Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimos Kriaučiūnaitės, Tomo Romeikos ir Rasos Urbanavičiūtės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo K. L. (R. P. ) apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. spalio 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Ž. D. ieškinį atsakovui K. L. (R. P. ) dėl tėvystės nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo, institucija, teikianti išvadą byloje - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

I. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

II. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

11.1. Ieškinyje nurodytos išlaidos dukters poreikiams tenkinti yra pagrįstos realiais skaičiavimais ir pilnai atitinka tiek jos amžių, tiek ir poreikių turinį. Dukrai augant jos poreikiai bei išlaidos jų patenkinimui tik didės;

11.3. Apeliacinio skundo argumentai dėl ieškovės galimybių šiuo metu susirasti darbą ir gauti didesnes pajamas yra niekuo nepagrįsti.

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

13. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).

14. Atsakovas prie apeliacinio skundo pridėjo savo paso kopiją (dokumento numeris DOK-47972 priedas). Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teisme byla yra tvarkoma elektronine forma, priešinga šalis turėjo galimybę susipažinti su atsakovo prie apeliacinio skundo pridėtu įrodymu. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis CPK 376 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu principu, pagal kurį šeimos bylose teismas turi teisę įrodymus rinkti savo iniciatyva, remtis įrodymais, kuriais šalys nesiremia, tinkamam apeliacinio skundo išnagrinėjimui priima atsakovo pridėtą rašytinį įrodymą.

Dėl apeliacinio skundo

15. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytu šalių nepilnametės dukters poreikių dydžiu, taip pat nesutinka su vaiko išlaikymui reikalingos sumos paskirstymu tarp tėvų, nukrypstant nuo tėvų lygių dalių principo. Taigi nagrinėjamos bylos apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria tenkintas ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl atsakovo vardo ir pavardės

16. Apeliantas R. P. nurodo, kad skundžiamas sprendimas turi būti pakeistas, kadangi atsakovas yra pakeitęs savo vardą ir pavardę ir dabar jo vardas ir pavardė yra K. L. . Apeliacinės instancijos teismas iš pateiktos atsakovui 2022 m. rugpjūčio 1 d. išduoto paso Nr. 25975343 kopijos nustatė, kad atsakovas R. P. yra pasikeitęs savo vardą ir pavardę ir dabartinis jo vardas ir pavardė yra K. L. (dokumento numeris DOK-47972 priedas). Minėta aplinkybė sudaro pagrindą patikslinti Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. spalio 18 d. sprendimo rezoliucinę dalį, atsakovo vardą ir pavardę nurodant taip: „K. L. (buvusi pavardė R. P. )“.

Dėl vaiko poreikių dydžio

17. Įstatyme nereglamentuojama, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų, todėl, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Materialinį išlaikymą savo vaikams abu tėvai privalo teikti proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 3 dalis). Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje.

18. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020).

19. Pagal kasacinio teismo išaiškinimus, vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamų vaikams išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; 2016 m. vasario 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016 29 punktas; 2018 m. vasario 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969/2018 21 punktas; 2021 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-379-916/2021).

20. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, tuo tarpu vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).

21. Plėtodamas pirmiau nurodytą praktiką, kasacinis teismas konstatavo, kad bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-939/2020).

22. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. spalio 13 d. nutarimu Nr. 834 „Dėl 2022 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“ patvirtinta 2022 m. MMA – 730,00 Eur, neatskaičius mokesčių, o atskaičius mokesčius sudaro 533,65 Eur. Todėl išlaikymo orientacinis dydis 2022 m. galėtų būti pusė šios sumos – 266,83 Eur (533,65:2=266,83). Atsakovo skundo nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. spalio 7 d. nutarimo Nr. 1014 „Dėl 2023 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“ 1 punktu, 2023 metais taikoma minimalioji mėnesinė alga siekia 840 Eur, t. y. apie 633 Eur atskaičius mokesčius. Todėl išlaikymo orientacinis dydis 2023 m. galėtų būti pusė šios sumos – 316,50 Eur (633:2=316,50). Vadovaujantis nutarties 20 punkte minėta kasacinio teismo praktika, tokia suma laikytina orientaciniu kriterijumi priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti ir tokios sumos (neviršijančios vienos minimaliosios mėnesinės algos) ieškovei nereikia pagrįsti detaliai įrodinėjant nepilnamečio vaiko tokio dydžio poreikių.

23. Įvertinęs byloje esančių duomenų visumą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, 2022 m. pabaigoje (2022 m. spalio 18 d.) priimdamas sprendimą, pagrįstai vertino ir nuo 2023 m. sausio 1 d. įsigaliojusį MMA dydį (633 Eur atskaičius mokesčius) bei pagrįstai nustatė nepilnametės šalių dukros poreikiams patenkinti reikalingą 600 Eur dydžio išlaikymą. Toks šalių vaiko poreikių dydis iš esmės atitiko tuo metu buvusį Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nurodytą orientacinį minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymo poreikį.

24. Įvertinęs skundžiamo teismo sprendimo turinį, apeliacinės instancijos teismas neįžvelgia pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo argumentams bei teismo išvadoms. Teisėjų kolegijos nuomone, skundžiamas sprendimas priimtas tinkamai nustačius faktines bylos aplinkybes, įvertinus byloje esančių įrodymų visumą bei atitinka teisės normų reikalavimus. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas priteistino šalių nepilnamečiui vaikui išlaikymo dydį, vertino vaiko poreikius, abiejų tėvų turtinę padėtį, t. y. vadovavosi kasacinio teismo praktikoje suformuluotais išlaikymo dydžio nustatymo kriterijais. Byloje iš esmės sprendžiama dėl vaiko poreikių bei piniginių lėšų dydžio šiems poreikiams patenkinti pagrįstumo. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės bei argumentai nepaneigia fakto, kad teismo nustatyta 600 Eur dydžio suma, būtina vaiko poreikiams patenkinti, atitinka realius šalių nepilnamečio vaiko poreikius ir atsakovo galimybes bei pareigą teikti tokio dydžio išlaikymą. Toliau dėl apeliacinio skundo argumentų pasisakytina detaliau.

25. Apeliaciniame skunde teigiama, kad ieškovės nurodyta vaiko poreikius sudaranti 100 Eur/mėn. suma komunalinėms paslaugoms ir buto nuomai nepagrįsta, nes ieškovė gyvena kartu su draugu jo motinai priklausančiame bute ir nemoka nei nuomos, nei komunalinių mokesčių, nes nepateikė minėtus mokėjimus patvirtinančių dokumentų. Apelianto teigimu, komunalinius mokesčius moka buto savininkė ar jos sūnus. Teisėjų kolegija su tokiais apelianto argumentais neturi pagrindo sutikti.

26. Minėta, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog MMA dydžio neviršijančios išlaikymo sumos bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas įrodinėti, teikdamas detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Kita vertus, pažymėtina, jog, kaip yra išaiškinęs kasacinis teismas, visų pirma už vaiko teisių įgyvendinimą yra atsakingi jo tėvai (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnis, CK 3.155 straipsnis). Vaiko teisė į išlaikymą ir tėvų pareiga jį užtikrinti sudaro sąlygas kitų vaiko teisių (teisė į būstą, mokslą, tinkamas gyvenimo sąlygas ir kt.) įgyvendinimui. CK 3.192 straipsnyje imperatyviai nustatyta tėvų asmeninė pareiga teikti vaikams materialinį išlaikymą, kurios tėvai negali atsisakyti ar perleisti jos vykdymą kitiems asmenims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-534/2013). Vadovaujantis aptartais argumentais, teisėjų kolegija akcentuoja, kad pareiga užtikrinti šalių dukros teisę į tinkamą būstą yra jos tėvų asmeninė pareiga.

27. Apeliantas kvestionuoja ieškovės nurodytą vaiko poreikių dydį drabužiams, avalynei, patalynei ir rankšluosčiams. Nurodo, kad išlaidos dukros aprangai neturėtų viršyti 40 Eur/mėn. Tokį išlaidų dydį apeliantas iš esmės grindžia Lietuvos higienos normos HN 124:2004 „Vaikų globos įstaigos. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 1 priede nustatytomis vaikų globos įstaigų, specialiųjų vaikų auklėjimo ir globos namų vaikų aprūpinimo apranga ir minkštuoju inventoriumi minimaliomis normomis bei nuorodomis į internetines parduotuves Pepco.lt, Pigu.lt. Teisėjų kolegija sprendžia, kad aptarti apeliacinio skundo argumentai nelaikytini pakankamais duomenimis bei tiksliais skaičiavimais, galinčiais pagrįsti vaikui galimą skirti mažesnį išlaikymo dydį.

28. Apelianto teigimu, į vaiko poreikius įtraukta žaislams ir kitoms ugdymo priemonėms 40 Eur/mėn. suma yra nepagrįsta, kadangi vidutines pajamas gaunančioje šeimoje žaislai ir ugdymo priemonės už tokią sumą nėra perkamos. Apeliacinės instancijos teismas, atsakovui nepateikus objektyvių įrodymų bei tikslių skaičiavimų dėl dukros L. D. mažesnio poreikio žaislams ir ugdymo priemonėms dydžio, aptartus atsakovo teiginius pripažįsta deklaratyviais ir neįrodytais (CPK 12, 178 straipsniai).

29. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nepagrįstai yra priteista 40 Eur/mėn. suma nenumatytoms išlaidoms, nes, atsakovo teigimu, ši suma bus skirta ne dukros, o ieškovės poreikiams tenkinti. Tokie apelianto argumentai, teisėjų kolegijos vertinimu, laikytini hipotetiniais, todėl nepagrįstais.

30. Apibendrinant nutarties 24-29 punktuose nurodytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovas K. L. (buvusi pavardė R. P. ) neįrodė, jog šalių vaiko poreikiai yra mažesni nei minimalus mėnesinis atlyginimas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad mažesnes išlaidas vaiko poreikiams tenkinti gali lemti tik tėvų ribotos finansinės galimybės, kurių jie dėl objektyvių priežasčių šiuo metu nėra pajėgūs pakeisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020). Teisėjų kolegija akcentuoja, kad atsakovas K. L. (buvusi pavardė R. P. ) nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliaciniame procese nėra pateikęs anksčiau nurodytų objektyvių priežasčių egzistavimą patvirtinančių įrodymų (CPK 12, 178 straipsniai). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, mažinti priteistino išlaikymo dydį nėra teisinių pagrindų.

Dėl nukrypimo nuo lygių dalių principo

31. Civilinio kodekso 3.192 straipsnyje įtvirtinta abiejų tėvų pareiga teikti išlaikymą savo vaikams, tačiau tai nereiškia, kad kiekvienas iš jų turi teikti vienodo dydžio išlaikymą. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas reiškia tai, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai nuo daugelio faktinių aplinkybių, tokių kaip nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, turtinė padėtis ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad su vienu iš tėvų lieka vaikas ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010).

32. Apelianto teigimu, teismas nepagrįstai nukrypo nuo tėvų lygių dalių principo, kadangi abu tėvai yra jauni, darbingi, turi vienodas galimybes susirasti darbą, jų turtinė padėtis yra panaši. Teisėjų kolegija tokius apelianto argumentus pripažįsta nepagrįstais dėl toliau nurodomų argumentų.

33. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamo ginčo atveju svarbi yra ta aplinkybė, kad šalių dukra L. D. liko gyventi su motina (ieškove), apeliantas neprisideda prie kasdienės vaiko priežiūros, didžioji vaiko išlaikymo ir tinkamų vystymuisi sąlygų sukūrimo našta tenka ieškovei.

34. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovė šiuo metu neturi galimybės pagerinti savo turtinės padėties dėl objektyvių priežasčių – ji negali pradėti dirbti dėl dukters L. D. , gimusios (duomenys neskelbtini), kuria reikia nuolat rūpintis, amžiaus. Teisėjų kolegija pažymi, kad tėvui (motinai), su kuriuo lieka gyventi vaikas, dėl kasdienio ir betarpiško rūpinimosi nepilnamečiu vaiku yra apsunkintos galimybės gauti darbines pajamas, lyginant su tuo iš tėvų, su kuriuo vaikas negyvena. Visų byloje esančių duomenų visuma, įskaitant ir apelianto pripažįstamas aplinkybes, jog jis yra pilnai darbingas, kitų išlaikytinių neturi, leidžia pripažinti labiau tikėtina aplinkybę, kad šiuo metu ieškovės turtinė padėtis yra blogesnė, negu atsakovo. Todėl nenustatyta pagrindų, dėl kurių pirmosios instancijos teismo iš atsakovo priteistas išlaikymas vaikui galėtų būti mažinamas. Atitinkamai nėra pagrindo sumažinti ir iš atsakovo priteisto išlaikymo įsiskolinimo dydžio.

Dėl įrodinėjimo taisyklių (ne)pažeidimo

35. Apelianto teigimu, teismas pažeidė įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles, nukrypo nuo teismų praktikos dėl įrodymų vertinimo. Teismas rėmėsi išimtinai ieškovės pateiktais duomenimis, o atsakovo duomenis vertino kritiškai arba į juos visiškai neatsižvelgė. Teismas ištyrė ne visas bylos aplinkybes. Tokius atsakovo argumentus apeliacinės instancijos teismas pripažįsta nepagrįstais.

36. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, jog tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-333-248/2018, 33 punktas; 2021 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-611/2021, 65 punktas). Kasacinio teismo praktikoje taip pat yra ne kartą pažymėta, kad civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nereikalaujama absoliutaus teismo įsitikinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2011; 2015 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.e3K-3-420-969/2015). Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai išlieka tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-200-421/2019, 27 pastraipa). Įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi įrodymų prieštaravimai būtų pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-110-916/2020).

37. Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, apeliacinio skundo argumentus, faktinius bylos duomenis, sprendžia, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas iš bylos duomenų darydamas teisiškai reikšmingas išvadas pažeidė procesines įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai). Teisėjų kolegija vertina, kad apeliantas, teikdamas argumentus dėl tariamo proceso teisės normų pažeidimo, teismui vertinant įrodymus, siekia, jog bylą nagrinėjant apeliacine tvarka iš naujo būtų vertinamos skunde išvardytos faktinės bylos aplinkybės, byloje surinkti įrodymai, jų turinys ir, remiantis apeliaciniame skunde išdėstytais teiginiais, padarytos kitokios išvados nei ginčijamame sprendime. Aplinkybė, kad atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, nesudaro pagrindo manyti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai ištyrė ir įvertino byloje pateiktus įrodymus ir taip pažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas. Nesant duomenų, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimą reguliuojančias nuostatas (to neįrodžius), kitokia atsakovo nuomonė dėl tam tikrų įrodymų turinio neteikia pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvadomis, pagrįstomis visa bylos medžiaga, įvertinus byloje esančius įrodymus atskirai, nesuteikiant nė vienam iš jų iš anksto nustatytos didesnės įrodomosios galios. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles ar nukrypo nuo teismų praktikos įrodymų vertinimo klausimais.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

38. Bendrąsias bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles reglamentuoja CPK 93 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Apeliacinį skundą atmetus, atsakovui jo patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.

39. Ieškovė prašo apeliacinės instancijos teisme patirtų išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą priteisimo iš atsakovo. Pateikta 2022 m. gruodžio 7 d. atstovavimo sutartis su advokate E. G. bei tos pačios datos pinigų priėmimo kvitas 150 Eur sumai (dokumento numeris DOK-51990 priedai). Ieškovės Ž. D. prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos, įrodytos, protingo dydžio, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nustatytų maksimalių dydžių. Apeliacinį skundą atmetus, šios išlaidos ieškovei priteistinos iš atsakovo.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. spalio 18 d. sprendimą palikti iš esmės nepakeistą.

Patikslinti Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. spalio 18 d. sprendimo rezoliucinę dalį, atsakovo vardą ir pavardę nurodant taip: „K. L. (buvusi pavardė R. P. )“.

Priteisti ieškovei Ž. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovo K. L. (buvusi pavardė R. P. ), asmens kodas (duomenys neskelbtini), 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidoms, patirtoms apeliacinės instancijos teisme, atlyginti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.