Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

išvadą byloje teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei A. Š.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. L. ieškinį atsakovui R. L. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, vaikui priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo, institucija, byloje teikianti išvadą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. nustatyti dukros G., gim. 2011 m. lapkričio d., gyvenamąją vietą su ieškove (mama V. L.);

4. pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 6 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo R. L. priteisto išlaikymo nepilnametei dukrai G. L. dydį ir priteisti iš atsakovo R. L. nepilnametei G. L. išlaikymą po 300,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui padavimo dienos iki G. L. pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Pavesti jai (ieškovei V. L.) nepilnametės G. L. išlaikymo lėšas tvarkyti uzufrukto teise;

- R. L. su dukra G. susitinka du kartus per mėnesį pagal iš anksto nustatytą grafiką, ją paimdamas iš gyvenamosios vietos penktadienį 9 val. ir gražindamas 20 val.;

- nustatyti, jog su dukra per metus tėvas praleidžia 14 dienų atostogas, derindamas jas su vaiko užimtumu mokymosi įstaigose ir vaiko planais (atostogos stovyklose, išvykos su mokykla, būreliais ir pan.). Atostogos per metus gali būti dalijamos į ne daugiau kaip dvi dalis ir nepanaudota dalis nekompensuojama. Atostogų laikas turi būti suderintas likus ne mažiau kaip dviem savaitėms iki atostogų. Ieškovė įsipareigoja nesudaryti kliūčių dukros atostogoms su tėvu už jos gyvenamosios vietos ribų;

- apie negalėjimą nustatytu laiku bendrauti su dukra, informuoti atsakovą iš anksto, ne mažiau kaip prieš 5 dienas. Dėl ligos ar kitų svarbių priežasčių informuoti atsakovą nedelsiant, o neįvykęs bendravimas su vaiku kompensuojamas bendru susitarimu, parenkant kitą tokios pat trukmės laiką;

- apie dukros sveikatos būklę ar kitas svarbias priežastis, trukdančias vaikui planuotu laiku susitikti su tėvu, ieškovė informuoja atsakovą nedelsiant SMS žinute, el. paštu ar elektroninėmis komunikavimo priemonėmis. Neįvykęs bendravimas su vaiku kompensuojamas kitu bendru susitarimu, parenkant tokios pat trukmės laiką;

- bendravimo tvarka, atsižvelgiant į konkrečią situaciją, gali būti pakoreguota tik abipusiu rašytiniu susitarimu SMS žinute, el. paštu ar elektroninėmis komunikavimo priemonėmis;

Atsakovui R. L. ieškinio nuorašas su teismo pranešimu įteikti asmeniškai pagal CPK 123 straipsnio 1 dalį. Atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Apie teismo posėdžio vietą, datą ir laiką byloje dalyvaujantys asmenys informuoti tinkamai. Atsakovas apie teismo posėdį informuotas 130 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. Atsakovas į teismo posėdį neatvyko, nedalyvavimo priežastys nežinomos, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta, byla nagrinėtina jam nedalyvaujant.

Teismo posėdžio metu ieškovė ieškinį palaikė bei patikslino, kad neribos bendravimo su dukra, bendravimo tvarkos nustatyti nebeprašė. Nurodė, kad su atsakovu negyvena jau 8 metai, jis nesirūpino ir nesirūpina dukra, nedirbo, naudojo smurtą prieš ją. Nežino, ar atsakovas turi kitą šeimą, jie nebendrauja. Nurodo, kad ginčo dėl dukros gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nėra. Dėl išlaikymo dydžio pakeitimo ieškovė paaiškino, kad išaugo dukros poreikiai, ji pradėjo lankyti mokyklą, nori lankyti būrelius, šokti, piešti ir pan. Dukrą išlaiko viena, šiuo metu atsakovas išlaikymo dukrai neteikia, paskutinis jo mokėjimas buvo praeitų metų lapkričio mėnesį. Vaikas neturi sveikatos problemų. Šiuo metu dukra nelanko būrelių, nes nėra finansinių galimybių. Nurodė, kad vaiko išlaidas sudaro: pratybos mokyklai 70,00 Eur, mokyklinė uniforma 30,00 Eur, rūbai maždaug vienas po 9,00 Eur, maistas savaitei mokykloje 12,00 Eur. Namie maisto išlaidų neskaičiuoja, mokykloje lengvatinių pietų negauna, gyvena pas tėvų bute dviese su dukra, moka komunalinius mokesčius 120,00 Eur per mėnesį, kitų išlaikytinių neturi. Atsakovas sveikatos problemų neturi, šiuo metu, kiek žino, turi traumą, tačiau didesnių sveikatos sutrikimų neturi. Šiuo metu ji uždirba apie 600,00 Eur, dirba pilnu etatu.

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti ieškinyje nurodytais motyvais. Pažymėjo, kad santuoka turėtų būti nutraukta dėl atsakovo kaltės, jis visiškai nesirūpina šeima. Teigė, jog išlaikymo dydis turi būti padidintas, nes vaiko poreikiai yra ženkliai padidėję. Pažymėjo, jog ginčo dėl ieškovės pavardės, bendravimo tvarkos su vaiku ir dukros gyvenamosios vietos nustatymo nėra.

Išvadą byloje teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė teismo posėdžio metu teikė išvadą, kad sutinka dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su mama, o ginčo dėl bendravimo tvarkos nėra, todėl neprieštaravo, kad bendravimo tvarka būtų nenustatyta. Dėl išlaikymo mano, kad šiuo metu priteistas išlaikymas yra tikrai per maža suma, o vaikui augant didėja poreikiai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

bylos duomenimis nustatyta, jog V. L. ir R. L. 2007 m. sausio 20 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje įregistravo santuoką, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Santuokos metu šalims gimė dukra G. L., gim. (duomenys neskelbtini).

Dėl santuokos nutraukimo

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 3.641 straipsnį, teismas privalo imtis priemonių sutuoktiniams sutaikyti, todėl gali nustatyti ne ilgesnį kaip šešių mėnesių terminą susitaikymui. Teismas, atsižvelgdamas į šalių prašymus bei šalių interesus, konstatuoja, kad nėra pagrindo nustatyti termino sutuoktiniams susitaikyti, todėl byla nagrinėtina iš esmės.

CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas šio kodekso trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Pagal to paties straipsnio 3 dalį preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. Šioje normoje nustatytais atvejais ieškovui tenka pareiga įrodyti faktą, su kuriuo siejama kitos šalies kaltės prezumpcija. CK 3.61 straipsnyje nustatyta, kad sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės. Teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis).

Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės, nurodydama, kad atsakovas paliko šeimą, nesirūpino šeima finansiškai, piktnaudžiaudavo alkoholiniais gėrimais, naudojo fizinį smurtą.

Teismas atkreipia dėmesį, jog šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 178 straipsnis). Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus dėl sutuoktinių kaltės iširus santuokai, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Interbolis“ v. VĮ Registrų centras, bylos Nr. 3K-3-155/2010; 2010 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Daugiabučių namų savininkų bendrija „Eglutė“ v. E. R., bylos Nr. 3K-3-206/2010; kt.); teismas vertina ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos turi daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „JG Property developments“ v. A. B., bylos Nr. 3K-3-500/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Šilo bitė“ ir kt. v. Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas ir kt., bylos Nr. 3K-3-340/2011; 2012 m. lapkričio 8 d. nutartis, priimta UAB „Elektrotonas“ bankroto byloje, bylos Nr. 3K-3-486/2012; kt.).

Ieškovė, teigdama, kad santuoka iširo dėl vyro kaltės, byloje pateikė Klaipėdos apskrities VPK pažymą apie priimtą skundą, kurioje nurodyta, kad V. L. skundas dėl netinkamo sutuoktinio elgesio (smurto, grasinimų) Klaipėdos apskrities VPK gautas 2010 m. vasario 25 d.

Pažymėtina, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad, teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. D. v. P. D., bylos Nr. 3K-3-175/2006; 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. K. v. R. K., bylos Nr. 3K-3-254/2010; kt.).

Taip pat pastebėtina, kad sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, remti moraliai bei materialiai, ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo (CK 3.27 straipsnio 1 dalis). Sudarę santuoką sutuoktiniai sukuria šeimos santykius kaip bendro gyvenimo pagrindą.

Iš ieškovės paaiškinimų, bylos medžiagos, matyti, kad sutuoktiniai kartu negyvena jau daugiau kaip septynerius metus. Nors ieškovė nurodė, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, tačiau jokių objektyvių duomenų apie sutuoktinio nelojalų elgesį, piktnaudžiavimą alkoholiu, nepagarbą šeimoje byloje nepateikė. Teismo vertinimu, vien tik byloje pateikta Klaipėdos apskrities VPK pažyma apie ieškovės priimtą skundą dėl sutuoktinio smurto ir ieškovės teiginiai, jog atsakovas smurtaudavo prieš ją, neįrodo vienareikšmiškos ir kategoriškos atsakovo kaltės dėl santuokos iširimo, juolab, kad skundas policijoje buvo gautas 2010 m. vasario mėnesį, o šalių dukra gimė 2011 m. lapkričio mėnesį. Iš tokių duomenų galima spręsti, kad ieškovė po patirto smurto atleido atsakovui ir net susilaukė dukters, kas rodo, jog šeimos santykiai buvo toliau puoselėjami, abu sutuoktiniai toliau norėjo kurti ir gausinti šeimą. Taip pat galima atkreipti dėmesį, jog ieškovės paaiškinimai dėl kito sutuoktinio kaltės nevertintini kaip objektyvūs, kadangi ji iš esmės yra suinteresuota bylos baigtimi ir jai palankiu teismo sprendimu, o atsakovo pozicija dėl jo kaltės išyrant santuokai nėra žinoma. Pažymėtina, kad teismas, nustatydamas sutuoktinių kaltę dėl santuokos iširimo, privalo įvertinti ir šalių elgesį siekiant išsaugoti šeimą. Byloje nenustatyta, jog abi šalys būtų dėjusios dideles pastangas, kad šeima vėl gyventų kartu, svarsčiusios visas įmanomas galimybes, intensyviai ieškojusios sutarimo. Taigi, teismo nuomone, byloje nėra pakankamai duomenų, įrodančių vien tik atsakovo kaltę dėl santuokos nutraukimo, todėl darytina išvada apie abiejų sutuoktinių kaltę dėl santuokos nutraukimo. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad yra pagrindas nutraukti tarp šalių sudarytą santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis).

Pripažinus, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, konstatuotina, kad santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės atveju atsiranda tos pačios pasekmės, kaip ir nutraukus santuoką sutuoktinių bendru sutikimu (CK 3.61, 3.51-3.54 straipsniai).

Nutraukus santuoką, sutuoktiniams paliktinos santuokines pavardės – „L.“, „L.“ (CK 3.69 straipsnis). Aplinkybių, leidžiančių daryti priešingą išvadą, nėra.

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

CK 3.169 straipsnio 1 dalis numato, kad kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. To paties straipsnio 2 dalis nustato, jog jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų.

Atsižvelgiant į tai, kad vaikas gyvena su motina, byloje nenustatyta, kad vaiko gyvenimas su motina prieštarautų jo interesams, todėl ieškovės prašymas tenkintinas, nepilnametės G. L., gim. 2011 m. lapkričio 9 d., gyvenamoji vieta nustatytina su motina ieškove V. L. jos gyvenamojoje vietoje (CK 3.169 straipsnio 1 dalis, CPK 185 straipsnis).

Dėl bendravimo tvarkos nustatymo

Tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 straipsnio 1 dalis). Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena (CK 3.170 straipsnio 2 dalis).

Nagrinėjamu atveju ieškovė ieškiniu prašė nustatyti vaiko bendravimo tvarką su atsakovu, tačiau posėdžio metu patikslino, kad nėra tikslinga nustatyti vaiko ir tėvo bendravimo tvarkos, nes atsakovas vis vien su dukra nebendrauja. Atsakovas byloje savo nuomonės dėl bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo nepareiškė. Institucijos atstovė posėdžio metu neprieštaravo, jog atsakovo bendravimo su vaiku tvarka būtų nenustatyta.

Įvertinus byloje esančias aplinkybes, ieškovės posėdžio metu pateiktą prašymą, institucijos poziciją išsakytą posėdžio metu, teismo vertinimu, atsakovo ir nepilnametės dukters bendravimo tvarka nenustatytina (CK 3.3 straipsnio 1 dalis, 3.170 straipsnio 3 dalis).

Dėl išlaikymo dydžio pakeitimo

Bylos duomenimis nustatyta, kad G. L., gim. (duomenys neskelbtini), yra ieškovės V. L. ir atsakovo R. L. dukra. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015 m. lapkričio 6 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) priteisė iš atsakovo R. L. nepilnametės dukters G. L. išlaikymui po 115,84 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2015 m. kovo 17 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Ieškovė prašo pakeisti ankstesniu sprendimu priteisto išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydį ir priteisti iš atsakovo 300,00 Eur per mėnesį išlaikymą iki vaiko pilnametystės. Nurodo, kad po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas nepilnamečiui vaikui, ženkliai išaugo vaiko poreikiai, atsakovas išlaikymo visiškai neteikia, paskutinis jo mokėjimas buvo atliktas praeitų metų lapkričio mėnesį.

CK 3.192 straipsnyje imperatyviai nustatyta tėvų asmeninė pareiga teikti vaikams materialinį išlaikymą, kurios tėvai negali atsisakyti ar perleisti jos vykdymą kitiems asmenims.

CK 3.201 straipsnyje nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį ir pakeisti išlaikymo formą, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis ar atsirado papildomos vaiko išlaikymo išlaidos. Vaiko poreikiai ir tėvų turtinė padėtis priklauso nuo daug subjektyvių ir objektyvių veiksnių, jie nėra statiški, todėl, esant esminiam vaiko poreikių ir (ar) tėvų turtinės padėties pokyčiui, gali būti keičiamas ir išlaikymo vaikui dydis. Tokios pozicijos laikosi savo praktikoje ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad vaikams augant, didėja ir jų poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008). Teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas priteistam išlaikymo dydžiui pakeisti, turi nustatyti ir įvertinti dvejopo pobūdžio aplinkybes: pirma, aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu ir, antra, aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu – padidėjimu (pvz., dėl vaiko ligos atsirado papildomų sveikatos priežiūros išlaidų, didesnių išlaidų reikia vaiko mokymui, gebėjimų ugdymui, pomėgiams, kita) ar sumažėjimu (vaikas nebelanko papildomo ugdymo užsiėmimų, pasveiko po ligos, kurios gydymui reikėjo specialių išlaidų, kita) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008). Kartu pažymėtina, kad tėvo bei motinos turtinė padėtis nėra viską nulemianti nustatant išlaikymo dydį, nes išlaikymas privalo užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas; todėl sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, nurodytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004; 2005 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-306/2005; 2005 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2005; 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2006).

Nustatant, ar pasikeitė (išaugo) vaiko poreikiai, būtina atsižvelgti į tai, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir panašiai), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai.

Rašytiniai bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui padidinimo į teismą kreipėsi praėjus 4 metams po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas vaikui, priėmimo. Dabar šalių nepilnametei dukrai yra 8 metų, ji lanko mokyklą, kas reikalauja papildomų išlaidų (sąsiuviniai, pratybų vadovėliai, kanceliarinės prekės, uniforma ir kt.), nori lankyti būrelius, tačiau ieškovė neturi galimybės suteikti papildomų išlaidų. Todėl sutiktina su ieškovės argumentais, kad šiuo metu priteistos 115,84 Eur išlaikymo sumos nebepakanka vaiko poreikiams patenkinti (mokslui, aprangai, būreliams, maistui, kitoms būtinosioms išlaidoms). Be to, pažymėtina, jog visuotinai žinoma, kad per 4 metus pasikeitė šalies ekonominė padėtis, maisto produktų, rūbų, komunalinių patarnavimų, paslaugų kainos. Esant išdėstytoms aplinkybėms ir atsižvelgiant į formuojamą teismų praktiką, teismas pripažįsta, jog atsižvelgiant į tokio amžiaus vaiko poreikius, akivaizdu, kad priteista 115,84 Eur suma nebeužtikrina vaiko poreikių patenkinimo, todėl yra pagrindas spręsti klausimą dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo (CPK 177, 178, 185 straipsniai).

CK 3.192 straipsnio 2 dalyje išlaikymo dydis nesiejamas su konkrečiu tėvų pajamų dydžiu, tačiau įstatyme nustatyti, taip pat teismų praktikoje suformuluoti tam tikri orientaciniai kriterijai – šiais, taip pat įstatyme (CK 1.5, 3.3 straipsniai) įtvirtintais šeimos santykių teisinį reglamentavimą grindžiančiais principais vadovaujamasi sprendžiant dėl išlaikymo dydžio konkrečiu atveju. Vienas tokių kriterijų – protingi vaiko poreikiai, kuriuos lemia jo gabumai, polinkiai, taip pat amžius (vaikui augant jo poreikiai didėja ir pan.). Nustatant nepilnamečio išlaikymo dydį turi būti atsižvelgiama į tai, kad nustatytas išlaikymas užtikrintų būtinas vaiko raidos sąlygas, kurioms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-620/2005). Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat žaidimams ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2010; 2011 m. balandžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2011). Minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas kasacinio teismo praktikoje pripažįstamas tik kaip orientacinis, taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; 2013 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-276/2013). Teismas, nustatęs vaiko poreikių dydį, sprendžia, kaip tarp tėvų jį paskirstyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195-915/2015).

Teismas atkreipia dėmesį, jog Civilinis procesas inter alia grindžiamas ginčo šalių rungimosi ir lygiateisiškumo principais. Rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims: kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 177, 178, 185 straipsniai).

Ieškovė posėdžio metu teismui nurodė, kad vaiko poreikiai yra išaugę, dukros išlaikymui reikalingą sumą sudaro: 70,00 Eur pratybos mokyklai, 30,00 Eur mokyklinė uniforma, rūbai (vienas apdaras po 9,00 Eur), 12,00 Eur maistas savaitei mokykloje, 120,00 Eur komunaliniai mokesčiai ir kitos išlaidos, būtinos pilnaverčiam vaiko gyvenimui. Taigi, ieškovė posėdžio metu detalizavo vaiko poreikius. Atsakovas savo paskaičiavimų dėl vaiko poreikių tenkinimų į bylą nepateikė (CPK 177, 178 straipsniai).

Ieškovė įrodymų, pagrindžiančių aukščiau nurodytas išlaidas vaiko išlaikymui, nepateikė, tačiau teismas, įvertinęs ieškovės nurodytą vaiko poreikių išlaidų detalizaciją, atsižvelgęs į tai, kad augančiam vaikui reikalingas didesnis finansinis išlaikymas, taip pat į visuotinai žinomas maisto produktų ir kt. kainas, bei į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA), daro išvadą, kad jos užtikrintų tokio amžiaus vaiko poreikius bei atitiktų protingumo principą (CPK 177, 178, 185 straipsniai, CK 3.192 straipsnis).

CK 3.192 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje D. U. v. M. U., bylos Nr. 3K-3-209/2013).

Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė dirba (duomenys neskelbtini), jos gaunamas darbo užmokestis per mėnesį sudaro apie 600,60 Eur. Jai nuosavybės teise priklausančio kilnojamojo ar nekilnojamojo turto neturi.

Bylos duomenimis, atsakovas Lietuvoje registruoto kilnojamojo ir nekilnojamojo turto neturi. Atsakovas dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, kur gauna nuolatines pajamas. Ieškovės teigimu, atsakovas ketina išvykti dirbti į Norvegiją. Byloje nėra duomenų apie kitus atsakovo išlaikytinius. Byloje taip pat nėra duomenų, kad atsakovas negalėtų dirbti, būtų nedarbingas ar neįgalus.

Taigi, galima daryti išvadą, kad tiek ieškovės tiek atsakovo turtinė padėtis, atsižvelgiant į gaunamas pajamas ir turimą turtą, yra vienoda (CPK 177, 178, 185 straipsniai).

Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad tuo atveju kai vaikas gyvena su vienu iš tėvų, jam tėvui, motinai neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Nagrinėjamu atveju ieškovei gyvenant kartu su vaiku, jai ir taip tenka didesnė finansinės atsakomybės dalis, pareiga rūpintis vaiku, užtikrinant jo poreikių tenkinimą, priežiūrą jį slaugant, auklėjant, ugdant, lavinant, guodžiant, išklausant, skatinant, sprendžiant iškylančius ugdymo, sveikatos, vaiko priežiūros klausimus. Taigi jai tenka didesnė vaiko išlaikymo našta, be to, gyvenant kartu su vaikais atsiranda nenumatytų, papildomų išlaidų, prie kurių atskirai gyvenantis tėvas neprisideda.

Apibendrinant tai, kas pasakyta, teismas sprendžia, jog siekiant užtikrinti šalių interesų pusiausvyrą ir vaiko būtinuosius poreikius, atsakovas turi prisidėti išlaikant vaiką didesne dalimi nei ieškovė. Todėl, įvertinus anksčiau paminėtas aplinkybes bei vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, iš atsakovo priteistas išlaikymo dydis nepilnamečiam vaikui didintinas iki 300,00 Eur per mėnesį nuo ieškinio padavimo teisme dienos iki vaiko pilnametystės (CPK 177, 178, 185 straipsniai, CK 3.192, 3.201 straipsniai). Teismas pažymi, kad atsakovui ieškinio nuorašas buvo įteiktas asmeniškai, atsakovas buvo tinkamai informuotas apie bylos iškėlimą ir žinojo apie ieškovės keliamus reikalavimus. Jam buvo nustatytas terminas atsiliepimui pateikti, tačiau atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo nepateikė, teismo posėdžiuose nedalyvavo, nors apie juos buvo teismo informuotas ir telefonu, todėl laikytina, kad ieškovės reikalavimui dėl vaiko išlaikymo dydžio pakeitimo neprieštaravo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys).

Iš esmės tenkinus ieškovės reikalavimus, ieškovei iš atsakovo priteistina 475 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 75 Eur žyminis mokestis, 400 Eur advokato atstovavimo išlaidų (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys).

Ieškovė dėl išlaikymo padidinimo nepilnamečiam vaikui nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleista (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas), todėl tenkinus ieškovės reikalavimą, iš atsakovo priteistinas 50 Eur žyminis mokestis į valstybės biudžetą (CPK 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263, 268-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Nutraukti V. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir R. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), santuoką, sudarytą 2007 m. sausio 20 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei V. L. palikti santuokinę pavardę –L., atsakovui R. L. palikti pavardę – L.

G. L., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti su motina V. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 6 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) priteistą išlaikymo dydį iš R. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir nuo ieškinio pateikimo teisme dienos, t. y. nuo 2019 m. birželio 25 d., iš atsakovo R. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priteisti dukrai G. L., gim. (duomenys neskelbtini)., išlaikymą po 300,00 Eur (tris šimtus eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, šią sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka. Priteisto išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirti V. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovo R. L. ieškovei V. L. 475 Eur (keturis šimtus septyniasdešimt penkis eurus ) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo R. L. 50 Eur (penkiasdešimt eurų) žyminio mokesčio į valstybės biudžetą.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.