Šiaulių apygardos teismo sprendimas

2. Atsakovė D. K. byloje pareiškė priešieškinį, kuriuo prašo pripažinti, kad palikėjo G. K. turtinė prievolė 183 650 Eur sumai pagal 2019-06-21 Susitarimą yra neatsiradusi. Prašo priteisti iš ieškovo K. P. atsakovei D. K. visas atsakovės D. K. turėtas bylinėjimosi išlaidas.

4. Faktiškai visą įsigytą A. V. ūkio turtą, išskyrus dalį technikos, Ž. S. 2019 m. birželio 18 d. žemės sklypų, pastatų ir kiemo statinių pirkimo–pardavimo sutartimi pardavė G. K. ir D. K., kurie turtą įsigijo bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise. Sandorio sąlygų derinimas užtruko, parduotuose žemės sklypuose buvo Ž. S. pasėti ir deklaruoti pasėliai, pagal susitarimą su G. K. derlių iš parduotų sklypų turėjo nusiimti ir nusiėmė Ž. S.. Ieškovas, jo sūnus B. P., dukra B. P., perdavė G. K. panaudos pagrindais apie 80,00 ha jiems priklausančių žemės sklypų, kuriuose G. K. augino ir deklaravo pasėlius, tuo metu, kai jo įsigytuose sklypuose augo Ž. S. derlius. Tarp ieškovo, jo šeimos narių, Ž. S., G. K. susiklostė įvairūs susitarimai ir įsipareigojimai, įskaitant ir finansinius, kurie nebuvo įrašyti į 2019 m. birželio 18 d. Žemės sklypų, pastatų ir kiemo statinių pirkimo–pardavimo sutartį ar į kokias kitas sutartis, nes tai buvo tarpusavio susitarimai, susiję su ūkininkavimo specifika, pagrįsti pasitikėjimu. Nurodytų ir kitų tarpusavio susitarimų pagrindu ieškovas, Ž. S. ir G. K. susiskaičiavo tarpusavio finansinius įsipareigojimus, juos padengė ir tuo pagrindu 2019 m. birželio 21 d. pasirašė „Susitarimą-patvirtinimą dėl skolos“, kuriuo G. K. patvirtino, kad ieškovui yra skolingas 183 650,00 Eur ir skolą įsipareigoja grąžinti iki 2019 m. rugsėjo 15 d. visais įmanomais atsiskaitymo būdais, tokiu būdu buvo fiksuota G. K. skola ir grąžinimo terminas, susitarimą pasirašė ieškovas ir G. K., pasirašant dalyvavo ir Ž. S.

5. Ieškovo ūkininko ūkio veiklos apimtis yra didelė, daug verslo reikalų, todėl jis nesekė ir nekontroliavo G. K. įsipareigojimo vykdymo, pasitikėjo, kad jis anksčiau ar vėliau atsiskaitys. 2023 m. rugpjūčio 25 d. bendraujant su Ž. S. jis užsiminė, kad G. K. sutuoktinei turi surasti pirkimo–pardavimo sutartį paveldėjimo dokumentams tvarkytis. Tada ieškovui tapo žinoma, kad G. K. mirė, jam nežinoma mirties priežastis, atsižvelgiant į amžių ir ūkio plėtimo planus, žinia apie jo mirtį buvo visiškai netikėta.

6. Atsižvelgiant į tai, kad G. K. nebuvo grąžinęs 2019 m. birželio 21 d. „Susitarime-patvirtinime dėl skolos“ užfiksuotos skolos, ieškovas 2023 m. rugpjūčio 28 d. (po savaitgalio) kreipėsi dėl teisinės pagalbos siekdamas išsiaiškinti, kokias jis turi galimybes atgauti skolą G. K. mirties atveju. Sudarius teisinių paslaugų sutartį su advokate, buvo pateiktas paklausimas Testamentų registrui ir gautas 2023 m. rugpjūčio 30 d. Testamentų registro išrašas, kad palikimą po G. K. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė atsakovai D. K., mirusiojo G. K. sutuoktinė, ir nepilnamečiai vaikai – V. K. ir Ą. K., pateikdami pareiškimą dėl palikimo priėmimo notarei Nijolei Masiliūnienei Šiaulių rajono 1-ame notaro biure adresu: Vilniaus g. 224, Šiauliai.

7. Ieškovas nurodo, kad kreditorius, praleidęs CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą ir siekdamas savo reikalavimo patenkinimo iš palikėjo turto, turi teisę kreiptis į teismą, prašydamas pratęsti šį terminą, o teismas turi tokį prašymą nagrinėti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 576–578 straipsniuose (bylos dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo) nustatyta tvarka. G. K. mirė (duomenys neskelbtini), ieškovas apie tai sužinojo tik 2023 m. rugpjūčio 25 d., taigi CK 5.63 str. 1 d. nustatytas trijų mėnesių terminas jau buvo praėjęs. Ieškovo ir G. K. bendravimo pobūdis nebuvo nuolatinis, jis, kaip kreditorius, nuolat nevaldė informacijos, žinia apie mirtį buvo netikėta ir pavėluota, todėl ieškovas įstatymo nustatytais terminais negalėjo atlikti jam tenkančios civilinės teisinės pareigos, nustatytos CK 5.63 str. 1 d. Ieškovas iš karto ėmėsi aktyvių veiksmų ir buvo rūpestingas įgyvendindamas savo reikalavimo teisę, kreipėsi teisinės pagalbos, 2023 m. rugsėjo 1 d. apie turimą kreditorinį reikalavimą informavo paveldėjimo po G. K. mirties bylą tvarkančią notarę. Šiuo atveju atsakovų interesai negali būti laikomi svarbesniais už ieškovo interesus, ieškovas praleido trijų mėnesių terminą reikalavimui pareikšti, bet nepraleido trejų metų naikinamojo termino, todėl yra teisinis pagrindas pratęsti ieškovui terminą reikalavimui priėmusiems palikimą G. K. įpėdiniams, atsakovams, pareikšti (CK 5.63 str. 1 d., 4 d.). Nepriklausomai nuo to, kada įpėdinis priėmė palikimą, palikimo priėmimo teisiniai padariniai kyla retrospektyviai, t. y. nuo palikimo atsiradimo dienos. Dėl to palikimą priėmusiems įpėdiniams tenka pareiga vykdyti iki palikėjo mirties atsiradusias jo prievoles. Taip pat nurodo, kad CK 6.210 str. 1 d. nustato, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 % dydžio metines palūkanas.

8. Ieškovas S. P. dėl pareikšto atsakovės priešieškinio nurodo, kad jis yra nepagrįstas ir prašo atmesti. Pažymi, kad savo ūkyje S. P. bei jo šeimos nariai augino pluoštines kanapes ir jas veždavo džiovinti į (duomenys neskelbtini), kurios vadovas ir savininkas buvo ir yra A. K. (mirusio G. K. tėvas). A. K. susidomėjo tokiu verslu, nes pluoštinių kanapių auginimas buvo pelningas (didelis atsiperkamumas), ir pasakė, kad norėtų pats užsiimti tokiu verslu, nes turi sąlygas, kur džiovinti, ir dėl to jam kanapių auginimas būtų dar pelningesnis. Be to, minėjo, kad tokį verslą kurtų ne savo, o sūnaus vardu, nes jis kaip jaunasis ūkininkas galėtų gauti dar ir europinę paramą. Pasiūlius pirkti žemes ir ūkio bazę, A. K. susidomėjo pasiūlymu, po to buvo derinamos galimo sandorio sąlygos. Kai A. K. su sūnumi G. (iš pradžių sakė, kad pirks sūnaus M. vardu) apsisprendė pirkti (2019 m. pradžioje), 2018 m. rudenį 81,00 ha iš parduodamų 126,00 ha jau buvo apsėta žieminėmis kultūromis. Bet G. K. 2019 m. pavasarį jau norėjo sėti pluoštines kanapes ir rudenį už derlių gauti gerą pelną. Dėl to, kad dalyje (81,00 ha) parduodamų žemės sklypų jau buvo pasėjęs žieminius pasėlius, kurie pirkėjų nedomino, buvo sutarta, kad Ž. S. nusiims derlių nuo 81 ha, nes teisė nusiimti derlių priklausė pagal teisės aktus (buvo deklaravęs juos NMA), o iki tol S. P. jiems leis naudoti panašų plotą savo šeimos narių bei kitų verslo partnerių žemės sklypų auginti kanapes ir derlių gauti jau 2019 m. rudenį su sąlyga, kad ieškovui bus kompensuotos negautos pajamos tuose sklypuose.

9. Sutartis dėl 2016 m. įsigyto A. V. ūkio žemių ir kito turto pardavimo su G. K. ir D. K. buvo sudaryta 2019 m. birželio 18 d. (Žemės sklypų, pastatų ir kiemo statinių pirkimo–pardavimo sutartis). Po sutarties sudarymo pas notarą, 2019 m. birželio 21 d., ieškovas, G. K. ir A. K. susitiko (duomenys neskelbtini) patalpose (duomenys neskelbtini) ir suderino visus tarpusavio finansinius įsipareigojimus, G. K. pats atspausdino Susitarimą-patvirtinimą dėl skolos, kad jis S. P. yra skolingas 183 650,00 Eur. Faktiškai buvo aptarta, kad skolą G. K. grąžins visais įmanomais atsiskaitymo būdais (iki tol su A. K. S. P. siejo verslo ryšiai – buvo perkama kanapių džiovinimo paslauga, medienos apdirbimo paslauga, medienos „čipsai“, granulės, paduodamas biokuras ir kt.), be to, buvo galima atsiskaityti ir užaugintu kanapių derliumi (buvo sutarta dėl kanapių kokybės rodiklių ir kainos). Nurodo, kad G. K. su ieškovu kartais pabendraudavo apie tai (G. K. 2019 m. gruodžio 18 d. elektroninis laiškas, kur jis rašo apie kanapių pluošto tyrimus, kad jie neatitinka su S. P. suderintų kokybės reikalavimų ir kad bandys ieškoti atitinkančių sutartus kokybės rodiklius). Jis patvirtina, kad iki sutarto termino 2019 m. rugsėjo 15 d. G. K. savo įsipareigojimo grąžinti skolą visais įmanomais atsiskaitymo būdais nėra įvykdęs. Galimai dėl negauto planuotos kokybės derliaus G. K. pažadėto kiekio kanapių neperdavė bei neatsiskaitė kitais būdais (paslaugomis ar pan., nes dėl kanapių džiovinimo jie buvo bendroje eilėje su kitais paslaugą perkančiais asmenimis ir tokie džiovinimo paslaugos terminai netenkino, o dėl medienos apdirbimo paslaugos, tai tuo metu S. P. ji buvo neaktuali). Nurodo, kad kelis kartus buvo susitikę tartis, kaip bus grąžinta skola. G. K. ir A. K. siūlė ieškovui nuomotis jų turimus apie 190,00 ha žemės sklypus, nemokant nuompinigių – juos užskaitant skolos dengimui, tačiau nesutarė dėl nuomos kainos ir termino. Teigia, kad skaičiavimo rašte detalizuoti plotai, priklausantys A. K. arba jo verslo įmonėms.

10. Atsakovė D. K. dėl ieškinio nurodo, kad su ieškovo ieškiniu nesutinka. Dėl termino kreditoriaus reikalavimui pareikšti atnaujinimo nurodo, kad ieškovas prašo atnaujinti trijų mėnesių terminą reikalavimui (duomenys neskelbtini) mirusio G. K. įpėdiniams pareikšti. Atsakovė D. K. nesutinka, kad ieškovui būtų atnaujintas šis terminas. Remdamasis CK 5.63 straipsnio 4 dalimi, teismas gali atnaujinti šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, jeigu terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai. Palikėjo kreditorių reikalavimų pareiškimas, laikantis CK 5.63 straipsnyje nustatytos tvarkos ir terminų, yra būtina jų teisės nukreipti savo reikalavimus į palikėjo įpėdinius įgyvendinimo ir tenkinimo sąlyga. Viena iš termino atnaujinimo sąlygų egzistuoja – nuo palikėjo G. K. palikimo atsiradimo nėra praėję treji metai, tačiau termino kreditoriaus reikalavimui pareikšti neegzistuoja antrosios sąlygos. Ieškovo ieškinyje nėra nurodyta jokių svarbių priežasčių, dėl kurių jis laiku nepareiškė reikalavimų palikėjo G. K. palikimą priėmusiems įpėdiniams. Ieškovo ieškinyje nurodomos aplinkybės, dėl kurių jis laiku nereiškė reikalavimo palikėjo G. K. įpėdiniams, – nežinojimas apie palikėjo mirtį, mirties priežastį, palikėjo amžius ir ūkio plėtimo planai – nesudaro pagrindo teismui spręsti, kad terminas reikalavimams palikėjo kreditoriams pareikšti yra praleistas dėl svarbių priežasčių.

11. Ieškovo ir palikėjo G. K. faktinės gyvenamosios vietos yra vienoje apskrityje, nutolusios viena nuo kitos vos keliasdešimties kilometrų atstumu, ieškovas ir palikėjas G. K. vykdė artimas veiklas, turėjo daug bendrų pažįstamų ir partnerių, kurie ne tik žinojo apie palikėjo G. K. onkologinę ligą, gydymą, bet ir dalyvavo laidotuvėse. Ieškovui neabejotinai gerokai anksčiau nei 2023-08-25 buvo žinoma apie palikėjo G. K. mirtį, juolab, kad tai buvo jaunas žmogus, dalyvavęs versle ir kitame visuomeniniame gyvenime. Ieškovas yra ūkininkas, verslininkas, todėl turėdamas tokį ženklų kreditorinį reikalavimą neabejotinai turėjo domėtis galimybe susigrąžinti skolą. Įstatymų leidėjas, nustatydamas trejų mėnesių terminą palikėjo kreditoriams reikšti reikalavimus palikimą priėmusiems įpėdiniams, laiko, kad toks terminas yra pakankamas vidutiniškai apdairiam ir rūpestingam asmeniui gauti informaciją apie skolininko mirtį, palikimo atsiradimą. Ieškovui kaip ūkininkui, verslininkui, turinčiam patirties santykiuose su skolininkais, yra taikomi aukštesni atidumo ir rūpestingumo standartai. Ieškovo ieškinyje nurodytos aplinkybės, nežinojimas apie palikėjo mirtį, mirties priežastį, palikėjo amžius ir ūkio plėtimo planai negali būti pripažįstamos svarbiomis, trukdžiusiomis laiku reikšti reikalavimus palikimą priėmusiems palikėjo G. K. įpėdiniams.

12. Dėl skolos ir procesinių palūkanų priteisimo nurodo, kad ieškovo ieškinyje nurodytas faktines aplinkybes atsakovai pripažįsta iš dalies. Atsakovai pripažįsta, kad statinių ir žemės sklypų pirkimo–pardavimo sandorio sąlygų derinimas užtruko, jis vyko net ir po notarinės sutarties sudarymo, G. K. panaudos sutarčių pagrindu valdė ieškovo artimiesiems giminaičiams nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus, G. K. ir atsakovės D. K. iš Ž. S. įsigytuose žemės sklypuose augo Ž. S. pasėti ir deklaruoti pasėliai. Notarinėje 2019 m. birželio 18 d. Žemės sklypų, pastatų ir kiemo statinių pirkimo–pardavimo sutartyje jos šalys neaptarė, kas nusiims derlių – pardavėjas ar pirkėjas. Dėl to po notarinės 2019 m. birželio 18 d. Žemės sklypų, pastatų ir kiemo statinių pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo vyko šalių derybos šiuo klausimu. Iškart po jos sudarymo šalys susitarė, kad derlių nuims G. K., o nuimto derliaus vertę kompensuos, ieškovui perduodamas žaliavas ar suteikdamas paslaugas už 183 650 Eur sumą. Tačiau galiausiai derlių nusiėmė Ž. S., tai savo ieškinyje ir nurodo ieškovas, todėl G. K. neliko pareigos perduoti ieškovui žaliavas ar suteikti paslaugas už 183 650 Eur sumą. Ieškovas ieškinyje taip ir nenurodo, iš kokio sandorio kilo 183 650 Eur dydžio G. K. prievolė ieškovui, kadangi toks sandoris neegzistuoja, o nurodytas derliaus nuėmimo sandoris nėra įvykdytas – derlių nusiėmė pats Ž. S.. G. K. visus sandorius, tiek panaudos, tiek pirkimo–pardavimo, su ieškovu susijusiems asmenims yra visiškai įvykdęs ir neegzistavo jokio kito (išskyrus minėtą sudarytą, tačiau neįvykdytą, susitarimą dėl derliaus nuėmimo) faktinio ir teisinio pagrindo šalims sudaryti Susitarimą. Susitarimu jo šalys susitarė, kad G. K. ieškovui turėtų perduoti žaliavas, suteikti paslaugas už 183 650 Eur sumą, tačiau nesitarė, kad ieškovui sumokės 183 650 Eur sumą, todėl ieškovas nepagrįstai prašo jam iš atsakovų priteisti pinigines lėšas. G. K. nenuėmus derliaus, buvusio žemės sklypuose, įgytuose 2019 m. birželio 18 d. žemės sklypų, pastatų ir kiemo statinių pirkimo–pardavimo sutartimi, ir neatsiradus pareigos perduoti ieškovui žaliavų ar suteikti paslaugų už 183 650 Eur sumą, negalioja G. K. įsipareigojimas sumokėti ieškovui pinigines lėšas.

13. Atsakovė D. K. pateikė priešieškinį, kurį prašo tenkinti. Nurodo, kad ieškovas ieškinį grindžia palikėjo G. K. ir ieškovo sudarytu 2019 m. birželio 21 d. Susitarimu-patvirtinimu dėl skolos, kuriuo palikėjas G. K. patvirtino, kad yra skolingas ieškovui 183 650,00 Eur sumą ir įsipareigoja skolą grąžinti iki 2019 m. rugsėjo 15 d. visais įmanomais atsiskaitymo būdais (paslaugomis, žaliavomis ir kita).

14. LR CK 6.2 straipsnis numato, kad prievolės atsiranda iš sandorių arba kitokių juridinių faktų, kurie pagal galiojančius įstatymus sukuria prievolinius santykius. Atsakovės nuomone, bylos faktinių aplinkybių kontekste matyti, kad jokių įstatyme numatytų palikėjo G. K. turtinės prievolės 183 650 Eur sumai atsiradimo ieškovui ar trečiajam asmeniui pagrindų nėra, jų ieškinyje nėra nurodęs ir ieškovas. Nėra tokių sandorių tarp ieškovo ir palikėjo G. K. ir juridinių faktų, kurie būtų pagrindas palikėjo G. K. 183 650 Eur dydžio prievolei ieškovui atsirasti. Juridinių faktų ar sandorių, kurių pagrindu palikėjas G. K. būtų tapęs skolingas trečiajam asmeniui, taip pat neegzistuoja. Palikėjas G. K. su Ž. S. yra visiškai atsiskaitęs pagal pirkimo–pardavimo sutartį, o pirkimo–pardavimo sutartimi įsigytuose žemės sklypuose buvusį derlių nusiėmė trečiasis asmuo. Vien Susitarimo sudarymas nesudaro pagrindo spręsti, kad ieškovas ar trečiasis asmuo turi reikalavimo teisę į palikėją G. K. ir jo teisių perėmėjus. Pripažintina, kad palikėjo G. K. turtinė prievolė 183 650 Eur sumai ieškovui pagal Susitarimą yra neatsiradusi.

15. Trečiasis asmuo Ž. S. prašo tenkinti ieškovo S. P. ieškinio reikalavimus. Pateiktame atsiliepime ir teismo posėdyje nurodo, kad patvirtina ieškinyje nurodytas aplinkybes. Daugiau kaip dešimt metų dirba S. P. ūkininko ūkyje ir turi įgaliojimą atstovauti ne tik jam, bet ir jo šeimos nariams, vykdantiems ūkininkų ūkių veiklą. Jo vardu nuo 2007 m. yra registruotas ūkininko ūkis. Pažymi, kad 2016 m. nupirko visą A. V. ūkininko ūkį, 2016 m. gegužės 30 d. buvo sudaryta pirkimo–pardavimo sutartis. S. P. bei jo šeimos nariai savo ūkininkų ūkiuose augino pluoštines kanapes ir jas veždavo džiovinti į (duomenys neskelbtini), kurios vadovas ir savininkas buvo ir yra A. K. (mirusio G. K. tėvas). Pasiūlė A. K. pirkti žemes ir ūkio bazę, kurios buvo netoli (duomenys neskelbtini) (žemės sklypai buvo (duomenys neskelbtini) ir kt. kaimuose, (duomenys neskelbtini) rajone, (duomenys neskelbtini) pusėje, kur yra A. K. verslas ir gyvenamoji vieta). Teigia, kad Ž. S. tie žemės sklypai nebuvo patogūs dirbti, nes buvo toliau nuo jo dirbamų žemių (duomenys neskelbtini) rajone. 2018 m. rudenį 81,00 ha iš parduodamų 126,00 ha Ž. S. jau buvo apsėjęs žieminėmis kultūromis, bet G. K. 2019 m. pavasarį jau norėjo sėti pluoštines kanapes ir rudenį už derlių gauti gerą pelną. Dėl to, kad dalyje (81,00 ha) parduodamų žemės sklypų jau buvo pasėjęs žieminius pasėlius, kurie pirkėjų nedomino (nes jie planavo auginti pluoštines kanapes), su pirkėju žodžiu buvo sutarta, kad Ž. S. nusiims derlių nuo 81 ha, nes teisė nusiimti derlių jam priklausė pagal teisės aktus (buvo deklaravęs juos NMA). Sutarė, kad iki tol S. P. jiems leis naudoti panašų plotą žemės sklypų (priklausantį šeimos nariams bei kitiems verslo partneriams) auginti kanapes ir derlių gauti jau 2019 m. rudenį su sąlyga, kad S. P. bus kompensuotos negautos pajamos tuose sklypuose.

16. Po sutarties sudarymo pas notarą, 2019 m. birželio 21 d., jis, S. P., G. K. ir A. K. susitiko (duomenys neskelbtini) patalpose (duomenys neskelbtini) ir suderino visus tarpusavio finansinius įsipareigojimus. Buvo aptarta, kad skolą G. K. grąžins visais įmanomais atsiskaitymo būdais, nes iki tol su A. K. ieškovą S. P. siejo verslo ryšiai, buvo perkama kanapių džiovinimo paslauga, medienos apdirbimo paslauga, medienos „čipsai“, granulės, paduodamas biokuras ir kt. Buvo galima atsiskaityti ir užaugintu kanapių derliumi (buvo sutarta dėl kanapių kokybės rodiklių ir kainos). Šalys kartais pabendraudavo apie tai, jis rado išlikusį G. K. 2019 m. gruodžio 18 d. elektroninį laišką, kuris patvirtina, kad iki sutarto termino 2019 m. rugsėjo 15 d. G. K. savo įsipareigojimo grąžinti skolą visais įmanomais atsiskaitymo būdais nėra įvykdęs. Galimai dėl negauto planuotos kokybės derliaus G. K. neatsiskaitė. Nurodo, kad jie visi kelis kartus buvo susitikę tartis, kaip bus grąžinta skola S. P., buvo siūloma nuomotis apie 190,00 ha žemės sklypus nemokant nuompinigių – juos užskaitant skolos dengimui, tačiau nesutarė dėl nuomos kainos ir termino. Skaičiavimo rašte detalizuoti plotai, priklausantys A. K. arba jo verslo įmonėms. 2023 m. rugpjūčio 24 d. gavo atsakovės žinutę, ji prašė atsiųsti pirkimo–pardavimo sutartį paveldėjimo dokumentams tvarkytis ir jis tik tada sužinojo, kad mirė G. K., tada apie tai pranešė S. P..

17. Papildomai nurodo, kad G. K. 2019 m. birželio 18 d. Žemės sklypų, pastatų ir kiemo statinių pirkimo–pardavimo sutartimi žemės sklypus pardavė už tą pačią kainą, už kokią buvo pats nusipirkęs 2016 m., be pasėlių, ir pardavė be pasėlių, o parduoti G. K. už tokią kainą žemės sklypus su pasėliais būtų visiškai nelogiška. 2019 m. birželio 18 d. pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu derlius buvo faktiškai užaugintas (žieminiai pasėliai buvo sėti 2018 m. rudenį, buvo baigtas visas priežiūros, purškimo, tręšimo procesas), šiuos pasėlius buvo deklaravęs paramai gauti Nacionalinėje mokėjimo agentūroje, planuojamą derlių buvo įtraukęs į išankstines grūdų pardavimo sutartis. Kol suderino finansavimo klausimus, žemės sklypų pirkimo–pardavimo sutarties sudarymas nusitęsė iki 2019 m. birželio 18 d., bet 2019 m. pavasarį jau būtinai norėjo prisisėti pluoštinių kanapių, todėl ir prašė jiems suorganizuoti laisvų žemės sklypų, todėl ir 2019 m. pavasarį, dar iki sutarties sudarymo ir pinigų sumokėjimo, todėl ir atsirado G. K. 183 650,00 Eur dydžio finansinis įsipareigojimas S. P..

19. Iš ieškovo pateikto 2019 m. birželio 21 d. Susitarimo – patvirtinimo dėl skolos rašto matyti, jog G. K. patvirtino, kad yra skolingas S. P. 183 650,00 Eur ir skolą įsipareigoja grąžinti iki 2019 m. rugsėjo 15 d. visais įmanomais atsiskaitymo būdais – pinigais, paslaugomis, žaliavomis ar kita. Įrašas „pinigais į ūkininko sąskaitą“ išbrauktas. Susitarimą pasirašė ieškovas S. P. ir G. K., pasirašymo aplinkybių šalys neginčija.

20. Pagal pateiktus duomenis, 2019 m. birželio 18 d. Žemės sklypų, pastatų ir kiemo statinių pirkimo-pardavimo sutartimi trečiasis asmuo Ž. S. pardavė žemės sklypus (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) G. K. ir D. K., kurie turtą įsigijo bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise. P. D. nuosavybės teisė priklausė Ž. S. bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise pagal 2016 m. gegužės 30 d. pirkimo-pardavimo sutartį. Trečiasis asmuo Ž. S. patikslino, kad sutartimi jis iš pardavėjų A. V., E. V., E. Ž., M. G., J. Š. pirko minėtus žemės sklypus, pastatus, žemės ūkio techniką, A. V. ūkio turtą (išskyrus dalį technikos).

21. Byloje yra pateikti dokumentai – žemės sklypų panaudos sutartys sudarytos G. K. 2019 m. balandžio 11 d. su B. V. P., B. P., 2019 m. liepos 17 d. ir 2019 m. rugpjūčio 23 d. žemės nuomos sutartys sudarytos su kitais asmenimis ir įregistruotos Valstybės įmonėje Registrų centras.

22. Ieškovas pateikė S. P. ūkininko ūkio duomenis (lentelę) apie 2018 m. augintas kanapes ir iš jų gautą pelną (vidutiniškai 4000,00 Eur iš 1 ha). Ž. S. ūkininko ūkio duomenis (lentelę) apie dalyje (77,4 ha) 2019 m. birželio 18 d. Žemės sklypų, pastatų ir kiemo statinių pirkimo-pardavimo sutartimi G. K. parduotų žemės sklypų buvusius žieminius pasėlius ir 2019 m. vasarą nuėmus jų derlių gautas pardavimo pajamas (50 102,81 Eur) bei pelną (275,58 Eur iš 1 ha, 21 329,89 Eur iš 77,4 ha).

23. Atsakovė D. K. pateikė šiuos įrodymus - iš Nacionalinės mokėjimo agentūros duomenis apie tai, kad Ž. S. žemės sklypuose, parduotuose palikėjui G. K., 2019 metais buvo pasėti kvietrugiai ir rapsai, o panaudos sutartimis valdomuose žemės sklypuose esančius pasėlius G. K. deklaravo 2019 m. gegužės 27 d. Pateikė duomenis apie žemės ūkio paskirties žemės nuomos kainas 2019 metais Šiaulių ir Joniškio rajonuose. Iš G. K. 2019 metų Pajamų mokesčio deklaracijos matyti, kad G. K. pelnas iš vykdytos žemės ūkio veiklos 2019 metais sudarė 208 574,38 Eur (432 975,38 Eur pajamos – 224 401,00 Eur išlaidos). Atsakovės pateiktame Pranešime apie Ūkininko G. K. buhalterinės apskaitos duomenis nurodoma, kad apie esamas ar buvusias skolas S. P. bei jų įskaitymą duomenų nėra.

24. Iš byloje pateikto G. K. ūkio Verslo plano matyti, kad išvardinti verslo partneriai, tame tarpe (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) su kuriais sudarytos Žemės sklypų panaudos sutartys, ūkio veiklos sritis nurodoma pluoštinių kanapių auginimas 2019 m. 657 hektarų plote (iš jų 514 ha pagal žemės panaudos, nuomos ir žaliavos pirkimo sutartis) ir produkcijos pardavimas.

25. Aplinkybes dėl sutarties sudarymo, kaip ir bet kurią kitą, teismas konstatuoja pagal įrodymų vertinimo taisykles, įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus ir iš jų viseto duomenų padaręs išvadas, kai susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tokia aplinkybė egzistuoja arba neegzistuoja. Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK numatytas išimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. M. v. L. B., bylos Nr. 3K-7-430/2013). Teismas, aiškindamas ir vertindamas šalių sudaryto susitarimo turinį, taiko teisės normas, reglamentuojančias sutarčių aiškinimo taisykles, taip pat proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodymų tyrimą ir vertinimą. Ieškovas privalo nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, visus įrodymus, kuriais ketina įrodinėti tas aplinkybes ir pateikti teismui tuos įrodymus. Dėl sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo kasacinis teismas yra nurodęs, jog sprendžiant apie sutarties sudarymą, jos dalyko perdavimą, reikšmingas sutarties lingvistinis aiškinimas, pavartoti terminai, gramatinės išraiškos formos, taip pat reikšmingos sutarties sąlygos dėl skolos grąžinimo užtikrinimo priemonių taikymo, įsipareigojimo grąžinti pinigus ar daiktą, reikšmingos ir aplinkybės dėl sutarties originalo buvimo pas kreditorių ar skolininką, įrašai ar kiti įrodymai apie sutarties vykdymą (grąžinimas dalimis, mokėjimas palūkanų, derybos dėl grąžinimo terminų pakeitimo ar kitokio atsiskaitymo būdų ir kt.).

26. Konkrečiu atveju ieškovas teigia, kad finansiniai įsipareigojimai pagal Susitarimą dėl skolos atsirado tada, kai Ž. S. 2019 m. birželio 18 d. pirkimo-pardavimo sutartimi pardavė G. K. ir D. K. žemės sklypus, pastatus ir kiemo statinius, tačiau sandorio sąlygų derinimas užtruko, parduotuose žemės sklypuose buvo trečiojo asmens pasėti ir deklaruoti pasėliai, pagal susitarimą su G. K. derlių iš parduotų sklypų turėjo nusiimti ir nusiėmė Ž. S.. Ieškovas, jo sūnus B. P., dukra B. P., perdavė G. K. panaudos pagrindais apie 80,00 ha jiems priklausančių žemės sklypų, kuriuose G. K. augino ir deklaravo pasėlius, tuo metu, kai jo įsigytuose sklypuose augo Ž. S. derlius. Tarp ieškovo, jo šeimos narių, Ž. S., G. K. susiklostė įvairūs susitarimai ir įsipareigojimai, įskaitant ir finansinius, kurie nebuvo įrašyti į 2019 m. birželio 18 d. Žemės sklypų, pastatų ir kiemo statinių pirkimo-pardavimo sutartį ar į kokias kitas sutartis, nes tai buvo tarpusavio susitarimai, susiję su ūkininkavimo specifika, pagrįsti pasitikėjimu. Nurodytų ir kitų tarpusavio susitarimų pagrindu, ieškovas, Ž. S. ir G. K. susiskaičiavo tarpusavio finansinius įsipareigojimus, juos sudengė ir tuo pagrindu 2019 m. birželio 21 d. pasirašė „Susitarimą-patvirtinimą dėl skolos“, kad ieškovui yra skolingas 183 650,00 Eur ir skolą įsipareigoja grąžinti iki 2019 m. rugsėjo 15 d. visais įmanomais atsiskaitymo būdais. Tokiu būdu, buvo fiksuota G. K. skola ir grąžinimo terminas, susitarimą pasirašė ieškovas ir G. K., pasirašant dalyvavo ir Ž. S.. S. P. ūkininko ūkio duomenys (lentelė) apie 2018 m. augintas kanapes ir iš jų gautą pelną (vidutiniškai 4000,00 Eur iš 1 ha) parodo, kaip buvo skaičiuojama G. K. skola S. P., užfiksuota 2019 m. birželio 21 d. Susitarime – patvirtinime dėl skolos. Nurodo, kad buvo aptarta, jog skolą G. K. grąžins visais įmanomais atsiskaitymo būdais (iki tol su A. K. S. P. siejo verslo ryšiai: buvo perkama kanapių džiovinimo paslauga, medienos apdirbimo paslauga, medienos čipsai, granulės, paduodamas biokuras ir kt.) be to buvo galima atsiskaityti ir užaugintu kanapių derliumi (buvo sutarta dėl kanapių kokybės rodiklių ir kainos).

27. Atsakovė pripažįsta, kad statinių ir žemės sklypų pirkimo - pardavimo sandorio sąlygų derinimas užtruko, jis vyko net ir po notarinės sutarties sudarymo, G. K. panaudos sutarčių pagrindu valdė ieškovo artimiesiems giminaičiams nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus, G. K. ir atsakovės D. K. iš Ž. S. įsigytuose žemės sklypuose augo jo pasėti ir deklaruoti pasėliai. Notarinėje 2019 m. birželio 18 d. Žemės sklypų, pastatų ir kiemo statinių pirkimo – pardavimo sutartyje jos šalys neaptarė, kas nusiims derlių - pardavėjas ar pirkėjas G. K.. Dėl to, po notarinės 2019 m. birželio 18 d. Žemės sklypų, pastatų ir kiemo statinių pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo, vyko šalių derybos šiuo klausimu. Iškart po jos sudarymo šalys susitarė, kad derlių nuims G. K., o nuimto derliaus vertę kompensuos, ieškovui perduodamas žaliavas ar suteikdamas paslaugas 183 650 Eur sumai. Tačiau galiausiai derlių nusiėmė Ž. S., ką savo ieškinyje ir nurodo ieškovas, todėl G. K. neliko pareigos perduoti ieškovui žaliavas ar suteikti paslaugas 183 650 Eur sumai.

28. Atsakovės argumentais, ieškovas ieškinyje taip ir nenurodo, iš kokio sandorio kilo 183 650 Eur dydžio G. K. prievolė ieškovui, kadangi toks sandoris neegzistuoja, o nurodytas derliaus nuėmimo sandoris nėra įvykdytas – derlių nusiėmė pats Ž. S.. Tuo tarpu G. K. visus sandorius – tiek panaudos, tiek pirkimo – pardavimo – su ieškovu susijusiems asmenims yra visiškai įvykdęs ir neegzistavo jokio kito (išskyrus minėtą sudarytą, tačiau neįvykdytą, susitarimą dėl derliaus nuėmimo) faktinio ir teisinio pagrindo šalims sudaryti Susitarimą. Ginčijamu Susitarimu jo šalys susitarė, kad G. K. ieškovui turėtų perduoti žaliavas, suteikti paslaugas 183 650 Eur sumai, tačiau nesitarė, kad ieškovui sumokės 183 650 Eur sumą, todėl ieškovas nepagrįstai prašo jam iš atsakovų priteisti pinigines lėšas, G. K. nenuėmus derliaus, buvusio žemės sklypuose, įgytuose 2019 m. birželio 18 d. žemės sklypų, pastatų ir kiemo statinių pirkimo – pardavimo sutartimi ir neatsiradus pareigos perduoti ieškovui žaliavų ar suteikti paslaugų 183 650 Eur sumai, nesant G. K. įsipareigojimui sumokėti ieškovui pinigines lėšas. Ž. S. žemės sklypuose, parduotuose palikėjui G. K., 2019 metais buvo pasėti ne tik kvietrugiai, tačiau ir rapsai, todėl pateikta lentelė apie pelningumą iš jo vykdomos veiklos nepagrindžia nei patirtų sąnaudų, nei gautų pajamų, nei gauto pelno.

30. Ieškovas teigia, kad ieškovo ir G. K. susitarimas atitinka prievolių teisės normas, tai yra, CK 6.1 – 6.3 straipsnių nuostatas, kada prievolės atsiranda iš sandorių arba kitokių juridinių faktų, kurie pagal galiojančius įstatymus sukuria prievolinius santykius. CK 1.136 str. 2 dalis numato, kad civilinės teisės ir pareigos atsiranda iš LR CK ir kitų įstatymų numatytų sutarčių ir kitokių sandorių, taip pat, nors įstatymų ir nenumatytų, bet jiems neprieštaraujančių sandorių.

36. Šiuo aspektu aktualu tai, kad ieškovas nekėlė ginčo dėl sandorio pripažinimo apsimestiniu, todėl teismas neturi teisinio pagrindo vadovautis sutarčių aiškinimo taisyklėmis (CK 6.193 straipsnis), aiškintis tikruosius sandorio šalių ketinimus, tikslus, kitas svarbias aplinkybes, kurios padėtų nustatyti, ar sandorį sudariusių šalių valia iš tikrųjų atitiko jų valios išorinę išraišką, ar buvo siekiama kitų tikslų, kurių sandoryje užfiksuota šalių valia neatitinka, o priešingai juos pridengia. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad simuliacija, t. y. apsimestiniai ar tariami sandoriai, yra sutarties šalių bendras melas trečiųjų asmenų atžvilgiu. Apsimestinio sandorio atveju dėl to paties dalyko sudaromi du susitarimai: išorinis, neatspindintis tikrųjų šalių ketinimų, ir kitas – atspindintis tikrąją šalių valią, tačiau neviešinamas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-18-469/2016, 17 punktas). Tuo atveju, kai sudarytas sandoris turi įtakos tretiesiems asmenims, retroaktyvumo principas turi būti taikomas, išlaikant pusiausvyrą tarp jo ir įgytų teisių stabilumo bei teisinės tikrovės saugumo principų. Apskritai yra pripažįstama, kad apsimestiniai sandoriai teisines pasekmes sukelia tik sandorio šalims ir nesukuria pasekmių tretiesiems asmenims, nes būtent apsimestinis sandoris yra vienintelė valios išraiška, su kuria tretieji asmenys turi galimybę susipažinti. Todėl apsimestinių sandorių galiojimas ir jų teisinės pasekmės tretiesiems asmenims pasireiškia specifiniu reguliavimu. CK 1.87 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog apsimestinio sandorio šalys negali panaudoti apsimestinio sandorio sudarymo fakto prieš sąžiningus asmenis, kurie, nežinodami, kad sandoris fiktyvus, įgyja pagal kitą sandorį teises iš asmens, kuriam tos teisės pagal fiktyvų sandorį nepriklauso.