Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens M. N. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. kovo 9 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Nobaltis“, atstovaujamos nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Ad acta“, prašymą dėl bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Nobaltis“ bankroto pripažinimo tyčiniu, suinteresuoti asmenys D. J., M. N., Ž. D., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Vilniaus apygardos teisme civilinėje byloje Nr. eB2-1655-258/2022 2022 m. vasario 8 d. gautas bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB, BUAB, bendrovė) „Nobaltis“ nemokumo administratorės UAB „Ad acta“ prašymas dėl BUAB „Nobaltis“ bankroto pripažinimo tyčiniu. Prašymas grindžiamas šiais argumentais:

I. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl naujų įrodymų

11. Apeliantas M. N. prie atskirojo skundo pridėjo naujus įrodymus. Nurodo tokias įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teismui priežastis: 1) pirmosios instancijos teismui kilo abejonių dėl perleisto pastato būklės užfiksavimo laiko, todėl prie atskirojo skundo pridėjo tas pačias nuotraukas, kurių nevertino pirmosios instancijos teismas (nuotraukų padarymo data – 2022 m. vasario 22 d.); 2) 2020 m. gegužės 12 d. buvo perleistas po gaisro nesuremontuotas pastatas, tai patvirtina pastato (duomenys neskelbtini) sutvarkymo (remonto) lokalinės sąmatos, kuriose apskaičiuota šio pastato remonto vertė (62 589,79 Eur), įskaitant atstatymo darbus, sudegusių patalpų išvalymo darbus, projektavimo paslaugas ir 5 proc. dydžio užsakovo rezervą.

12. Pareiškėja BUAB „Nobaltis“ prie atsiliepimo į atskirąjį skundą taip pat pridėjo naujus įrodymus, kuriais siekia pagrįsti tokias aplinkybes: 1) VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išraše yra nustatyta ir nurodyta būtent atkuriamoji perleisto nekilnojamojo turto vertė; 2) UAB „Būsto švara“ ir UAB „Nobaltis“ 2018 m. rugsėjo 13 d. sudaryta pirkimo–pardavimo sutartimi pirkėja UAB „Nobaltis“ iš pardavėjos UAB „Būsto švara“ nekilnojamąjį turtą (duomenys neskelbtini), įsigijo už 10 000 Eur.

13. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 314 straipsnyje įtvirtintą nuostatą, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismų praktikoje CPK 314 straipsnyje nustatyto ribojimo išlygos aiškinamos taip, kad teismas turi patikrinti ir įvertinti spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019 33 punktas).

Dėl taikytino teisinio reglamentavimo

15. Remiantis JANĮ 152 straipsnio 1 dalimi, šis įstatymas įsigaliojo 2020 m. sausio 1 d., išskyrus 2 straipsnio 19 dalį, 32 straipsnio 2 dalį, 33 straipsnio 2 dalies 2 punktą, 34 straipsnio 4 dalį, 36 straipsnio 2 dalį, III dalies V skyrių (išskyrus 142 straipsnio 1, 3, 6, 9 ir 11 punktus, 145 straipsnio 5 dalies 5 punktą, 147 straipsnio 1 ir 4 dalis, 148 ir 149 straipsnius) ir 155–163 straipsnius. Taigi, JANĮ 70 straipsnio nuostatos, kuriose nustatytos bankroto pripažinimo tyčiniu sąlygos bei aptarti tokio bankroto požymiai, galioja nuo 2020 m. sausio 1 d.

17. Be to, apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje vertintinas apelianto M. N. 2020 m. balandžio–gegužės mėn. atliktų veiksmų (sudarytų bendrovės vardu sandorių) pagrįstumas bei teisėtumas, taigi ir patys veiksmai, su kuriais pareiškėja sieja tyčinio bankroto faktą, buvo atlikti jau galiojant JANĮ. Sąlygų, kokia veikla laikoma tyčiniu bankrotu, apibrėžimas, prezumpcijų elgesio neteisėtumui nustatymas yra materialiojo pobūdžio teisės nuostatos, kurioms netaikoma atgalinio galiojimo išimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. liepos 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-210-313/2021 32-33 punktai). Todėl nagrinėjamoje byloje keliamas klausimas, ar apelianto veiksmai, atlikti jau galiojant JANĮ, gali būti vertinami kaip tyčia sukėlę BUAB „Nobaltis“ bankrotą, išspręstinas pagal galiojančio teisės akto, t. y. pagal JANĮ (nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2021 m. liepos 15 d. galiojusi įstatymo redakcija) nuostatas.

18. Kita vertus, patikrinti buvusių bendrovės valdymo organų atliktų veiksmų pagrįstumą, nustatyti priežastinio ryšio tarp šių veiksmų ir bendrovės nemokumo arba ryšio tarp bendrovės nemokumo ir jos būklės pabloginimo egzistavimą ar, priešingai, įsitikinti tokio ryšio nebuvimu bei tuo remiantis padaryti išvadą, ar bendrovės bankrotas gali būti pripažintas tyčiniu, galima tik nustačius bendrovės faktinio nemokumo atsiradimo momentą. Šiame kontekste pažymėtina, kad pagal anksčiau galiojusį teisinį reguliavimą įmonės nemokumui konstatuoti būtina buvo nustatyti turto ir pradelstų įsipareigojimų santykį (Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 2 straipsnio 8 dalis). Remiantis šiuo metu galiojančiu JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje nustatytu nemokumo apibrėžimu, jau nėra pareigos atsižvelgti tik į pradelstus įsipareigojimus – juridinis asmuo yra nemokus, kai jis laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba visi jo įsipareigojimai viršija turto vertę

19. Todėl šiuo konkrečiu atveju, identifikuojant pareiškėjos BUAB „Nobaltis“ (ne)mokumo atsiradimo momentą, taikytini ir ĮBĮ nurodyti nemokumo kriterijai, kartu įsitikinant, ar nemokumas nebuvo atsiradęs anksčiau, nei įsigaliojo naujas teisės aktas (JANĮ) ir buvo sudaryti kvestionuojami sandoriai.

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių

21. Iki bankroto bylos UAB „Nobaltis“ iškėlimo, jai nuosavybės teise priklausė keturi lengvieji automobiliai ir dvi priekabos: 1) 2017 m. sausio mėn. įsigytas už 16 000 Eur Toyota Land Cruiser; 2) 2018 m. spalio 16 d. įsigytas už 12 000 Eur VW Phaeton; 3) 2019 m. birželio 3 d. įsigytas už 36 500 Eur Lexus NX300H; 4) 2019 m. spalio 1 d. įsigytas už 30 000 Eur Jeep G. C. (toliau – ir ginčo transporto priemonės); 5) 2019 m. kovo 7 d. įsigyta už 1 760 Eur Respo 750V000L000; 6) 2019 m. spalio 31 d. įsigyta už 2 370 Eur Respo 1000V571L209 (toliau – ir ginčo priekabos).

22. Pareiškėjai BUAB „Nobaltis“ priklausiusios dvi ginčo transporto priemonės (Jeep G. C. ir Lexus NX300H) 2020 m. balandžio 22 ir 27 dienomis buvo parduotos A. N. (apelianto tėvui). Kitos ginčo transporto priemonės (VW Phaeton, Toyota Land Cruiser) bei priekaba Respo 1000V571L209 2020 m. balandžio 28 d. ir 29 dienomis buvo parduoti UAB „Auksinis varnas“ (kurios akcininku buvo apeliantas M. N.).

23. Pareiškėjai iki bankroto bylos iškėlimo nuosavybės teise taip pat priklausė ir šis nekilnojamasis turtas: 364 kv. m. ploto specialios paskirties pastatas-gaisrinė, 140,89 kv. m. ploto pastatas-garažas, 20,19 kv. m. ploto pastatas-sandėlis bei 0,2643 ha. komercinės paskirties žemės sklypas, esantys (duomenys neskelbtini). Šis nekilnojamasis turtas buvo įsigytas BUAB „Nobaltis“ 2018 m. rugsėjo 13 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu iš UAB „Būsto švara“ už 10 000 Eur (toliau – ir ginčo nekilnojamasis turtas), o 2020 m gegužės 12 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu parduotas UAB „Auksinis varnas“.

Dėl juridinio asmens nemokumo atsiradimo momento

25. Kaip matyti iš bylos medžiagos ir viešai prieinamos informacijos, VĮ Registrų centro Juridinių asmenų registrui buvo pateikti BUAB „Nobaltis“ 2015–2019 metų finansinės atskaitomybės dokumentų rinkiniai. BUAB „Nobaltis“ 2018 m. finansinės ataskaitos buvo patvirtintos (pasirašytos direktoriaus M. N.) 2019 m gegužės 31 d. ir pateiktos registrui 2019 m birželio 13 d., o paskutiniai, t. y. 2019 finansinių metų bendrovės dokumentai patvirtinti (pasirašyti direktoriaus M. N.) 2020 m. gegužės 29 d. ir pateikti registrui 2020 m. birželio 17 d. Iš BUAB „Nobaltis“ 2018 m. balanso matyti, kad bendrovė deklaravo turinti 140 402 Eur vertės turtą (40 063 Eur ilgalaikį ir 99 448 Eur trumpalaikį), o per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 117 299 Eur sumą. Pagal 2018 m. pelno (nuostolių) ataskaitos duomenis, BUAB „Nobaltis“ grynasis pelnas (nuostoliai) sudarė 2 350 Eur. Iš paskutinio Juridinių asmenų registro tvarkytojui pateikto BUAB „Nobaltis“ 2019 m. balanso matyti, kad bendrovė deklaravo turinti 200 016 Eur vertės turto (98 200 Eur ilgalaikio ir 100 215 Eur trumpalaikio), o per vienerius metus jos mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 219 159 Eur. Pagal 2019 m. pelno (nuostolių) atskaitos duomenis BUAB „Nobaltis“ grynasis pelnas (nuostoliai) sudarė neigiamą sumą (-40 803 Eur).

26. Vertinant BUAB „Nobaltis“ turto ir įsipareigojimo santykį pagal jos balansų už 2018 ir 2019 finansinius metus duomenis bei sprendžiant, ar pagal pačios bendrovės oficialiai pateiktus duomenis ji jau tuo metu buvo nemoki, kaip savo prašyme dėl bankroto pripažinimo tyčiniu tvirtino pareiškėja, atsižvelgtina į iki 2020 m sausio 1 d. galiojusio ĮBĮ nuostatas. Pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalį įmonės nemokumas – tai įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės.

27. Taigi, įvertinus 2018 ir 2019 metų balansų duomenis, galima daryti išvadą, kad BUAB „Nobaltis“ 2018 m. gruodžio 31 d. jau buvo nemoki, kadangi per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai (117 299 Eur) viršijo pusę į balansą įrašyto turto vertės (140 402 Eur), o iki 2019 m. gruodžio 31 d. su bendrovės mokumu susijusi situacija susikomplikavo dar labiau, nes per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai išaugo iki 219 159 Eur ir tuo laikotarpiu jau viršijo visą į balansą įrašyto bendrovės turto vertę (200 016 Eur). Tokios nustatytos aplinkybės leidžia padaryti ir tokią išvadą, kad kvestionuojamų sandorių sudarymo laikotarpiu (t. y. 2020 m. balandžio–gegužės mėn.) pareiškėja buvo nemoki ir pagal JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje įvardytus kriterijus (laiku negalėjo vykdyti turtinių prievolių ir visi jos įsipareigojimai viršijo turto vertę), dėl ko, atitnkamai, Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 30 d. nutartimi jai ir buvo iškelta nemokumo (bankroto) byla.

28. Be to, iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenų nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 30 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. eB2-970-392/2022, kuria UAB „Nobaltis“ iškelta bankroto byla, taip pat buvo konstatuota, jog bendrovė jau 2019 m. buvo nemoki, nes jos per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai (219 159 Eur) viršijo į balansą įrašyto viso jos turto vertę (200 016 Eur).

29. Nagrinėjančiam bylą teismui privalomą reikšmę turi įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu kitoje byloje nustatytos aplinkybės (pats bendrovės nemokumo faktas), nors jos ir nevaržo teismo kitaip, negu ankstesnėje byloje, aiškinti taikytiną nagrinėjamoje byloje įstatymą ar kitaip teisiškai kvalifikuoti ankstesnėje byloje nustatytas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-639/2013). Nagrinėjamu atveju apeliantas M. N., buvęs BUAB „Nobaltis“ vadovas ir akcininkas, neabejotinai geriausiai žinojęs arba turėjęs žinoti BUAB „Nobaltis“ veiklos aplinkybes, tikrąją jos finansinę padėtį, sau naudingų aplinkybių neįrodė ir iš nagrinėjamoje byloje esančių duomenų daromos bei bankroto byloje padarytos išvados, kad 2019 m. gruodžio 31 d. BUAB „Nobaltis“ buvo nemoki, nepaneigė, taip pat neįrodė tokio fakto, kad nemokumo administratorės kvestionuojami su bendrovės turtu sudaryti sandoriai neturėjo jokios įtakos bendrovės mokumui.

32. VĮ Registrų centro Juridinių asmenų registrui buvo pateikti 2015–2019 metų BUAB „Nobaltis“ finansinės atskaitomybės dokumentų rinkiniai. Apeliantas M. N. vadovo pareigas ėjo iki 2021 m. sausio 27 d. Ir nors pareigą Juridinių asmenų registro tvarkytojui pateikti 2020 m. finansinės atskaitomybės dokumentus turėjo jau kitas (naujas) BUAB „Nobaltis“ vadovas Ž. D., tokia aplinkybė šiuo atveju teisiškai nereikšminga, nes ankstesni finansinės atskaitomybės duomenys, pagal kuriuos ir yra identifikuotas bendrovės nemokumas, yra parengti (pasirašyti) bei pateikti Juridinių asmenų registro tvarkytojui dar tebevadovaujant apeliantui (žr. šios nutarties 25 punktą).

33. Iš LITEKO duomenų taip pat nustatyta, kad į Vilniaus apygardos teismo nagrinėjamą bankroto civilinę bylą Nr. eB2-970-392/2022 2021 m. lapkričio 4 d. buvo pateiktas kreditorės VMI prašymas, kuriame nurodyta, jog šios kreditorės 66 462,08 Eur dydžio reikalavimas yra pradelstas nuo 2017–2019 metų, t. y.: 2 795,66 Eur gyventojų pajamų mokesčio nepriemoka egzistuoja nuo 2018 m. gegužės 15 d.; 10 598 Eur pelno mokesčio nepriemoka egzistuoja nuo 2019 m. birželio 17 d.; 44 538,52 Eur pridėtinės vertės mokesčio nepriemoka egzistuoja nuo 2017 m. birželio 26 d.

34. Vadinasi, apeliantui, kaip BUAB „Nobaltis“ buvusiam vadovui, nuo 2019 m gegužės 31 d. (2018 kalendorinių metų balanso pasirašymo) neabejotinai turėjo būti žinoma apie bendrovės blogą finansinę padėtį (nemokumą), buvusią 2018 m. gruodžio 31 d. Taip pat nuo 2020 m. gegužės 29 d. (2019 kalendorinių metų balanso pasirašymo) turėjo būti žinoma, kad bendrovės turto ir įsipareigojimų santykis buvo neigiamas, nes įsipareigojimai viršijo viso bendrovės turimo turto vertę. Taip pat BUAB „Nobaltis“ buvusiam vadovui M. N. buvo ar turėjo būti žinoma ir aplinkybė apie bendrovės pradelstus įsipareigojimus kreditorei VMI.

35. Tokie apelianto argumentai, kad bendrovė buvo nusprendusi tęsti veiklą bei išsaugoti verslą, nes 2020 metais vykdė ilgalaikes paslaugų tiekimo sutartis, kurių galiojimo laikas buvo iki 2022 metų, t. y. numatė gauti pajamas, atitinkamai, tikėjosi atsiskaityti ir su valstybės biudžetu (sumokėti nuo rugsėjo mėn. susikaupusį pridėtinės vertės mokestį), ar kad BUAB „Nobaltis“ 2020 metais tęsė ūkinę komercinę veiklą, dalyvavo viešuose konkursuose bei sudarė 14 naujų sutarčių, kurių vertė buvo 800 000 Eur, nelemia kitokio bendrovės mokumo situacijos įvertinimo, nes ši aplinkybė vertintina pagal galiojusio ĮBĮ, o vėliau – pagal JANĮ nustatytus formaliuosius požymius bei kriterijus, t. y. pagal turto ir įsipareigojimų santykį atitinkamu momentu. Juo labiau kad byloje nesama jokių konkrečių duomenų, pagrindžiančių 2020 metais bendrovės gautas pajamas iš viešųjų sutarčių vykdymo ir kartu galinčių patvirtinti žymų bendrovės finansinės situacijos pagerėjimą kvestionuojamų sandorių sudarymo laikotarpiu. Tokios išvados padarymas negalimas ir dėl įvykusio bendrovės bankroto fakto.

36. Kadangi byloje sprendžiamas ginčas kilęs iš praeities įvykių, kuriuose teismas nedalyvavo, praeityje buvusios aplinkybės yra nustatinėjamos įrodymų pagalba. Įrodinėjimo pareigą sudaro du tarpusavyje susiję aspektai. Įrodinėjimo pareiga pirmiausia apima pareigą pateikti įrodymus (pozityvusis įrodinėjimo naštos aspektas). Ši pareiga pagal bendrąją taisyklę tenka visiems byloje dalyvaujantiems asmenims. Pagal CPK 179 straipsnio 1 dalį įrodymus pateikia šalys ir kiti dalyvaujantys byloje asmenys. Šia prasme įrodinėjimo subjektas taip pat yra teismas, nes jis CPK ir kitų įstatymų numatytais atvejais gali rinkti įrodymus savo iniciatyva (CPK 179 straipsnio 2 dalis). Kitas įrodinėjimo pareigos aspektas tampa aktualus tais atvejais, kai nepakanka įrodymų patvirtinti nei ieškovo, nei atsakovo nurodomoms aplinkybėms. Tokiu atveju sprendimas priimamas tos šalies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo pareiga (negatyvusis įrodinėjimo naštos aspektas). Negatyvusis įrodinėjimo pareigos paskirstymas sudaro sąlygas rasti išeitį iš procesinės aklavietės, kai įrodymų tiksliai nustatyti praeities įvykius nepakanka, o reikia išspręsti šalių ginčą (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1140-823/2018; 2020 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-576-881/2020).

37. Šiuo atveju į bylą nepateikta įrodymų, susijusių su vėlesnio laikotarpio (t. y. po nustatyto nemokumo momento) bendrovės mokumo situacijos pokyčiais: 1) apie nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2021 m. sausio 27 d. (iki akcijų perleidimo) buvusią BUAB „Nobaltis“ finansinę padėtį (turtą ir pradelstus įsipareigojimus, jų santykį bei dinamiką nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2021 m. sausio 27 d.); 2) apie BUAB „Nobaltis“ 2020 m. finansiniuose dokumentuose apskaitytas viešąsias pirkimų sutartis ir iš jų vykdymo gautas pajamas. Todėl konstatuojama, kad apeliantas, kuriam ir teko pareiga paneigti byloje esančiais rašytiniais įrodymais pagrindžiamą bendrovės nemokumą, neįrodė, kad BUAB „Nobaltis“ buvo moki jo tolesnio vadovavimo bendrovei laikotarpiu (nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2021 m. sausio 27 d.). Įrodinėjimo pareigos neįvykdymas lėmė apeliantui, vien deklaratyviai teigiančiam, kad BUAB „Nobaltis“ nemokia tapo ne anksčiau kaip 2020 m. pabaigoje, nepalankių faktų konstatavimą (negatyvusis įrodinėjimo naštos aspektas).

39. Stokoja pagrįstumo ir tokie apelianto atskirojo skundo argumentai, kad ginčo turto perleidimo laikotarpiu (t. y. 2020 m. balandžio ir gegužės mėnesiais) pareiškėja BUAB „Nobaltis“ neturėjo jokių pradelstų įsipareigojimų kreditoriams. Tokius savo teiginius apeliantas grindžia atsiliepime į prašymą pripažinti juridinio asmens bankrotą tyčiniu ir atskirajame skunde pateikdamas lentelės, kuriose nurodo, kad kreditorių Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir VSDFV) Vilniaus skyriaus 11 487,85 Eur, VSDFV Kauno skyriaus 7 503,70 Eur, darbuotojų A. C., J. Z. ir R. G. 3 513,60 Eur, VĮ Turto banko 25 511,38 Eur, UAB „Mano sauga LT“ 1 011,47 Eur, UAB „Corpus A“ 1 350 Eur bei VMI 6 462,08 Eur skolos susidarė jau po 2020 metų.

40. Viena vertus, kaip buvo nurodyta pirmiau (žr. šios nutarties 18 punktą), nuo 2020 m. sausio 1 d. jau galiojo JANĮ nuostatos, kurios bendrovės mokumo vertinimui nenustatė tokio kriterijaus, kaip turto ir pradelstų įsipareigojimų santykis. Pagal JANĮ 2 straipsnio 7 dalį nemokiu yra pripažįstamas toks juridinis asmuo, kuris arba negali laiku vykdyti turtinių prievolių, arba, alternatyviai, visi jo įsipareigojimai (t. y. neišskiriant pradelstų įsipareigojimų) viršija jo turimo turto vertę. Nagrinėjamoje byloje nėra jokių patikimų duomenų, leidžiančių spręsti, kad pareiškėja laiku vykdė turtines prievoles (pirmoji nemokumo pripažinimo sąlyga) arba kad visos jos prievolės neviršijo turimo turto vertės (antroji nemokumo pripažinimo sąlyga).

41. Kita vertus, iš LITEKO duomenų nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-970-392/2022 buvo patvirtinta 136 074,56 Eur dydžio kreditorių reikalavimų suma. Iš į bankroto bylą 2021 m. gruodžio 7 d. pateiktų BUAB „Nobaltis“ nemokumo administratorės dokumentų, kuriais buvo grindžiamas prašymas dėl kreditorių finansinių reikalavimų sąrašo patvirtinimo BUAB „Nobaltis“ bankroto byloje, nustatyta, kad kreditorius VSDFV Vilniaus skyrius prašė įtraukti į kreditorių reikalavimų sąrašą su 9 584,58 Eur finansiniu reikalavimu bei paaiškino, jog skola susidarė už 2021 m. trečią ketvirtį. Iš 2022 m. vasario 8 d. Vilniaus apygardos teismui pateiktų BUAB „Nobaltis“ nemokumo administratoriaus dokumentų nustatyta, kad buvo papildomai apskaičiuotos valstybinio socialinio draudimo įmokos ir bauda bei įvertintos iš Garantinio fondo gautos 2 885,02 Eur lėšos. Dėl to kreditoriaus VSDFV Vilniaus skyriaus reikalavimas BUAB „Nobaltis“ bankroto byloje buvo patikslintas ir patvirtintas 11 478,85 Eur reikalavimas. Kreditorė VĮ „Turto bankas“ prašė ją įtraukti į kreditorių reikalavimų sąrašą su 25 511,38 Eur reikalavimu, susidariusiu 2021 m. balandžio 7 d. – 2021 m. spalio 7 d. laikotarpiu. Kreditorė UAB „Mano sauga“ prašė įtraukti į kreditorių reikalavimų sąrašą su 1 011,47 Eur reikalavimu, grindžiamu dokumentais, be kita ko, ir sąskaitomis faktūromis, kurių apmokėjimo terminai buvo nuo 2020 m. gruodžio 31 d. iki 2021 m. lapkričio 30 d. Taigi, mokėjimai pagal sąskaitas faktūras turėjo būti vykdomi kai M. N. nebuvo bendrovės vadovas, išskyrus 189,98 Eur mokėjimą (M. N. buvo vadovas). UAB „Corpus A“ prašė įtraukti į kreditorių reikalavimų sąrašą su 1 350 Eur reikalavimu, grindžiamu dokumentais, be kita ko, ir 2020 m. rugpjūčio 27 d. išrašyta PVM sąskaita faktūra, kurios apmokėjimo terminas suėjo 2020 m. rugsėjo 3 d. (M. N. vadovavo bendrovei). Kreditorė (buvusi darbuotoja) A. C. reikalavimą grindė Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus darbo ginčų komisijos 2020 m. gruodžio 9 d. sprendimu, kuriuo nuspręsta išieškoti A. C. naudai iš UAB „Nobaltis“ 665,38 Eur, neatskaičius mokesčių, vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką ir 32,60 Eur, neatskaičius mokesčių, darbo užmokestį už prastovos ne dėl darbuotojo kaltės laiką už 2020 m. lapkričio mėn. (dėl vadovo M. N. veiksmų, neteisėto darbuotojos atleidimo). Kreditorė (buvusi darbuotoja) O. Š. reikalavimą grindė Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus darbo ginčų komisijos 2021 m. vasario 24 d. sprendimu, kuriuo pripažintas O. Š., 2020 m. lapkričio 30 d. atleidimas iš darbo UAB „Nobaltis“ neteisėtu, <..>, išieškota O. Š. naudai iš UAB „Nobaltis“ 561,51 Eur, neatskaičius mokesčių, kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas bei 1 814,12 Eur, neatskaičius mokesčių, vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laikotarpį (dėl vadovo M. N. veiksmų, neteisėto darbuotojos atleidimo). Kreditorius (buvęs darbuotojas) V. R. reikalavimą grindė Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus darbo ginčų komisijos 2021 m vasario 3 d. sprendimu, kuriuo pripažintas V. R. 2020 m. gruodžio 23 d. atleidimas iš darbo UAB „Nobaltis“ neteisėtu, <…> išieškota V. R. naudai iš UAB „Nobaltis” 1 288,46 Eur, neatskaičius mokesčių, vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laikotarpį (dėl vadovo M. N. veiksmų, neteisėto darbuotojo atleidimo). Kreditorės (buvusios darbuotojos) R. G. 1 966,36 Eur reikalavimas grindžiamas įsiteisėjusiu Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2021 m. vasario 11 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-226-810/202, kuriuo panaikintas UAB „Nobaltis“ direktoriaus M. N. 2020 m. liepos 17 d. įsakymas Nr. L-55A dėl atleidimo iš užimamų pareigų, be kita ko, priteista R. G. iš UAB „Nobaltis“ 198,15 Eur, neatskaičius mokesčių, neišmokėtas darbo užmokestis, 1 468,21 Eur, neatskaičius mokesčių, vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką ir 300 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidos. Iš Vilniaus apygardos teismui 2022 m. vasario 8 d. pateiktų BUAB „Nobaltis“ nemokumo administratorės dokumentų nustatyta, kad kreditorė UAB „Valumina“ prašė įtraukti ją į kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą su 2 900,96 Eur reikalavimu, kurį grindė Valymo paslaugų teikimo 2020 m. liepos 30 d. sutartimi, 2020 m. rugpjūčio 18 d. atliktų darbų aktu ir 2020 m. rugpjūčio 19 d. PVM sąskaita faktūra, kuri turėjo būti apmokėta per 15 d. nuo jos pateikimo (Valymo paslaugų teikimo sutarties 3.3 ir 3.4 papunkčiai). Iš Garantinio fondo gautų lėšų su BUAB „Nobaltis“ kreditoriais (darbuotojais) O. Š., R. G. ir V. R. buvo atsiskaityta visiškai, o su kreditoriais A. C. ir J. Z. atsiskaityta iš dalies.

42. Pirmiau aptartos aplinkybės suponuoja išvadą, kad 2020 m. pabaigoje (t. y. apelianto M. N. vadovavimo laikotarpiu) pareiškėja BUAB „Nobaltis“, priešingai nei tvirtina apeliantas, turėjo ir vykdytinų 98 262,84 Eur prievolių (136 074,56 Eur bankroto byloje patvirtinta reikalavimų suma - 11 478,85 Eur VSDFV Vilniaus skyriaus - 25 511,38 Eur VĮ „Turto bankas“ - 821,49 Eur UAB „Mano sauga“). Kreditorių VSDFV Vilniaus skyriaus (11 478,85 Eur), VĮ Turto bankas (25 511,38 Eur) ir UAB „Mano sauga“ (821,49 Eur) reikalavimai susidarė, kai apeliantas nebebuvo BUAB „Nobaltis“ vadovas, o kiti reikalavimai yra atsiradę iki 2020 m. pabaigos. Kreditoriaus VSDFV Kauno skyriaus reikalavimas susidarė dėl iš Garantinio fondo išmokėtų lėšų (7 503,70 Eur) buvusiems bendrovės darbuotojams O. Š., R. G., V. R., A. C. ir J. Z., kurie buvo neteisėtai atleisti iš darbo buvusio vadovo M. N.. Atitinkamai, kreditorei A. C. 697,98 Eur skola atsirado nuo 2020 m. lapkričio mėn., kreditorei O. Š. 2 375,63 Eur skola – nuo 2020 m. lapkričio mėn., kreditoriui V. R. 1 288,46 Eur skola – nuo 2020 m gruodžio 23 d., kreditorei R. G. 1 666,36 Eur skola – nuo 2020 m. liepos 17 d. Taip pat skolos dalis (189,98 Eur) kreditorei UAB „Mano sauga“ atsirado nuo 2020 m. gruodžio 31 d., 1 350 Eur skola kreditorei UAB „Corpus A“ – nuo 2020 m. rugsėjo 3 d., 2 900,96 Eur skola kreditorei UAB „Valumina“ – nuo 2020 m. rugsėjo 4 d. (2020 m. rugpjūčio 19 d. + 15 k. d.).

Dėl bankroto pripažinimo tyčiniu sąlygų

43. Teismo nustatytas BUAB „Nobaltis“ nemokumo momentas savaime nereiškia juridinio asmens tyčinio bankroto. Bankroto bylą nagrinėjantis teismas gali pripažinti juridinio asmens bankrotą tyčiniu, jeigu nustato įstatyme apibrėžtus požymius (JANĮ 70 straipsnio 1 ir 2 dalys). Pagal JANĮ 70 straipsnio 1 dalį teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, kad juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningai blogo juridinio asmens valdymo (veikimu ir (ar) neveikimu) ir (ar) juridinio asmens vardu sudarytų sandorių, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus. Šios teisės normos 2 dalyje yra nurodyti ir atskiri tokio pripažinimo požymiai, į kuriuos teismas, priimdamas nutartį dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, be kita ko, gali atsižvelgti. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pasisakoma, kad vien JANĮ 70 straipsnio 2 dalyje numatytų požymių identifikavimas nėra pakankamas tyčiniam bankrotui konstatuoti, jeigu nėra pagrindo manyti, kad juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningo blogo jo valdymo ir (ar) juridinio asmens vardu sudarytų sandorių, pažeidžiančių kreditorių teises ir (ar) teisėtus interesus (JANĮ 70 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1511-450/2020; 2020 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1461-241/2020).

44. Kasacinio teismo praktikoje, analizuojant tyčinio bankroto institutą, išaiškinta, kad, sprendžiant dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu, bankroto bylą iškėlusiam teismui būtina nustatyti, ar bankrutuojančios bendrovės sudarytais sandoriais bei kitokia šios bendrovės veikla buvo nuosekliai ir kryptingai siekiama bendrovės nemokumo. Tais atvejais, kai bendrovė yra faktiškai nelikvidi arba nemoki, turi būti patikrinama, ar tolesnė tokios bendrovės veikla buvo nukreipta dar labiau pabloginti bendrovės turtinę padėtį. Šie kriterijai ir kreditorių galimybių nukreipti išieškojimą į bendrovės skolininkės turtą suvaržymas arba sąlygų išvengti išieškojimo sudarymas, taip pat sąmoningas išieškojimo pirmenybės atidavimas vėlesniems kreditoriams, žinant, kad ankstesnieji kreditoriai faktiškai neturės į ką nukreipti savo reikalavimų bendrovei skolininkei neturint pakankamai turto, reiškia tyčinį bankrotą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-680/2004; 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-597/2013; 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017, 28 punktas).

45. Kaip tyčinio juridinio asmens bankroto požymiai taip pat gali būti vertinami ir tokie atvejai, kai sudaromi sandoriai, kurių vykdymas reiškia nepagrįstai didelę finansinę naštą tam juridiniam asmeniui, atliekami veiksmai, kuriais siekiama jį sužlugdyti ir perkelti veiklą į kitą tų pačių ar susijusių asmenų įsteigtą juridinį asmenį. Teismas gali pripažinti bankrotą tyčiniu, jeigu nustato požymius, kurie rodytų, kad juridinis asmuo (bendrovė, įmonė) prie bankroto buvo privestas tyčia, t. y. kad bankrotą nulėmė ne verslo nesėkmė, o tyčiniai juridinio asmens valdymo organų veiksmai, siekiant išvengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-102-219/2019).

46. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad esminis tyčinio bankroto elementas – juridinio asmens privedimas prie bankroto sąmoningais veiksmais, todėl turi būti nustatytas ryšys tarp sąmoningai blogo bendrovės (įmonės) valdymo ir jos nemokumo – jei nebūtų buvę sąmoningų į bendrovės padėties bloginimą nukreiptų veiksmų, bendrovė nebūtų tapusi nemokia. Nemokia tapusi bendrovė nebegali dar sykį būti privesta prie nemokumo, tačiau nemokaus subjekto padėtis tyčia gali būti dar labiau pabloginta. Kitaip tariant, kai nėra ryšio tarp tyčinio blogo bendrovės valdymo ir anksčiau atsiradusio nemokumo, bet yra ryšys tarp tyčinio blogo bendrovės valdymo ir tolesnio nemokios bendrovės padėties esminio pabloginimo, tokia situacija taip pat laikoma tyčiniu bankrotu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-597/2013; 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017; 2019 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-301-219/2019).

47. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjos nemokumo administratorė įrodinėjo tokias aplinkybes, kad ginčo kilnojamojo ir nekilnojamojo turto pardavimo sandoriai buvo nuostolingi ir ekonomiškai nenaudingi BUAB „Nobaltis“, jais, bendrovei jau esant nemokiai, buvo perleistas iš esmės visas bendrovės turėtas turtas, o dalį šio turto, kuris net ir nebuvo reikalingas bendrovės veiklai vykdyti, bendrovė, vadovaujama apelianto, taip pat buvo įsigijusi (ir vėliau už mažesnę kainą perleidusi susijusiems fiziniams ir juridiniams asmenims) būdama faktiškai jau nemoki. Pirmosios instancijos teismas sutiko su pareiškėjos pozicija, kad jos buvęs vienintelis savininkas ir vadovas (apeliantas M. N.), bendrovei esant jau nemokiai, sąmoningai atliko veiksmus, dėl kurių tapo neįmanoma identifikuoti bendrovės veiklos (perleido nemokios bendrovės akcijas kitam asmeniui, kuris neperdavė nemokumo administratorei nei bendrovės dokumentų, susijusių su jos veikla, nei turto ar piniginių lėšų), atliko su nemokios bendrovės turtu veiksmus, dėl kurių tapo neįmanoma atsiskaityti su jos kreditoriais (neliko jokio bendrovės turto). Atskirojo skundo argumentais tokios pirmosios instancijos teismo išvados nėra paneigtos.

48. Kaip jau aptarta pirmiau, BUAB „Nobaltis“ nuosavybės teise priklausė transporto priemonės ir priekabos: 1) 2017 m. sausio mėn. įsigytas už 16 000 Eur Toyota Land Cruiser; 2) 2018 m. spalio 16 d. įsigytas už 12 000 Eur VW Phaeton; 3) 2019 m. birželio 3 d. įsigytas už 36 500 Eur Lexus NX300H; 4) 2019 m. spalio 1 d. įsigytas už 30 000 Eur Jeep G. C.; 5) 2019 m. kovo 7 d. įsigyta už 1 760 Eur Respo 750V000L000; 6) 2019 m. spalio 31 d. įsigyta už 2 370 Eur Respo 1000V571L209. Dvi ginčo transporto priemonės, t. y. Jeep G. C. už 18000 Eur, o Lexus NX300H – už 24 000 Eur, 2020 m. balandžio 22 ir 27 dienomis buvo parduoti A. N.. 2020 m. balandžio 28 ir 29 dienomis UAB „Auksinis varnas“ parduotos kitos ginčo transporto priemonės, t. y. VW Phaeton už 4 000 Eur, o Toyota Land Cruiser – už 7 000 Eur, taip pat už 1 500 Eur parduota priekaba Respo 1000V571L209.

49. Nors vien dėl ginčo transporto priemonių ir priekabų įsigijimo fakto bendrovės turto masė nepasikeitė (už įsigytas priekabas BUAB „Nobaltis“ sumokėjo 4 130 Eur, o už automobilius – 66 500 Eur, ir iki 2020 m. balandžio–gegužės mėnesių BUAB „Nobaltis“ sudarytų šio turto pardavimo sandorių bendrovė nuosavybės teise valdė 70 630 Eur vertės turtą), visgi apeliantas jokiais leistinais įrodymais nepaneigė pareiškėjos nemokumo administratorės argumentų, kad patalpų valymo paslaugas teikusios, dar daugiau, didžiosios dalies šio turto įsigijimo momentu faktiškai jau buvusios nemokia (žr. šios nutarties 27 punktą) BUAB „Nobaltis“ veikloje nebuvo būtinas toks turtas, kaip priekabos, skirtos gabenti vandens katerius, ar prabangūs visureigiai Jeep G. C., Lexus NX300H, Toyota Land Cruiser, kuriuos labiau tikėtina apeliantas įsigijo asmeninių poreikių tenkinimui. Tokios pačios aplinkybės, kad BUAB „Nobaltis“ neturėjo vandens katerių, taigi priekabos „Respo“ nebuvo naudojamos bendrovės valymo paslaugų veikloje, kad jos (priekabos) galimai buvo naudojamos su bendrove susijusių juridinių ir fizinių asmenų, vykdančių individualią veiklą (apgyvendinimo, nakvynės ir pusryčių paslaugas, kaimo turizmo paslaugas, poilsiautojų ir kita trumpalaikio apgyvendinimo veikla), veikloje, buvo nustatytos ir VMI vykdyto patikrinimo metu, kuriomis pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi. Bendrovės vardu įsigytos transporto priemonės (automobiliai) bei su jais susijusios kuro ir eksploatacijos išlaidos galimai buvo direktoriaus privačių poreikių tenkinimo objektas (M. N. nuosavybės teise automobilio neturėjo nuo 2019 m. kovo 14 d.) (žr. VMI 2020 m. balandžio 30 d. pranešimo apie atliktą mokestinį patikrinimą Nr. (21.222) FR0687-129, 2 ir 9 psl.).

50. Vadinasi, priekabų vandens transporto priemonėms gabenti ir aukštos klasės automobilių įsigijimas bei jų eksploatavimas neabejotinai buvo ekonomiškai nenudingi pačiam juridiniam asmeniui sandoriai, nes šis turtas nebuvo reikalingas BUAB „Nobaltis“ valymo paslaugų veikloje, bet išlaikomas buvo bendrovės sąskaita. Priešingos išvados padarymą lemiančių įrodymų į nagrinėjamą bylą nepateikta (CPK 178 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, susiklosčiusioje situacijoje, kai pagal 2018 ir 2019 metų balansų duomenis BUAB „Nobaltis“ jau 2018 m. gruodžio 31 d. buvo nemoki, vien pats prabangaus ir veikloje nenaudotino turto įsigijimo faktas reiškia sąmoningai blogą juridinio asmens valdymą.

52. Nemokumo administratorė UAB „Ad acta“ atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, kad automobilis Jeep G. C. galėjo būti parduotas už mažiausią fiksuotą buvusią kainą apie 20 000 Eur, o jo kėbulo defektai (korozija) nepagrįsti jokiais įrodymais. Automobilio Lexus NX300H 2019 m. gegužės 28 d. įsigijimo metu panašūs automobiliai kainavo iki 30 000 Eur, tačiau BUAB „Nobaltis“ šis turtas buvo įsigytas brangiau (už 36 500 Eur). Iš su administratorės pareiškimu pripažinti bendrovės bankrotą tyčiniu pridėtų www.autoplius.lt duomenų matyti, kad Lexus NX300H markės automobilių kainos svyruoja nuo 24 000 Eur iki 34 000 Eur, o VW Phaeton markės automobilių kaina yra 10 000 Eur.

53. Tokie viešai prieinami duomenys, kuriais remiasi tiek pareiškėja, tiek ir apeliantas, reiškia, kad skirtumas tarp Jeep G. C. markės automobilio mažiausios fiksuotos kainos (20 000 Eur) ir pardavimo kainos (18 000 Eur) nėra labai didelis (2 000 Eur), automobilis Lexus NX300H parduotas už mažiausią fiksuotą kainą (24 000 Eur), skirtumas tarp Toyota Land Cruiser markės automobilio mažiausios fiksuotos kainos (7 500 Eur) ir pardavimo kainos (7 000 Eur) taip pat nėra didelis (500 Eur), o skirtumas tarp VW Phaeton markės automobilių fiksuotos pardavimo kainos (10 000 Eur) ir ginčo automobilio pardavimo kainos (4 000 Eur) yra didelis (6 000 Eur). Įrodymų, kad šis automobilis turėjo žymių defektų, lėmusių būtent tokią jo pardavimo kainą, apeliantas nepateikė, nors neabejotinai tokią galimybę turėjo – dėl šio automobilio tarp susijusių asmenų buvo sudarytas ne vienas perleidimo sandoris. Bylinėjimosi dėl defektų faktas, kurį savo procesiniuose dokumentuose akcentuoja apeliantas, taip pat neleidžia įsitikinti deklaruojamų defektų buvimu, kadangi ankstesnės jo savininkės UAB „Būsto švara“ ieškinys dėl pirkėjo teisių gynimo automobilio pardavėjai UAB „Moller auto“, iš kurios pirkėja UAB „Būsto švara“ (buvęs pavadinimas UAB „Lazdijų butų ūkis“) 2012 m. rugpjūčio 23 d. sutarties pagrindu užsisakė dar nepagamintą automobilį, galiausiai buvo atmestas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e3K-3-212-611/2019; LITEKO duomenys).

54. Šiame kontekste pažymėtina, kad sprendžiant dėl juridinio asmens tyčinio bankroto požymių buvimo ar nebuvimo nėra išsprendžiamas bendrovei ir jos kreditoriams padarytos žalos atlyginimo arba jos dydžio klausimas. Todėl tokie atskirojo skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismo padarytos išvados dėl nekilnojamojo ir kilnojamojo turto perleidimo kainų ekonominio nenaudingumo (nuostolingumo) pareiškėjai BUAB „Nobaltis“ yra nepagrįstos jokiais konkrečiais įrodymais, neaktualūs. Šiuo atveju reikšminga tik tai, kad, pirma, bendrovei jau esant nemokiai, antra, atliekant jos veiklos mokestinį patikrinimą, apelintas neabejotinai siekė išvengti atsiskaitymo ir su šiuo potencialiu bendrovės kreditoriumi (valstybe), su BUAB „Nobaltis“ vadovu ir akcininku susijusiam juridiniam asmeniui (UAB „Auksinis varnas“) bei fiziniam asmeniui (M. N. tėvui A. N.) už 54 500 Eur pardavęs bendrovės turimą likvidų turtą (dėl nekilnojamojo turto pardavimo bus pasisakyta toliau), t. y. už 18 000 Eur Jeep G. C., už 24 000 Eur Lexus NX300H , už 7 000 Eur Toyota Land Cruiser, už 4 000 Eur VW Phaeton, už 1 500 Eur priekaba „Respo 1000V571L209“.

55. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su atskirojo skundo argumentais, kuriais kritikuojama pirmosios instancijos teismo išvada dėl apelianto siekio turto pardavimu išvengti privalomų mokesčių į valstybės biudžetą sumokėjimo. Teiginiai, kad transporto priemonės buvo perleistos tretiesiems asmenims dar iki mokestinio tyrimo pabaigos (2020 m. balandžio 30 d.), negali lemti aiškinimo, jog apeliantui negalėjo būti žinoma apie būsimus priskaičiuotus papildomus mokesčius bei pritaikytas mokestines sankcijas.

57. Atsižvelgiant į tokius duomenis, menkai tikėtina, kad apeliantas (bendrovės akcininkas ir vadovas) nesuprato būsimų mokestinių sankcijų bendrovei taikymo galimybės dar iki buvo priimtas VMI sprendimas. Todėl tokioje situacijoje viso bendrovės likvidaus turto perleidimas susijusiems asmenims negali būti vertinimams kaip normali ūkinės veiklos rizika, kuri galbūt nepasiteisino. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pareiškėjos ir pirmosios instancijos teismo pozicija, kad įvardyti turto perleidimo sandoriai neabejotinai reiškė siekį išvengti nemokios bendrovės mokestinių prievolių kreditoriams vykdymo, o kartu ir tyčinį bankrotą pagal JANĮ 70 straipsnio 1 dalyje ir 2 dalies 1 punkte įvardytus požymius (sąmoningai blogas juridinio asmens valdymas, netinkamas, t. y. teisės aktus pažeidžiantis finansinės apskaitos tvarkymas, ekonominio pagrįstumo stokojančių sprendimų priėmimas, žinomai pažeidžiančių kreditorių teisėtus interesus sandorių sudarymas, nemokios bendrovės akcijų perleidimas).

58. Dėl akcijų perleidimo suinteresuotam asmeniui Ž. D. pažymėtina, kad ir šį klausimą savo prašyme kėlė pareiškėja, be kita ko, nurodžiusi, kad paskirtai nemokumo administratorei nebuvo perduoti jokie bendrovės finansiniai dokumentai, turtas, nesudarytas balansas nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis. Iš dalies sutiktina su apeliantu, kad aplinkybė dėl pasirinkto akcijų perleidimo būdo (išskaidant 100 proc. akcijų paketą po 20 proc. ir sudarant iš viso 5 sandorius, kurio kiekvieno vertė 1 Eur) nagrinėjamo ginčo kontekste nėra teisiškai aktuali, todėl pirmosios instancijos teismo išvada dėl BUAB „Nobaltis“ akcininko M. N. vengimo notarinio sutarties tvirtinimo (CK 1.74 straipsnio 1 dalies 3 punktas) yra perteklinė. Tačiau vien tai nedaro skundžiamos nutarties neteisėta ar nepagrįsta (CPK 328 straipsnis), juolab kad nemokios bendrovės akcijų perleidimo naujam savininkui faktas pats savaime kelia pagrįstų abejonių dėl tokiu perleidimu siekiamų tikslų, taip pat papildomai pagrindžia pareiškėjos poziciją dėl tyčinio bankroto sukėlimo.

59. Iškėlus bankroto bylą nemokumo administratorei privalu perduoti tiek jau minėtus balansą bankroto bylos iškėlimo dienai, tiek ir duomenis, ar juridinis asmuo turėjo turto, debitorinių įsiskolinimų, antraip nėra galimybės nustatyti, kokį konkretų turtą jis turi (jeigu turi) ir ar yra galimybė iš jo tenkinti kreditorių reikalavimus. Nagrinėjamu atveju tokios pareigos pareiškėjos buvę valdymo organai neatliko. Nors teismų praktikoje išaiškinta, kad pareigą perduoti bankroto (nemokumo) administratoriui bendrovės dokumentus ir turtą turi paskutiniai jos valdymo organai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-60-687/2016), visgi perduoti bendrovės turtą ir dokumentus bankroto administratoriui gali būti įpareigoti ir kiti asmenys (ankstesnis bendrovės vadovas, faktinis vadovas, savininkas ir kt.), jeigu bylos duomenys patvirtina, jog turtas ir dokumentai yra pas šiuos asmenis ir nebuvo perduoti paskutiniam de jure (teisiškai, pagal įstatymą) bendrovės vadovui (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-890-381/2017; 2022 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-322-1120/2022).

60. Apelianto atskirojo skundo teiginiai, kad jis akcijų įgijėjui Ž. D. iki akcijų pardavimo sutarčių pasirašymo suteikė visą informaciją apie bendrovės būklę bei tuo metu buvusius įsipareigojimus ir gautinas sumas, kad jam buvo perduoti BUAB „Nobaltis“ buhalterinės apskaitos dokumentai, pirma, nepagrindžiami jokiais kitais šių teiginių teisingumą galinčiais patvirtinti objektyviais duomenimis, taigi neeliminuoja ir jo paties pareigos dėl bendrovės dokumentų perdavimo, antra, nepaneigia fakto, kad jokie bendrovės dokumentai nemokumo administratorei neperduoti, trečia, nepaneigia pirmiau aptartų aplinkybių, kad buhalterinė apskaita bendrovėje, kai jai dar tebevadovavo apeliantas, buvo tvarkoma apgaulingai, siekiant neteisėtai gauti ekonominės naudos (žr. šios nutarties 56 punktą), ketvirta, nepaneigia fakto, kad Juridinių asmenų registro tvarkytojui nebuvo pateikti finansinių ataskaitų rinkiniai už paskutiniuosius bendrovės veiklos metus. Kaip nurodyta, pastaroji pareiga teko jau naujajam vadovui Ž. D., tačiau pirmosios instancijos teismas jo veiksmų ar neveikimo nepripažino tyčia sukėlusiais bankrotą (JANĮ 70 straipsnio 3 dalis). Teismo nutarties dalis atmestų reikalavimų dalyje neskundžiama, todėl apeliacinės instancijos teismas šiuo aspektu išsamiau nepasisako (CPK 320 straipsnis, 338 straipsnis).

61. Netinkamo buhalterinės apskaitos tvarkymo faktui konstatuoti pakanka nustatyti, kad teismo paskirtam nemokumo administratoriui valdymo organai be svarbių priežasčių neperdavė apskaitos dokumentų, o pagal JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punktą, teismas, spręsdamas ar bankrotas buvo tyčinis, be kita ko, gali atsižvelgti ir į tokį požymį. Pažymėtina, kad teismas neturi procesinės pareigos pripažinti bankrotą tyčiniu pagal kiekvieną to prašančio asmens įvardytą požymį ar kriterijų, tyčinio bankroto faktui pripažinti pakanka nustatyti bent vieną pagrindą (požymį). Dėl šios priežasties atskirojo skundo argumentai, kuriais keliamas klausimas dėl ginčo nekilnojamojo ir kilnojamojo turto perleidimo kainų neatitikimo rinkos kainoms nepagrindimo jokiais konkrečiais įrodymais, neturi reikšmės, juo labiau kad tyčinio bankroto pripažinimo pagrindu pirmosios instancijos teismas ir neįvardijo JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto požymio (turtas buvo parduotas už mažesnę negu rinkos kainą), pasisakydamas tik dėl sudarytų sandorių nuostolingumo ir ekonominio nenaudingumo kriterijų, t. y. dėl JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodyto tyčinio bankroto požymio. Ekonominis nenaudingumas žymiai platesnė sąvoka, nei pardavimo kainos neatitiktis rinkos kainai, be to, net ir rinkos vertę atitinkančio sandorio sudarymas gali būti pripažintas ekonomiškai nenaudingu.

62. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad UAB „Nobaltis“ (pirkėja) ir UAB „Būsto švara“ (pardavėja) 2018 m. rugsėjo 13 d. sudarė pirkimo–pardavimo sutartį, kurios pagrindu pirkėja už 10 000 Eur nupirko nekilnojamąjį turtą (364 kv. m ploto specialios paskirties pastatą-gaisrinę, 140,89 kv. m. ploto pastatą-garažą, 20,19 kv. m ploto pastatą-sandėlį bei 0,2643 ha komercinės paskirties žemės sklypą), esantį (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos įsigytame pastate 2018 m. rugpjūčio 3 d. buvo kilęs gaisras (žr. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento 2022 m. kovo 1 d. pažymą). Kaip tvirtina apeliantas, bendrovė, įsigijusi gaisro apgadintą statinį, jo neremontavo ir po beveik dviejų metų, t. y. 2020 m. gegužės 12 d. sudaryta pirkimo–pardavimo sutartimi už 4 000 Eur kainą visą turtinį kompleksą (žemės sklypą su statiniais) perleido pirkėjai UAB „Auksinis varnas“.

63. Iš VĮ Registrų centro Juridinių asmenų registro išrašo matyti, kad UAB „Būsto švara“ akcininku nuo 2010 m. gruodžio 21 d. iki 2019 m. balandžio 26 d. buvo ir direktoriaus pareigas nuo 2014 m. rugsėjo 24 d. iki 2019 m. kovo 26 d. ėjo A. N., kuris, kaip nustatyta byloje, yra BUAB „Nobaltis“ buvusio vadovo ir akcininko (apelianto) M. N. tėvas. UAB „Auksinis varnas“ akcininkais buvo: M. N. (nuo 2015 m. balandžio 7 d. iki 2020 m. lapkričio 26 d.) ir A. N. (nuo 2015 m. balandžio 7 d. iki šiol), o vadovo pareigas ėjo D. J. (nuo 2019 m. gruodžio 3 d. iki 2021 m. liepos 16 d.). Akivaizdu, kad ginčo nekilnojamasis turtas buvo perleidžiamas sandoriais, sudaromais tarp susijusių asmenų.

65. Kitokios apeliacinės instancijos teismo išvados nelemia ir prie atskirojo skundo pridėtos, kaip teigiama, pastato (duomenys neskelbtini), kuriame buvo kilęs gaisras, fotonuotraukos su užfiksuotomis gaisro pasekmėmis, padarytos 2022 m. vasario 22 d. mobiliuoju telefonu (nufotografuotos apdegusios, aprūkusios, nesuremontuotos patalpos). Vien šios pačių suinteresuotų asmenų padarytos nuotraukos neatitinka įrodinėjimo priemonėms keliamų leistinumo reikalavimų, jų turinio, fotografavimo vietos (objekto) ir užfiksavimo laiko nepatvirtinus jokiais kitais įrodymais. Todėl pirmosios instancijos teismas, atsisakęs jas priimti ir vertinti, iš esmės padarė teisingą išvadą, kad tokie duomenys neturi įrodomosios reikšmės.

66. Apeliacinės instancijos teismas negali sutikti ir su atskirojo skundo argumentais dėl bylą nagrinėjusio teismo neteisingai nustatytos nekilnojamojo turto vertės jo pardavimo momentu. Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo (redakcija, galiojanti nuo 2020 m. sausio 1 d.) 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nekilnojamojo turto mokestinė vertė yra nekilnojamojo turto vidutinė rinkos vertė: 1) šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nurodyto nekilnojamojo turto – nustatyta pagal vėliausius Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka patvirtintus nekilnojamojo turto masinio vertinimo dokumentus; 2) šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 3 ir 4 punktuose nurodyto nekilnojamojo turto – nustatyta ne anksčiau kaip prieš 5 metus.

67. Pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 9 straipsnio 2 dalį nekilnojamasis turtas vertinamas: 1) komercinio naudojimo nekilnojamasis turtas – lyginamosios vertės (pardavimo kainų analogų) arba naudojimo pajamų vertės (pajamų kapitalizavimo arba pinigų srautų diskonto) metodu atliekant masinį nekilnojamojo turto vertinimą; 2) gyvenamosios, sodų, garažų (automobilių garažų, atvirų ar uždarų požeminių, antžeminių automobilių saugyklų, elingų) ir pagalbinio ūkio (namų ūkio pastatų, esančių privačiame namų valdos žemės sklype, ūkininko sodybos žemės ūkio paskirties žemės sklype, sodo sklype ir skirtų ten gyvenančių žmonių būtiniausioms nuolatinėms reikmėms) paskirties nekilnojamasis turtas – lyginamosios vertės (pardavimo kainų analogų) metodu atliekant masinį nekilnojamojo turto vertinimą; 3) inžineriniai statiniai – atkuriamosios vertės (kaštų) metodu (apskaičiuojant fizinio nusidėvėjimo procentą), naudojant Nekilnojamojo turto kadastro ir Nekilnojamojo turto registro duomenis, nekilnojamojo turto atkūrimo kaštų (statybinės vertės) kainynus ir statinių vidutinės naudojimo trukmės normatyvus; 4) kitas šios dalies 1, 2 ir 3 punktuose nenurodytas nekilnojamasis turtas – atkuriamosios vertės (kaštų) metodu (apskaičiuojant fizinio nusidėvėjimo procentą), taikant vietovės pataisos koeficientą, įvertinantį nekilnojamojo turto buvimo vietos įtaką, naudojant Nekilnojamojo turto kadastro ir Nekilnojamojo turto registro duomenis, nekilnojamojo turto atkūrimo kaštų (statybinės vertės) kainynus ir statinių vidutinės naudojimo trukmės normatyvus.

68. Kilus ginčui tikroji turto rinkos vertė nustatoma Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo įtvirtinta tvarka, vertinimą atliekant nepriklausomiems vertintojams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-384-611/2017). Taip pat kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad turto rinkos kaina gali būti nustatoma ir remiantis viešų registrų duomenimis, ekspertų išvadomis bei bet kuriais įrodymais, kuriais remdamasis teismas suformuoja savo įsitikinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-416-969/2017).

69. Apeliantas, grįsdamas savo argumentus dėl būtinųjų remonto kaštų, mažinančių nekilnojamojo turto vertę ir patvirtinančių poreikį jį parduoti, į bylą pateikė UAB „Balticena“ 2020 m. balandžio mėn. parengtus dokumentus: suvestinį statybos kainos apskaičiavimą (dėl pastatų projektavimo ir remonto 62 589,79 Eur vertės) ir lokalines sąmatas (dėl 13 158, 28 Eur vertės sudegusių patalpų išvalymo darbų ir 39 593,33 Eur vertės sudegusių pastatų atstatymo darbų). Šiais dokumentais įrodinėja savo priimtą sprendimą ginčo nekilnojamąjį turtą parduoti nesuremontuotą.

70. Tačiau būsimus remonto darbų kaštus BUAB „Nobaltis“ jau turėjo ir galėjo būti įsivertinusi prieš 2018 m. rugsėjo 13 d. įsigydama šį turtinį kompleksą už 10 000 Eur, nes turtą nupirko tokios pat būklės (po gaisro), kokia, kaip teigiama, ir liko iki pat jo pardavimo 2020 m. gegužės 12 d. susijusiai UAB „Auksinis varnas“ už 4 000 Eur. Byloje nėra jokių įrodymų, kad nekilnojamojo turto rinkos kainos šiuo laikotarpiu smarkiai mažėjo, priešingai, visuotinai yra žinomas nekilnojamojo turto kainų augimo faktas.

71. Be to, nustatyta, kad naujosios savininkės UAB „Auksinis varnas“ buvęs pavadinimas (laikotarpiu nuo 2015 m. vasario 6 d. iki 2020 m. rugpjūčio 13 d.) yra UAB „Balticena“, kurios akcininkai suvestinio statybos kainos apskaičiavimo ir lokalinių sąmatų parengimo ir 2020 m. gegužės 12 d. ginčo nekilnojamojo turto perleidimo metu buvo A. N. (apelianto tėvas) ir pats apeliantas M. N. (buvęs BUAB „Nobaltis“ vadovas ir akcininkas). Iš UAB „Auksinis varnas“ (buvusi UAB „Balticena“) 2020 m. balandžio mėn. parengto suvestinio statybos kainos apskaičiavimo nėra net galimybės nustatyti, kokio žemės sklypo ir kokių statinių statybos ir įrengimo bei projektavimo ir inžinierinės paslaugos apskaičiuotos, nėra nurodyta, kokiu metodu atlikti skaičiavimai. Apeliantas taip pat nepateikė įrodymų, kad dėl viename pastate kilusio gaisro nukentėjo visi be išimties pastatai ar kad jis, kaip ginčo nekilnojamojo turto sandorio sudarymo metu buvęs BUAB „Nobaltis“ vadovas, neabejotinai žinojęs apie bendrovės pareigas kreditoriams, pats pasinaudojo individualaus ginčo nekilnojamojo turto (žemės sklypo ir (arba) ant jo pastatytų pastatų) rinkos vertės nustatymo galimybe pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą. Tokiu atveju atskirojo skundo teiginiai, kad masinio vertinimo būdu teismo nustatyta nekilnojamo turto vertė neatitinka individualaus turto vertinimo kriterijų, kad individualų turto verrinimą privalėjo atlikti nemokumo administratorė, pripažintini deklaratyviais ir nepagrįstais.

72. Apeliacinės instancijos teismas pritaria ir tokiai pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad ginčo statinių rinkos vertė gali būti nustatoma ir pagal VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro išraše nurodytą jų vidutinę rinkos vertę, nustatytą 2020 m. gegužės 8 d. vidutinės rinkos vertės nustatymo būdu – atkuriamąją verte, t. y. nustatyta ne anksčiau kaip prieš 5 metus nuo ginčo nekilnojamojo turto pardavimo (2020 m. gegužės 12 d.), o ginčo žemes sklypo rinkos vertę – pagal VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro išraše nurodytą šio nekilnojamojo turto vidutinę rinkos vertę, nustatytą 2020 m. gegužės 8 d. masinio vertinimo būdu.

73. Iš į bylą pateikto VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo nustatyta, kad ginčo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė, nustatyta 2020 m. gegužės 8 d. masinio vertinimo būdu, yra 9 320 Eur. Visų ginčo pastatų vidutinė rinkos vertė, nustatyta 2020 m. gegužės 8 d. atkuriamosios vertės būdu, yra 31 927 Eur (pastato-gaisrinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1963 statybos metų, 62 proc. fizinio nusidėvėjimo, vidutinė rinkos vertė 23 900 Eur; pastato-garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1987 statybos metai, 31 proc. fizinio nusidėvėjimo, vidutinė rinkos vertė 7 640 Eur; pastato-sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1966 statybos metų, 64 proc. fizinio nusidėvėjimo, 387 Eur vidutinė rinkos vertė).

74. Taigi, nekyla abejonių, kad apeliantas, vos už 4 000 Eur susijusiam juridiniam asmeniui perleisdamas nekilnojamojo turto kompleksą, kuris bendrovės, įsipareigojimų turinčios daugiau nei turto, buvo įsigytas už 10 000 Eur, o jo pardavimo metu buvo vertas 41 247 Eur, taip pat susijusiems asmenims perleisdamas ir kitą bendrovės turėtą turtą, dėl kurio perleidimo aplinkybių pasisakyta pirmiau, sudarė bendrovei nuostolingus ir ekonomiškai nenaudingus sandorius, žinodamas, kad jų sudarymas pažeidžia ir ateityje dar labiau pažeis (dėl VMI vykdomo mokestinio patikrinimo) kreditorių teises. Adekvačios turto kainos negavimas, galėjęs sumažinti įsipareigojimus kreditoriams, yra tyčinis veikimas, kartu reiškiantis ir tyčinį bankrotą. Egzistuoja priežastinis ryšys tarp BUAB „Nobaltis“ buvusio vadovo ir akcininko M. N. blogo bendrovės valdymo ir tyčia pablogintos faktiškai jau nemokia buvusios bendrovės turtinės padėties.

75. Apibendrinus tai, kas buvo nurodyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas klausimą dėl tyčinio bankroto išsprendė teisingai, o aptarti ir kiti atskirojo skundo argumentai kitokios šio ginčo procesinės baigties nelemia.

76. Nutarties panaikinimo nelemia ir atskirojo skundo argumentai dėl nepakankamo skundžiamos nutarties dalies motyvavimo. Šiuo aspektu net ir sutinkant su apeliantu, visgi pažymėtina, kad teismo sprendimo (nutarties) nepakankamas motyvavimas nėra jo absoliutus negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą. Tuo atveju, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu pagal CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktą tik jeigu sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-406/2013; 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-298-687/2015). Nagrinėjamu atveju skundžiamos nutarties motyvavimo trūkumai ištaisyti apeliacinės instancijos teisme, o byla išspręsta teisingai.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

77. Atskirasis skundas netenkinamas, todėl bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme, apeliantui M. N. neatlyginamos. BUAB „Nobaltis“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau prie šio procesinio dokumento nepridėti ir iki bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme pabaigos nepateikti bylinėjimosi išlaidas (jų faktą bei dydį) pagrindžiantys įrodymai. Todėl dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pareiškėjai BUAB „Nobaltis“ nepasisakoma.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2022 m. kovo 9 d. nutartį palikti nepakeistą.