Vilniaus apygardos teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo sujungtą civilinę bylą pagal ieškovo T. Z. (T. Z.) ieškinį pareikštą atsakovui M. Z. (M. Z.), tretysis asmuo nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų – J. Z., dėl paveldėjimo teisės liudijimo dalyje pripažinimo negaliojančiu bei pinginių lėšų už gautą palikimo dalį priteisimo,

bei pagal ieškovės J. Z. ieškinį atsakovui M. Z., tretysis asmuo nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų – T. Z., dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo, kompensacijos už parduotą paveldėtą turto dalį priteisimo ir paveldėjimo teisės liudijimo dalyje pripažinimo negaliojančiu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

II. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl esminių faktinių bylos aplinkybių

27. Byloje nustatyta, kad M. S., mirusiai (duomenys neskelbtini), buvo atkuriamos nuosavybės teisės į jai tenkančią, buvusio savininko A. H. nuosavybės, dalį. M. S., mirusi (duomenys neskelbtini), 1991 m. lapkričio 18 d. buvo pateikusi prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į išlikusį nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą esantį, (duomenys neskelbtini). Mirusios M. S. palikimą priėmė duktė D. Z.; palikimo paveldėjimo byla užvesta 2021 m. kovo 29 d. (pareiškimo CBP-518 priedai).

28. 2001 m. rugpjūčio 2 d. D. Z., pagal įgaliojimą veikiant J. Z., išduotas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas į žemės sklypus unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini). D. Z., gyvenusi (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini); pirmos eilės įpėdiniai – J. Z., M. Z. ir T. Z. (pareiškimo CBP-518 priedai).

29. D. Z., paveldėjusi žemės sklypą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (vidutinė rinkos vertė – 203 697 Lt; 0,1038 ha), pardavė 2003 m. gruodžio 16 d. (t. II, b. l. 32-33), bei paveldėjusi žemės sklypą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (vidutinė rinkos vertė – 253 000 Lt; 0,0981 ha), pardavė 2003 m. gruodžio 4 d. (t. II, b. l. 34-36).

30. 1995 m. gruodžio 29 d. paskolos sutartimis D. Z. pasiskolino iš H. Z. ir M. Z., po 18 000 Lt (t. II, b. l. 38-39), viso 36 000 Lt, registro Nr. 8656 ir Nr.8654, įsipareigodama skolą grąžinti iki 2005 m. gruodžio 29 d. D. Z. 1995 m. gruodžio 29 d. įsigijo vieno kambario butą esantį (duomenys neskelbtini), už 25 000 Lt (t. II, b. l. 31). 1995 m. gruodžio 29 d. testamentu D. Z. butą esantį (duomenys neskelbtini), lygiomis dalimis paliko M. Z. ir H. Z. (pareiškimo CBP-518 priedai).

31. 2004 m. rugsėjo 29 d. išduotas paveldėjimo teisės liudijimas M. Z. į testamentu paliktą turtą, t. y. butą esantį (duomenys neskelbtini) (pareiškimo CBP-518 priedai).

32. M. S. į jai tenkančią buvusio savininko A. H. nuosavybės dalį, nuosavybės teisės atkurtos 2016 m. gegužės 16 d. sprendimu į 0,6262 ha žemės sklypą (pareiškimo CBP-518 priedai).

33. 2016 m. lapkričio 14 d. pareiškimu notarui (t. II, b. l. 5) J. Z. pareiškė, kad po motinos D. Z. mirties palikimo nepriėmė; pretenzijų neturi ir ateityje neturės.

34. 2016 m. lapkričio 14 d. išduotas paveldėjimo teisės liudijimas M. Z. (t. I, b. l. 11-16), į motinos D. Z., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą, t. y. 4140/13500 dalys žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); 278/825 dalys žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); 1844/5462 dalys žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).

35. 2022 m. gegužės 3 d. išduotas paveldėjimo teisės liudijimas M. Z. (t. I, b. l. 17-20), į motinos D. Z., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą, t. y. 490/12419 dalys žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).

36. 2022 m. liepos 20 d. Pirkimo pardavimo sutartimi (t. I, b. l. 79-100) M. Z., kartu su kitais keturiais bendraturčiais (pardavėjais) pardavė jam priklausančias žemės sklypų (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini); Nr. (duomenys neskelbtini); Nr. (duomenys neskelbtini)) dalis už 335 643,20 Eur (sutarties 3.2.3 punktas). Sutarties šalys, be kita ko susitarė, kad jeigu parduotame Daikte atliekant tvarkybos ar statybos darbus bus aptiktos archeologinio ar kitokio pobūdžio vertingosios savybės arba turimais duomenimis bus pagrįsta archeologinio ar kitokio pobūdžio vertingųjų savybių buvimo ar sužalojimo tikimybė, ir dėl to, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisės aktais bus būtina atlikti archeologinius ar kitokio pobūdžio tyrimus, Pardavėjas, proporcingai parduodamai žemės sklypo daliai, įsipareigoja kompensuoti Pirkėjui visas archeologinių tyrimo darbų išlaidas, neviršijančias 125 000 Eur.

37. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 8 d. nutartimi nutarta atnaujinti pareiškėjui T. Z., gim. (duomenys neskelbtini), praleistą trijų mėnesių terminą palikimui, atsiradusiam po palikėjos D. Z., a. k. (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, priimti. Nutartis įsiteisėjo 2022 m. gruodžio 20 d. Ieškovas T. Z. 2023 m. vasario 22 d. pateikė notarui pareiškimą dėl palikimo, atsiradusio po motinos D. Z. mirties, priėmimo (t. I, b. l. 10-11).

Dėl 2016 m. lapkričio 14 d. J. Z. pareiškimo notarui vertinimo

38. Kaip nurodyta aukščiau, 2016 m. lapkričio 14 d. pareiškimu notarui J. Z. pareiškė, kad palikimo po motinos D. Z. mirties palikimo nepriėmė; pretenzijų neturi ir ateityje neturės.

39. Anot atsakovo, šiuo pareiškimu J. Z. palikimo atsisakė, todėl neturi teisinio pagrindo pretenduoti į ginčo žemės sklypus, juolab, kad pastarasis atsisakymas nėra ginčijamas teisme. Ieškovė tuo tarpu nurodo, kad aptariamas pareiškimas notarui buvo pateiktas tik todėl, kad teisininkų buvo paaiškinta, jog vienam iš palikėjų tvarkant visus dokumentus procesas vyks sklandžiau, o su M. Z. buvo susitarta, kad jis pardavęs paveldėtus sklypus, gautas lėšas padalins visiems trims įpėdiniams, juolab, kad tokia buvo ir mamos valia. Atsakovas be kita ko laikėsi pozicijos, kad jokio susitarimo nebuvo, o ieškovė be kita ko gavo lėšų iš motinos pardavus ankstesnius sklypus. Pažymėjo, kad ieškovės argumentai dėl testamentu palikto buto, vietoj lėšų gavimo už pirmuosius du sklypus, neatitinka tikrovės, nes motina D. Z. butą (duomenys neskelbtini), įsigijo už M. Z. ir jos sutuoktinės pasiskolintas lėšas.

40. Kasacinės instancijos teismo, pasisakant dėl pareiškimo apie palikimo nepriėmimą teisinio vertinimo ir jo pasekmių, nurodyta, kad turintis teisę paveldėti asmuo gali šios teisės atsisakyti, paduodamas apie tai pareiškimą notarui (CK 5.60 straipsnis). Atsisakyti palikimo leidžiama per tą patį terminą, kaip ir palikimą priimti – per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.60 straipsnio 1 dalis). Praleidus terminą palikimui priimti laikoma, kad palikimas nepriimtas, todėl po šio termino pasibaigimo, nepriklausomai nuo to, ar įpėdinis pareiškimu atsisako nuo palikimo, ar neišreiškia jokios valios dėl palikimo, abiem šiais atvejais atsiranda tie patys palikimo nepriėmimo teisiniai padariniai. Taigi pasibaigus palikimo priėmimo terminui įpėdinio palikimo atsisakymas jokios teisinės reikšmės neturi, nes tokio įpėdinio neįgyvendinta paveldėjimo teisė yra pasibaigusi (Lietuos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 9 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-273/2014).

41. Taigi, darytina išvada, kad aptariamas ieškovės pareiškimas nesukėlė savarankiškų teisinių pasekmių, todėl nesutiktina su atsakovo pozicija, kad pastarasis turėjo būti nuginčytas teisme. Be to, teismas neturi pagrindo abejoti ieškovės J. Z. nurodoma aplinkybe, kad pareiškimas notarui buvo pateiktas tik ją įtikinus, kad pastarasis lems paprastesnį dokumentų tvarkymą ir nesant pagrindo abejoti, kad brolis gali pasielgti nesąžiningai. Teismo įsitikinimas ieškovės paaiškinimų teisingumu, pagrįstas šalių paaiškinimais, liudytojo J. H. paaiškinimais teisme, byloje pateiktais rašytiniais įrodymais (dėl kurių teismas pasisakys žemiau) pagrindžiančiais ieškovės aktyvius veiksmus tvarkant žemės atkūrimo nuosavybės dokumentus, bei tuo, kad tiek J. Z. pareiškimas notarui, tiek paveldėjimo teisės liudijimas M. Z. į ginčo sklypus, išduotas tą pačią dieną – 2016 m. lapkričio 14 d.

42. Teismo vertinimu, šalių nurodomos aplinkybės susijusios su D. Z. parduotais sklypais, bei už juos gautų lėšų paskirstymu, bei buto esančio (duomenys neskelbtini), įsigijimo aplinkybės, teisinės reikšmės ginčo esmei neturi, todėl plačiau dėl jų teismas nepasisako. Kita vertus, šie įrodymai netiesiogiai patvirtina, kad palikėja D. Z. žinojo, kad yra atkurtos nuosavybės teisės tik į dalį žemės sklypo, bei savo valios tik dėl vieno įpėdinio, t. y. M. Z. neišreiškė, testamentą pastarojo ir jo sutuoktinės naudai, sudariusi tik dėl buto.

Dėl ieškovės J. Z. palikimo priėmimo pradėjus faktiškai jį valdyti

43. CK 5.51 straipsnyje reglamentuotas palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Šioje teisės normoje nurodytas pavyzdinis sąrašas aplinkybių, kurios patvirtina faktinį palikimo priėmimą.

44. Tais atvejais, kai įpėdinis nesikreipia į palikimo vietos atsiradimo notarų biurą dėl palikimo priėmimo ir paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, bet savo veiksmais palikimą priima faktiškai, kilus ginčui dėl palikimo priėmimo fakto, šis faktas nustatomas teismine tvarka. Dėl fakto nustatymo įpėdiniui gali tekti kreiptis ir tada, kai paveldimas nekilnojamasis ar kitas privalomai registruotinas turtas.

45. Kasacinio teismo praktika, aiškinanti CK 5.51 straipsnio nuostatas, yra gausi ir nuosekliai išplėtota. Būtina pažymėti, kad kiekvienas palikimo priėmimo faktiniu valdymu atvejis yra individualus, aplinkybės, sprendžiant klausimą, ar įpėdinis yra palikimą priėmęs faktiškai, vertinamos konkrečios bylos aplinkybių kontekste, be kita ko, ir atsižvelgiant į konkrečios bylos palikėjo teisių bei pareigų, patenkančių į palikimo sudėtį, turinį. Pavyzdžiui, viena iš palikėjo teisių, patenkančių į palikimo sudėtį, gali būti teisė atkurti nuosavybės teises. Vienoje iš nagrinėtų bylų kasacinis teismas yra konstatavęs, jog įpėdinio atlikti veiksmai, kuriais buvo siekiama atkurti palikėjui priklausiusias nuosavybės teises, yra pakankami konstatuoti, jog palikimas buvo priimtas pradedant faktiškai jį valdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-141/2014).

46. Įpėdinis gali atlikti veiksmus, nukreiptus į palikėjui priklausančių teisių atkūrimą (pvz., paduoti pareiškimus atitinkamoms tarnyboms, kreiptis dėl teisių įforminimo, teikti dokumentus, reikalingus tokioms teisėms įforminti ar įgyvendinti palikėjo ar savo vardu, užvesti ar dalyvauti bylose, kuriose būtų priimami sprendimai, turintys reikšmės palikėjo teisių atkūrimui ar įgyvendinimui ir pan.). Įpėdinio veiksmai taip pat gali būti susiję su procesinio pobūdžio teisėmis (pvz., prašymai įtraukti į bylą, kurioje iki mirties dalyvavo palikėjas, susirašinėjimas su teismu ar dalyvaujančiais byloje asmenimis po palikėjo mirties ir pan.). Įpėdinio veiksmai, kuriais siekiama įgyvendinti palikėjo materialinio ar procesinio pobūdžio teises, vertinami kaip faktinis palikimo priėmimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007).

47. Kaip nurodyta aukščiau M. S. 1991 m. lapkričio 18 d. buvo pateikusi prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į išlikusį nekilnojamąjį turtą. 2001 m. rugpjūčio 2 d. D. Z., pagal įgaliojimą veikiant J. Z., išduotas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas į žemės sklypus unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini). D. Z. mirė (duomenys neskelbtini). Kaip matyti iš 2004 m. rugsėjo 29 d. išduoto paveldėjimo teisės liudijimo M. Z., pastarasis gyveno JAV. Byloje nepateikti rašytiniai įrodymai, kuriuo metu M. Z. grįžo gyventi į Lietuvą.

48. Bylos duomenimis, po motinos D. Z. mirties J. Z. toliau aktyviai veikė žemės atkūrimo procese: J. Z. 2006 m. spalio 6 d. kartu su M. Z. ir kitais pareiškėjais teikė pareiškimą teismui dėl termino atnaujinimo ir juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, sudarant 2007 m. vasario 23 d. teisinių paslaugų sutartį; 2008 m. balandžio 4 d. pranešimu NŽT J. Z. nurodė pateikti papildomus duomenis susijusius su nuosavybės teisės atkūrimu; J. Z. ir M. Z. kaip M. S. paveldėtojams NŽT 2012 m. vasario 9 d. pranešimu prašoma nuspręsti dėl kompensacijos (ne)priėmimo, pažymint, kad į buvusio savininko A. H. iki 1940 m. valdytą žemę, M. S. (mirusiai (duomenys neskelbtini)), neatkurtas plotas yra 1,7978 ha. (pareiškimo CBP-518 priedai); J. Z. ir M. Z. 2007 m. gruodžio 28 d. buvo sudarę teisinių paslaugų sutartį, kuria advokatui Pauliui Bružui suteikta teisė atstovauti civilinėje byloje dėl palikimo priėmimo termino atnaujinimo (t. II, b. l. 24).

49. Nurodyti rašytiniai įrodymai, vertinat juos kartu su šalių ir teisme apklausto liudytojo paaiškinimais, leidžia daryti išvadą, kad J. Z. atliko aktyvius veiksmus susijusius su palikimu, juolab, kad pastaroji veikė ir pagal įgaliojimą motinos interesais, o aplinkybė, kad vėliau visais klausimais rūpinosi tik M. Z., šios išvados nepaneigia. Teismo įsitikinimu, šiuo konkrečiu atveju, nėra pagrindo išvadai, kad kelių įpėdinių aktyvių veiksmų atlikimas (kartu ar atskirai) veikiant skirtingais laikotarpiais, ar tuo pačiu laikotarpiu, didesne ar mažesne apimtimi, nepaneigia vieno iš jų veiksmų vertinimo kaip reikšmingesnio ir/ar mažiau reikšmingo.

50. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teismas ieškovės J. Z. reikalavimą pripažinti, kad motinos D. Z., palikimą ji priėmė pradėjusi faktiškai jį valdyti yra pagrįstas, todėl tenkintinas.

Dėl paveldėjimo teisės liudijimų pripažinimo dalyje negaliojančiais

51. Ginčas dėl palikimo tarp įpėdinių, įstatymų nustatyta tvarka įgyvendinusių paveldėjimo pagrindu atsiradusias teises ir taip įgijusių nuosavybės teises į palikimą, kvalifikuotinas kaip bendraturčių ginčas dėl to turto; tokio ginčo šalys pagal teisinį statusą yra nuosavybės teisinių santykių subjektai (CK 4.47 straipsnio 2 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 17 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-434/2013). Notaras gali išduoti paveldėjimo teisės liudijimą tik tokiu atveju, jei dėl testamento turinio ir teisėtumo jam nekyla abejonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-176-916/2017).

52. Pažymėtina, kad kasacinio teismo jurisprudencijoje laikomasi pozicijos, kad notaras bendraturčių ginčuose dėl paveldėto turto neturi teisinio suinteresuotumo byloje (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 17 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-434/2013; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 18 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-80-695/2020; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. vasario 10 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-1-378/2021).

53. Paveldėjimo teisės liudijimas savo teisine reikšme yra tik įpėdinio turimas teises įforminantis dokumentas, todėl jo išdavimas nekeičia nei teisių į paveldėtą turtą atsiradimo momento, nei šių teisių apimties. Tam, kad teises į paveldėtą turtą įpėdinis galėtų įgyvendinti visa apimtimi (įregistruoti teises į privalomai registruotiną turtą, sudaryti jo perleidimo sandorius ir pan.), gali prašyti notaro išduoti dokumentą (paveldėjimo teisės liudijimą), kuris patvirtintų jo teisių į palikimą įgijimą. Tuo atveju, kai vienas iš įpėdinių nėra įgyvendinęs savo teisių ir nėra gavęs paveldėjimo teisės liudijimo, tam kad jis galėtų šia teise nekliudomai pasinaudoti, būtina pripažinti negaliojančia išduoto paveldėjimo teisės liudijimo dalį, kuria patvirtinamos nuosavybės teisės (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 17 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-434/2013).

54. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad nuosavybės teisė į paveldėtą turtą įgyjama priimant palikimą ir priklauso įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo momento nepriklausomai nuo to, ar įpėdinis yra gavęs paveldėjimo teisės liudijimą, ar yra įregistravęs nurodytą vienašalį sandorį viešajame registre. Paveldėjimo teisės liudijimas savo teisine reikšme yra tik įpėdinio turimas teises įforminantis dokumentas, todėl jo išdavimas nekeičia nei teisių į paveldėtą turtą atsiradimo momento, nei šių teisių apimties (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. lapkričio 2 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje bylos Nr. 3K-7-468/2009).

55. Atsižvelgiant į nurodytus išaiškinimus teismų praktikoje, teismas negali sutikti su atsakovo pozicija, kad byla dalyje pagal ieškovės ieškinį dėl paveldėjimo teisės liudijimo pripažinimo negaliojančiu dalyje, dalyje turėtų būti nutraukta.

56. Nagrinėjamu atveju ieškovas T. Z. pareikštu ieškiniu prašė pripažinti negaliojančiu Vilniaus miesto 20-rojo notarų biuro notarės Jurgos Šamšonienės 2022 m. gegužės 3 d. išduotą pavedėjimo teisės liudijimą dalyje dėl ½ dalies M. Z. paveldėto 490/12419 dalies žemės sklypo (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Vėliau iškeltoje civilinėje byloje ieškovė J. Z. prašė pripažinti paveldėjimo teisės liudijimą dėl 1/3 dalies. Tiek procesiniuose dokumentuose, tiek teismo posėdyje T. Z. sutiko, kad paveldėtas turtas būtų dalinamas lygiomis dalimis trims įpėdiniams.

57. Byloje nustatyta, kad T. Z. priėmė palikimą 2023 m. vasario 22 d. pateikęs notarui pareiškimą dėl palikimo, atsiradusio po motinos D. Z. mirties, priėmimo, o ieškovė J. Z. priėmė palikimą, pradėjus faktiškai jį valdyti, kaip konstatuota šiuo sprendimu (CK 5.50 straipsnio 2 dalis, 5.51 straipsnis).

58. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, t. y. kad palikimą priėmė trys įpėdiniai, tuo tarpu paveldėjimo teisės liudijimas, dėl susiklosčiusių faktinių aplinkybių, buvo išduotas tik vienam įpėdiniui, ginčijamas paveldėjimo teisės liudijimas pripažintinas negaliojančiu dalyje dėl 2/3 jame nurodyto turto.

Dėl kompensacijų už paveldėtą ir parduotą turtą priteisimo

59. CK 5.68 straipsnyje nustatyta, kad kai yra keletas įpėdinių, jų paveldėtas turtas yra visų šių įpėdinių bendroji dalinė nuosavybė, jeigu testamentu nenustatyta kitaip. Ši nuostata reiškia, kad kiekvienas įpėdinis, atsižvelgiant į jo paveldėtą palikimo dalį, turi bendrosios dalinės nuosavybės teisę į palikimą sudarantį turtą. Minėta, kad nuosavybės teisė į paveldėtą turtą įgyjama priimant palikimą ir priklauso įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo momento.

60. Nagrinėjamu atveju nustačius, kad M. Z. pagal 2016 m. lapkričio 14 d. išduotas paveldėjimo teisės liudijimą, tris žemės sklypus yra pardavęs 2022 m. liepos 20 d. Pirkimo pardavimo sutartimi, už 335 643,20 Eur, todėl spręstinas kompensacijos priteisimo klausimas ieškovams, tarp kurių iš esmės nėra ginčo, jog gauta lėšų suma turi būti dalinama lygiomis dalimis trims įpėdiniams.

61. Atsakovas M. Z. nurodė, kad priteisiant kompensaciją už realizuotą turtą turėtų būti išskaičiuojamos: 10 700 Eur tarpininkavimo paslaugų apmokėjimas brokeriui; 1 949 Eur žemės mokesčio suma mokėta 2017 – 2022 metais; 293,67 Eur išlaidų susijusių su 2016 m. lapkričio 14 d. paveldėjimo teisės liudijimo išdavimu, bei 506,64 Eur išlaidų susijusių su 2016 m. spalio 11 d. paveldėjimo teisės liudijimo papildymo išdavimu; 488,80 Eur išlaidos susijusios su turto įregistravimu Nekilnojamo turto registre; 32 666,66 Eur galimos archeologinių tyrinėjimų išlaidos pagal pirkimo-pardavimo sutartį.

62. Ieškovas T. Z. nurodė sutinkantis, kad žemės mokestis, išlaidos susijusios su paveldėjimo teisės liudijimo išdavimu, išlaidos susijusios su sklypo registravimu, viso 3 238,11 Eur, yra pagrįstos ir dalintinos tarp įpėdinių. Tuo tarpu dėl išlaidų susijusių su brokerio paslaugų apmokėjimu nesutinka nurodydamas, kad kiti bendraturčiai brokerio paslaugomis nesinaudojo. Teigia, kad nurodoma galima 32 666,66 Eur archeologinių tyrinėjimų išlaidų suma yra hipotetinė, todėl nėra pagrindo jos išskaičiuoti iš priteitinos kompensacijos.

63. Ieškovė J. Z. pareikštais reikalavimais prašė priteisti jai tenkančią kompensacijos dalį 111 881 Eur, neatskaičius išlaidų susijusių su paveldėtu turtu, tačiau bylos nagrinėjimo metu iš esmės buvo pritariama ieškovo T. Z. pozicijai, ieškovams atstovavo ta pati advokatė.

64. Pagal byloje pateiktus rašytinius įrodymus M. Z. sumokėjo už tarpininkavimo paslaugas parduodant nekilnojamąjį turtą, viso 10 070 Eur (t. I, b. l. 50-51, 68-70; 2022 m. liepos 21 d. – 2 900 Eur; 2022 m. liepos 22 d. – 2 135 Eur; 2022 m. liepos 21 d. – 5 035 Eur). VMI duomenimis už žemės sklypus unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2017 – 2022 metų laikotarpiu, M. Z. sumokėjo 1 949 Eur žemės mokesčio (t. I, b. l. 53-67). M. Z., pagal išakstinę VĮ Registrų centras 2022 m. birželio 23 d. sąskaitą už paslaugas sumokėjo 51,83 Eur (t. I, b. l. 101). Byloje pateikta ir VĮ Registrų centras 2016 m. rugpjūčio 10 d. išankstinė sąskaita 436,97 Eur sumai (t. I, b. l. 103). Nors nėra pateikta įrodymų apie šios sąskaitos apmokėjimą, tačiau atsižvelgiant į tai, kad nuosavybės teisės į paveldėtus sklypus buvo įregistruotos, laikytina, kad šios išlaidos buvo faktiškai patirtos, juolab kad tarp šalių nėra ginčo dėl šių išlaidų pagrįstumo ir būtinumo. Išduodant 2016 m. lapkričio 14 d. paveldėjimo teisės liudijimą, atsakovo notarinės išlaidos sudarė 293,67 Eur. Pažymėtina, kad atsakovas nurodė ir 506,64 Eur išlaidas susijusias su 2016 m. spalio 11 d. paveldėjimo pagal įstatymą liudijimo papildymo išdavimu, tačiau nei pastarasis dokumentas, nei nurodomas priedas Nr. 10, kaip kad teigiama patvirtinantis nurodytas išlaidas, byloje nepateiktas.

65. Teismas negali sutikti su ieškovų pozicija, kad brokerio paslaugos šiuo atveju nebuvo būtinos, nes kiti bendraturčiai brokerio paslaugomis nesinaudojo. Kaip nurodyta aukščiau, sklypas priklausė penkiems bendraturčiams, kurie viena pirkimo-pardavimo sutartimi pardavė jiems priklausančias sklypo dalis. Teismo vertinimu, ieškovų pozicija šioje dalyje stokoja loginio nuoseklumo, viena vertus įvertinus tai, kad būtų neracionalu visiems bendraturčiams pasitelkti brokerio paslaugas, kita vertus, pripažįstant, kad brokerio paslaugomis buvo naudotasi, t. y. faktinės išlaidos buvo patirtos. Todėl, brokerio paslaugų suma išskaičiuotina iš priteistinos kompensacijos. Dėl kitų patirtų išlaidų iš esmės ginčo byloje nėra, todėl plačiau teismas dėl jų pagrįstumo (kurios pagrįstos rašytiniais įrodymais) plačiau nepasisako. Taigi, laikytina, kad bendra išlaidų suma išskaičiuotina iš priteistinos kompensacijos sudaro iš viso 12 801,47 Eur (10 070 Eur+1 949 Eur+51,83 Eur+436,97 Eur +293,67 Eur), t. y. kiekvienam iš įpėdinių tenkanti dalis sudaro 4 267,16 Eur.

66. Teismas nesutinka su atsakovo reikalavimu išskaičiuoti galimas 32 666,66 Eur archeologinių tyrinėjimų išlaidas. Aukščiau nurodyta, kad 2022 m. liepos 20 d. Pirkimo pardavimo sutartimi sutarties šalys, be kita ko susitarė, kad jeigu parduotame Daikte atliekant tvarkybos ar statybos darbus bus aptiktos archeologinio ar kitokio pobūdžio vertingosios savybės arba turimais duomenimis bus pagrįsta archeologinio ar kitokio pobūdžio vertingųjų savybių buvimo ar sužalojimo tikimybė, ir dėl to, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisės aktais bus būtina atlikti archeologinius ar kitokio pobūdžio tyrimus, Pardavėjas, proporcingai parduodamai žemės sklypo daliai, įsipareigoja kompensuoti Pirkėjui visas archeologinių tyrimo darbų išlaidas, neviršijančias 125 000 Eur.

67. Pritartina ieškovų pozicijai, kad šiuo atveju nurodomos išlaidos tik tikėtinai gali būti patirtos. Teismo nuomone, atsakovo reikalavimas išskaičiuoti galimas išlaidas, kurios gali būti ir nepatirtos, nėra teisiškai pagrįstos. Kita vertus, jeigu tokios išlaidos ir atsirastų, bei būtų pareikalauta iš atsakovo, kaip pardavėjo jas padengti, tai pastarasis patyręs šias išlaidas, įgytų reikalavimo teisę į kitus du įpėdinius, atsižvelgiant į šioje byloje nustatytas teisiškai reikšmingas faktines aplinkybes.

68. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, kiekvienam iš ieškovų už paveldėtą ir parduotą turtą priteistina 107 613,91 Eur kompensacijos (335 643,20 Eur – 12 801,47 Eur/3).

Dėl baudos (ne)skyrimo

69. Pagal CPK 95 straipsnio 1 dalį dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui (CPK 95 straipsnio 2 dalis).

70. Kasacinio teismo išaiškinta, kad piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t. y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį nustatyta galimybė taikyti teisinę atsakomybę, įtvirtintą CPK 95 straipsnyje. Ne kiekvienas pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nesilaikymo atvejis savaime reiškia teisės pažeidimą, galintį sukelti teisinės atsakomybės priemonių, nustatytų CPK 95 straipsnio, taikymą, t. y. ne kiekvienu atveju pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nepaisymas laikytinas teisės pažeidimu, tam tikrais atvejais jis gali būti įvertintas kaip netinkamas subjektinės teisės įgyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-404-969/2017, 63 punktas).

71. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-695/2017, 65 punktas). Teisėtas ir pagrįstas asmens naudojimasis procesinėmis teisėmis, jeigu nenustatytas tyčinis nesąžiningas elgesys, negali būti pripažįstamas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis.

72. Atsakovas M. Z. prašė skirti baudą ieškovei J. Z. už aiškiai nepagrįstą ieškinio pareiškimą, nors pati palikimo atsisakė, bei netinkamą naudojimąsi procesinėmis teisėmis.

73. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą teisinį reguliavimą, teismų praktikoje pateiktus išaiškinimus, teismas sprendžia, kad atsakovo prašymas dėl baudos skyrimo, nėra pagrįstas nei teisės nei fakto prasme, yra deklaratyvus, todėl negali būti tenkinamas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

74. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atmetus ieškinį, ieškovei jos patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos. CPK 98 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

75. Ieškovės J. Z. teisinės pagalbos išlaidos 2024 m. vasario 19 d. sąskaita 3000 Eur sumai (t. II, b. l. 3, 6). Ieškovo T. Z. teisinės pagalbos išlaidas 2024 m. vasario 19 d. sąskaita 3000 Eur sumai (t. II, b. l. 4, 9).

76. Pareikštu ieškiniu ieškovas T. Z. prašė priteisti 167 821,60 Eur sumą už perleisto palikimo dalį, bei pripažinti negaliojančius paveldėjimo teisės liudijimą dalyje dėl 1/2 dalies, t. y. bendras turtinis reikalavimas sudarė 174 193,60 Eur sumą. Ieškovas sumokėjo 500 Eur žyminio mokesčio, o likusios dalies mokėjimas buvo atidėtas 2023 m. gegužės 15 d. nutartimi iki sprendimo priėmimo. Dubliku ieškovas prašomos priteisti kompensacijos dydį sumažino iki 166 202,54 Eur. Teismas tenkino šį reikalavimą iš dalies, t. y. priteisė 107 613,91 Eur kompensacijos, kas sudaro 64,75 proc. patenkintų turtinių reikalavimų. Kadangi, abu ieškovai iš esmės sutiko, jog paveldėtas turtas, kuris nėra parduotas, įpėdiniams atitektų lygiomis dalimis, ieškinių reikalavimai dėl paveldėjimo teisės liudijimo, laikytini patenkintais visiškai.

77. Ieškovė J. Z. prašė priteisti 111 881 Eur kompensacijos. Teismas tenkino reikalavimą dalyje dėl 107 613,91 Eur kompensacijos priteisimo, kas sudaro 92,19 proc. ieškinio reikalavimo.

78. Atitinkamai ieškovo T. Z. patenkintų reikalavimų dalis sudaro 82,38 proc. (64,75+100/2), ieškovės J. Z. – 96,10 proc. (92,19+100/2).

79. Ieškovės J. Z. patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 1 846 Eur sumokėtas žyminis mokestis ir 3000 Eur teisinės pagalbos išlaidos, iš viso – 4 846 Eur. Todėl, iš atsakovo ieškovės naudai priteistina išlaidų suma sudaro 4 657 Eur (92,19 proc.).

80. Ieškovo T. Z. patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 500 Eur sumokėtas žyminis mokestis ir 3000 Eur teisinės pagalbos išlaidos, iš viso – 3 500 Eur. Todėl, iš atsakovo ieškovo naudai priteistina išlaidų suma sudaro 2 883,30 Eur (82,38 proc.).

81. Atsakovo M. Z. patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro teisinės pagalbos išlaidos, iš viso 4 286,43 Eur (t. I, b. l. 186-192; t. II, b. l. 40-43). Bendra patenkintų reikalavimų suma pagal abu ieškinius sudaro 87,29 proc. Atitinkamai atmestų reikalavimų daliai (12,71 proc.), kas sudaro 544,81 Eur atsakovui priteistinų išlaidų, iš ieškovės J. Z. priteistina 167,31 Eur (30,71 proc.), iš ieškovo T. Z. priteistina 377,50 Eur (69,29 proc.).

82. Įskaičius priteistinas sumas ieškovės J. Z. naudai iš atsakovo priteistina 4 489,69 Eur bylinėjimosi išlaidų (4 657 Eur - 167,31 Eur); ieškovo T. Z. naudai iš atsakovo priteistina 2 505,80 Eur (2 883,30 Eur - 377,50 Eur) bylinėjimosi išlaidų.

83. Minėta, kad Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 15 d. nutartimi, ieškovui T. Z. likusios mokėtinos žyminio mokesčio dalies mokėjimas atidėtas iki teismo sprendimo priėmimo. CPK 96 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Šiuo atveju mokėtina žyminio mokesčio dalis sudaro 1 830 Eur. Atėmus ieškovo sumokėtą 500 Eur sumą, iš atsakovo M. Z. valstybės naudai priteistina 1 330 Eur žyminio mokesčio.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260, 270 straipsniais

nusprendžia:

ieškovo T. Z. ir J. Z. ieškinius tenkinti iš dalies.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini), po motinos D. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), priėmė atsiradusį palikimą, pradėdama faktiškai jį valdyti.

Pripažinti negaliojančiu 2022 m. gegužės 3 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo, išduoto M. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini), Vilniaus miesto 20-tojo notarų biuro notarės Jurgos Šamšonienės, notarinio registro Nr. 2961, dalį dėl dviejų trečdalių jame nurodyto turto.

Priteisti iš atsakovo M. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovo T. Z., gim. (duomenys neskelbtini), naudai 107 613,91 Eur kompensacijos, bei 2 505,80 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo M. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovės J. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai 107 613,91 Eur kompensacijos, bei 4 489,69 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo M. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybės naudai 1 300 Eur žyminio mokesčio.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.