Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kačinskienės, Astos Radzevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Laimos Ribokaitės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo S. P. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2024 m. birželio 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo S. P. ieškinį atsakovams D. K. bei nepilnamečiams vaikams V. K. ir Ą. K., atstovaujamiems įstatyminės atstovės D. K., trečiajam asmeniui, nepareiškusiam savarankiškų reikalavimų, Ž. S. dėl termino atnaujinimo pareikšti reikalavimą palikimą priėmusiems įpėdiniams ir skolos priteisimo bei pagal atsakovės D. K. priešieškinį ieškovui S. P. dėl prievolės pripažinimo neatsiradusia.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

20. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylai reikšmingų faktinių aplinkybių ir ginčo esmės

21. Byloje nustatyta, kad 2019 m. birželio 18 d. žemės sklypų, pastatų ir kiemo statinių pirkimo–pardavimo sutartimi trečiasis asmuo Ž. S. pardavė, be kita ko, žemės sklypus, kuriuos buvo įgijęs pagal 2016 m. gegužės 30 d. pirkimo–pardavimo sutartį, G. K. ir D. K., kurie šį turtą nupirko bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise.

22. Byloje nustatyta ir ginčo tarp šalių dėl to nėra, kad 2019 m. birželio 18 d. žemės sklypų, pastatų ir kiemo statinių pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu dalyje Ž. S. G. K. ir D. K. parduotų žemės sklypų (apie 80 ha plote) augo trečiojo asmens derlius, kurį trečiasis asmuo nusiėmė.

23. Iš bylos duomenų matyti, kad G. K. 2019 m. balandžio 11 d. su ieškovo vaikais B. V. P. ir B. P. sudarė žemės sklypų panaudos sutartis; iš ŽŪB „Gataučiai“ 2022 m. vasario 9 d. pažymos matyti, kad 2019 m. G. K. su ŽŪB „Gataučiai“ sudarė 22,90 ha ir 10,02 ha žemės sklypų panaudos sutartis.

25. Iš Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos duomenų matyti, kad Ž. S. žemės sklypuose, parduotuose palikėjui G. K., 2019 m. buvo pasėti kvietrugiai ir rapsai, o panaudos sutartimis valdomuose žemės sklypuose esančius pasėlius G. K. deklaravo 2019 m. gegužės 27 d. Iš G. K. 2019 m. pajamų mokesčio deklaracijos matyti, kad G. K. pelnas iš vykdytos žemės ūkio veiklos 2019 m. sudarė 208 574,38 Eur (432 975,38 Eur pajamos – 224 401 Eur išlaidos). Atsakovės pateiktame pranešime apie ūkininko G. K. buhalterinės apskaitos duomenis nurodoma, kad apie esamas ar buvusias skolas S. P. bei jų įskaitymą duomenų nėra.

26. Iš byloje pateikto G. K. ūkio verslo plano matyti, kad jame nurodyti verslo partneriai, tarp jų – UAB „Bageta“, P., ŽŪB „Gataučiai“, su kuriais sudarytos žemės sklypų panaudos sutartys, ūkio veiklos sritis įvardijama pluoštinių kanapių auginimas 2019 m. 657 ha žemės plote (iš jų – 514 ha pagal žemės panaudos, nuomos ir žaliavos pirkimo sutartis) ir produkcijos pardavimas.

27. Iš apelianto ir G. K. 2019 m. birželio 21 d. sudaryto Susitarimo–patvirtinimo dėl skolos matyti, kad G. K. patvirtino, jog jis yra skolingas S. P. 183 650 Eur ir skolą įsipareigojo grąžinti iki 2019 m. rugsėjo 15 d. visais įmanomais atsiskaitymo būdais – pinigais, paslaugomis, žaliavomis ar kita; įrašas „pinigais į ūkininko sąskaitą“ išbrauktas. Susitarimą pasirašė ieškovas ir G. K..

28. Palikėjas G. K. mirė (duomenys neskelbtini), o palikimą po G. K. mirties priėmė atsakovai palikėjo sutuoktinė ir nepilnamečiai sūnūs.

29. Ieškovas, manydamas, kad palikėjas G. K. jam negrąžino skolos, nurodytos 2019 m. birželio 21 d. Susitarime–patvirtinime dėl skolos, kurį, pasak ieškovo, šalys sudarė įvairių susitarimų ir įsipareigojimų, įskaitant finansinius, susijusių su ūkininkavimo specifika, pagrįstų tarpusavio pasitikėjimu, kurie nebuvo įtraukti į 2019 m. birželio 18 d. žemės sklypų, pastatų ir kiemo statinių pirkimo–pardavimo sutartį ar į kitas sutartis, susiklosčiusių tarp ieškovo, jo šeimos narių, Ž. S. ir G. K., pagrindu, kreipėsi į teismą, prašydamas atnaujinti praleistą trijų mėnesių terminą dėl svarbių priežasčių reikalavimui palikėjo G. K. įpėdiniams pareikšti ir iš jų solidariai priteisti 183 650 Eur skolą. Atsakovė D. K., nesutikdama su ieškovo reikalavimais ir manydama, kad neegzistuoja sandoriai ar juridiniai faktai, kurių pagrindu galėjo atsirasti palikėjo 183 650 Eur turtinė prievolė ieškovui, pareiškė priešieškinį, kuriuo prašė pripažinti, jog palikėjo 183 650 Eur turtinė prievolė pagal 2019 m. birželio 21 d. Susitarimą–patvirtinimą dėl skolos yra neatsiradusi. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu ieškovo ieškinį atmetė, o atsakovės priešieškinį patenkino, nes nusprendė, kad ieškovas neįrodė, jog tarp jo ir palikėjo G. K. egzistavo sandoriai ar juridiniai faktai, kurių pagrindu galėtų atsirasti palikėjo G. K. prievolė ieškovui. Teismas nusprendė, kad ieškovo nurodomos aplinkybės, dėl kurių jis laiku nepareiškė reikalavimo palikėjo įpėdiniams, nelaikytinos svarbiomis ir sudarančiomis pagrindą atnaujinti terminą. Apeliantas su tokiomis teismo išvadomis nesutinka ir teigia, kad teismas netinkamai ištyrė bei įvertino byloje esančius įrodymus, dalies įrodymų iš viso neįvertino, išvadas padarė remdamasis ne byloje surinktų įrodymų visumos vertinimu, bet pavieniais įrodymais, vertindamas juos atsietai nuo kitų byloje surinktų įrodymų; be to, teismo išvados prieštarauja byloje esantiems rašytiniams įrodymams. Apeliantas taip pat nesutinka su teismo išvadomis dėl termino kreditoriaus reikalavimui pareikšti neatnaujinimo.

30. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į aukščiau išdėstytas aplinkybes, nusprendžia, kad nagrinėjamoje byloje ginčas yra kilęs dėl palikėjo palikimą priėmusių įpėdinių prievolės grąžinti skolą (ne)egzistavimo ir teisinių santykių kvalifikavimo bei dėl termino kreditoriaus reikalavimui palikėjo įpėdiniams pareikšti (ne)atnaujinimo.

Dėl prievolės (ne)egzistavimo ir teisinių santykių kvalifikavimo

31. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, nenustatęs akivaizdžių ieškovą ir palikėją G. K. siejusių panaudos, nuomos ar kitų verslo santykių, ieškovo reikalavimą priteisti iš palikėjo įpėdinių skolą atmetė. Teismas nurodė, kad būtent ieškovui teko pareiga įrodyti, jog egzistuoja sandoriai ar juridiniai faktai, kurių pagrindu galėtų atsirasti palikėjo 183 650 Eur prievolė ieškovui, kurios jis tinkamai neįvykdė.

33. Teisės kreiptis į teismą prigimtis, tikslai bei civiliniame procese galiojantis dispozityvumo principas lemia, kad tiek teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas, tiek ir procesinių teisių įgyvendinimas priklauso ginčo šalims. Tačiau teismo pareiga yra užtikrinti, kad būtų laikomasi procesinių nuostatų bei atsižvelgiama į teismų kompetencijos ribas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-267-1075/2021 20 punktas).

34. CPK 13 straipsnyje įtvirtintas dispozityvumo principas šalims ir kitiems proceso dalyviams suteikia teisę, laikantis CPK nuostatų, laisvai disponuoti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad dispozityvumo principas, įtvirtintas CPK 13 straipsnyje, reiškia, kad tik asmuo, manantis, jog jo teisės pažeistos, sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti, t. y. asmuo, suformuluodamas ieškinio pagrindą ir dalyką, nustato teisminio nagrinėjimo objektą ir ribas. Kasacinio teismo jurisprudencijoje pabrėžiama, kad nors teismas turi pareigą tinkamai kvalifikuoti ginčo teisinius santykius ir pritaikyti faktinei situacijai aktualias teisės normas (teisinį ieškinio pagrindą), tačiau ši teismo pareiga nereiškia nei teismo teisės modifikuoti faktinį ieškinio pagrindą (kvalifikuoti kitas, nei nurodytos šalių, faktines aplinkybes), nei keisti ieškinio dalyką, peržengiant pareikštus reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-328-248/2020 21 punktas).

35. Teismas privalo ginčą spręsti pagal ieškovo pareikštus reikalavimus, negali pats nei suformuluoti, nei pakeisti ieškinio dalyko (pvz., negali priteisti šaliai to, ko ji neprašo, arba priteisti daugiau, nei šalis prašo) ar faktinio pagrindo (negali sprendime remtis tokiais faktais, kurių šalys teismui nenurodė, ir įrodymais, kurių byloje nėra). Kitaip tariant, teismas, priimdamas sprendimą, negali peržengti ieškinio ribų. Bylos nagrinėjimo ribas ieškovas turi apibrėžti teismui teikiamame ieškinyje, suformuluodamas jame ieškinio dalyką ir faktinį pagrindą (CPK 135 straipsnio 1 dalis).

36. Teisinė ginčo kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas šalių faktiniams santykiams yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva. Teisinė kvalifikacija nėra savitikslė, neskirta vien tik atitinkamoms teisės normoms pritaikyti; jos tikslas – identifikuoti teisinius santykius tam, kad ginčas būtų teisingai išspręstas taikant būtent konkrečius teisinius santykius reguliuojančias teisės normas. Teisinės kvalifikacijos tikslas – nustatyti, kokie teisiniai santykiai sieja ginčo šalis, ir, atitinkamai pritaikius šiuos santykius reglamentuojančias teisės normas, išspręsti ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-103-378/2017 36 punktas; 2022 m. vasario 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-24-378/2022 32 punktas).

37. Nurodyta kasacinio teismo praktika suponuoja išvadą, kad asmuo, kuris kreipiasi į teismą su ieškiniu dėl skolos priteisimo, turi nurodyti aiškų faktinį skolos atsiradimo pagrindą ir turi procesinę pareigą įrodyti to pagrindo buvimą. Taigi, būtent ieškovui, prašančiam priteisti skolą, visų pirma, tenka pareiga įrodyti teisinių santykių, iš kurių jis kildina skolos atsiradimą, buvimą.

38. Teisėjų kolegija, įvertinusi faktines šios bylos aplinkybes, byloje esančių įrodymų visumą, nurodytą teisinį reglamentavimą ir jį aiškinančią kasacinio teismo praktiką, pritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad ieškovas neįrodė jį ir palikėją G. K. siejusių teisinių santykių (pvz., panaudos, nuomos ir (ar) kitų verslo santykių) fakto.

39. Prievolė – tai teisinis santykis, kurio viena šalis (skolininkas) privalo atlikti kitos šalies (kreditoriaus) naudai tam tikrą veiksmą arba susilaikyti nuo tam tikro veiksmo, o kreditorius turi teisę reikalauti iš skolininko, kad šis įvykdytų savo pareigą (CK 6.1 straipsnis). Prievolės atsiranda iš sandorių arba kitokių juridinių faktų, kurie pagal galiojančius įstatymus sukuria prievolinius santykius (CK 6.2 straipsnis).

40. Įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų ir teisė, ir pareiga. Įrodinėjimo pareiga pagal šias taisykles tenka tam, kas teigia, – ieškovui reikia įrodyti ieškinio pagrindą (CPK 111 straipsnio 2 dalies 5 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-537-690/2015).

41. Nagrinėjamos bylos atveju ieškovas, teigdamas, kad jis palikėjui G. K. perleido panaudos teises į žemės sklypus, priklausančius jo vaikams ir ŽŪB „Gataučiai“, kuriuose veiklą vykdyti ir pajamas iš tokios veiklos gauti galėjos jis pats, ir dėl to prašydamas priteisti iš palikėjo įpėdinių skolą, nurodytą 2019 m. birželio 21 d. Susitarime–patvirtinime dėl skolos, visų pirma, turėjo pareigą įrodyti faktą, jog jis pats turėjo teisę panaudos pagrindais naudoti šiuos žemės sklypus ir (ar) juos perduoti naudoti kitam asmeniui, bei tokios teisės turinį (sąlygas), suteikiantį jam teisę už tokių turtinių teisių perleidimą gauti atlygį.

42. CK 6.629 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neatlygintinio naudojimosi daiktu (panaudos) sutartimi viena šalis (panaudos davėjas) perduoda kitai šaliai (panaudos gavėjui) nesunaudojamąjį daiktą laikinai ir neatlygintinai valdyti ir juo naudotis, o panaudos gavėjas įsipareigoja grąžinti tą daiktą tokios būklės, kokios jis jam buvo perduotas atsižvelgiant į normalų susidėvėjimą arba sutartyje nustatytos būklės. Neatlygintinio naudojimosi daiktu sutarčiai atitinkamai taikomos šio kodekso 6.477 straipsnio 2 ir 3 dalių, 6.478, 6.479, 6.481, 6.489 straipsnio 1 ir 2 dalių ir 6.501 straipsnio nuostatos (2 dalis). Pagal CK 6.632 straipsnį perduoti daiktą neatlygintinai naudotis kitam asmeniui turi teisę tik to daikto savininkas arba kiti įstatymų ar daikto savininko įgalioti asmenys.

43. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje, apart paties apelianto deklaratyvių teiginių, nėra įrodymų, kurie pagrįstų jo išimtinę teisę panaudos pagrindais naudoti G. K. perduotus žemės sklypus ir (ar) šių žemės sklypų savininkų suteiktus įgaliojimus apeliantui. Tokių išvadų neleidžia daryti nei byloje esančios 2019 m. balandžio 11 d. panaudos sutartys, sudarytos apelianto vaikų su G. K., nei į bylą pateikta ŽŪB „Gataučiai“ 2022 m. vasario 9 d. pažyma.

44. Byloje nustatyta ir dėl to ginčo nėra, kad palikėją G. K. ir apelianto vaikus bei ŽŪB „Gataučiai“ siejo žemės sklypų panaudos teisiniai santykiai, kurių pagrindu ieškovo vaikai ir ŽŪB „Gataučiai“ palikėjui buvo perdavę laikinai ir neatlygintinai (panaudos pagrindais) valdyti ir naudoti jiems priklausančius žemės sklypus (CK 6.629 straipsnio 1 dalis). Nustačius, kad G. K. su apelianto vaikais ir ŽŪB „Gataučiai“ sudarytos žemės sklypų panaudos sutartys buvo neatlygintinės, apeliantui jų neginčijant, neprašant modifikuoti, taip pat nepateikus įrodymų, kurie patvirtintų ieškovo ir G. K. galimą susitarimą dėl atlygio už G. K. perduotus naudoti bei valdyti panaudos teise žemės sklypus, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, jog palikėjui G. K. pagal jo sudarytas panaudos sutartis nekilo pareigos mokėti nei panaudos davėjams, nei apeliantui.

46. Be to, teisėjų kolegija pastebi, kad apeliantas, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, laikėsi pozicijos, kad jo vaikai su palikėju G. K. sudarė žemės sklypų panaudos sutartis, nes palikėjo G. K. iš trečiojo asmens Ž. S. įsigytuose žemės sklypuose buvo pasėti, augo ir buvo deklaruoti trečiojo asmens pasėliai, kurių derlių pagal susitarimą turėjo nusiimti Ž. S., todėl apelianto vaikai perdavė G. K. panaudos pagrindais naudoti apie 80 ha jiems priklausančių žemės sklypų, kuriuose G. K. augino ir deklaravo pasėlius, kol jo įsigytuose sklypuose augo Ž. S. derlius. Rėmėsi aplinkybe, kad tarp ieškovo, jo šeimos narių, Ž. S. ir G. K. susiklostė įvairūs susitarimai ir įsipareigojimai, įskaitant finansinius, kurie nebuvo įrašyti į 2019 m. birželio 18 d. Žemės sklypų, pastatų ir kiemo statinių pirkimo–pardavimo sutartį ar į kokias kitas sutartis, nes tai buvo tarpusavio susitarimai, susiję su ūkininkavimo specifika ir pagrįsti pasitikėjimu, todėl nurodytų ir kitų tarpusavio susitarimų pagrindu ieškovas, Ž. S. ir G. K. apskaičiavo tarpusavio finansinius įsipareigojimus, juos sudengė ir tuo pagrindu 2019 m. birželio 21 d. pasirašė Susitarimą–patvirtinimą dėl skolos. Apeliaciniame skunde ieškovas jau teigia, kad G. K. prievolė jam atlyginti prašomą priteisti sumą kilo iš turtinių teisių perdavimo šiam neatlygintinai naudotis žemės sklypais. Toks apelianto pozicijos nenuoseklumas taip pat leidžia teisėjų kolegijai abejoti dėl teisinių santykių, iš kurių tarp jo ir G. K. galėjo atsirasti 183 650 Eur palikėjo G. K. turtinė prievolė apeliantui.

47. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad ieškovas neįrodė, jog palikėjo G. K. 183 650 Eur turtinė prievolė yra kilusi iš turtinių teisių neatlygintinai naudotis ieškovo vaikams ir ŽŪB „Gataučiai“ priklausančiais žemės sklypais perdavimo palikėjui. Nagrinėjamu atveju susiklostė tokia situacija, kuomet iš byloje esančių įrodymų objektyviai neįmanoma nustatyti nei palikėjo G. K. prievolės ieškovui buvimo fakto, nei jos pagrindo, nors pareiga šiuos faktus įrodyti teko pačiam ieškovui, teigiančiam, kad palikėjas G. K. neįvykdė įsipareigojimų pagal šalis siejusius prievolinius teisinius santykius. Neegzistuojantys (neįrodyti) teisiniai santykiai negali būti pagrindu piniginei prievolei atsirasti, dėl to teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pagrįstai atmetė ieškovo reikalavimą dėl skolos priteisimo. Nurodytina, kad tikrąsias 2019 m. birželio 21 d. Susitarimo–patvirtinimo dėl skolos pasirašymo aplinkybes, šalis siejusius tarpusavio santykius žinojo tik du asmenys – apeliantas ir miręs G. K.. Todėl, kai vieno iš sutarties dalyvių nėra, neįmanoma įvertinti tokio susitarimo sudarymo aplinkybių bei prievolės atsiradimo pagrindo, nustatyti teisinio santykio tik iš vienos iš sutarties šalies paaiškinimų. Pažymėtina, kad, pasibaigus susitarime įvardintam terminui, apeliantas pripažįsta reikalavimų G. K. nepareiškęs. Kadangi susitarime numatytas skolos atsiskaitymo būdas – pinigais, paslaugomis, žaliavomis ar kita, o esantis įrašas „pinigais į ūkininko sąskaitą“ išbrauktas, tokioje situacijoje negalima nustatyti ir susitarimu numatytos skolos įvykdymo formos, t. y. ar per susitarime nustatytą terminą įvardijama skola nebuvo apeliantui sugrąžinta atsiskaitant vienu iš susitarime numatytų būdų.

48. Teisėjų kolegija nurodo, kad apeliantui neįrodžius teisinių santykių, iš kurių tarp jo ir G. K. galėjo atsirasti 183 650 Eur palikėjo G. K. turtinė prievolė apeliantui, fakto, jo argumentai dėl prievolės dydžio apskaičiavimo, dėl UAB „Bageta“ vaidmens šalių teisiniuose santykiuose bei kiti argumentai, nurodyti apeliaciniame skunde, neturi teisinės reikšmės tarp šalių kilusio ginčo dėl skolos priteisimo išsprendimui, dėl to teisėjų kolegija šių aplinkybių nevertina ir dėl jų nepasisako.

Dėl termino kreditoriaus reikalavimams palikėjo įpėdiniams pareikšti (ne)atnaujinimo

49. Nagrinėjamu atveju ieškovas prašymą atnaujinti CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą grindžia tuo, kad apie G. K. mirtį sužinojo tik 2023 m. rugpjūčio 25 d., kai CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas jau buvo pasibaigęs. Pasak apelianto, dėl G. K. jauno amžiaus jis neturėjo pagrindo numatyti, kad žmogus gali mirti, dėl to ieškovas, žinodamas apie bendrą 10 metų ieškinio senaties terminą reikalavimui dėl skolos teisme pareikšti, su G. K. nepalaikė santykių, nesekė jo gyvenimo aplinkybių, o sužinojęs apie G. K. mirtį, savo teises įgyvendino per įmanomai trumpiausią laiką, nežymiai praleisdamas trijų mėnesių terminą reikalavimui pareikšti.

50. Pirmosios instancijos teismas ieškovo nurodytų termino praleidimo priežasčių nepripažino svarbiomis, todėl šią ieškinio dalį atmetė.

51. Apelianto nuomone, teismas netinkamai ištyrė ir įvertino byloje pateiktus įrodymus, todėl padarė nepagrįstas išvadas dėl trijų mėnesių termino praleidimo priežasčių svarbos.

52. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos duomenų visumą, nusprendžia nesant pagrindo pritarti apelianto pozicijai.

53. Palikimo priėmimą ir atsakomybę už palikėjo skolas reglamentuojančiose CK normose nustatyta, kad tam, jog įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis (CK 5.50 straipsnio 1 dalis). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis).

54. Tuo atveju, jei įpėdinis priima palikimą turto valdymo perėmimu arba padavęs pareiškimą notarui, jis už palikėjo skolas atsako visu savo turtu, išskyrus CK nurodytus atvejus; jeigu įpėdinis notarui pateiktame pareiškime dėl palikimo priėmimo nurodo, kad palikimą pageidauja priimti pagal turto apyrašą, turto apyrašas sudaromas ir įpėdinio atsakomybė už palikėjo skolas nustatoma CK 5.53 ir 5.54 straipsniuose nustatyta tvarka (CK 5.52 straipsnio 1, 3 dalys). CK 5.53 straipsnyje įtvirtinta, kad įpėdinis, priėmęs palikimą pagal antstolio sudarytą turto apyrašą, už palikėjo skolas atsako tik paveldėtu turtu.

55. Taigi pirmiau nurodyti palikimo priėmimo būdai įpėdiniui gali sukelti skirtingas teisines pasekmes, t. y. gali skirtis atsakomybės už palikėjo skolas apimtis, todėl svarbu užtikrinti, kad, priimdamas sprendimą dėl palikimo priėmimo būdo (ar palikimo priėmimo apskritai), įpėdinis disponuotų reikšminga informacija, susijusia su palikėjo kreditoriais.

56. CK 5.63 straipsnyje reglamentuojamas palikėjo kreditorių teisių įgyvendinimas, pagal kurį palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto (CK 5.63 straipsnio 1 dalis). Teismas gali atnaujinti šį terminą, jeigu jis buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai (CK 5.63 straipsnio 4 dalis).

57. Aiškindamas CK 5.63 straipsnyje nustatytos palikėjo kreditorių reikalavimų pareiškimą reglamentuojančios tvarkos bei terminų reikšmę, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas, skaičiuojamas nuo palikimo atsiradimo dienos, yra skirtas įpėdinių interesų apsaugai, t. y. kad įpėdiniai, prieš priimdami palikimą, turėtų visą informaciją apie palikėjo kreditorių reikalavimus bei galėtų apsispręsti dėl palikimo priėmimo ir jo būdo. Taigi, vienas tokio teisinio reguliavimo tikslų – užtikrinti, kad prieš palikimo priėmimą įpėdiniams būtų žinomi kreditoriai. Kartu minėtu teisiniu reglamentavimu sudaromos prielaidos civilinių santykių stabilumui, kad palikimą priėmusiems įpėdiniams nebūtų pareikšta papildomų kreditorių reikalavimų, apie kuriuos įpėdiniai, spręsdami dėl palikimo priėmimo, nežinojo ir dėl kurių galėtų iš esmės pasikeisti palikimą priėmusių įpėdinių turtiniai santykiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014).

58. Kreditorius, siekiantis, jog palikėjo prievolę (skolą) perimtų skolininko įpėdinis, turi apie tai pareikšti CK 5.63 straipsnyje nustatyta tvarka. Kreditoriai, buvę neaktyvūs ar dėl kitų priežasčių praleidę CK 5.63 straipsnio 1, 4 dalyse nustatytus terminus, praranda galimybę įgyvendinti savo teises prieš palikimą priėmusius įpėdinius, o šie užsitikrina, kad atsakys tik už tokias palikėjo skolas, kurios paaiškėjo per įstatymo nustatytą laiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20-415/2015).

59. Byloje nustatyta, kad palikėjas G. K. mirė (duomenys neskelbtini). Turtą po palikėjo mirties paveldėjo jo sutuoktinė ir du nepilnamečiai sūnūs. Palikimo priėmimo faktas 2023 m. gegužės 14 d. įregistruotas registre. Priimant palikimą palikėjo kreditoriai reikalavimų nereiškė.

60. Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmiau nurodytą kasacinio teismo praktiką bei byloje susiklosčiusią faktinę situaciją pažymi, kad ypatingą svarbą byloje įgauna kreditoriaus reikalavimo pareiškimas įpėdiniams per CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą, kadangi palikėjai taip pat įstatymo nustatytu terminu turi teisę kreiptis dėl palikimo priėmimo, prieš tai apsvarstę galimybes, kokiu būdu jie tokį palikimą priims, ar reikia sudaryti paveldimo turto apyrašą. Taigi, ypač svarbus kreditoriaus įsitraukimas į paveldėjimo procesą per įstatyme numatytą trijų mėnesių terminą.

61. Ieškovas per įstatyme nustatytą terminą nebuvo informavęs atsakovų ar palikimo atsiradimo vietos notaro arba kitu būdu išviešinęs reikalavimo teisės egzistavimo fakto ir (ar) jo dydžio, o tai lėmė, kad atsakovai neturėjo informacijos, kuri būtų padėjusi apsispręsti, ar apskritai priimti palikimą ir kokiu būdu jį priimti. CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas kreditoriaus reikalavimams pareikšti baigėsi 2023 m. rugpjūčio 2 d. Ieškovas apie G. K. skolą 2023 m. rugsėjo 1 d. informavo palikimo atsiradimo vietos notarą.

62. Minėta, kad ieškovas prašė teismo atnaujinti praleistą trijų mėnesių terminą pareikšti kreditoriaus reikalavimą palikėjo G. K. įpėdiniams, argumentuodamas tuo, jog įstatyme nustatytą terminą praleido dėl svarbių priežasčių.

63. CK 5.63 straipsnio 1 ir 4 dalyse įtvirtintu reglamentavimu siekiama įpėdinių ir palikėjo kreditorių interesų derinimo, kuris įgyvendinamas apsaugant įpėdinius nuo neapibrėžtumo civiliniuose teisiniuose santykiuose, bet kartu ir suteikiant tam tikras įstatymo nurodytas garantijas tiems kreditoriams, kurie per CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą negalėjo pareikšti reikalavimų dėl svarbių priežasčių. Šios garantijos užtikrina kreditorių teisę kreiptis į teismą dėl CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino atnaujinimo, tačiau teismas gali šį terminą atnaujinti tik tuo atveju, kai jis buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai. Taigi, įstatymų leidėjas prioritetą teikia civilinių teisinių santykių stabilumui ir apibrėžtumui ir šie prioritetai užtikrinami nurodytoje teisės normoje įtvirtinant trejų metų terminą, kuris yra naikinamojo pobūdžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-12-378/2018 28 punktas; 2020 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-180-611/2020).

64. Pagal kasacinio teismo išaiškinimus spręsdami, ar terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, teismai visų pirma turi įvertinti aplinkybių, nurodomų kaip svarbios priežastys, pobūdį: tai gali būti tam tikri įvykiai (pvz., nenugalimos jėgos aplinkybės, liga ir pan.), kurie nepriklauso nuo asmens valios, trečiųjų asmenų, susijusių (pvz., giminaičiai, atstovai ir pan.) arba nesusijusių (pvz., teismas, kitos institucijos ir pan.) su terminą praleidusiu asmeniu, taip pat paties terminą praleidusio asmens veiksmus ir šių veiksmų nulemtas aplinkybes. Svarbia įstatyme nustatyto termino praleidimo priežastimi laikytinos tik termino eigos metu buvusios aplinkybės, nepriklausančios nuo terminą praleidusio asmens valios ir objektyviai sutrukdžiusios jam laiku pačiam ar per atstovą atlikti teisinį veiksmą, kuriam nustatytas terminas. CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino tikslai suponuoja ir svarbios priežasties, kaip teisinės kategorijos, aiškinimą šio straipsnio 4 dalies prasme. Svarbia priežastimi negali būti pripažintos aplinkybės, kurios priklausė nuo kreditoriaus valios, nes priešingu atveju kreditorius įgytų nepateisinamą galimybę kontroliuoti savo reikalavimo tenkinimo apimtis, kurias lemia įpėdinio jau pasirinkto palikimo priėmimo būdas. Tokia situacija neatitiktų vieno iš pamatinių civilinės teisės principų – subjektų lygiateisiškumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20-415/2015; 2020 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-916/2020).

65. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aptartą teisinį reguliavimą ir jį aiškinančią kasacinio teismo praktiką, konstatuoja, kad bylos duomenys pirmosios instancijos teismui neteikė pagrindo ieškovo nurodytų CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino praleidimo priežasčių pripažinti svarbiomis ir atnaujinti šį įstatyme nustatytą terminą. Teismas pagrįstai, vadovaudamasis kasacinio teismo suformuota praktika, nusprendė, kad ieškovas, būdamas ūkininku, verslininku, ir manydamas, jog turi tokį didelį reikalavimą, turėjo pareigą domėtis galimybe susigrąžinti skolą, nes jam, kaip ūkininkui, verslininkui, turinčiam patirties santykiuose su skolininkais, yra taikomi aukštesni atidumo ir rūpestingumo standartai. Juo labiau kad iš 2019 m. birželio 21 d. Susitarimo–patvirtinimo dėl skolos matyti, kad G. K. 183 650 Eur skolą ieškovui buvo įsipareigojęs grąžinti dar iki 2019 m. rugsėjo 15 d. Aplinkybės, kad ieškovas beveik ketverius metus nesiėmė jokių veiksmų susigrąžinti skolą, nesidomėjo jos išieškojimo galimybėmis, nesikreipė dėl skolos sugrąžinimo į palikėją, nereiškė ieškinio teisme, negali būti įvertinamos kaip nepriklausiusios išimtinai nuo ieškovo valios ir objektyviai sutrukdžiusios jam laiku pareikšti reikalavimą palikėjo G. K. įpėdiniams. Teisėjų kolegija taip pat nurodo, kad palikėjo G. K. jaunas amžius, šalių tarpusavio santykių nepalaikymas ar gyvenimas skirtinguose rajonuose nepaaiškina ir nepašalina neigiamų paties ieškovo pasyvumo pasekmių. Net jei ieškovas nežinojo apie palikėjo G. K. mirtį, jis nenurodė priežasčių, dėl kurių beveik ketverius metus elgėsi pasyviai, neatlikdamas jokių veiksmų, siekiant susigrąžinti įsiskolinimą. Taigi pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju pagrįstai įstatyme nustatyto termino praleidimo priežastis pripažino neatitinkančiomis svarbių aplinkybių kriterijaus.

66. Minėta, kad pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką CK 5.63 straipsnyje įtvirtinto teisinio reguliavimo tikslas – įpėdinių interesų apsauga, užtikrinant, kad prieš palikimo priėmimą įpėdiniams būtų žinomi kreditoriai ir visas skolininko prievolės jiems dydis, bei nuosavybės teisinių santykių stabilumas; nors pagal galiojančias CK normas ne visada įmanoma pasiekti nurodytą tikslą (pvz., kai palikimas priimamas anksčiau, nei pareiškiami kreditorių reikalavimai), tačiau teisės normos turi būti aiškinamos taip, kad kuo labiau užtikrintų šio tikslo pasiekimą (žr. šios nutarties 56 punktą). Siekiant įpėdinių ir palikėjo kreditorių interesų derinimo, įstatyme nustatytos garantijos tiems kreditoriams, kurie per CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą negalėjo pareikšti reikalavimų įpėdiniui tik dėl svarbių priežasčių. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas tokių aplinkybių nenustatė. Teisėjų kolegija taip pat tokių aplinkybių nenustatė. Atsižvelgiant į teisinį reguliavimą, kasacinio teismo formuojamą praktiką bei bylos duomenis, teisėjų kolegijos įvertinimu, prioritetas pagrįstai pirmosios instancijos teismo šiuo atveju suteiktas palikėjo įpėdinių interesų apsaugai, nuosavybės teisės stabilumui, juolab kad ieškovas, kaip pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas, leistinomis priemonėmis neįrodė ne tik aplinkybių, jog atsakovams laiku pareiškė konkrečius reikalavimus, bet ir nepagrindė objektyvių tai padaryti sutrukdžiusių priežasčių, jų svarbos.

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo

67. Remdamasi išdėstytais motyvais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje teisingai nustatė ir įvertino faktines bylos aplinkybes, susijusias su prievolės bei tarp ieškovo ir palikėjo susiklosčiusių teisinių santykių faktų egzistavimu, taip pat pagrįstai ieškovo nurodytų CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino praleidimo priežasčių nepripažino svarbiomis ir nepriklausiusiomis nuo ieškovo valios, tinkamai taikė ir aiškino materialiosios teisės normas, kuriomis reglamentuojami prievoliniai teisiniai santykiai ir palikėjo kreditorių reikalavimų pareiškimo priėmusiems palikimą įpėdiniams terminai, nepažeidė civilinio proceso teisės normų nustatytų įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių, nenukrypo nuo aktualios kasacinio teismo suformuotos praktikos bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio pakeisti ar panaikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Dėl to apelianto (ieškovo) apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

68. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

69. Atmetus ieškovo apeliacinį skundą, teisę į bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, priteisimą įgijo atsakovė.

70. Atsakovė D. K. pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų, kurios sudaro 1 815 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, bei tokias išlaidas pagrindžiančius įrodymus (2024 m. liepos 29 d. pridėtinės vertės mokesčio sąskaitą faktūrą Nr. GR 595 ir 2024 m. liepos 31 d. mokėjimo nurodymą Nr. 156). Teisėjų kolegija, įvertinusi, kad atsakovės prašoma priteisti 1 815 Eur bylinėjimosi išlaidų suma neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio numatytų didžiausių rekomenduojamų priteisti dydžių, atitinka advokato darbo ir laiko sąnaudas parengiant atsiliepimą į ieškovo apeliacinį skundą, nusprendžia jas priteisti atsakovei iš apelianto visa apimtimi.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apygardos teismo 2024 m. birželio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovei D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš ieškovo S. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 1 815 Eur (vieną tūkstantį aštuonis šimtus penkiolika eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.