2007 m. gegužės 28 d. - 50 000 Lt, 2007 m. birželio 19 d. - 600 000 Lt, 2007 m. liepos 11 d. - 100 000 Lt, atsakovė pervedė UAB ,,Domus firma“ (CBP-19, 2 priedas).

2008 m. spalio 9 d. SEB banko Vietinio mokėjimo nurodymas Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad M. B. į A. B. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 30 000 Lt, mokėjimo paskirtyje nurodyta ,,Paskolos grazinimas“ (DOK-6108, 9 priedas).

Byloje pateikti UAB ,,JB investicijos“ SEB banko sąskaitos (duomenys neskelbtini) išrašas patvirtina, kad atsakovė 2010 m. gruodžio 13 d. bankiniu pavedimu ieškovei pervedė į jos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) – 189 000 Lt (54 738,18 Eur) sumą (paskirtis: paskolos grąžinimas), o 2011 m. gegužės 6 d. atsakovė bankiniu pavedimu ieškovei grąžino dar 33 000 Lt (9 557,46 Eur) sumą (paskirtis: paskolos grąžinimas) (CBP-19, 3-4 priedai).

2011 m. balandžio 18 d. J. B. ir A. B. sudarė UAB ,,JB investicijos“ paprastųjų akcijų pirkimo–pardavimo sutartį. Sutartimi susitarė, kad pardavėjas J. B. perduoda pirkėjo J. B. nuosavybėn 2000 vnt. UAB ,,JB investicijos“ paprastųjų vardinių akcijų, o pirkėjas įsipareigoja jas priimti ir apmokėti nustatyta tvarka. Vienos akcijos nominali vertė 100 Lt, pardavimo kaina 250 Lt (sutarties 1.2.2. ir 1.2.4 p.). Šios sutarties 2 punktu šalys susitarė, kad akcijų pirkimo–pardavimo sutarties suma yra 500 000 Lt. Šią sumą pirkėjas yra sumokėjęs prieš pasirašant šią sutartį. Pirkėjas įgyja nuosavybės teisę į akcijas nuo šios sutarties 2.1 punkte nustatytos visos sumos sumokėjimo (3.1 p.) (DOK-4786, 5 priedas).

Po akcijų pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo A. B. yra pateikęs privačių interesų deklaraciją, kuria deklaravo ieškovei M. B. suteiktos 500 000 Lt paskolos grąžinimo faktą 2011 m. balandžio 18 d. (DOK-4786, 6 priedas).

Iš pateiktos 2013 m. gegužės 27 d. Ataskaitos apie kontroliuojamuosius ir kontroliuojančiuosius vienetus ir asmenis matyti, kad kalendoriais 2012 metais kontroliuojančiuoju asmeniu, turinčiu 100 proc. UAB ,,JM investicijos“ akcijų nurodytas A. B. (DOK-4786, 13 priedas). Tačiau iš byloje pateiktų 2024 m. sausio 4 d. VĮ ,,Registrų centras“ duomenų apie juridinio asmens dalyvių išrašą su istorija, matyti, kad UAB ,,JB investicijos“ (iš viso 2 000 vnt. akcijų) po 50 procentų turi du asmenys, t. y. J. B. – 1 000 vnt. ir A. B. – 1 000 vnt. (CBP-19, 13 priedas).

Byloje pateiktas ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini) liudytojos M. B. 2021 m. sausio 15 d. apklausos protokolas, kuriame ji dėsto aplinkybes apie 600 000 Lt gavimą iš A. B.. Ieškovė yra nurodžiusi, kad neatsimena, kodėl pinigai buvo pervesti į jos sąskaitą, iš kur A. B. gavo jos sąskaitos numerį, kokia pervestų pinigų paskirtis, apskritai kokiu tikslu pinigai jai pervesti ir ką su gauta suma ji darė (DOK-4786, 14 priedas).

Taip pat pateikiamas ir liudytojo J. B. apklausos protokolas 2021 m. vasario 9 d. Jis nurodė, kad savo įmonės akcijas 2011 m. balandžio 18 d. perrašė A.. Sandoryje užrašyta, kad 2000 vnt. akcijų pirko už 500 000 Lt, nors jis realiai pinigų nemokėjo. Kaina tikrai nebuvo didelė tuo metu. Taip yra, kad A. pirko akcijas UAB ,,JB investicijos“ jau su jo investuotais pinigais 600 000 Lt, tai yra jis tarsi ,,pats sau paskolino“ tuos pinigus. Nors sandoryje parašyta, kad nuosavybės teisė pereina tik sumokėjus pinigus, tačiau tai padaryta realiai nebuvo. Apie ką jis pats pripažįsta ir sutinka. Jei norint viską atstatyti atgal, tai UAB ,,JB investicijos“ turi grąžinti paskolą M., ji turi grąžinti A.. Šiuo atveju A. tiesiogiai nėra investavęs į UAB ,,JB investicijos“ jokių pinigų, kaip ir nesumokėjęs už akcijas (DOK-4786, 15 priedas).

Ieškovė 2023 m. vasario 17 d. atsakovei teikė reikalavimą grąžinti suteiktas paskolas. Nurodė, kad dalinai padengus skolą, likusi negrąžinta suma sudaro 222 000 Lt (64 295,64 Eur). Vadovaudamasi Civilinio kodekso 6.873 str. 2 d. bei aplinkybe, kad paskolos suteiktos neterminuotai, prašo grąžinti 138 438,37 Eur paskolos sumą ir 119 798,94 Eur palūkanų, pervedant į kreditorės sąskaitą SEB Banke Nr. (duomenys neskelbtini) iki 2023 m. kovo 20 d. (CBP-19, 5 priedas).

Atsakovė 2023 m. liepos 25 d. dėl reikalavimo grąžinti suteiktas paskolas nurodė, kad ieškovės prašymas faktiškai nepagrįstas. Pažymėjo, kad jei, ieškovės vertinimu, ji atsakovei suteikė neterminuotą paskolą, tuomet spręstina dėl piniginių lėšų, t. y. 600 000 Lt grąžinimo A. B., kuris šią sumą 2007 m. birželio 18 d. dviem bankiniais pavedimais pervedė į M. B. banko sąskaitą, mokėjimo paskirtyje nurodydamas „Paskola“. Jeigu M. B. traktuoja, kad paskolino 600 000 Lt UAB „JB Investicijoms“, tai gavusi šiuos pinigus iš A. B., ji liko jam skolinga tą pačią sumą (kas atitinka 173 772,01 Eur), kurios iki šiol negrąžino (CBP-19, 6 priedas).

Žemesnės instancijos teismas

Kauno apygardos teisme išnagrinėta civilinė byla pagal ieškovo J. B. ieškinį atsakovui A. B. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo M. B. (Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenys, Kauno apygardos teismo civilinė byla Nr. e2-458-555/2022, CPK 179 straipsnio 3 dalis). Teismas 2022 m. balandžio 21 d. sprendimu ieškinį atmetė. Nustatė, kad ieškovas J. B. su atsakovu A. B. 2011 m. balandžio 18 d. sudarė akcijų pirkimo–pardavimo sutartį, kurios pagrindu ieškovas pardavė atsakovui 2 000 vnt. UAB „JB investicijos“ paprastųjų vardinių akcijų už 500 000,00 Lt (144 810,00 Eur). Šalių ginčas kilo dėl 2011 m. balandžio 18 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutarties 2.1 punkte nustatytos kainos už įsigyjamas akcijas sumokėjimo. Ieškovas byloje įrodinėjo, kad atsakovas (pirkėjas) nėra įvykdęs prievolės apmokėti už įsigytas akcijas. Teismas darė išvadą, kad atsakovo prievolė atsiskaityti už įsigytas akcijas yra pasibaigusi, darant tarpusavio įsipareigojimų užskaitymą, užskaitant atsakovo reikalavimo teisę į ieškovo sutuoktinei M. B. paskolintas pinigines lėšas.

Teismas pažymėjo, kad ieškovas nurodė, jog jis ir atsakovas 2011 m. balandžio 18 d. sudarė sutartį dėl UAB „JB investicijos“ paprastųjų vardinių akcijų pirkimo–pardavimo. Atsakovas įsipareigojo sumokėti ieškovui 500 000,00 Lt (144 810,00 Eur), tačiau to nepadarė. Akcijų pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu atsakovas nurodė ieškovui, kad akcijoms pirkti skirtus pinigus investavo į nekilnojamąjį turtą, todėl pirktų akcijas tik atidedant jo kainos mokėjimą metams, kai atgaus investuotus pinigus. Nustačius, kad atsakovas A. B. suteikė paskolą M. B., kuri paskolos gavimo metu buvo santuokoje su ieškovu J. B., kad paskola panaudota įmonės, kurios akcijos priklausė M. B. ir ieškovui J. B. jungtinės nuosavybės teise, veikloje, kad paskolos tiek M. B., tiek ieškovas J. B. nėra grąžinę, teismas sprendė, jog M. B. turėjo prievolę grąžinti iš atsakovo gautas lėšas. Atsakovui A. B. įrodžius, kad prievolę atsiskaityti pagal 2011 m. balandžio 18 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutartį įvykdė iki sutarties sudarymo, atlikęs tarpusavio įsipareigojimų užskaitymą, t. y. užskaitant atsakovo reikalavimo teisę į ieškovo sutuoktinei M. B. paskolintas pinigines lėšas, ieškovo ieškinį laikė nepagrįstu. Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. lapkričio 29 d. nutartimi (civilinė byla Nr. e2A-840-467/2022) minėtą sprendimą paliko nepakeistą (CBP-19, 7-8 priedai).

Byloje nėra ginčo dėl to, kad trečiasis asmuo A. B. 2007 m. birželio 18 d. bankiniu pavedimu į ieškovės banko sąskaitą pervedė 100 000 Lt (28 962,00 Eur) (mokėjimo paskirtis – paskola), kitu tos pačios dienos mokėjimo nurodymu – dar 500 000 Lt (144 810,01 Eur). Iš viso trečiasis asmuo A. B. pervedė ieškovei 600 000 Lt (173 772,01 Eur), abu kartus mokėjimo paskirtyje nurodant „paskola“. Ieškovė 2007 m. birželio 19 d. pervedė atsakovei 600 000 Lt (173 772,01 Eur), o 2007 m. liepos 10 d. – dar 100 000 Lt (28 962 Eur), abu kartus mokėjimo paskirtyje taip pat nurodant „paskola“. Į bylą pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovė 2010 m. gruodžio 13 d. bankiniu pavedimu ieškovei grąžino dalį paskolos sumos, t. y. 189 000 Lt (54 738,18 Eur) sumą, 2011 m. gegužės 6 d. – dar vieną dalį paskolos sumos, t. y. 33 000 Lt (9 557,46 Eur), abu kartus nurodydama pavedimo paskirtį „paskolos grąžinimas“.

Ieškovė pareiškė reikalavimą dėl negrąžintos paskolos sumos dalies – 478 000 Lt (138 438,37 Eur) priteisimo. Trečiasis asmuo A. B., remdamasis Kauno apygardos teismo 2022 balandžio 21 d sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-458-555/2022 ir ieškovės 2008 m. spalio 9 d. atliktu pavedimu 30 000 Lt sumai, mokėjimo paskirtyje nurodant „paskolos grąžinimas“, savarankišku reikalavimu prašo priteisti iš ieškovės likusią negrąžintą paskolos sumą – 70 000 Lt (20 273,34 Eur).

Tam, kad tarp šalių atsirastų teisiniai pinigų paskolos santykiai, turi egzistuoti du juridinę reikšmę turintys faktai: 1) paskolos dalyko (pinigų) perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn; 2) paskolos gavėjo įsipareigojimas tokią pat pinigų sumą grąžinti paskolos davėjui. Šios sąlygos laikomos esminėmis paskolos sutarties sąlygomis, kurių nors vienos nesant paskolos sutartis negali būti laikoma sudaryta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-292-611/2020 ir kt.).

Prezumpcijos, kad paskolos sutartis sudaryta ir pinigus paskolos gavėjas gavo, galiojimą bei įrodinėjimo naštos paskirstymą lemia tai, ar paskolos raštelis ar kitoks skolos dokumentas atitinka CK 6.871 straipsnio 3 dalies reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2014, 2022 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-92-378/2022). Be to, bylose dėl paskolos grąžinimo teismas negali susiaurinti įrodinėjimo dalyko vien tik iki aplinkybės, ar sutartyje įrašytas paskolos dalyko perdavimo faktas, nustatinėjimo. Aplinkybę dėl paskolos sutarties sudarymo, kaip ir bet kurią kitą aplinkybę, teismas konstatuoja pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus ir iš jų viseto duomenų padaręs išvadas, kai susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tokia aplinkybė egzistuoja arba neegzistuoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-431-469/2015).

Sprendžiant šalių ginčą dėl teisinių santykių, atsiradusių pervedus pinigus, kvalifikavimo, būtina analizuoti ir vertinti visų byloje pateiktų įrodymų, surinktų duomenų visumą ir iš jos padaryti išvadą, kokie teisiniai santykiai susiklostė dėl šalių atliktų veiksmų ir kokios materialiosios teisės normos reglamentuoja ginčo teisinius santykius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-368/2011).

Pinigų pervedimas yra tam tikrų įsipareigojimų vykdymą patvirtinantis veiksmas, tačiau prievolės, susijusios su pinigų pervedimu, gali kilti ne tik paskolos sutartinių teisinių, bet ir kitokių santykių pagrindu, pvz., bendro verslo ar partnerystės versle, atsiskaitymų už suteiktas paslaugas ar pateiktas prekes pagrindu ir t. t. Dėl to, kvalifikuojant šalių teisinius santykius ir vertinant jų pagrindu kylančias šalių teises ir pareigas, būtina įvertinti faktų, kurių pagrindu galima būtų spręsti apie šalių santykių pobūdį, visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2009; 2011 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-544/2011).

Bylose dėl paskolos grąžinimo, kaip jau minėta, įrodinėjimo dalykas yra aplinkybės dėl paskolos sutarties sudarymo, t. y. esminių jos sąlygų egzistavimo – paskolos dalyko perdavimo paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimo paskolą grąžinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-259-381/2021, 16 punktas).

Nagrinėjamu atveju susiklostė tokia situacija, kad Kauno apygardos teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-458-555/2022, kurioje 2022 m. balandžio 21 d. priimtas sprendimas paliktas nepakeistas Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. lapkričio 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-840-467/2022, J. B. pareikštas ieškinys A. B. dėl 144 810 Eur (500 000 Lt) priteisimo iš esmės buvo susijęs su tais pačiais A. B. priklausiusiais 600 000,00 Lt, kuriuos jis paskolino ieškovei, o ieškovė juos paskolino atsakovei. Tiek nagrinėjamoje byloje, tiek ir išnagrinėtoje byloje dalyvavo (dalyvauja) (nors ir skirtinga jų procesinė padėtis) M. B., J. B. ir A. B..

Pagal CPK 182 straipsnio 2 punktą nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai).

Sprendimui įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius, o įsiteisėjęs teismo sprendimas byloje pagal ieškinį dėl tam tikros teisęs arba tam tikrų materialinių teisinių santykių buvimo ar nebuvimo teisinio pripažinimo, turi prejudicinę galią ir byloje nedalyvavusiems asmenims (CPK 279 straipsnio 4 dalis).

Fakto prejudicijos paskirtis – išvengti pakartotinio aplinkybės nustatymo teisme, kai ji teismo jau buvo nustatyta kitoje byloje tarp tų pačių asmenų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-45-701/2019, 45 pastraipa).

Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl CPK 182 straipsnio 2 punkto aiškinimo ir taikymo, yra suformulavęs tokias pagrindines taisykles: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose. Tik nustačius visas nurodytas sąlygas, yra pagrindas kitoje civilinėje byloje nustatytas aplinkybes pripažinti prejudiciniais faktais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-84-421/2019, 39 pastraipa, 2024 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-239-403/2024, 35 pastraipa).

Kadangi prejudiciniame sprendime neturi būti pasisakoma dėl visų skirtinguose ginčuose nurodytų reikšmingų aplinkybių (ne)buvimo, teismas neturi pagrindo nevadovauti Kauno apygardos teismo 2022 m. balandžio 21 d. sprendime ir Lietuvos apeliacinio teismo 2002 m. lapkričio 29 d. nutartyje nustatytais prejudiciniais faktais.

Lietuvos apeliacinio teismas, priimdamas 2002 m. lapkričio 29 d. nutartį, nustatė, kad byloje A. B. įrodė, jog 2007 m. birželio 18 d. suteikė M. B. 600 000 Lt paskolą. Teisėjų kolegija, nustačiusi, kad A. B. M. B. paskolino 600 000 Lt ir nei M. B., nei J. B. iki 2011 m. balandžio 18 d. šių pinigų A. B. negrąžino, pritarė pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad Sutarties (t. y. 2011 m. balandžio 18 d. sutarties dėl UAB „JB investicijos“ paprastųjų vardinių akcijų pirkimo–pardavimo) sudarymo metu šalys turėjo viena kitai abipusių pareigų (ieškovas (t. y. J. B.) ir trečiasis asmuo (t. y. M. B.) – grąžinti paskolą, atsakovas (t. y. A. B.) – sumokėti už akcijas); šalių reikalavimai buvo priešpriešiniai, nes, esant sutuoktinių bendro turto bei įsipareigojimų prezumpcijai, atsakovas galėjo įvykdyti prievolę tiek trečiajam asmeniui, tiek ir ieškovui; šalių reikalavimai buvo vienarūšiai (piniginės prievolės); reikalavimai buvo galiojantys, vykdomi bei apibrėžti. Taigi, atsakovas turėjo teisę atlikti įskaitymą ir taip užbaigti prievolę (minėtos nutarties 35 ir 41 pastraipos).

Žemesnės instancijos teismas

Teismas, sistemiškai įvertinęs išnagrinėtoje byloje nustatytas faktines aplinkybes kaip prejudicinius faktus ir pateiktus išaiškinimus (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. lapkričio 29 d. nutarties 27, 28, 29, 33-36, 41pastraipos), kartu su nagrinėjamoje byloje esančiais rašytiniais įrodymais – ieškovės atsakovei atliktais mokėjimo pavedimais bendrai 700 000 Lt sumai, sprendžia, jog ieškovė atsakovei suteikė 700 000 Lt (2007 m. birželio 19 d. – 600 000 Lt, 2007 m. liepos 10 d. –100 000 Lt) paskolą (CK 6. 870 straipsnis), kadangi šalys nors ir nebuvo sudariusios rašytinės paskolos sutarties, tačiau atliktų mokėjimų paskirties laukelyje aiškiai buvo nurodyta, jog pinigai pervedami kaip paskola, kas rodo ieškovės siekį perduotus pinigus ateityje susigrąžinti; gavusi į savo sąskaitą pinigus su nuoroda mokėjimo paskirtyje „paskola“, atsakovė jų neatsisakė priimti ir neteikė pretenzijų dėl tikrųjų šalių tarpusavio santykių įforminimo; grąžindama suteiktos paskolos dalį – 222 000 Lt (63 716,40 Eur) (2010 m. gruodžio 13 d. – 189 000 Lt, 2011 m. gegužės 6 d. – 33 000 Lt), atliktų mokėjimų paskirties laukelyje nurodė, jog tai „paskolos grąžinimas“. Atsakovės nenuosekli pozicija byloje, teigiant, kad ieškovė faktiškai savo lėšų nepaskolino, o tik pervedė iš A. B. gautas lėšas, nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste, nesudaro pagrindo vertinti, kitų, nei paskolos teisinių santykių egzistavimą.

Byloje nekilo ginčo dėl suteiktos paskolos sumos dalies, t. y. 222 000 Lt (63 716,40 Eur) sumos, grąžinimo. Ieškovė teigia, kad likusi negrąžintos paskolos sumos dalis yra 478 000 Lt, arba 138 438,37 Eur. Atsakovės atstovo ir trečiojo asmens A. B. įsitikinimu, visas pervestas lėšas J. B. ir M. B. iš atsakovės (UAB „JB Investicijos“) yra seniai sau susigrąžinę.

Teismas pažymi, kad paskolos gavėjui (atsakovei) remiantis aplinkybe, jog jis paskolą grąžino, šios aplinkybės įrodinėjimo pareiga tenka būtent paskolos gavėjui (atsakovei) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-21-378/2018). Tuo pačiu teismas atkreipia dėmesį tai, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra išaiškinęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle. Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu, pagal kurį išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2009 ir kt.). Civiliniame procese nereikalaujama nustatyti objektyviąją tiesą, t. y. teismo įsitikinimas dėl faktinių aplinkybių, sudarančių bylos nagrinėjimo (ginčo) dalyką, egzistavimo ar neegzistavimo neturi būti absoliutus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2011; 2018 m. gegužės 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-201-695/2018 52 pastraipa). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad asmuo negali būti įpareigotas įrodyti tokias faktines aplinkybes, kurių jis objektyviai negali įrodyti arba kurių įrodinėjimas yra maksimaliai apsunkintas, be to, asmeniui negali būti priskirta neproporcingai didelės apimties įrodinėjimo našta. Priešingas aiškinimas suponuotų asmens teisės į teisingą teismą paneigimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-33-1075/2020 24–25 pastraipos 2019 m. liepos 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-236-969/2019 107 pastraipa; 2019 m. lapkričio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-359-701/2019 40 pastraipa).

Iš byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimų ir teismui pateiktų rašytinių įrodymų (atsakovės banko sąskaitų išrašų AB „SEB bankas“ ir PAREX bankuose) nustatyta, kad per 2007– 2011 m. laikotarpį ieškovė atsakovei bankiniais pavedimais suteikė 700 000,00 Lt paskolą, o atsakovė ieškovei bankiniais pavedimais grąžino 222 000,00 Lt, trečiasis asmuo J. B. suteikė 174 882,00 Lt paskolą, o atsakovė jam grąžino 677 090,00 Lt (mokėjimo paskirtyje įvairiai nurodant: tiek „paskolos grąžinimas akcininkui“, tiek ir „paskolos grąžinimas“), t. y. minėtu laikotarpiu ieškovė ir jos sutuoktinis (tuo metu) J. B. pervesdami pinigus į atsakovės atsiskaitomąsias sąskaitas bankuose iš viso suteikė paskolų bendrai 847 882,00 Lt sumai, o iš tų pačių banko sąskaitų bendrai abu kaip paskolos grąžinimą gavo 899 090,00 Lt: 24 208,00 Lt daugiau, nei faktiškai abu buvo paskolinę. Nors ieškovė aiškina, kad atsakovė teismui pateikė selektyviai atrinktus įrodymus, t. y. banko pavedimus tik už 2007 – 2011 m. laikotarpį, taip pat nepateikė įrodymų atsakovės kasoje buvusių grynųjų pinigų judėjimą, tačiau, teismo vertinimu, nagrinėjamam ginčui būtent aktualus yra šis laikotarpis, t. y. nuo ieškovės paskolos suteikimo atsakovei (2007 m.) iki atsakovės akcininku, nupirkęs akcijas iš J. B., tapo trečiasis asmuo (2011 m.), o aplinkybe, kad paskolos bendrovei buvo suteikiamos ar jos grąžinamos grynaisiais pinigais per kasą, nesiremia nei šioje, nei išnagrinėtoje byloje dalyvaujantys asmenys.

Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. lapkričio 29 d. nutartyje konstatavo (šios nutarties 27 – 28 pastraipos), kad byloje nėra ginčo, jog ieškovas (t. y. J. B.) ir trečiasis asmuo (t. y. M. B.) yra sutuoktiniai, taip pat nepateikta įrodymų, paneigiančių sutuoktinių bendro turto prezumpciją (pvz. vedybų sutarties, kitokio susitarimo dėl turto ar įsipareigojimų padalinimo), ir sutiko, kad 600 000 Lt grąžinimas atsakovui (t. y. A. B.) yra abiejų sutuoktinių prievolė. Kadangi sutuoktinių prievolės yra bendros, prievolės grąžinti paskolą įvykdymą atsakovas galėjo priimti iš abiejų sutuoktinių arba bet kurio vieno iš jų. Tokios apeliacinės instancijos nustatytos aplinkybės ir pateiktas išaiškinimas aktualus ir nagrinėjamu atveju ir leidžia teismui daryti išvadą, kad atsakovės prievolės grąžinti paskolą įvykdymą galėjo priimti tiek pati ieškovė, tiek bet kuris iš abiejų sutuoktinių.

Teismo vertinimu, byloje pateikti atsakovės finansinės atskaitomybės dokumentai (finansinės ataskaitos, balansai už 2017, 2019, 2021 ir 2022 metus), kuriuose yra nurodytos atsakovės mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai (atitinkamai 217 977 Eur, 200 804 Eur, 202 991 Eur ir 203 832 Eur), savaime nepatvirtina, kad tai yra būtent ir ieškovei negrąžinta paskolos dalis.

Priešingai, kad ieškovė nebeturi reikalavimo teisės į atsakovę, įrodo ir Kauno apylinkės teismo išnagrinėta civilinė byla Nr. E2FB-10543-475/2021 dėl fizinio asmens bankroto bylos ieškovei iškėlimo. Byloje nėra įrodymų, kad ieškovė vienu iš savo debitorių būtų nurodžiusi atsakovę, o turint žinioje faktą, kad ieškovės prašoma priteisti suma yra didelė, mažai tikėtina, kad ieškovė, kuri naudojosi kvalifikuotos teisininkės – advokatės paslaugomis, negalėjo nesuprasti, kad ją turi įtraukti į debitorių (gautinų pajamų) sąrašą. Ieškovė jos fizinio asmens bankroto byloje aiškiai nurodė, kad skolininkų neturi.

Teismas pastebi ir tai, kad ieškovė byloje ieškinį pareiškė praėjus 16 m. po paskolos suteikimo, ir tik po to, kai buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas, baigta ieškovės fizinio asmens bankroto byla ir nurašyti jos finansiniai reikalavimai bendrai 163 813,45 Eur sumai ir atmestas J. B. ieškinys A. B. dėl skolos priteisimo už parduotas atsakovės akcijas.

Apibendrinant tai, kas pasakyta, byloje surinktais įrodymais nustatytos aplinkybės leidžia daryti labiau pagrįstą išvadą, kad atsakovė yra pilnai įvykdžiusi prievolę ieškovei, t. y. grąžinusi visą paskolos sumą ieškovei (CPK 12, 178, 185 straipsniai). Atsižvelgiant į tai, teismas ieškovės ieškinį atsakovei dėl 138 438,37 Eur skolos priteisimo atmeta kaip nepagrįstą, nustatęs, kad ieškovė įrodė paskolos atsakovei suteikimo faktą, o atsakovė įrodė esant labiau tikėtiną faktą, kad visą paskolos sumą yra grąžinusi. Atmetus ieškovės reikalavimą dėl skolos priteisimo, teismas atmeta ir išvestinį ieškovės reikalavimą dėl 5 708,21 Eur ir 46 072,46 Eur palūkanų priteisimo, kurių savarankiškų priteisimo aplinkybių ieškovė byloje ir neįrodinėjo.

Įsiteisėjusiu Kauno apygardos teismo 2022 m. balandžio 21 d. sprendimu ir Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. lapkričio 29 d. nutartimi jau neginčijamai nustatyta, kad trečiasis asmuo A. B. 2007 m. birželio 18 suteikė ieškovei 600 000 Lt paskolą; kad J. B. pardavė trečiajam asmeniui A. B. 2000 vnt. UAB „JB investicijos“ akcijų už 500 000 Lt; kad akcijų pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu šalys turėjo viena kitai abipusių pareigų (ieškovas ir trečiasis asmuo (t. y. J. ir M. B.) – grąžinti paskolą, atsakovas (t. y. A. B.) – sumokėti už akcijas); šalių reikalavimai buvo priešpriešiniai, nes, esant sutuoktinių bendro turto bei įsipareigojimų prezumpcijai, atsakovas galėjo įvykdyti prievolę tiek trečiajam asmeniui, tiek ir ieškovui; šalių reikalavimai buvo vienarūšiai (piniginės prievolės); reikalavimai buvo galiojantys, vykdomi bei apibrėžti; atsakovas turėjo teisę atlikti įskaitymą ir atliktas įskaitymas laikomas teisėtu. Sutarties 2.1 punkte nustatyta, kad šios akcijų pirkimo–pardavimo sutarties suma yra 500 000 Lt. Be to, atsakovas trečiajam asmeniui suteiktos paskolos grąžinimo faktą 2011 m. deklaravo ir valstybinėms institucijoms, ką patvirtina byloje esanti atsakovo privačių interesų deklaracija, kuri buvo pateikta praėjus dviem dienoms po Sutarties sudarymo ir iš kurios aiškiai matyti, kad atsakovas paskolos, suteiktos M. B. grąžinimo faktą deklaravo būtent ta data, kada tarp jo ir apelianto buvo sudaryta Sutartis ir būtent tokiai sumai, kuri mokėtina pagal Sutartį (CPK 182 straipsnio 2 punktas, 279 straipsnio 4 dalis).

Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad ieškovė 2008 m. spalio 9 d. atliko pavedimą trečiajam asmeniui 30 000 Lt sumai, mokėjimo paskirtyje nurodant „paskolos grąžinimas“. Likusi ieškovės trečiajam asmeniui negrąžinta paskolos suma yra 70 000 Lt (20 273,34 Eur). Ieškovė pripažįsta ir sutinka (jos paaiškinimai 2024 m. liepos 8 d. teismo posėdyje), kad yra skolinga trečiajam asmeniui jo nurodomą sumą, ir teigia, kad prašomos priteisti paskolos dalies negrąžina, nes atsakovė, kuriai dabar vadovauja trečiasis asmuo, ir jai nėra grąžinusi visos paskolintos sumos.

Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad paskolos suteikimo faktas nustatytas (CPK 182 straipsnio 2 punktas), skola – 20 273,34 Eur negrąžinta, todėl trečiojo asmens savarankiškas reikalavimas priteisti jam iš ieškovės 20 273,34 Eur skolą yra teisėtas, pagrįstas ir tenkintinas (CPK 12, 178 ir 185 straipsniai, CK 6.2 ir 6.870 straipsniai).

Trečiasis asmuo taip pat prašo priteisti iš ieškovės 2 230,34 Eur kompensuojamųjų palūkanų.

Rašytinė paskolos sutartis tarp ieškovės ir trečiojo asmens sudaryta nebuvo, taigi ginčo šalys nei dėl paskolos grąžinimo termino, nei dėl palūkanų mokėjimo nebuvo susitarę. Trečiasis asmuo teigia, kad reikalavimą dėl skolos grąžinimo pateikė ieškovei elektroniniu paštu 2023 m. rugpjūčio 1 d., todėl ši data laikytina terminu, kurį ieškovė skolos grąžinimui praleido ir nuo minėtos datos trečiasis asmuo įgijo teisę skaičiuoti 5 proc. palūkanas nuo laiku nesumokėtos sumos. Tačiau kartu su atsiliepimu į ieškinį jis yra pateikęs tik atsakovės (UAB „JB investicijos“) direktoriaus A. B. 2023 m. liepos 25 d. atsakymą ieškovei į reikalavimą grąžinti jos suteiktas paskolas, tačiau jame nėra nei trečiojo asmens reikalavimo grąžinti paskolą (jos negrąžintą dalį), nei nurodytas (nustatytas) paskolos grąžinimo terminas, o tik atsakant į ieškovės reikalavimą grąžinti paskolą pažymėta, kad jie ieškovės vertinimu ji atsakovei suteikė neterminuotą paskolą, tuomet turėtų būti sprendžiamas ir piniginių lėšų, t. y. 600 000 Lt, grąžinimo A. B. klausimas.

Pagal CK 6.873 straipsnio 1 dalį ir 6.874 straipsnio 1 dalį, paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą bei sumokėti palūkanas paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Jeigu paskolos gavėjas laiku negrąžina paskolos sumos, jis privalo mokėti paskolos davėjui CK 6.210 straipsnyje nustatytas palūkanas nuo tos dienos, kada paskolos suma turėjo būti grąžinta, iki jos grąžinimo dienos, neatsižvelgiant į palūkanų, nustatytų CK 6.37 straipsnyje, mokėjimą, jeigu paskolos sutartis nenustato ko kita. Pagal CK 6.63 straipsnio 3 dalį, jeigu prievolės įvykdymo terminas nebuvo nustatytas, skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę nuo to momento, kai kreditorius raštu pareikalavo įvykdyti prievolę ir nustatė įvykdyto terminą, o skolininkas per šį terminą prievolės neįvykdė.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 6.37 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos įstatymo nustatyto dydžio palūkanos, kurias privalo mokėti skolininkas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, kasacinio teismo praktikoje apibrėžiamos kaip procesinės palūkanos, tačiau savo esme tai tos pačios kompensuojamosios palūkanos, įtvirtintos CK 6.37 straipsnio 1 dalyje ir 6.210 straipsnyje, tik skiriasi skaičiavimo laikotarpis. Iki bylos iškėlimo teisme dienos priskaičiuotos palūkanos įvardijamos kaip kompensuojamosios, o nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo skaičiuojamos palūkanos įvardijamos kaip procesinės. Tačiau jų paskirtis ir pobūdis yra identiški – kompensuoti kreditoriaus praradimus dėl to, kad skolininkas naudojasi jo pinigais, ir kartu skatinti skolininką kuo operatyviau įvykdyti prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-89-611/2024).

Teismas, vadovaudamasis aptartu teisiniu reglamentavimu ir įvertinęs byloje esančius duomenis, sprendžia, kad trečiasis asmuo neįrodė, jog jis raštu kreipėsi į ieškovę su reikalavimu grąžinti skolą (negrąžintos paskolos dalį) ir nustatė jos įvykdymo terminą, todėl jo reikalavimas priteisti 2 230,34 Eur (pastaba: atmesdamas reikalavimą, teismas nepasisako dėl palūkanų apskaičiavimo teisingumo) kompensuojamųjų palūkanų laikomas nepagrįstu ir atmetamas.

Trečiajam asmeniui iš ieškovės priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo reikalavimo pareiškimo teisme (2024 m kovo 14 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis ir 6.210 straipsnio 1 dalis).

Bylinėjimosi išlaidos

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškinį patenkinus iš dalies, bylinėjimosi išlaidos ieškovui priteisiamos proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimo daliai (CPK 93 straipsnio 3 dalis). Tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus, turi visas ieškovo teises ir pareigas (CPK 46 str. 2 d.).

Kadangi šioje byloje ieškovės ieškinys atmestas, bylinėjimosi išlaidos iš ieškovės atlyginamos atsakovei ir trečiajam asmeniui, o trečiojo asmens priešieškinį tenkinus iš dalies – netenkinto priešieškinio apimtyje bylinėjimosi išlaidos atlyginamos ieškovei. Trečiojo asmens ir atsakovės interesus atstovavo advokatė K. P., atsakovė palaikė trečiojo asmens priešieškinio reikalavimus, nereiškė prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo iš trečiojo asmens.

Atsakovė 2025 m. sausio 15 d. prašyme nurodė, kad jos patirtos bylinėjimosi išlaidos iš viso yra 9 256,00 Eur, kurias sudaro šios advokato teiktos teisinės paslaugos: atsiliepimo į ieškinį parengimas – 4 900,00 Eur (2024-02-22 PVM sąskaita faktūra Serija KP Nr. 9-2023-006, DOK-8912), pasirengimas teismo posėdžiams ir atstovavimas teisme iš viso 4 356, 00 Eur, t. y. 726,00 Eur (2024-04-10 PVM sąskaita faktūra Serija KP Nr. 9-2023-023, DOK-8912); 726 Eur (2024-07-08, Serija KP Nr. 9-2023-040, DOK-23560), 1270,50 Eur (2024-10-14 Serija KP Nr. 9-2023-064, DOK-23560), 1 633,50 Eur (2025-01-09, Serija KP Nr. 9-2023-002, DOK-709).

Atsakovės prašoma priteisti 4 900,00 Eur suma už atsiliepimo į ieškinį parengimą neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių (2 018,2 Eur x 2,5, Rekomendacijų 8.2). Už advokato (-ų) konsultacijas, pasirengimą teismo posėdžiams, dalyvavimą 5 teismo posėdžiuose, kurių bendra trukmė 5 val., pagal Rekomendacijas maksimali priteistina suma yra 1 306,30 Eur ((2 110,3 Eur x 1 val. x 0,1) + (2 161,00 Eur x 2 val. x 0,1) + (2 196,4 Eur x 2 val. x 0,1) + (2 237,9 Eur x 1 val. x 0,1)).

Tačiau atsižvelgiant į tai, kad advokatė teikė konsultacijas, ruošėsi teismo posėdžiams ir juose dalyvavo atstovaudama tiek atsakovę, tiek trečiąjį asmenį, šioje dalyje teisinga priteisiant išlaidas jas padalyti per pusę - 653,00 Eur (suapvalinta; (1 306,30 Eur / 2)). Įvertinus Rekomendacijose nustatytų maksimalius dydžius, atsakovės prašomas priteisti sumas ir aukščiau nurodytą aplinkybę, atsakovei iš ieškovės priteistina iš viso 5 553,00 Eur (suapvalinta; 4 900,00 Eur + 653,00 Eur).

Byloje trečiasis asmuo A. B. teikė priešieškinį (su savarankiškais reikalavimais), prašydamas priteisti 20 273,34 Eur skolos ir 2 230,34 Eur kompensuojamųjų palūkanų (iš viso 22 503,68 Eur). Teismui reikalavimą dėl skolos tenkinus, o kitoje dalyje atmetus, laikytina, kad priešieškinis patenkintas 90 proc. (22 503,68 /100 x 20 273,34 Eur).

Trečiasis asmuo, kuriam atstovavo ta advokatė kaip ir atsakovei, teikė prašymą priteisti 1 210,00 Eur už priešieškinio parengimą, 544,50 Eur už advokatės pasirengimą ir atstovavimą teismo posėdyje, 508,00 Eur sumokėto žyminio mokesčio.

Trečiojo asmens prašoma priteisti 1 210,00 Eur už priešieškinio parengimą suma neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio (2 196,4 Eur x 2.5, Rekomendacijų 8.2 p.). Už advokatės atstovavimą teismo posėdžiuose prašoma priteisti 544,50 Eur jo patirtų bylinėjimosi išlaidų suma nors ir neviršija Rekomendacijose nurodytų dydžių, tačiau, atsižvelgiant į aukščiau nurodytą aplinkybę, teisinga priteisiant šias išlaidas jas padalyti per pusę - 272,00 Eur (suapvalinta; (544,50 Eur / 2)). Trečiasis asmuo už priešieškinį sumokėjo 508,00 Eur žyminį mokestį. Iš viso trečiasis asmuo patyrė 1 990,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurios pagrįstos ir neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių, tačiau atsižvelgiant į trečiojo asmens tenkinto priešieškinio dydį (90 proc.), iš ieškovės trečiajam asmeniui priteisinta 1 791,00 Eur (1 210,00 Eur + 272,00 + 508,00) x 90 proc.).

Ieškovė patyrė 16 794,67 Eur bylinėjimosi išlaidų, pateikė nurodytas bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius įrodymus, t. y. 2024-01-15 PVM sąskaita faktūra PREV001060, 2024-01-16 PVM sąskaita faktūra PREV001061, 2024-04-16 PVM sąskaita faktūra PREV001228, 2024-05-31 PVM sąskaita faktūra PREV001302, 2024-07-31 PVM sąskaita faktūra PREV001399, 2024-09-30 PVM sąskaita faktūra PREV001489 ir 2024-12-31 PVM sąskaita faktūra PREV001668. Už ieškinį ieškovė sumokėjo 3 192,00 Eur žyminio mokesčio.

Įvertinus PVM sąskaitas faktūras matyti, kad už ieškinio ir atsiliepimo į priešieškinį pateikimą prašoma priteisti suma neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių 3 340 Eur (2 500 Eur + 840 Eur; Rekomendacijų 8.2 p.). Ieškovė teikė papildomus paaiškinimus, už juos prašoma priteisti 960 Eur (8 val.), tačiau teismas, įvertinęs pateikto paaiškinimo būtinumą, jo turinį ir jame nurodytas aplinkybes, daro išvadą, kad šioje apimtyje bylinėjimosi išlaidos ne tik kad viršija Rekomendacijose nustatytus maksimalius dydžius, tačiau iš esmės yra neprotingo dydžio, todėl šioje dalyje priteistina 100,00 Eur suma. Už pasirengimo teismo posėdžiams ir dalyvavimą 5 teismo posėdžiuose, kurių bendra trukmė 5 val., maksimali priteistina suma yra 1 306,00 Eur (suapvalinta). Tačiau teismas vertina, kad buvo atstovaujama tiek dėl pareikšto ieškinio, kuris atmestas, tiek dėl priešieškinio, kuris tenkintas iš dalies, todėl šioje dalyje teisinga priteisiant išlaidas jas taip pat padalyti per pusę 653,00 (suapvalinta; (1 306,3 Eur / 2)). Teismas laiko pagrįstomis 2 teisinių konsultavimų valandas, todėl už jas prašoma priteisti 240,00 Eur suma laikytina pagrįsta, kaip ir 2024-01-16 PVM sąskaitoje faktūroje PREV001061 paskaičiuotos išlaidos už įrodymų rinkimą – 106,68 Eur. Todėl ieškovės patirtomis ir pagrįstomis išlaidomis laikytina 4 440,00 Eur suma (suapvalinta). Kitos PVM sąskaitose faktūrose nurodytos sumos yra perteklinės, nepagrįstos ar nesidarančios pagrindo jas priteisti dėl ieškovei nepalankaus procesinio rezultato (pvz:. dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir kt.).

Trečiojo asmens ieškinį tenkinus iš dalies, ieškovei iš trečiojo asmens priteisinta netenkintoje priešieškinio dalyje, t. y. 444,00 Eur (suapvalinus) (4 440 Eur x 10 proc.). Atitinkamai iš trečiojo asmens priteistina 319,00 (suapvalinus) sumokėto žyminio mokesčio (3 192 Eur x 10 proc.). Iš viso ieškovei iš trečiojo asmens priteistina 763,00 Eur (444 Eur + 319 Eur).

Atlikus įskaitymą, trečiajam asmeniui iš ieškovės priteistina 1 028,00 Eur (1 791 Eur - 763 Eur) pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 270 straipsniu, 307 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

Ieškovės M. B. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,JB investicijos“ dėl skolos priteisimo atmesti.

Trečiojo asmens savarankišką reikalavimą tenkinti iš dalies.

Priteisti iš ieškovės M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) trečiajam asmeniui A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 20 273,34 Eur (dvidešimt tūkstančių du šimtus septyniasdešimt tris eurus 34 ct) skolą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (20 273,34 Eur) nuo reikalavimo pareiškimo teisme (2024 m. kovo 14 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Kitą trečiojo asmens savarankiško reikalavimo dalį atmesti.

Atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,JB investicijos“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) priteisti iš ieškovės M. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 5 553,00 Eur (penkis tūkstančius penkis šimtus penkiasdešimt tris eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Trečiajam asmeniui A. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti iš ieškovės M. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 028,00 Eur (vieną tūkstantį dvidešimt aštuonis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

Teisėja Albina Rimdeikaitė