- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-12-08
- Bylos Nr.
- e2YT-27573-845/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-22552-2022-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Lijana Le Huede, Lijana Le
- Pareiškėjas
- T. Z.
- Suinteresuotas asmuo
- M. Z., J. Z.
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo T. Z. pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, suinteresuoti asmenys M. Z. ir J. Z..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas T. Z. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas atnaujinti įstatymo nustatytą terminą D. Z., mirusios 2004 m. birželio 28 d., palikimui priimti.
Nurodė, kad D. Z., gimė 1935 m. gegužės 24 d., mirė 2004 m. birželio 28 d. Po jos mirties liko palikimas – butas (duomenys neskelbtini). Po pareiškėjo mamos mirties pareiškėjo brolis M. Z. nurodė, kad šį butą testamentu mama paliko jam. Kadangi kito turto mirties dienai D. Z. neturėjo, pareiškėjas nesikreipė dėl jos palikimo priėmimo. Pažymėjo, kad šiais metais pareiškėjas iš savo ir M. Z. sesers J. Z. sužinojo, kad 1996 m. liepos 15 d. mirusios senelės M. S. vardu yra atkurta nuosavybės teisė į žemę, kurią po mirties paveldi jos dukra D. Z., o po jos paveldi M. Z., kaip asmuo priėmęs palikimą pagal testamentą. Taip pat J. Z. nurodė, kad Marianas neprieštarauja sąžiningai pasidalinti šį naujai atsiradusį palikimą tarp brolių ir sesers. Tai sužinojęs pareiškėjas kreipėsi į advokatę, kuri jo vardu, vadovaudamasi CK 5.57 str. 1 d., pateikė prašymą broliui dėl jo brolio sutikimo J. Z. ir T. Z. jų mamos D. Z., mirusios 2004-06-28, palikimui priimti.
Suinteresuotas asmuo J. Z. su pareiškimu sutiko.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo M. Z. su pareiškėjo prašymu nesutiko ir prašė jo netenkinti. Nurodė, kad pareiškėjo atstovė, atstovaudama ne tik pareiškėjo, bet ir J. Z. interesus, 2022-09-28 kreipėsi į M. Z., nurodydama, kad šalys yra sutarę dėl taikaus šio palikimo pasidalijimo tarp brolių Tadeusz ir Marian bei sesers, tačiau pareiškėjo atstovė kartu su 2022-09-28 prašymu nepateikė jokio susirašinėjimo, kuris patvirtintų, kad kuris nors iš šalių inicijavo tarimąsi dėl palikimo pasidalijimo. Atsižvelgiant į tai, pastebėtina, kad iš 2022-09-28 kreipimosi akivaizdu, jog intereso pasidalyti palikimą turėtojas yra ne tik pareiškėjas, bet ir J. Z., tačiau prašymu dėl termino atnaujinimo mėginama sudaryti įspūdį, kad pareiškėjas, atvykdamas į Lietuvą aplankyti motinos (iki jos mirties), sesers ir brolio (po motinos mirties), turėjo galimybę bendrauti tik su M. Z. ir, kad tik iš pastarojo pareiškėjas galėjo gauti informaciją apie motinos turto reikalus (jai esant gyvai), vėliau - šio turto paveldėjimo reikalus. Iš pareiškėjo nurodytų aplinkybių akivaizdu, kad jis bendravo ir su motina, ir su seserimi, todėl nėra pagrindo daryti prielaidą, kad ne pareiškėjas, o suinteresuotas asmuo M. Z. yra atsakingas už tai, kad pareiškėjas nesidomėjo motinai priklausančiu turtu ar teisėmis į išlikusį nekilnojamąjį turtą ir nesinaudojo galimybe aiškintis motinai priklausančio turto ar teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą klausimais su notaru ar pasirinktu advokatu. Tai, kad sesuo galėjo suteikti pareiškėjui informaciją apie motinai priklausantį turtą ar teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą patvirtina ir prie prašymo dėl termino atnaujinimo 2001-08-02 paveldėjimo teisės liudijimas pagal įstatymą, iš kurio matyti, kad sesuo, kuri veikė motinos vardu pastarajai priimant turtą, paveldėtą iš M. S., tvarkė reikalus, susijusius su paveldėto motinos vardu turto, į kurį atkurtos nuosavybės teisės, priėmimu. Prašyme dėl termino atnaujinimo taip pat nurodyta, kad pareiškėjas 1983 metais susituokė ir išvažiavo gyventi į Lenkijos Respubliką, o iš prie prašymo dėl termino atnaujinimo pridedamo pareiškėjo asmens dokumento, išduoto Lenkijos Respublikoje, matyti, kad pareiškėjui buvo suteikta Lenkijos Respublikos pilietybė. Atsižvelgiant į tai, akivaizdu, kad pareiškėjas, kaip Lenkijos Respublikos pilietis, negalėjo pretenduoti į savo motinai tenkančią išlikusio nekilnojamojo turto, kuris priklausė močiutei, dalį. Kitaip tariant, pareiškėjo kaip Lenkijos piliečio lūkestis, kad jam pagal įstatymą būtų atkurtos nuosavybės teisės į jo močiutei, vėliau - mamai priklausiusį nekilnojamąjį turtą, nėra suderinamas su įstatymo nuostatomis. Atsižvelgiant į tai, prašymas atnaujinti terminą priimti palikimą dėl teisių, kurių jis nebūtų galėjęs paveldėti dėl to, kad nėra Lietuvos Respublikos pilietis, turi būti atmestas.
2022 m. gruodžio 7 d. buvo gauti papildomi pareiškėjo paaiškinimai, kuriuose nurodyta, kad prašymą atkurti nuosavybės teisę į žemę padavė M. S. (pareiškėjo senelė). Būtent jai, mirusios vardu, buvo atkurta nuosavybės teisė į žemę. Sutiktina, kad šią žemę, vadovaujantis aukščiau paminėto įstatymo nuostatas, galėjo paveldėti tik įpėdinis Lietuvos Respublikos pilietis. M. S. įpėdinė buvo jos dukra D. Z. (pareiškėjo mama) - LR pilietė. Būtent ji pagal minėtas įstatymo nuostatas ir paveldėjo M. S. atkurtą nuosavybės teise žemę. Lietuvoje žemę, vidaus vandenis ir miškus gali įsigyti tie užsienio subjektai (užsienio juridiniai asmenys, kitos užsienio organizacijos, užsienio valstybių piliečiai ir šių užsienio valstybių nuolatiniai gyventojai, Lietuvos Respublikos nuolatiniai gyventojai, neturintys Lietuvos Respublikos pilietybės), kurie atitinka Lietuvos pasirinktos europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus, t. y. užsienio valstybė, kurios užsienio subjektas pageidauja Lietuvoje įsigyti žemę, vidaus vandenis ir miškus, neįeina į buvusios Sovietų Socialistinių Respublikų Sąjungos pagrindu įkurtas politines, karines, ekonomines ar kitokias valstybių sąjungas arba sandraugas ir yra bent vienos iš šių sąjungų, susitarimų ar organizacijų - Europos Sąjungos, Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijos, Europos ekonominės erdvės susitarimo, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos - narė. Pažymėjo, kad D. Z. mirties dienai iš vis nebuvo aišku, ar bus atkurtos nuosavybės teisės į žemę M. S., t. y., ar iš vis bus ką paveldėti, nes trūko tiesioginių dokumentų, įrodančių žemės valdymą iki nacionalizacijos. Nurodė, kad juridinę reikšmę turintis faktas apie žemės valdymą nuosavybės teise buvo nustatytas tik 2007 m. gruodžio 22 d. Vilniaus miesto III apylinkės teismo sprendimu. Iš sprendimo matyti, kad byloje dalyvavo suinteresuoti asmenys M. Z. ir J. Z.. Tuo tarpu pareiškėjas į šią bylą net nebuvo įtrauktas, tad akivaizdu, kad apie vykstančius procesus nieko nežinojo.
Teismas 2022 m. lapkričio 17 d. nutartimi skyrė bylą nagrinėti teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka 2022 m. gruodžio 8 d. 11:00 val. (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 5 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Byloje nustatyta, kad pareiškėjo motina D. Z., gimė 1935 m. gegužės 24 d., mirė 2004 m. birželio 28 d. Po jos mirties liko palikimas – butas Dūkštų 2-64, Vilniuje. Po pareiškėjo mamos mirties jo brolis M. Z. šį butą testamentu paveldėjo iš mamos. Kadangi kito turto mirties dienai D. Z. neturėjo, pareiškėjas nesikreipė dėl jos palikimo priėmimo. Pareiškėjo paaiškinimais, nustatyta, kad šiais metais jis iš savo ir M. Z. sesers J. Z. sužinojo, kad 1996 m. liepos 15 d. mirusios senelės M. S. vardu yra atkurta nuosavybės teisė į žemę, kurią po mirties paveldėjo jos dukra D. Z., o po jos mirties - M. Z., kaip asmuo priėmęs palikimą pagal testamentą. Tai matyti iš VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto išrašo, kad M. Z. įgijo nuosavybės teisę į žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), 490/12419 dalį paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo pagrindu Nr. (duomenys neskelbtini).
Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) pagal testamentą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) CK 5.1 straipsnio 1 dalis). Asmeniui mirus arba teismo tvarka paskelbus jį mirusiu palikimo atsiradimo dieną įpėdiniai įgyja subjektinę paveldėjimo teisę, tačiau tai dar nereiškia, kad jie perėmė palikėjo teises ir pareigas. Tam, kad gautų palikimą, įpėdinis turi įstatymo nustatyta tvarka ir terminais priimti palikimą, t. y. apsispręsti, jog nori palikimą priimti ir atlikti įstatyme nustatytus veiksmus: kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą arba faktiškai pradėti valdyti paveldėtą turtą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis).Veiksnus asmuo, kuris pagal įstatymą ar testamentą turi paveldėjimo teisę, ją įgyvendina savo nuožiūra – gali priimti palikimą arba jo atsisakyti. Neveiksnių šioje srityje asmenų vardu palikimą priima jų tėvai arba globėjai (CK 5.56 straipsnis). Siekiant užtikrinti apibrėžtumą civiliniuose teisiniuose santykiuose ir skatinant įpėdinius kuo greičiau priimti sprendimą dėl paveldimo turto, CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad palikimas turi būti priimtas per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Praleidęs šį terminą įpėdinis turi kreiptis į teismą dėl termino atnaujinimo, jei terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, arba tikėtis kitų palikimą priėmusių įpėdinių sutikimo ir palikimą priimti be kreipimosi į teismą (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).
CK 5.57 straipsnio 1 dalis numato, kad šio kodekso 5.50 straipsnyje nustatytą, trijų mėnesių nuo palikimo atsiradimo dienos skaičiuojamą terminą, palikimui priimti, teismas gali atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 576-578 straipsniuose nenurodomi kriterijai, kuriais vadovaujantis, įstatymo numatyto termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis. Tokiomis priežastimis pripažįstamos konkrečios faktinės aplinkybės, sudariusios kliūtis asmeniui nustatytu terminu atlikti įstatymo nustatytą veiksmą. Tokių aplinkybių vertinimas ir pripažinimas svarbiomis termino praleidimo priežastimis, yra teismo diskrecinė teisė, todėl teismas šį klausimą privalo spręsti atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 1, 7 dalys, CK 1.5 straipsnio 4 dalis).
Aiškindamas šią teisės normą kasacinis teismas yra nurodęs, kad teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios priežastys pripažintinos svarbiomis, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant įpėdinio elgesį būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2014, 2017 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-378/2017).
Bylos duomenys liudija, kad po pareiškėjo motinos D. Z. mirties atsirado palikimas – nekilnojamas turtas, adresu (duomenys neskelbtini), dėl kurio paveldėjimo pareiškėjas turi teisę kreiptis į notarą. Nustatyta, kad po pareiškėjo mamos mirties, pareiškėjo brolis M. Z. jam nurodė, kad butas esantis adresu (duomenys neskelbtini), testamentu buvo paliktas jam. Kadangi kito turto mirties dienai D. Z. neturėjo, pareiškėjas nesikreipė dėl jos palikimo priėmimo. Pareiškėjo teigimu, jis tik 2022 metais iš sesers J. Z. sužinojo, kad 1996 m. liepos 15 d. mirusios senelės M. S. vardu yra atkurta nuosavybės teisė į žemę, kurią po mirties paveldėjo jos dukra D. Z., o po jos mirties – paveldėjo M. Z., kaip asmuo priėmęs palikimą pagal testamentą.
Pareiškėjas nurodė, jog po santuokos sudarymo jis dar 1983 m. išvyko gyventi į Lenkiją, į Lietuvą atvykdavo retai aplankyti savo artimųjų, o mirus motinai 2004 m., brolis M. Z. jam nurodė, kad motina testamentu paliko broliui butą, esantį (duomenys neskelbtini), kito turto motina neturėjo, todėl jis nesikreipė į notarą. Pasak pareiškėjo, jis tik iš savo sesers sužinojo apie nuosavybės teisių atkūrimą į senelės turtą ir, kad broliui M. Z. 2021 ar 2022 m. buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas. Išanalizavus ir įvertinus šias aplinkybes, teismas sprendžia, kad terminas palikimui priimti yra praleistas dėl svarbių (objektyvių) priežasčių, todėl teismas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atnaujina terminą palikimui priimti (CK 5.50, 5.57 straipsniai).
Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas tenkina pareiškėjo pareiškimą ir atnaujina pareiškėjui T. Z., praleistą trijų mėnesių terminą palikimui, atsiradusiam po palikėjos D. Z. mirties, priimti (CK 5.57 straipsnio 1 dalis, 5.50 straipsnis; CPK 578 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 442 straipsnio 13 punktu, 576–578 straipsniais, 582 straipsniu,
nutaria:
pareiškimą patenkinti.
Atnaujinti pareiškėjui T. Z., gim. 1962 m. lapkričio 12 d., praleistą trijų mėnesių terminą palikimui, atsiradusiam po palikėjos D. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios 2004 m. birželio 28 d., mirties priimti.
Išaiškinti pareiškėjui T. Z., gim. 1962 m. lapkričio 12 d., kad pareiškimą dėl palikimo priėmimo jis turi paduoti palikimo atsiradimo vietos notarui per tris mėnesius nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos.
Nutarties per 7 dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.