Telšių apylinkės teismo nutartis

Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų teisėja Donata Šimkutė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos savivaldybės įmonės Telšių butų ūkis pareiškimą dėl termino kreditoriniam reikalavimui pareikšti atnaujinimo, suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. 2025 m. liepos 11 d. Telšių apylinkės teismo Telšių rūmuose gautas savivaldybės įmonės Telšių butų ūkis pareiškimas, kuriuo prašoma atnaujinti įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą pareikšti kreditorinius reikalavimus mirusios palikėjos D. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) palikimą perėmusiai Lietuvos Respublikai, atstovaujamai valstybės įmonės (toliau – VĮ) Turto bankas.

2. Vadovaujantis Telšių apylinkės teismo pirmininkės 2025 m. liepos 7 d. įsakymu Nr. V-60-2025 „Dėl bylų perdavimo iš Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų Mažeikių rūmams“ byla perduota Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmams. Pareiškimas priimtas 2025 m. liepos 14 d.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas netenkintinas

4. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 442 straipsnio 1 punkte numatyta, kad ypatingąja teisena teismas nagrinėja bylas dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo.

5. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.63 straipsnio 1, 2 dalyse nustatyta, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Reikalavimai pareiškiami neatsižvelgiant į tai, ar jau suėjo jų patenkinimo terminai. Atvejai, kuriems esant pirmiau nurodyta tvarka netaikoma, nurodyti CK 5.63 straipsnio 3 dalyje (kai reikalavimai pagrįsti hipoteka ir įkeitimu, susiję su paveldimos individualios įmonės ar ūkininko ūkio veikla). Trijų mėnesių terminą kreditoriaus reikalavimams pareikšti teismas gali pratęsti, jeigu jis praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai (CK 5.63 straipsnio 4 dalis). Taigi, kreditorius, praleidęs CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą ir siekdamas savo reikalavimo patenkinimo iš palikėjo turto, turi teisę kreiptis į teismą, prašydamas atnaujinti šį terminą. Toks prašymas nagrinėtinas CPK 576–578 straipsniuose (bylos dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo) nustatyta tvarka, įvertinant termino praleidimo priežasčių svarumą (Kauno apygardos teismo 2025 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-244-601/2025).

6. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog kreditorius, siekiantis, kad palikėjo prievolę (skolą) perimtų skolininko įpėdinis, turi apie tai pareikšti CK 5.63 straipsnio nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2011; 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2011; 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2011; kt.). Teismas, aiškindamas CK 5.63 straipsnyje nustatytos tvarkos bei terminų reikšmę, taip pat yra nurodęs, kad palikėjo kreditoriaus reikalavimo pareiškimo CK 5.63 straipsnio prasme tikslas – suteikti įpėdiniui informacijos apie palikėjo kreditorių turtines pretenzijas į palikėjo turtą, nes tokia informacija padeda įpėdiniui apsispręsti, ar jam apskritai priimti palikimą, o jeigu priimti, tai kokiu būdu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-190/2009). Pagal CK 5.63 straipsnio 2 dalį kreditorių reikalavimai pareiškiami neatsižvelgiant į jų patenkinimo terminų suėjimą. Ši įstatymo nuostata ir nustatyti trijų mėnesių atnaujinamasis bei maksimalus trejų metų naikinamasis terminai kreditorių reikalavimams pareikšti (CK 5.63 straipsnio 1, 4 dalys) sudaro prielaidas civilinių teisinių santykių stabilumui bei apibrėžtumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2011; Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. gruodžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-509-450/2024). Dėl to kreditoriai, buvę neaktyvūs ar dėl kitų priežasčių praleidę šiuos terminus, praranda galimybę įgyvendinti savo teises prieš palikimą priėmusius įpėdinius, o šie užsitikrina, kad atsakys tik už tokias palikėjo skolas, kurios paaiškėjo per įstatymo nustatytą laiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2012).

7. Įstatymų leidėjas termino atnaujinimo pagrindu nurodydamas svarbią priežastį nedetalizuoja šios sąvokos ir palieka teismų diskrecijai kiekvienu konkrečiu atveju vertinti termino praleidimo priežasčių svarbumą. Taigi vertinamieji kriterijai formuojami teismų praktikoje. Spręsdami, ar terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, teismai visų pirma turi įvertinti svarbia priežastimi nurodomų aplinkybių pobūdį: tai gali būti tam tikri įvykiai (pvz., nenugalimos jėgos aplinkybės, liga ir pan.), kurie nepriklauso nuo asmens valios, trečiųjų asmenų, susijusių (pvz., giminaičiai, atstovai ir pan.) arba nesusijusių (pvz., teismas, kitos institucijos ir pan.) su terminą praleidusiu asmeniu, taip pat paties terminą praleidusio asmens veiksmai ir šių veiksmų nulemtos aplinkybės. Svarbia įstatyme nustatyto termino praleidimo priežastimi laikytinos tik termino eigos metu buvusios aplinkybės, nepriklausančios nuo terminą praleidusio asmens valios ir objektyviai sutrukdžiusios jam laiku pačiam ar per atstovą atlikti teisinį veiksmą, kuriam nustatytas terminas, pvz., nenugalimos jėgos aplinkybės, ūmios ligos, teismų ar kitų valstybės institucijų veiksmai. Be to, vertindami termino praleidimo priežastis, teismai privalo atsižvelgti ir į nustatyto termino tikslus, nes dažnai termino praleidimas sukelia svarbius teisinius padarinius ne tik jį praleidusiajam, bet ir kitiems asmenims, kurių elgesį gali lemti terminą praleidusio asmens pasinaudojimas ar nepasinaudojimas įstatymo suteikiamomis teisėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20/2015; 2017 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-436-611/2017).

8. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad aplinkybė, ar įpėdinis jau yra priėmęs palikimą, teisiškai reikšminga, sprendžiant dėl termino kreditorių reikalavimams pareikšti praleidimo padarinių. Tais atvejais, kai po palikimo priėmimo kreditorius, praleidęs CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, siekia įgyvendinti savo reikalavimą iš paveldėto turto, o palikimą priėmęs įpėdinis su kreditoriaus reikalavimu nesutinka, teismas, spręsdamas dėl termino atnaujinimo CK 5.63 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka, turi įvertinti ne tik termino praleidimo priežasčių svarumą, bet ir padarinius, atsirandančius palikimą priėmusiam įpėdiniui, jei terminas būtų atnaujintas (pvz., įvertinti, ar palikimą sudarantis turtas yra išlikęs ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-123/2014). Įpėdiniams priėmus palikimą, susiformuoja nauji nuosavybės teisiniai santykiai (CK 4.47 straipsnio 2 punktas), kurių stabilumo užtikrinimas turi būti derinamas su kreditorių teisių apsauga (Šiaulių apygardos teismo 2024 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-400-883/2024).

9. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėja savivaldybės įmonė Telšių butų ūkis teikia pastatų administravimo ir kitas komunalines paslaugas, už kurias mokesčiai taikomi jos aptarnaujamų namų/pastatų/patalpų savininkams. Patalpas, esančias adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausė D. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2024 m. birželio 4 d. pareiškėja iš Gyventojų registro gavo informaciją, kad patalpų savininkė D. G. yra mirusi, mirties data (duomenys neskelbtini). Atitinkamai tai reiškia, kad terminas kreditoriniams reikalavimas pareikšti baigėsi 2024 m. liepos 23 d., tačiau pareiškėja į teismą kreipėsi tik 2025 m. liepos 11 d., t. y. praėjus daugiau nei metams nuo D. G. mirties, daugiau nei vienuolika mėnesių praleidusi terminą kreditoriniam reikalavimui pareikšti, nors apie skolininkės mirtį sužinojo dar nepasibaigus CK 5.63 straipsnyje numatytam terminui pareikšti turimą reikalavimą.

10. Pareiškime nurodoma, kad Nekilnojamojo turto registre nebuvo jokių duomenų apie naujus patalpų valdytojus, todėl pareiškėja 2024 m. birželio 17 d. pateikė prašymą VĮ Registrų centras dėl informacijos suteikimo, 2024 m. birželio 20 d. VĮ Registrų centras pateikė pareiškėjai testamentų registro išrašą, kuriame palikimo priėmimo faktas neregistruotas. 2024 m. liepos 8 d. Testamentų registre informacija apie palikimo, atsiradusio po D. G. mirties, priėmimą nebuvo registruota. Po patalpų savininkės D. G. mirties neatsirado asmenų, kurie priimtų palikimą, todėl palikimas perėjo Lietuvos Respublikai, atstovaujamai VĮ Turto banko. 2025 m. birželio 17 d. pareiškėja kreipėsi į VĮ Turto bankas, pateikdama informaciją apie skolinius įsipareigojimus už teiktas komunalines paslaugas adresu (duomenys neskelbtini), pažymint, kad už laikotarpį nuo 2023 m. rugsėjo 1 d. iki patalpų savininkės D. G. mirties (duomenys neskelbtini) susidarė 229,89 Eur skola, o nuo patalpų savininkės D. G. mirties ((duomenys neskelbtini)) iki turto perėmimo valstybės vardu (2025 m. gegužės 26 d.) 386,92 Eur skola. 2025 m. liepos mėn. pareiškėjas gavo VĮ Turto bankas atsakymą, kuriame nurodoma, kad VĮ Turto bankas neturi dokumentų, pagrindžiančių skolos, susidariusios iki palikėjo mirties išviešinimą CK 5.63 straipsnio nustatyta tvarka, todėl prašo skubiai juos pateikti. Pažymima, kad nepateikus šių dokumentų, skola negalės būti įtraukta į palikėjo kreditorių sąrašą bei dengiama iš valstybės paveldėto palikėjo turto vertės.

11. Teismo vertinimu, pareiškėjos nurodytos aplinkybės, kad ilgą laiką nebuvo žinomas asmuo, priimsiantis aplikimą po D. G. mirties, kad per įstatyme numatytą trijų mėnesių terminą palikimas nebuvo priimtas, todėl jis perėjo valstybei, savaime nesudaro pagrindo atnaujinti termino kreditoriniam reikalavimui pareikšti, nes tiek įstatymas, tiek ir teismų praktika numato būdus, kaip kreditorius turi išviešinti informaciją apie turimą kreditorinį reikalavimą. Šie būdai nereikalauja, kad kreditorius žinotų konkretų asmenį, priėmusį palikimą. Kaip matyti iš byloje esančių įrodymų, pareiškėja ilgą laiką neatliko jokių veiksmų, siekdama įgyvendinti savo teises ir neinformavo apie turimą kreditorinį reikalavimą, jo dydį, nors jai buvo žinomas faktas, kad skolininkė mirė (nuo 2024 m. liepos 8 d. iki 2025 m. birželio 17 d. nebuvo atliekami jokie veiksmai, apie skolininkės mirtį pareiškėja nurodo žinanti nuo 2024 m. birželio 4 d., kai gavo Gyventojų registro išrašą), todėl daroma išvada, kad pareiškėja nebuvo pakankamai atidi, rūpestinga, aktyvi, terminas kreditoriniam reikalavimui pareikšti buvo praleistas dėl aplinkybių, išimtinai priklausančių nuo pareiškėjos valios. Teismų praktikoje pabrėžiama, kad skolininko pareiga mokėti periodines įmokas suponuoja būtinybę kreditoriui bent periodiškai domėtis šios pareigos tinkamu atlikimu, būti atidžiam, valdyti informaciją apie skolininką, kuri leistų kreditoriui visais atvejais įstatymų nustatytais terminais atlikti jam tenkančias civilines teisines pareigas, pvz., nustatytas CK 5.63 straipsnio 1 dalyje, ar įgyvendinti teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-436-611/2017; Vilniaus apygardos teismo 2025 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-281-560/2025). Pastebėtina ir tai, kad pelno siekiančiai įmonei, taikomi aukštesni rūpestingumo, atidumo, organizuotumo standartai, todėl ji turi turėti ir pakankamai teisinių žinių kaip ir kokiu būdu ginti savo teises. Pareiškėjai žinant aplinkybę apie skolininkės mirtį, turint duomenis apie palikėjos skolas, pareiškėja turėjo imtis visų veiksmų savalaikiai ginti savo teises ir pasirūpinti nedidinti skolos sumos (Kauno apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1324-921/2024). Be to, pareiškėja yra juridinis asmuo, kuriam taikomi aukštesni atidumo ir rūpestingumo standartai, todėl argumentai, susiję su dideliu klientų skaičiumi, žmogiškųjų išteklių trūkumu nepaneigia jos galimybės sužinoti apie fizinio asmens – skolininko – mirtį ir imtis atitinkamų veikų savo teisių ir teisėtų interesų įgyvendinimui (Vilniaus apygardos teismo 2025 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-281-560/2025; 2025 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-301-794/2025).

12. Siekiant įpėdinių ir palikėjo kreditorių interesų derinimo, įstatyme nustatytos garantijos tiems kreditoriams, kurie per CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą negalėjo pareikšti reikalavimų įpėdiniui tik dėl svarbių priežasčių, tačiau nagrinėjamu atveju bylos duomenys nesudaro pagrindo CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino praleidimo priežastis pripažinti svarbiomis ir atnaujinti šį įstatyme nustatytą terminą, pareiškėjos nurodytos aplinkybės negali būti vertinamos kaip nepriklausiusios nuo jos valios ir objektyviai sutrukdžiusios jai laiku pareikšti reikalavimą D. G. įpėdiniams, todėl prašymas atmestinas.

13. Netenkinus prašymo, pareiškėjos patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

14. Teismas nepatyrė išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, nes procesiniai dokumentai buvo siunčiami per Lietuvos teismų informacinės sistemos Viešųjų elektroninių paslaugų posistemį (EPP).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.63 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, 576–578 straipsniais,

nutaria:

netenkinti pareiškimo dėl termino kreditoriniam reikalavimui pareikšti atnaujinimo.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmus.