- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-10-14
- Bylos Nr.
- e2A-400-883/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-02128-2023-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Irena Stasiūnienė, Rasa Bartašienė, Aleksandras Rusakas
- Ieškovas
- E. O.
- Atsakovas
- Z. S.
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Bartašienės, Aleksandro Rusako ir Irenos Stasiūnienės (pirmininkė ir pranešėja), veikianti Vilniaus apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. O. apeliacinį skundą Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2024 m. gegužės 24 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo E. O. ieškinį atsakovui Z. S. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas E. O. kreipėsi į teismą ieškiniu, kuriuo prašė: 1) atnaujinti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą paduoti ieškinį dėl palikėjo D. S., mirusio (duomenys neskelbtini), skolos priteisimo iš jo įpėdinio Z. S.; 2) priteisti iš atsakovo Z. S. 6 726,33 Eur skolą, 5 proc. metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje nurodoma, kad ieškovas su atsakovo Z. S. broliu D. S. vedė derybas dėl 2841/41120 dalių žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) įsigijimo. Kadangi minėtas turtas buvo apsunkintas turto areštu, ieškovas su D. S. 2022 m. balandžio 1 d. pasirašė paprastąjį vekselį 3000,00 Eur sumai ir paprastąjį vekselį 4 000,00 Eur sumai, nurodant vekselių apmokėjimo terminą 2023 m. balandžio 1 d. Ieškovas 2022 m. balandžio 6 d. antstolei V. M. už D. S. vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) sumokėjo 6605,33 Eur, 2022 m. balandžio 11 d. sumokėjo 121 Eur, antstoliai panaikino žemės sklypo D. S. priklausančios 2841/41120 dalies areštą ir D. S. galėjo pradėti jam priklausančios žemės sklypo dalies pardavimo procedūrą, tačiau pastarasis pradėjo vengti telefoninio kontakto su savo kreditoriumi E. O., o jeigu retkarčiais ir atsiliepdavo į skambučius, teigdavo, kad yra išvykęs ir bendromis frazėmis tvirtindavo, kad artimiausiu metu atliks visas procedūras ir, kaip yra susitarta, parduos žemės sklypo dalį. D. S. mirė (duomenys neskelbtini) jo palikimą pagal įstatymą 2022 m. rugsėjo 22 d. priėmė J. S., kuri turimas D. S. palikimo paveldėjimo teises 2022 m. lapkričio 18 d. perleido Z. S., t. y. atsakovui. Ieškovas, sužinojęs, kad Z. S. yra asmuo, priėmęs D. S. palikimą, 2023 m. birželio 2 d. per Vilniaus m. 7-ojo notarų biuro notarę D. B. išsiuntė Z. S. Pareiškimą-kreditoriaus reikalavimą palikėjo įpėdiniui grąžinti skolą.
Šalies argumentai
3. Ieškovo teigimu, CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytas 3 mėnesių terminas praleistas dėl objektyvių priežasčių, nes žemės sklypo dalies perleidimas buvo galimas tik pateikus atitinkamus pasiūlymus pirmumo teisę turintiems bendraturčiams, todėl ieškovo naudai išduotų dviejų vekselių apmokėjimo terminas buvo nustatytas 2023 m. balandžio 1 d., t. y. protingas laiko terminas pasiekti bendraturčių susitarimą, ar jie naudosis pirmumo teise, ar nesinaudos, galimiems ginčams tuo klausimu išspręsti. Vertinant D. S. amžių, ieškovas neturėjo objektyvaus pagrindo manyti/įtarti, kad jis mirė (duomenys neskelbtini), ir atlikti veiksmus, kurie nustatyti CK 5.63 straipsnio 1 dalyje. Ieškovas tik sulaukęs vekselių apmokėjimo termino, pradėjo aktyviai ieškoti D. S., tačiau tuo metu jis jau buvo miręs ir buvo praėjęs CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytas 3 mėnesių terminas. Su ieškiniu pateiktų atitinkamų registrų išrašai rodo, kad visą realią informaciją apie D. S. mirtį, jo įpėdinius sužinojo 2023 m. birželio mėnesio pirmosiomis dienomis, kada notarai, turintys legalias prieigas prie atitinkamų registrų, ieškovui pateikė tikslią informaciją apie D. S. mirtį ir jo įpėdinius.
4. Atsakovas Z. S. su ieškiniu nesutiko, prašė ieškovo ieškinį atmesti bei netenkinti prašymo dėl praleisto termino reikalavimams pateikti. Nurodė, kad ieškovas reikalavimus D. S. įpėdiniams turėjo teisę pareikšti per 3 mėnesių terminą, t. y. iki (duomenys neskelbtini). Pažymėjo, kad ieškovui aktualu buvo įsigyti D. S. priklausantį turtą ir jis aktyviai ragino D. S. atlikti veiksmus turto pirkimo – pardavimo; atsakovo vertinimu, ieškovas apie D. S. mirtį sužinojo anksčiau nei 2023 m. birželio mėnesio pradžioje, tačiau savalaikiai neatliko jokių veiksmų, kad tinkamai įgyvendintų savo, kaip kreditoriaus, teises; byloje nėra jokių duomenų, kad ieškovas, suėjus vekselių apmokėjimo terminui, būtų atlikęs veiksmus pagal Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 81 straipsnį, reglamentuojantį pinigų išieškojimą iš skolininko pastarajam vekselio neapmokėjus.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rūmai 2024 m. gegužės 24 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo E. O. 2 420,00 Eur bylinėjimosi išlaidas atsakovo Z. S. naudai.
6. Pirmosios instancijos teismas spręsdamas dėl CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto 3 mėnesių termino atnaujinimo nurodė, kad ieškovo prašymas atnaujinti 3 mėnesių terminą paduoti ieškinį dėl palikėjo D. S. skolos priteisimo įpėdiniui Z. S. motyvuojamas tuo, jog terminą praleido dėl objektyvių priežasčių: susitarimo su D. S. dėl jam priklausančios žemės sklypo dalies pirkimo, žemės sklypo daliai taikomų areštų panaikinimo bei termino, reikalingo įsitikinti, jog kiti bendraturčiai D. S. žemės sklypo dalies nepirks.
7. Teismas sutiko su ieškovo argumentais, jog apie parduodamą žemės sklypo dalį D. S. pirmiausia privalėjo informuoti žemės sklypo bendraturčius, taip suteikdamas jiems pirmenybę įsigyti šią sklypo dalį pagal galiojančius Lietuvos Respublikos įstatymus. Nurodė, kad teismui nėra žinoma, ar bendraturčiams buvo siųstas siūlymas įsigyti D. S. priklausiusią žemės sklypo dalį, jei buvo siųstas, tai kada. Teismas atsižvelgė į tai, kad ieškovo tikslas buvo įsigyti žemės sklypą, o ne atgauti pinigus pagal vekselius, todėl, teismo vertinimu, nesuprantama, kodėl buvo laukta vekselių apmokėjimo termino pabaigos, nes skola 7 000,00 Eur sumai pagal vekselius niekaip nesisieja su ketinimu įsigyti D. S. priklausiusią žemės sklypo dalį. Remdamasis ieškovo atstovo paaiškinimais teismo posėdžio metu teismas sprendė, kad vekseliai buvo pasirašyti kaip garantinė apsauga ir ši suma būtų buvusi įskaityta į dalies žemės sklypo pirkimo kainą. Teismo vertinimu, ieškovas turėjo suinteresuotumą, kad pirkimo-pardavimo sandoris ateityje vis tik įvyktų, sumokėjo D. S. skolas, kad žemės sklypas būtų atlaisvintas nuo arešto, tačiau jokių aktyvių veiksmų dėl būsimo sandorio įforminimo neatliko.
8. Teismas nustatė, kad ieškovas antstolei sumokėjo D. S. skolas 2022 m. balandžio 6 d. ir 11 d., vekselių apmokėjimo terminas 2023 m. balandžio 1 d., o pirkti žemės sklypą buvo galima jau po mėnesio nuo pranešimo gavimo dienos, jei toks pranešimas bendraturčiams buvo siųstas. Vertindamas momentą, kada ieškovas sužinojo apie D. S. mirtį, teismas nurodė, kad iš Vilniaus m. 7-ojo notaro biuro pareiškimo palikėjo kreditoriams dėl skolos grąžinimo matyti, kad pareiškimas surašytas 2023 m. birželio 2 d., tačiau tai nereiškia, jog ieškovas būtent šią dieną sužinojo apie D. S. mirtį. Teismas pažymėjo, kad ieškovas su D. S. bendravo telefonu, žinojo jo tiek deklaruotos, tiek faktinės gyvenamosios vietos adresus ir būdamas verslininkas, kaip apdairus ir protingas asmuo turėjo labiau rūpintis savo teisių ir interesų apsauga. Taip pat nurodė, kad D. S. įpėdinė J. S. palikimą priėmė pagal paveldimo turto apyrašą, iš kurio matyti, kad 2841/41120 dalies žemės sklypo vertė yra 2 673,80 Eur, taigi ženkliai mažesnė, nei ieškovo reikalavimų suma.
9. Teismas rėmėsi kasacinio teismo formuojama praktika, kad mirusio skolininko įpėdiniui turi būti aiškus visas skolininko prievolės dydis ar bent jau skolos sandara ir jos apskaičiavimo mechanizmas, o sprendžiant, ar terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, teismai visų pirma turi įvertinti aplinkybių, nurodomų kaip svarbios priežastys, pobūdį. Teismo vertinimu, ieškovas nepateikė duomenų, leidžiančių daryti vienareikšmišką išvadą, jog įstatymų nustatytas terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių. Teismo nuomone, ieškovas buvo aplaidus santykyje su D. S. bei savo teisių ir teisėtų interesų gynimo kontekste; teismui nebuvo pateikta jokių objektyvių aplinkybių, kurias būtų galima pripažinti svarbiomis (ieškovo liga, ilgas gijimo procesas, nenugalima jėga ar kitos aplinkybės); D. S. nebendradarbiavimas, kontakto vengimas niekaip nepaskatino ieškovo aktyviau domėtis žemės sklypo pardavimo klausimu ar skolos padengimu bei skolininko D. S. suradimu, ir tik suėjus vekselių apmokėjimo terminui (2023 m. balandžio 1 d.) ieškovas ėmė aktyviau ieškoti D. S., kuris buvo miręs dar (duomenys neskelbtini).
10. Teismas konstatavo, kad bylos duomenys nesudaro pagrindo CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino praleidimo priežastis pripažinti svarbiomis ir atnaujinti šį įstatyme nustatytą terminą, o ieškovo nurodytos aplinkybės negali būti vertinamos kaip nepriklausiusios nuo ieškovo valios ir objektyviai sutrukdžiusios jam laiku pareikšti reikalavimą D. S. įpėdiniams, todėl atnaujinti įstatymų nustatytą terminą atsisakė ir ieškinį atmetė kaip nepagrįstą. Teismas panaikino 2023 m. liepos 26 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones ir priteisė atsakovui iš ieškovo 2 420 Eur teisinės pagalbos išlaidų.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
11. Apeliaciniu skundu ieškovas E. O. skundžia pirmosios instancijos teismo sprendimą ir prašo Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2024 m. gegužės 24 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinį patenkinti: atnaujinti CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą E. O. paduoti ieškinį dėl palikėjo D. S., kuris mirė (duomenys neskelbtini), skolos priteisimo iš jo pėdinio Z. S.; priteisti iš Z. S. 6726,33 Eur skolą E. O. naudai; priteisti procesines palūkanas už laikotarpį nuo teismo sprendimo priėmimo iki visiško jo įvykdymo; priteisti visas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
12.1. Nepagrįstas teismo argumentas, jog ieškovas neatliko aktyvių veiksmų. Teismas nenagrinėjo aplinkybių, ar bendraturčiams koks nors pranešimas buvo siųstas ar nebuvo, aptarė hipotetinę situaciją, kas būtų, jeigu pranešimas būtų siųstas, tačiau nepasisakė, kaip vertinti situaciją, jeigu pranešimas nebuvo siųstas. Teismas ignoruoja ieškovo skambučių D. S. faktą ir teigia, kad ieškovas neatliko jokių aktyvių veiksmų dėl sandorio sudarymo, tačiau nepasako, kokius ieškovo veiksmus traktuotų kaip aktyvius.
12.2. Nepagrįsti teismo teiginiai, kad ieškovas žinojo D. S. registruotą ir faktinę gyvenamąją vietą ir turėjo labiau rūpintis savo teisių ir interesų apsauga. Žinant, kad ieškovas yra kreditorius, o D. S. jo skolininkas ir šie du asmenys neturi jokio rašytinio susitarimo ir/arba preliminarios sutarties apie dalies sklypo pirkimą, ieškovas negalėjo vykti pas D. S. į namus ir raginti sudaryti sklypo dalies pirkimo-pardavimo sandorį; esamoje situacijoje ieškovas galėjo tik skambinti D. S. ir domėtis apie sklypo dalies sandorio sudarymo perspektyvas.
12.3. Ieškovas buvo įsitikinęs savo turtinių interesų užtikrinimu, nes nepavykus sudaryti žemės sklypo dalies pirkimo sandorio, ieškovas turėjo notaro patvirtintus vekselius, kaip skolos įrodymą. Pirmosios instancijos teismas neaptarė ieškovo paaiškinimų apie aplinkybes, kad ieškovas prioritetą teikė sklypo dalies pirkimui, nes sklypo dalis buvo reikalinga įvažiavimo į ieškovo sklypą suformavimui, kad ieškovas suaktyvino skambučius ir kitokias gyvenimiškas D. S. paieškas-pagal deklaruotą gyvenamąją vietą, kuri yra ir jo motinos gyvenamojo vieta, kaimynų pasidomėjo ar pasirodo D. S.. Taip sužinojo, kad, tikėtina, jog D. S. mirė, ir kreipėsi į notarę, išsiaiškino faktines aplinkybes ir pradėjo skolos prisiteisimo procesą.
Žemesnės instancijos teismas
12.4. Atsižvelgiant į tai, kad skolininkui D. S. buvo (duomenys neskelbtini) metai, apeliantas neturėjo pareigos aktyviai domėtis, ar jo skolininko neištiko mirtis. Pirmosios instancijos teismas vertino atskiras aplinkybes, o ne visų aplinkybių visetą. Pirmosios instancijos teismas susikoncentravo į tai, kad ieškovas, tariamai turėjo būti aktyvesnis siekdamas realizuoti susitarimą su D. S. dėl žemės sklypo dalies įsigijimo sandorio ir taip sužinoti apie pastarojo mirtį, tačiau nepasisako kokia forma ir/arba priemonėmis ieškovo aktyvumas turėtų pasireikšti. Ginčo byloje nėra situacijos, kai pareiškėjas žinojo apie įvykį, kuris yra praleisto termino pradžia, tačiau įrodinėjama, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių.
Atsiliepimas
13. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas prašo skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas argumentuojamas tuo, kad:
Žemesnės instancijos teismas
13.1. Pirmosios instancijos teismas teisingai išnagrinėjo bylą ir pagrįstai nustatė, kad ieškovo nurodytos priežastys dėl termino praleidimo nesudaro pagrindo pripažinti svarbiomis ir praliestą terminą atnaujinti.
Šalies argumentai
13.2. Ieškovas tiek ieškinyje, tiek bylos nagrinėjimo metu nurodė prieštaringas aplinkybes dėl sužinojimo apie D. S. mirtį.
13.3. Teismas pagrįstai nustatė, kad ieškovas turėjo tikslą įsigyti turtą, o ne atgauti pinigus pagal vekselius, todėl ieškovas neturėjo pagrindo laukti vekselių apmokėjimo termino.
13.4. Ieškovo modeliuojama situacija, kad jis, būdamas verslininkas, beveik devynis mėnesius nesiėmė jokių aktyvių veiksmų, siekdamas sužinoti, kodėl negali susisiekti su D. S. ir nesidomėdamas procesu dėl turto pardavimo, stokoja elementarios logikos ir neatitinka apdairaus ir rūpestingo asmens elgesio standarto.
13.5. Nėra aišku, kada ir kokiu būdu ieškovas sužinojo apie D. S. mirtį. Ieškovui buvo aktualu įsigyti D. S. priklausantį turtą, teigia raginęs D. S. atlikti veiksmus turto pardavimo procesui įgyvendinti, tačiau savalaikiai neatliko jokių veiksmų, siekdamas tinkamai įgyvendinti savo, kaip kreditoriaus, teises.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
14. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
15. Apeliacinis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškovo ieškinys dėl atsakovo įpareigojimo įvykdyti palikėjo sutartines prievoles ieškovui. Apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas šioje byloje susiklosčiusioms faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėmis tinkamai taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias palikėjo kreditorių reikalavimų pareiškimą priėmusiems palikimą įpėdiniams, taip pat proceso teisės normas, nustatančias įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles.
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės
16. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, D. S. nuosavybės teise priklausė 2841/41120 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), kuris buvo apsunkintas areštu.
17. E. O. naudai D. S. 2022 m. balandžio 1 d. pasirašė du paprastuosius notaro patvirtintus vekselius 3000 Eur ir 4000 Eur sumai; vekselių apmokėjimo terminas 2023 m. balandžio 1 d.
18. Ieškovas 2022 m. balandžio 6 d. antstolei V. M. už D. S. vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) sumokėjo 6605,33 Eur , o 2022 m. balandžio 11 d. sumokėjo 121 Eur, viso 6726,33 Eur.
19. D. S. mirė (duomenys neskelbtini). Po skolininko D. S. mirties palikimą pagal turto apyrašą priėmė J. S., kuri paveldėjimo teises perleido atsakovui Z. S..
20. Ieškovas E. O. 2023 m. birželio 2 d. per Vilniaus m. 7-ojo notarų biurą išsiuntė pareiškimą palikėjo D. S. įpėdiniams dėl skolos grąžinimo. Notarė D. B. 2023 m. birželio 29 d. liudijime nurodė, kad pareiškime nurodyta grąžintina pinigų suma nebuvo sumokėta į Vilniaus m. 7-ojo notaro biuro depozitinę sąskaitą.
21. CK 5.63 straipsnio, reglamentuojančio kreditorių reikalavimų pareiškimo ir tenkinimo tvarką, 1 dalyje nustatyta, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Remiantis CK 5.63 straipsnio 4 dalimi, teismas gali atnaujinti šio straipsnio 1 dalyje numatytą terminą, jeigu terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai. Taigi kreditorius, siekiantis, kad palikėjo prievolę (skolą) perimtų skolininko įpėdinis, apie tai turi pareikšti nurodytame straipsnyje nustatyta tvarka.
22. Aiškindamas CK 5.63 straipsnyje nustatytos tvarkos bei terminų reikšmę, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas nuo palikimo atsiradimo dienos, per kurį palikėjo kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus, reiškia kreditorių teisių ribojimą. Jis, be kita ko, nustatytas įpėdinių interesų apsaugai, t. y. kad, prieš priimdami palikimą, įpėdiniai turėtų visą informaciją apie palikėjo kreditorių reikalavimus bei galėtų apsispręsti dėl palikimo priėmimo ir jo būdo. Taigi, vienas tokio teisinio reguliavimo tikslų – užtikrinti, kad prieš palikimo priėmimą įpėdiniams būtų žinomi kreditoriai. Kartu taip ginamas teisinių santykių stabilumas, kad palikimą priėmusiems įpėdiniams nebūtų pareikšta papildomų kreditorių reikalavimų, apie kuriuos įpėdiniai, spręsdami dėl palikimo priėmimo, nežinojo ir dėl kurių galėtų iš esmės pasikeisti palikimą priėmusių įpėdinių turtiniai santykiai. Nors pagal galiojančias CK normas ne visada įmanoma pasiekti nurodytą įpėdinių apsaugos ir teisinių santykių stabilumo užtikrinimo tikslą (pvz., kai palikimas priimamas anksčiau, nei pareiškiami kreditorių reikalavimai), tačiau teisės normos turi būti aiškinamos taip, kad kuo labiau užtikrintų šio tikslo pasiekimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014).
23. Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad CK 5.63 straipsnio nuostatomis siekiama ir kitų tikslų, ne tik informuoti įpėdinius apie kreditorių reikalavimus. Pagal šio straipsnio 2 dalį kreditorių reikalavimai pareiškiami neatsižvelgiant į jų patenkinimo terminų suėjimą. Ši įstatymo nuostata ir nustatyti trijų mėnesių atnaujinamasis bei maksimalus trejų metų naikinamasis terminai kreditorių reikalavimams pareikšti (CK 5.63 straipsnio 1, 4 dalys) sudaro prielaidas civilinių teisinių santykių stabilumui bei apibrėžtumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2011).
24. CK 5.63 straipsnio 1 dalyje tiesiogiai neįtvirtinti trijų mėnesių termino kreditorių reikalavimams pareikšti praleidimo padariniai. CK 5.63 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta praleisto termino atnaujinimo galimybė, kai terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, sudaro pagrindą daryti išvadą, kad tam, jog kreditorius galėtų reikalauti patenkinti turimą reikalavimo teisę iš palikėjo turto, teisme turi būti įvertintos termino praleidimo priežastys ir priimtas procesinis sprendimas dėl termino atnaujinimo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad kreditoriai, buvę neaktyvūs ar dėl kitų priežasčių praleidę šiuos terminus, praranda galimybę įgyvendinti savo reikalavimo teises palikimą priėmusiems įpėdiniams, o šie užsitikrina, kad atsakys tik už tokias palikėjo skolas, kurios paaiškėjo per įstatymo nustatytą laiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2012).
Žemesnės instancijos teismas
25. Kasacinio teismo išaiškinta, kad kreditorius, praleidęs CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą ir siekdamas savo reikalavimo patenkinimo iš palikėjo turto, turi teisę kreiptis į teismą, prašydamas atnaujinti šį terminą, o teismas turi tokį prašymą nagrinėti CPK 576–578 straipsniuose (bylos dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo) nustatyta tvarka, įvertindamas termino praleidimo priežasčių svarumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014).
26. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad aplinkybė, ar įpėdinis jau yra priėmęs palikimą, teisiškai reikšminga, sprendžiant dėl termino kreditorių reikalavimams pareikšti praleidimo padarinių. Tais atvejais, kai po palikimo priėmimo kreditorius, praleidęs CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, siekia įgyvendinti savo reikalavimą iš paveldėto turto, o palikimą priėmęs įpėdinis su kreditoriaus reikalavimu nesutinka, teismas, spręsdamas dėl termino atnaujinimo CK 5.63 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka, turi įvertinti ne tik termino praleidimo priežasčių svarumą, bet ir padarinius, atsirandančius palikimą priėmusiam įpėdiniui, jei terminas būtų atnaujintas (pvz., įvertinti, ar palikimą sudarantis turtas yra išlikęs ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-123/2014). Įpėdiniams priėmus palikimą, susiformuoja nauji nuosavybės teisiniai santykiai (CK 4.47 straipsnio 2 punktas), kurių stabilumo užtikrinimas turi būti derinamas su kreditorių teisių apsauga.
27. Aptartas teisinis reglamentavimas ir kasacinio teismo praktika suponuoja išvadą, kad CK 5.63 straipsnio 1 ir 4 dalyse įtvirtintu reglamentavimu siekiama įpėdinių ir palikėjo kreditorių interesų derinimo, kuris įgyvendinamas apsaugant įpėdinius nuo neapibrėžtumo civiliniuose teisiniuose santykiuose, bet kartu ir suteikiant tam tikras įstatymo nurodytas garantijas tiems kreditoriams, kurie per CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą negalėjo pareikšti reikalavimų dėl svarbių priežasčių. Šios garantijos užtikrina kreditorių teisę kreiptis į teismą dėl CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino atnaujinimo, tačiau teismas gali šį terminą atnaujinti tik tuo atveju, kai jis buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai. Taigi, įstatymų leidėjas prioritetą teikia civilinių teisinių santykių stabilumui ir apibrėžtumui ir šie prioritetai užtikrinami nurodytoje teisės normoje įtvirtinant trejų metų terminą, kuris yra naikinamojo pobūdžio.
28. Nagrinėjamoje byloje nustatytos šios teisiškai reikšmingos aplinkybės: palikėjas D. S. mirė (duomenys neskelbtini), todėl ieškovas reikalavimus palikėjo įpėdiniams turėjo pareikšti per tris mėnesius nuo palikėjo mirties, t. y. iki (duomenys neskelbtini); atsakovui apie ieškovo E. O. reikalavimus tapo žinoma ne vėliau negu 2023 m. birželio mėnesio pradžioje; ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui dėl skolos priteisimo ir reikalavimą dėl praleisto termino atnaujinimo pareiškė 2023 m. liepos 25 d. Nurodytų aplinkybių visuma patvirtina, kad: 1) ieškovas praleido CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą reikalavimams pareikšti; 2) reikalavimus atsakovui pareiškė ir į teismą dėl CK 5.63 straipsnio 1 dalyje numatyto termino atnaujinimo ieškovas kreipėsi nepraėjus CK 5.63 straipsnio 4 dalyje įtvirtinam naikinamajam terminui.
29. Nagrinėjamoje byloje susiklostė faktinė situacija, kuomet kreditorius pareiškia ieškinį teisme praleidęs trijų mėnesių terminą reikalavimams pareikšti, tačiau nepraleidęs trejų metų naikinamojo termino, ir tuo pačiu metu kreipiasi į teismą dėl termino atnaujinimo.
30. Bylą išnagrinėjęs teismas ieškovo reikalavimą dėl praleisto termino atnaujinimo atmetė konstatavęs, kad bylos duomenys nesudaro pagrindo CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino praleidimo priežastis pripažinti svarbiomis ir atnaujinti šį įstatyme nustatytą terminą; ieškovo nurodytos aplinkybės negali būti vertinamos kaip nepriklausiusios nuo ieškovo valios ir objektyviai sutrukdžiusios jam laiku pareikšti reikalavimą D. S. įpėdiniams.
31. Apeliantas su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka ir nurodo, kad jis nežinojo apie D. S. mirtį (duomenys neskelbtini) ir neturėjo pareigos aktyviai domėtis, ar jo (duomenys neskelbtini) metų amžiaus skolininko neištiko mirtis.
32. Ieškovas yra fizinis asmuo, todėl jo galimybės sužinoti apie kito fizinio asmens – skolininko –mirtį yra ribotos. Pats ieškovas skirtingai aiškina, kada jis sužinojo apie skolininko mirtį. Ieškinyje nurodo, kad tik sulaukęs vekselių apmokėjimo termino pradėjo aktyviai ieškoti D. S., tuo tarpu apeliaciniame skunde teigia, kad 2023 m. vasarą pradėjus tvarkyti nuosavą žemės sklypą tapo aktualus įvažiavimo įrengimo klausimas, todėl ieškovas suaktyvino skambučius ir skolininko D. S. ieškojo jo deklaruotoje gyvenamojoje vietoje. Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad ieškovą su skolininku siejo nevienkartiniai santykiai, buvo bendraujama dėl skolininkui priklausiusios žemės sklypo dalies pirkimo, ieškovas turėjo skolininko telefono numerį, todėl turėjo galimybę domėtis skolininku, būti aktyvus ir anksčiau, nei suėjo vekselių apmokėjimo terminas, sužinoti apie skolininko mirtį.
33. Apeliantas taip pat įrodinėja, kad prioritetą teikė sklypo dalies pirkimui, sumokėdamas antstolei iš D. S. išieškomas sumas tai darė ne siekdamas suteikti paskolą, bet siekdamas išspręsti sklypo dalies, kurią įsigyti turėjo lūkestį, apsunkinimo klausimą; aktyviais veiksmais siekė žemės sklypo dalies pirkimo sandorio sudarymo, po skolų apmokėjimų ir arešto panaikinimo skambindavo D. S., tačiau pastarasis neatsiliepdavo arba būdavo gaunamas operatoriaus pranešimas, kad abonentas ne ryšio zonoje. Taigi pagrindinis argumentas įrodinėjant aktyvius veiksmus yra tai, kad ieškovas skambindavo D. S.. Nors apeliantas nurodo, kad dėl skambučių gausos negali įvardinti, kiek kartų ir kada konkrečiai buvo skambinta D. S., tačiau duomenų, kad ieškovas kreipėsi į telekomunikacijų operatorių dėl skambučių išklotinės gavimo ir kad šios informacijos negalima gauti dėl techninių ar kitokių kliūčių, teismui nepateikė, taip pat nepateikė tikslių duomenų, kada gavo informaciją, kad skolininko telefono numeris (kurio ieškovas nenurodė), nenaudojamas.
34. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad ieškovas nepateikė duomenų apie tai, ar jis po areštų žemės sklypui panaikinimo domėjosi pranešimų bendraturčiams išsiuntimu, taip pat nepagrindė, kad po skolų apmokėjimo turėjo pagrindo pirkimo sandorio sudarymo laukti iki vekselių apmokėjimo termino. Kaip jau minėta, apeliantas pripažįsta, kad planuota įsigyti iš D. S. sklypo dalis ieškovui buvo reikalinga tam, kad per tą dalį planavo suformuoti įvažiavimą į nuosavą žemės sklypą, ir ieškovui 2023 metų vasarą pradėjus jam priklausančio žemės sklypo tvarkymo darbus, pasidarė aktualu realizuoti susitarimą su D. S. ir iš jo įsigyti sklypo dalį, todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas turėjo labiau rūpintis savo teisių ir interesų apsauga.
35. Sprendžiant termino atnaujinimo klausimą svarbu įvertinti, ne tik termino praleidimo priežasčių svarumą, bet ir padarinius, atsirandančius palikimą priėmusiam įpėdiniui, jei terminas būtų atnaujintas, pvz., įvertinti, ar palikimą sudarantis turtas yra išlikęs ir pan. Kasacinio teismo jurisprudencijoje pažymima, kad kreditoriai, buvę neaktyvūs ar dėl kitų priežasčių praleidę CK 5.63 straipsnio 1, 4 dalyse nustatytus terminus, praranda galimybę įgyvendinti savo teises prieš palikimą priėmusius įpėdinius, o šie užsitikrina, kad atsakys tik už tokias palikėjo skolas, kurios paaiškėjo per įstatymo nustatytą laiką (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-20-415/2015 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką). 2022 m. spalio 18 d. palikimo apyraše nurodoma, kad paveldėtas turtas, priklausęs D. S., yra beveik 2,5 kartus mažesnės vertės nei ieškovo reiškiamas reikalavimas. Taigi, tenkinus ieškovo reikalavimą, atsakovas Z. S. netektų viso paveldėto turto.
Dėl bylos procesinės baigties
36. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje, priešingai nei teigia apeliantas, tinkamai ir teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso taisyklių, tinkamai jas taikė, išaiškino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės bei procesines normas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą (CPK 263 straipsnio 1 dalis). Dėl nurodytų motyvų apeliacinės instancijos teismas apeliacinius skundus atmeta, skundžiamą Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2024 m. gegužės 24 d. sprendimą palieka nepakeistą.
Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo apeliacinės instancijos teisme
37. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta rekomendacijose.
38. Kadangi apelianto apeliacinis skundas atmestas visa apimtimi, apelianto apeliaciniame procese patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme atsakovas Z. S. patyrė 2178 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, prašė jas priteisti iš apelianto.
39. Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) nurodyta, kad rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis už atsiliepimą į apeliacinį skundą sudaro 1,5 Lietuvos statistikos departamento skelbiamo užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių) (Rekomendacijų 8.11 papunktis).
40. Apskaičiavus aukščiau nurodytų teisinių paslaugų dydį pagal tuo metu aktualius Valstybės duomenų agentūros (buvęs Lietuvos statistikos departamentas) skelbiamo užpraėjusio ketvirčio (2023 m. IV ketvirčio) vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių) duomenis, nustatyta, kad rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą sudaro 3 165,45 Eur (2 110,30 Eur x 1,5).
41. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos (2178 Eur) neviršija rekomenduojamo priteisti maksimalaus užmokesčio už tokio pobūdžio teisines paslaugas dydžio, yra proporcingos bylos apimčiai ir sudėtingumui, atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, atsakovei iš apeliantės priteisiama 2178 Eur.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Šiaulių apygardos teismas
nutaria:
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2024 m. gegužės 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo E. O. atsakovui Z. S. 2178 Eur (du tūkstančius vieną šimtą septyniasdešimt aštuonis eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.