- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-03-10
- Bylos Nr.
- e2S-244-601/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-04293-2024-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Evaldas Burzdikas
- Suinteresuotas asmuo
- G. K., notarė Aldona Kundrotienė
- Pareiškėjas
- R. M.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Evaldas Burzdikas, veikdamas Klaipėdos apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens G. K. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 6 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2YT-7978-838/2024 pagal pareiškėjo R. M. pareiškimą dėl termino kreditoriniam reikalavimui pareikšti atnaujinimo, suinteresuoti asmenys – G. K. ir notarė Aldona Kundrotienė.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas R. M. 2024 m. liepos 3 d. kreipėsi į Klaipėdos apylinkės teismą, prašydamas atnaujinti praleistą trijų mėnesių terminą kreditoriniam reikalavimui pareikšti.
2. Pareiškėjas nurodė, kad 2019 m. gegužės 3 d. jis, kaip pirkėjas, ir A. K., kaip pardavėjas, sudarė preliminarią garažo pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią pardavėjas įsipareigojo parduoti pirkėjui garažą už 3 200 Eur. Tą pačią dieną pareiškėjas sumokėjo pardavėjui 1 700 Eur bei sudarė garažo priėmimo–perdavimo aktą, leidžiant pirkėjui jį valdyti / naudoti / savo lėšomis atlikti remonto darbus. Tačiau, iki sutarto laiko nesudarius pirkimo–pardavimo sutarties pas notarą ir vėliau pardavėjui pareiškus norą parduoti garažą už didesnę kainą, tarp šalių buvo sutarta, kad R. M. sumokės dar 3 000 Eur sumą ir iki 2021 m. bus sudaryta notarinė sutartis. Kadangi pardavėjas savosios sutarties nerado, 3 000 Eur suma buvo perduota pasirašant vekselį, kaip įsipareigojimą, kad iki nurodytos datos bus sudaryta notarinė pirkimo–pardavimo sutartis, kuri net ir po vekselio apmokėjimo datos daug kartų nebuvo sudaryta dėl pardavėjo kaltės šiam neatvykstant pasirašyti pirkimo–pardavimo sutartį. Pareiškėjas 2024 m. sausio 30 d. rašytine pretenzija dėl garažo pirkimo–pardavimo sandorio sudarymo kreipėsi į pardavėją ir jo sutuoktinę G. K., tačiau 2024 m. kovo 28 d. gavo atsakymą, kad A. K. yra miręs, o jo sutuoktinė atsisakė sudaryti pirkimo–pardavimo sandorį, taip pat atsisakė grąžinti pareiškėjo sumokėtą 4 700 Eur sumą. Atitinkamai pareiškėjas ketina pareikšti ieškinį teisme dėl minėtos sumos priteisimo, bet prieš tai jam turi būti atnaujintas terminas kreditoriniam reikalavimui pareikšti. Akcentuoja, kad apie A. K. mirtį jis sužinojo, 2024 m. kovo 28 d. gavęs jo įpėdinės atsakymą į pretenziją, todėl laikytina, kad terminas pareikšti kreditoriaus reikalavimą įpėdinei per numatytą 3 mėn. laikotarpį buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir atnaujintinas.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo G. K. su pareiškimu nesutiko. Nurodė, kad sutuoktinis A. K. mirė (duomenys neskelbtini) Pareiškėjas 2024 m. sausio 17 d. atėjo į jos darbovietę (duomenys neskelbtini) ir nurodė žinąs apie A. K. mirtį, taip pat informavo ją, jog atvyko dėl garažo pardavimo. G. K. tuomet pareiškėjui nurodė, jog apie garažo pardavimą ir pareiškėjo piniginius reikalus su jos sutuoktiniu nežino, akcentavo, kad garažo parduoti neketina. Vėliau gavo dvi pareiškėjo pretenzijas, į kurias ji atsakė, kad garažas įsigytas santuokoje, yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė ir ji sutikimo parduoti garažą niekada nedavė, apie pirkimo–pardavimo sutartį iš to sekančius piniginius klausimus nieko nežino, parduoti garažo tikslo neturėjo. G. K. pabrėžė, kad A. K. išduotas vekselis neturi nieko bendro su garažo pirkimo-pardavimo santykiais, nes jis yra tik vekselio davėjo A. K. prievolė sumokėti pareiškėjui 3 000 Eur. Vekselis savaime nepatvirtina, nei pareiškėjo pinigų A. K. perdavimo fakto, nei paskirties (už perkamą garažą). Suinteresuoto asmens nuomone, faktas, kad pareiškėjas už perkamą garažą sumokėjo pardavėjui 4 700 Eur, iš kurių 3 000 Eur pardavėjas įsipareigojo grąžinti iki 2020 m. gruodžio 31 d., yra nelogiškas. Be to, pareiškėjas pagal niekinę pirkimo–pardavimo sutartį teisę grąžinti jo sumokėtus pinigus įgijo nuo 2019 m. gegužės 3 d., tačiau jos nerealizavo beveik 5 metus, o teisę reikalauti sumokėti vekselyje nurodytą pinigų sumą, įgijo 2020 m. gruodžio 31 d., tačiau jos taip pat nerealizavo daug metų iki A. K. mirties. Suinteresuotas asmuo mano, kad pareiškėjas praleido 3 mėnesių terminą kreditoriniam reikalavimui pateikti. Termino skaičiavimas nuo 2024 m. kovo 28 d. yra niekuo nepagrįstas, paties pareiškėjo sugalvotas. Juolab, kad termino kreditoriaus reikalavimams pareikšti pradžia yra siejama su palikėjo mirties diena, o ne su pareiškėjo sužinojimo apie mirties faktą diena. Taip pat pažymėjo, kad svarbia įstatyme nustatyto termino praleidimo priežastimi laikytinos tik termino eigos metu buvusios aplinkybės, nepriklausančios nuo terminą praleidusio asmens valios ir objektyviai sutrukdžiusios jam laiku pačiam ar per atstovą atlikti teisinį veiksmą, kuriam nustatytas terminas. Tuo tarpu pareiškėjas, prašydamas atnaujinti 3 mėnesių terminą palikimą priėmusiam įpėdiniui pareikšti, tokių aplinkybių nenurodė. Net jeigu pareiškėjas apie A. K. mirtį sužinojo tik iš suinteresuoto asmens atsakymo į pretenziją 2024 m. kovo 28 d., jis ilgą laiką nesikreipė į teismą dėl termino atnaujinimo ir toliau siuntė raštus G. K., pareiškimu kreipėsi į teisėsaugos instituciją, t. y. jis per pusę metų po A. K. mirties neatliko jokių veiksmų, kuriais galėjo realizuoti savo teises, numatytas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.63 straipsnyje, o po to sekę veiksmai patvirtina, kad pareiškėjas elgėsi pasyviai, netikrino ir nekontroliavo, kaip vykdomi sutartiniai įsipareigojimai.
4. Suinteresuotas asmuo notarė Aldona Kundrotienė nuomonės dėl pareikšto prašymo atnaujinti procesą pirmosios instancijos teismui nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Klaipėdos apylinkės teismas 2024 m. lapkričio 6 d. nutartimi atnaujino pareiškėjui R. M. 3 mėnesių terminą kreditoriniam reikalavimui A. K., mirusio (duomenys neskelbtini) įpėdiniams pareikšti.
6. Teismas tokį sprendimą priėmė nustatęs, kad pareiškėjas terminą kreditoriam reikalavimui A. K. įpėdiniams pareikšti praleido dėl svarbių priežasčių. Anot teismo, pareiškėjas, 2024 m. sausio 17 d. sužinojęs apie A. K. mirtį (o ne 2024 m. kovo 28 d., kaip teigia pareiškėjas), tikėjosi su paveldėtoja G. K. sudaryti ginčo garažo pirkimo–pardavimo sandorį, todėl aktyviais veiksmais siekė to – tai patvirtina 2024 m. sausio 30 d. siųsta pretenzija ne tik A. K., bet ir G. K.. Be to, pretenzija buvo siųsta nuo 2024 m. sausio 30 d. kelis kartus, ir ne tik gyvenamosios vietos adresu, bet ir G. K. darbovietės adresu, kurią pareiškėja gavo/priėmė tik 2024 m. kovo 20 d. Teismas laikė svarbia aplinkybe tai, kad 2024 m. sausio 30 d. pretenzija, išsiųsta tą pačią dieną, buvo gražinta pareiškėjui tik 2024 m. kovo 4 d. Po to pareiškėjas pateikė dar vieną pretenziją, siūlydamas jam gražinti 4 700 Eur, tačiau G. K. nesutiko gražinti jam pinigų.
7. Vertindamas pareiškėjo nurodytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad mirusysis A. K. turėjo finansinių įsipareigojimų pareiškėjui R. M.. Mirus A. K., pareiškėjas neturėjo jokių objektyvių galimybių sužinoti apie mirties faktą jo mirties dieną – (duomenys neskelbtini) juolab, kad pareiškėjo santykis su mirusiuoju A. K. nebuvo labai intensyvus (A. K. dirbdavo po 6 mėn. Vokietijoje arba „užgerdavo“). Tik ilgą laiką A. K. neatsiliepus telefonu, o po to telefonui apskritai atsijungus, pareiškėjas aktyviai pradėjo ieškoti A. K.. Tokių įvykių pasėkoje pareiškėjas terminą kreditoriam reikalavimui A. K. įpėdiniams pareikšti praleido.
8. Teismas atkreipė dėmesį, kad G. K. 2023 m. rugpjūčio 30 d. gavusi paveldimo turto apyrašą ir paveldėjusi neklojamąjį turtą, po sutuoktinio mirties nesidomėjo turtu, t. y. į bylą neapteikti jokie įrodymai, kad ji būtų dėjusi pastangas patekti į garažą, būtų mokėjusi mokesčius ar pan. Tokiu būdu pareiškėjas R. M. galimai būtų sužinojęs apie A. K. mirtį ir tinkamai bei laiku būtų pareiškęs kreditorinius reikalavimus suinteresuotam asmeniui G. K.. Teismas pažymėjo, kad G. K. nekilo klausimų nuo (duomenys neskelbtini) (A. K. mirties) iki 2024 m. sausio 17 d. (R. M. atvykimo pas ją į darbą) dėl garažo naudojimo, t. y. tik po to ji pakeitė garažo spyną. Teismo vertinimu, kitos galimybės apie A. K. mirtį sužinoti pareiškėjas neturėjo, nes jis naudojosi garažu netrukdomas iki jo nuėjimo pas G. K. į darbą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
9. Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo G. K. apeliacinės instancijos teismo prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 6 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – pareiškėjo prašymo dėl termino kreditoriniam reikalavimui pareikšti atnaujinimo, netenkinti. Apeliantė taip pat prašo priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas pirmos ir apeliacinės instancijos teismuose. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, kad šiuo atveju ginčas kilo dėl to, kada pareiškėjas sužinojo apie skolininko mirtį, netinkamai kvalifikavo teisinį ginčą. Apeliantės nuomone, kada pareiškėjas sužinojo apie skolininko mirtį, neturi esminės reikšmės teisingam pareiškėjo reikalavimo išsprendimui, kadangi, kai kreditorius pareiškia reikalavimą palikimą priėmusiems įpėdiniams, praleidęs įstatyme nustatytą trijų mėnesių terminą, teismui svarbu nustatyti, dėl kokių priežasčių šis terminas praleistas ir ar jos gali būt pripažįstamos svarbiomis, sudarančiomis pagrindą pratęsti terminą. Svarbia įstatyme nustatyto termino praleidimo priežastimi laikytinos tik termino eigos metu buvusios aplinkybės. Anot apeliantės, esminę reikšmę termino praleidimo priežasčiai nustatyti turi – ne kada kreditorius sužinojo, o kokius aktyvius veiksmus jis atliko termino eigos metu, siekiant sužinoti su skolininku susijusias aplinkybes (tame tarpe apie jo mirtį);
1.2. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad pareiškėjas kreditorinį reikalavimą teikti galėjo nuo A. K. mirties dienos, t. y. (duomenys neskelbtini) o kreditorių reikalavimams pateikti įstatyminis terminas formaliai baigėsi 2023 m. spalio 14 d., tyrė įvairias aplinkybes, nurodytas pareiškime, išskyrus esminę – kokie į bylą pateikti įrodymai susiję ir ką patvirtina, kokius veiksmus pareiškėjas atliko, būtent termino eigos laikotarpyje: nuo (duomenys neskelbtini) iki 2023 m. spalio 14 d. Apeliantė įsitikinusi, kad įrodymai, kurie patvirtina pareiškėjo veiksmus, atliktus jau po termino reikalavimams pareikšti pasibaigimo, neturi jokios teisinės reikšmės išvadai, dėl svarbių priežasčių termino atnaujinimo egzistavimui;
Atsiliepimas
1.3. Pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų sąsajumo principą, išvadas padarė ir grindė įrodymais, neturinčiais sąsajumo su įrodinėjimo dalyku, t. y. ignoravo apeliantės atsiliepime nurodytas aplinkybes, kad pareiškėjas neatliko jokių veiksmų laikotarpyje nuo (duomenys neskelbtini) iki 2023 m. spalio 14 d., kad laiku pareikštų reikalavimą, t. y. trijų mėnesių laikotarpyje nuo palikimo atsiradimo momento, o vertino rašytinius įrodymus – pareiškėjo pretenzijas, teiktas apeliantei jau gerokai po įstatymu nustatyto termino praleidimo, ir jas vertino kaip pagrindą sudarančias išvadai, kad terminą pareiškėjas praleido dėl svarbių priežasčių;
1.4. Pirmosios instancijos teismas netyrė ir nepasisakė dėl įrodymų, turinčių esminės reikšmės įrodinėjimo dalykui, t. y. pareiškėjo duotų paaiškinimų teismo posėdžio metu, kuomet į apeliantės atstovo klausimą, kokių veiksmų jis ėmėsi nuo 2019 m. ir nuo termino kreditoriniam reikalavimui pareikšti atsiradimo momento laike trijų mėnesių po skolininko mirties, pareiškėjas patvirtino ir atsakė, kad jokių veiksmų nesiėmė. Kas reiškia, kad jis nebuvo aktyvus savo paties sukurtuose teisiniuose santykiuose;
Žemesnės instancijos teismas
1.5. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi suformavo teisės aiškinimo ir taikymo „naujadarą“, kad terminas kreditoriniam reikalavimui skolininkui pareikšti siejamas su sužinojimu apie skolininko mirtį ir kreditoriaus veiksmais po sužinojimo. Apeliantė pabrėžia, kad pagal suformuotą teismų praktiką kriterijai, kuriems esant termino praleidimo priežastys gali būti laikomos svarbiomis, yra tik termino eigos metu buvusios aplinkybės, nepriklausančios nuo terminą praleidusio asmens valios ir objektyviai sutrukdžiusios jam laiku pačiam ar per atstovą atlikti teisinį veiksmą, kuriam nustatytas terminas, pvz., nenugalimos jėgos aplinkybės, ūmios ligos, teismų ar kitų valstybės institucijų veiksmai. Teismų praktikos išaiškinti kriterijai, kuriais remiantis priežastys gali būti pripažintos svarbiomis, nesiejamos su momentu, kada kreditorius sužinojo apie skolininko mirtį ir jo veiksmais atliktais po sužinojimo.
Atsiliepimas
10. Atsiliepime į atskirąjį skundą pareiškėjas R. M. prašo netenkinti atskirojo skundo ir palikti Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 6 d. nutartį nepakeistą. Atsiliepime nurodė šiuos argumentus:
2.1. Suinteresuotas asmuo G. K., siekdama sau asmeninės naudos, klaidingai interpretuoja CK 5.63 straipsnio 4 dalies nuostatą, neva būtinai reikėjo atlikti kokius nors veiksmus per 3 mėnesių laikotarpį, nors toks aiškinimas prieštarauja logikai ir teisingumui šios bylos faktinių aplinkybių kontekste. Atskirajame skunde išdėstyta klaidinga interpretacija iš esmės prieštarauja CK 5.63 straipsnio 4 dalyje nustatytam naikinamajam 3 metų terminui, kuria remiantis išeitų, jog užtrukus reikšmingoms aplinkybėms (pvz. sunki liga) ilgiau nei 3 mėn. po palikėjo mirties, asmuo netektų vėliau galimybių kreiptis į teismą su analogišku pareiškimu dėl termino atnaujinimo, kas iš esmės prieštarautų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams. Sprendžiant ar įstatymo nustatytas terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių, turi būti vertinamos visos aplinkybės, egzistavusios nuo kreditoriaus sužinojimo apie skolininko mirties faktą iki pareiškimo teismui apie praleisto termino atnaujinimą pateikimą, kadangi priešingu atveju kreditoriui būtų nepagrįstai sudarytos sąlygos nors keletą dienų praleidus trijų mėnesių terminą toliau pasyviai daugiau nei dvejus metus vilkinti termino atnaujinimo klausimą, dėl ko būtų nepagrįstai pažeidžiama įpėdinių teisė pasirinkti palikimo priėmimo būdą;
Žemesnės instancijos teismas
2.2. Pirmosios instancijos teismas aiškiai ir nedviprasmiškai nustatė aplinkybes, kurioms esant pareiškėjas neturėjo galimybių sužinoti apie A. K. mirtį (duomenys neskelbtini) Šias aplinkybes dėsningai patvirtina ir pačios įpėdinės G. K. piktnaudžiavimu laikytini veiksmai, kuomet žinojusi apie garažo sandorį vėliau užsiprašė didesnės sumos (kas ir buvo padaryta sumokant didesnę sumą garažo pardavėjui pagal vekselį), vėliau pati vengdama ir neragindama sutuoktinio sudaryti pirkimo–pardavimo sutartį bei nepranešdama pusę metų apie jo mirtį pareiškėjui, tačiau priimdama palikimą pagal turto apyrašą siekdama išvengti prievolės atsakyti už palikėjo skolas visu savo turtu, nors kaip matyti iš 2023 m. rugpjūčio 30 d. antstolio Aleksandro Selezniovo sudaryto A. K. paveldimo turto apyrašo Nr.S1h-31217 – paveldimą turtą sudarė santuokoje įgytas turtas – butas, garažas, žemės sklypas su sodo pastatais, trys automobiliai (du išregistruoti) ir lėšos banke bei VMI sąskaitoje esanti permokų suma, o skolininkai ir kreditoriai nenurodyti. Iš G. K. piktybiško elgesio galime spėti, kad pareiškėjo skolos duomenys tyčia nebuvo pateikti antstoliui, o tuo pagrindu atsiranda teisiniai padariniai atsakyti visu savo turtu. Šias aplinkybes patvirtina ir tai, kad G. K. net du mėnesius vengė atsiimti jai gyvenamosios vietos adresu atsiųsto pareiškėjo laiško;
2.3. Termino kreditoriniam reikalavimui pareikšti atnaujinimas neturi esminės neigiamos įtakos suinteresuoto asmens G. K. interesams ir jos teisinių santykių stabilumui, kadangi paveldimo turto vertė daugybę kartų didesnė nei paveldima skola, kas pagal teismų praktika laikytina reikšminga aplinkybe sprendžiant dėl termino kreditorių reikalavimams pareikšti atnaujinimo;
2.4. Pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad pareiškėjas neturėjo galimybės anksčiau sužinoti apie A. K. mirtį, kadangi jis naudojosi garažu netrukdomas ir tik 2024 m. sausio 17 d. atėjęs į G. K. darbą pareiškėjas sužinojo apie A. K. mirtį, dėl ko vėliau G. K. pakeitė garažo spyną ir nurodė, kad garažo neparduos. Vėliau informacija apie A. K. mirtį buvo raštu patvirtinta G. K. 2024 m. kovo 28 d. atsakymu į pretenziją. G. K. atsisakius geranoriškai sudaryti sutartį, o vėliau ir grąžinti pinigus, R. M. neturėjo jokio kito pasirinkimo siekiant atgauti pinigus, kaip tik kreiptis į teismą su pareiškimu dėl termino kreditoriniam reikalavimui pareikšti atnaujinimo;
2.5. Patenkinus atskirojo skundo reikalavimus, R. M. netektų galimybės atgauti sumokėtas sumas už garažą iš palikėjo įpėdinės G. K., nors kaip matyti iš bylos faktinių aplinkybių – pareiškėjas neturėjo jokių objektyvių galimybių laiku sužinoti apie A. K. mirtį, kadangi jų tarpusavio santykiai nebuvo intensyvūs, nes pastarasis dirbdavo po 6 mėnesius Vokietijoje arba grįžęs „užgerdavo“;
2.6. Kasacinis teismas, spręsdamas, ar yra svarbių priežasčių CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytam trijų mėnesių terminui atnaujinti, yra pažymėjęs, kad vertinimams, kiek aktyvus turi būti kreditorius, siekdamas turėti informacijos apie skolininką, lemiamos įtakos turi kreditorių ir skolininką siejančių teisinių santykių pobūdis. Jei teisiniai santykiai nesuponuoja nuolatinių ar periodinių kreditoriaus ir skolininko susitikimų, bendradarbiavimo ar bendravimo bet kokiais būdais, reikalavimas kreditoriui nuolat valdyti informaciją apie skolininką, kuri leistų kreditoriui visais atvejais įstatymų nustatytais terminais atlikti jam tenkančias civilines teisines pareigas, pvz., kaip šiuo atveju nustatytas CK 5.63 straipsnio 1 dalyje, ar įgyvendinti teises, peržengtų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimų, keliamų civilinių teisinių santykių subjektams, ribas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20-415/2015). Be to, terminą atnaujino ir Vilniaus apygardos teismas 2024 m. gegužės 16 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2S-1082-863/2024, kurioje faktinės aplinkybės yra identiškos šiai bylai, t. y. pareiškėjas neturėjo jokio teisinio pagrindo valdyti informacijos apie skolininką, tame tarpe ir ieškoti informacijos apie jo mirties faktą, juolab, kad tokie duomenys yra nevieši.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarčių negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis). Todėl toliau spręstinas klausimas dėl skundžiamos nutarties materialinių aspektų (turinio) teisėtumo / neteisėtumo.
12. Šioje byloje kilęs ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas atnaujino pareiškėjui terminą kreditoriniam reikalavimui mirusio skolininko įpėdinei pareikšti, teisėtumo ir pagrįstumo.
13. Pirmosios instancijos teismas priėmė tokį sprendimą konstatavęs, kad pareiškėjas terminą kreditoriam reikalavimui A. K. įpėdiniams pareikšti praleido dėl svarbių priežasčių, t. y. nežinojimo apie skolininko mirties faktą. Suinteresuotas asmuo, nesutikdamas su teismo nutartyje išdėstytais argumentais, atskirajame skunde nurodo, jog esminę reikšmę termino praleidimo priežasčiai nustatyti turi – ne kada kreditorius sužinojo, o kokius aktyvius veiksmus jis atliko termino eigos metu, siekiant sužinoti su skolininku susijusias aplinkybes (tame tarpe apie jo mirtį). Kadangi pats pareiškėjas pripažino, jog termino eigos metu, t. y. nuo (duomenys neskelbtini) iki 2023 m. spalio 14 d. jis neatliko jokių veiksmų, terminas kreditoriam reikalavimui pareikšti negalėjo būti atnaujintas. Apeliantė įsitikinusi, kad įrodymai, kurie patvirtina pareiškėjo veiksmus, atliktus jau po termino reikalavimams pareikšti pasibaigimo, neturi jokios teisinės reikšmės išvadai, dėl svarbių priežasčių termino atnaujinimo egzistavimui. Anot apeliantės, priežastys gali būti pripažintos svarbiomis, nesiejamos su momentu, kada kreditorius sužinojo apie skolininko mirtį ir jo veiksmais atliktais po sužinojimo. Vis dėlto, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokie suinteresuoto asmens argumentai nesudaro pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį.
14. CK 5.63 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Pagal CK 5.63 straipsnio 4 dalį, teismas gali atnaujinti šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, jeigu terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai. Taigi, kreditorius, praleidęs CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą ir siekdamas savo reikalavimo patenkinimo iš palikėjo turto, turi teisę kreiptis į teismą, prašydamas atnaujinti šį terminą. Toks prašymas nagrinėtinas CPK 576–578 straipsniuose (bylos dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo) nustatyta tvarka, įvertinant termino praleidimo priežasčių svarumą.
15. Pagal kasacinio teismo išaiškinimus spręsdami, ar terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, teismai visų pirma turi įvertinti aplinkybių, nurodomų kaip svarbios priežastys, pobūdį: tai gali būti tam tikri įvykiai (pvz., nenugalimos jėgos aplinkybės, liga ir pan.), kurie nepriklauso nuo asmens valios, trečiųjų asmenų, susijusių (pvz., giminaičiai, atstovai ir pan.) arba nesusijusių (pvz., teismas, kitos institucijos ir pan.) su terminą praleidusiu asmeniu, taip pat paties terminą praleidusio asmens veiksmai ir šių veiksmų nulemtos aplinkybės. Svarbia įstatyme nustatyto termino praleidimo priežastimi laikytinos tik termino eigos metu buvusios aplinkybės, nepriklausančios nuo terminą praleidusio asmens valios ir objektyviai sutrukdžiusios jam laiku pačiam ar per atstovą atlikti teisinį veiksmą, kuriam nustatytas terminas. CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino tikslai suponuoja ir svarbios priežasties, kaip teisinės kategorijos, aiškinimą šio straipsnio 4 dalies prasme. Svarbia priežastimi negali būti pripažintos aplinkybės, kurios priklausė nuo kreditoriaus valios, nes priešingu atveju kreditorius įgytų nepateisinamą galimybę kontroliuoti savo reikalavimo tenkinimo apimtis, kurias lemia įpėdinio jau pasirinkto palikimo priėmimo būdas. Tokia situacija neatitiktų vieno iš pamatinių civilinės teisės principų – subjektų lygiateisiškumo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-20-415/2015 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).
16. Nagrinėjamu atveju ginčo dėl to, kad pareiškėjas, kaip kreditorius, praleido CK 5.63 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą trejų mėnesių terminą, nėra. Pareiškėjas, prašydamas atnaujinti praleistą terminą, į teismą su pareiškimu kreipėsi 2024 m. liepos 3 d., t. y. kai terminas jau buvo praleistas daugiau nei aštuonis mėnesius (įstatyme nustatytas trejų mėnesių terminas baigėsi 2023 m. spalio 14 d.), ką pareiškėjas iš esmės motyvavo tuo, jog apie palikėjo mirtį iki 2024 m. kovo 28 d. nežinojo ir aptariamo termino nepraleisti objektyviai neturėjo galimybės. Visgi, iš byloje esančių duomenų (įrodymų) visumos apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad šiuo atveju labiausiai tikėtina, jog pareiškėjas apie skolininko mirtį sužinojo ne 2024 m. kovo 28 d., bet anksčiau – 2024 m. sausio 17 d., kuomet buvo nuvykęs į suinteresuoto asmens darbovietę.
17. Taigi, iš aptartų aplinkybių matyti, kad pareiškėjas svarbia įstatyme nustatyto termino praleidimo priežastimi nurodo nežinojimą apie skolininko mirtį. Apeliacinės instancijos teismas negali nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ši aplinkybė nagrinėjamos bylos kontekste laikytina svarbia, nepaisant to, kad apeliantė tvirtina, jog termino atnaujinimui aktualūs tik tie aktyvūs pareiškėjo veiksmai, kurių jis ėmėsi termino eigos metu, siekdamas įgyvendinti savo teises. Kaip yra išaiškinęs kasacinis teismas, vertinimams, kiek aktyvus turi būti kreditorius, siekdamas turėti informacijos apie skolininką, lemiamos įtakos turi kreditorių ir skolininką siejančių teisinių santykių pobūdis. Jei teisiniai santykiai nesuponuoja nuolatinių ar periodinių kreditoriaus ir skolininko susitikimų, bendradarbiavimo ar bendravimo bet kokiais būdais, reikalavimas kreditoriui nuolat valdyti informaciją apie skolininką, kuri leistų kreditoriui visais atvejais įstatymų nustatytais terminais atlikti jam tenkančias civilines teisines pareigas, pvz., kaip šiuo atveju, nustatytas CK 5.63 straipsnio 1 dalyje, ar įgyvendinti teises, peržengtų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimų, keliamų civilinių teisinių santykių subjektams, ribas (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20-415/2015).
18. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareiškėjas objektyviai neturėjo jokio teisinio pagrindo valdyti informaciją apie skolininką, tame tarpe ir ieškoti informacijos apie jo mirties faktą, nes: (i) pareiškėjas ir skolininkas nebuvo susiję jokiais giminystės ar kitais artimais ryšiais (byloje tokių duomenų nėra), dėl ko būtų galėjęs sužinoti apie skolininko mirtį anksčiau nei faktiškai apie tai sužinojo; (ii) pareiškėjo santykis su mirusiuoju A. K. nebuvo labai intensyvus, kadangi A. K. dirbdavo po 6 mėn. Vokietijoje arba „užgerdavo“ (šių aplinkybių suinteresuotas asmuo nekvestionuoja); (iii) pareiškėjas netrukdomai naudojosi garažu nuo 2019 m. gegužės 3 d., niekas jam jokių pretenzijų dėl naudojimosi garažu nereiškė iki 2024 m. sausio 24 d., kuomet suinteresuotas asmuo pakeitė spyną garaže (priešingų duomenų byloje nėra). Taigi, priešingai nei teigia apeliantė, aplinkybė, kad pareiškėjas iki 2023 m. spalio 14 d., kuomet baigėsi įstatyme numatytas trejų mėnesių terminas kreditoriniam reikalavimui pareikšti, objektyviai nežinojo apie skolininko mirtį, laikytina svarbia, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusia aplinkybe, egzistavusia termino eigos metu, ir sudarančia pagrindą spręsti dėl termino atnaujinimo. Juolab, kad apeliantė jokiais įrodymais neįrodinėja, kad pareiškėjas turėjo objektyvias galimybes anksčiau sužinoti apie jos sutuoktinio mirtį.
19. Tuo tarpu sprendžiant ar pareiškėjas, sužinojęs apie skolininko mirtį, aktyviai siekė įgyvendinti savo teises, būtina įvertinti kokių veiksmų jis ėmėsi, išaiškėjus aplinkybei apie skolininko mirtį. Kaip matyti iš bylos duomenų, pareiškėjas, sužinojęs apie skolininko mirtį, nedelsdamas, jau 2024 m. sausio 30 d. pretenzija kreipėsi į suinteresuotą asmenį ragindamas sudaryti notarinę garažo pirkimo–pardavimo sutartį. Suinteresuotam asmeniui 2024 m. kovo 28 d. raštu atsisakius tai padaryti, pareiškėjas 2024 m. balandžio 29 d. pretenzija pareikalavo iš suinteresuoto asmens grąžinti už garažą jo sumokėtus pinigus. Suinteresuotam asmeniui 2024 m. gegužės 10 d. raštu ne tik atsisakius sumokėti pareiškėjui jo reikalaujamą sumą, bet ir pareikalavus sumokėti garažo nuomos mokestį už laikotarpį nuo 2019 m. gegužės 3 d. iki 2024 m. sausio 24 d., kuomet pareiškėjas faktiškai naudojosi garažu, pareiškėjas kreipėsi į teismą. Taigi, kaip teisingai sprendė pirmosios instancijos teismas, pareiškėjas, sužinojęs apie skolininko mirties faktą, tikėjosi su paveldėtoja G. K. sudaryti ginčo garažo notarinės formos pirkimo–pardavimo sandorį, todėl aktyviais veiksmais siekė to. Tik išnaudojęs visas galimybes taikiu būdu susitarti su skolininko įpėdine, pareiškėjas ėmėsi teisinių priemonių ginant savo interesus. Tokiu būdu, bylos duomenys, priešingai nei teigia apeliantė, nesudaro pagrindo pareiškėjos elgesio vertinti kaip nerūpestingo ar pasyvaus. Taigi, ir priežastys, sąlygojusios termino kreditoriniam reikalavimui pareikšti praleidimą šiuo atveju buvo pagrįstai pripažintos svarbiomis. Pareiškėjas iš esmės buvo aktyvus, nesielgė pasyviai, todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo išvadai, jog terminas kreditoriniam reikalavimui pareikšti praleistas dėl pareiškėjo nesąžiningo elgesio, nerūpestingumo, pasyvumo, o priežastys, sąlygojusios termino kreditoriniam reikalavimui pareikšti praleidimą, pagrįstai pripažintos pateisinamomis/svarbiomis.
20. Apibendrindamas išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju tinkamai įvertino byloje susiklosčiusias aplinkybes ir pagrįstai tenkino pareiškėjo prašymą – atnaujino terminą kreditoriniam reikalavimui mirusio skolininko įpėdinei pareikšti. Suinteresuoto asmens atskirajame skunde išdėstyti argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, todėl jo atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
21. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Taigi, pagrindinis CPK įtvirtintas principas, pagal kurį dalyvaujantiems byloje asmenims paskirstomos bylinėjimosi išlaidos, yra „pralaimėjęs moka“, reiškiantis, kad ginčą laimėjusios šalies bylinėjimosi išlaidas padengia ginčą pralaimėjusi šalis. Atmetus apeliantės atskirąjį skundą, konstatuotina, kad ji neįgijo teisės į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, todėl jos prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkintinas.
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 6 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.