- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-05-16
- Bylos Nr.
- e2S-1082-863/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-01591-2024-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Kristina Lysionok
- Pareiškėjas
- „Swedbank P&C Insurance“ AS, Lietuvoje
- Suinteresuotas asmuo
- V. D., B. D.-T.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantės (suinteresuoto asmens) B. D.-T. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 20 d. nutarties, civilinėje byloje pagal pareiškėjos „Swedbank P&C Insurance“ AS, Lietuvoje veikiančios per „Swedbank P&C Insurance“ Lietuvos filialą, pareiškimą dėl praleisto termino kreditoriniam reikalavimui pareikšti atnaujinimo, suinteresuoti asmenys V. D., B. D.-T.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja „Swedbank P&C Insurance“ AS, Lietuvoje veikianti per „Swedbank P&C Insurance“ Lietuvos filialą, kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama atnaujinti praleistą trijų mėnesių terminą pareikšti kreditoriniam reikalavimui įpėdiniams po skolininko S. D. (S. D.) mirties. Pareiškėja nurodė, kad 2022 m. gruodžio 31 d. buvo aplietas butas, esantis (duomenys neskelbtini), kuris buvo apdraustas pareiškėjos; šis įvykis buvo pripažintas draudžiamuoju ir nukentėjusiam asmeniui išmokėta 663,05 Eur dydžio draudimo išmoka. Pareiškėja 2023 m. gruodžio 1 d. raštu kreipėsi į buto, (duomenys neskelbtini), savininkes V. D. ir B. D.-T. su prašymu atlyginti padarytą žalą, tačiau 2024 m. sausio 17 d. el. laišku B. D.-T. pranešė, jog įvykio metu nurodytas butas priklausė S. D., kuris (duomenys neskelbtini) mirė, todėl pareiškėja praleido trijų mėnesių terminą pareikšti reikalavimus palikimą priėmusiems įpėdiniams. Pareiškėja pažymėjo, kad ji nėra tiesiogiai informuojama apie asmenų, kurie yra atsakingi už padarytos žalos atlyginimą, mirties faktą; ši informacija dažniausiai gaunama po to, kai pateikiamas prašymas atlyginti padarytą žalą. Nagrinėjamu atveju pareiškėja apie palikėjo mirtį sužinojo tik 2024 m. sausio mėn., kai jau buvo praleistas minėtas trijų mėnesių terminas, skaičiuojamas nuo palikimo atsiradimo dienos.
Atsiliepimas
2. Suinteresuotas asmuo B. D.-T. atsiliepime su pareiškimu nesutiko ir prašė jį atmesti, priteisti iš pareiškėjos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad S. D. mirė (duomenys neskelbtini), todėl trijų mėnesių terminas reikalavimams pareikšti pasibaigė (duomenys neskelbtini). Paaiškino, kad paveldėjo 1/2 dalį buto, (duomenys neskelbtini); nuosavybės teisės įregistruotos pagal 2023 m. rugpjūčio 23 d. Paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą. Pažymėjo, kad nuo pareiškėjos nurodomo buto užliejimo iki buvusio savininko S. D. mirties praėjo beveik penki mėnesiai, todėl pareiškėja galėjo per šį laikotarpį pareikšti reikalavimą; be to, reikalavimą palikėjo įpėdiniams pareiškėja galėjo pareikšti nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), tačiau taip pat to nepadarė, buvo neaktyvi. Mano, kad nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjos prašymo, nes trijų mėnesių terminas buvo praleistas ne dėl svarbių, o dėl priežasčių, priklausančių nuo pareiškėjos valios. Be kita ko, kvestionavo pareiškėjos nurodomo kreditorinio reikalavimo pagrįstumą.
3. Suinteresuotas asmuo V. D. atsiliepime su pareiškimu taip pat nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad palaiko suinteresuoto asmens B. D.-T. atsiliepime į pareiškimą nurodytą poziciją.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. kovo 20 d. nutartimi pareiškėjos prašymą patenkino ir atnaujino pareiškėjai praleistą trijų mėnesių terminą pareikšti kreditorinius reikalavimus S. D., mirusio (duomenys neskelbtini), įpėdinėms, priėmusioms palikimą – šiuo atveju V. D. ir B. D.-T.
4.1. Teismas konstatavo, kad pareiškėja nagrinėjamu atveju nėra praleidusi trejų metų naikinamojo termino, kadangi pareiškimas teisme gautas 2024 m. sausio 30 d. Pareiškėja pranešė įpėdinėms apie turimą kreditorinį reikalavimą dar 2023 m. gruodžio 1 d., t. y. dar net nežinodama apie skolininko S. D. mirtį ir atitinkamai nepraleidusi trejų metų ieškinio senaties termino reikalavimui dėl žalos atlyginimo pareikšti.
4.2. Teismas taip pat vertino, kad skolininko S. D. įsiskolinimas pareiškėjai nebuvo periodinio pobūdžio, o iš esmės vienkartinis – atlyginus nukentėjusiajam asmeniui žalą ir per įstatymų nustatytą terminą pareiškus regresinį reikalavimą atsakingam už žalos padarymą asmeniui. Pareiškėja apie palikėjo mirtį, labiausiai tikėtina, sužinojo tik 2024 m. sausio mėn., gavusi šią informaciją iš palikėjo įpėdinių. Gavusi minėtą informaciją, pareiškėja ėmėsi aktyvių veiksmų – operatyviai kreipėsi su pareiškimu dėl termino kreditoriniam reikalavimui pareikšti atnaujinimo į teismą.
4.3. Teismas nurodė, kad įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą, galimo kreditorinio reikalavimo pobūdį (ne periodinis, o vienkartinis), vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, sprendžia, kad pareiškėja iš esmės buvo aktyvi, nesielgė pasyviai (pareiškėja reikalavimą dėl žalos atlyginimo turėjo teisę teikti atsakingam asmeniui per trejus metus, atitinkamai ji neprivalėjo tikrinti atsakingo asmens mirties fakto), taigi nagrinėjamu atveju nėra pagrindo išvadai, jog terminas palikimui priimti praleistas dėl pareiškėjos nesąžiningo elgesio, nerūpestingumo, pasyvumo, o priežastys, sąlygojusios termino kreditoriniam reikalavimui pareikšti praleidimą, pripažintinos pateisinamomis/svarbiomis, todėl pareiškėjos prašymą tenkino. Teismas taip pat nurodė, kad plačiau dėl kreditorinio reikalavimo pagrįstumo/nepagrįstumo nepasisako, kadangi tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
5. Suinteresuotas asmuo B. D.-T. pateikė atskirąjį skundą, prašydama panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 20 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjos pareiškimą atmesti, priteisti iš pareiškėjos bylinėjimosi išlaidas. Apeliantė atskirąjį skundą grindžia toliau nurodytais argumentais.
5.1. Atkreipia dėmesį, kad pareiškėja priedu prie pareiškimo pateikė mokėjimo dokumentą, patvirtinantį, kad 2023 m. sausio 11 d. sumokėjo R. J. 663,05 Eur draudimo išmoką. Tai reiškia, kad pareiškėja 2023 m. sausio 11 d. įgijo teisę reikalauti iš S. D. žalos atlyginimo regreso tvarka. Pažymi, jog pareiškėja buvo akivaizdžiai pasyvi, kadangi nesidomėjo skolininku ir skolos išieškojimo procesu. Laikotarpiu nuo 2023 m. sausio 11 d. iki (duomenys neskelbtini), tai yra ilgiau kaip tris mėnesius, pareiškėja nesikreipė į S. D. su reikalavimu dėl žalos atlyginimo. Be to, laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini), tai yra S. D. mirties, iki 2023 m. gruodžio 1 d., tai yra ilgiau kaip septynis mėnesius, pareiškėja nesikreipė dėl žalos atlyginimo ir į suinteresuotus asmenis.
5.2. Akcentuoja, kad civilinėje byloje nėra nurodyta jokių objektyvių priežasčių, sutrukdžiusių pareiškėjai pateikti reikalavimą S. D. iki pastarojo mirties. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas apie butą, esantį (duomenys neskelbtini), patvirtina, kad B. D. – T. 2023 m. rugpjūčio 28 d., o V. D. 2023 m. rugsėjo 28 d. įregistravo joms išduotus Paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimus, todėl pareiškėjai nebuvo jokių kliūčių sužinoti apie buto paveldėjimo faktą ir naujas buto savininkes bent penkis mėnesius anksčiau, nei teigia pareiškėja. Mano, jog nurodytos aplinkybės taip pat patvirtina, kad pareiškėja visiškai nesidomėjo skolininku ir skolos išieškojimo procesu.
5.3. Apeliantės vertinimu, jokių objektyvių aplinkybių, nepriklausančių nuo terminą praleidusios pareiškėjos valios ir objektyviai sutrukdžiusių jai laiku atlikti teisinį veiksmą, kuriam nustatytas terminas, neegzistuoja, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo atnaujinti pareiškėjai praleisto termino. Mano, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atnaujindamas pareiškėjai terminą pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.63 straipsnio 4 dalį ir įrodymų vertinimą reglamentuojantį Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 185 straipsnį, kadangi nevisapusiškai įvertino byloje esančius įrodymus dėl aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, nesivadovavo suformuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika nagrinėjant klausimus dėl praleisto termino atnaujinimo, todėl neteisingai išsprendė bylą.
Atsiliepimas
6. Pareiškėja „Swedbank P&C Insurance“ AS, Lietuvoje veikianti per „Swedbank P&C Insurance“ Lietuvos filialą, atsiliepime su apeliantės atskiruoju skundu nesutinka, prašo jo netenkinti ir skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Pažymi, kad pareiškėją ir skolininką siejo vienkartiniai žalos atlyginimo teisiniai santykiai. Atkreipia dėmesį į reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo taikomą trejų metų ieškinio senaties terminą (CK 1.125 straipsnio 9 punktas), kurio pareiškėja nepraleido. Pareiškėja prašymą atlyginti žalą pateikė praėjus 11 mėnesių nuo žalos padarymo dienos. Todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad pareiškėja buvo pasyvi ar savo pažeistų teisių negynė laiku. Pažymi, kad nors draudimo išmoka nukentėjusiam asmeniui ir buvo sumokėta 2023 m. sausio 11 d., pareiškėja ir toliau vykdė įvykio tyrimą bei rinko informaciją, reikalingą įvykio kaltininkui nustatyti. Buvo kreiptasi į daugiabučio namo administratorių su prašymu pateikti informaciją apie jam žinomas įvykio aplinkybes; administratoriaus atsakymas buvo gautas tik 2023 m. sausio 30 d. Nesutinka su apeliantės teiginiais, jog nebuvo jokių objektyvių aplinkybių, nepriklausančių nuo pareiškėjos valios ir objektyviai sutrukdžiusių jai laiku atlikti teisinį veiksmą, kuriam nustatytas terminas. Pareiškėja nežinojo ir negalėjo sužinoti apie S. D. mirties faktą per įstatyme nustatytą trijų mėnesių terminą. Informacija apie mirusius asmenis nėra skelbiama viešai, o duomenys apie palikimo priėmimą VĮ Registrų centrui buvo patekti jau po to, kai buvo praleistas terminas. Be to, pareiškėja neturi pareigos nuolat tikrinti VĮ Registrų centro duomenų, siekdama nustatyti, ar skolininkai nėra mirę. Akivaizdu, jog duomenų apie mirties faktą išviešinimas nepriklauso nuo pareiškėjos valios, o tokios informacijos neturėjimas yra objektyvi kliūtis pateikti reikalavimus įpėdiniams.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Pagal bendrąją taisyklę apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamu atveju nenustatė.
8. Apeliacijos objektą sudaro skundžiamos pirmosios instancijos teismo 2024 m. kovo 20 d. nutarties, kuria buvo patenkintas pareiškėjos prašymas atnaujinti praleistą trijų mėnesių terminą pareikšti kreditorinius reikalavimus S. D., mirusio (duomenys neskelbtini), įpėdinėms (šioje byloje – suinteresuoti asmenys), teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
9. Pareiškėjos pateiktais duomenimis, 2022 m. gruodžio 31 d. buvo aplietas butas, esantis (duomenys neskelbtini), kuris buvo apdraustas pareiškėjos, ir įvykį pripažinus draudžiamuoju, nukentėjusiam asmeniui 2023 m. sausio 11 d. buvo išmokėta 663,05 Eur dydžio draudimo išmoka. Pareiškėjai 2023 m. sausio 10 d. kreipusis į namo administratorę UAB Mano Būstas Neris dėl informacijos pateikimo, ši 2023 m. sausio 30 d. raštu informavo, jog 2022 m. gruodžio 31 d. įvykiui bendrojo naudojimo inžinerinė įranga įtakos neturėjo. Pareiškėja 2023 m. gruodžio 1 d. raštu kreipėsi į suinteresuotus asmenis V. D. ir B. D.-T. dėl žalos atlyginimo, tačiau suinteresuotas asmuo B. D.-T. 2024 m. sausio 17 d. el. laišku informavo, jog pareiškėja praleido trijų mėnesių terminą kreditoriniam reikalavimui pateikti.
10. Iš bylos duomenų taip pat nustatyta, kad po buvusio buto, (duomenys neskelbtini), savininko S. D. mirties (duomenys neskelbtini), minėtą butą lygiomis dalimis paveldėjo suinteresuoti asmenys V. D. (2023 m. rugsėjo 22 d. paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo pagrindu) ir B. D.-T. (2023 m. rugpjūčio 23 d. paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo pagrindu).
11. Pareiškėjai kreipusis į teismą pagal CK 5.63 straipsnį dėl praleisto termino kreditoriniam reikalavimui pareikšti atnaujinimo, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. kovo 20 d. nutartimi pareiškėjos prašymą laikė pagrįstu ir jį patenkino. Apeliantė gi atskirajame skunde su pirmosios instancijos teismo procesiniu sprendimu nesutinka, be kita ko įžvelgdama pareiškėjos pasyvumą skolos išieškojimo procese, akcentuodama, kad jokių objektyvių aplinkybių, nepriklausančių nuo terminą praleidusios pareiškėjos valios ir objektyviai sutrukdžiusių jai laiku atlikti teisinį veiksmą, kuriam nustatytas terminas, neegzistuoja. Įvertinus bylos duomenis ir apeliacinio skundo argumentus, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo su jais sutikti.
12. CK 5.63 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Pagal šio straipsnio 4 dalį teismas gali atnaujinti nurodytą terminą, jeigu terminas praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 5.63 straipsnio 1 ir 4 dalyse įtvirtintu reglamentavimu siekiama įpėdinių ir palikėjo kreditorių interesų derinimo, kuris įgyvendinamas apsaugant įpėdinius nuo neapibrėžtumo civiliniuose teisiniuose santykiuose, bet kartu ir suteikiant tam tikras įstatymo nurodytas garantijas tiems kreditoriams, kurie per CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą negalėjo pareikšti reikalavimų dėl svarbių priežasčių. Šios garantijos užtikrina kreditorių teisę kreiptis į teismą dėl CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino atnaujinimo, tačiau teismas gali šį terminą atnaujinti tik tuo atveju, kai jis buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai. Taigi, įstatymų leidėjas prioritetą teikia civilinių teisinių santykių stabilumui ir apibrėžtumui ir šie prioritetai užtikrinami nurodytoje teisės normoje įtvirtinant trejų metų terminą, kuris yra naikinamojo pobūdžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-12-378/2018, 28 punktas).
13. Teismų praktikoje taip pat išaiškinta, kad palikėjo kreditorių reikalavimų pareiškimas, laikantis CK 5.63 straipsnyje nustatytos tvarkos ir terminų, yra būtina jų teisės nukreipti savo reikalavimus į palikėjo įpėdinius įgyvendinimo ir tenkinimo sąlyga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-180-611/2020). Kreditoriai, buvę neaktyvūs ar dėl kitų priežasčių praleidę šiuos terminus, praranda galimybę įgyvendinti savo teises prieš palikimą priėmusius įpėdinius, o šie užsitikrina, kad atsakys tik už tokias palikėjo skolas, kurios paaiškėjo per įstatymo nustatytą terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2012). Kasacinis teismas, spręsdamas, ar yra svarbių priežasčių CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytam trijų mėnesių terminui atnaujinti, yra pažymėjęs, kad vertinimams, kiek aktyvus turi būti kreditorius, siekdamas turėti informacijos apie skolininką, lemiamos įtakos turi kreditorių ir skolininką siejančių teisinių santykių pobūdis. Jei teisiniai santykiai nesuponuoja nuolatinių ar periodinių kreditoriaus ir skolininko susitikimų, bendradarbiavimo ar bendravimo bet kokiais būdais, reikalavimas kreditoriui nuolat valdyti informaciją apie skolininką, kuri leistų kreditoriui visais atvejais įstatymų nustatytais terminais atlikti jam tenkančias civilines teisines pareigas, pvz., kaip šiuo atveju nustatytas CK 5.63 straipsnio 1 dalyje, ar įgyvendinti teises, peržengtų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimų, keliamų civilinių teisinių santykių subjektams, ribas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20-415/2015).
14. Be to, nagrinėjamo ginčo kontekste svarbu atkreipti dėmesį apskritai į įrodinėjimo svarbą civiliniame procese, kuriame galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Kartu pažymėtina, kad įrodinėjimas civiliniame procese grindžiamas ir tikimybių pusiausvyros principu – teismas pripažįsta faktą esant nustatytu, jei, įvertinus į bylą pateiktus įrodymus, yra didesnė tikimybė manyti tam tikrą faktinę aplinkybę egzistavus nei neegzistavus, o įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010).
15. Aptariamu atveju, palikėjui mirus (duomenys neskelbtini), ši diena, remiantis CK 5.3 straipsnio 1 dalimi, laikytina palikimo atsiradimo diena, nuo kurios skaičiuotinas trijų mėnesių terminas pareikšti kreditorių reikalavimus bei trejų metų naikinamasis terminas šiam veiksmui atlikti. Byloje iš esmės nėra ginčo dėl to, kad kreditorė praleido CK 5.63 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą trijų mėnesių terminą. Pareiškėja, prašydama atnaujinti praleistą terminą, į teismą su pareiškimu kreipėsi 2024 m. sausio 30 d., t. y. kai terminas jau buvo praleistas daugiau nei devynis mėnesius, ką pareiškėja iš esmės motyvavo tuo, jog apie palikėjo mirtį iki 2024 m. sausio mėnesio nežinojo ir aptariamo termino nepraleisti objektyviai neturėjo galimybės.
16. Apeliantė akcentavo, kad jokių objektyvių nuo pareiškėjos valios nepriklausančių aplinkybių, kurios sutrukdė jai laiku atlikti aptariamus veiksmus šiuo atveju nebuvo, atkreipdama dėmesį į nukentėjusiam asmeniui paskaičiuotos draudimo išmokos išmokėjimo datą (2023 m. sausio 11 d.), nuosavybės teisės į skolininko butą įregistravimą suinteresuotų asmenų vardu (2023 m. rugpjūčio, rugsėjo mėnesiai), tokiu būdu įžvelgdama ir pareiškėjos pasyvumą skolos išieškojimo procese. Visgi, iš byloje esančių duomenų (įrodymų) visumos apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad šiuo atveju labiausiai tikėtina, kad pareiškėja apie skolininko mirtį sužinojo tik 2024 m. sausio mėnesį (byloje pateiktas 2024 m. sausio 17 d. pareiškėjai išsiųstas B. D.-T. el. laiškas, kuriame nurodoma apie palikėjo mirtį, jo palikimo priėmimą, ir kt.), po ko, iš esmės nedelsiant, dar tą patį mėnesį (2024 m. sausio 30 d.) pareiškėja kreipėsi į teismą dėl termino kreditoriniam reikalavimui pareikšti atnaujinimo. Taip pat pažymėtina, kad kaip teisingai pastebėjo ir pirmosios instancijos teismas, S. D. įsiskolinimas pareiškėjai nebuvo periodinio pobūdžio, t. y. kreditorės ir skolininko šiuo atveju nesiejo jokie nuolatinio ar periodinio pobūdžio teisiniai santykiai, dėl ko pareiškėja neturėjo jokio teisinio pagrindo valdyti informacijos apie skolininką, tame tarpe ir ieškoti informacijos apie jo mirties faktą. Juolab, kad kaip ir akcentavo pati pareiškėja, išmokėjus draudimo išmoką nukentėjusiam asmeniui, pareiškėja toliau vykdė įvykio tyrimą, rinkdama informaciją draudžiamojo įvykio kaltininkui nustatyti ir nepraėjus nei metams po įvykio (pareiškėjai ir akcentuojant nepraleistą trejų metų ieškinio senaties terminą reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo), su 2023 m. gruodžio 1 d. pretenzija (raštu „Dėl žalos atlyginimo“) kreipėsi į suinteresuotus asmenis, kaip buto savininkes, dėl padarytos žalos atlyginimo. Šiame kontekste taip pat pažymėtina, kad nėra jokio teisinio pagrindo teigti, kad tokia pretenzija (reikalavimas) būtinai privalėjo būti pateikta anksčiau, tuo pačiu atmetant ir apeliantės argumentus dėl pretenzijos skolininkui nepateikimo iki (duomenys neskelbtini) (skolininko mirties) ir pan. Tokiu būdu, bylos duomenys, priešingai nei teigia apeliantė, nesudaro pagrindo pareiškėjos elgesio skolos išieškojimo procese vertinti kaip nerūpestingo ar pasyvaus. Taigi, ir priežastys, sąlygojusios termino kreditoriniam reikalavimui pareikšti praleidimą šiuo atveju buvo pagrįstai pripažintos svarbiomis.
17. Atsižvelgiant į visas aukščiau aptartas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas nemato pagrindo naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį atskirajame skunde nurodytais motyvais, todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista. Atmetus atskirąjį skundą, atitinkamai nėra pagrindo ir spręsti klausimo dėl apeliantės patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
18. Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės teisingam atskirojo skundo išnagrinėjimui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K- 3- 252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
netenkinti suinteresuoto asmens B. D.-T. atskirojo skundo.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 20 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.