- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-10-10
- Bylos Nr.
- e2A-387-450/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00517-2023-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Asta Radzevičienė, Neringa Švedienė, Jadvyga Mardosevič
- Atsakovas
- M. Z.
- Ieškovas
- T. Z., J. Z.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jadvygos Mardosevič, Astos Radzevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Neringos Švedienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo M. Z. (M. Z.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. balandžio 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo T. Z. (T. Z.) ieškinį atsakovui M. Z., trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, J. Z. dėl paveldėjimo teisės liudijimo dalies pripažinimo negaliojančiu bei pinginių lėšų už gautą palikimo dalį priteisimo ir pagal ieškovės J. Z. ieškinį atsakovui M. Z., trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, T. Z. dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo, kompensacijos už parduotą paveldėtą turto dalį priteisimo ir paveldėjimo teisės liudijimo dalies pripažinimo negaliojančiu.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas T. Z. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas: 1) panaikinti Vilniaus miesto 20–ojo notaro biuro 2022 m. gegužės 3 d. išduotą paveldėjimo teisės liudijimo dalį dėl 1/2 dalies atsakovo M. Z. paveldėtos 490/12419 dalies žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 2) priteisti ieškovui iš atsakovo 167 821,60 Eur kompensaciją ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė J. Z. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama: 1) nustatyti, kad J. Z., po motinos D. Z. mirties (duomenys neskelbtini), priėmė jos palikimą pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalį, faktiškai pradėjusi jį valdyti; 2) priteisti iš atsakovo M. Z. ieškovei 111 881 Eur kompensaciją, lygią ieškovės paveldėtai turto daliai; 3) pripažinti negaliojančia Vilniaus miesto 20–ojo notaro biuro 2022 m. gegužės 3 d. išduoto paveldėjimo teisės liudijimo dalį dėl 1/3 dalies M. Z. paveldėtų 490/12419 dalių žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
Žemesnės instancijos teismas
3. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės 2023 m. lapkričio 3 d. nutartimi civilinės bylos pagal ieškovo T. Z. ir ieškovės J. Z. ieškinius buvo sujungtos.
Šalies argumentai
4. Ieškovas T. Z. ieškinyje nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. gruodžio 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-27573-845/2022 atnaujino jam terminą po motinos D. Z., mirusios (duomenys neskelbtini), atsiradusiam palikimui priimti. 2023 m. vasario 22 d. jis palikimą priėmė, pateikdamas pareiškimą notarui. Ieškovas ir atsakovas šiuo metu yra du pirmos eilės įpėdiniai priėmę palikimą, taigi jų palikimo dalys yra po 1/2 dalį paveldėto turto. Atsakovas 2022 m. liepos 20 d. pirkimo–pardavimo sutartimi, pardavęs paveldėtus 3 žemės sklypus (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini)), gavo 335 643,20 Eur, todėl 1/2 dalis šios sumos, t. y. 167 821,60 Eur turi būti perduota ieškovui. Atsakovas to padaryti nesutiko. Paveldėta 490/12419 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra neparduota. Kadangi atsakovas savo noru sudaryti 1/2 dalies šio turto paveldėjimo sandorio nesutiko, jam 2022 m. gegužės 3 d. Vilniaus miesto 20–ojo notaro biuro išduota paveldėjimo teisės liudijimo dalis turi būti naikinama ir į šią dalį turi būti išduotas paveldėjimo teisės liudijimas ieškovui. Ieškovas sutiko, kad žemės mokestis, išlaidos, susijusios su paveldėjimo teisės liudijimo išdavimu, išlaidos, susijusios su sklypo įregistravimu, (iš viso 3 238,11 Eur) yra pagrįstos ir padalinus jas tarp dviejų įpėdinių lygiomis dalimis, kompensacija mažintina iki 166 202,54 Eur (167 821,60 Eur – 1 619,06 Eur). Išlaidas, kurias atsakovas sumokėjo už brokerio paslaugas, ieškovas nesutiko kompensuoti, nurodydamas, kad kiti bendraturčiai brokerio paslaugomis nesinaudojo. Atsakovo nurodomos galimos 32 666,66 Eur archeologinių tyrinėjimų išlaidos yra hipotetinės, todėl nėra pagrindo jas išskaičiuoti iš priteistinos kompensacijos. Jeigu reikėtų padengti archeologinių tyrimų išlaidas, tai ieškovas būtų proporcingai atsakingas pirkėjui, kaip asmuo, priėmęs palikimą pagal CK 5.50 straipsnio 1 dalies nuostatas. Su ieškovės J. Z. ieškiniu sutiko. Nurodė, kad supranta ir sutinka, jog J. Z. ieškinio patenkinimo atveju jo ieškinio reikalavimai sumažėtų, t. y. jam priklausytų 111 881 Eur kompensacija už parduotą turtą ir 1/3 dalis 490/12419 dalių žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
5. Ieškovė J. Z. ieškinyje nurodė, kad po motinos D. Z. mirties likusį butą, esantį (duomenys neskelbtini), pagal testamentą paveldėjo jos brolis M. Z. (atsakovas). Kito nekilnojamojo turto palikėja neturėjo, todėl ieškovė į notaro biurą dėl palikimo priėmimo nesikreipė. Kitą motinos palikimą, kuris tuo metu dar neturėjo materialiosios vertės, ieškovė priėmė faktiniu valdymu, rūpindamasi nuosavybės teisių į žemės sklypą atkūrimu. Po ieškovės motinos mirties atsiradusį palikimą pagal įstatymą lygiomis dalimis turėjo paveldėti pirmos eilės įpėdiniai (vaikai) – ieškovė ir du jos broliai. Ieškovė sutiko, kad paveldėjimo teisės liudijimas į žemės sklypą būtų išduotas tik M. Z., nes šalys susitarė žemės sklypą parduoti ir gautus pinigus pasidalinti lygiomis dalimis tarp visų trijų įpėdinių. 2022 m. vasarą žemės sklypai buvo parduoti, tačiau atsakovas nesilaikė susitarimo, nepervedė gautų pinigų kitiems paveldėtojams. Atsiliepimu su ieškovo T. Z. ieškiniu sutiko ir prašė jį patenkinti.
Atsiliepimas
6. Atsakovas M. Z. atsiliepimu į T. Z. ieškinį, nurodė, kad negali būti nepaisoma žemės sklypų pardavėjų prisiimta prievolė atlyginti pirkėjui galimas archeologinių tyrinėjimų išlaidas, kurios turėtų būti išskaičiuotos iš ieškovo prašomos priteisti kompensacijos. Žemės sklypų pardavimo procese buvo patirtos ir kitos išlaidos: 1) 10 700 Eur tarpininkavimo paslaugų apmokėjimas brokeriui; 2) 1 949 Eur žemės mokesčio, sumokėto 2017–2022 m.; 3) 293,67 Eur išlaidos, susijusios su 2016 m. lapkričio 14 d. paveldėjimo teisės liudijimo išdavimu; 4) 506,64 Eur išlaidos, susijusios su 2016 m. spalio 11 d. paveldėjimo teisės liudijimo papildymo išdavimu; 5) 488,80 Eur išlaidos, susijusios su turto įregistravimu valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centro Nekilnojamojo turto registre. Nurodė, kad sutiktų sumokėti ieškovui T. Z. 121 846,83 Eur kompensaciją už parduotą turtą, o bylos dalis dėl paveldėjimo teisės liudijimo ginčijimo turėtų būti nutraukta, nes toks reikalavimas nesukuria materialiųjų padarinių. Papildomai atsakovas nurodė, kad nuo 2011 m. atsakovas tapo neįgalus, todėl tvarkyti turto pardavimo reikalus be brokerio pagalbos tapo fiziškai sudėtinga. Net ir nekvestionuojant, kad archeologinių tyrinėjimų išlaidos yra hipotetinės, tai nepaneigia fakto, jog įsipareigojimus pagal turto pardavimo sutartį yra prisiėmęs tik atsakovas, todėl pagrįstai jis reikalauja galimas 32 666,66 Eur išlaidas išskaičiuoti iš priteistinos kompensacijos. Sutiko, kad būtų išskaičiuota ieškovo nurodomos 1 619,06 Eur išlaidos, o išskaičius 5 035 Eur už brokerio paslaugas, todėl priteistina kompensacija už parduotus žemės sklypus sudarytų 128 500,88 Eur. Atsakovas sutiktų dovanojimo sutartimi perduoti ieškovui 1/2 dalį paveldėto 490/12419 dalies žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
7. Atsakovas atsiliepimu su ieškovės J. Z. ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ieškovė nepagrįstai vertina ne tik teisę atkurti nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą (žemės sklypą) kaip paveldėjimo teisių objektą, kurį būtų galima priimti kaip palikimą faktiniu valdymu, bet ir nepagrįstai teigia, jog ji yra šių teisių paveldėtoja, nes įgaliojimas tvarkyti reikalus dėl nuosavybės teisių atkūrimo nėra prilyginamas nei testamentui, nei nuosavybės teisių perleidimo dokumentui. Ieškovės, kaip mirusių žemės sklypo savininkų įpėdinės, statusas 2004 m. birželio 28 d. nesuteikė teisės jai pretenduoti nei į D. Z. nuosavybės teisių atkūrimą, nei į žemės sklypo, į kurį nuosavybės teisės dar nebuvo atkurtos, valdymą. J. Z. atsisakė palikimo ir nėra pagrindo vertinti, kad ieškovė palikimą faktiškai priėmė ir valdė. Ieškovė nepateikė duomenų, pagrindžiančių, kad palikimo atsisakymas neatitiko jos tikrosios valios. Ieškovė neįrodė, kad atsakovui išduotas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas yra neteisėtas. Paveldėjimo teisės liudijimo išdavimas yra tik atsakovo valios pagrindu ir notaro sprendimu atliekamas veiksmas, kuriam jokia papildoma sąlyga, kito įpėdinio sutikimas, nėra būtina ir negali būti privaloma. Ieškovės teiginio, kad, pardavus žemę, buvo susitarta pinigus pasidalinti tarp įpėdinių, nepatvirtina jokie duomenys. Be to, jeigu būtų toks susitarimas, akivaizdu, kad nebūtų buvę kliūčių jį įforminti raštu.
8. Atsakovas prašė skirti ieškovei J. Z. 2 500 Eur baudą atsakovo naudai už piktnaudžiavimą procesu, nes ieškovė, pati atsisakiusi palikimo, pateikė nepagrįstą ieškinį.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
9. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. balandžio 9 d. sprendimu ieškovų T. Z. ir J. Z. ieškinius patenkino iš dalies: 1) nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. Z. po motinos D. Z. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė atsiradusį palikimą, pradėdama faktiškai jį valdyti; 2) pripažino negaliojančia 2022 m. gegužės 3 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo, išduoto M. Z. Vilniaus miesto 20– ojo notaro biuro notarės Jurgos Šamšonienės, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), dalį dėl 2/3 dalių jame nurodyto turto; 3) priteisė iš atsakovo M. Z. ieškovui T. Z. 107 613,91 Eur kompensaciją ir 2 505,80 Eur bylinėjimosi išlaidas; 4) priteisė ieškovei J. Z. iš atsakovo M. Z. 107 613,91 Eur kompensaciją ir 4 489,69 Eur bylinėjimosi išlaidas; 5) priteisė iš atsakovo M. Z. valstybei 1 300 Eur žyminio mokesčio.
Šalies argumentai
10. Teismas nustatė, kad M. S. buvo atkuriamos nuosavybės teisės į jai tenkančią, buvusio savininko A. H. nuosavybės dalį. M. S., mirusi (duomenys neskelbtini), 1991 m. lapkričio 18 d. buvo pateikusi prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į išlikusį nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą, esantį, (duomenys neskelbtini). Mirusios M. S. palikimą priėmė jos dukra D. Z., o palikimo paveldėjimo byla užvesta 2001 m. kovo 29 d. 2001 m. rugpjūčio 2 d. D. Z., kurios vardu pagal įgaliojimą veikė J. Z., išduotas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas į žemės sklypus, kurių unikalūs Nr.(duomenys neskelbtini). D. Z., gyvenusi (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini), pirmos eilės įpėdiniai – J. Z., M. Z. ir T. Z.. D. Z., paveldėjusi žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (vidutinė rinkos vertė – 203 697 Lt, 0,1038 ha), jį pardavė 2003 m. gruodžio 16 d., o paveldėjusi žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (vidutinė rinkos vertė – 253 000 Lt, 0,0981 ha), jį pardavė 2003 m. gruodžio 4 d. 1995 m. gruodžio 29 d. paskolos sutartimis D. Z. pasiskolino iš H. Z. ir atsakovo M. Z. po 18 000 Lt, iš viso 36 000 Lt (notaro registro Nr. (duomenys neskelbtini)), įsipareigodama skolą grąžinti iki 2005 m. gruodžio 29 d. Tą pačią dieną (1995 m. gruodžio 29 d.) D. Z. įsigijo (nusipirko) vieno kambario butą, esantį (duomenys neskelbtini), už 25 000 Lt ir tos pačios dienos testamentu šį butą lygiomis dalimis paliko M. Z. (atsakovui) ir H. Z. (atsakovo sutuoktinei). 2004 m. rugsėjo 29 d. atsakovui M. Z. išduotas paveldėjimo teisės liudijimas į testamentu paliktą turtą, t. y. butą, esantį (duomenys neskelbtini).
Žemesnės instancijos teismas
11. M. S. į jai tenkančią buvusio savininko A. H. nuosavybės dalį nuosavybės teisės atkurtos tik 2016 m. gegužės 16 d. sprendimu į 0,6262 ha žemės sklypą. 2016 m. lapkričio 14 d. pareiškimu notarui ieškovė J. Z. pareiškė, kad po motinos D. Z. mirties palikimo nepriėmė, pretenzijų neturi ir ateityje neturės. Tą pačią dieną atsakovui M. Z. išduotas paveldėjimo teisės liudijimas į motinos D. Z. palikimą, t. y.: 1) 4140/13500 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); 2) 278/825 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); 3) 1844/5462 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). 2022 m. gegužės 3 d. atsakovui M. Z. išduotas dar vienas paveldėjimo teisės liudijimas į motinos D. Z. palikimą, t. y. 490/12419 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).
12. Atsakovas M. Z., kartu su kitais keturiais bendraturčiais, 2022 m. liepos 20 d. pirkimo–pardavimo sutartimi pardavė jam priklausančias žemės sklypų (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini)) dalis už 335 643,20 Eur. Sutarties šalys susitarė, kad, jeigu parduotame daikte, atliekant tvarkybos ar statybos darbus, bus aptiktos archeologinio ar kitokio pobūdžio vertingosios savybės arba turimais duomenimis bus pagrįsta archeologinio ar kitokio pobūdžio vertingųjų savybių buvimo ar sužalojimo tikimybė, ir dėl to, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisės aktais, bus būtina atlikti archeologinius ar kitokio pobūdžio tyrimus, pardavėjai, proporcingai parduodamai žemės sklypo daliai, įsipareigoja kompensuoti pirkėjui visas archeologinių tyrimo darbų išlaidas, neviršijančias 125 000 Eur.
13. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 8 d. nutartimi nutarta T. Z. atnaujinti praleistą trijų mėnesių terminą palikimui, atsiradusiam po palikėjos D. Z. mirties, priimti. Nutartis įsiteisėjo 2022 m. gruodžio 20 d. Ieškovas T. Z. 2023 m. vasario 22 d. pateikė notarui pareiškimą dėl palikimo, atsiradusio po motinos D. Z. mirties, priėmimo. J. Z. 2016 m. lapkričio 14 d. pareiškimu notarui pareiškė, kad palikimo po motinos D. Z. mirties nepriėmė; pretenzijų neturi ir ateityje neturės.
14. Teismas padarė išvadą, kad ieškovės 2016 m. lapkričio 14 d. pareiškimas nesukėlė savarankiškų teisinių pasekmių, todėl nesutiko su atsakovo pozicija, jog pareiškimas turėjo būti nuginčytas teisme. Teismas konstatavo, kad neturi pagrindo abejoti ieškovės J. Z. nurodoma aplinkybe, jog pareiškimas notarui buvo pateiktas tik ją įtikinus, kad pastarasis lems paprastesnį dokumentų tvarkymą ir nesant pagrindo abejoti, jog brolis gali pasielgti nesąžiningai. Teismo įsitikinimą lėmė ieškovės paaiškinimai, pagrįsti šalių paaiškinimais, liudytojo J. H. (J. H.) paaiškinimai teisme, byloje pateikti rašytiniai įrodymai, pagrindžiantys ieškovės aktyvius veiksmus tvarkant žemės atkūrimo nuosavybės dokumentus, bei tai, kad tiek J. Z. pareiškimas notarui, tiek paveldėjimo teisės liudijimas M. Z. į ginčo sklypus, išduotas tą pačią dieną – 2016 m. lapkričio 14 d. Teismas rėmėsi kasacinio teismo praktika, kurioje nurodyta, kad praleidus terminą palikimui priimti laikoma, jog palikimas nepriimtas, todėl po šio termino pasibaigimo, nepriklausomai nuo to, ar įpėdinis pareiškimu atsisako nuo palikimo, ar neišreiškia jokios valios dėl palikimo, abiem šiais atvejais atsiranda tie patys palikimo nepriėmimo teisiniai padariniai, t. y. pasibaigus palikimo priėmimo terminui įpėdinio palikimo atsisakymas teisinės reikšmės neturi, nes tokio įpėdinio neįgyvendinta paveldėjimo teisė yra pasibaigusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-273/2014). Teismas akcentavo, kad šalių nurodomos aplinkybės, susijusios su D. Z. parduotais sklypais, bei už juos gautų lėšų paskirstymu, buto, esančio (duomenys neskelbtini), įsigijimo aplinkybės, teisinės reikšmės ginčo esmei neturi, todėl plačiau dėl jų nepasisakė. Konstatavo, kad šie įrodymai netiesiogiai patvirtino, jog palikėja D. Z. žinojo, kad yra atkurtos nuosavybės teisės tik į dalį žemės sklypo, bet savo valios dėl viso turto vienam įpėdiniui M. Z. palikimo neišreiškė, testamentą pastarojo ir jo sutuoktinės naudai sudarė tik dėl buto.
15. Teismas konstatavo, kad iš 2004 m. rugsėjo 29 d. išduoto paveldėjimo teisės liudijimo M. Z. matyti, jog jis gyveno Jungtinėse Amerikos Valstijose. Byloje nepateikti rašytiniai įrodymai, kuriuo metu M. Z. sugrįžo gyventi į Lietuvą. Po motinos mirties J. Z. toliau aktyviai veikė žemės atkūrimo procese: 1) 2006 m. spalio 6 d. kartu su M. Z. ir kitais pareiškėjais teikė pareiškimą teismui dėl termino atnaujinimo ir juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, sudarant 2007 m. vasario 23 d. teisinių paslaugų sutartį; 2) Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos (toliau – NŽT) 2008 m. balandžio 4 d. pranešimu J. Z. nurodė pateikti papildomus duomenis, susijusius su nuosavybės teisės atkūrimu; 3) J. Z. ir M. Z., kaip M. S. paveldėtojams, NŽT 2012 m. vasario 9 d. pranešimu prašė nuspręsti dėl kompensacijos (ne)priėmimo. Nurodyti rašytiniai įrodymai, vertinant juos kartu su šalių bei teisme apklausto liudytojo paaiškinimais, teismui leido padaryti išvadą, kad J. Z. atliko aktyvius veiksmus, susijusius su palikimu, juolab kad pastaroji veikė ir pagal įgaliojimą motinos interesais, o aplinkybė, jog vėliau visais klausimais rūpinosi tik M. Z., šios išvados nepaneigė. Teismo įsitikinimu, nėra pagrindo išvadai, kad kelių įpėdinių aktyvių veiksmų atlikimas (kartu ar atskirai), veikiant skirtingais laikotarpiais, ar tuo pačiu laikotarpiu, didesne ar mažesne apimtimi, nepaneigia vieno iš jų veiksmų vertinimo kaip reikšmingesnio ar mažiau reikšmingo. Teismas ieškovės J. Z. reikalavimą pripažinti, kad motinos D. Z. palikimą ji priėmė pradėjusi faktiškai jį valdyti, įvertino kaip pagrįstą.
Šalies argumentai
16. Teismas nesutiko su atsakovo pozicija, kad bylos dalis pagal ieškovės ieškinį dėl paveldėjimo teisės liudijimo pripažinimo negaliojančiu turėtų būti nutraukta. Teismas nustatė, kad T. Z. priėmė palikimą 2023 m. vasario 22 d., pateikęs notarui pareiškimą dėl palikimo, atsiradusio po motinos D. Z. mirties, priėmimo, o ieškovė J. Z. priėmė palikimą, pradėjusi faktiškai jį valdyti, kaip konstatuota šiuo sprendimu. Kadangi palikimą priėmė trys įpėdiniai, o paveldėjimo teisės liudijimas dėl susiklosčiusių faktinių aplinkybių buvo išduotas tik vienam įpėdiniui, ginčijamas paveldėjimo teisės liudijimo dalis dėl 2/3 jame nurodyto turto pripažinta negaliojančia.
Žemesnės instancijos teismas
17. Teismas nusprendė, kad nustačius, jog M. Z. pagal 2016 m. lapkričio 14 d. išduotą paveldėjimo teisės liudijimą, tris žemės sklypus yra pardavęs 2022 m. liepos 20 d. pirkimo–pardavimo sutartimi už 335 643,20 Eur, spręstinas kompensacijos priteisimo klausimas ieškovams, tarp kurių nėra ginčo, jog gauta lėšų suma turi būti dalinama lygiomis dalimis trims įpėdiniams. Teismas nustatė, kad atsakovas M. Z. sumokėjo 10 070 Eur už tarpininkavimo paslaugas parduodant nekilnojamąjį turtą (2022 m. liepos 21 d. – 2 900 Eur; 2022 m. liepos 22 d. – 2 135 Eur; 2022 m. liepos 21 d. – 5 035 Eur). Už žemės sklypus, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), 2017–2022 m. laikotarpiu, atsakovas sumokėjo 1 949 Eur žemės mokesčio; VĮ Registrų centrui pagal 2022 m. birželio 23 d. sąskaitą už paslaugas sumokėjo 51,83 Eur, o pagal 2016 m. rugpjūčio 10 d. išankstinę sąskaitą – 436,97 Eur. Išduodant 2016 m. lapkričio 14 d. paveldėjimo teisės liudijimą, atsakovo notaro išlaidos sudarė 293,67 Eur, o 506,64 Eur išlaidas, susijusias su 2016 m. spalio 11 d. paveldėjimo pagal įstatymą liudijimo papildymo išdavimu, laikė nepagrįstomis. Teismas brokerio paslaugų išlaidas išskaičiavo iš priteistinos kompensacijos, o dėl kitų išlaidų nepasisakė, nes dėl jų ginčo nebuvo. Laikė, kad bendra išlaidų suma, išskaičiuotina iš priteistinos kompensacijos, yra 12 801,47 Eur (10 070 Eur + 1 949 Eur + 51,83 Eur + 436,97 Eur + 293,67 Eur), t. y. kiekvienam iš įpėdinių tenkanti dalis sudaro 4 267,16 Eur. Teismas nesutiko su atsakovo reikalavimu išskaičiuoti galimas 32 666,66 Eur archeologinių tyrinėjimų išlaidas, nes 2022 m. liepos 20 d. pirkimo–pardavimo sutartimi numatytos galimos archeologinių tyrimų išlaidos gali būti tik tikėtinai patirtos. Jeigu tokios išlaidos atsirastų, bei būtų pareikalauta iš atsakovo, kaip pardavėjo jas padengti, tai pastarasis, patyręs šias išlaidas, įgytų reikalavimo teisę į kitus du įpėdinius. Kiekvienam iš ieškovų už paveldėtą ir parduotą turtą priteista po 107 613,91 Eur kompensacijos (335 643,20 Eur – 12 801,47 Eur / 3).
18. Teismas nusprendė, kad atsakovo prašymas dėl baudos skyrimo nėra pagrįstas, deklaratyvus, todėl negali būti tenkinamas.
19. Teismas nustatė, kad bendra ieškovo T. Z. patenkinta ieškinio reikalavimų dalis yra 82,38 proc., o ieškovės J. Z. – 96,10 proc. Kadangi ieškovės J. Z. bendros patirtos bylinėjimosi išlaidos sudarė 4 846 Eur, todėl iš atsakovo ieškovei priteisė 4 657 Eur bylinėjimosi išlaidas. Ieškovo T. Z. patirtos bylinėjimosi išlaidos sudarė 3 500 Eur, todėl jo naudai priteisė iš atsakovo 2 883,30 Eur (82,38 proc.) bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas M. Z. patyrė 4 286,43 Eur bylinėjimosi išlaidas. Atmestų ieškininių dalis yra 12,71 proc., todėl jo naudai priteisė 544,81 Eur bylinėjimosi išlaidas (iš ieškovės J. Z. – 167,31 Eur, o ieškovo T. Z. – 377,50 Eur.). Įskaičius priteistinas sumas ieškovei J. Z. iš atsakovo priteista 4 489,69 Eur bylinėjimosi išlaidų, o ieškovui T. Z. iš atsakovo priteista 2 505,80 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kadangi Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 15 d. nutartimi ieškovui T. Z. likusios mokėtinos žyminio mokesčio dalies mokėjimas buvo atidėtas iki teismo sprendimo priėmimo, o mokėtina žyminio mokesčio dalis sudaro 1 830 Eur, todėl atėmus ieškovo sumokėtus 500 Eur, iš atsakovo M. Z. valstybės naudai priteista 1 330 Eur žyminio mokesčio.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
20. Atsakovas M. Z. apeliaciniu skundu teismo prašo Vilniaus apygardos teismo 2024 m. balandžio 9 d. sprendimą pakeisti ir priimti naują sprendimą: 1) atmesti ieškovės J. Z. reikalavimą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. Z., po D. Z. mirties (duomenys neskelbtini), priėmė atsiradusį palikimą, pradėdama jį faktiškai valdyti; 2) pripažinti negaliojančiu 2022 m. gegužės 3 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo, išduoto M. Z., Vilniaus miesto 20–ojo notaro biuro notarės Jurgos Šamšonienės, 1/2 dalį dėl jame nurodyto turto; 3) priteisti iš atsakovo M. Z. ieškovui T. Z. 144 572,18 Eur dydžio kompensaciją ir bylinėjimosi išlaidas, proporcingai patenkintai ir atmestai jo reikalavimų daliai; 4) tuo atveju, jeigu atsakovo padengtinų archeologinių tyrinėjimų išlaidų dydis būtų mažesnis nei 33 697,37 Eur – įpareigoti atsakovą išmokėti T. Z. skirtumo tarp 33 697,37 Eur ir faktiškai patirtų archeologinių išlaidų dalį, sudarančią 50 proc.; 5) atmesti ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovo ieškovei 107 613,91 Eur kompensaciją ir 4 489,69 Eur bylinėjimosi išlaidas; 6) panaikinti sprendimo dalį, kuria priteista iš atsakovo valstybei 1 300 Eur žyminio mokesčio; 7) priteisti iš ieškovų atsakovo naudai bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
20.1. Net ir nekvestionuojant pirmosios instancijos teismo įsitikinimo, kad ieškovės 2016 m. lapkričio 16 d. pareiškimas neturėjo būti nuginčytas teisme, teismas neturėjo pagrindo ieškovės nuomonę apie šio pareiškimo aplinkybes, laikyti turinčia didesnę įrodomąją galią, nei ieškovės valios turinį, išreikštą juo. Ieškovės 2016 m. lapkričio 14 d. neįgyvendinta paveldėjimo teisė buvo pasibaigusi.
20.2. Aplinkybės, kad D. Z., paveldėjusi žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), jį pardavė 2003 m. gruodžio 16 d., o paveldėjusi žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), jį pardavė 2003 m. gruodžio 4 d., o pinigus, gautus iš minėtų sklypų pardavimo padalino taip, jog dalis pinigų buvo skirta ieškovei, dalis ieškovui, o dalį pasiliko pati D. Z. (pinigų dalybos įvyko 2003 m.), patvirtino, kad atsakovas iš nurodytų žemės sklypų pardavimo negavo piniginės naudos. Tai paaiškina, kodėl ieškovė atsisakė pretenduoti į kitus žemės sklypus, t. y. būtent dėl to, kad atsakovui nedalyvavus dalybose dėl pinigų, pardavus nurodytus žemės sklypus, ieškovė sutiko atsisakyti pretenduoti į žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini).
20.3. Ieškovės paaiškinimų apie tariamai buvusius susitarimus su atsakovu dėl palikto nekilnojamojo turto, kurio sandoriams taikytinas notarinės formos reikalavimas, vertinimui, teismas nepagrįstai netaikė CK 1.93 straipsnio 2 dalies nuostatos, kad įstatymų reikalaujamos paprastos rašytinės formos nesilaikymas atima iš šalių teisę, kai kyla ginčas dėl sandorio sudarymo ar jo įvykdymo fakto, remtis liudytojų parodymais šį faktą įrodyti. Nors teismas įsitikinimą ieškovės paaiškinimų teisingumu grindė ieškovės aktyviais veiksmais tvarkant žemės nuosavybės atkūrimo dokumentus, tačiau Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje teisė atkurti nuosavybės teises į žemę ir teisė ją paveldėti yra aiškiai apibrėžtos kaip savarankiškos teisės, turinčios atskirus ir tarpusavyje nesusijusius šių teisių įgyvendinimo pagrindus.
20.4. Ieškovė reikalavimą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą pareiškė neparašiusi pareiškimo notarei dėl palikimo nepriėmimo ir nepretendavimo į palikimą, o po to, kai notarei buvo pateiktas 2016 m. lapkričio 14 d. pareiškimas, todėl manytina, kad dalyvavimas nuosavybės teisių į žemę atkūrimo procese buvo pagrįstai pripažintas atsiradusio palikimo priėmimo pagrindu.
20.5. Nepagrįstai, kaip reikšminga aplinkybė, pripažintas faktas, kad ieškovės pareiškimas notarui ir paveldėjimo teisės liudijimas atsakovui buvo išduotas tą pačią dieną – 2016 m. lapkričio 14 d., ar, jog ieškovė neva sutarė su atsakovu dėl to, kad ji nepradės procedūrų dėl jos pripažinimo priėmusia palikimą. Bylos nagrinėjimo metu nebuvo apklausta 2016 m. lapkričio 14 d. pareiškimą patvirtinusi notarė, kuri būtų galėjusi ne tik patvirtinti ar paneigti nurodytas aplinkybes, bet ir paaiškinti, kas pasiūlė vienokias ar kitokias 2016 m. lapkričio 14 d. pareiškimo turinio formuluotes.
20.6. Butas, adresu (duomenys neskelbtini), buvo paliktas testamentu atsakovui ir jo sutuoktinei ne kompensuojant atsakovui neskirtą pinigų, gautų iš D. Z. paveldėtų žemės sklypų dalį, o dėl to, kad šis butas D. Z. buvo įsigytas atsakovo ir jo sutuoktinės lėšomis.
20.7. Aplinkybė, kad ieškovė atliko aktyvius veiksmus, susijusius su palikimu, veikdama pagal įgaliojimą motinos interesais, neturi teisinės reikšmės vertinant ieškovės reikalavimo priteisti iš atsakovo kompensaciją ir bylinėjimosi išlaidas atžvilgiu, kadangi jos teisinę reikšmę paneigia 2016 m. lapkričio 4 d. pareiškimu išreikšta ieškovės valia nepretenduoti į palikimą. Abejonę kelia ir tai, kad veikimas pagal įgaliojimą yra pripažįstamas palikimo valdymu, kai byloje nėra duomenų apie tai, jog ieškovė priėmė sprendimus dėl palikimo valdymo ar patyrė išlaidų, susijusių su palikimo valdymu.
20.8. Teismas ne tik neteisingai apskaičiavo archeologinių tyrinėjimų išlaidų sumos dalį, bet ir nepagrįstai visos archeologinių tyrimų kainos neišskaičiavo iš ieškovui mokėtinos kompensacijos. Atsakovui nuosavybės teise priklausiusi dalis parduotame žemės sklype, kurio bendras plotas 1,8551 ha, sudarė 0,500096 ha ploto, todėl archeologinių tyrinėjimų išlaidų dalis, tenkanti atsakovui, yra ne 32 666,66 Eur, o 33 697,37 Eur. Dėl to teismas turėjo sumažinti ieškovui mokėtinos kompensacijos dydį visos atsakovui tenkančios prievolės padengti archeologinių tyrimų išlaidas apimtimi. Ieškovas yra Lenkijos Respublikos pilietis, todėl atsakovui, norint įgyvendinti atgręžtinio reikalavimo teisę ginčo atveju, reikėtų kreiptis lenkų kalba į Lenkijos Respublikos kompetentingas institucijas, taip pat nežinoma, ar ieškovas vykdytų prievolę mokėti išlaidas už tyrimus. Teismas neišsprendė klausimo, kaip atsakovas turėtų atsiskaityti su ieškovu tuo atveju, jei archeologinių tyrimų išlaidų dydis būtų mažesnis nei 33 697,37 Eur, todėl mano, kad tuo atveju, jei padengtina tyrimų išlaidų dydis būtų mažesnis, atsakovas turėtų 50 proc. išmokėti ieškovui.
20.9. Nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria nustatyta, kad ieškovė priėmė palikimą pradėjusi jį faktiškai valdyti ir kuria ginčijamas paveldėjimo teisės liudijimas pripažintas negaliojančiu dėl 1/3 jame nurodyto turto dalies, nes teismas nepagrįstai ieškovės pradėjimą faktiškai valdyti palikimą pripažino juridinę reikšmę turinčiu faktu.
Atsiliepimas
21. Ieškovai atsiliepimais į apeliacinį skundą, teismo prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti ieškovams iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimai grindžiami tokiais argumentais:
21.1. Atsakovas bando įtikinti, kad ieškovės 2016 m. lapkričio 14 d. parašytas pareiškimas notarei yra sandoris ir turi juridinę reikšmę, kaip palikimo nepriėmimo patvirtinimas. Tokie atsakovo argumentai yra paneigti kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-273/2014). Atsakovas nepateikė teisiškai pagrįstų argumentų, kodėl šia praktika nereikia vadovautis.
21.2. Teismas pagrįstai laikė įrodytą aplinkybę, kad ieškovės 2016 m. lapkričio 14 d. pareiškimas atsirado tik ieškovę įtikinus, jog pastarasis lems paprastesnį dokumentų tvarkymą ir nesant pagrindo abejoti, kad brolis gali pasielgti nesąžiningai. Teismas tinkamai konstatavo, kad tokios aplinkybės pagrįstos įrodymų byloje visuma, šalių ir liudytojo paaiškinimais, rašytiniais įrodymais, patvirtinančiais ieškovės aktyvius veiksmus tvarkant žemės atkūrimo nuosavybės dokumentus bei tuo, jog ieškovės pareiškimas notarui ir paveldėjimo teisės liudijimas atsakovui į ginčo sklypus, išduotas tą pačią dieną – 2016 m. lapkričio 14 d.
21.3. D. Z. žemės sklypų pardavimas ir pinigų už juos dalybos nėra reikšmingos palikimo priėmimo fakto nustatymo byloje, nes byloje yra nustatinėjamos aplinkybės po jos mirties.
21.4. Nors atsakovas teigia, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje teisė atkurti nuosavybės teises į žemę ir teisė paveldėti žemę yra aiškiai apibrėžtos kaip savarankiškos teisės, turinčios atskirus ir tarpusavyje nesusijusius šių teisių įgyvendinimo pagrindus, tačiau nenurodo, kokia konkrečia šio teismo jurisprudencija jis remiasi, jos necituoja ir nepagrindžia, kaip tai susiję su nagrinėjama byla.
21.5. Atsakovas teiginiu, kad šiuo atveju dalyvavimas nuosavybės teisių į žemę atkūrime teisme buvo pagrįstai pripažintas atsiradusio palikimo priėmimo pagrindu, sutinka, kad ieškovė, dalyvaudama nuosavybės atkūrimo procese, priėmė palikimą.
21.6. Atsakovas, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nepareiškė prašymo apklausti 2016 m. lapkričio 14 d. paveldėjimo liudijimą išdavusią notarę, o teismas negali kviesti liudytojų procese, kuris vyksta rungimosi principu.
21.7. Atsakovo argumentas, kad teismas palikimo priėmimą pripažino ieškovės veikimą pagal įgaliojimą atstovaujant motinos interesams, atmestinas, kadangi atsakovas savo naudai vertina teismo sprendimą.
21.8. Atsakovo argumentai dėl išlaidų archeologiniams tyrimams yra atmestini. Nurodomos išlaidos yra tikėtinos. Jeigu tokios išlaidos atsirastų bei jų būtų pareikalauta iš atsakovo, kaip žemės sklypų pardavėjo, tai pastarasis išlaidas patyręs, įgytų reikalavimo teisę į kitus du įpėdinius ir tai būtų solidari visų palikimą priėmusių įpėdinių prievolė.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
22. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
23. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, nusprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ir atsiliepimų į juos ribų.
Dėl apeliacijos ribų, byloje nustatytų esminių faktinių aplinkybių
24. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad M. S., mirusiai (duomenys neskelbtini), buvo atkuriamos nuosavybės teisės į jai tenkančią, buvusio savininko A. H. nuosavybės, dalį. M. S. 1991 m. lapkričio 18 d. buvo pateikusi prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į išlikusį nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą, esantį, (duomenys neskelbtini). Mirusios M. S. palikimą priėmė dukra D. Z., o palikimo paveldėjimo byla užvesta 2001 m. kovo 29 d. D. Z., jos vardu pagal įgaliojimą veikiant J. Z., 2001 m. rugpjūčio 2 d. išduotas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas į žemės sklypus, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini). Paveldėjusi žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (0,1038 ha), jį pardavė 2003 m. gruodžio 16 d., o paveldėjusi žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (0,0981 ha), jį pardavė 2003 m. gruodžio 4 d.
25. D. Z. mirė (duomenys neskelbtini); pirmos eilės įpėdiniai – J. Z., M. Z. ir T. Z..
26. Byloje nustatyta, kad 1995 m. gruodžio 29 d. paskolos sutartimis D. Z. pasiskolino iš H. Z. ir M. Z. po 18 000 Lt, iš viso 36 000 Lt, įsipareigodama skolą grąžinti iki 2005 m. gruodžio 29 d. D. Z. 1995 m. gruodžio 29 d. nusipirko vieno kambario butą, esantį (duomenys neskelbtini) už 25 000 Lt. 1995 m. gruodžio 29 d. testamentu D. Z. šį butą lygiomis dalimis paliko M. Z. ir H. Z.. 2004 m. rugsėjo 29 d. išduotas paveldėjimo teisės liudijimas M. Z. į testamentu paliktą turtą, t. y. butą, esantį (duomenys neskelbtini).
27. M. S. į jai tenkančią buvusio savininko A. H. nuosavybės dalį, 0,6262 ha žemės sklypą, nuosavybės teisės atkurtos 2016 m. gegužės 16 d. sprendimu. 2016 m. lapkričio 14 d. pareiškimu notarui J. Z. pareiškė, kad po motinos D. Z. mirties palikimo nepriėmė, pretenzijų neturi ir ateityje neturės.
28. 2016 m. lapkričio 14 d. išduotas paveldėjimo teisės liudijimas M. Z. į motinos D. Z., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą, t. y.: 1) 4140/13500 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); 2) 278/825 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); 3) 1844/5462 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).
29. 2022 m. gegužės 3 d. išduotas paveldėjimo teisės liudijimas M. Z., į motinos D. Z., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą, t. y. 490/12419 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).
30. 2022 m. liepos 20 d. pirkimo–pardavimo sutartimi M. Z., kartu su kitais keturiais bendraturčiais (pardavėjais) pardavė jam priklausančias žemės sklypų (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini)) dalis už 335 643,20 Eur. Sutarties šalys taip pat susitarė, kad jei parduotame daikte atliekant tvarkybos ar statybos darbus bus aptiktos archeologinio ar kitokio pobūdžio vertingosios savybės arba turimais duomenimis bus pagrįsta archeologinio ar kitokio pobūdžio vertingųjų savybių buvimo ar sužalojimo tikimybė, ir dėl to, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisės aktais, bus būtina atlikti archeologinius ar kitokio pobūdžio tyrimus, pardavėjai proporcingai parduodamai žemės sklypo daliai, įsipareigoja kompensuoti pirkėjui visas archeologinių tyrimo darbų išlaidas, neviršijančias 125 000 Eur.
31. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 8 d. nutartimi atnaujintas pareiškėjui T. Z. praleistas trijų mėnesių terminas palikimui, atsiradusiam po palikėjos D. Z. mirties, priimti. Nutartis įsiteisėjo 2022 m. gruodžio 20 d. Ieškovas T. Z. 2023 m. vasario 22 d. pateikė notarui pareiškimą dėl palikimo, atsiradusio po motinos D. Z. mirties, priėmimo.
32. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo tarp mirusiosios D. Z. pirmos eilės įpėdinių dėl atsakovui M. Z. išduoto 2022 m. gegužės 3 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo dalies pripažinimo negaliojančia; ieškovės J. Z. pareiškimo notarui, kuriuo ji pareiškė, kad nepriėmė D. Z. palikimo, vertinimo; ieškovės J. Z. atliktų veiksmų priimant palikimą, jį pradėjus faktiškai valdyti, įvertinimo; kompensacijos už M. Z. paveldėtą ir parduotą turtą priteisimo likusiems įpėdiniams; pirkimo–pardavimo sutartimi atsakovo prisiimto įsipareigojimo kompensuoti galimas archeologinių tyrimų išlaidas vertinimo.
33. Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) pagal testamentą (CK 5.1 straipsnio 1 dalis). Asmeniui mirus arba teismo tvarka paskelbus jį mirusiu palikimo atsiradimo dieną įpėdiniai įgyja subjektinę paveldėjimo teisę, tačiau tai dar nereiškia, kad jie perėmė palikėjo teises ir pareigas. Tam, kad gautų palikimą, įpėdinis turi įstatymo nustatyta tvarka ir terminais priimti palikimą, t. y. apsispręsti, jog nori palikimą priimti ir atlikti įstatyme nustatytus veiksmus: kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą arba faktiškai pradėti valdyti paveldėtą turtą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis).
Dėl ieškovės J. Z. 2016 m. lapkričio 14 d. pareiškimo notarui vertinimo
34. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė, kad ieškovės J. Z. 2016 m. lapkričio 14 d. pareiškimas, pateiktas notarui, kuriuo ji pareiškė, kad palikimo po motinos mirties nepriėmė, pretenzijų neturi ir ateityje neturės, nesukėlė savarankiškų teisinių pasekmių, jis pateiktas praleidus CK 5.50 straipsnio 3 dalyje numatytą trijų mėnesių terminą, o pats pareiškimas notarui buvo pateiktas ieškovę įtikinus, jog toks pareiškimas lems paprastesnį dokumentų tvarkymą, neabejojant atsakovo M. Z. sąžiningumu, susitarus, jog jis, pardavęs žemės sklypus, išmokės kompensaciją visiems įpėdiniams. Teismas nurodė, kad ieškovė J. Z., po motinos D. Z. mirties, atliko aktyvius veiksmus, susijusius su palikimo priėmimu faktiškai pradėjus jį valdyti, t. y. nuolat aktyviai veikė nuosavybės teisės atkūrimo procese (siekiant atkurti nuosavybės teisę į žemės sklypus), taip pat pagal įgaliojimą veikė motinos interesais, o vėlesnis M. Z. iniciatyvos perėmimas nepaneigia ieškovės veiksmų vertinimo, todėl pripažino, jog ieškovė motinos palikimą priėmė pradėjusi jį faktiškai valdyti.
35. Kaip nurodyta nutarties 27 punkte, M. S. į jai tenkančią buvusio savininko A. H. nuosavybės dalį, nuosavybės teisės atkurtos 2016 m. gegužės 16 d. sprendimu, dėl to 2016 m. lapkričio 14 d. M. Z. išduotas paveldėjimo teisės liudijimas į motinos D. Z. palikimą, t. y. 4140/13500 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); 278/825 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); 1844/5462 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).
36. Atsakovas laikosi pozicijos, kad ieškovė 2016 m. lapkričio 14 d. pareiškimu, pateiktu notarui, kuris nėra ginčijamas ir nėra nuginčytas teisme, atsisakė palikimo, todėl ji neturi teisinio pagrindo pretenduoti į ginčo žemės sklypų dalį. Ieškovė nurodė, kad pareiškimas buvo pateiktas tik todėl, kad jai teisininkai paaiškino, jog, palikimą priimant tik vienam iš paveldėtojų, bus sklandesnis dokumentų tvarkymo procesas, o su atsakovu žodžiu buvo susitarta, kad, jam pardavus paveldėtus žemės sklypus, gautos lėšos bus padalintos visiems trims įpėdiniams, nes tokia buvo motinos valia.
37. Apeliacinės instancijos teismas, nesutinka su apelianto argumentais dėl toliau dėstomų aplinkybių.
38. Vienas pagrindinis civilinės teisės principų – dispozityvumo principas – suteikia teisę asmeniui laisvai apsispręsti, ar realizuoti savo teisę, ar nuo jos atsisakyti ir ją perleisti kitam asmeniui. Įstatymas nustato konkrečią formą, kuria turi būti įforminamas palikimo atsisakymo sandoris (CK 5.51 straipsnio 2 dalis). Palikimo įpėdiniui atsisakius palikimo, šis pasitraukia iš paveldėto turto santykio, todėl toks atsisakymas sukelia gana radikalias pasekmes. Pažymėtina, kad dar nuo romėnų teisės laikų, paveldėjimo teisės keliamas tikslas – garantuoti turto išsaugojimą šeimoje (giminėje).
39. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, turintis teisę paveldėti asmuo gali šios teisės atsisakyti, paduodamas apie tai pareiškimą notarui (CK 5.60 straipsnis). Atsisakyti palikimo leidžiama per tą patį terminą, kaip ir palikimą priimti – per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.60 straipsnio 1 dalis). Praleidus terminą palikimui priimti laikoma, kad palikimas nepriimtas, todėl po šio termino pasibaigimo, nepriklausomai nuo to, ar įpėdinis pareiškimu atsisako nuo palikimo, ar neišreiškia jokios valios dėl palikimo, abiem šiais atvejais atsiranda tie patys palikimo nepriėmimo teisiniai padariniai. Taigi pasibaigus palikimo priėmimo terminui įpėdinio palikimo atsisakymas jokios teisinės reikšmės neturi, nes tokio įpėdinio neįgyvendinta paveldėjimo teisė yra pasibaigusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 9 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-273/2014).
40. Kaip jau nurodyta, turto palikėja D. Z. mirė (duomenys neskelbtini). Tai reiškia, kad, vadovaujantis CK 5.50 straipsnio 1 ir 3 dalimis ir 5.60 straipsnio 1 dalimi, pareiškimas notarui dėl palikėjos palikimo priėmimo ar jo atsisakymo turėjo būti pateiktas iki (duomenys neskelbtini) (įskaitytinai). Šiuo atveju ieškovės pareiškimas notarui, kuriuo ji pareiškė, kad palikimo po motinos mirties nepriėmė, pretenzijų neturi ir ateityje neturės, buvo pateiktas 2016 m. lapkričio 14 d., o duomenų, jog ieškovė anksčiau, apart minimo 2016 m. lapkričio 14 d. pareiškimo, kreipėsi į notarą dėl palikimo (ne)priėmimo, nėra (CPK 178 straipsnis). Atsižvelgdamas į tai, pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino, kad pareiškėjos 2016 m. lapkričio 14 d. pareiškimas notarei buvo pateiktas pasibaigus CK 5.50 straipsnio 1 ir 3 dalyse, 5.60 straipsnio 1 dalyje nustatytam 3 mėnesių palikimo priėmimo ar jo atsisakymo terminui, todėl pastarasis pareiškimas neturi teisinės reikšmės (negali sukelti savarankiškų teisinių pasekmių). Laikytina, kad ieškovės J. Z. neįgyvendinta paveldėjimo teisė, nurodyto teisinio reguliavimo aspektu, buvo pasibaigusi. Kita vertus, atsižvelgus į 2016 m. lapkričio 14 d. pareiškimo turinį matyti, kad jis yra daugiau informacinio pobūdžio nei išreiškiantis J. Z. valią atsisakyti priimti palikimą po motinos mirties. Pareiškime nurodoma, kad ieškovė palikimo po motinos mirties nepriėmė, tačiau nebuvo nurodyta aiški valia atsisakyti jį priimti.
41. Pažymėtina, kad tuo atveju, jei teismo išvados neatitinka bylos šalies lūkesčių, tai savaime nereiškia, kad atitinkamų įrodymų tyrimas ir vertinimas atliktas netinkamai ar tam tikriems įrodymams nepagrįstai suteiktas prioritetas kitų įrodymų atžvilgiu. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes nurodymai teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą, neleistini. Dėl to atvejai, kai šalies nurodytos aplinkybės, argumentai nepripažįstami įrodytais, savaime neleidžia daryti išvados, kad bylos nagrinėjimo metu teisme buvo padaryta CPK 176, 185 straipsnių pažeidimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010; 2018 m. vasario 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-51-701/2018 53–55 punktai). Iš skundžiamo teismo sprendimo matyti, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos faktines aplinkybes, rašytinius įrodymus, šalių ir liudytojo J. H. parodymus, todėl nėra pagrindo pripažinti, jog teismui nesant pagrindo abejoti ieškovės paaiškinimais dėl 2016 m. lapkričio 14 d. pareiškimo pateikimo notarui nustatytų faktinių aplinkybių, būtent ieškovės paaiškinimams buvo suteiktas prioritetas, tačiau tai nereiškia, kad teismas nurodytas išvadas padarė tik ieškovės pateiktų argumentų pagrindu, nevertindamas įrodymų visumos. Atsakovui paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo ir ieškovės pareiškimo notarui datų sutaptis teismo nebuvo įvertinta kaip esminė aplinkybė, padarant išvadą dėl ieškovės 2016 m. lapkričio 14 d. pareiškimo vertinimo, tačiau datų sutapties aspektas visų byloje nustatytų aplinkybių kontekste nepaneigė ieškovės pozicijos, kad jai buvo išaiškinta dokumentų tvarkymo vienam asmeniui nauda; be to, įrodymų visuma leido teisingai pirmosios instancijos teismui įvertinti, jog tarp šalių (artimiausių giminaičių – brolių ir sesers) buvo sudarytas žodinis susitarimas dėl lėšų, gautų pardavus žemės sklypus, padalijimo. Nurodytina, kad susitarimo forma iš esmės yra jo dalyvių valios išorinio reiškimo būdas. Todėl tokia valia gali būti išreikšta tiesiogiai – žodine arba rašytine forma, o netiesiogiai – ir konkliudentinių veiksmų forma. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė ir atsakovas yra brolis ir sesuo, visiškai pateisinama, jog toks susitarimas galėjo būti sudarytas žodine forma. Taigi apeliantas iš esmės pateikia savo nuomonę dėl tų pačių įrodymų turinio ir jais patvirtinamų aplinkybių vertinimo, bei siekia, kad jais remiantis, būtų padarytos kitos išvados ginčo klausimu.
42. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos išvada, kad aplinkybės, susijusios su D. Z. (mirusios) parduotais žemės sklypais ir už juos gautų lėšų paskirstymu, buto esančio, (duomenys neskelbtini), įsigijimo aplinkybės, neturi teisinės reikšmės ginčo išnagrinėjimui. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, toks velionės D. Z. elgesys tik patvirtina, kad palikėja žinojo apie atkurtas nuosavybės teises tik į dalį žemės sklypų, tačiau, nepaisant to, savo valią dėl įpėdinio M. Z. išreiškė testamentą sudariusi jo ir sutuoktinės naudai ne dėl viso turto (visų žemės sklypų), o tik dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini).
43. Apeliantas skunde nurodė, kad bylos nagrinėjimo metu nebuvo apklausta 2016 m. lapkričio 14 d. pareiškimą patvirtinusi notarė, kuri būtų galėjusi paaiškinti 2016 m. lapkričio 14 d. pareiškimo turinio aplinkybes.
44. CPK 177 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, jog yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Pagal CPK 177 straipsnio 2 dalį, tie duomenys gali būti nustatomi šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais, ekspertų išvadomis, nuotraukomis, vaizdo ir garso įrašais, padarytais nepažeidžiant įstatymų, ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis.
45. Kaip teisingai nurodo ieškovai atsiliepime į apeliacinį skundą, apeliantas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme neteikė procesinio prašymo apklausti notarę liudytoja. Kita vertus, teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius duomenis, nurodo, kad apelianto argumentas, jog pirmosios instancijos teismas neapklausė notarės liudytoja, nedaro byloje esančių įrodymų tyrimo netinkamo ir neleidžia teigti, jog nebuvo įvertintos bylai reikšmingos aplinkybės.
46. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad ieškovės 2016 m. lapkričio 14 d. pareiškimas notarui nėra laikytinas atsisakymu priimti palikimą, kadangi jis pateiktas praleidus įstatyme numatytą trijų mėnesių terminą, todėl toks pareiškimas neturi teisinės reikšmės. Pirmosios instancijos teismas išvadas byloje padarė remdamasis vidiniu įsitikinimu, kuris suformuotas visapusiškai ištyrus rašytinius įrodymus bei išklausius šalių ir liudytojo parodymus.
Dėl palikimo priėmimo pradėjus jį faktiškai valdyti
47. CK 5.50 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Tai reiškia, kad įpėdinis palikimą gali priimti dviem būdais – kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą arba faktiškai pradėti paveldimą turtą valdyti.
48. Nagrinėjamu atveju ieškovė J. Z. laikosi pozicijos, kad motinos palikimą priėmė pradėjusi jį faktiškai valdyti. Kaip faktinį valdymą nurodo savo aktyvius veiksmus, kuriais ji siekė atkurti nuosavybės teises į M. S., kurios palikimą priėmė D. Z., tenkančią buvusio savininko A. H. nuosavybės dalį. Atsakovas (apeliantas) su tokiais ieškovės argumentais nesutinka.
49. CK 5.51 straipsnyje reglamentuotas palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Šioje teisės normoje nurodytas pavyzdinis sąrašas aplinkybių, kurios patvirtina faktinį palikimo priėmimą.
50. Faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku, t. y. tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007). Aktyviems įpėdinio veiksmams, atitinkantiems palikimo priėmimą faktiniu valdymu, taip pat priskiriamas palikimą sudarančių daiktų saugojimas, jų tinkamos būklės palaikymas, pagerinimas, daiktų perkėlimas į kitą vietą, jų naudojimas kaip nuosavų tam tikroje veikloje ir pan.
51. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad kiekvienas palikimo priėmimo faktiniu valdymu atvejis yra individualus, todėl įpėdinio, siekiančio įrodyti, jog jis palikimą yra priėmęs šiuo būdu, nurodytos aplinkybės turi būti vertinamos konkrečios bylos aplinkybių kontekste ir sprendžiama, ar konkrečioje situacijoje įpėdinio elgesys atitinka kasacinio teismo praktikoje suformuluotus kriterijus, kuriais remiantis pripažįstama, jog įpėdinis siekė paveldimą turtą įgyti nuosavybėn (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015). Nurodytą teisės aiškinimą lemia tai, kad palikimą gali sudaryti labai įvairaus pobūdžio turtas bei palikėjo turtinės (kai kuriais atvejais ir neturtinės) teisės ir pareigos, todėl įpėdinio veiksmus būtina vertinti atsižvelgiant į turto, sudarančio palikimą, pobūdį bei paveldimų teisių ir pareigų turinio kontekste. Kita vertus, įpėdinio veiksmų fakto ir pobūdžio vertinimui gali turėti įtakos ir jo, kaip teisės subjekto, ypatumai bei individualios savybės (pvz., amžius, sveikatos būklė, jo socialiniai gebėjimai ir pan.). Taigi, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais, t. y. ar įpėdinis priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti, sprendžia teismas, nustatęs ir įvertinęs konkrečios situacijos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-693-378/2015).
52. Atsižvelgus į byloje esančius duomenis, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad J. Z. po D. Z. mirties atliko aktyvius veiksmus, siekdama atkurti dar M. S., kurios palikimą paveldėjo D. Z., priklausančią nuosavybę (žemės sklypus). Nurodytini tokio pobūdžio aktyvūs veiksmai, kurių šalys neginčijo: 1) J. Z., kartu su apeliantu ir kitais pareiškėjais, 2006 m. spalio 6 d. teikė teismui pareiškimą dėl termino atnaujinimo ir juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir dėl to sudarė teisinių paslaugų teikimo sutartį; 2) NŽT 2008 m. balandžio 4 d. pranešimu kreipėsi į J. Z. dėl papildomų duomenų, susijusių su nuosavybės teisės atkūrimu, pateikimo; 3) NŽT 2012 m. vasario 9 d. kreipėsi į J. Z. ir M. Z., kaip M. S. paveldėtojus, prašydama nuspręsti dėl kompensacijos (ne)priėmimo, pažymint, kad į buvusio savininko A. H. iki 1940 m. valdytą žemę, M. S. (mirusiai (duomenys neskelbtini)), neatkurtas plotas yra 1,7978 ha; 4) J. Z. ir M. Z. 2007 m. gruodžio 28 d. buvo sudarę teisinių paslaugų sutartį, kuria advokatui suteikė teisę atstovauti civilinėje byloje dėl palikimo priėmimo termino atnaujinimo. Pažymėtina, kad ieškovė pagal įgaliojimą ir iki motinos mirties atstovavo jai nuosavybės teisių atkūrimo procese.
53. Be to, Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 straipsnio (redakcija, galiojanti nuo 2003 m. spalio 29 d.) 2 dalyje numatyta, kad tuo atveju, kuomet piliečiai, kuriems šio įstatymo pagrindu gali būti atkurtos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, yra nustatytu laiku padavę prašymus atkurti nuosavybės teises, tačiau yra mirę, nuosavybės teisės atkuriamos mirusiojo vardu ir perduodamos įpėdiniui, jei jis yra Lietuvos Respublikos pilietis. Tai reiškia, kad teisė atkurti nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą yra paveldima turtinė teisė.
54. Tai, kad teisė atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą tampa palikimo dalimi ir paveldima bendra tvarka, lemia specifinis nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo procesas. Nuo prašymo atkurti nuosavybės teises pateikimo iki sprendimo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės, priėmimo asmuo, pageidaujantis atkurti nuosavybės teises, privalo ne kartą išreikšti valią su nuosavybės teisių atkūrimu susijusiais klausimais (dėl nuosavybės teisių atkūrimo natūra ar lygiaverte natūra, dėl konkrečios žemės sklypo vietos, ribų ir pan.). Tačiau pretendento mirties atveju už mirusį asmenį valią turi išreikšti kitas asmuo, turintis daugiausia teisių tai daryti, t. y. asmuo, paveldintis mirusiojo turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1999 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-320/1999; 2000 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-583/2000; 2004 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2004; 2008 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-122/2008).
55. Kaip nurodyta, kiekvienas palikimo priėmimo faktiniu valdymu atvejis yra individualus ir vertinamas nustatytų bylos faktinių aplinkybių kontekste. Nuo prašymo atkurti nuosavybės teises pateikimo iki sprendimo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės, priėmimo, asmens valia su nuosavybės teisių atkūrimu susijusiais klausimais turi būti išreikšta ne kartą, o nutarties 52 punkte nurodyti ieškovės atlikti veiksmai kartu su liudytojo J. H. paaiškinimais įrodo, kad ieškovė po motinos mirties aktyviai veikė, siekdama atkurti nuosavybės teises į likusius žemės sklypus. Atsižvelgiant į išvardintas aplinkybes bei tai, kad sprendimas dėl nuosavybės atkūrimo buvo priimtas tik 2016 m. gegužės 16 d., įvertinus ieškovės aktyvius veiksmus viso žemės sklypų nuosavybės teisės atkūrimo procese, akivaizdu, jog ji priėmė palikimą po motinos mirties, pradėdama jį faktiškai valdyti. Pažymėtina, kad aplinkybė, jog veiksmų, susijusių su nuosavybės atkūrimu, iniciatyvą po ieškovės buvo perėmęs ir atsakovas, kaip teisingai įvertino pirmosios instancijos teismas, šios išvados nepaneigia.
Dėl kompensacijos priteisimo
56. Nagrinėjamu atveju apeliantas laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai apskaičiavo archeologinių tyrinėjimų išlaidų dalį ir nepagrįstai jos neišskaičiavo iš ieškovui mokėtinos kompensacijos. Su šia apelianto pozicija teisėjų kolegija nesutinka.
57. Kaip jau nurodyta, atsakovas, kartu su kitais keturiais bendraturčiais, 2022 m. liepos 20 d. pirkimo–pardavimo sutartimi pardavęs jam priklausančias žemės sklypų (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini)) dalis, kartu sutartyje įsipareigojo, kad tuo atveju, jeigu parduotame daikte, atliekant tvarkybos ar statybos darbus, bus aptiktos archeologinio ar kitokio pobūdžio vertingosios savybės arba turimais duomenimis bus pagrįsta archeologinio ar kitokio pobūdžio vertingųjų savybių buvimo ar sužalojimo tikimybė, ir dėl to, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisės aktais, bus būtina atlikti archeologinius ar kitokio pobūdžio tyrimus, pardavėjai, proporcingai parduodamai žemės sklypo daliai, įsipareigoja kompensuoti pirkėjui visas archeologinių tyrimo darbų išlaidas, neviršijančias 125 000 Eur. Šiuo atveju duomenų byloje, kad nurodytos archeologinių tyrimų išlaidos yra faktiškai patirtos, nėra (CPK 178 straipsnis), o tai reiškia, kad, atsižvelgiant į nurodytą pirkimo–pardavimo sutarties sąlygą, prašomos priteisti archeologinių tyrimų išlaidos yra būsimos ir nepreziumuojamos, t. y. nėra aišku, ar jos bus faktiškai patirtos. Šiuo aspektu teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo skundžiamo sprendimo argumentu, kad įvertinus galimų kilti išlaidų pobūdį bei tai, jog tokios išlaidos yra hipotetinės ir gali būti nepatirtos, tokio pobūdžio išlaidų priteisimas šioje byloje yra teisiškai nepagrįstas.
58. Kita vertus, jei susiklostytų faktinė situacija, kuomet atsakovui, kaip 2022 m. liepos 20 d. pirkimo–pardavimo sutarties šaliai, kiltų pareiga atlyginti archeologinių tyrimų išlaidų dalį, jis, tokias išlaidas realiai patyręs, įgytų reikalavimo teisę į kitus du įpėdinius (CK 6.9 straipsnio 1 dalis).
59. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų skundo argumentų teisėjų kolegija plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo (ne)teisėtumo ir (ne)pagrįstumo. (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimas byloje Ruiz Torija prieš Ispaniją, peticijos Nr. 18390/91; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018 22–26 punktai; 2022 m. birželio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-403/2022 29 punktas).
Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo
60. Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje teisingai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, kuriomis reglamentuojami paveldėjimo teisės santykiai, nepažeidė civilinio proceso teisės normų nustatytų įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių, nenukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos CPK 182 straipsnio 2 punkto taikymo praktikos bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio pakeisti ar panaikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Dėl to apelianto (atsakovo) apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 331 straipsnis).
61. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.
62. Atmetus atsakovo apeliacinį skundą, teisę į bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, priteisimą įgijo ieškovai, kurie nurodė apeliacinės instancijos teisme patyrę kiekvienas po 750 Eur (iš viso 1 500 Eur) bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą bei pateikė tokias išlaidas patvirtinančius dokumentus (2024 m. gegužės 30 d. pažymą). Prašoma priteisti išlaidų teisinei pagalbai parengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą atlyginimo dydis neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio 7, 8.11 punktuose nustatyto maksimalaus dydžio, todėl ieškovų prašymas dėl šių išlaidų atlyginimo priteisimo tenkinamas, kiekvienam iš ieškovų priteisiant po 750 Eur iš atsakovo už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2024 m. balandžio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo M. Z. (M. Z.) (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) ieškovei J. Z. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) ir ieškovui T. Z. (T. Z.) (gim. (duomenys neskelbtini)) kiekvienam po 750 Eur (septynis šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.