- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-10-16
- Bylos Nr.
- 1A-241-953/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-03012-2024-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Nijolė Matuzevičienė, Laisvydas Zederštremas, Martynas Galvičius
- Nuteistasis
- E. D.
- Advokatai
- Jurgita Šlapaitienė
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų, Martyno Galvičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Nijolės Matuzevičienės ir Laisvydo Zederštremo,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. D. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2024-07-16 nuosprendžio, kuriuo E. D. pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, 187 straipsnio 3 dalyje, 140 straipsnio 1 dalyje (dvi nusikalstamos veikos), 145 straipsnio 1 dalyje, skirtas bausmes subendrinus vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu apėmimo būdu bei vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis dalinio sudėjimo būdu ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, skirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu, nuteistas galutine 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 dalimi, skirta bausmė subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2023-04-12 nutartimi, kuria panaikintas lygtinis paleidimas, paskirta ir iš dalies neatlikta 3 mėnesių 22 dienų bausmės dalimi, E. D. skirta galutinė 1 metų 5 mėnesių 22 dienų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 1, 2 dalimis, į bausmės laiką įskaitytas E. D. sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2024-01-23 iki nuosprendžio paskelbimo dienos. Nuosprendžiu taip pat išspręsti civilinių ieškinių bei kiti procesiniai klausimai.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. E. D. nuteistas už tai, kad jis pažeidė viešąją tvarką, t. y. 2023-12-07, apie 22.00 val., viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini), ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), matant kitiems asmenims, dėl kilusio konflikto su M. L., tyčia, mesdamas mobiliojo ryšio telefoną į gatve važiuojantį, T. N. vairuojamą automobilį „BMW 540“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį Uždarai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, sugadino automobilio priekines kairės pusės dureles, kairės pusės galinio vaizdo veidrodėlio filmavimo kamerą ir padarė, įskaitant automobilio remonto išlaidas, Uždarai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, 1469,50 eurų turtinės žalos, tokiais vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
2. Be to, jis sugadino svetimą turtą: 2023-12-08, laikotarpyje nuo 01.33 val. iki 01.58 val., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), tyčia sugadino svetimą V. B. priklausantį turtą - 74,79 eurų vertės šarvuotų buto durų spynas ir rankeną, po to tęsdamas nusikalstamą veiką, išėjęs į namo kiemą, tyčia metė nenustatytą daiktą į nukentėjusiajai V. B. priklausančio 235-to buto langus ir tokiu būdu išdaužė 2 vnt. lango stiklo paketus, kurių vieno vertė 113,92 euro, bendros 227,84 eurų vertės, bei 1 vnt. lango stiklo paketą, kurio vertė 108,19 eurų, įskaitant remonto darbus, padarydamas nukentėjusiajai V. B. bendrą 485,82 eurų vertės turtinę žalą.
3. Be to, jis mušdamas sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sužalojo žmogų : 2024-01-23, apie 15.20 val., (duomenys neskelbtini), namuose, veikdamas sunkinančiomis aplinkybėmis - būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, asmeninio konflikto metu, tyčia, buvusiai sugyventinei V. B. rankomis, mentele ir metaline rankena sudavė ne mažiau kaip 20 smūgių į įvairias kūno vietas, tokiais veiksmais nukentėjusiajai V. B. sukėlė fizinį skausmą ir dėl daugybinių kraujosruvų galvoje ir poodinės kraujosruvos po kaire akimi padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.
4. Be to, jis mušdamas sukėlė fizinį skausmą žmogui: tuo pačiu metu, toje pačioje vietoje, veikdamas sunkinančiomis aplinkybėmis - būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, asmeninio konflikto metu, tyčia, su prožektoriumi sudavė vieną smūgį į dešinę akį nukentėjusiajam V. B. bei rankomis pastūmė nukentėjusįjį V. B., dėl ko jis krisdamas ant grindų atsitrenkė į spintelę ir susitrenkė kairės rankos alkūnę, tokiais veiksmais nukentėjusiajam V. B. sukėlė fizinį skausmą.
5. Be to, jis grasino nužudyti žmogų, t. y. tuo pačiu metu, toje pačioje vietoje, veikdamas sunkinančiomis aplinkybėmis - būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, kilus asmeniam žodiniam konfliktui su nukentėjusiąja V. B., rankoje laikydamas peilį ir metalinę mentelę bei užsimojęs jais suduoti nukentėjusiajai V. B., šaukdamas, kad ją papjaus, grasino nužudyti nukentėjusiąją V. B., tokiais savo veiksmais sukėlė nukentėjusiajai V. B. baimę, stresą, išgąstį, dėl ko buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.
II. Apeliacinio skundo argumentai, proceso dalyvių prašymai
6. Apeliaciniu skundu nuteistasis E. D. prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2024-07-16 nuosprendį ir sumažinti jam skirtą bausmę.
Šalies argumentai
6.1. Nurodo, kad teismas, skirdamas jam bausmę pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 145 straipsnio 1 dalį, neatsižvelgė į tai, kad jis su nukentėjusiąja V. B. susitaikė, ji per teismo posėdį pasakė, jog nebepyksta ir kad jam atleidžia. Pažymi, kad savo kaltę pilnai pripažino, gailėjosi, tačiau bausmė už šį nusikaltimą paskirta didesnė nei bausmės vidurkis.
6.2. Nesutinka ir su bausme, skirta už BK 284 straipsnį ir mano, kad ji yra per griežta. Teigia, jog teismas, skirdamas bausmę už šį nusikaltimą neįvertino fakto, kurį tiek nuteistasis, tiek nukentėjusysis bei liudininkai įvardino, jog nukentėjusysis nuomojamu automobiliu nuvažiavęs į akligatvį ir apsisukęs, važiavo dideliu greičiu tiesiai į nuteistąjį, stovintį ant gatvės. Nuteistasis E. D. manė, kad nukentėjusysis norėjo jį nutrenkti, todėl užpykęs metė savo telefoną į automobilį ir pataikė į priekines dureles. Mano, kad buvo išprovokuotas, todėl skirta bausmė už šį nusikaltimą yra per griežta.
6.3. Nuteistasis apeliaciniu skundu taip pat prašo nepridėti likusios neatliktos laisvės atėmimo bausmės pagal Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2024-03-05 nutartį, kadangi jis jau yra atlikęs tą buvusią neatliktą laisvės atėmimo bausmę, t. y. pagal šią nutartį likusi neatlikta laisvės atėmimo bausmė turėjo pasibaigti 2024-06-27. Jis iki šio momento iš Šiaulių kalėjimo niekur nebuvo išvykęs ir mano, jog tą bausmę jau buvo atlikęs prieš paskelbiant naują nuosprendį.
Atsiliepimas
7. Atsiliepimų į nuteistojo E. D. apeliacinį skundą negauta.
Šalies argumentai
8. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis E. D. ir jo gynėja advokatė prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė pateiktą apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
9. Nuteistasis E. D. apeliaciniame skunde kaltės dėl padarytų nusikalstamų veikų, nustatytų faktinių aplinkybių bei veikos juridinės kvalifikacijos neginčija. Apeliantas prašo paskirti švelnesnes bausmes už nusikalstamų veikų, numatytų BK 145 straipsnio 1 dalyje ir BK 284 straipsnyje, padarymą, taip pat prie skirtos bausmės nepridėti jau atliktos laisvės atėmimo bausmės pagal ankstesnį nuosprendį, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalyje išdėstytomis bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrosiomis nuostatomis, patikrino bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, neviršydama apeliacinio skundo ribų. Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – išaiškinti, o nustačius šalinti žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, todėl, siekdami užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai ir nutartys, o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai ir nutartys nebūtų naikinami ar keičiami, apeliacinės instancijos teismai turi kruopščiai patikrinti apskųstų nuosprendžių ar nutarčių teisėtumą ir pagrįstumą, laikydamiesi apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-69/2011, 2K-319-976/2015, 2K-418-699/2015, 2K-190-648/2018, 2K-248-689/2018).
Dėl nuteistajam E. D. paskirtos bausmės
10. BK 54 straipsnyje numatyti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai reikalauja, kad teismas bausmę skirtų įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijos ribose, atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Konkrečiu atveju, teismas, atsižvelgdamas į minėtas, turinčias reikšmės bausmei skirti, aplinkybes, paskiria nuteistajam individualizuotą bausmę, siekiant įgyvendinti bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.
11. BK 61 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Kaip minėta, nuteistasis prašo skirti švelnesnes bausmes už nusikalstamų veikų, numatytų BK 145 straipsnio 1 dalyje ir BK 284 straipsnyje, padarymą. BK 145 straipsnio 1 dalies sankcijoje nurodoma, kad už šio nusikaltimo padarymą yra baudžiama viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki 2 metų. BK 284 straipsnio sankcijoje nurodoma, kad už šio nusikaltimo padarymą yra baudžiama viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki 2 metų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam E. D. bausmes dėl šių nusikalstamų veikų padarymo, minėtų įstatymo nuostatų nepažeidė, tinkamai jomis vadovavosi.
12. Iš bylos medžiagos matyti, kad E. D. padarė keturias tyčines nusikalstamas veikas, priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis) ir vieną nusikalstamą veiką, priskiriamą baudžiamųjų nusižengimų kategorijai (BK 12 straipsnis), nusikalstamas veikas padarė teistumui neišnykus, būdamas teistas net 17 kartų, esant neišnykusiems teistumams ir lygtinio paleidimo iš įkalinimo įstaigos metu, galiojančių administracinių nuobaudų neturi. Pažymėtina, kad nuteistojo E. D. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Be to, apylinkės teismas pagrįstai apelianto atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažino tai, kad jis nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui bei būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 9, 13 punktai), todėl pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti E. D. už padarytas nusikalstamas veikas paskyrus laisvės atėmimo bausmę, o už baudžiamąjį nusižengimą – areštą. Nuteistojo skunde nurodytos aplinkybės, kad nukentėjusioji V. B. teismo posėdžio metu pasakė, jog nebepyksta ir atleidžia jam, o nusikaltimo pagal BK 284 straipsnį padarymą išprovokavo pats nukentėjusysis, nemenkina E. D. kaltės padarius nusikalstamas veikas ir nėra pakankamas pagrindas lengvinti jo baudžiamąją atsakomybę dėl anksčiau išdėstytų aplinkybių, kurios nepaneigia jam paskirtos bausmės pagrįstumo. Teisėjų kolegija, įvertinusi visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, konstatuoja, kad aptartos aplinkybės patvirtina neigiamą E. D. orientaciją visuomenėje, susiformavusias antivisuomenines nuostatas ir nenorą laikytis įstatymų. E. D. nekeičia savo elgesio, išvadų iš jam anksčiau paskirtų bausmių nepadarė, todėl pirmosios instancijos teismas nuteistajam E. D. už padarytas nusikalstamas veikas tinkamai parinko bausmės rūšį bei skyrė artimas nusikalstamų veikų sankcijose numatytam vidurkiui bausmes, kurios teisėjų kolegijos vertinimu nėra per griežtos. Be to, nuteistajam E. D., vadovaujantis BK 64¹ straipsnio pagrindu, paskirta bausmė buvo sumažinta vienu trečdaliu, todėl dar labiau mažinti apeliantui paskirtą laisvės atėmimo bausmę nėra pagrindo. Apygardos teismas papildomai pažymi ir tai, kad ankstesniais nuosprendžiais E. D. buvo skiriamos tiek švelnesnės nei laisvės atėmimas, bausmės, tiek ir laisvės atėmimo bausmės, be to, iš įkalinimo įstaigos buvo paleistas lygtinai, tačiau E. D. praėjus kiek daugiau nei mėnesiui vis vien nusikalto ir padarė net penkias nusikalstamas veikas. Šios visos paminėtos aplinkybės rodo, kad nuteistasis nekeičia savo elgesio, išvadų iš jam paskirtų bausmių nepadarė ir toliau darė naujas nusikalstamas veikas, todėl nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis kritiškai vertina savo elgesį ir, kad E. D. paskirtos bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Kartu pažymėtina, kad bausmė – tai valstybės prievartos priemonė, skiriama asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, todėl neigiami padariniai yra natūralus padarytos nusikalstamos veikos rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas, todėl švelninti E. D. teisinę padėtį aukščiau bendrųjų visuomenės interesų iškeliant asmeninius nusikalstamas veikas įvykdžiusio asmens interesus, teisinio pagrindo nėra.
13. Nuteistas E. D. apeliaciniame skundė nurodė, kad jis buvo išprovokuotas nukentėjusiojo veiksmais padaryti nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 284 str., nes jis manė, kad nukentėjusysis norėjo jį nutrenkti su automobiliu, todėl jis užpykęs metė telefoną į automobilį.
14. Pažymima, kad BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte įtvirtinta atsakomybę lengvinanti aplinkybė – veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys. Ši atsakomybę lengvinanti aplinkybė nustatoma tada, kai kaltininko nusikalstama veika yra atsakomoji reakcija į provokuojančius arba rizikingus nukentėjusiojo veiksmus. Teismų praktikoje provokuojančiu laikomas toks elgesys, kai nukentėjusysis sąmoningai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Rizikingu laikomas toks elgesys, kai nukentėjusysis neatsargiai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Tokiu atveju nukentėjusysis lengvabūdiškai tiki, kad jo elgesys neišprovokuos nusikalstamos kaltininko veikos prieš jį, arba iš viso nevertina savo elgesio kaip rizikingo, nors gali ir turi numatyti, jog toks elgesys paskatins nusikalstamą kaltininko veiką prieš jį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-418/2009, 2K-446/2010, 2K-450/2011, 2K-386/2012, 2K-115-648/2016). Teismai, spręsdami, ar veikos padarymui turėjo įtakos provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys, atsižvelgia į tai, ar nukentėjusiojo elgesys iš esmės prieštaravo moralės normoms, buvo įžeidžiantis kaltininką ar jo artimą asmenį, buvo smurtiniai arba kitokie pavojingi, neteisėti veiksmai, iš dalies nulėmę kaltininką nusikalsti prieš nukentėjusįjį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-377/2011, 2K-450/2011, 2K-440/2013, 2K-412/2014, 2K-P-135-648/2016). Tokiais atvejais paprastai nebūna nei savanaudiškų, nei kitokių žemų paskatų, tokių kaip kerštas, o kaltininko nusikalstama veika yra atsakomoji reakcija į provokuojančius arba rizikingus nukentėjusiojo veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-14/2012, 2K-364/2014, 2K-153-511/2020).
15. Nagrinėjamu atveju byloje esantys įrodymai, t. y. liudytojų T. N., M. L., J. K., V. M. parodymai patvirtina, kad nukentėjusiojo M. L. veiksmai vairuojant automobilį nebuvo provokuojantys, o priešingai pats nuteistasis puolė prie važiuojančio automobilio ir metė telefoną į automobilį. Įvertinusi paminėtų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija sprendžia, jog byloje nėra jokių duomenų apie nukentėjusiojo M. L. rizikingą ar provokuojantį elgesį.
Dėl bausmės įskaitymo
16. Apeliaciniu skundu nuteistasis E. D. prašo nepridėti neatliktos laisvės atėmimo bausmės pagal ankstesnį nuosprendį, kadangi ji turėjo pasibaigti 2024-06-27, todėl šią bausmę jis jau yra atlikęs. Aukštesnysis teismas šiuos nuteistojo argumentus atmeta kaip nepagrįstus.
17. Pagal BK 64 straipsnio 1 dalį, jeigu nuteistasis neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką arba naują nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro asmuo, kuriam bausmės vykdymas atidėtas, teismas, paskyręs bausmę už naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, bausmes subendrina. Skirdamas subendrintą bausmę, teismas gali bausmes visiškai ar iš dalies sudėti. Kai bausmės visiškai sudedamos, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedama visa neatliktos bausmės dalis (BK 64 straipsnio 2 dalis). Kai bausmės iš dalies sudedamos, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedama neatliktos bausmės dalis. Jeigu neatliktos bausmės dalis yra didesnė, tai prie jos pridedama nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis. Pridedama bausmės dalis negali būti mažesnė negu minimalus tos bausmės rūšies dydis, išskyrus atvejus, kai pridedama neatliktos bausmės dalis yra mažesnė už šį dydį (BK 64 straipsnio 3 dalis).
18. Bylos duomenys liudija, jog Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2023-07-24 nutartimi, pakeista Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2023-07-26 nutartimi, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis subendrintos Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2022-03-23 ir 2023-04-13 nuosprendžiais skirtos bausmės ir E. D. skirta 1 mėtų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1, 2 dalimis, į laisvės atėmimo bausmę įskaitytas suėmimo laikas nuo 2022-11-23 iki nuosprendžio paskelbimo dienos - 2023-04-13. Iš byloje esančio Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ojo kalėjimo pranešimo matyti, jog E. D. 2023-10-31 buvo lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietos, neatlikus 3 mėnesių 23 dienų laisvės atėmimo bausmės dalies. E. D. 2024-01-23 buvo sulaikytas po nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymo. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjo 2024-01-24 nutartimi skirta kardomoji priemonė – suėmimas trims mėnesiams, o Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjo 2024-04-19 ir 2024-06-05 nutartimis kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas atitinkamai 2 mėnesiams ir 3 mėnesiams. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2024-01-29 nutartimi E. D. panaikintas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos ir jis pasiųstas atlikti neatliktą 3 mėnesių 23 dienų laisvės atėmimo bausmę.
19. 2024-09-16 Šiaulių apygardos teisme gautas Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjimo pateiktas raštas, iš kurio matyti, jog E. D. bausmės pagal Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2024-01-29 nutartį dar nėra pradėjęs atlikti, kadangi Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2024-07-16 nuosprendžiu jam skirta 1 metų 5 mėnesių 22 dienų laisvės atėmimo bausmė, o kardomoji priemonė – suėmimas taikomas iki nuosprendžio įsiteisėjimo. Nuosprendis neįsiteisėjęs.
20. Atsižvelgiant į tai, jog E. D. sulaikytas 2024-01-23, nuo 2024-01-24 jam skirta kardomoji priemonė – suėmimas, kuri palikta galioti iki Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio teismo 2024-07-16 nuosprendžio paskelbimo, konstatuotina, jog E. D. nėra atlikęs bausmės pagal Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2024-01-29 nutartį, kuria jam buvo panaikintas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo įstaigos ir jis pasiųstas atlikti likusios neatliktos 3 mėnesių 22 dienų laisvės atėmimo bausmės. Teisėjų kolegijos vertinimu, skundžiamu nuosprendžiu skirta bausmė pagrįstai subendrinta su minėta neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalimi ir, vadovaujantis BK 66 straipsniu, pagrįstai įskaitytas E. D. laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2024-01-23 iki Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2024-07-16 nuosprendžio paskelbimo, t. y. 2024-07-16.
Dėl išlaidų už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą išieškojimo
21. Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacinėje instancijoje buvo gauta 2024-09-27 Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma Nr. ATP-2024-09510 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad E. D. antrinės teisinės pagalbos išlaidas sudaro 97,92 Eur ir tokia suma yra priteistina valstybės naudai.
22. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus – kai nagrinėjamos bylos dėl veikų, kuriomis įtariamas ar kaltinamas nepilnametis, ir kai nagrinėjamos neregių, kurčių, nebylių ir kitų asmenų, dėl fizinių ar psichinių trūkumų negalinčių pasinaudoti savo teise į gynybą, bylas. Šios nuostatos galioja ne tik nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, bet ir apeliacinėje bei kasacinėje instancijoje. Tačiau pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, sprendžiant dėl proceso išlaidų priteisimo už atstovavimą apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundų nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys Nr. 2K-410/2008, 2K-1/2009, 2K-196/2009, 2K-267/2009, 2K-351/2009, 2K-272/2011, 2K-419/2011, 2K-605/2011, 2K-374/2012, 2K-520-303/2015), taip pat į tai, koks yra gynėjo paskyrimo kaltininkui teisinis pagrindas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-173/2014, 2K-218-1073/2020).
23. Nors šiuo atveju byla apeliacine tvarka buvo nagrinėjama pagal nuteistojo E. D. skundą, kuris atmetamas kaip nepagrįstas, tačiau spręsdama proceso išlaidų priteisimo iš E. D. klausimą, teisėjų kolegija atsižvelgia ir į tai, kad nuteistasis šiuo metu atlieka terminuotą laisvės atėmimo bausmę. Duomenų, kad bausmės atlikimo metu jis dirba, byloje nėra. Taip pat byloje nėra aktualių duomenų apie jo turimą turtą. Įvertinus paminėtas aplinkybes, bei tai, kad antrinė teisinė pagalba nuteistajam šioje byloje buvo teikiama ne jo iniciatyva, o dėl nustatyto imperatyvaus teisinio reglamentavimo (BPK 322 straipsnio 1 dalyje yra imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas), teisėjų kolegija sprendžia, kad išlaidos už E. D. suteiktą antrinę teisinę pagalbą iš jo nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
atmesti nuteistojo E. D. apeliacinį skundą.
Nepriteisti iš E. D. valstybės naudai 97,92 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2024 m. rugsėjo 27 d. pažymą Nr. APD-2024-009510.
Ši Šiaulių apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.