Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. O. ieškinį atsakovui Z. S. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys atmestinas.

6. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad E. O. naudai D. S. 2022 m. balandžio 1 d. pasirašė du paprastuosius vekselius bendrai 7 000,00 Eur sumai. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, D. S. nuosavybės teise priklausė 2841/41120 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), kuris buvo apsunkintas areštu. Antstolės Virginijos Meškauskienės kvitai patvirtina, kad E. O. už D. S. sumokėjo iš viso 6 726,33 Eur. Iš Testamentų registro išrašo matyti, kad po D. S. mirties palikimą pagal turto apyrašą priėmė J. S., kuri paveldėjimo teises perleido Z. S. E. O. 2023 m. birželio 2 d. per Vilniaus m. 7-ojo notarų biurą išsiuntė pareiškimą palikėjo D. S. įpėdiniams dėl skolos grąžinimo. Notarė Danguolė Bieliūnaitė 2023 m. birželio 29 d. liudijime nurodė, kad pareiškime nurodyta grąžintina pinigų suma nebuvo sumokėta į Vilniaus m. 7-ojo notaro biuro depozitinę sąskaitą. Iš Juridinių asmenų registro išrašo matyti, kad E. O. yra uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas ir vadovas. Byloje pateiktas 2022 m. spalio 18 d. aplikimo apyrašas pagal J. S. prašymą dėl palikėjo D. S. turto ir kreditorinių įsipareigojimų.

Dėl termino atnaujinimo

7. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 78 straipsnio 1 dalį asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytą ar teismo paskirtą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas.

8. CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. eismas gali atnaujinti šio straipsnio 1 dalyje numatytą terminą, jeigu terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai (CK 5.63 straipsnio 4 dalis).

9. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas nuo palikimo atsiradimo dienos, per kurį palikėjo kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus, reiškia kreditorių teisių ribojimą. Jis, inter alia (be kita ko), nustatytas įpėdinių interesų apsaugai, t. y. kad, prieš priimdami palikimą, įpėdiniai turėtų visą informaciją apie palikėjo kreditorių reikalavimus bei galėtų apsispręsti dėl palikimo priėmimo ir jo būdo. Taigi, vienas tokio teisinio reguliavimo tikslų – užtikrinti, kad prieš palikimo priėmimą įpėdiniams būtų žinomi kreditoriai. Kartu taip ginamas teisinių santykių stabilumas, kad palikimą priėmusiems įpėdiniams nebūtų pareikšta papildomų kreditorių reikalavimų, apie kuriuos įpėdiniai, spręsdami dėl palikimo priėmimo, nežinojo ir dėl kurių galėtų iš esmės pasikeisti palikimą priėmusių įpėdinių turtiniai santykiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014).

10. Kreditorius, siekiantis, jog palikėjo prievolę (skolą) perimtų skolininko įpėdinis, turi apie tai pareikšti CK 5.63 straipsnyje nustatyta tvarka. Kreditoriai, buvę neaktyvūs ar dėl kitų priežasčių praleidę CK 5.63 straipsnio 1, 4 dalyse nustatytus terminus, praranda galimybę įgyvendinti savo teises prieš palikimą priėmusius įpėdinius, o šie užsitikrina, kad atsakys tik už tokias palikėjo skolas, kurios paaiškėjo per įstatymo nustatytą laiką (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-20-415/2015 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

11. Ieškovas prašo atnaujinti 3 mėnesių terminą paduoti ieškinį dėl palikėjo D. S. skolos priteisimo įpėdiniui Z. S. motyvuodamas tuo, jog terminą praleido dėl objektyvių priežasčių. Šias priežastis ieškovas įvardija kaip įvykusį susitarimą su D. S. dėl jam priklausančios žemės sklypo dalies pirkimo, žemės sklypo daliai taikomų areštų panaikinimą bei per protingą terminą įsitikinti, jog kiti bendraturčiai D. S. žemės sklypo dalies nepirks. Iš vekselių matyti, kad D. S. įsipareigojo iki 2023 m. balandžio 1 d. sumokėti ieškovui E. O. 7 000,00 Eur, vekseliai patvirtinti notarine tvarka. Ieškovas ieškinyje teigia, jog nesitikėjo, kad D. S., būdamas jauno amžiaus galėtų mirti, suteikė palikėjui protingą terminą pasiekti bendraturčių susitarimą, ar jie pasinaudos pirmumo teise pirkti D. S. priklausančią žemės sklypo dalį, ar nepasinaudos. Todėl aktyviau ieškoti D. S. pradėjo tik suėjus vekselių apmokėjimo terminui, t. y. nuo 2023 m. balandžio 1 d. Kad D. S. mirė, ieškovas teigia sužinojęs tik 2023 m. birželio mėnesį.

12. Byloje esantys kvitai patvirtina, kad ieškovas 2022 m. balandžio 6 d. sumokėjo antstolei Virginijai Meškauskienei iš viso 6 726,33 Eur už D. S. skolas, o iš Nekilnojamojo turto registro 2022 m. gegužės 10 d. išrašo matyti, jog antstolė Virginija Meškauskienė padarė įrašą, jog leidžia D. S. parduoti jo turimą žemės sklypo dalį, jei pirkėjas pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo metu sumokės visą skolą su vykdymo išlaidomis. Sutiktina su ieškovo argumentais, jog apie parduodamą žemės sklypo dalį D. S. pirmiausia privalėjo informuoti žemės sklypo bendraturčius taip suteikdamas jiems pirmenybę įsigyti šią sklypo dalį pagal galiojančius Lietuvos Respublikos įstatymus. Ar bendraturčiams buvo siųstas siūlymas įsigyti D. S. priklausiusią žemės sklypo dalį, jei buvo siųstas, tai kada, teismui nėra žinoma. Kaip nurodė ieškovas tiek ieškinyje, tiek ieškovo atstovas teismo posėdžio metu, tikslas buvo įsigyti žemės sklypą, o ne atgauti pinigus pagal vekselius, nes ieškovas norėjo pasidaryti įvažiavimą į savo žemės sklypą. Tačiau nesuprantama, kodėl tuomet reikėjo laukti, kol sueis vekselių apmokėjimo terminas, nes skola 7 000,00 Eur sumai pagal vekselius niekaip nesisieja su ketinimu įsigyti D. S. priklausiusią žemės sklypo dalį. Iš ieškovo atstovo paaiškinimų teismo posėdžio metu galima spręsti, jog vekseliai buvo pasirašyti kaip garantinė apsauga ir ši suma būtų buvusi įskaityta į 2841/41120 dalies žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), pirkimo kainą. Taigi ieškovas turėjo suinteresuotumą, kad pirkimo-pardavimo sandoris ateityje vis tik įvyktų, sumokėjo D. S. skolas, kad žemės sklypas būtų atlaisvintas nuo arešto, tačiau jokių aktyvių veiksmų dėl būsimo sandorio įforminimo neatliko.

13. CK 4.79 straipsnyje nustatyta, kad bendraturčiai turi pirmenybės teisę pirkti bendrąja nuosavybe esančią parduodamą dalį ta kaina, kuria ji parduodama, ir kitomis tomis pačiomis sąlygomis, išskyrus atvejus, kai parduodama iš viešųjų varžytynių. Dalies, esančios bendrąja nuosavybe, pardavėjas privalo raštu pranešti kitiems bendraturčiams apie ketinimą parduoti savo dalį ne bendraturčiui ir kartu nurodyti kainą bei kitas sąlygas, kuriomis ją parduoda. Kai parduodama dalis nekilnojamojo daikto, į kurį turima bendrosios nuosavybės teisė, apie tai pranešama per notarą. Kai kiti bendraturčiai atsisako pasinaudoti savo pirmenybės teise pirkti arba šios teisės į nekilnojamąjį daiktą neįgyvendina per vieną mėnesį, o į kitą daiktą – per dešimt dienų nuo pranešimo gavimo dienos, jeigu bendraturčių susitarimu nenustatyta kitaip, tai pardavėjas turi teisę parduoti savo dalį bet kuriam asmeniui 1-2 dalys).

14. Kaip buvo minėta anksčiau, ieškovas antstolei sumokėjo D. S. skolas 2022 m. balandžio 6 d. ir 11 d., vekselių apmokėjimo terminas 2023 m. balandžio 1 d., o pirkti žemės sklypą buvo galima jau po mėnesio nuo pranešimo gavimo dienos, jei toks pranešimas bendraturčiams buvo siųstas. Ieškovas nurodo, kad apie D. S. mirtį sužinojo tik 2023 m. birželio mėnesį, kai notarai pateikė tikslią informaciją apie palikėjo įpėdinius. Iš Vilniaus m. 7-ojo notaro biuro pareiškimo palikėjo kreditoriams dėl skolos grąžinimo matyti, kad pareiškimas surašytas 2023 m. birželio 2 d., tačiau tai nereiškia, jog ieškovas būtent šią dieną sužinojo apie D. S. mirtį. Visų pirma, ieškovas su D. S. bendravo telefonu, žinojo jo tiek deklaruotos, tiek faktinės gyvenamosios vietos adresus ir būdamas verslininkas, kaip apdairus ir protingas asmuo turėjo labiau rūpintis savo teisių ir interesų apsauga. Be to, D. S. įpėdinė J. S. palikimą priėmė pagal paveldimo turto apyrašą, o vėliau paveldėjimo teises perleido atsakovui, palikėjo broliui Z. S.

15. Palikimo priėmimą pagal turto apyrašą reglamentuoja CK 5.53 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalies nuostatą, įpėdinis, priėmęs palikimą pagal teismo antstolio sudarytą apyrašą, už palikėjo skolas atsako tik paveldėtu turtu. Jeigu bent vienas įpėdinis priėmė palikimą pagal apyrašą, tai ir visi kiti įpėdiniai laikomi priėmusiais palikimą pagal apyrašą.

16. Iš 2022 m. spalio 18 d. Palikimo apyrašo matyti, kad 2841/41120 dalies žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), vertė yra 2 673,80 Eur, taigi ženkliai mažesnė, nei ieškovo reikalavimų suma.

17. Pagal naujausią kasacinio teismo formuojamą praktiką mirusio skolininko įpėdiniui turi būti aiškus visas skolininko prievolės dydis ar bent jau skolos sandara ir jos apskaičiavimo mechanizmas, t. y. įpėdinis turi turėti galimybę suprasti apie visą skolininko prievolių dydį ir pagrindą, kokios yra skolos sudedamosios dalys ir kaip jos apskaičiuojamos. Skolininko prievolė gali kisti, pvz., prievolę sudaro skola ir apskaičiuotinos palūkanos, todėl mirusio skolininko įpėdiniui turi būti aiškus prievolės kitimo mechanizmas. Dėl to mirusio palikėjo įpėdinis perima tik tokio dydžio prievolę, kuri buvo aiškiai atskleista, t. y. jei jis informuotas tik apie dalį prievolės, tai tik tokią prievolės dalį ir perima (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-180-611/2020, 30 punktas).

18. Pagal kasacinio teismo išaiškinimus spręsdami, ar terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, teismai visų pirma turi įvertinti aplinkybių, nurodomų kaip svarbios priežastys, pobūdį: tai gali būti tam tikri įvykiai (pvz., nenugalimos jėgos aplinkybės, liga ir pan.), kurie nepriklauso nuo asmens valios, trečiųjų asmenų, susijusių (pvz., giminaičiai, atstovai ir pan.) arba nesusijusių (pvz., teismas, kitos institucijos ir pan.) su terminą praleidusiu asmeniu, taip pat paties terminą praleidusio asmens veiksmai ir šių veiksmų nulemtos aplinkybės. Svarbia įstatyme nustatyto termino praleidimo priežastimi laikytinos tik termino eigos metu buvusios aplinkybės, nepriklausančios nuo terminą praleidusio asmens valios ir objektyviai sutrukdžiusios jam laiku pačiam ar per atstovą atlikti teisinį veiksmą, kuriam nustatytas terminas. CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino tikslai suponuoja ir svarbios priežasties, kaip teisinės kategorijos, aiškinimą šio straipsnio 4 dalies prasme. Svarbia priežastimi negali būti pripažintos aplinkybės, kurios priklausė nuo kreditoriaus valios, nes priešingu atveju kreditorius įgytų nepateisinamą galimybę kontroliuoti savo reikalavimo tenkinimo apimtis, kurias lemia įpėdinio jau pasirinkto palikimo priėmimo būdas. Tokia situacija neatitiktų vieno iš pamatinių civilinės teisės principų – subjektų lygiateisiškumo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-20-415/2015 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

19. Nagrinėjamu atveju ieškovas nepateikė duomenų, leidžiančių daryti vienareikšmišką išvadą, jog įstatymų nustatytas terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių. Iš ieškovo nurodomų aplinkybių formuojasi nuomonė, jog ieškovas buvo aplaidus santykyje su D. S. bei savo teisių ir teisėtų interesų gynimo kontekste. Teismui nebuvo pateikta jokių objektyvių aplinkybių, kurias būtų galima pripažinti svarbiomis (ieškovo liga, ilgas gijimo procesas, nenugalima jėga ar kitos aplinkybės). Priešingai, ieškovas nurodė, kad su D. S. bendraudavo telefonu, jis ėmė vengti pokalbių, kol jo telefono numeris vieną dieną tapo nepasiekiamas, tačiau D. S. nebendradarbiavimas, kontakto vengimas niekaip nepaskatino ieškovo aktyviau domėtis žemės sklypo pardavimo klausimu ar skolos padengimu bei skolininko D. S. suradimu. Ir tik suėjus vekselių apmokėjimo terminui (2023 m. balandžio 1 d.) ieškovas ėmė aktyviau ieškoti D. S. (žr. ieškinio 3.1 punktas), kuris buvo miręs dar (duomenys neskelbtini) (t. y. praėjus beveik 9 mėnesiams nuo jo mirties).

20. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad bylos duomenys nesudaro pagrindo CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino praleidimo priežastis pripažinti svarbiomis ir atnaujinti šį įstatyme nustatytą terminą. Ieškovo nurodytos aplinkybės negali būti vertinamos kaip nepriklausiusios nuo ieškovo valios ir objektyviai sutrukdžiusios jam laiku pareikšti reikalavimą D. S. įpėdiniams, todėl ieškovo E. O. ieškinys atsakovui Z. S. atmetamas kaip nepagrįstas, atnaujinti įstatymų nustatytą terminą atsisakytina.

21. Sprendimui įsiteisėjus, panaikinamos Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023 m. liepos 26 d. nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

22. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškinį atmetus, atsakovui iš ieškovo priteisiamos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos – 2 420,00 Eur teisinės pagalbos išlaidos CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 93 straipsnio 1 dalies pagrindu.

23. Teismo patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2023 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. 1R-386/1K-411) „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ patvirtintos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (8,00 Eur), todėl šios išlaidos iš ieškovo nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, 271 straipsniu, 279 teismas

nusprendžia:

Atmesti ieškovo E. O. ieškinį atsakovui Z. S.

Priteisti iš ieškovo E. O., a. k. (duomenys neskelbtini), 2 420,00 Eur (du tūkstančius keturis šimtus dvidešimt eurų) bylinėjimosi išlaidas atsakovo Z. S., a. k. (duomenys neskelbtini), naudai.

Sprendimui įsiteisėjus panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023 m. liepos 26 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.