- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-02-28
- Bylos Nr.
- 3K-3-122/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Pranas Žeimys (pirm.), Dangutė Ambrasienė, Algirdas Taminskas (pran.)
- Pareiškėjas
- A. K.
- Suinteresuotas asmuo
- A. J.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Prano Žeimio (kolegijos pirmininkas), Dangutės Ambrasienės ir Algirdo Taminsko (pranešėjas),
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. K. kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. rugsėjo 27 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. K. skundą dėl Plungės rajono 2-ojo notarų biuro notarės Ginos Drackienės veiksmų; suinteresuotas asmuo - A. J. .
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėjas A. K. prašė teismo panaikinti Plungės r. 2-ojo notarų biuro notarės Ginos Drackienės 2007 m. kovo 1 d. nutarimą atsisakyti išduoti jam paveldėjimo teisės liudijimą į 15,49 ha miško sklypą Rietavo savivaldybės Beržvaičio k., 4,1 ha, 15,2 ha ir 1,5 ha žemės sklypus Vilkaičių k., ir įpareigoti notarę išduoti tokį paveldėjimo teisės liudijimą. Pareiškėjas savo reikalavimą grindžia tuo, kad pagal Plungės rajono apylinkės teismo 2003 m. birželio 5 d. sprendimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo A. J. įgijo teisę atkurti nuosavybės teises į K. B. priklausiusį 50 ha žemės sklypą, valdytą Telšių apskrityje, Žarėnų valsčiuje, Vilkaičių kaime. 38 ha šio sklypo yra dabartiniame Plungės rajone, o 12 ha – Telšių rajone. A. J. 2003 m. kovo 25 d. testamente nurodė, kad pareiškėjui A. K. palieka jai asmeninės nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą: žemės sklypą ir ant jo stovinčią pastatų dalį, esančią Plungės r., Vilkaičių k., bei žemės sklypą ir mišką, esančius Vilkaičių k. A. J. 2003 m. birželio 21 d. mirė. Plungės rajono apylinkės teismo 2003 m. rugsėjo 22 d. sprendimu nustatyta, kad A. J. mirties dieną jos sutuoktiniui A. J. buvo reikalingas išlaikymas. Tokiu būdu A. J. įgijo teisę paveldėti privalomąją 1/2 palikimo dalį. Pareiškėjas pažymėjo, kad A. J. savo teisę paveldėti įgyvendino atkurdamas nuosavybės teises į 15,34 ha ir 9,16 ha žemės sklypus. Taip A. J. paveldėjo 24,50 ha, o į 0,5 ha žemės savo teisių atsisakė, t. y. paveldėjo pusę palikimo. Notarė G. Drackienės 2007 m. kovo 1 d. nutarimu atsisakė išduoti pareiškėjui paveldėjimo teisės liudijimą į likusią žemę - 4,10 ha, 15,20 ha ir 1,5 ha žemės sklypus, esančius Plungės r., Vilkaičių k., nurodydama, jog jis gali paveldėti tik ½ dalį šių sklypų, nes kita dalis turi atitekti mirusiosios sutuoktiniui A. J., o į 15,49 ha miško sklypą, esantį Rietavo savivaldybės Beržvaičių k., paveldėjimo teisės liudijimas negali būti išduodamas, nes toks žemės sklypas testamente nenurodytas. Pareiškėjas mano, kad notaro atsisakymas jam išduoti paveldėjimo teisės liudijimą yra nepagrįstas, nes A. J. pusę palikimo jau paveldėjo. Žemės sklypas Beržvaičių kaime yra perduodamas nuosavybėn, atkuriant nuosavybės teises į žemę, nurodytą testamente, tačiau kitoje vietovėje, t. y. lygiaverte natūra.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė
Plungės rajono apylinkės teismas 2007 m. liepos 31 d. nutartimi pareiškėjo skundą tenkino iš dalies: panaikino Plungės rajono 2-ojo notarų biuro notarės G. Drackienės 2007 m. kovo 1 d. nutarimo atsisakyti išduoti paveldėjimo teisės liudijimą antrąją dalį ir įpareigojo notarę išduoti A. K. paveldėjimo teisės liudijimą į ½ dalį 15,49 ha miško sklypo, esančio Rietavo savivaldybės Beržvaičio k., o kitą skundo dalį atmetė. Teismas nurodė, kad, nesant galimybių atkurti nuosavybę natūra Vilkaičių k., buvo pasirinktas kitas nuosavybės teisių atkūrimo būdas – neatlygintinai perduotas nuosavybėn lygiavertis turėtam žemės sklypas Rietavo savivaldybės Beržvaičių k., tačiau tai nėra pagrindas šį sklypą laikyti kitu turtu ir neužkerta kelio pareiškėjui paveldėti jam priklausančią ½ turto dalį. Nuo dalies palikimo atsisakyti pagal CK 5.60 straipsnio 1 dalį neleidžiama, todėl A. J. pareiškimas nelaikytinas atsisakymu nuo likusios paveldimo turto dalies. Teismas konstatavo, kad notaro atsisakymas išduoti pareiškėjui paveldėjimo teisės liudijimą į visą A. J. atkurtą nuosavybę lygiaverte natūra 4,10 ha, 15,20 ha, 1,5 ha sklypuose Plungės rajone, Vilkaičių k., yra pagrįstas, nes pareiškėjui A. K. priklauso paveldėti tik ½ dalį.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2007 m. rugsėjo 27 d. nutartimi Plungės rajono apylinkės teismo 2007 m. liepos 31 d. nutartį paliko nepakeistą. Teisėjų kolegija sutiko su pareiškėjo argumentu, kad įpėdiniai gali palikimą pasidalyti bendru susitarimu iki įpėdinių teisių į daiktus įregistravimo viešame registre. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje įpėdiniai tariasi dėl nekilnojamųjų daiktų padalijimo, tai tokio turto padalijimas turi būti įforminamas notarine sutartimi, kuri turi būti įregistruota viešame registre. A. J. pareiškimas, kuriuo jis atsisakė nuo likusios paveldimo turto dalies, buvo adresuotas Plungės rajono žemėtvarkos skyriui ir jis negali būti laikomas nei sutartimi, nei notariškai patvirtintu pareiškimu. Įpėdinių susitarimas dėl turto pasidalijimo nebuvo įformintas įstatymo reikalaujama notariškai patvirtinta sutartimi, todėl įstatymų reikalaujamos notarinės formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį. Nesant įpėdinių notariškai įformintos sutarties, po A. J. mirties likęs turtas dalytinas įstatymo nustatyta tvarka, t. y. A. J. turi paveldėti nepaisant testamento turinio ½ dalį nekilnojamojo turto, o A. K. - likusią ½ dalį palikimo.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu pareiškėjas A. K. prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. rugsėjo 27 d. nutartį ir įpareigoti notarę G. Drackienę išduoti jam paveldėjimo teisės liudijimą dėl 15,49 ha miško sklypo Rietavo savivaldybės Beržvaičio k.; 4,1 ha, 15,2 ha ir 1,5 ha žemės sklypų paveldėjimo. Kasatorius savo prašymą motyvuoja šiais argumentais:
1. Išlikusio nekilnojamojo turto grąžinimas vykdomas ne pagal Civilinio kodekso, o pagal specialiuosiuose įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytas taisykles. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, mirus piliečiams, turintiems teisę į nuosavybės teisių atkūrimą, kurie nustatytu laiku buvo padavę prašymus atkurti nuosavybės teises, jos atkuriamos mirusiojo vardu ir perduodamos įpėdiniams. Po palikėjos mirties 2003 m. birželio 21 d. notaras privalėjo išduoti paveldėjimo teisės liudijimą atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą, o nuosavybės teisių perdavimą būtų atlikęs apskrities viršininkas.
2. Apeliacinės instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad, nesant įpėdinių notariškai įformintos sutarties, likęs turtas dalytinas įstatymo nustatyta tvarka, t. y. A. J. turi paveldėti nepaisant testamento turinio ½ dalį nekilnojamojo turto, o A. K. paveldi likusią ½ dalį palikimo. Tokia išvada prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams, nes A. K. jau paveldėjęs ½ dalį palikimo, pretenduoja į ½ dalį pareiškėjui likusios dalies. Kadangi palikimo atsiradimo metu nebuvo materialaus turto, kurį galima paveldėti, nereikalingas notarinis susitarimo dėl likusio turto padalijimo įforminimas. Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo metodikos, patvirtintos Žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 207, 14 punkte nustatyta, kad pretendentų, pateikusių prašymus grąžinti savininko žemę natūra, pageidavimu žemės sklypai gali būti ženklinami taip, kad kiekvienam pretendentui tektų po atskirą žemės sklypą, atitinkantį jam priklausančios žemės ploto dalį. Šiuo atveju turi būti pateiktas visų pretendentų, pageidaujančių gauti žemę natūra, rašytinis susitarimas dėl atskirų žemės sklypų ženklinimo. Pareiškėjas teigia, kad toks jo ir kitų pretendentų rašytinis susitarimas sudarytas 2003 m. lapkričio 26 d., todėl notarinės formos susitarimas dėl likusio turto padalijimo nereikalingas.
3. Apeliacinės instancijos teismo išvada, kad paveldimas turtas – visų įpėdinių bendroji dalinė nuosavybė, yra nepagrįsta. Nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą įgijimas Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo pagrindu ir Civilinio kodekso normų, reglamentuojančių paveldėjimo teisinius santykius, pagrindu, skiriasi šių teisių įgyvendinimo tvarka, subjektais ir teisinėmis pasekmėmis. Pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalį žemė natūra gali būti grąžinama atskirais sklypais. Paveldėtojai šią įstatymo nuostatą įgyvendino 2003 m. lapkričio 26 d. susitarimu, siekdami gauti žemės sklypus skirtingose vietose.
4. Apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką teisė atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą kaip turtinė teisė paveldima bendra tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 1999 m. birželio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. K. v. T. J., bylos Nr. 3K-3-30/1999; 2000 m. gegužės 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. Č. v. Panevėžio apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-583/2000). Notaras privalėjo išduoti paveldėjimo teisės liudijimą, patvirtinantį teisę atkurti nuosavybės teises, o šios teisės įgyvendinimas yra apskrities viršininko funkcija.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į kasacinį skundą suinteresuotas asmuo A. J. prašo Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. rugsėjo 27 d. nutartį palikti nepakeistą ir savo prašymą motyvuoja šiais argumentais:
1. Pagal testamentą pareiškėjui paliekamas turtas, esantis Plungės rajone, Vilkaičių k. Plungės rajone yra tik 38 ha žemės, o likęs 12 ha sklypas yra Telšių rajone. Taigi A. J. priklauso didesnė dalis turto, nei nurodo pareiškėjas.
2. Pareiškėjas, manydamas, kad notarė, išduodama paveldėjimo teisės liudijimus, iš esmės atliko apskrities viršininko funkcijas, turėjo teisę juos ginčyti, tačiau to nepadarė.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Byloje teismų nustatytos aplinkybės
Byloje nustatyta, kad pagal A. J. turto paveldėtojų A. J. ir A. K. prašymus atkurtos nuosavybės teisės:
natūra – į 13,50 ha žemės, valdytos dabartinio Plungės rajono teritorijoje (paveldėjimo teisės liudijimas išduotas A. K. );
lygiaverte natūra – į 4,6 ha žemės, neatlygintinai perduodant 11,48 ha Plungės rajone, Ringailės kaime (paveldėjimo teisės liudijimas išduotas A. K. );
lygiaverte natūra – į 9,16 ha ir 15,34 ha žemės, valdytos dabartinio Plungės rajono teritorijoje, neatlygintinai perduodant atitinkamai 9,60 ha Rietavo savivaldybės Saušilio, Kepurėnų, Sausdravėnų kaimuose ir 19,06 ha Rietavo savivaldybės Meškių, Rindžių, Spraudžių kaimuose (paveldėjimo teisės liudijimas išduotas A. J. );
lygiaverte natūra – į 3,44 ir 3,96 ha žemės, valdytos dabartinio Telšių rajono teritorijoje, neatlygintinai perduodant atitinkamai 15,49 ha Rietavo savivaldybės Beržvaičio kaime ir 20,80 ha Plungės rajone, Vilkaičių kaime;
Paveldėjimo teisės liudijimai išduoti A. J. – dėl 24,5 ha žemės, o A. K. – dėl 18,1 ha žemės paveldėjimo.
Pareiškėjas prašo įpareigoti notarę išduoti paveldėjimo teisės liudijimą dėl 15,49 ir 20,80 ha paveldėjimo.
V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Kasacija yra išimtinė (ektraordinari) teismo sprendimų teisėtumo patikrinimo forma, galima tik įstatyme nustatytais atvejais (CPK 340, 341 straipsniai) ir tik esant CPK 346 straipsnyje nurodytiems kasacijos pagrindams. Kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus teismų sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu. Nagrinėdamas bylą, kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nustatytų aplinkybių (CPK 353 straipsnis). Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje tiria, ar pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai tinkamai aiškino ir taikė nekilnojamojo turto paveldėjimą, į kurį atkurtos nuosavybės teisės mirusio asmens vardu, reglamentuojančias materialinės teisės normas, ar nepažeidė įrodymų įvertinimą reglamentuojančių procesinės teisės normų (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Materialinės ir procesinės teisės normų pažeidimo, turinčio esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, jeigu šis pažeidimas turėjo įtakos neteisėto sprendimo ir (ar) nutarties byloje priėmimui, konstatavimas yra pagrindas panaikinti skundžiamą teismo sprendimą ir (ar) nutartį kasacine tvarka.
Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu piliečiai, kurie nustatytu laiku buvo padavę prašymus atkurti nuosavybės teises, yra mirę, nuosavybės teisės atkuriamos mirusiojo vardu ir perduodamos įpėdiniui, jeigu šis yra Lietuvos Respublikos pilietis. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šis specialus reglamentavimas, pagal kurį subjektines nuosavybės teises įgyja miręs asmuo, kuris nebėra civilinių teisinių santykių subjektas, nes mirties momentu yra pasibaigęs jo subjektiškumas (teisnumas ir veiksnumas), suponuoja teismui pareigą šiuo atveju ir paveldėjimo santykius reglamentuojančias teisės normas aiškinti taip, kad jos neprieštarautų CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams. Nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą (žemę) atkūrimo proceso ypatumas toks, kad nuo prašymo atkurti nuosavybės teises pateikimo iki sprendimo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės, priėmimo asmuo, pageidaujantis atkurti nuosavybės teises, privalo ne kartą išreikšti valią su nuosavybės teisių atkūrimu susijusiais klausimais (dėl nuosavybės teisių atkūrimo natūra ar lygiaverte natūra, dėl konkrečios žemės sklypo vietos, ribų ir pan.). Suprantama, kad tokiu atveju už mirusį asmenį valią turi išreikšti kitas asmuo, turintis daugiausia teisių tai daryti, t. y. asmuo, kuris paveldės mirusiojo turtą. Dėl šios priežasties teismų praktika pripažįsta, kad, mirus teisės atkurti nuosavybės teises turėtojui, teisė atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą tampa palikimo dalimi ir paveldima bendra tvarka. Vadinasi, tuo atveju, kai palikimą, kurį sudaro turtas, į kurį bus atkurtos nuosavybės teisės (Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalis) priima keli įpėdiniai, jie proporcingai paveldėto turto daliai įgyja mirusio pretendento į nuosavybės teisių atkūrimą turėtą ir paduodant prašymą atkurti nuosavybės teises jau pradėtą įgyvendinti teisę į nuosavybės teisių atkūrimą, t. y. reikalavimo teisę, kurios ypatumas yra tas, kad šią teisę įgyvendinus subjektinės nuosavybės teisės į materialų turtą turėtoju tampa ne šią teisę turėjęs ir įgyvendinęs, o miręs asmuo, ir kiekvienam įpėdiniui perduodamas nuosavybėn tas materialus turtas, kuris buvo gautas jam įgyvendinus reikalavimo teisę į nuosavybės teisių atkūrimą.
Teisėjų kolegija, įvertinusi faktines šios bylos aplinkybes ir atsižvelgdama į nurodytus argumentus, konstatuoja, kad A. K. ir A. J., būdami A. J. turto paveldėtojai, bendru sutarimu įgyvendino A. J. teisę atkurti nuosavybės teises į K. B. priklausiusį 50 ha žemės sklypą, valdytą Telšių apskrityje, Žarėnų valsčiuje, Vilkaičių kaime. A. K. ir A. J. turėjo teisę paveldėti po ½ dalį šio 50 ha žemės sklypo, t. y. po 25 ha, ir tokiu būdu kiekvienas įgyti nuosavybėn tą materialų turtą, kuris turėjo būti gautas kiekvienam iš jų įgyvendinus savo reikalavimo teisę į nuosavybės teisių atkūrimą ir į kurį turėjo būti atkurtos nuosavybės teisės mirusios A. J. vardu. Atsiliepime į kasacinį skundą neteisingai nurodoma, jog A. J. priklauso didesnė dalis turto, nei nurodo pareiškėjas, nes pagal testamentą pareiškėjui paliekamas turtas, esantis Plungės rajone, Vilkaičių kaime, yra tik 38 ha žemės, o likęs 12 ha sklypas yra Telšių rajone. Teisėjų kolegija pažymi, kad netgi tuo atveju, jeigu būtų nustatyta, kad A. J. 2003 m. kovo 25 d. testamentu išreiškė valią palikti A. K. ne visą Vilkaičių kaime buvusį savininkui K. B. priklausiusį žemės sklypą, į kurį jai turėjo būti atkurtos nuosavybės teisės, o tik tą jo dalį (38 ha), kuri pagal dabartinį administracinį suskirstymą priskiriama Plungės rajono savivaldybei, A. J., turėdamas teisę tik į privalomąją palikimo dalį, pagal CK 5.20 straipsnio 1 dalį gali pretenduoti tik į pusę šio žemės sklypo, t. y. 25 ha.
Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad paveldėjimo teisės liudijimas A. J. išduotas dėl 24,5 ha, o A. K. dėl 18,1 ha žemės paveldėjimo. Vadinasi, A. J. dar turėtų teisę įgyti nuosavybėn turtą, į kurį atkurtos nuosavybės teisės A. J. vardu, įgyvendinus teisę atkurti nuosavybės teises į savininko K. B. valdytos 0,5 ha, o A. K. – 6,9 ha žemės. Pažymėtina, kad A. K. nurodė, jog A. J. sutikimu už 0,5 ha jis kompensavo A. J. pinigais. Bylą nagrinėję teismai šios aplinkybės nepagrįstai nenustatinėjo ir nevertino. Ši aplinkybė reikšminga teisingam bylos išsprendimui, nes bendru sutarimu įpėdiniai turi teisę pasidalyti palikimą (CK 5.69 straipsnio 1 dalis, 5.70 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad susitarimas dėl turto pasidalijimo turėjo būti įformintas notariškai patvirtinta sutartimi. CK 5.70 straipsnio 1 dalyje toks reikalavimas nustatytas tik tiems atvejams, kai įpėdiniai dalijasi nekilnojamuosius daiktus, o, kaip minėta, A. K. ir A. J. įgyvendino, vadinasi, ir turėjo teisę pasidalyti, reikalavimo atkurti nuosavybės teises teisę. Be to, pagal CK 1.93 straipsnio 4 dalį, jeigu nors viena šalis įvykdė sandorį, kuriam būtinas notaro patvirtinimas, teismas šios šalies reikalavimu turi teisę pripažinti sandorį galiojančiu.
Nustačius, kad bylą nagrinėję teismai priėmė neteisėtą sprendimą, nes pažeidė nekilnojamojo turto paveldėjimą, į kurį atkurtos nuosavybės teisės mirusio asmens vardu, reglamentuojančias materialinės teisės normas bei įrodymų įvertinimą reglamentuojančias procesinės teisės normas, ir šie pažeidimai gali būti pašalinti apeliacinės instancijos teisme, Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. rugsėjo 27 d. nutartis naikintina (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 359 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 3 dalis) ir byla perduotina iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 360, 362 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. rugsėjo 27 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.