Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka vienasmeniškai išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantės (ieškovės) uždarosios akcinės bendrovės „Naftėnas“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. spalio 30 d. sprendimo už akių, priimto civilinėje byloje Nr. e2-25345-1212/2024 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Naftėnas“ ieškinį atsakovei J. P. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

0 I. Ginčo esmė

1. 2024 m. rugsėjo 30 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmuose priimtas ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau - UAB) „Naftėnas“ ieškinys atsakovei J. P. dėl skolos priteisimo, kuriuo prašoma atnaujinti terminą kreditoriniam reikalavimui V. R. įpėdiniams pareikšti; priteisti iš atsakovės 3616,39 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

12. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

13. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

14. Pagal CPK 2 straipsnio nuostatas, teismas, nagrinėdamas civilinę bylą bei priimdamas sprendimą, privalo teisingai, sąžiningai, protingai taikyti bei aiškinti įstatymus tam, jog tarp ginčo šalių atkurta teisinė taika atitiktų įstatymų reikalavimus, būtų teisinga; kad pagal CPK 176 straipsnio nuostatas įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, jog egzistuoja arba neegzistuoja tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku; kad pagal CPK 12 ir 178 straipsnius, šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis); kad pagal CPK 185 straipsnį teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Taigi skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentai, ieškovo ir atsakovės apeliacinių skundų motyvai šioje nutartyje yra analizuojami remiantis būtent nagrinėjamoje byloje surinktų įrodymų bei nustatytų teisinių, faktinių aplinkybių visetu (CPK 3 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2009; 2015 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2009 etc.).

15. Pažymėtina, jog sekant kasacinio teismo praktika, apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (LAT 2005-11-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007-12-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007 ir kt.). Todėl teisėjų kolegija apeliacinio skundo ribose patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių

16. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė UAB „Naftėnas“ pardavė V. R. dyzelino ir šios prekės apmokėjimui pateikė V. R. dvi PVM sąskaitas-faktūras (2021 m. gruodžio 29 d. PVM sąskaita-faktūra Nr. NAF0290369, 2880 Eur sumai, apmokėjimo terminas iki 2022 m. vasario 12 d.; 2022 m. kovo 10 d. PVM sąskaita-faktūra Nr. NAF0295945, 2980 Eur sumai, apmokėjimo terminas iki 2022 m. balandžio 24 d.); V. R. šias PVM sąskaitas-faktūras apmokėjo iš dalies ir liko skolingas prašomą priteisti skolą; (duomenys neskelbtini) V. R. mirė, jo palikimą priėmė atsakovė J. P.; ieškovė praleido terminą reikalavimui dėl V. R. skolos pareikšti jo įpėdinei atsakovei ir prašo šį terminą atnaujinti.

Dėl svarbių priežasčių atnaujinti CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą

17. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl termino atnaujinimo, ištyręs ir apibendrinęs ieškovės nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus konstatavo, jog šiuo konkrečiu atveju ieškovė terminą praleido priežasčių, kurios nepripažintinos svarbiomis.

18. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nepagrįstas ir yra naikintinas, nes teismo nebuvo įvertintos svarbios termino praleidimo priežastys, objektyvios aplinkybės, susijusios su prievolės šalių nusistovėjusia bendradarbiavimo praktika, atsakovės pasyvus elgesys, nepranešant apie palikėjo įsiskolinimus.

19. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pritarti tokiems apeliantės argumentams.

20. CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas yra specialusis terminas, skirtas kreditoriaus teisei įgyvendinti, ir yra kreditoriaus teisės nukreipti reikalavimą į skolininko įpėdinius įgyvendinimo sąlyga.

21. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 5.63 straipsnio 1 ir 4 dalyse įtvirtintu reglamentavimu siekiama įpėdinių ir palikėjo kreditorių interesų derinimo, kuris įgyvendinamas apsaugant įpėdinius nuo neapibrėžtumo civiliniuose teisiniuose santykiuose, bet kartu ir suteikiant tam tikras įstatymo nurodytas garantijas tiems kreditoriams, kurie per CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą negalėjo pareikšti reikalavimų dėl svarbių priežasčių. Šios garantijos užtikrina kreditorių teisę kreiptis į teismą dėl CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino atnaujinimo, tačiau teismas gali šį terminą atnaujinti tik tuo atveju, kai jis buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai. Taigi įstatymų leidėjas prioritetą teikia civilinių teisinių santykių stabilumui ir apibrėžtumui ir šie prioritetai užtikrinami nurodytoje teisės normoje įtvirtinant trejų metų terminą, kuris yra naikinamojo pobūdžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-12-378/2018, 28 punktas).

22. Nagrinėjamoje byloje nustatytos šios teisiškai reikšmingos aplinkybės: palikėjas V. R. mirė (duomenys neskelbtini), todėl ieškovė reikalavimus palikėjo įpėdiniams turėjo pareikšti per tris mėnesius nuo palikėjo mirties, t. y. iki 2024 m. vasario 1 d.; ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei dėl skolos priteisimo ir reikalavimą dėl praleisto termino atnaujinimo pareiškė tik 2024 m. rugsėjo 25 d. Nurodytų aplinkybių visuma patvirtina, kad ieškovė praleido CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą reikalavimams pareikšti, reikalavimus atsakovei pareiškė ir į teismą dėl CK 5.63 straipsnio 1 dalyje numatyto termino atnaujinimo ieškovas kreipėsi nepraėjus CK 5.63 straipsnio 4 dalyje įtvirtinam naikinamajam terminu

23. Ieškovės prašymas atnaujinti CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą grindžiamas tarp šalių susiklosčiusia bendradarbiavimo praktika ir dėl įmonėje esančių didelio kiekio klientų ribotų galimybių nuolat tikrinti kiekvieno skolininko duomenis. Ieškovės įsitikinimu, terminas praleistas dėl objektyvių priežasčių.

24. Nagrinėjamoje byloje susiklostė faktinė situacija, kuomet kreditorius pareiškia ieškinį teisme praleidęs trijų mėnesių terminą reikalavimams pareikšti, tačiau nepraleidęs trejų metų naikinamojo termino, ir tuo pačiu metu kreipiasi į teismą dėl termino atnaujinimo.

25. Apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad tai, kokios priežastys laikomos svarbiomis, sudarančiomis faktinį pagrindą atnaujinti CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą pagal šio straipsnio 4 dalį, įstatymuose nenustatyta. Šį klausimą kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia teismas, įvertinęs bylos aplinkybes.

26. Pagal kasacinio teismo išaiškinimus spręsdami, ar terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, teismai visų pirma turi įvertinti aplinkybių, nurodomų kaip svarbios priežastys, pobūdį: tai gali būti tam tikri įvykiai (pvz., nenugalimos jėgos aplinkybės, liga ir pan.), kurie nepriklauso nuo asmens valios, trečiųjų asmenų, susijusių (pvz., giminaičiai, atstovai ir pan.) arba nesusijusių (pvz., teismas, kitos institucijos ir pan.) su terminą praleidusiu asmeniu, taip pat paties terminą praleidusio asmens veiksmai ir šių veiksmų nulemtos aplinkybės. Svarbia įstatyme nustatyto termino praleidimo priežastimi laikytinos tik termino eigos metu buvusios aplinkybės, nepriklausančios nuo terminą praleidusio asmens valios ir objektyviai sutrukdžiusios jam laiku pačiam ar per atstovą atlikti teisinį veiksmą, kuriam nustatytas terminas. CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino tikslai suponuoja ir svarbios priežasties, kaip teisinės kategorijos, aiškinimą šio straipsnio 4 dalies prasme. Svarbia priežastimi negali būti pripažintos aplinkybės, kurios priklausė nuo kreditoriaus valios, nes priešingu atveju kreditorius įgytų nepateisinamą galimybę kontroliuoti savo reikalavimo tenkinimo apimtis, kurias lemia įpėdinio jau pasirinkto palikimo priėmimo būdas. Tokia situacija neatitiktų vieno iš pamatinių civilinės teisės principų – subjektų lygiateisiškumo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-20-415/2015 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

27. Ieškovė UAB „Naftėnas“ yra juridinis asmuo, kuriam taikomi aukštesni atidumo ir rūpestingumo standartai, todėl jos nurodyti argumentai, susiję su dideliu klientų skaičiumi ir/ar nusistovėjusia bendradarbiavimo praktika nepaneigia jos galimybės sužinoti apie fizinio asmens – skolininko – mirtį. Aplinkybė apie tai, kad ieškovė turi daug klientų negali mažinti jos atsakomybės, priešingai – kuo didesnis juridinis asmuo, tuo didesni rūpestingumo reikalavimai, užtikrinant ir įgyvendinant savo teises ir interesus, jam keliami. Pati ieškovė teigia, kad ieškovė su skolininku siejo nevienkartiniai santykiai, ieškovė turėjo visus skolininko duomenis, skolininko telefono numerį, todėl turėjo galimybę domėtis skolininku, būti aktyvi ir anksčiau, sužinoti apie skolininko mirtį. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog nuo paskutinės sąskaitos apmokėjimo termino pabaigos - 2022 m. balandžio 24 d. ir paskutinio dalinio atsiskaitymo 2022 m. gruodžio 20 d. iki skolininko mirties ((duomenys neskelbtini)) ir atitinkamai nuo 2024 m. vasario 1 d. (CK 5.63 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto trijų mėnesių termino reikalavimams pareikšti) iki kreipimosi į teismą dienos (2024 m. rugsėjo 25 d) praėjo itin ilgas laiko tarpas, o apeliantė nei kartu su ieškiniu pirmosios instancijos teisme, nei apeliacinės instancijos teismui nenurodė ir nepateikė duomenų, sudarančių pagrindą spręsti, kad terminas praleistas dėl objektyvių, nuo pačios ieškovės nepriklausančių priežasčių.

28. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į šios nutarties aptartą teisinį reguliavimą, formuojamą teismų praktiką, konstatuoja, kad bylos duomenys apeliacinės instancijos teismui neteikia pagrindo apeliantės nurodytas CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino praleidimo priežastis vertinti priešingai nei tai buvo padaryta pirmosios instancijos teisme ir pripažinti svarbiomis bei atnaujinti šį įstatyme nustatytą terminą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai, vadovaudamasis kasacinio teismo suformuota teismų praktika, sprendė, kad ieškovės nurodytos aplinkybės, egzistavusios CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino eigos metu, negali būti vertinamos kaip nepriklausiusios nuo ieškovės valios ir objektyviai sutrukdžiusios jai laiku pareikšti reikalavimą skolininko V. R. įpėdiniams.

29. Atmestini kaip visiškai nepagrįsti apeliantės argumentai, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybės, kad ne tik ieškovė bet ir atsakovė netinkami bendradarbiavo, buvo pasyvi, atsakovė turėjo didesnę pareigą rūpintis skolos grąžinimu, be to atsakovė ne tik santykiuose su ieškove, bet ir procese pasirinko būti pasyvi, nepateikdama atsiliepimo į ieškinį.

30. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog atsakovė J. P., kaip skolininko įpėdinė, neturėjo pareigos rūpintis skolos grąžinimu, juolab byloje nėra visiškai jokių duomenų, kad jai apie tokios skolos egzistavimą apskritai buvo žinoma. Kitokio apeliacinės instancijos teismo vertinimo nesuponuoja ir apeliacinio skundo argumentai, kad atsakovė procese pasirinko būti pasyvi, nepateikdama atsiliepimo į ieškinį, nes atsakovės pasirinktas atitinkamas elgesys civiliniame procese nelemia kitokio vertinimo, sprendžiant dėl ieškovės įstatyme nustatyto termino praleidimo priežastis (ne)pripažinimo svarbiomis.

31. Apeliantė yra kurą, automobilių alyvas, padangas ir kitas prekes parduodanti bendrovė, kuri pati sprendžia, kokiomis sąlygomis atsiskaito klientai ir kaip yra vykdoma skolininkų apskaita, skolininkų atsiskaitymo patikrinimas. Tai reiškia, kad pati įmonė sprendžia ir dėl atsiskaitymo, skolos grąžinimo terminų. Teismas nagrinėjamu atveju pagrįstai įstatyme nustatyto termino praleidimo priežastis pripažino neatitinkančiomis svarbių aplinkybių kriterijaus, konstatavęs, kad jos priklausė išimtinai nuo pačios ieškovės valios.

32. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad nors ieškovė nurodė, jog mažai tikėtina, kad atsakovė, paveldėjusi palikėjo turtą, teises ir pareigas, įskaitant ūkininko ūkį, nesusipažino su ūkio buhalterijos duomenimis, kuriuose yra visa informacija apie palikėjo kontrahentus (debitorius, kreditorius), ieškovė visgi nepateikė duomenų apie tai, kad skolininko artimieji giminaičiai (šiuo konkrečiu atveju atsakovė) dalyvavo palikėjo ir ieškovės sutartiniuose santykiuose. Atsakovė neturėjo pareigos pranešti ieškovei apie skolininko mirtį, todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė turėjo labiau rūpintis savo teisių ir interesų apsauga, o ieškovės siekis dalį atsakomybės dėl skolos išieškojimo apsunkinimo perkelti palikėjo įpėdiniams vertintinas kaip prieštaraujantis sąžiningumo principui (CK 1.5 straipsnis).

33. Teismo sprendimas turi būti pagrįstas ir teisėtas (CPK 263 straipsnis), šie reikalavimai taikytini visų instancijų teismų priimamiems sprendimams ir yra susiję su įstatyme nustatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimamą sprendimą, t. y. jį pagrįsti faktiniais ir teisiniais argumentais (CPK 270 straipsnis). Kasacinis teismas praktikoje yra nurodęs, kad teismo pareiga tinkamai motyvuoti sprendimą reiškia, kad teismas privalo išanalizuoti visus procesiniuose dokumentuose nurodytus faktinius ir teisinius argumentus ir į visus juos motyvuotai atsakyti (Lietuvos Aukščiausiojo 2006 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2006; 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460/2010; kt.). Argumentais, įpareigojančiais teismą motyvuotai atsakyti, gali būti pripažįstami ne bet kokie teiginiai, o tik tie argumentai, kurie yra teisiškai reikšmingi nagrinėjamam ginčui. Vertinant, ar teismo motyvai yra pakankami jų išsamumo aspektu, reikšminga yra tai, ar išdėstytais motyvais teismas atsakė į teisiškai reikšmingus klausimus, neišeidamas už bylos nagrinėjimo ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-55/2009).

34. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas atliko pakankamai išsamią byloje pateiktų ir surinktų įrodymų vertinimo analizę, įvertino ir tyrė įrodymus visų byloje esančių įrodymų kontekste. Iš skundžiamo teismo sprendimo taip pat matyti, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl svarbių priežasčių atnaujinti CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, išanalizavo visas teisiškai svarbias aplinkybes. Sprendime glausta forma išdėstytos teismo nustatytos bylos faktinės aplinkybės, įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, argumentai, dėl kurių teismas netenkino ieškinio, taip pat įstatymai ir kiti teisės aktai bei teisiniai argumentai, kuriais teismas vadovavosi, darydamas išvadas (CPK 270 straipsnis). Pirmosios instancijos teismo išvados tinkamai motyvuotos, padarytos iš įrodymų visumos, įvertinus visų byloje surinktų įrodymų tikrumą, sąsajumą, leistinumą, tarpusavio ryšį, įrodomąją reikšmę, pakankamumą įrodinėjimo dalyko faktams nustatyti. Išvados atitinka faktinius bylos duomenis, įvertintus pagal įrodymų vertinimo taisykles, taigi konstatuoti esminį pirmosios instancijos teismo motyvacijos trūkumą pagrindo nėra, nustatant bylai reikšmingas aplinkybes įrodinėjimo taisyklės taip pat nebuvo pažeistos (CPK 178, 183, 185, 270 straipsniai).

35. Kiti apeliantės argumentai vertintini kaip neturintys esminės reikšmės sprendžiant dėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, todėl dėl jų atskirai nepasisakytina.

Dėl bylos procesinės baigties

36. Apibendrindamas nurodytus argumentus ir padarytas išvadas dėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, įvertinęs apeliacinio skundo argumentus, materialiosios bei proceso teisės nuostatas, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje tinkamai pagal įstatymo reikalavimus tyrė ir teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimą, reglamentuojančių proceso taisyklių ir tinkamai jas taikė, išaiškino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas bei procesinės teisės normas, ir priėmė teisėtą, pagrįstą sprendimą, kurio keisti ar naikinti, atsižvelgiant į apeliacinio skundo argumentus, nėra jokio teisinio ar faktinio pagrindo. Tai, kad apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, nėra pagrindo pripažinti teismo išvadas nepagrįstomis. Dėl nurodytų motyvų apeliacinės instancijos teismas apeliacinį skundą atmeta, o skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka nepakeistą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

37. CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.

38. Kadangi pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, ieškovės (apeliantės) naudai bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos. Atsakovė turi teisę į jos patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Nagrinėjamu atveju atsakovė atsiliepimo į apeliacinį skundą neteikė ir nėra duomenų apie jos patirtas bylinėjimosi išlaidas, dėl to jų priteisimo klausimas nesprendžiamas.

39. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę nei 8,00 Eur sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnio, 96 straipsnio 6 dalį, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2024 m. sausio 1 d.), valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos (CPK 96 straipsnis).

40. Apeliacinės instancijos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos (CPK 331 straipsnio 6 dalis).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apylinkės teismo 2024 m. spalio 30 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.