- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-04-03
- Bylos Nr.
- e2S-281-560/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-05730-2024-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dainius Rinkevičius
- Suinteresuotas asmuo
- Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Dainius Rinkevičius, veikdamas Klaipėdos apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. lapkričio 7 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ pareiškimą dėl termino pareikšti kreditoriniam reikalavimui atnaujinimo, suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublika, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ (toliau – KRATC) kreipėsi į teismą, prašydama atnaujinti praleistą trijų mėnesių terminą pareikšti 16,05 Eur kreditorinį reikalavimą R. S. palikimą priėmusiai įpėdinei – Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM).
2. Pareiškėja nurodo, kad administruodama vietinę rinkliavą nustatė, kad vietinės rinkliavos mokėtojas R. S. mirė (duomenys neskelbtini) ir tik 2024 m. liepos 1 d. tapo žinoma, kad po R. S. mirties jo turtą paveldėjo Lietuvos Respublika, atstovaujama VMI prie FM. Vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą buvo skaičiuojama R. S. už turto objektą – butą, esantį (duomenys neskelbtini), kurį jis buvo išsinuomojęs iš VĮ „Klaipėdos butai“. Vietinės rinkliavos 16,05 Eur nepriemoka apskaičiuota nuo 2023 m. sausio 1 d. iki rinkliavos mokėtojo mirties, t. y. iki (duomenys neskelbtini). Teigia, kad dėl nepriemokos priteisimo pareiškėja į teismą nesikreipė, nes rengiant dokumentus teismui (apie 2024 m. liepos 1 d.) buvo nustatyta, kad rinkliavos mokėtojas mirė. Automatinio pranešimo vietinės rinkliavos mokėtojų administravimo sistemoje apie vietinės rinkliavos mokėtojo mirtį nėra, o palikimą priėmęs asmuo dėl rinkliavos perskaičiavimo nuo turto perėjimo momento į pareiškėją nesikreipė. Pareiškėja pažymi, kad pareiškėja administruoja apie 114 817 vietinės rinkliavos mokėtojų fizinių asmenų ir reikalavimą dėl skolos priteisimo už vietinę rinkliavą gali apskaičiuoti ne daugiau kaip už einamuosius ir trejus praėjusius kalendorinius metus (Mokesčių administravimo įstatymo 68 straipsnis). Pareiškėja mano, kad šių aplinkybių visuma sudaro pagrindą atnaujinti terminą pareikšti reikalavimą priėmusiam palikimą įpėdiniui.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo VMI prie FM pateikė teismui atsiliepimą, prašydama pareiškėjos KRATC pareiškimo dėl praleisto įstatymo nustatyto termino atnaujinimo netenkinti. Nurodo, kad pareiškėjos pridėtame Nekilnojamojo turto registro išraše matoma, kad 2023 m. spalio 17 d. buvo sudaryta buto, už kurio komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą buvo skaičiuojama rinkliava R. S., nuomos sutartis su kitu asmeniu. Išraše yra duomenys apie nuomos sutarties su R. S. pabaigą, todėl pareiškėja turėjo galimybę pasidomėti skolininku ir sužinoti apie jo mirtį. Manytina, kad pareiškėjos pareiškime nurodytas prašymas vertintinas kaip neteisėtas ir nepagrįstas, todėl neturėtų būti patenkintas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Klaipėdos apylinkės teismas 2024 m. lapkričio 7 d. nutartimi pareiškėjos pareiškimą tenkino ir nutarė atnaujinti pareiškėjai uždarajai akcinei bendrovei „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ trijų mėnesių terminą kreditoriniam reikalavimui pareikšti R. S., mirusio (duomenys neskelbtini), turto paveldėtojai suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
5. Teismas nurodė, kad šiuo atveju palikimo atsiradimo diena yra palikėjo mirties diena - (duomenys neskelbtini). (CK 5.3 straipsnio 1 dalis), terminas kreditoriniam reikalavimui pareikšti baigėsi 2023 m. lapkričio 14 d., todėl įstatyme numatytas naikinamasis trijų metų terminas nėra suėjęs, o praleistas terminas reikalavimams pareikšti teismo galėtų būti atnaujinamas.
6. Vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą buvo skaičiuojama R. S. už turto objektą – butą, adresu (duomenys neskelbtini), kurį jis buvo išsinuomojęs iš VĮ „Klaipėdos butai“. Iš pateiktų Registrų Centro duomenų nustatyta, kad R. S. mirė (duomenys neskelbtini). Iš kartu su pareiškimu pateikto testamentų registrų išrašo nustatyta, kad Palikėjo palikimą priėmė Lietuvos Respublika, VMI prie FM. Byloje nepateikta įrodymų, kad palikimą sudarantis turtas nėra išlikęs, t. y. jau yra realizuotas ir nėra galimybės iš jo tenkinti kreditorinio reikalavimo. Pareiškėja, administruodama vietinę rinkliavą nustatė, kad vietinės rinkliavos mokėtojas R. S. mirė (duomenys neskelbtini) ir tik 2024 m. liepos 1 d. pareiškėjai tapo žinoma, kad po R. S. mirties jo turtą paveldėjo Lietuvos Respublika, atstovaujama VMI prie FM, t. y. po įstatyme nustatyto trijų mėnesių termino kreditoriniam reikalavimui pareikšti termino. Duomenų, kad pareiškėjai anksčiau buvo žinoma apie skolininko mirtį, teismui nepateikta, todėl pagrįstai jai galėjo nekilti abejonių, kad skolininkas yra miręs, ir tik pareiškėjai pradėjus rengti dokumentus teismui dėl skolos išieškojimo už laikotarpį nuo 2023 m. sausio 1 d. iki rinkliavos mokėtojo mirties, t. y. iki (duomenys neskelbtini)., jai paaiškėjo nurodytos aplinkybės. Teismas pažymėjo, kad suinteresuotas asmuo pareiškėjos dėstomų aplinkybių ir faktų dėl sužinojimo apie skolininko mirtį neginčija. Teismas, atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes sprendė, jog kreditorė nepažeidė bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai, įgyvendino savo teisę kreiptis į teismą iš karto po to, kai jai tapo žinoma apie palikimo perėjimą valstybei.
7. Teismas, įvertinęs pareiškėjos nurodytas priežastis, dėl kurių nebuvo laiku pareikšti kreditoriniai reikalavimai, taip pat siekdamas kreditoriaus bei skolininko turto paveldėtojos interesų pusiausvyros, į tai, kad įpėdinei apie susidariusį įsiskolinimą turėjo būti žinoma prieš palikimo perėjimo valstybei įforminimą ir jos teisės nebus nepagrįstai suvaržytos, taip pat į tai, kad įpėdinis nagrinėjamu atveju už palikėjo skolas atsako tik paveldėtu turtu, pripažino, kad šios priežastys laikytinos svarbiomis, todėl pareiškėjos prašymą tenkino ir terminą kreditoriniam reikalavimui pareikšti atnaujino (CK 5.63 straipsnio 4 dalis). Teismas taip pat pripažino priežastis, dėl kurių nebuvo laiku pareikšti kreditoriniai reikalavimai, svarbiomis, dėl ko atnaujino pareiškėjai trijų mėnesių terminą kreditoriniam reikalavimui pareikšti R. S., mirusio (duomenys neskelbtini)., turto paveldėtojai suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai VMI prie FM.
III. Atskirojo skundo argumentai
8. Suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublika, atstovaujama VMI prie FM, pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 7 d. nutartį ir priimti naują nutartį - pareiškėjos prašymo netenkinti.
9. Nurodo, kad įstatymų leidėjas, termino atnaujinimo pagrindu nurodydamas svarbią priežastį, nedetalizuoja šios sąvokos ir palieka teismų diskrecijai kiekvienu konkrečiu atveju vertinti termino praleidimo priežasčių svarbumą. Taigi vertinamieji kriterijai formuojami teismų praktikoje. Spręsdami, ar terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, teismai visų pirma turi įvertinti svarbia priežastimi nurodomų aplinkybių pobūdį: tai gali būti tam tikri įvykiai (pvz., nenugalimos jėgos aplinkybės, liga ir pan.), kurie nepriklauso nuo asmens valios, trečiųjų asmenų, susijusių (pvz., giminaičiai, atstovai ir pan.) arba nesusijusių (pvz., teismas, kitos institucijos ir pan.) su terminą praleidusiu asmeniu, taip pat paties terminą praleidusio asmens veiksmai ir šių veiksmų nulemtos aplinkybės. Skolininko pareiga mokėti periodines įmokas suponuoja būtinybę kreditoriui bent periodiškai domėtis šios pareigos tinkamu atlikimu, būti atidžiam, valdyti informaciją apie skolininką, kuri leistų kreditoriui visais atvejais įstatymų nustatytais terminais atlikti jam tenkančias civilines teisines pareigas, pvz., nustatytas CK 5.63 straipsnio 1 dalyje, ar įgyvendinti teises.
10. Šiuo atveju pareiškime teismui buvo nurodyta, kad pareiškėja automatiškai negauna duomenų apie administruojamų butų savininkų mirtį, todėl savalaikiai nesužinojo apie palikėjo mirtį. Pačios pareiškėjos į bylą pateiktame Nekilnojamojo turto registro išraše matoma, kad 2023 m. spalio 17 d. buvo sudaryta buto, už kurio komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą buvo skaičiuojama rinkliava R. S., nuomos sutartis su kitu asmeniu. Išraše yra duomenys apie nuomos sutarties su R. S. pabaigą, todėl pareiškėja turėjo galimybę pasidomėti skolininku ir sužinoti apie jo mirtį. Be to, pačios pareiškėjos pateiktoje pažymoje nurodyta, kad pranešimas apie skolą buvo siunčiamas 2023 m. spalio 27 d., taigi pareiškėja skolininku domėtis pradėjo jau praėjus terminui pareikšti kreditorinį reikalavimą, o po pranešimo išsiuntimo iki pat 2024 m. liepos 1 d. (tokią datą nurodo pati pareiškėja ir VMI prie FM neturi jokių objektyvių galimybių patikrinti šios datos teisingumo) nesiėmė jokių veiksmų skolos atgavimui. Pažymi ir tai, kad net po 2024 m. liepos 1 d., kai pareiškėjai tapo žinoma apie skolininko mirtį, pareiškėja 2 mėnesius nesikreipė į teismą dėl termino atnaujinimo. Terminas praleistas reikšmingai, daugiau nei 6 mėnesius, per kuriuos buvo atliktos ne tik palikimo perėjimo valstybei procedūros, bet ir kreditoriams paskirstytos paveldėtos lėšos. Paveldimą turtą sudarė piniginės lėšos, iš viso 265,01 Eur. VMI prie FM, priimdama mirusiojo palikimą, patyrė 4,96 Eur notaro paslaugų išlaidų ir turimas lėšas (260,05 Eur) paskirstė vieninteliam kreditoriui pagal 2024 m. birželio 11 d. išvadą Nr. (28.19-08-4 E) 478-293.
11. Nurodo, jog pareiškėjai, kaip pelno siekiančiai įmonei, taikomi aukštesni rūpestingumo, atidumo, organizuotumo standartai, todėl pareiškėja turi kontroliuoti, kad vartotojai už suteiktas paslaugas atsiskaitytų nustatytais terminais, o neatsiskaitymo atveju imtųsi priemonių skolai atgauti arba prisiimtų riziką dėl skolos neišieškojimo. Pareiškėjos veiklos pobūdis lemia jos pareigą domėtis rinkliavos nemokėjimo priežastimis. Juridinis asmuo turėtų taip organizuoti darbą, jam pasitelkti tokius žmogiškuosius ir kitus išteklius, kad sugebėtų tinkamai ir laiku suvaldyti, administruoti visas skolas, kad nepraleistų įstatymais reglamentuotų procesinių terminų juridiškai reikšmingiems veiksmams atlikti. Jokių objektyvių, nuo pareiškėjos valios nepriklausančių aplinkybių, dėl kurių pareiškėja negalėjo sužinoti apie R. S. mirtį ir įstatymo nustatytu terminu pareikšti reikalavimo paveldėjimo byloje, pareiškėja nenurodė, jų nenustatė ir pirmosios instancijos teismas, todėl pareiškimas negalėjo būti tenkinamas. Jokio turto, iš kurio galėtų būti tenkinamas pareiškėjos reikalavimas nėra likę, tačiau pirmosios instancijos teismas į šias aplinkybes neatsižvelgė.
Atsiliepimas
12. Suinteresuotas asmuo savo atsiliepime buvo nurodžiusi, kad į bylą suinteresuotais asmenimis turėtų būti įtraukti antstolis J. P. ir V. D., kurio naudai buvo vykdomas išieškojimas iš R. S.. Šie asmenys buvo pareiškę kreditorinį reikalavimą paveldėjimo byloje ir jų teisėms turi įtakos priimta skundžiama nutartis, kadangi atnaujinus terminą kreditoriniam reikalavimui pateikti pareiškėja įgyja teisę reikalauti dalies antstoliui išmokėtos sumos. Skundžiamos nutarties priėmimas neįtraukus į bylą minėtų suinteresuotų asmenų sudaro pagrindą panaikinti skundžiamą nutartį ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkinamas.
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
14. Iš byloje pateiktų duomenų nustatyta, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą buvo skaičiuojama R. S. už turto objektą – butą, esantį (duomenys neskelbtini), kurį jis buvo išsinuomojęs iš VĮ „Klaipėdos butai“. Iš pateiktų Registrų Centro duomenų nustatyta, kad R. S. mirė (duomenys neskelbtini). Iš kartu su pareiškimu pateikto testamentų registrų išrašo nustatyta, kad palikėjo palikimą priėmė Lietuvos Respublika, atstovaujama VMI prie FM.
15. Byloje sprendžiama dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas atnaujino pareiškėjai UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ trijų mėnesių terminą kreditoriniam reikalavimui pareikšti R. S., mirusio (duomenys neskelbtini)., turto paveldėtojai suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai VMI prie FM, teisėtumo ir pagrįstumo.
16. CK 5.63 straipsnio 1, 2 dalyse nustatyta, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Reikalavimai pareiškiami neatsižvelgiant į tai, ar jau suėjo jų patenkinimo terminai. Atvejai, kuriems esant pirmiau nurodyta tvarka netaikoma, nurodyti CK 5.63 straipsnio 3 dalyje (kai reikalavimai pagrįsti hipoteka ir įkeitimu, susiję su paveldimos individualios įmonės ar ūkininko ūkio veikla). Trijų mėnesių terminą kreditoriaus reikalavimams pareikšti teismas gali pratęsti, jeigu jis praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai (CK 5.63 straipsnio 4 dalis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog kreditorius, siekiantis, kad palikėjo prievolę (skolą) perimtų skolininko įpėdinis, turi apie tai pareikšti CK 5.63 straipsnio nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2011; 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2011; 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2011; kt.).
17. Kasacinis teismas, aiškindamas CK 5.63 straipsnyje nustatytos tvarkos bei terminų reikšmę, taip pat yra nurodęs, kad palikėjo kreditoriaus reikalavimo pareiškimo CK 5.63 straipsnio prasme tikslas – suteikti įpėdiniui informacijos apie palikėjo kreditorių turtines pretenzijas į palikėjo turtą, nes tokia informacija padeda įpėdiniui apsispręsti, ar jam apskritai priimti palikimą, o jeigu priimti, tai kokiu būdu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-190/2009). CK 5.63 straipsnio nuostatomis siekiama ir kitų tikslų, ne tik informuoti įpėdinius apie kreditorių reikalavimus. Pagal šio straipsnio 2 dalį kreditorių reikalavimai pareiškiami neatsižvelgiant į jų patenkinimo terminų suėjimą. Ši įstatymo nuostata ir nustatyti trijų mėnesių atnaujinamasis bei maksimalus trejų metų naikinamasis terminai kreditorių reikalavimams pareikšti (CK 5.63 straipsnio 1, 4 dalys) sudaro prielaidas civilinių teisinių santykių stabilumui bei apibrėžtumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2011). Dėl to kreditoriai, buvę neaktyvūs ar dėl kitų priežasčių praleidę šiuos terminus, praranda galimybę įgyvendinti savo teises prieš palikimą priėmusius įpėdinius, o šie užsitikrina, kad atsakys tik už tokias palikėjo skolas, kurios paaiškėjo per įstatymo nustatytą laiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2012).
18. Įstatymų leidėjas termino atnaujinimo pagrindu nurodydamas svarbią priežastį nedetalizuoja šios sąvokos ir palieka teismų diskrecijai kiekvienu konkrečiu atveju vertinti termino praleidimo priežasčių svarbumą. Taigi vertinamieji kriterijai formuojami teismų praktikoje. Spręsdami, ar terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, teismai visų pirma turi įvertinti svarbia priežastimi nurodomų aplinkybių pobūdį: tai gali būti tam tikri įvykiai (pvz., nenugalimos jėgos aplinkybės, liga ir pan.), kurie nepriklauso nuo asmens valios, trečiųjų asmenų, susijusių (pvz., giminaičiai, atstovai ir pan.) arba nesusijusių (pvz., teismas, kitos institucijos ir pan.) su terminą praleidusiu asmeniu, taip pat paties terminą praleidusio asmens veiksmai ir šių veiksmų nulemtos aplinkybės. Svarbia įstatyme nustatyto termino praleidimo priežastimi laikytinos tik termino eigos metu buvusios aplinkybės, nepriklausančios nuo terminą praleidusio asmens valios ir objektyviai sutrukdžiusios jam laiku pačiam ar per atstovą atlikti teisinį veiksmą, kuriam nustatytas terminas, pvz., nenugalimos jėgos aplinkybės, ūmios ligos, teismų ar kitų valstybės institucijų veiksmai. Be to, vertindami termino praleidimo priežastis, teismai privalo atsižvelgti ir į nustatyto termino tikslus, nes dažnai termino praleidimas sukelia svarbius teisinius padarinius ne tik jį praleidusiajam, bet ir kitiems asmenims, kurių elgesį gali lemti terminą praleidusio asmens pasinaudojimas ar nepasinaudojimas įstatymo suteikiamomis teisėmis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-20/2015; 2017 m. lapkričio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-436-611/2017).
19. Šiuo atveju bylos duomenys patvirtina, kad R. S. mirė (duomenys neskelbtini), taigi terminas reikalavimui pateikti suėjo 2023 m. lapkričio 14 d. Pareiškėja į teismą kreipėsi 2024 m. rugpjūčio 30 d., tai yra praėjus daugiau nei metams po R. S. mirties, terminą praleidusi daugiau nei devynis mėnesius. Pareiškėja aplinkybę, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių grindžia tuo, kad automatinio pranešimo vietinės rinkliavos mokėtojų administravimo sistemoje apie vietinės rinkliavos mokėtojo mirtį nėra, o palikimą priėmęs asmuo dėl rinkliavos perskaičiavimo nuo turto perėjimo momento į pareiškėją nesikreipė. Apeliacinės instancijos teismas kritiškai vertina šiuos pareiškėjos argumentus. Teismas atkreipia dėmesį, kad pačios pareiškėjos pridėtame Nekilnojamojo turto registro išraše matoma, kad 2023 m. spalio 17 d. buvo sudaryta buto, už kurio komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą buvo skaičiuojama rinkliava R. S., nuomos sutartis su kitu asmeniu, kas reiškia, jog ir rinkliavą pareiškėja turėjo pradėti skaičiuoti kitam asmeniui. Ši aplinkybė rodo, kad pareiškėjai turėjo būti žinoma apie nuomos sutarties pasikeitimą, kas galėjo leisti sužinoti informaciją apie tai, kad R. S. yra miręs. Pareiškėjos nurodomas argumentas, kad ji administruoja apie 114 817 vietinės rinkliavos mokėtojų fizinių asmenų nesudaro pagrindo daryti priešingos išvados, nes pareiškėjos darbuotojų, administruojančių vartotojų skolas, skaičius, yra subjektyvi ir nuo pareiškėjos valios bei atitinkamų sprendimų priklausanti aplinkybė. Taigi, apeliacinės instancijos teismas nenustatė aplinkybių, patvirtinančių, kad pareiškėja terminą būtų praleidusi dėl svarbių priežasčių.
20. Skolininko pareiga mokėti periodines įmokas suponuoja būtinybę kreditoriui bent periodiškai domėtis šios pareigos tinkamu atlikimu, būti atidžiam, valdyti informaciją apie skolininką, kuri leistų kreditoriui visais atvejais įstatymų nustatytais terminais atlikti jam tenkančias civilines teisines pareigas, pvz., nustatytas CK 5.63 straipsnio 1 dalyje, ar įgyvendinti teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-436-611/2017). Šiuo atveju pareiškėjos pateiktoje pažymoje nurodyta, kad pranešimas apie skolą buvo siunčiamas 2023 m. spalio 27 d., tai yra jau praėjus terminui pareikšti kreditorinį reikalavimą, o po pranešimo išsiuntimo iki pat 2024 m. rugpjūčio mėnesio pareiškėja nesiėmė jokių veiksmų skolos atgavimui. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį, jog VMI prie FM, surinkusi informaciją apie palikėjo kreditorius, turimas lėšas (260,05 Eur) paskirstė vieninteliam kreditoriui pagal 2024 m. birželio 11 d. išvadą Nr. (28.19-08-4 E) 478-293, jokio nepaskirstyto palikėjo turto nėra likę. Taigi, šiuo metu jau yra ne tik atliktos palikimo perėjimo valstybei procedūros, bet ir kreditoriams paskirstytos paveldėtos lėšos. Kadangi lėšos yra pervestos vykdomąją bylą vykdančiam antstoliui 2024 m. birželio 11 d., tikėtina, kad šios lėšos antstolio jau yra paskirstytos ir išmokėtos išieškotojui. Tokiu būdu toks termino atnaujinimas sukeltų neigiamus teisinius padarinius kitiems asmenims, kurie savo procesinėmis teisėmis pasinaudojo tinkamai.
21. Išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pareiškėjos nurodytas termino praleidimo priežastis laikė svarbiomis ir nepagrįstai jai atnaujino terminą kreditoriniam reikalavimui pareikšti R. S., mirusio (duomenys neskelbtini), turto paveldėtojai, todėl Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 7 d. nutartis yra naikinama ir pareiškėjos UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ prašymas atnaujinti terminą kreditoriniam reikalavimui pareikšti R. S. turto paveldėtojui yra atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalis 2 punktas, CPK 338 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
Suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, atskirąjį skundą tenkinti.
Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 7 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjos UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ prašymą atnaujinti terminą kreditoriniam reikalavimui pareikšti R. S. turto paveldėtojui atmesti.