- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-09-26
- Bylos Nr.
- e2S-1324-921/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-03394-2024-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jurgita Sujetienė
- Pareiškėjas
- Daugiabučių namų savininkų bendrijos „Pamiškė“
- Suinteresuotas asmuo
- Lietuvos Respublika, atstovaujama valstybės įmonė „Turto bankas“
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurgita Sujetienė, veikianti Vilniaus apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos Daugiabučių namų savininkų bendrijos „Pamiškė“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 17 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos Daugiabučio namo savininkų bendrijos „Pamiškė“ pareiškimą dėl termino kreditoriniam reikalavimui pareikšti atnaujinimo, suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublika, atstovaujama valstybės įmonė „Turto bankas“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja Daugiabučio namo savininkų bendrija (toliau – ir DNSB) „Pamiškė“ kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriame prašė: atnaujinti praleistą įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą palikėjo kreditorei pareikšti reikalavimus po V. N., mirusios (duomenys neskelbtini) mirties, priėmusiai palikimą Lietuvos Respublikai; priteisti patirtas 454 Eur bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad Valstybės įmonė (toliau – ir VĮ) Turto bankas 2024 m. sausio 31 d. (16.3 Mr) SK4-1447 (dokumento registracijos data 2024 m. vasario 1 d.) elektroniniu paštu atsiuntė raštą „Dėl paveldėto turto“, kuriame nurodė, jog (duomenys neskelbtini) mirusios V. N. turtas – butas, esantis (duomenys neskelbtini), paveldėjimo teise perėjo valstybei, kuriai atstovauja VĮ Turto bankas. VĮ Turto bankas paprašė pateikti informaciją, ar yra susidariusių skolinių įsipareigojimų, už minėtam turtui teiktas komunalines paslaugas, t. y.: 1) iki savininkės mirties ((duomenys neskelbtini)); 2) po savininkės mirties (2022 m. birželio 19 d.) iki turto perėmimo valstybės vardu (2024 m. sausio 11 d.). Informacijos pateikimo terminas nurodytas iki 2024 m. kovo 1 d. Pareiškėjos nuomone, tikėtina, kad dėl skolos po palikėjos mirties pareiškėja ir VĮ Turto bankas sudarys taikos sutartį. Tuo tarpu dėl pirmojo punkto pareiškėja kreipiasi į teismą. Pažymi, kad daugiabutis gyvenamasis namas – (duomenys neskelbtini), priklauso bendrijai. M. V. N. turėjo jai asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą – butą, esantį (duomenys neskelbtini). Palikėjai mirus nei įstatyminiams, nei testamentiniams įpėdiniams nepriėmus palikimo, butas perėjo nuosavybės teise Lietuvos Respublikai. Iki (duomenys neskelbtini) palikėja V. N. pareiškėjai buvo skolinga už įvairias paslaugas, iš viso – 1 612,88 Eur, bei po šios datos iki 2024 m. sausio 30 d. – 1 518,00 Eur. Be to, pareiškėja 2011 m. kovo 22 d. pasirašė Kreditavimo sutartį su AB Šiaulių banku dėl daugiabučio namo renovacijos ir palikėjos butui kredito tenkanti dalis yra 5 488,32 Eur. Iki 2022 m. birželio 22 d. buvo apmokėta 289,62 Eur. Todėl paskolos likutis 2022 m. birželio 22 d. buvo 5 198,70 Eur. 2022 m. birželio 16 d. pareiškėjos pirmininkė V. A. kreipėsi į policiją su pranešimu dėl dingusios be žinios V. N.. 2022 m. liepos 1 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariatas informavo V. A., jog pastarosios pranešimas yra prijungtas prie ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-22308-22, V. N. mirties priežasčiai nustatyti. Per laikotarpį nuo V. N. mirties iki kol VĮ Turto bankas neperėmė buto Lietuvos valstybėn, jokie įpėdiniai nepasirodė bute bei nepranešė apie teisę paveldėti po palikėjos turtą. Todėl pareiškėja nežinojo kokiems įpėdiniams pareikšti kreditorinius reikalavimus, nes jokie įpėdiniai neatsirado. Pareiškėjai tapo žinoma apie mirusios palikimo priėmimą tik gavus iš VĮ Turto banko 2024 m. vasario 1 d. raštą elektroniniu paštu. Dėl šių svarbių aplinkybių, pareiškėja niekam nepareiškė apie kreditorinius reikalavimus. Todėl prašė atnaujinti praleistą 3 mėnesių terminą kreditoriniam reikalavimui pareikšti. Kartu nurodo, kad nėra praleistas 3 metų terminas nuo palikimo atsiradimo dienos (nuo (duomenys neskelbtini)).
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublika, atstovaujama VĮ „Turto bankas“, atsiliepimu prašė atmesti pareiškimą. Suinteresuoto asmens nuomone, pareiškėja neįrodė, kad per įstatyme nustatytą trijų mėnesių terminą, nuo palikimo atsiradimo dienos, egzistavo objektyvios ir nuo pareiškėjos valios nepriklausančios priežastys, dėl kurių ji nespėjo pareikšti turtinių reikalavimų teisės aktuose nustatyta tvarka. Pareiškėja buvo nerūpestinga, nes į teismą dėl pareiškime nurodytos skolos kreipėsi tik 2024 m. vasario mėnesį, t. y. praėjus daugiau kaip 2 metams nuo skolos atsiradimo pradžios. Be to, pareiškėja yra įmonė, kuri užsiima ūkine – komercine veikla ir kurios tikslas yra pelno siekimas, ir jai, kaip pelno siekiančiai įmonei, yra taikomi kur kas aukštesni rūpestingumo, atidumo, organizuotumo standartai. Juridinis asmuo turėtų taip organizuoti darbą, jam pasitelkti tokius žmogiškuosius ir kitus išteklius, kad sugebėtų tinkamai ir laiku suvaldyti, administruoti visas skolas, kad nepraleistų įstatymais reglamentuotų procesinių terminų juridiškai reikšmingiems veiksmams atlikti.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. birželio 17 d. nutartimi atmetė pareiškėjos pareiškimą dėl termino kreditoriniam reikalavimui pareikšti atnaujinimo.
5. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų teismas nustatė, kad pareiškėja teikia bendro naudojimo objektų administravimą ir priežiūrą gyvenamajam namui, esančiam – (duomenys neskelbtini). Nekilnojamasis objektas, t. y. butas, esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – ir butas), pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą nuosavybės teise priklausė V. N. (toliau – palikėja), kuri mirė (duomenys neskelbtini). Byloje nėra ginčo, kad V. N. įsiskolinimas už laikotarpį iki (duomenys neskelbtini) (iki palikėjos mirties) pareiškėjos suteiktas namo administravimo paslaugas, tenkančias butui, esančiam (duomenys neskelbtini), yra 1 612,88 Eur ir 5 198,70 Eur paskolos likutis pagal 2011 m. kovo 22 d. kredito sutartį Nr. B-2011-2899-05, sudarytą su AB Šiaulių bankas dėl daugiabučio namo renovacijos.
6. Testamentų registro duomenimis, palikėjos V. N. palikimą 2024 m. sausio 9 d. priėmė Lietuvos Respublika, kuriai atstovauja VĮ Turto bankas. Lietuvos Respublikai 2024 m. sausio 9 d. išduotas palikimo perėjimo valstybei liudijimas Nr. 107, butas įregistruotas Lietuvos Respublikos vardu, o VĮ Turto bankas valdo butą patikėjimo teise. Pareiškėja teigia, kad apie palikėjos palikimo priėmimą jai tapo žinoma 2024 m. vasario 1 d., gavus VĮ Turto bankas raštą.
7. Teismas konstatavo, kad atžvelgiant į tai, jog skolininkė V. N. mirė (duomenys neskelbtini), ši diena, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.63 straipsnio 1 dalimi, laikytina palikimo atsiradimo diena, nuo kurios skaičiuotinas trijų mėnesių terminas pareikšti kreditorinius reikalavimus bei trijų metų naikinamasis terminas šiam veiksmui atlikti. Todėl teismas darė išvadą, kad nagrinėjamu atveju terminas kreditoriniams reikalavimams pareikšti baigėsi (duomenys neskelbtini). Pareiškėja į teismą dėl termino kreditoriniam reikalavimui pareikšti atnaujinimo kreipėsi 2024 m. vasario 28 d., t. y. praėjus beveik dviem metams po palikėjos mirties. Dėl nurodytos priežasties teismas konstatavo, kad pareiškėja praleido CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą pareikšti kreditorinį reikalavimą skolininkės V. N., mirusios (duomenys neskelbtini), turtą paveldėjusiai Lietuvos Respublikai. Tačiau taip pat konstatavo, kad trijų metų naikinamasis terminas, nurodytas CK 5.63 straipsnio 4 dalyje, nėra suėjęs, nes naikinamojo termino pabaiga – 2025 d. birželio 18 d.
8. Teismas nesutiko su pareiškėjos pozicija, kad jos nurodyta termino praleidimo priežastis laikytina svarbia ir yra pagrindas jį atnaujinti. Teismas pažymėjo, kad pareiškėja yra įsteigta įgyvendinti pastato butų savininkų ir kitų patalpų teises ir pareigas, susijusias su jiems priklausančių bendrosios dalinės nuosavybės objektų valdymu, naudojimu ir priežiūra. Teismas sutiko, kad teisė apsispręsti dėl skolos išieškojimo iš skolininkės priklauso pareiškėjai, ir tą ji gali padaryti per įstatymo nustatytus dešimt metų terminą. Tačiau ši teisę nepaneigia fakto, kad pareiškėja nebuvo pakankamai atidi ir rūpestinga. Teismas vertino, kad pareiškėja turėjo imtis visų veiksmų savalaikiai ginti savo teises ir pasirūpinti nedidinti skolos sumos. Todėl teismas nematė pagrindo pareiškėjos elgesio vertinti kaip rūpestingo ar aktyvaus. Be to, teismas pažymėjo ir tai, kad pati pareiškėja pripažino, kad apie palikėjos mirtį ji sužinojo (duomenys neskelbtini), policijos pareigūnams patekus į palikėjos butą. Tačiau nedėjo jokių pastangų apginti savo teises per įstatyme nustatytą trijų mėnesių terminą, kuris tuo metu nebuvo suėjęs. Todėl darė išvadą, kad termino kreditoriniam reikalavimui pareikšti praleidimą lėmė pačios pareiškėjos pasyvus elgesys, ilgą laiką nesiimant jokių veiksmų pažeistoms teisėms ginti. Į teismą dėl termino atnaujinimo pareiškėja kreipėsi tik 2024 m. vasario 28 d., t. y. praėjus beveik dviem metams po palikėjos mirties. Byloje nėra duomenų, pagrindžiančių tai, kad per visą laikotarpį nuo tada, kada pareiškėjai tapo žinoma apie palikėjos mirtį ((duomenys neskelbtini)) iki kreipimosi į teismą su pareiškimu dienos (2024 m. vasario 28 d.) egzistavo aplinkybės, nepriklausančios nuo pareiškėjos valios ir objektyviai sutrukdžiusios jai laiku pačiai ar per atstovą pareikšti reikalavimą palikėjo įpėdiniams.
9. Teismas pažymėjo, kad kreditorių reikalavimų pareiškimas notarui sudaro sąlygas kreditoriams išviešinti savo turtines pretenzijas tokiu būdu, kad jos taptų žinomos ne tik jau palikimą priėmusiems įpėdiniams, bet ir pretenduojantiems į jį įpėdiniams prieš jiems atliekant palikimo priėmimo veiksmus. Kadangi paveldėjimo bylą tvarko ir paveldėjimo teisės liudijimą išduoda palikimo atsiradimo vietos notaras, į jį, kaip į valstybės įgaliotą asmenį, kreditoriai ir įpėdiniai gali kreiptis dėl reikalavimų pateikimo bei informacijos apie pateiktus reikalavimus gavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014). Teismas konstatavo, kad byloje nėra jokių duomenų, kad pareiškėja per įstatyme nustatytą terminą, žinodama apie palikėjos mirtį, būtų informavusi suinteresuotus asmenis ar palikimo atsiradimo vietos notarą, arba kitu būdu išviešinusi savo reikalavimo teisės egzistavimo faktą ir (ar) jos dydį. Todėl vertino, kad vien ta aplinkybė, kad pareiškėja nežinojo palikimą priėmusių įpėdinių, niekaip nepaneigia jos galimybės kitu būdu išviešinti apie savo kreditorinio reikalavimo fakto egzistavimą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
10. Atskiruoju skundu pareiškėja prašo: panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 17 d. nutartį ir priimti naują procesinį sprendimą – atnaujinti praleistą įstatymo numatytą 3 mėnesių terminą palikėjo kreditoriui – DNSB „Pamiškė“ pareikšti reikalavimus po V. N. mirties, priėmusiam palikimą – VĮ Turto fondui; priteisti iš suinteresuoto asmens visas pareiškėjos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
10.1. Pareiškėjos teigimu, ji praleido trijų mėnesių terminą pareikšti kreditorinį reikalavimą skolininkės turtą paveldėjusiai Lietuvos Respublikai dėl svarbių priežasčių, nes nuo palikėjos V. N. mirties iki kol VĮ Turto bankas neperėmė palikėjos turto, pareiškėja nežinojo apie palikėjos įpėdinius ir nežinojo kokiems įpėdiniams pareikšti kreditorinius reikalavimus; policija, tyrusi palikėjos mirties priežastį, savo registruose nenustatė, kad palikėja turi giminių; nebuvo paskirtas testamento vykdytojas (testamentas nebuvo sudarytas), taip pat nebuvo ir paskirtas palikimo administratorius; pati pareiškėja neturi teisės tikrinti testamento registro duomenų apie tai, kas priėmė ar nepriėmė palikėjos palikimo; tai, kad mirusiosios turtą paveldėjo valstybė, pareiškėjai tapo žinoma tik gavusi iš VĮ Turto banko 2024 m. vasario 1 d. pranešimą elektroniniu paštu. Pareiškėja suprato, jog į notarą galima kreiptis tuo atveju, kai yra žinomas įpėdinis. DNSB „Pamiškė“ yra įkūrę butų ir patalpų savininkai iš savo asmeninių lėšų, o valstybė, paveldėjusi palikėjos butą, jį parduos ir gaus lėšų, ir netgi iš jų sumokėjus DNSB „Pamiškė“ skolą jai dar liks ženkliai daug lėšų. Netenkinus pareiškėjos prašymo, nukentės eiliniai butų savininkai, kurie turės sumokėti kitiems kreditoriams palikėjos buvusias skolas. Todėl šiuo atveju reikia vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, kuriais pirmosios instancijos teismas nesivadovavo.
10.2. Apeliantė nesutinka su teismo išvada, kad pareiškėjos teisė kreiptis dėl skolos išieškojimo per 10 metų, nepaneigia fakto, kad pareiškėja nebuvo pakankamai atidi ir rūpestinga. Pažymi, kad kreditoriui priklauso teisė apsispręsti dėl skolos priteisimo per 10 metų terminą ir per šį terminą pateikus procesinį dokumentą dėl skolos priteisimo, teismas neturėtų laikyti kreditoriaus nerūpestingu, neatidžiu, nes toks terminas yra reglamentuotas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso. Pažymi, kad valstybei pranešus apie turto priėmimą, pareiškėja iš karto ėmėsi veiksmų, bendradarbiavo su VĮ Turto banku, kreipėsi į teismą su pareiškimu įstatymų nustatyta tvarka ir terminais.
Atsiliepimas
11. Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo prašo atskirąjį skundą atmesti, skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:
11.1. Pirmosios instancijos teismas byloje visapusiškai, pilnai ir objektyviai ištyrė bei įvertino visus byloje esančius įrodymus, teisingai išaiškino ir nustatė faktines bylos aplinkybes, susijusias su pareiškėjos reiškiamu reikalavimu, pagrįstai ir motyvuotai nutartyje nurodė priežastis dėl kurių jis negali būti patenkintas. Skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl jokio teisinio pagrindo jos panaikinimui nėra.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
13. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja teikia bendro naudojimo objektų administravimą ir priežiūrą gyvenamajam namui, esančiam – (duomenys neskelbtini). Nekilnojamasis objektas, t. y. butas, esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – ir butas) nuosavybės teise priklausė V. N., kuri mirė (duomenys neskelbtini). Byloje nėra ginčo, kad V. N. įsiskolinimas už laikotarpį iki (duomenys neskelbtini) (iki palikėjos mirties) pareiškėjos suteiktas namo administravimo paslaugas, tenkančias butui, esančiam (duomenys neskelbtini), yra 1 612,88 Eur ir 5 198,70 Eur paskolos likutis pagal 2011 m. kovo 22 d. kredito sutartį Nr. B-2011-2899-05 sudarytą su AB Šiaulių bankas dėl daugiabučio namo renovacijos. V. N. palikimą 2024 m. sausio 9 d. priėmė Lietuvos Respublika, kuriai atstovauja VĮ Turto bankas. Lietuvos Respublikai 2024 m. sausio 9 d. išduotas palikimo perėjimo valstybei liudijimas Nr. 107, butas įregistruotas Lietuvos Respublikos vardu, o VĮ Turto bankas valdo butą patikėjimo teise.
11. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjos pareiškimas atnaujinti trijų mėnesių terminą pareikšti kreditorinį reikalavimą palikėjo įpėdiniams, teisėtumo ir pagrįstumo.
12. Pagal CK 5.63 straipsnio 1 dalį, palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Pagal CK 5.63 straipsnio 4 dalį, teismas gali atnaujinti šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, jeigu terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai.
13. CK 5.63 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas trijų mėnesių terminas, per kurį palikėjo kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus, reiškia kreditorių teisių ribojimą. Kreditoriai, buvę neaktyvūs ar dėl kitų priežasčių praleidę šį terminą, praranda galimybę įgyvendinti savo reikalavimo teises palikimą priėmusiems įpėdiniams, o šie užsitikrina, kad atsakys tik už tokias palikėjo skolas, kurios paaiškėjo per įstatymo nustatytą laiką. Dėl nurodytų priežasčių sprendžiant dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese ir yra reikšminga nustatyti, ar kreditorius yra pareiškęs apie savo reikalavimą CK 5.63 straipsnyje nustatytais būdais ir terminais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2012; 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-12-378/2018, 25 punktas).
14. Aiškindamas CK 5.63 straipsnyje nustatytos palikėjo kreditorių reikalavimų pareiškimą reglamentuojančios tvarkos bei terminų reikšmę, kasacinis teismas yra nurodęs, kad CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas, skaičiuojamas nuo palikimo atsiradimo dienos, yra skirtas įpėdinių interesų apsaugai, t. y. kad įpėdiniai, prieš priimdami palikimą, turėtų visą informaciją apie palikėjo kreditorių reikalavimus ir galėtų apsispręsti dėl palikimo priėmimo ir jo būdo. Taigi, vienas tokio teisinio reguliavimo tikslų – užtikrinti, kad prieš palikimo priėmimą įpėdiniams būtų žinomi kreditoriai. Kartu minėtu teisiniu reglamentavimu sudaromos prielaidos civilinių santykių stabilumui, kad palikimą priėmusiems įpėdiniams nebūtų pareikšta papildomų kreditorių reikalavimų, apie kuriuos įpėdiniai, spręsdami dėl palikimo priėmimo, nežinojo ir dėl kurių galėtų iš esmės pasikeisti palikimą priėmusių įpėdinių turtiniai santykiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014).
15. Lietuvos Aukščiausiasis Tesimas 2014 m. balandžio 14 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014 taip pat išaiškino, kad nepaisant to, jog valstybei visais atvejais atsakant už palikėjo skolas tik paveldėto turto tikrąja verte (CK 5.62 straipsnio 3 dalis) neaktualu, jog ji būtų informuota apie kreditorių reikalavimus prieš jai atliekant palikimo perėjimo valstybei įforminimo veiksmus, CK 5.63 straipsnyje nenustatyta kreditorių reikalavimų pareiškimo termino išimčių atsižvelgiant į subjektą, kuris paveldi ar kuriam pereina paveldimas turtas.
16. Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo, kad palikėja V. N. mirė (duomenys neskelbtini), todėl ši diena, vadovaujantis CK 5.63 straipsnio 1 dalimi, laikytina palikimo atsiradimo diena, nuo kurios skaičiuotinas trijų mėnesių terminas pareikšti kreditorinius reikalavimus bei trijų metų naikinamasis terminas šiam veiksmui atlikti. Terminas kreditoriniams reikalavimams pareikšti baigėsi (duomenys neskelbtini). Pareiškėja į teismą dėl termino kreditoriniam reikalavimui pareikšti atnaujinimo kreipėsi 2024 m. vasario 28 d., t. y. praėjus beveik dviem metams po palikėjos mirties. Taigi, pareiškėja praleido CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą pareikšti kreditorinį reikalavimą skolininkės V. N., mirusios (duomenys neskelbtini), turtą paveldėjusiai Lietuvos Respublikai. Tačiau kaip teisingai nustatė ir pirmosios instancijos teismas, trijų metų naikinamasis terminas, nurodytas CK 5.63 straipsnio 4 dalyje, nėra suėjęs, nes naikinamojo termino pabaiga – (duomenys neskelbtini).
17. Pažymėtina, kad svarbia įstatyme nustatyto termino praleidimo priežastimi laikytinos tik termino eigos metu buvusios aplinkybės, nepriklausančios nuo terminą praleidusio asmens valios ir objektyviai sutrukdžiusios jam laiku pačiam ar per atstovą atlikti teisinį veiksmą, kuriam nustatytas terminas, pvz., nenugalimos jėgos aplinkybės, ūmios ligos, teismų ar kitų valstybės institucijų veiksmai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-176-701/2015 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką). Kreditoriai, buvę neaktyvūs ar dėl kitų priežasčių praleidę šiuos terminus, praranda galimybę įgyvendinti savo teises prieš palikimą priėmusius įpėdinius, o šie užsitikrina, kad atsakys tik už tokias palikėjo skolas, kurios paaiškėjo per įstatymo nustatytą terminą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2012 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).
18. Kaip minėta, CK 5.63 straipsnyje nenustatyta kreditorių reikalavimų pareiškimo termino išimčių atsižvelgiant į subjektą, kuris paveldi ar kuriam pereina paveldimas turtas. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad nepriklausomai nuo to, kas po palikėjo mirties priima palikimą, kreditorius, praleidęs CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą ir siekdamas savo reikalavimo patenkinimo iš palikėjo turto, turi teisę kreiptis į teismą, prašydamas pratęsti šį terminą, o teismas turi tokį prašymą nagrinėti CPK 578 straipsnyje (bylos dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo) nustatyta tvarka, įvertindamas termino praleidimo priežasčių svarumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014).
19. Vertinant pareiškėjos termino kreditoriniam reikalavimui pareikšti praleidimo priežastis, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pati pareiškėja pripažino, jog apie palikėjos mirtį sužinojo dar (duomenys neskelbtini), policijos pareigūnams patekus į palikėjos butą. Į teismą dėl termino atnaujinimo pareiškėja kreipėsi tik 2024 m. vasario 28 d., t. y. praėjus beveik dviem metams po palikėjos mirties. Byloje nėra duomenų, kad tiek per įstatymo nustatytą 3 mėnesių terminą, tiek per laikotarpį nuo kada pareiškėjai tapo žinoma apie palikėjos mirtį ((duomenys neskelbtini)) iki kreipimosi į teismą su pareiškimu dienos (2024 m. vasario 28 d.) egzistavo aplinkybės, nepriklausančios nuo pareiškėjos valios ir objektyviai sutrukdžiusios jai laiku pačiai ar per atstovą pareikšti reikalavimą palikėjo įpėdiniams.
20. Pareiškėja tvirtina, kad ji neturėjo kam pareikšti kreditorinį reikalavimą per įstatymo nustatytą 3 mėnesių terminą, nes jai nebuvo žinomi mirusiosios įpėdiniai, taip pat nebuvo paskirtas palikimo administratorius, nebuvo testamento vykdytojo (kadangi nebuvo sudarytas testamentas) kaip numatyta CK 5.63 straipsnyje. Be to, pareiškėja nurodė, kad pati neturi teisės tikrinti testamento registro duomenų apie tai, kas priėmė ar nepriėmė palikėjos palikimo. Pareiškėja suprato, jog į notarą galima kreiptis tik tuo atveju, kai yra žinomas įpėdinis. Apie tai, kad palikėjos palikimą priėmė valstybė, pareiškėjai tapo žinoma tik gavusi VĮ Turto bankas raštą – 2024 m. vasario 1 d., todėl terminas kreditoriam reikalavimui pareikšti jau buvo praleistas.
21. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, vertindamas pareiškėjos nurodytas termino kreditoriniam reikalavimui pareikšti praleidimo priežastis, pagrįstai pažymėjo, kad CK 5.63 straipsnio 1 dalyje išvardintas palikėjo kreditorių pretenzijų pareiškimo būdų sąrašas nėra baigtinis. Kreditorių reikalavimų pareiškimas notarui sudaro sąlygas kreditoriams išviešinti savo turtines pretenzijas tokiu būdu, kad jos taptų žinomos ne tik jau palikimą priėmusiems įpėdiniams, bet ir pretenduojantiems į jį įpėdiniams prieš jiems atliekant palikimo priėmimo veiksmus. Kadangi paveldėjimo bylą tvarko ir paveldėjimo teisės liudijimą išduoda palikimo atsiradimo vietos notaras (CK 5.66 straipsnio 1 dalis, Notariato įstatymo 28 straipsnio 1 dalis), į jį, kaip į valstybės įgaliotą asmenį, kreditoriai ir įpėdiniai gali kreiptis dėl reikalavimų pateikimo bei informacijos apie pateiktus reikalavimus gavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014).
22. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėja per įstatyme nustatytą 3 mėnesių terminą, žinodama apie palikėjos mirtį, būtų informavusi suinteresuotus asmenis ar palikimo atsiradimo vietos notarą, arba kitu būdu išviešinusi savo reikalavimo teisės egzistavimo faktą ir (ar) jos dydį. Todėl vien ta aplinkybė, kad pareiškėja nežinojo palikimą priėmusių įpėdinių, ar, kad manė, jog į notarą galima kreiptis tik tuo atveju, kai yra žinomas įpėdinis, niekaip nepaneigia jos galimybės kitu būdu išviešinti apie savo kreditorinio reikalavimo fakto egzistavimą.
23. Pažymėtina ir tai, kad apeliantei, kaip pelno siekiančiai įmonei, taikomi aukštesni rūpestingumo, atidumo, organizuotumo standartai, todėl ji turi turėti ir pakankamai teisinių žinių kaip ir kokiu būdu ginti savo teises. Pareiškėjai žinant aplinkybę apie pareiškėjos mirtį, turint duomenis apie palikėjos skolas, pareiškėja turėjo imtis visų veiksmų savalaikiai ginti savo teises ir pasirūpinti nedidinti skolos sumos. Tačiau ji per beveik dvejus metus nuo palikėjos mirties neatliko jokių aktyvių veiksmų. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nematė pagrindo pareiškėjos elgesio vertinti kaip rūpestingo ar aktyvaus bei termino praleidimo priežastis pripažinti svarbiomis ir pagrįstomis.
24. Vien atskirajame skunde nurodyta aplinkybė, kad apeliantė, sužinojusiu apie palikimo priėmimo faktą iš karto ėmėsi aktyvių veiksmų niekaip nepateisina pareiškėjos neveikimo per 3 mėnesių terminą nuo palikėjos mirties. Apeliantei nenurodžius jokių objektyvių ir pripažintinų svarbiomis trijų mėnesių termino, skaičiuotino nuo skolininkės mirties, praleidimo priežasčių, pirmosios instancijos teismas neturėjo jokio pagrindo atnaujinti praleisto termino kreditoriniam reikalavimui pareikšti, nes terminas praleistas ne dėl svarbių priežasčių, o dėl apeliantės (pareiškėjos) nerūpestingumo ir neapdairumo.
25. Kiti atskirajame skunde ir atsiliepime į atskirąjį skundą nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam atskirojo skundo išnagrinėjimui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.
Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų
26. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės ir materialinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir priimti priešingą procesinį sprendimą, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
27. Pareiškėjos atskirąjį skundą atmetus, jos apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Suinteresuotas asmuo nepateikė duomenų apie apeliacinės instancijos teisme turėtas bylinėjimosi išlaidas, todėl tokių išlaidų priteisimo klausimas nespręstinas.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, veikianti Vilniaus apygardos teismo vardu, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338–339 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.